LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI DAUGIAMETĖS PROGRAMOS (2007–2013 M.) PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A1-278
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 17 straipsniu bei atsižvelgdamas į Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 (Žin., 2007, Nr. 100-4096; 2008, Nr. 78-3086), 4.2 punktą:
1. Tvirtinu Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiametę programą (2007–2013 m.) (pridedama).
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR
DARBO MINISTRĄ GEDIMINAS ČERNIAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278
EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI DAUGIAMETĖ PROGRAMA (2007–2013 M.)
Pirminė versija
Pataisyta versija (numeris, data), parengta pasikonsultavus su Europos Komisija
Pataisyta versija, parengta atsižvelgiant į vertinimus ir (arba) nustačius įgyvendinimo sunkumus
Pataisyta versija, parengta peržiūrėjus strategines gaires
| VALSTYBĖ NARĖ |
| Lietuva |
|
|
| FONDAS |
| Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
| (toliau vadinama – EIF) |
|
|
| ATSAKINGA INSTITUCIJA |
| Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| A. Vivulskio g. 11, |
| LT-03610 Vilnius, Lietuva |
|
|
| LAIKOTARPIS |
| 2007–2013 metai |
|
|
1. PADĖTIS VALSTYBĖJE NARĖJE
1.1. Nacionalinė padėtis ir jai įtakos turintys migracijos srautai
Migraciją lemia socialiniai, kultūriniai veiksniai, šeimos aplinkybės, tačiau labiausiai – ekonominės priežastys. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) pagal emigrantų iš Lietuvos Respublikos teritorijos skaičių 1000-iui gyventojų, ji praranda daug darbingo amžiaus gyventojų. Siekiant pradėti spręsti Lietuvos darbo rinkos ir migracijos problemas, 2007 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897) buvo patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija (toliau vadinama – Ekonominės migracijos reguliavimo strategija) ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planas. Vienas iŠ minėtos strategijos uždavinių – pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir teikiant pirmenybę ES piliečiams. Taigi, palyginti su trečiųjų šalių piliečiais, grįžtanti emigravusi vietinė darbo jėga ir ES piliečiai turi pirmenybę įsijungti į darbo rinką. Atsižvelgiant į Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos 22 punktą prioritetinės Lietuvai trečiosios šalys galėtų būti rytinės ES kaimynės (Baltarusija, Ukraina ir kt.) ir Pietų Kaukazo valstybės.
Pastaruoju metu užsieniečiai į Lietuvą imigruoja ne tik siekdami įsidarbinti, bet ir kitais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539). Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, užsienietis – tai asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 35,3 tūkst. užsieniečių (1,04 procento visų gyventojų), o 2007 m. pradžioje – 33,1 tūkst. (0,98 procento visų gyventojų). Daugiausia užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Utenos apskrityse.
Bendras užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, skaičius (tūkst.)
|
|
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
| Užsieniečiai*, tarp jų turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje |
30,5 |
30,2 |
32,6 |
35,3 |
33,1 |
| Gyventojų skaičius** |
3 462,6 |
3 445,9 |
3 425,5 |
3 403,2 |
3 384,8 |
| Užsieniečių sudaroma bendro gyventojų skaičiaus dalis, procentais |
0,88 |
0,88 |
0,95 |
1,04 |
0,98 |
* 2003–2006 m. – Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys, 2007 m. – migracijos tarnybų duomenys.
Tikslinės grupės struktūra
EIF programa yra orientuota į:
• teisėtai valstybėje narėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius;
• trečiosios šalies teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomos konkrečios priemonės iki išvykimo ir (arba) kurie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, be kita ko, susijusias su gebėjimu integruotis tos valstybės narės visuomenėje.
Teisėtai valstybėje narėje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiai iš trečiųjų šalių (ne ES bei Europos laisvosios prekybos asociacijos piliečiai). Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvoje užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
• leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi);
• Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi).
Leidiniai laikinai gyventi
Leidimas laikinai gyventi – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus užsienietis privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos tarnybai, taip pat jis, remdamasis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) nustatyta tvarka, privalo deklaruoti išvykimą, jeigu išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra ES valstybės narės pilietis. Jis paprastai išduodamas vieneriems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato išimtį iš šios bendros taisyklės dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo termino. Atsižvelgiant į minėto įstatymo 41 ir 42 straipsnius, lietuvių kilmės asmenims ir užsieniečiams, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas 5 metams.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui iš trečiosios šalies, jeigu: jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę; yra šeimos susijungimo atvejis; jis ketina dirbti; jis ketina užsiimti teisėta veikla; jis ketina mokytis; yra nustatyta globa (rūpyba); jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga. Minėtos trečiųjų šalių piliečių kategorijos ir yra EIF programos tikslinė grupė.
Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jam suteikta laikinoji ar papildoma apsauga, dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba, taip pat jeigu užsieniečio negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau šios trečiųjų šalių piliečių kategorijos nepriklauso EIF tikslinei grupei, nes:
– atsižvelgiant į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) 1 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai-prieglobsčio prašytojai ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi papildomą arba laikinąją apsaugą nepatenka į EIF tikslinę grupę;
– atsižvelgiant į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas) paaiškinimą užsieniečiams, kurie negali išvykti dėl pavojingos organizmo būklės ir kuriems reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba, leidimas laikinai gyventi yra išduodamas vieneriems metams. Po to, kai užsieniečio būklė pagerėja, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Praktikoje šis leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas taikomas senyvo amžiaus žmonėms;
– atsižvelgiant į Migracijos departamento paaiškinimą užsieniečiams, kurių negalima išsiųsti iŠ Lietuvos Respublikos teritorijos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Priežastims, dėl kurių užsieniečio negalima buvo išsiųsti, išnykus anksčiau leidimas laikinai gyventi panaikinamas.
Leidimai laikinai gyventi*
|
|
2006 metai |
| Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) prašymų išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius** |
7 595 |
| Teigiamų sprendimų išduoti / pakeisti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius |
7 369 |
| Užsieniečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius*** |
7 096 |
**Į šią lentelę neįtraukti užsieniečiai, kurie pateikė prašymus suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
*** Į šią lentelės dalį įtraukti leidimai laikinai gyventi, kurie buvo išduoti / pakeisti pagal visus įstatyme nustatytus pagrindus. Leidimų laikinai gyventi, kurie išduoti / pakeisti papildomos apsaugos suteikimo pagrindu, skaičius yra 395 (2006 m. migracijos metraščio 7.5 lentelė).
Pagal bendrąją taisyklę užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (įstatymų nustatytais atvejais – per 4 mėnesius), o prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo; šio sprendimo galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo (sprendimo galiojimo terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatytais atvejais). Daugiausiai leidimų laikinai gyventi 2006 m. išduota / pakeista užsieniečiams, kurie: atvyko šeimos susijungimo pagrindu (2 917); ketino dirbti Lietuvos Respublikoje (1 723); ketino įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose (853); atvyko kaip užsieniečio šeimos nariai (560) ir kt.
Leidiniai nuolat gyventi
Leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio, nuolatinio gyventojo, statusą. Visi leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; jis yra lietuvių kilmės asmuo; jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje; jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (užsienietis turi išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka); jis pateikia teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi taip pat išduodamas užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB nuostatas (preambulės 13 punktą ir 1 straipsnio 3 dalį), užsieniečiai, kurie pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, nepatenka į EIF programos tikslinę grupę.
Leidiniai nuolat gyventi*
|
|
2006 metai |
| Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) prašymų išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius** |
440 |
| Teigiamų sprendimų išduoti užsieniečiams leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius |
435 |
| Užsieniečiams išduotų leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius*** |
426 |
*** Į šią lentelę įtraukti užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas (remiantis 2006 m. migracijos metraščio 8.3 lentele, 10 užsieniečių 2006 m. buvo suteiktas pabėgėlio statusas).
Užsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui pakeičiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi galioja 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo; šio sprendimo galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo (sprendimo galiojimo terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatytais atvejais). Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas. Daugiausiai leidimų nuolat gyventi 2006 m. išduota / pakeista užsieniečiams, kurie: pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi (134); yra vaikai iki 18 metų, gimę Lietuvos Respublikoje, ir jų tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi (81); atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys (55) ir kt.
Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių), gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičius pagal pilietybę (2007 m. pradžioje)*
| Pilietybe |
Turi leidimą nuolat gyventi** |
Turi leidimą laikinai gyventi** |
| – Kitų Europos valstybių, tarp jų: |
14 839 |
4 640 |
| – Armėnijos |
167 |
105 |
| – Baltarusijos |
2 031 |
1 475 |
| – Gruzijos |
82 |
36 |
| – Rusijos |
11 033 |
1 755 |
| – Ukrainos |
1 382 |
925 |
| – Šiaurės Amerikos valstybių, tarp jų: |
68 |
319 |
| – JAV |
67 |
298 |
| – Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių |
17 |
57 |
| – Australijos ir Okeanijos valstybių |
1 |
14 |
| – Azijos valstybių, tarp jų: |
552 |
866 |
| – Izraelio |
115 |
227 |
| – Kazachstano |
196 |
48 |
| – Kinijos |
37 |
188 |
| – Libano |
22 |
122 |
| – Afrikos valstybių |
17 |
53 |
| – Be pilietybės |
5 309 |
106 |
| IŠ VISO |
20 803 |
6 055 |
** Į lentelę įtraukti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir kurie turi atitinkamus leidimus gyventi.
1.2. Valstybėje narėje iki šiol taikytos priemonės
Pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, todėl turi būti rūpinamasi jų integracija. Trečiųjų šalių piliečių integravimas į Lietuvos visuomenę yra ypač svarbi užduotis, nes Lietuvoje nėra institucijos, atsakingos už trečiųjų šalių piliečių integracijos koordinavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvoje nėra atskiros programos, skirtos teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti. Šiuo metu Lietuvoje yra integruojami prieglobstį gavę užsieniečiai bei tautinėms mažumoms priklausantys asmenys. Lietuvos tautinių bendruomenių pilietinis integravimas yra vienas iš 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-539 (Žin., 2007, Nr. 91-3653 ) (toliau vadinama – Europos kultūrų dialogo metų nacionalinė strategija), prioritetų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintoje Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 m. strategijoje (Žin., 2007, Nr. 112-4574) (toliau vadinama – Tautinių mažumų politikos plėtros strategija) įtvirtintas strateginis tikslas yra siekti Lietuvoje gyvenančių asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integracijos į Lietuvos visuomenę – sudaryti jiems tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti jų tapatumą ir užtikrinti tautinių santykių darną.
Šioje EIF daugiametėje programoje siekiama atskleisti ryšius tarp trečiųjų šalių piliečių ir tautinių mažumų integracijos, nes:
– „tautinės mažumos“ apibrėžimas nėra įtvirtintas nei nacionalinėje, nei tarptautinėje teisėje;
– Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas) tautinėms mažumoms priklausančiais asmenimis laiko asmenis, gyvenančius Lietuvoje ir susibūrusius į nevyriausybines organizacijas, kurių tikslas yra tautinės kultūros, kalbos puoselėjimas ir sklaida;
– minėtose nevyriausybinėse organizacijose turi teisę dalyvauti teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai (turintys leidimus laikinai arba nuolat gyventi);
– trečiųjų šalių piliečiai yra iš dalies integruojami, jeigu pasinaudoja savo teise dalyvauti minėtų organizacijų veikloje ir nacionalinėmis lėšomis remiamuose projektuose.
Nors šioje EIF daugiametėje programoje nuolat gretinama informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir tautines mažumas, reikia pabrėžti, kad EIF programos tikslinė grupė yra ne tautinės mažumos, o trečiųjų šalių piliečiai, t. y. užsieniečiai iš trečiųjų šalių, turintys leidimus laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (žiūrėti EIF daugiametės programos 1 skyriaus 1.1 dalies nuostatas „Tikslinės grupės struktūra“).
Klausimas dėl trečiųjų šalių piliečių integracijos yra įtrauktas į Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas yra atsakingi už prioritetinių veiklos sričių, susijusių su imigrantų iš trečiųjų šalių integravimu į Lietuvos visuomenę ir darbo rinką nustatymą ir įgyvendinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už pabėgėlių ir asmenų (trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės), kurie pagal nacionalinius teisės aktus naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje, socialinę integraciją atstovauja Lietuvos interesams neformaliuose ES susitikimuose dėl užsieniečių integracijos. Taigi įvairios institucijos tam tikru būdu prisideda prie teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos, tačiau Lietuvoje nėra sukurtos bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos koordinavimo sistemos.
