LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIRUSIO ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS, ĮSIGIJIMO, IŠTYRIMO, APDOROJIMO, KONSERVAVIMO, LAIKYMO IR PASKIRSTYMO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO TVIRTINIMO
2008 m. sausio 4 d. Nr. V-7
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (Žin., 1996, Nr. 116-2696; 2004, Nr. 55-1886; 2006, Nr. 119-4545):
1. Tvirtinu Mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 257 „Dėl mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų transplantavimo organizavimo tvarkos sveikatos priežiūros įstaigose bei formų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 50-1371).
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-7
mirusio Žmogaus audinių ir organų DONORYSTĖS, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų donorystės įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugų teikimo organizavimą.
2. Mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 116-2696; 2004, Nr. 55-1886), Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu (Žin., 1997, Nr. 30-712; 2002, Nr. 43-1601) ir kitais teisės aktais.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme vartojamas sąvokas.
4. Papildomos sąvokos:
donorystės paslaugos – potencialaus donoro identifikavimas, ištyrimas ir medicinos pagalbos priemonių taikymas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje;
multiorganinis donoras – miręs žmogus, iš kurio paimti du ar daugiau skirtingi organai;
nustatyta veiklos tvarka (NVT) – įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, apibūdinanti konkretaus proceso etapus, įskaitant medžiagas ir metodikas, kurias reikia naudoti, bei numatomą galutinį rezultatą;
potencialus donoras – miręs žmogus, kuriam pirmo smegenų mirties konsiliumo metu nustatyti smegenų mirties požymiai.
5. Reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri teikia donorystės paslaugas:
5.1. įstaiga, kuri teikia donorystės paslaugos, turi atitikti bendruosius medicinos įstaigoms keliamus Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 (Žin., 2003, Nr. 29-1213);
5.2. įstaigos, kuri teikia donorystės paslaugas, naudojama įranga turi atitikti medicinos prietaisų techninių reglamentų reikalavimus:
5.2.1. Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 (Žin., 2001, Nr. 15-467) ir
5.2.2. Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reikalavimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679 (Žin., 2002, Nr. 9-323), reikalavimus;
5.3. įstaigoje, kuri teikia donorystės paslaugas, turi būti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius (- iai), kur teikiamos antrinio ir (ar) tretinio lygio paslaugos;
5.4. įstaiga, kuri teikia donorystės paslaugas, privalo užtikrinti šio Aprašo III ir IV skyriuose nurodytus tyrimus;
6. Reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri teikia audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas:
6.1. įstaiga, kuri teikia audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas privalo turėti organizacinę struktūrą ir vadovo patvirtintas NVT, taikomas audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo paslaugoms;
6.2. audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo NVT:
6.3. įstaigos, kuri teikia audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo ir laikymo ir paskirstymo paslaugas, naudojama įranga turi atitikti medicinos prietaisų techninių reglamentų reikalavimus:
6.3.1. Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101;
II. Potencialaus donoro atranka
7. Donorystės absoliučios kontraindikacijos:
7.1. potencialaus donoro nesutikimas, pareikštas ir užregistruotas vadovaujantis asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368 „Dėl Asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 55-1624);
7.2. potencialaus donoro sutikimas nepareikštas ir neužregistruotas, vadovaujantis Asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368 (Žin., 2000, Nr. 55-1624), o potencialaus donoro artimieji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 367 „Dėl mirusiojo artimųjų neprieštaravimo, kad mirusiojo audiniai ir (ar) organai būtų paimti transplantacijai, įforminimo raštu tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 55-1623), pareiškė prieštaravimą, kad mirusiojo audiniai ir (ar) organai būtų paimti transplantacijai;
III. Potencialaus donoro identifikavimas
9. Įstaigos, kurioje teikiamos donorystės paslaugos, reanimacijos ir (ar) intensyvios terapijos skyriaus (toliau – RITS) budintis arba gydantis gydytojas (toliau – gydytojas) kiekvieną dieną įvertina RITS pacientų sveikatos būklę ir informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro budintį koordinatorių (toliau – Biuro koordinatorius) apie visus potencialius donorus.