Atsižvelgiant į EIF konkrečius tikslus ir finansavimo reikalavimus atitinkančius veiksmus, nurodytus Tarybos sprendimo 2007/435/EB 3 ir 4 straipsniuose, Lietuvoje iki šiol buvo įgyvendinamos tam tikros priemonės, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracija.
Trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos politikos rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas
Valstybiniu lygmeniu migraciją Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau vadinama – VRM). Svarbiausią vaidmenį šioje srityje atlieka Migracijos departamentas prie VRM. Pagrindinis šio departamento uždavinys yra pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką vizų ir imigracijos, prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse. Migracijos departamento prie VRM rengiamame Migracijos metraštyje (2006 m.) pateikiami svarbiausieji 2006 m. įvykiai laisvo asmenų judėjimo, migracijos, vizų, prieglobsčio, pilietybės, asmens dokumentų išdavimo ir asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo srityse. Siekiant patobulinti ir supaprastinti priėmimo tvarkos, keitimosi informacija procedūras bei institucijų bendradarbiavimą pastaraisiais metais buvo atlikti šie darbai:
• Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildytas keliomis nuostatomis, skirtomis užsieniečių integracijai.
2006 m. gruodžio 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 49(1), 101(1), 140(1) straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 137-5199). Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taip pat buvo pakeistas 2008 m. vasario 1 d. (Žin., 2008, Nr. 22-803). Šio įstatymo 43 straipsnio 6 dalies ir 53 straipsnio 6 dalies naujos redakcijos įtvirtino dvi nuostatas, skirtas trečiųjų šalių piliečių integracijai. Pagal naują įstatymo 43 straipsnio 6 dalies redakciją užsieniečio šeimos nariai gali atvykti pas užsienietį šeimos susijungimo tikslu tuo atveju, jeigu užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turi ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal naują įstatymo 53 straipsnio 6 dalies redakciją užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje pragyvenusiam be pertraukos 5 metus ir turėjusiam leidimą laikinai gyventi, leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
• Patobulinti ir papildyti užsieniečių leidimą dirbti reglamentuojantys teisės aktai.
2006 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669) patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Sis aprašas reglamentuoja leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo išduoti arba pratęsti jo galiojimą ir panaikinimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimą dirbti. Vėlesniame šio aprašo pakeitime, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-16 (Žin., 2007, Nr. 11-474), įtvirtinta svarbi nuostata dėl užsieniečių diskriminacijos draudimo darbo užmokesčio srityje.
2006 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. A1-322/1V-462 (Žin., 2006, Nr. 135-5126) pakeistas Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Sis aprašas papildytas dar viena kategorija užsieniečių, kurie turi teisę gauti leidimą dirbti, jiems esant Lietuvos Respublikoje (t. y. užsieniečiai, esantys tokios profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras). 2007 m. liepos 27 d. buvo priimtas dar vienas minėto aprašo pakeitimas (Žin., 2007, Nr. 86-3454), įtraukiant į sąrašą užsieniečius studentus ir prekybos žmonėmis aukas, turinčias leidimą laikinai gyventi.
• Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos pasirašė keletą sutarčių, taip pat buvo priimti keli teisės aktai, susiję su keitimusi informacija dėl užsieniečių asmens duomenų ir palengvinantys sprendimų priėmimą šioje srityje.
2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvadų apie užsienietį pateikimo taisyklės ir paklausimo dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo forma.
2006 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Migracijos departamentas prie VRM sudarė Duomenų teikimo sutartį, siekdami spręsti asmenų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
2006 m. lapkričio 16 d. pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Migracijos departamento prie VRM Asmens duomenų teikimo sutartis, pagal kurią teikiami duomenys apie užsieniečio socialinio draudimo įmokas, draudžiamąsias pajamas ir kita informacija, kai sprendžiami užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai.
Naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtra
Naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos procesas susijęs su įvairiomis visuomeninio gyvenimo sritimis – darbu, švietimu, visuomenės tolerancijos ugdymu, dalyvavimu demokratiniame procese bei visuomeninėje veikloje ir kt.
Užsieniečių įdarbinimas
Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas dirbti), išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Tik trečiųjų šalių piliečiai privalo įsigyti leidimą dirbti: ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos piliečiai bei jų šeimos nariai, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, neprivalo įsigyti leidimų dirbti. Leidimą dirbti privalo gauti užsieniečiai, kurie:
1) ketina dirbti pagal darbo sutartį (jei neturi leidimo nuolat gyventi arba kuriems turimas leidimas laikinai gyventi nesuteikia teisės dirbti pagal darbo sutartį);
2) atsiųsti laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje (komandiruoti darbuotojai).
Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Leidimų dirbti išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas ir jo vėlesni pakeitimai (Žin., 2007, Nr. 11-474, Nr. 103-4224). Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Jis išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Remiantis Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir teikiant pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda ir panaikina Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža). Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą. Darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti komandiruotam užsieniečiui – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo teritorinėje darbo biržoje. Paskutiniu minėto aprašo pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojo-užsieniečio įdarbinimo tvarkos: darbdavio prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo. Leidime dirbti nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, ir tiksli darbo funkcija. Užsienietis negali atlikti kitos darbo funkcijos, išskyrus tą kuriai išduotas leidimas dirbti. 2007 m. pradžioje įtvirtinta nauja minėto aprašo nuostata, draudžianti užsieniečių diskriminaciją darbo užmokesčio atžvilgiu: užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Lietuvos darbo birža, taikydama šias nuostatas, atsižvelgia į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kas ketvirtį skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Užsieniečiui, kuris įsidarbina Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, leidimas dirbti išduodamas iki 2 metų. Pasibaigus šio leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Komandiruotam darbuotojui leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, o esant gamybiniam būtinumui, jo galiojimo laikas gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Pasibaigus šio leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Leidimas dirbti užsieniečiui nustatyta tvarka gali būti pratęsiamas, tačiau bendras jo galiojimo laikotarpis negali viršyti 2 metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su vidaus reikalų ministru nustato sąlygas ir tvarką kuria remiantis Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui gali būti išduotas leidimas dirbti. Šios sąlygos nustatytos Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-223/1V-310, ir vėlesniuose pakeitimuose (Žin., 2004, Nr. 149-5435; 2006, Nr. 135-5126; 2007, Nr. 86-3454). Šis aprašas suteikia galimybę gauti leidimą dirbti jau Lietuvoje esantiems užsieniečiams studentams, priimtiems į aukštosios mokyklos dienines nuosekliąsias studijas (nuo antrųjų studijų metų), užsieniečiams, dirbantiems vienoje iš ekonominės veiklos sričių, kurioje nustatytas tam tikros profesijos darbuotojų trūkumas, bei kitais šiame apraše numatytais atvejais.
Lietuvos darbo biržos EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biurai per 2006 m. suteikė 22,5 tūkst. konsultacijų apie laisvą asmenų judėjimą. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2006 metais trečiųjų šalių piliečiams išdavė 2,26 tūkst. leidimų dirbti pagal darbo sutartį ir 718 leidimų – į Lietuvą komandiruotiems trečiųjų šalių darbuotojams. Remiantis Lietuvos darbo biržos pateikta 2007 metų I pusmečio ataskaita apie leidimų dirbti užsieniečiams išdavimą Lietuvos darbo birža iki 2007 m. liepos 1 d. gavo 3189 prašymus įdarbinti užsieniečius, iš jų 183 prašymai buvo gauti 2006 m. dėl užsienio valstybių piliečių laikino įdarbinimo Lietuvoje 2007 metais. Per 2007 m. I pusmetį buvo išduotas 2301 leidimas dirbti bei 89 leidimai dirbti pratęsti. Lietuvos darbo birža užsienio valstybių piliečiams neišdavė 16 leidimų dirbti. Įdarbinti 2354 vyrai ir 36 moterys. Į Lietuvą užsieniečiai atvyko iš 23 šalių, daugiausiai iš Ukrainos (42 proc.), Baltarusijos (38 proc.), Moldovos (6 proc.). Daugiausiai užsieniečių dirba gamybos (36 proc.), transporto (34 proc.), statybos (20 proc.) ir paslaugų (9 proc.) sektoriuose.
Užsienietis, esantis tokios profesijos, kurios darbuotojų Lietuvoje trūksta, į Lietuvos darbo rinką gali patekti dar neturėdamas išduoto leidimo laikinai gyventi. Tokiu atveju užsienietis turi turėti Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti ir turi būti pateikęs atitinkamus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi. Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo laikotarpiu (iki 6 mėn.) tokiam užsieniečiui gali būti išduodama Lietuvos Respublikos daugkartinė ilgalaikė (D) viza (toliau vadinama – daugkartinė ilgalaikė (D) viza). Užsienietis, norintis gauti šią daugkartinę ilgalaikę (D) vizą, Lietuvos Respublikos diplomatinei ar konsulinei įstaigai turi pateikti visus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Šia nauja teisės aktų nuostata siekiama kuo greičiau užpildyti Lietuvos darbo rinkos spragas trūkstamų profesijų darbuotojais iš trečiųjų šalių ir pagreitinti jų atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūrą.
Informacija, susijusi su užsieniečių įdarbinimo tvarka ir procedūromis, yra pateikta Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje (http://www.ldb.lt).
Švietimo sritis
Užsieniečių integracijos plėtra švietimo srityje apima keletą aspektų:
• Bendrojo lavinimo mokyklų programų pritaikymas
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) nustato Lietuvos gyventojų teisę ir pareigą mokytis: kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) specialiojo ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis. Asmens, turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos. Lietuvoje taip pat yra galimybė steigti užsienio bei tarptautinių organizacijų mokyklas (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka), taip pat mokytis pagal užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programas nelietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose, tačiau tam būtinas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro raštiškas leidimas.
Užsieniečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, vaikams užtikrinamas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991). Savivaldybės sprendimu tam tikroje jos teritorijoje paskiriama bendrojo lavinimo mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar sudaroma mobilioji grupė, jeigu jose yra ne mažiau kaip 5 mokiniai. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė, rengia atitinkamą ugdymo planą ir tvarkaraštį. Užsienyje išeitą tam tikros ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokyklos vadovybė, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato atsilikimo likvidavimo ir atsiskaitymo būdus ir formas. Užsieniečių vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, 1 metus mokosi tokiose išlyginamosiose klasėse ar mobiliosiose grupėse arba lietuvių kalbos mokosi papildomai.
Užsieniečių mokinių ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1617 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 119-5434). Vienam moksleiviui pagal minėtu nutarimu patvirtintą metodiką skiriama vienoda pinigų suma – moksleivio krepšelis. Remiantis minėta metodika, užsieniečiams skiriamas 10 proc. didesnis lėšų kiekis nei kitiems mokiniams. Kai kuriais atvejais užsieniečių mokinių ugdymas papildomai nefinansuojamas, pvz., kai mokinys mokosi savarankiškai (mokomas namuose).
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391) priemonių plane numatyta sudaryti galimybes mokytis ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams (planuojama parengti, patvirtinti ir įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo veiklos planą), taip pat siekiama pagerinti sąlygas mokytis ir studijuoti tautinių mažumų vaikams, skirti papildomą dėmesį negausių tautinių bendrijų švietimo reikmėms. Planuojama tobulinti tautinių mažumų mokyklų ir šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų mokytojų kvalifikaciją parengti daugiakultūrio ugdymo programas; įvertinti vadovėlių turinį daugiakultūrio ugdymo požiūriu, parengti rekomendacijas mokymo priemonių autoriams; toliau remti tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadas, konkursus, projektus. Svarbų vaidmenį atlieka šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos, nes jos tenkina etninių bendruomenių poreikius, padeda išsaugoti tapatumą ugdyti vaikų ir jaunimo saviraiškos ypatumus bei integruotis į pilietinę visuomenę. Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 40 šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų, iš jų: 4 armėnų, 3 baltarusių, 1 karaimų, 4 rusų, 5 totorių, 4 ukrainiečių, 1 uzbekų, 3 žydų ir kt. Šiose mokyklose mokosi apie 900 mokinių. Jie mokosi gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, religijos, literatūros, muzikos bei kitų etninės kultūros dalykų. Tokia sekmadieninės mokyklos programa skatina perteikti tautinės kultūros pagrindus bei puoselėti ir saugoti tautinį savitumą.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo ataskaita, pastebima užsieniečių vaikų skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklose augimo tendencija, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad dar yra kliūčių sėkmingam šių vaikų ugdymui: užsieniečių vaikų valstybinės (lietuvių) kalbos nemokėjimas, mokytojų metodinių žinių ir literatūros apie užsieniečių ugdymą stoka, menka ugdymo turinio orientacija į daugiakultūriškumą. Remiantis minėta ataskaita, mokinių užsieniečių skaičius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose (įskaitant priešmokyklinio ugdymo grupes) 2004 m. buvo 291, o 2005 m. – 372. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytą tyrimą „Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“ (2005 m.), 2004 rugsėjo mėn. bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 291 mokinys užsienietis (iš jų 28 iš ES valstybių narių).