10. Pirmo pranešimo metu Biuro koordinatoriui turi būti pateikta ši informacija apie potencialų donorą:
10.8. numatoma arba užregistruota smegenų mirties patvirtinimo data (metai, mėnuo, diena) ir laikas;
10.9. ankstesnės ligos ir jų gydymas, vėžiniai susirgimai, autoimuninės ligos, infekcinės, neurodegeneracinės arba neuropsichinės, neaiškios etiologijos ligos;
10.14. socialinė anamnezė: ar priskiriamas elgesio rizikos grupei, ar yra duomenų apie nemedicinines intravenines, intraraumenines, poodines vaistų injekcijas, kelionių istorija, rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan.;
10.15. šių atliktų tyrimų, reikalingų audinių ir organų būklės įvertinimui, rezultatus:
10.15.15. kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo plokšteliniu būdu;
10.15.23. pilvo organų echoskopijos, įskaitant inkstų ir šlapimo pūslės tyrimą be doplerinės kraujotakos įvertinimo, bet su gydytojo aprašymu R (report);
11. Biuro koordinatorius, gavęs pranešimą apie potencialų donorą:
11.1. sutikrina potencialaus donoro duomenis su Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre esančiais duomenimis. Apie sutikrinimo rezultatą nedelsdamas informuoja gydytoją;
12. Jei potencialus donoras, vadovaujantis Asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368, nepareiškė ir neužregistravo savo valios dėl donorystės po mirties, gydytojas po pirmo smegenų mirties nustatymo konsiliumo gali, o po galutinio smegenų mirties nustatymo privalo informuoti potencialaus donoro artimuosius apie galimybę panaudoti mirusiojo audinius ir (ar) organus transplantacijai.
13. Gydytojas privalo:
13.2. nedelsdamas informuoti Biuro koordinatorių apie galutinį smegenų mirties nustatymo faktą, potencialaus donoro būklės pakitimus, pokalbio su mirusiojo artimaisiais rezultatą;
IV. Potencialaus donoro ištyrimas ir medicinos pagalbos priemonių taikymas RITS
14. Gydytojas privalo užtikrinti, kad pakartotinai būtų atlikti šie tyrimai:
14.1. kas 6 valandas (nuo pirmojo pranešimo apie potencialų donorą):
14.2. ne vėliau kaip 2 valandas iki planuojamos audinių ir (ar) organų įsigijimo operacijos:
15. Gydytojas Apraše 14 punkte nurodytų tyrimų rezultatus nedelsdamas praneša Biuro koordinatoriui, kuris informuoja įstaigų, teikiančių audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas, budinčius gydytojus.
16. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, vadovaudamasis Lietuvos medicinos norma MN 25:1999 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 284 (Žin., 1999, Nr. 53-1725) privalo taikyti medicinos pagalbos priemones potencialiam donorui.
17. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas potencialaus donoro ligos istorijoje fiksuoja potencialaus donoro būklės pakitimus:
17.1. hemodinamika (hipotenzija, hipertenzija ir taikomas gydymas, širdies veikla ir prevencija nuo širdies ritmo sutrikimų, tokio arterinio kraujo spaudimo palaikymas, kuris užtikrina organų perfuziją);
17.2. elektrolitai (hipokalemijos, hiperkalemijos, hiponatremijos ir hipernatremijos stebėjimas ir korekcija);
17.4. endokrininė sistema (necukrinio diabeto prevencija ir gliukozės metabolizmo sutrikimo korekcija);
V. Potencialaus donoro virusologinis ir imunologinis ištyrimas
18. Biuro koordinatorius privalo užtikrinti potencialaus donoro virusologinį ir imunologinį ištyrimą, būtiną potencialaus donoro vertinimui.
19. Potencialiam donorui privalo būti atlikti šie virusologiniai tyrimai:
19.8. žmogaus imunodeficito viruso 1/2 (ŽIV 1/2) antikūnų tyrimai ir p24 antigeno nustatymas imunofermentiniu metodu;
20. Papildomai potencialiam donorui atliekami tyrimai gavus šiuos pagrindinių tyrimų rezultatus:
20.1. jei Aprašo 19.9 papunkčio nurodytas tyrimas (RPR kokybinė reakcija) yra teigiamas, būtina atlikti RPR pusiau kiekybinę reakciją;
20.2. jei atliekant Aprašo 19.3–19.5 papunkčiuose nurodomus tyrimus yra teigiamas tik vienas 19.3 (hepatito B viruso (HBV) HBsAg antigeno nustatymas imunofermentiniu metodu) arba tik 19.4 (hepatito B viruso (HBV) HBcor antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu) punkte nurodytas tyrimas, būtina atlikti HBV DNR nustatymą kokybiniu metodu.
21. Šio Aprašo 19 punkte nurodytus virusologinius tyrimus atlieka Lietuvos AIDS centro laboratorijos budintis gydytojas. Apie tyrimų rezultatus Lietuvos AIDS centro budintis gydytojas Biuro koordinatorių informuoja žodžiu ir raštu (faksimiliniu aparatu arba el. paštu) nedelsdamas. Tyrimai, nurodyti Aprašo 19.7, 19.12 ir 19.13 punktuose, bei papildomi tyrimai atliekami kitą darbo dieną, informavus Biuro koordinatoriui, kad donoras buvo efektyvus. Apie gautus rezultatus informuojamas Biuro koordinatorius žodžiu ir raštu (faksimiliniu aparatu arba el. paštu).
22. Potencialiam donorui turi būti atlikti šie imunologiniai tyrimai:
22.1. žmogaus leukocitų I klasės antigenų (ŽLA – A, B, C) nustatymas skubos tvarka arba patvirtinimas limfocitotoksiniu metodu;
22.2. žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA – DR, DQ) nustatymas skubos tvarka arba patvirtinimas limfocitoksiniu metodu;
22.3. kryžminės donoro–recipiento dermės mėginys su recipientų serumų rinkiniu (kadaverinis donoras);
22.4. jei atlikus šio Aprašo 22.1 ir 22.2 punktuose nurodytus tyrimus viename ar keliuose antigenų lokusuose nustatomas tik vienas antigenas arba nustatoma daugiau negu du antigenai, arba kontrolinių mėginių reakcija neatitinka kokybės kontrolės reikalavimų, būtina atlikti šiuos tyrimus:
23. Šio Aprašo 22 punkte nurodytus imunologinius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centro Klinikinės imunologijos laboratorija (toliau – imunologijos laboratorija), kur saugomi visų potencialių recipientų kraujo serumai.
24. Budintis imunologijos laboratorijos gydytojas, išklausęs Biuro koordinatoriaus pranešimą apie potencialų donorą, priima sprendimą dėl medžiagos, kuri bus naudojama atlikti imunologiniam ištyrimui, tipo – iš kraujo ar iš blužnies.
25. Budintis imunologijos laboratorijos gydytojas, atsakingas už potencialaus donoro ištyrimą, apie tyrimų rezultatus nedelsdamas informuoja Biuro koordinatorių žodžiu ir raštu (faksimiliniu aparatu arba el. paštu).
26. Biuro koordinatorius, gavęs virusologinių ir (ar) imunologinių tyrimų rezultatus, apie juos informuoja įstaigų, teikiančių audinių ir (ar) organų įsigijimo, konservavimo, apdorojimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas, budinčius gydytojus.
27. Įstaiga, kurios laboratorija atliko virusologinius ir (ar) imunologinius tyrimus, užtikrina, kad tyrimams naudojami serumai būtų saugomi 10 metų.