Švietimo kaitos fondas, įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos bei Atviros Lietuvos fondo, remia įvairias švietimo institucijų programas ir projektus. Kai kurie remiami projektai ir programos yra susiję su daugiakultūre visuomene, pvz.: 2001 metais buvo skelbiamas konkursas „Mokykla daugiakultūrinėje visuomenėje“, 2002–2003 m. taip pat buvo skelbiamas konkursas „Dvikalbis ugdymas“, 2003 m. buvo pradėta įgyvendinti programą „Daugiakultūrinis ugdymas“ (pradėta leisti knyga įvairių sričių mokytojams „Tolerancijos ugdymas mokykloje“) ir pan.
• Studijos aukštosiose mokyklose
Remiantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715), užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 235 (Žin., 2001, Nr. 20-658; 2004, Nr. 69-2395) buvo patvirtintos Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose taisyklės. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas turi teisę stoti užsieniečiai, turintys teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje pripažintą ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Užsieniečiai gali pradėti studijuoti tik gavę leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimant užsieniečius į visiškai arba iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas, taikomos kvotos. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-52 (Žin., 2007, Nr. 10-410) patvirtino Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašą. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje ir stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, privalo turėti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje dokumentą. Užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-369). Į visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti priimami šie asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje: užsienio valstybių, nesančių ES ir Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiai, pateikę lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, pažymą, patvirtinančią lietuvių kilmę. Studijų kokybės vertinimo centras pagal teisės aktų nustatytą tvarką įvertina, ar šių asmenų užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui. Jei nustatoma, kad kvalifikacija yra lygiavertė, Studijų kokybės vertinimo centras išduoda pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo, o sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos priima Švietimo ir mokslo ministerija. Jei studijos, į kurias pretenduoja stojantysis užsienietis, organizuojamos lietuvių kalba, tai užsienietis Vilniaus universitete privalo išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą. Į aukštąją mokyklą stojantys užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, nurodytus Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos apraše. Šie užsieniečiai konkurso būdu gali būti priimami į jiems skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų studijų rezervines vietas, taikant kvotas. Užsieniečių, ketinančių stoti į antrosios ir trečiosios pakopos studijas, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, o sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo priima Švietimo ir mokslo ministerija. Užsieniečiai kalbos, kuria vyks antrosios ar trečiosios pakopos studijos, įskaitą laiko toje aukštojoje mokykloje, kurioje bus vykdomos studijos. Užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, turi teisę tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai gauti stipendijas ir valstybės paskolas.
Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų interneto svetainėse teikiama informacija apie studijų galimybes Lietuvoje. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija, skirta bendrajam priėmimui organizuoti, taip pat parengė trumpą informaciją užsieniečiams, norintiems studijuoti Lietuvoje. Pateikiamas aukštojo mokslo institucijų ir jose anglų kalba dėstomų studijų programų sąrašas (http://www.lamabpo.lt/Study_LT.pdf). Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentas 2002 m. pabaigoje pristatė kompaktinę plokštelę „Welcome to Lithuania for Studies“, skirtą studentams užsieniečiams. Šioje kompaktinėje plokštelėje Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojai parengė informaciją užsieniečiams apie aukštojo mokslo sistemą, jos institucijas, studijas bei socialines sąlygas Lietuvoje. Siekiant pagerinti į Lietuvą atvykusių užsienio studentų adaptaciją, kai kuriose aukštosiose mokyklose pradėtos kurti mentorių sistemos. Mentoriaus tikslas – padėti užsieniečiui prisitaikyti prie naujos aplinkos, atsakyti į svarbiausius klausimus apie gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Tokia mentorių sistema yra sukurta Mykolo Romerio universitete (http://www.mruni.lt/en/studentams/mentor_system). Vytauto Didžiojo Universitete (http://www.vdu.lt/international/mentoriu.html), Šiaulių universitete (http://susa.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=58&Itemid=46) ir kt.
• Lietuvių kalbos kursai ir įvadinės programos
Lietuvių kalbos kursai nemokamai organizuojami tik tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ypatingą dėmesį skiria tautinių mažumų švietimui, o ypač valstybinės kalbos mokymui, kaip pagrindiniam integracijos į visuomenę veiksniui. Visagino valstybinės kalbos centre 2007 m. I pusmetį valstybinės kalbos kursus baigė 225 asmenys. Valstybinės kalbos kursai organizuojami ir Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. 2005 metais Tautinių bendrijų namuose atidarytas Valstybinės kalbos mokymo centras. Šio centro veiklą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir Tautinių bendrijų namai. Valstybinės kalbos mokymo centras teikia metodinę ir praktinę paramą asmenims, kurie nori išmokti lietuvių kalbą ar patobulinti jos mokėjimą. 2007 m. I pusmetį kursus šiame Valstybinės kalbos mokymo centre baigė 80 asmenų. Tautinių bendrijų namai išleido mokymo priemonę „Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai“.
Lietuvoje įvairios kalbų mokymo mokyklos sudaro galimybę užsieniečiams už atitinkamą mokestį mokytis lietuvių kalbos. Užsieniečiams, norintiems pramokti ar išmokti lietuvių kalbą siūlomi įvairios trukmės ir intensyvumo lietuvių kalbos kursai bei lituanistinės studijos. Daugelis kalbų mokymo mokyklų sudaro galimybę pasirinkti semestro (ar kelių semestrų) studijas, vasaros ir žiemos kursus, kursus laisviesiems klausytojams, vakarinius kursus ir pan. Vilniaus universitete po tokių studijų studentai gauna lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Neblogai lietuvių kalbą išmokę užsieniečiai gali likti studijuoti universitete, pasirinkę jiems patinkančias studijų programas.
Kultūra, religija ir bendruomenių steigimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 patvirtino Lietuvos kultūros politikos nuostatas (Žin., 2001, Nr. 42-1454), kuriose Lietuvos Respublika įsipareigoja teikti paramą Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūrai. Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos savo tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais, gyvenimo būdu turtina krašto kultūrą. Remdama tautinių mažumų kultūrą valstybė siekia įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą. Lietuvos Respublika taip pat yra numačiusi užsienio tautų kultūros sklaidos Lietuvoje uždavinius: remti tarptautinius kultūros ir meno renginius bei programas ir bendradarbiauti su užsienio valstybių kultūros sklaidos įstaigomis. Artėjant 2008 metams, Vyriausybės sprendimu Europos kultūrų dialogo metų koordinavimo institucija Lietuvoje buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir patvirtinta Europos kultūrų dialogo metų nacionalinė strategija. Šioje strategijoje nustatyti trys prioritetai:
• Pagarbos ir domėjimosi kultūrine, tautine, religine, socialine įvairove skatinimas;
• Lietuvos tautinių bendruomenių pilietinis integravimas;
• Viešų diskusijų apie kontinentinį ir regioninį bendradarbiavimą, migracijos procesus ir kultūrų dialogą skatinimas.
Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, bus organizuojami įvairūs renginiai, informaciniai seminarai, apskritojo stalo diskusijas, konkursas jauniems žurnalistams, edukacinės programos, mobilūs kultūriniai ir panašaus pobūdžio renginiai, skirti kultūriniam bendradarbiavimui skatinti įvairiuose visuomenės lygmenyse.
Lietuva plėtoja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą remdamasi tarptautinėmis dvišalėmis ir daugiašalėmis kultūrinio bendradarbiavimo sutartimis. Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su 28 užsienio valstybėmis. Kultūrinis dialogas su kitomis pasaulio tautomis skatina toleranciją ir savitarpio supratimą, kitų kultūrų pažinimą. Jis taip pat padeda įtvirtinti Lietuvos kultūros identitetą tarptautinėj e bendruomenėje. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų valstybių kultūros ministerijomis, su kuriomis yra pasirašiusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimus.
Užsienio tautų kultūros išsaugojimo ir plėtojimo srityje didžiausią įtaką daro Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Šis departamentas formuoja ir įgyvendina valstybinę tautinių santykių darnumo politiką kuri laiduoja Lietuvos tautinėms mažumoms galimybę saugoti savo tapatumą skatina dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdo pilietiškumą toleranciją didina skirtingų tautybių žmonių savitarpio supratimą ir pasitikėjimą ragina gerbti įvairių Lietuvos tautų kultūras, papročius, tradicijas, religiją šalina tautinės nesantaikos kurstymo priežastis. Remiantis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, tautinėms mažumoms priklausančiais asmenimis yra laikomi asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir susibūrę į nevyriausybines organizacijas, kurių tikslas yra tautinės kultūros, kalbos puoselėjimas ir sklaida. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, šių nevyriausybinių organizacijų veikloje turi teisę dalyvauti teisėtai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Kaip jau buvo minėta šios EIF daugiametės programos 1.2 dalyje, trečiųjų šalių piliečiai yra netiesiogiai integruojami, jei dalyvauja tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veikloje ar vykdomuose projektuose. Taigi Lietuvoje iš dalies yra vykdoma leidimus gyventi turinčių trečiųjų šalių piliečių integracija, nors labiau rūpinamasi kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių integravimu. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas koordinuoja Tautinių mažumų politikos plėtros strategijos, kurios vienas iš tikslų yra siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą įgyvendinimą. Iki minėtos strategijos įsigaliojimo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas buvo atsakingas už Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403), įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikoje 2007 m. veikė apie 300 tautinių mažumų asociacijų ir kultūros centrų. Prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento yra įsteigtas tautinių bendrijų visuomeninės veiklos centras – Tautinių bendrijų namai, kurie tapo tautinių bendruomenių kultūros, švietimo centru (http://www.tbn.lt). 2004 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas bei Kauno miesto savivaldybės taryba įsteigė viešąją įstaigą Kauno įvairių tautų kultūrų centrą (http://www.minority.lt). 2006 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas bei Visagino miesto savivaldybės taryba Visagine įsteigė viešąją įstaigą Visagino tautinių kultūrų centrą (http://www.vtkc.lt). Tautinių mažumų kultūros centras veikia ir Alytuje. Šiuose centruose vyksta konferencijos, apskritojo stalo diskusijos ir kiti renginiai, susiję su tautinių mažumų problemomis ir tautiniais santykiais. Centruose kultūrinę ir švietėjišką veiklą plėtoja baltarusiai, totoriai, armėnai, rusai bei kitos tautinės bendrijos. Lietuvoje tautinių mažumų atstovams per Nacionalinį radiją ir televiziją transliuojamos įvairios trukmės informacinės, kultūros ir šviečiamosios laidos rusams, ukrainiečiams, žydams, baltarusiams, taip pat totoriams, karaimams ir kt. Taip pat leidžiami periodiniai leidiniai baltarusių, rusų, jidiš ir kitų tautinių mažumų kalbomis.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985) nustatoma, kad visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti jų teises ir laisves ar taikyti privilegijas draudžiama. Minėto įstatymo 5 straipsnyje nurodomos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios tradicinės religinės bendruomenės bei bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvoje religinės apeigos atliekamos lietuvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, hebrajų, armėnų, taip pat lenkų, latvių, vokiečių, rumunų kalbomis. 2004 m. pradžioje Lietuvoje veikė 824 religinės bendruomenės ir 827 maldos namai.
Dalyvavimas demokratiniame procese
Dalyvavimas demokratiniame procese apima tokias priemones kaip aktyvi rinkimų teisė, taip pat teisė būti atstovaujamiems parlamente, vykdomojoje valdžioje ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai riboja ne Lietuvos Respublikos piliečių aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę į aukščiausio lygio valdžios institucijas, tačiau vietos savivaldos srityje tokie pilietybės apribojimai netaikomi. Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 143-5445), teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi pilnamečiai nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Nuolatiniais savivaldybės gyventojais (neskaitant Lietuvos Respublikos piliečių, atlikusių tam tikras nustatytas procedūras dėl gyvenamosios vietos deklaracijos) taip pat laikomi asmenys, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti tiek rinkėjais, tiek renkamais atstovais į savivaldybių tarybas. Minėtame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatyme pateikiamas rinkimų teisės apribojimų sąrašas ir aiškiai nurodoma, kad kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio yra draudžiami.
Lietuvoje teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai neturi teisės dalyvauti politinių partijų veikloje. 2004 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1831) nustato, kad politinių partijų steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Be abejo, šioje veikloje turi galimybę dalyvauti tautinių mažumų atstovai, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvoje taip pat veikia tautinių mažumų konsultacinis mechanizmas, t. y. prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento buvo įkurta Tautinių bendrijų taryba (toliau vadinama – Taryba), kuri veikia kaip Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija. Tarybą sudaro visų įregistruotų tautinių mažumų asociacijų atstovai. Taryba dalyvauja kaip patarėjas ir ekspertas sprendžiant strateginius tautinių mažumų kultūros plėtotės ir politikos klausimus, stebi, kaip įgyvendinami įstatymai, reglamentuojantys tautinių mažumų teises, analizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuose numatoma spręsti tautinėms mažumoms aktualius klausimus, ir teikia pastabas bei pasiūlymus įvairioms institucijoms ir pareigūnams dėl jų turinio. Ypač svarbu, kad Taryba gali deleguoti savo atstovus į Lietuvos Respublikos Seimo sudaromas darbo grupes, komisijas, Vyriausybės posėdžius, svarstant klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis. Įgyvendindama savo teises, Taryba ne kartą dalyvavo konsultuojant arba rengiant tautinėms mažumoms svarbius teisės aktus. Tarybos atstovai aktyviai dalyvavo rengiant naujus Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektus. Taryba išreiškė savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų, taip pat dėl valstybinės tautinių mažumų švietimo politikos bei kitų strateginių dokumentų. Tautinių bendrijų tarybos kompetencija apima ne tik konsultavimo sritį, bet ir klausimus, susijusius su tautinių mažumų integraciniais procesais, taip pat tautinio ir rasinio pakantumo problemomis. Vilniaus miesto savivaldybėje įkurta Tautinių mažumų ir religijos klausimų komisija, kuri sprendžia tautinių mažumų integracijos, jų savitumo išlaikymo, religinių įsitikinimų ir kitus klausimus. Tautinių mažumų taryba taip pat veikia prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.
Galimybė kreiptis į institucijas
Nors Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 15-344) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba, tačiau daugelyje teisės aktų užsieniečiams yra numatyta galimybė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas naudojantis vertėjo paslaugomis. 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 11-2915) numato asmens, dalyvaujančio administracinėje procedūroje, teisę turėti vertėją. Pavyzdžiui, Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-184 (Žin., 2006, Nr. 34-1232), numatyta, kad nevalstybine kalba gauti prašymai ir skundai nagrinėjami bendra tvarka. Gautą prašymą ar skundą į lietuvių kalbą išverčia atitinkamas darbuotojas. Kai asmuo nemoka kalbėti ar nesupranta valstybinės kalbos, Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba pagal galimybes turi pakviesti vertėją sugebantį versti į asmeniui suprantamą kalbą. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) nustatyta, kad užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, tačiau proceso dalyviams, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti teismo procese garantuojama per vertėją.
Trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje, turi teisę gauti pirminę ir antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572) nustatyta tvarka. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Si pagalba apima ir patarimus dėl ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą tačiau pareiškėjo interesai nėra ginami teisme. Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų ES valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Norint gauti pirminę teisinę pagalbą neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Trečiosios šalies piliečiui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos, reikalingi šie dokumentai: užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje).
Trečiųjų šalių piliečiai, jei atitinka tam tikras minėtame įstatyme nurodytas sąlygas, taip pat gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tokiu atveju, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal minėtą įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas, pvz., nukentėjusieji dėl nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose, ir kai kurie kiti. Trečiosios šalies piliečiui, besikreipiančiam dėl antrinės teisinės pagalbos, reikalingi šie dokumentai: užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje) bei kiti įstatyme nurodyti dokumentai. Informacija apie teisinės pagalbos teikimą prieinama viešai (http://www.teisinepagalba.lt).
Lietuvoje nuo 1999 m. veikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymai. Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja gyventojų skundus dėl diskriminacijos įstatymuose nurodytais pagrindais, tarp kurių taip pat yra rasė ar etninė priklausomybė, religija ir įsitikinimai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės įstatymų nustatytais atvejais nėra laikoma tiesiogine diskriminacija.
Iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos 2006 m. ataskaitos matyti, kad 2006 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 20 skundų, kuriuose minima diskriminacija dėl etninės priklausomybės (2005 m. – 18 skundų). 2006 m. buvo gauti 3 skundai, kuriuose, be kitų problemų, buvo keliamas ir pilietybės klausimas. Vienas jų nepasitvirtino, tačiau dviejuose buvo konstatuota tiesioginė diskriminacija, todėl kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą dėl diskriminacinių nuostatų panaikinimo. Daugiausia skundų buvo švietimo klausimais (į tarnybą kreipėsi 3 užsieniečiai ir 10 skundų gauta iš juridinių asmenų).
Bendradarbiavimas su žiniasklaida, visuomenės informavimas
Pastaraisiais metais teisės aktuose buvo pakeista keletas svarbių nuostatų, susijusių su žiniasklaidos atstovų darbo etika, kai kalbama apie kitos rasės ar etninės priklausomybės asmenis. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (Informaciniai pranešimai, 2005, Nr. 47-435) bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) draudžia skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Žurnalistui, viešosios informacijos rengėjui, draudžiama žeminti ar šaipytis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, jo religinių įsitikinimų ir kt., taip pat draudžiama sieti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmens priklausymą tam tikrai tautinei, etninei ar socialinei grupei, jo seksualinę orientaciją su jo padarytu nusikaltimu ir tai pabrėžti.
Siekiant įgyvendinti minėtų teisės aktų nuostatas, 2007 m. vasarą buvo surengtas seminaras regioninės žiniasklaidos atstovams „Žiniasklaidos pliuralizmo, pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų įvaizdžio derinimas Lietuvoje“. Vienas iš seminaro tikslų buvo nuspręsti, kokiu būdu stiprinti tautinėms ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų įtaką žiniasklaidai, kad joje būtų pateikiama objektyvesnė ir išsamesnė informacija apie mažumas. Seminare dalyvavo 20 regioninės žiniasklaidos atstovų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.
Užsieniečių integravimas labai susijęs su priimančios visuomenės mąstymo pokyčiais. Lietuvoje žiniasklaida tam tikromis priemonėmis prisideda prie Lietuvos gyventojų požiūrio formavimo. Pavyzdžiui, nacionalinė televizija, bendradarbiaudama su Europos Komisija, rengia specialų televizijos projektą „EksprESas LT“, kurį sudaro to paties pavadinimo tiesioginė laida ir specialūs skyriai kitose televizijos laidose. Laidos reportažuose pasakojama apie tai, kaip gyvena naujoji Europa. Dažnai šiose laidose paliečiama ir migracijos tema. Laidos autoriai parengė ir visuomenei pristatė trumpą reportažą apie imigrantus, jų patirtį Lietuvoje ir naująją EIF programą. Neseniai buvo pradėtas rodyti naujas socialinės dokumentikos laidų ciklas „Asmens kodas“, kuris parengtas įgyvendinant 2007-ųjų metų, kurie paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais (toliau vadinama – Lygių galimybių metai), tikslus. Šios laidos herojai – asmenys, kuriems savo gyvenime tenka susidurti su aplinkinių neigiamu požiūriu, išankstiniais nusistatymais ir diskriminacija dėl jų įsitikinimų, etninės kilmės, religijos, odos spalvos, amžiaus, lyties, negalios ir seksualinės orientacijos.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas 2007 m. inicijavo nominacijos „Už tautiną toleranciją“ įsteigimą. Ši nominacija skiriama už tautinės tolerancijos skatinimą ir propagavimą visuomenės informavimo priemonėse. Nominacija „Už tautinę toleranciją“ siekiama išrinkti ir pagerbti straipsnių, radijo, televizijos laidų autorius, Lietuvos arba užsienio visuomenės informavimo priemonėse publikavusius savo darbus, kurie skatina pakantumą įvairioms tautinėms bendrijoms, tolerancijos sklaidą remia kovą su tautine, rasine diskriminacija ir pan. Šia nominacija taip pat siekiama skatinti visuomenės narių tarpusavio supratimą ir toleranciją kitų tautinių grupių ir asmenų atžvilgiu bei gerbti jų teises.
Visuomenės informavimo 2007 metais aktyviai ėmėsi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nes ji nacionaliniu lygmeniu organizuoja ir įgyvendina Lygių galimybių metų Lietuvoje veiksmus. Lygių galimybių metų renginiais stengiamasi atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į diskriminacijos ir socialinės atskirties problemas. Įvairaus pobūdžio priemonėmis (seminarais, konferencijomis, renginiais, informacinėmis kampanijomis, tyrimais, socialinėmis akcijomis ir kt.) siekiama didinti Lietuvos gyventojų, tarp jų ir pažeidžiamų visuomenės grupių, informuotumą turimų teisių klausimais, gerinti žmonių galimybes dalyvauti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, užtikrinti jų interesų atstovavimą įvairiais lygmenimis.
2007 m. kovo 18–26 d. Europoje minima Savaitė prieš rasinę diskriminaciją buvo pažymėta ir Lietuvoje. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su partneriais organizavo renginių, skirtų šiai savaitei, ciklą. Jos programoje dalyvavo ir kitos organizacijos: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Europos jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“, Lietuvos Raudonasis kryžius, Žmogaus teisių centras ir kt. Minėtai savaitei pažymėti buvo suorganizuota apskritojo stalo diskusija tema „Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje“, taip pat vyko spaudos konferencijos, filmų peržiūra, parodos, susijusios su diskriminacija, mažumų teisėmis ir kitais aktualiais klausimais.
Lietuvoje specialios integracijos priemonės taikomos lietuvių kilmės užsieniečiams. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Šių užsieniečių integracijai Lietuvoje skiriama nemažai dėmesio. Jiems yra sudarytos palankesnės galimybės gauti leidimus gyventi, taip pat išsaugoma teisė į pilietybę. Lietuvių kilmės užsieniečiui, kuris nėra kitos valstybės pilietis, taip pat užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikusiems atitinkamus dokumentus, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams (paprastai leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams), taip pat jiems gali būti išduodamas leidimas nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087) nustatyta tvarka tokiems asmenims neterminuotai išsaugoma teisė į pilietybę, išduodant teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą. Ypatingas dėmesys Lietuvoje skiriamas tremtiniams ir politiniams kaliniams. Nemažai šių asmenų ir jų palikuonių, dėl istorinių aplinkybių (okupacija, trėmimai ir kt.) atsidūrusių buvusioje SSRS teritorijoje, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pareiškė norą grįžti į Lietuvą. 2002–2007 m. Lietuvoje vykdoma politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo ir integracijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 (Žin., 2002, Nr. 26-930). Viena iš šios programos tikslinių grupių yra asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimos nariais grįžtantys nuolat gyventi į Lietuvą. Daug dėmesio skiriama ne tik šios kategorijos suaugusiems asmenims, bet ir jų palikuonims, atvykstantiems gyventi į Lietuvą. Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“ priima, moko ir išlaiko užsienio lietuvių vaikus, kurie turi ne Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau yra laikomi lietuvių kilmės užsieniečiais. Pirmaisiais mokslo metais vaikai turi galimybę intensyviai mokytis lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje. Mokiniai mokomi 1–12 klasėse. Praėjusiais mokslo metais (2006–2007 m.) mokykloje mokėsi apie 230 vaikų. Užsienio lietuvių rėmimo centro vienas iš tikslų yra supažindinti užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Sis centras teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems ar norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. EIF programa galėtų remti projektus, skirtus naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra lietuvių kilmės užsieniečiai. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus EIF tikslinei grupei nustatyti turėtų būti trečiosios šalies pilietybės turėjimas.
Valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką stiprinimas.
Bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir geriausia praktika valstybėje narėje skatinimas.