29. Skubus histologinis organų ištyrimas atliekamas Valstybiniame patologijos centre, jei transplantacija vyks Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, arba Kauno medicinos universiteto Patologinės anatomijos klinikoje, jei transplantacija vyks Kauno medicinos universitete.
VI. Mirusio donoro audinių ir organų įsigijimas, apdorojimas, konservavimas, laikymas ir paskirstymas
31. Audinių įsigijimas, apdorojimas, konservavimas, laikymas ir paskirstymas turi vykti vadovaujantis Mirusio žmogaus audinių ir gyvo žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo, paskirstymo sąlygų bei tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-397 „Dėl Mirusio žmogaus audinių ir gyvo žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo, paskirstymo sąlygų bei tvarkos aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 58-2252).
32. Organų įsigijimas, apdorojimas, konservavimas, laikymas ir paskirstymas turi vykti laikantis reikalavimų ir tvarkos, sumažinančios įsigyjamų organų bakterinį ar kitokį užkrėtimą bei užkrėtimą.
32.1. Organų įsigijimo NVT:
32.1.2. turi apsaugoti tas organų savybes, kurios būtinos jų galutiniam klinikiniam panaudojimui, ir tuo pat metu sumažinti mikrobiologinio užteršimo riziką;
32.1.3. dirbama vietinėje sterilioje aplinkoje, naudojant sterilią uždangą. Paėmimą atliekantis personalas turi būti apsirengęs tinkamai tai paėmimo rūšiai. Personalas kruopščiai nusiprausia, apsirengia steriliais rūbais ir mūvi sterilias pirštines, užsideda antveidžius ir apsaugines kaukes;
32.1.4. organų įsigijimo vieta užfiksuojama dokumentuose ir tiksliai nurodomas laikas nuo mirties iki paėmimo, užtikrinant, kad būtų išsaugotos reikiamos biologinės ir (arba) fizinės organų savybės;
32.1.5. turi būti naudojami sterilūs instrumentai ir prietaisai. Instrumentai arba prietaisai turi būti kokybiški, patvirtinti arba specialiai tvirtinami ir reguliariai prižiūrimi organų įsigijimo atveju. Kai būtina naudoti daugkartinius instrumentus, infekcinių ligų sukėlėjų pašalinimui turi būti naudojama patvirtinta valymo ir sterilizavimo tvarka;
32.1.6. naudojami tik „CE“ atitikties ženklu pažymėti medicinos prietaisai, atitinkantis Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100-2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, ir Lietuvos medicinos normos MN 102:2002 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ reikalavimus. Visi atsakingi darbuotojai gauna tinkamą mokymą naudoti tokius prietaisus;
32.2. Biuro koordinatorius, suderinęs audinių ir (ar) organų išėmimo iš donoro laiką su audinių ir (ar) organų išėmimo specialistų brigadomis, derina operacinės paruošimą įstaigoje, kurioje teikiamos donorystės paslaugos;
32.3. organų išėmimo iš donoro operacijoje dalyvauja anesteziologas-reanimatologas, chirurgai, atliekantys organų išėmimą, ir operacinės slaugytojai;
32.4. anesteziologas-reanimatologas stebi ir palaiko donoro hemodinamiką, elektrolitų balansą, dirbtinę plaučių ventiliaciją bei fiksuoja mirties faktą (biologinės mirties laiką, t. y. aortos perspaudimo laiką);
32.5. išėmus organus, abdominalinės chirurgijos gydytojai privalo:
32.5.1. išimti kraujagysles ir medžiagą (blužnį, limfmazgius), reikalingą ŽLA nustatyti, bei kryžminės dermės mėginio reakcijai atlikti. Jei brigadoje nėra abdominalinės chirurgijos gydytojų, medžiagos išėmimą atlieka urologai, nesant pastarųjų – širdies chirurgai;