Pastaruoju metu suaktyvėjus migracijai, šių procesų stebėjimui ir statistinių duomenų kaupimui palengvinti buvo imtasi tam tikrų veiksmų. Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2005 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DĮ-231 buvo patvirtinta Gyventojų tarptautinės migracijos tyrimo atlikimo metodika. Šioje metodikoje apibūdinamos pagrindinės sąvokos, statistinių duomenų šaltiniai, jų gavimo, apdorojimo būdai ir statistinės informacijos pateikimas.
Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos tikslas – atsižvelgiant į esamą ekonominės migracijos situaciją Lietuvoje, ES ir pasaulyje, nustatyti ilgalaikius migracijos politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami migracijos sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir įgyvendinamos programos ir priemonės. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2012 metų. Joje numatyti pagrindiniai uždaviniai siekiant valdyti ekonominės migracijos (emigracijos, grįžtamosios imigracijos ir imigracijos) srautus, numatytos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės.
Lietuvoje taip pat atliekami įvairių krypčių tyrimai, susiję su visuomenės požiūriu į etnines mažumas, imigrantus, pabėgėlius. Nemažai su etnine kilme susijusių tyrimų inicijavo Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras (http://www.sti.lt/). Pagrindinė šio centro veikla – mokslas ir tyrimai, apimantys etniškumo ir modernaus nacionalizmo studijas, etninės struktūros, etninių grupių adaptacijos ir etninio nepakantumo analizę. Atliekami visuomenės etninės struktūros, lygių galimybių Lietuvos visuomenėje, etninio nepakantumo tyrimai. Stebint ir nagrinėjant etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių padėtį, renkami ir analizuojami duomenys apie nepakantumo apraiškas – ir iš valstybinių institucijų, ir iš nevyriausybinių organizacijų. Bendradarbiaujant su Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centru rengiamos ataskaitos apie rasizmą, antisemitizmą ir kitas etninio nepakantumo formas; taip pat rengiamos specializuotos studijos atskirų visuomenės grupių diskriminacijos klausimais. Etninių tyrimų centro užsakymu 2005 m. buvo atlikta visuomenės apklausa, kuria buvo siekiama ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvoje gyvenančias įvairias socialines grupes (pvz., romus, žydus, musulmonus). 2007 m. pradžioje Etninių tyrimų centras inicijavo tokį patį tyrimą. Lyginant šių apklausų rezultatus, bendras nepakantumo lygis šiek tiek sumažėjo, tačiau pastebimas neigiamo požiūrio į musulmonus, Čečėnus didėjimas (2005 m. 51 proc. apklaustųjų nenorėjo gyventi kaimynystėje su musulmonais, o 2007 m. – 59,5 proc.; 2005 m. 55 proc. apklaustųjų nenorėjo gyventi kaimynystėje su Čečėnais, o 2007 m. – 59,2 proc.). Sumažėjo nepakantumas Lietuvoje gyvenančioms „tradicinėms“ tautinėms mažumoms: 2005 m. 7 proc. apklaustųjų nenorėjo gyventi kaimynystėje su rusais, o 2007 m. – tik 3,7 proc.; 2005 m. 11 proc. apklaustųjų nenorėjo gyventi kaimynystėje su ukrainiečiais, o 2007 m. – 5,2 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2005 m. buvo atliktas tyrimas „Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“ (vadovė doc. dr. V. Žydžiūnaitė). Tyrimo tikslas – išryškinti švietimo sistemos sudarytas sąlygas visaverčiam užsieniečių vaikų vystymuisi bei ugdymui Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad egzistuojantys teisiniai dokumentai, reglamentuojantys užsieniečių mokinių ugdymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, atitinka ES šalyse suformuotus dokumentus ir jų turinio charakteristikas. Paaiškėjo, kad užsieniečių vaikams mokantis valstybinės kalbos pagrindiniai pagalbininkai yra ne lietuvių tautybės jų bendramoksliai draugai, o užsieniečiai mokiniai, patys turintys panašios patirties ir besimokantys toje pačioje mokykloje. Taip pat yra reikalingos metodinės rekomendacijos užsieniečių mokinių ugdymo klausimais, tikslių mokymo programų formavimo metodikos. Aktyvesnis mokytojų rengimas darbui su mokiniais užsieniečiais pradėtas 2003 metais. Užsieniečių mokinių mokymo tema buvo organizuoti seminarai, specializuoti mokymai mokytojams, savivaldybių švietimo skyrių specialistams bei visuomeninių organizacijų atstovams. Pedagogų profesinės raidos centre 2004–2005 m., bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis, buvo parengti projektai, susiję su pedagogų kompetencijos, reikalingos darbui su užsieniečiais, didinimu. Šie projektai orientuoti į valstybinės kalbos mokymo metodiką, kitų šalių pedagoginės patirties sklaidą ir etnokultūrines bei tarpkultūrines žinias.
Lietuvos politikos kūrėjai ir kitos suinteresuotos šalys (pavyzdžiui, ekspertai, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovai, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovai, susiję su EIF įgyvendinamais veiksmais) gali ugdyti savo tarpkultūrinę kompetenciją Lietuvos viešojo administravimo institute. Šis institutas, be kitų mokymų, siūlo kursus tarpkultūrinio bendravimo įgūdžiams ugdyti. Kursai skirti tarpkultūrinio bendravimo svarbai pabrėžti, dalyvių įgūdžiams, reikalingiems bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis, tobulinti, aktualiems tarpkultūrinio bendravimo klausimams aptarti, gebėjimams, reikalingiems dirbant su tarpkultūrinę komanda, pagerinti, dalyvių gebėjimui pozityviai vertinti save ir kitus tobulinti.
1.3. Bendra paskirstytų nacionalinių išteklių suma
Lietuvoje nėra bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos sistemos, todėl būtų sunku įvardyti tikslią nacionalinių lėšų sumą skirtą šioms priemonėms. Įgyvendinamos priemonės nėra koordinuotos, jos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto (tiek iš nacionalinių lėšų, tiek iš įvairių ES bei kitų tarptautinių programų).
Kultūros ir švietimo srities finansavimas
Kadangi Lietuvoje nėra bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos sistemos, nėra galimybių pateikti informacijos, kuri detalizuotų išskirtinai trečiųjų šalių piliečių integracijai paskirtą nacionalinių lėšų sumą. Atsižvelgiant į šiuos faktus, šioje EIF daugiametės programos dalyje yra pateikiama informacija apie nacionalines lėšas, skirtas įvairioms tautinių mažumų integracijos programoms.
Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 m. programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti 2006 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas skyrė 1315 tūkst. Lt. Daug dėmesio buvo skirta Rytų Lietuvos, kurioje gyvena daug kitataučių Lietuvos gyventojų, kultūros ir švietimo, tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti, tapatumui išsaugoti: paremti 56 projektai, kuriems skirta 115 tūkst. Lt, meno kolektyvai; suorganizuoti seminarai mokytojams, apskričių ir savivaldybių tarnautojams.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas remia tautinių mažumų organizacijas, jų projektus bei tautinių bendruomenių centrus. Tautinių bendrijų namams Vilniuje išlaikyti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 180 tūkstančių litų. Kauno įvairių tautų kultūrų centrui skirta 120 tūkst. litų. Visagino valstybinės kalbos centro veiklai departamentas vien tik 2007 m. I pusmetį skyrė 100 tūkst. litų. 2006 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, vykdydamas Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 m. programą buvo paskelbęs projektų, skirtų tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai 2006 metais remti, atranką. Remiantis Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis apie 2006 m. projektų finansavimą visa finansinė parama projektams sudarė 378 350 litų, iš kurių:
• 320 900 Lt – tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms;
• 41 430 Lt – šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų veiklai remti;
• 16 020 Lt – kitai tautinių mažumų organizacijų veiklai finansuoti.
Daugelis tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų pateikė projektus, kurių pagrindinė tematika – kultūros ir tradicijų puoselėjimas. 2006 m. buvo finansuota 17 baltarusių NVO projektų (52 350 Lt), 68 rusų NVO projektai (92 900 Lt), 12 ukrainiečių NVO projektų (15 800 Lt), 14 totorių NVO projektų (16 200 Lt), 2 žydų NVO projektai (5 000 Lt) ir 46 kitų tautinių mažumų (armėnų, azerbaidžaniečių, uzbekų ir kt.) NVO projektai (77 880 Lt).
Švietimo sričiai lėšos skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Vienam mokiniui reikalingos lėšos skaičiuojamos pagal „mokinio krepšelio“ metodiką. Mokinio krepšelis – tai mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui. Jo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vienam Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje besimokančiam mokiniui užsieniečiui ugdyti skiriama 10 proc. daugiau lėšų, palyginti su kitais mokiniais. Kai kuriais atvejais toks ugdymas papildomai nefinansuojamas, pvz., kai mokinys mokosi savarankiškai (mokomas namuose).
Iš Švietimo kaitos fondo 1999–2005 m. veiklos ataskaitos matyti, kad Švietimo kaitos fondas 2001–2003 m. suteikė paramą keliems projektams ir programoms, susijusiems su daugiakultūre visuomene. 2001 metais paskelbus konkursą „Mokykla daugiakultūrinėje visuomenėje“, 46 tūkst. litų parama buvo suteikta 24 projektams. Bendradarbiaujant su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2003 m. buvo pradėta įgyvendinti programa „Daugiakultūrinis ugdymas“, kurios bendras biudžetas – 19,3 tūkst. litų. Švietimo kaitos fondui 2002–2003 m. paskelbus konkursą „Dvikalbis ugdymas“, buvo paremti 39 projektai, skirta apie 80 tūkst. litų. 2003 m. buvo surengtas tarptautinis seminaras „Daugiakultūrinė visuomenė Rytų Europoje: tautinių mažumų teisės, kultūra ir švietimas“, kuriam skirta 25,1 tūkst. litų suma, taip pat tarptautinis seminaras „Dvikalbis ugdymas: Latvijos patirtis“, kuriam skirta 4,7 tūkst. litų suma.
Religinių bendruomenių finansavimas
Lietuvos tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai sulaukia valstybės finansinės paramos maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms tenkinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 362 „Dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms“ (Žin., 2006, Nr. 43-1564) 2006 m. skyrė 3 279 tūkst. litų tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, iš jų: Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – 163,2 tūkst. litų, Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai – 39,2 tūkst. litų, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – Muftiatui – 13,1 tūkst. litų, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 10,3 tūkst. litų, Lietuvos žydų religinei bendrijai – 9,4 tūkst. litų ir t.t.
2. VALSTYBĖS NARĖS POREIKIŲ ANALIZĖ
2.1. Valstybės narės poreikiai atsižvelgiant į pradinę padėtį
Remiantis Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, imigrantų integracija yra viena iš konkrečių poveikio imigracijai priemonių. Trečiųjų šalių piliečių integravimas į Lietuvos visuomenę yra nemažas iššūkis Lietuvai, nes nėra sukurtos bendros užsieniečių iš trečiųjų šalių integracijos politikos. Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina bendrąjį nediskriminavimo principą, tačiau realiai trečiųjų šalių piliečiai ne visada gali pasinaudoti nustatytomis teisėmis, pirmiausiai dėl kalbos barjero, nežinojimo, kur kreiptis, taip pat dėl visuomenės nusistatymo bei tolerancijos stokos.
2.1.1. Siekiant didesnio užsieniečių priėmimo tvarkos ir integracijos priemonių efektyvumo bei suderinamumo, būtina skatinti politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų, ekspertų, visuomenės, trečiųjų šalių piliečių atstovų ir nevyriausybinių organizacijų, bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant priėmimo procedūras ir integracijos politikos priemones. Įvairios konsultacijos, ekspertų patarimai, bendradarbiavimas keičiantis informacija skatintų kurti tinkamesnes ir efektyvesnes priėmimo tvarkos ir integracijos priemones.
2.1.2. Integracija skatinama įvairiomis priemonėmis, kurios apima efektyvesnį trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą užimtumo, švietimo, viešų ir privačių paslaugų bei kitose visuomeninio gyvenimo srityse. Integracijos srityje svarbu pasiekti, kad trečiųjų šalių piliečiai lengviau prisitaikytų prie Lietuvos politinės, teisinės ir kultūrinės aplinkos, todėl reikia stiprinti jų lietuvių kalbos vartojimo, pilietinio pažinimo, įdarbinimo ir bendravimo su Lietuvos visuomene įgūdžius. Įvadinės programos galėtų būti organizuojamos atsižvelgiant į atvykusio asmens žinių lygį bei jo planuojamą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, pavyzdžiui, platesnės įvadinės programos ir intensyvesni lietuvių kalbos kursai galėtų būti organizuojami ilgesnį laiką pasilikti planuojantiems imigrantams, o kitoms imigrantų grupėms galėtų būti teikiama atitinkamo lygio pažintinė pagalba. Įgyvendinant trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtas priemones, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečių grupių interesus, pavyzdžiui, moterų, jaunimo, vaikų, pagyvenusių asmenų, neįgaliųjų ar neraštingų asmenų poreikius. Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimo ir vaikų ugdymui: užsieniečių vaikams Lietuvoje sudaroma galimybė mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau toks mokymas yra gana sudėtingas dėl nepakankamos mokytojų kvalifikacijos ar metodinių priemonių trūkumo. Tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į švietimo programas yra svarbus veiksnys skatinant trečiųjų šalių piliečių, ypač jaunų asmenų, integraciją.
2.1.3. Integracija yra abipusis procesas, todėl priimanti visuomenė taip pat turi mokytis tolerancijos ir didinti savo sugebėjimus prisitaikyti prie didėjančios įvairovės. Integravimas pirmiausia susijęs su požiūrio ir mąstymo pokyčiais, todėl Lietuvos visuomenės tarpkultūrinė kompetencija turėtų būti nuolat didinama. Galėtų būti rengiami mokymai įvairių su trečiųjų šalių piliečių integracija susijusių sričių politikos kūrėjams, šios politikos priemones praktiškai įgyvendinantiems asmenims, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir pan. Be to, reikėtų skatinti neformalius Lietuvos visuomenės narių ir trečiųjų šalių piliečių socialinius ryšius, įtraukiant juos į bendrą veiklą ugdant tarpusavio pasitikėjimą bei supratimą. Šiuo metu trūksta programų ir veiklos, kuri skatintų išskirtinai trečiųjų šalių piliečių integraciją.
2.1.4. Svarbu ne tik įgyvendinti integracijai skirtas priemones, bet ir stebėti bei vertinti įgyvendinamos integracijos politikos ir jos priemonių pažangą. Tuo tikslu reikėtų kurti ir tobulinti įvairias vertinimo metodikas, rodiklius ir kitas priemones, kurias panaudojant būtų galima įvertinti esamas trečiųjų šalių piliečių integracijos sąlygas įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo ir kitų viešųjų bei privačių paslaugų srityje. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinė vykdomos politikos stebėjimo priemonė yra gyventojų apklausos, skirtos Lietuvos gyventojų tolerancijai ir nuomonei apie tautines bei kitas mažumas įvertinti, taip pat kaupiami įvairūs statistiniai duomenys, susiję su trečiųjų šalių piliečių imigracija, tačiau šių priemonių nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad EIF programa Lietuvoje bus įgyvendinama pakankamai ilgą laikotarpį (2007–2013 m.), būtina kurti ir tobulinti integracijai skirtų priemonių pažangos vertinimo rodiklius ir metodiką. Minėti rodikliai ir metodikos padės stiprinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir gebėjimus imigracijos ir integracijos srityje, nes atskleis teigiamus ir neigiamus vykdomos imigracijos ir integracijos politikos aspektus, padės pašalinti aptiktus trūkumus ir bendrai įvertinti politikos pažangą.
2.2. Valstybės narės veiklos tikslai, nustatyti šiems poreikiams įgyvendinti
Atsižvelgiant į esamą padėtį ir Tarybos sprendime 2007/435/EB bei Komisijos sprendime K(2007) 3926, įgyvendinančiame Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (toliau vadinama – Strateginės gairės), nurodytus tikslus ir prioritetus, svarbiausi EIF daugiametės programos tikslai yra:
2.2.1. skatinti teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją.
Siekiant skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją pirmiausia turėtų būti derinamos trečiųjų šalių piliečių priėmimo tvarkos procedūros ir integracijos politikos priemonės, nes tai padėtų trečiųjų šalių piliečiams lengviau prisitaikyti prie visuomenės. Turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos programos ir veikla, skirtos skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją nes tokių programų ir veiklos Lietuvoje trūksta. Svarbu, kad šios programos skatintų trečiųjų šalių piliečius mokytis lietuvių kalbos ir dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse;
2.2.2. didinti Lietuvos visuomenės toleranciją ir pritarimą imigracijos ir integracijos procesams.
Lietuvos visuomenės tolerancijos ir pritarimo didėjimas yra neatsiejama sėkmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos dalis, nes integracija yra dvipusis procesas, apimantis tiek imigrantus, tiek priimančią visuomenę. Todėl būtina šviesti Lietuvos visuomenę ir stiprinti toleranciją bei pasitikėjimu pagrįstus santykius naudojant įvairias priemones, pavyzdžiui, mokymus, informacines kampanijas žiniasklaidoje. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kuris formuoja ir įgyvendina nacionalinę tautinių santykių darnos politiką, įgyvendina tam tikrus veiksmus, susijusius su minėtu tikslu. Departamentas koordinuoja Tautinių mažumų politikos plėtros strategijos, kurios vienas iš tikslų yra užtikrinti tautinių santykių darną, įgyvendinimą. Šio tikslo siekiama ugdant pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, bei skleidžiant informaciją apie tautinių mažumų politiką;
2.2.3. skatinti kompetentingų institucijų, įmonių ir organizacijų gebėjimų stiprinimą ir bendradarbiavimą imigracijos ir integracijos klausimais.
Siekiant pagerinti trečiųjų šalių piliečių integracijos sąlygas, reikėtų stiprinti kompetentingų institucijų gebėjimus ir bendradarbiavimą imigracijos ir integracijos srityje. Bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas rengiant ir įgyvendinant trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūras. Be to, turėtų būti stiprinama įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojų tarpkultūrinė kompetencija ir tolerancija, taip pat – bendradarbiavimas ir gebėjimai vertinti priėmimo procedūras ir susijusias integracijos politikos priemones. Bendradarbiavimo tarp kompetentingų institucijų (ministerijų, profesinių sąjungų asociacijų, kitų organizacijų) ekonominės migracijos srityje pavyzdys Lietuvoje galėtų būti Ekonominės migracijos reikalų komisija, įsteigta 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Komisija yra atsakinga už institucijų, įstaigų ir organizacijų veiklos ekonominės migracijos srityje koordinavimą, šios veiklos gerinimo pasiūlymų teikimą, tolerancijos ekonominės migracijos reiškiniams skatinimą ir kt.
3. STRATEGIJA TIKSLAMS PASIEKTI
Teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracija, visuomenės sąmoningumas ir institucijų, įmonių ir organizacijų bendradarbiavimas bei gebėjimų imigracijos ir integracijos srityje stiprinimas bus skatinami, atsižvelgiant į toliau nurodytus prioritetus ir veiksmus.
3.1. 1 prioritetas
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“
Šio prioriteto veiksmai pirmiausiai orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotą laiką, integracijos poreikis nėra toks pat kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai įgyvendinami šiais veiksmais:
– Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas.
Priėmimo tvarka, parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant susijusioms institucijoms bei ekspertams, užtikrina geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečių integracijai. Konsultuojantis su įvairių sričių ekspertais, būtų galima aiškiai nustatyti trečiųjų šalių piliečių poreikius ir atitinkamai derinti priėmimo procedūras. Tobulinant priėmimo procedūras, galėtų būti konsultuojamasi su kitų šalių institucijomis, ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan., keičiamasi informacija apie trečiųjų šalių piliečių poreikius, imigracijos ir integracijos procesus.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – surinktų duomenų kiekis ir tipai; – konsultacinių susitikimų ir ekspertų grupių susirinkimų skaičius bei tipai; – suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovai), dalyvaujančių konsultacijų procese, skaičius ir kategorijos; – pataisytų priėmimo procedūrų skaičius |
– pagilintos žinios apie priėmimo procedūras, palengvinančias integraciją – stiprinami gebėjimai derinti priėmimo procedūras ir integracijos poreikius; – pagerinta priėmimo procedūrų kokybė |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – imigracijos ir integracijos politikos valdymo patobulinimas |
– Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas.
Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei stiprinti savo žinias apie Lietuvą, yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Tokiose įvadinėse programose ir kursuose turėtų būti sudaroma galimybė įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas bei vertybes. Kursai galėtų būti organizuojami atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių atitinkamų žinių lygį.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – sukurtų naujų ar patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai; – suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; – kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos |
– pagerintos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos žinios, taip pat žinios apie Lietuvos istoriją institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas bei vertybes |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – supratimo apie Lietuvos kultūrą ir vertybes stiprinimas |
– Lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas.
Svarbu užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje, galėtų ne tik dirbti ar mokytis, bet ir dalyvauti EIF remiamoje veikloje. Tuo tikslu ši veikla ir programos turėtų būti pakankamai lanksčios, pavyzdžiui, galėtų būti rengiami ne visos dienos kursai, intensyvūs mokymo moduliai, nuotolinio arba elektroninio mokymo sistemos ir pan.
Šis veiksmas atitinka Strateginėse gairėse numatytą 3 specialųjį prioritetą „Naujoviškos įvadinės programos ir veikla“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – sukurtų naujų ar patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai; – suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; – kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; – pataisymų įvadinėse programose ir veikloje skaičius ir tipai |
– pagerintos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos žinios, taip pat žinios apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas bei vertybes; – didesnis įvadinėse programose ir kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – supratimo apie Lietuvos kultūrą ir vertybes stiprinimas |
– Programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas.
Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl, kuriant integracijos programas ir įgyvendinant veiklą, būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų asmenų ir žmonių su negalia, poreikius. Kai kurios trečiųjų šalių piliečių grupės gali būti sunkiau integruojamos, todėl minėtos integracijos programos turėtų būti atitinkamai pritaikytos pagal konkrečios grupės poreikius. Ypač svarbios programos, skirtos vaikų ir jaunimo integracijai skatinti.
Šis veiksmas atitinka Strateginėse gairėse numatytą 2 specialųjį prioritetą „Konkrečios tikslinės grupės“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – sukurtų naujų įvadinių programų, skirtų specifinei trečiųjų šalių piliečių grupei, skaičius ir tipai; – suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys; – kursuose dalyvaujančių moterų, jaunimo, vaikų, neraštingų, neįgalių ir kitų kategorijų trečiųjų šalių piliečių skaičius; – nustatyti konkrečios trečiųjų šalių piliečių grupės specialūs poreikiai |
– pagerintos specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės lietuvių kalbos, istorijos ir kitos žinios bei įgūdžiai; – sėkmingas trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas programose ir veikloje |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – supratimo apie Lietuvos visuomenės kultūrą ir vertybes stiprinimas |
– Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas.
Darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvos darbo rinkoje pasitelkiami tuose ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose trūksta vietinės ir kitų ES valstybių narių darbo jėgos. Dažniausiai šiuose sektoriuose dirba aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas šių asmenų priėmimui ir integracijai (mokant lietuvių kalbos, stiprinant žinias apie Lietuvą ir pan.). Siekiant įtraukti juos į EIF remiamą veiklą, būtina siekti, kad šios programos ir veikla būtų kuo lankstesni (daugiau informacijos 1 prioriteto veiksmo, susijusio su lanksčių įvadinių programų kūrimu, aprašyme).
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – projektų ir programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir tipai; – projektuose ir programose dalyvavusių aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių skaičius; – nustatyti specialūs aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių poreikiai |
– pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos, istorijos ir kitos žinios bei įgūdžiai; – pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygos |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – supratimo apie Lietuvos visuomenės kultūrą ir vertybes stiprinimas |
– Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų buvimą Lietuvoje. Svarbu didinti Lietuvos visuomenės narių informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant juos į atitinkamas programas bei veiklą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą o kartu ir integraciją. Siekiant didinti pritarimą imigracijai ir integracijai, taip pat galėtų būti vykdomos sąmoningumo ugdymo kampanijos. Tokios kampanijos ypač svarbios žiniasklaidoje, nes žiniasklaida daro nemažą įtaką formuojantis visuomenės požiūriui į daugelį procesų.