32.6. gydytojas, išėmęs medžiagą ŽLA bei kryžminės dermės mėginiui nustatyti, išsiunčia šią medžiagą imunologiniam ištyrimui. Gydytojas, atikęs donoro kepenų biopsiją, išsiunčia ją histologiniam ištyrimui. Apie tyrimų rezultatus informuoja Biuro koordinatorių;
32.7. bet koks nepageidaujamas reiškinys, įvykstantis įsigijimo metu, privalo būti registruotas dokumentuose, tiriamas. Apie jį pranešama Nacionaliniam transplantacijos biurui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
32.8. įstaigos, kurios personalas atlieka organų įsigijimą, vadovas privalo patvirtinti veiklos principus ir tvarkos aprašą, sumažinantį riziką, kad personalas, kuris gali būti užsikrėtęs užkrečiamomis ligomis, užterš organus;
32.9. organų apdorojimas ir konservavimas vykdomas pagal NVT ir turi atitikti šiuos kriterijus:
32.9.1. apdorojimo ir konservavimo procedūros turi būti įformintos dokumentais kaip standartinės veiklos procedūros (SVP) ir turi būti užtikrinta, kad visi procesai atliekami laikantis šių SVP;
32.9.2. atliekant SVP organai turi išsaugoti savybes, reikiamas tolesniam naudojimui, ir neturi kelti pavojaus būsimam recipientui. SVP turi būti parengtos;
32.9.3. prieš atliekant bet kokį reikšmingą apdorojimo pokytį, pakeistą procesą reikia įforminti dokumentais ir patvirtinti kaip naują SVP;
32.10. gydytojas, atlikęs organų įsigijimą, privalo parengti organų įsigijimo ataskaitą, kuri perduodama Nacionaliniam transplantacijos biurui, nurodant šiuos duomenis:
32.11. visi dokumentai turi būti aiškūs, įskaitomi, apsaugoti nuo neteisėtų pakeitimų, saugomi ir pateikiami Nacionaliniam transplantacijos biurui bei kitoms institucijoms jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
32.12. informacija apie donorus, siekiant visiško atsekamumo, saugoma 30 metų po klinikinio panaudojimo arba galiojimo laiko pasibaigimo;
32.13. organų laikymas vykdomas pagal NVT ir turi užtikrinti, kad visi laikymo procesai vykdomi esant kontroliuojamoms sąlygoms, siekiant išvengti situacijų, kurios gali neigiamai paveikti organų funkcionavimą arba vientisumą;
32.14. organų paskirstymas:
32.14.1. po įsigijimo organai pakuojami tokiu būdu, kuris sumažina užteršimo riziką ir saugomi tokioje temperatūroje, kuri išsaugo būtinas organų savybes ir biologines funkcijas. Pakuotė taip pat turi saugoti organus, kad jų neužterštų asmenys, atsakingi už pakavimą ir transportavimą;
32.14.2. supakuoti organai transportuojami talpoje, kuri tinkama biologinių medžiagų transportavimui ir palaiko joje esančių organų saugą ir kokybę;
32.14.3. bet kokie organus lydintys audinių arba kraujo mėginiai ištyrimui turi būti kruopščiai paženklinti, kad būtų galima atskirti, kuriam donorui jie priklauso. Ženklinant reikia nurodyti laiką ir vietą, kurioje buvo paimtas mėginys;
32.14.4. ant kiekvieno įsigyto organo pakuotės turi būti nurodytas donoro identifikacinis numeris ir organų tipas;
32.14.5. kiekvienam transportuojamam organui turi būti skirtas lydraštis, kuriame pateikiama ši informacija:
32.14.6. jei organą transportuoja tarpininkas, kiekvienas transportuojamas konteineris turi būti paženklintas pateikiant tokią informaciją:
32.14.6.2. įstaigos, iš kurios transportuojamas konteineris, pavadinimą (adresą, telefono numerį) ir asmenį, į kurį galima kreiptis kilus klausimams;
32.14.6.3. įstaigos, į kurią transportuojamas konteineris, pavadinimą (adresą, telefono numerį) ir asmenį, į kurį galima kreiptis, kad jis paimtų konteinerį;
VII. Baigiamosios nuostatos