Šie veiksmai atitinka Strateginėse gairėse numatytą 1 specialųjį prioritetą „Dalyvavimas, kaip trečiųjų šalių piliečių integracijos į visuomenę skatinimo būdas“, 4 specialųjį prioritetą „Tarpkultūrinis dialogas“ ir 5 specialųjį prioritetą „Priimančios visuomenės įtraukimas į integracijos procesą“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės atstovų gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos visuomenės narių ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai; – surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai; – programose ir veikloje dalyvavusių Lietuvos visuomenės narių skaičius ir kategorijos; – programose ir veikloje dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; – programose ir veikloje dalyvavusių žinias klaidos atstovų skaičius; – parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai |
– pagerintos Lietuvos visuomenės žinios apie trečiųjų šalių piliečių imigraciją ir integraciją – pagerinti Lietuvos visuomenės narių ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiai ir supratimas; – pagerintos trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygos |
– Lietuvos visuomenės atstovų supratimo apie imigracijos ir integracijos procesus stiprinimas; – skatinamas palankesnis Lietuvos visuomenės atstovų požiūris į imigracijos ir integracijos procesus; – pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas |
– Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje daugėja, turi būti stiprinamas paslaugas teikiančių asmenų gebėjimas palaikyti ryšį su trečiųjų šalių piliečiais. Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų nepatiriant diskriminacijos, tačiau dažnai trečiųjų šalių piliečiai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar tiesiog nežinojimo, kur kreiptis. Siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę efektyviau naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, pagalba galėtų būti teikiama nevyriausybinėse organizacijose, įskaitant pačių imigrantų asociacijas, taip pat įvairiose patariamosiose tarnybose ar centruose, kurie teiktų įvairiapusę informaciją ir konsultacijas trečiųjų šalių piliečiams. Įvairios informacinės kampanijos galėtų būti skirtos tiek trečiųjų šalių piliečiams, tiek Lietuvos visuomenei informuoti, taip pat galėtų būti bendradarbiaujama su paslaugų teikėjais.
Šis veiksmas atitinka Strateginėse gairėse numatytą 1 specialųjį prioritetą „Dalyvavimas, kaip trečiųjų šalių piliečių integracijos į visuomenę skatinimo būdas“ ir 5 specialųjį prioritetą „Priimančios visuomenės įtraukimas į integracijos procesą“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant jiems palankesnes galimybes naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai; – informacinių kampanijų, tarpininkaujančių tarnybų ar asociacijų skaičius ir tipai; – šiose programose dalyvavusių paslaugų teikėjų skaičius ir tipai; – trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų skaičius ir tipai; – trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius ir kategorijos; – imigrantų, teikiančių tokias konsultacijas naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir kategorijos; – trečiųjų šalių piliečių, kuriuos paveikė informavimo kampanijos, skaičius ir kategorijos; – nustatyti trečiųjų šalių piliečių specialūs poreikiai viešųjų ir privačių paslaugų srityje |
– pagerintos trečiųjų šalių piliečių žinios apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas; – pagerinta paslaugų teikimo srityje dirbančių asmenų tarpkultūrinė kompetencija ir gebėjimai; – pagerinta teikiamų paslaugų kokybė; – sustiprintas trečiųjų šalių piliečių supratimas apie savo teises ir pareigas; – skatinamas lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimas paslaugų teikimo srityje; – pagerintos trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygos |
– pradinių sąlygų trečiųjų šalių piliečių integracijai pagerinimas; – lengvesnis trečiųjų šalių piliečių priėjimas prie užimtumo, švietimo ir kitų paslaugų |
– Kitų programų ir priemonių, kurios susijusios su Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodytais bendraisiais pagrindiniais imigrantų integracijos politikos principais ir atitinka Tarybos sprendime 2007/435/EB nustatytus tikslus ir veiksmus, kūrimas.
Svarbi pastaba!
Trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtos priemonės įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje.
3.2. 2 prioritetas
Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas.
Trečiųjų šalių piliečių integracija yra dinamiškas procesas, kuriam yra svarbios kompetencija ir praktika. Teigiamą poveikį integracijai daro nuolatinis politikos krypčių ir priemonių lyginimas bei kontrolė. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, lemiamas vaidmuo tenka aiškiai apibrėžtoms vertinimo priemonėms. Įvairūs tyrimai, studijos, vertinimo metodikos, rodikliai ir kitos panašios priemonės, skirtos integracijos proceso pažangai stebėti ir vertinti, turėtų būti skatinamos visais integracijos valdymo lygmenimis. Prioritetas įgyvendinamas šiais veiksmais:
– Studijų ir tyrimų, skirtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo tvarkai, įvadinėms programoms ir veiklai įvertinti, atlikimas ir plėtojimas.
Siekiant išsiaiškinti priėmimo tvarkos bei vykdomų programų teigiamus ir neigiamus aspektus, būtina prisidėti prie priėmimo tvarkos, programų ir veiklos vertinimo remiant suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, įskaitant trečiųjų šalių piliečių organizacijas, taip pat įmonių, regionų ar vietos valdžios institucijų, reprezentatyvius tyrimus.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – atliktų studijų ir tyrimų skaičius bei tipai; – pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; – atsižvelgiant į rekomendacijas priėmimo procedūrose ir įvadinėse programose padarytų pataisų skaičius ir tipai; – suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų. trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovai), dalyvaujančių studijose ir tyrimuose, skaičius ir kategorijos; – surengtų konsultacinių susitikimų skaičius ir tipai |
– pagerintos žinios apie priėmimo procedūrų ir programų efektyvumą bei naudingumą nustatytas jų teigiamas ir neigiamas poveikis integracijos procesui; – pagerinta priėmimo procedūrų ir vykdomų programų kokybė |
– imigracijos ir integracijos politikos valdymo pagerinimas; – pakeltas žinių apie integracijos procesą lygis |
– Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas.
Siekiant stebėti integracijos politikos ir vykdomų priemonių pažangą būtina kurti ir nuolat tobulinti pažangos stebėjimo metodologijas, rodiklius ir kitas priemones. Šie rodikliai turėtų būti pakankamai aukštos kokybės ir turėtų leisti įvertinti integracijos politikos pažangą nacionaliniu lygmeniu.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – atliktų tyrimų skaičius bei tipai; – parengtų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių bei kitų priemonių skaičius ir tipai; – pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; – surinktų kiekybinių ir kokybinių duomenų skaičius ir tipai; – atsižvelgiant į rekomendacijas priėmimo procedūrose ir programose padarytų pataisų skaičius ir tipai |
– pagerinta integracijos proceso ir integracijos politikos vertinimo priemonių kokybė; – bendrų rodiklių ir koeficientų tobulinimas; – pagerintos žinios apie integracijos politiką – pagerinta integracijos politikos priemonių kokybė |
– imigracijos ir integracijos politikos valdymo pagerinimas; – pakeltas žinių apie integracijos procesą lygis |
– Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas.
Siekiant pagerinti integracijos procesą pirmiausiai reikia nustatyti įvairių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius integracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant moterų, jaunimo, vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų reikmėms. Siekiant šio tikslo, imigrantų bendruomenėse galėtų būti vykdomi tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu geriausia patenkinti šių asmenų poreikius, taip pat galėtų būti kuriami ir tobulinami įvairūs rodikliai ir vertinimo metodologijos, skirti įvertinti įvadinių programų bei integracijos politikos apskritai tinkamumą ir pritaikomumą specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms.
Sis veiksmas atitinka Strateginėse gairėse numatytą 1 specialųjį prioritetą „Dalyvavimas kaip trečiųjų šalių piliečių integracijos į visuomenę skatinimo būdas“ ir 2 specialųjį prioritetą „Konkrečios tikslinės grupės“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – sukurtų vertinimo sistemų, metodologijų, rodiklių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai; – surinktų kiekybinių ir kokybinių duomenų kiekis ir tipai; – pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai; – įvertinimo procese dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos; – atsižvelgiant į rekomendacijas integracijos politikos priemonėse padarytų pataisų skaičius ir tipai |
– pagerintos žinios apie integracijos politikos priemonių privalumus ir trūkumus, taip pat apie jų atitiktį specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikiams; – pagerintos žinios apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos sityje; – pagerinta integracijos proceso ir integracijos politikos vertinimo priemonių kokybė |
– imigracijos ir integracijos politikos valdymo pagerinimas; – pakeltas žinių apie integracijos procesą lygis |
3.3. 3 prioritetas
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra bendros trečiųjų šalių piliečių integravimo politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu didinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių tarpkultūrinę kompetenciją. Gebėjimų stiprinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas turėtų būti vykdomas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, įtraukiant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešąsias ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką, būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų. Prioritetas bus įgyvendinamas šiais veiksmais:
– Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais.
Tarpkultūrinis ir tarpreliginis mokymas yra labai svarbus politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypač aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą informacijos teikimą, švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius ir įvairovės valdymo mokymus, svarbu atsižvelgti į specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų, poreikius.
Šis veiksmas atitinka Strateginėse gairėse numatytą 2 specialųjį prioritetą „Konkrečios tikslinės grupės“, 4 specialųjį prioritetą „Tarpkultūrinis dialogas“ ir 5 specialųjį prioritetą „Priimančiosios visuomenės įtraukimas į integracijos procesą“.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – suorganizuotų mokymų skaičius ir tipai; – mokymų dalyvių skaičius ir kategorijos; – parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai |
– pagerintos politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių įvairovės valdymo žinios ir tarpkultūrinė kompetencija; – pagerintos politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių žinios apie konkrečių trečiųjų šalių piliečių grupių specifinius poreikius; – sustiprinti politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimai vykdyti jiems priskirtas funkcijas; – pagerinta integracijos politikos priemonių kokybė; – diskriminacijos reiškinio mažėjimas; – pagerintas supratimas, kad integracija yra abipusis procesas |
– imigracijos ir integracijos politikos valdymo pagerinimas; – pakeltas žinių apie integracijos procesą lygis |
– Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas.
Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę, būtina skatinti kompetentingų institucijų, organizacijų ir pan. bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp įvairių valdžios institucijų ir įstaigų, bet ir tarp nevyriausybinių organizacijų bei kitų suinteresuotų šalių, įskaitant trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje, taip pat įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti vykdomai integracijos politikai įgyvendinti, stebėti ir vertinti, ir kiti panašūs mechanizmai.
| Rodikliai |
||
| Vertinimo kriterijai |
Rezultatai |
Poveikis |
| – įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai; – susitikimuose dalyvavusių asmenų skaičius ir kategorijos; – suorganizuotų susitikimų skaičius; – parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai |
– sustiprintas integracijos politikos koordinavimas įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose; – sustiprintas įvairių valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas; – sustiprinti suinteresuotų šalių gebėjimai valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones; – sustiprinta politikos kūrėjų ir kitų suinteresuotų šalių tarpkultūrinė kompetencija bei gebėjimai; – pagerintos žinios apie imigracijos ir integracijos procedūras ir priemones |
– imigracijos ir integracijos politikos valdymo pagerinimas; – pakeltas žinių apie integracijos procesą lygis |
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos ir nėra galimybių nustatyti šiam tikslui paskirtų nacionalinių lėšų kiekį, EIF programa Lietuvoje padės skatinti mūsų šalyje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją visuomenėje, nustatyti ir tobulinti su trečiųjų šalių piliečių integracija susijusios politikos vertinimo rodiklius bei metodologijas, taip pat padės skatinti kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą imigracijos ir integracijos srityje, didinti darbuotojų tarpkultūrinę kompetenciją ir gebėjimus. EIF programa padidins lėšų kiekį, skirtą minėtiems tikslams pasiekti. EIF lėšos (75 proc.) bus didelė parama Lietuvai, siekiant skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją nustatant minėtus rodiklius, metodologijas, atliekant susijusius tyrimus, ugdant suinteresuotų šalių tarpkultūrinę kompetenciją ir skatinant jų bendradarbiavimą. Lietuvos Respublika prisidės 25 proc. bendrojo finansavimo lėšų.
4. SUDERINAMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS
EIF 2007–2013 m. daugiametė programa rengiama atsižvelgiant į Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją Europos kultūrų dialogo metų nacionalinę strategiją Tautinių mažumų politikos plėtros strategiją Nacionalinę antidiskriminacinę 2006–2008 metų programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 907 (Žin., 2006, Nr. 100-3872) (toliau vadinama – Nacionalinė antidiskriminacinę programa). EIF programa taip pat papildo Europos pabėgėlių fondo, Europos socialinio fondo ir EB iniciatyvos EQUAL remiamus veiksmus.
4.1. 1 prioritetas
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantą integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“.
Pagal šį prioritetą remtini veiksmai iš dalies susiję su keliomis nacionalinėmis programomis. Remiantis Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, siekiant patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius, pasitelkiami darbuotojai iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir teikiant pirmenybę ES piliečiams. Imigrantų integracija yra viena iš konkrečių imigracijos valdymo priemonių, prie kurių taip pat priskiriamos šeimų susijungimo procedūros, leidimų gyventi sistema, vizų režimo palengvinimai ir kt.
Trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių Lietuvoje, integracijai skatinti iš dalies yra skirta Tautinių mažumų politikos plėtros strategija, kuri bus įgyvendinama dviem etapais: 2007–2010 m. ir 2011–2015 m. Šia strategija yra siekiama asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integracijos, jų tapatumo išsaugojimo ir tautinių santykių darnos užtikrinimo. Strategija tam tikra prasme yra susijusi ir su trečiųjų šalių piliečių integracija, nes trečiųjų šalių piliečiai gali dalyvauti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veikloje ar projektuose, remiamuose nacionalinėmis lėšomis. Kitas svarbus įtaką darantis aspektas yra vienas iš minėtų Strategijos tikslų – užtikrinti tautinių santykių darną. Siekiant šio tikslo, bus stengiamasi ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, tobulinti kovos su rasizmu ir tautine diskriminacija politiką ir kt. Parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama nevyriausybinių organizacijų projektams, kurie puoselėja švietimą, tautinę kultūrą ir kalbą.
Trečiųjų šalių piliečių padėtis dažnai yra susijusi su diskriminacijos reiškiniu. Diskriminacijos apraiškų mažinimo srityje svarbi Nacionalinė antidiskriminacinė programa. Vienas iš šios programos tikslų – ugdyti visuomenės toleranciją, vienodą požiūrį, lygias teises ir galimybes. Siekiant šio tikslo, rengiamos antidiskriminacinės visuomenės informavimo kampanijos, seminarai, mokymai ir kitos švietėjiškos priemonės. Pagrindinis šios programos finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, tačiau kai kurios šios programos įgyvendinimo priemonės papildomai remiamos ES lėšomis. Besibaigiant Lygių galimybių metams, reikėtų paminėti, kad 2007 metais Lietuvoje buvo surengta nemažai informacinių kampanijų, konferencijų, seminarų ir kitų priemonių, kuriomis siekta atkreipti pilietinės visuomenės dėmesį ir informuoti ją apie diskriminacijos ir socialinės atskirties problemas. Šie veiksmai finansuojami ES lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Nacionalinę antidiskriminacinę programą.
Lietuva parengė Europos kultūrų dialogo metų nacionalinę strategiją, kurioje numatomi Europos kultūrų dialogo metų nacionaliniai prioritetai, tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. Ateinančiais metais įvairiomis iniciatyvomis bei priemonėmis, skatinančiomis kultūrų dialogą, planuojama didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ir pagarbą kitų kultūrinių, tautinių, religinių, socialinių grupių savitumui ir įvairovei, kurti integruotą įvairialypę pilietinę visuomenę bei gyvenimo ir darbo aplinką.
EIF programos remiami veiksmai papildys veiklas, finansuojamas Europos pabėgėlių fondo programos Lietuvoje, kuri skirta pabėgėlių priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūroms pagerinti bei šių asmenų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti.
EIF remiami veiksmai taip pat papildys EB iniciatyvos EQUAL ir Europos socialinio fondo įgyvendinamus veiksmus. Europos socialinio fondo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. Europos socialinis fondas finansuoja EB iniciatyvą EQUAL, kuri skirta skatinti naujų metodų kūrimą, išbandymą ir pritaikymą darbo rinkoje, kovoti su visų formų diskriminacija ir nelygybe, kurią patiria tiek dirbantys, tiek darbo ieškantys asmenys. Trečiųjų šalių piliečiai tam tikrais atvejais patenka į šių fondų tikslines grupes, pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovai. Tautinių mažumų integravimas į darbo rinką remiamas pagal EB iniciatyvos EQUAL A temą. Su tautinių mažumų įtraukimu į darbo rinką yra susiję trys nuo 2004 pabaigos Lietuvoje įgyvendinami projektai. Projektu „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“ siekiama sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą ir bendradarbiavimo tinklus, panaudojant tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų patirtį. Panašus romų integracijos į darbo rinką mechanizmas kuriamas ir pritaikomas įgyvendinant projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Tautinės mažumos taip pat yra viena iš tikslinių grupių vystymo bendrijos „EQUAL greitkelis“ įgyvendinamame projekte.
Trečiųjų šalių piliečių integracija susijusi ir su kitomis ES programomis, pavyzdžiui, ES Socrates/Grundtvig2 programa. Šia programa buvo remiamas 2004 m. rugpjūčio mėn. – 2006 m. liepos mėn. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos ir partnerių įgyvendinamas projektas „SOCIMMA – Imigrantų socialinė integracija panaudojant tarpkultūrinės studijas e-mokymosi aplinkoje“ („Socimma – Social integration of immigrants increasing their intercultural knowledge through e-learning environment“). Projekto tikslas – sukurti produktyvų bendradarbiavimą imigrantų integracijos srityje tarp šalių, turinčių skirtingą ekonominę, kultūrinę ir socialinę aplinką. Projektas skirtas plėtoti ir kurti skirtingų kultūrų toleranciją, pagrįstą alternatyvia mokymosi aplinka, kuri pagerintų imigrantų ir etninių mažumų visavertę socialinę-ekonominę integraciją. Įgyvendinant projektą, panaudojant tyrimus, analizę ir apibendrinant skirtingų šalių organizacijų patirtį šioje srityje bei tiesiogiai įtraukiant į projektą tikslinę grupę – atvykstančius darbingo amžiaus žmones, etnines mažumas, ypač atkreipiant dėmesį į moterų užimtumą, – buvo siekiama sukurti interaktyvią mokymo aplinką kurioje būtų pateikiama konkreti, tikslinių grupių poreikius atitinkanti, mokymo ir mokymosi medžiaga bei sudaromos sąlygos aktyviai bendrauti ir spręsti imigrantų problemas. Besimokantys suaugusieji, naudodami informacines komunikacines technologijas, įgijo žinių apie kitas kultūras, mokėsi kalbų ir spręsti aktualias problemas. Įgyvendinant projektą sukurti tarpkultūrinio mokymosi moduliai ir metodika, mokymosi modulių lankstinukai, metodikos rinkiniai, taip pat sukurtas interneto puslapis (http://www.klsmk.1t/socimma/8.php), skirtas tikslinės grupės žmonėms padėti įgyti reikiamų žinių bei spręsti aktualias problemas.
4.2. 2 prioritetas
Rodiklių ir vertinimo metodologijų skirtų vertinti pažangą koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas
EIF programos remiami tyrimai ir įvairios metodikos, padedančios stebėti integracijos pažangą priėmimo tvarkos, įvadinių programų ir veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams bei trečiųjų šalių piliečių poreikiams, iš dalies papildys tam tikrus veiksmus, numatomus pagal nacionalines programas.
Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 m. plane numatoma atlikti tyrimus bei kurti metodiką kuri padėtų stebėti, analizuoti, prognozuoti ir atitinkamai reguliuoti ekonominę migraciją. Šioje srityje numatoma parengti ekonominės migracijos procesų analizės ir prognozavimo metodiką atlikti darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikio analizę, parengti 2008–2012 m. ekonominės migracijos tyrimų planą ir kt.
Vienas iš Nacionalinės antidiskriminacinę s programos tikslų – kompleksiškai ištirti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse. Šiuo tikslu inicijuojami diskriminacijos srities tyrimai, apžvalgos ir studijos. 2008 metais planuojama atlikti diskriminacijos apraiškų bendrojo lavinimo mokyklose, moterų ir vyrų, priklausančių etninėms ir tautinėms mažumoms, padėties, taip pat visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms tyrimą bei lyginamąją analizę ir kt.
4.3. 3 prioritetas
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.
Lietuvoje nėra specialios programos, skirtos politikos kūrėjų tarpkultūrinei kompetencijai, žinioms imigracijos ir integracijos srityse didinti, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845) buvo patvirtinta bendro pobūdžio Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategija. Vienas iš šios strategijos tikslų – didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, kurie leistų valstybės tarnautojams profesionaliai ir efektyviai atlikti tiesiogines pareigas, sėkmingai valdyti pokyčius. Valstybės tarnautojų mokymai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat gali būti naudojamos ir ES struktūrinės paramos lėšos. Derinant minėtoje strategijoje numatytus mokymus bei EIF programos remiamus tarpkultūrinės kompetencijos mokymus, bus stiprinami įvairiose institucijose ir įstaigose dirbančių asmenų bendrieji ir specialūs administraciniai gebėjimai.
EIF remiami veiksmai yra susiję ir papildo ES struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, remiamas veiklos sritis. Naujuoju programavimo laikotarpiu (2007–2013) pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą bus įgyvendinami keturi prioritetai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už vieno iš prioritetų, t. y. I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“, priemonių, skirtų užimtumui didinti bei socialinei atskirčiai mažinti, darbo jėgos kompetencijai ir kvalifikacijai ugdyti, įgyvendinimą. EIF ir Europos socialinio fondo programas administruojančių institucijų bendradarbiavimas yra svarbus, siekiant išvengti dvigubo projektų finansavimo.
Minėtas bendradarbiavimas užtikrinamas veikiant EIF Projektų atrankos ir priežiūros komitetui. Komitete dalyvauja kompetentingų ministerijų ir kitų institucijų, įgyvendinančių įvairias ES ar nacionalines programas, atstovai. Projektų atrankos ir priežiūros komitete dalyvauja atstovai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Darbo departamento, Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento, Tarptautinių reikalų departamento ir ES struktūrinės paramos departamento), VRM, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento. Projektų atrankos etape Projektų atrankos ir priežiūros komitetas užtikrins bendradarbiavimą tarp institucijų, įgyvendinančių skirtingas programas.
5. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO SISTEMA
5.1. Programos skelbimas
EIF daugiametė programa viešai skelbiama informaciniame leidinyje „Valstybės žinios“. Tai yra oficialus leidinys, kuris ne rečiau kaip du kartus per savaitę leidžiamas valstybės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinios“. „Valstybės žinias“ privalo prenumeruoti ir komplektuoti visos Lietuvos Respublikos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės valdymo institucijos, teismai ir kitos teisėsaugos įstaigos, aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti valstybės reguliavimo sričiai priklausantys juridiniai asmenys, todėl informacija apie EIF programą bus paskleista pakankamai plačiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakinga institucija vadovauja ir koordinuoja informavimo ir konsultavimo veiksmų įgyvendinimą bei skleidžia informaciją apie EIF programą, EIF daugiametė programa bus įdėta į atsakingos institucijos interneto svetainę ( www.socmin.lt).
5.2. Pasirinktas partnerystės principo įgyvendinimo metodas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, privalo konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Rengiant EIF daugiametę programą, dėl informacijos apie trečiųjų šalių piliečių integraciją buvo kreiptasi į Migracijos departamentą prie VRM ir į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A1-106 (Žin., 2008, Nr. 42-1581) buvo įsteigtas EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas. Daugiau informacijos apie Projektų atrankos ir priežiūros komitetą pateikta EIF daugiametės programos 4.3 dalyje.
6. PRELIMINARUS FINANSINIS PLANAS
6.1. Bendrijos įnašas
6.1.1. Lentelė
| Daugiametė programa – Finansinio plano projektas 1 lentelė. Bendrijos įnašas |
||||||||
| Valstybė narė: Lietuva |
||||||||
| Fondas: Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
||||||||
| (visos sumos nurodytos eurais) |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
IŠ VISO |
| 1 prioritetas: Bendrųjų imigrantų integracijos principų įgyvendinimas |
325 327,10 |
333 015,32 |
371 728,50 |
418 914,00 |
479 664,00 |
534 960,00 |
570 672,00 |
3 034 280,92 |
| 2 prioritetas: Rodiklių ir metodologijų kūrimas |
147 875,96 |
151 370,60 |
168 967,50 |
139 638,00 |
159 888,00 |
178 320,00 |
190 224,00 |
1 136 284,06 |
| 3 prioritetas: Politinių gebėjimų ugdymas |
118 300,76 |
121 096,48 |
135 174,00 |
139 638,00 |
159 888,00 |
178 320,00 |
190 224,00 |
1 042 641,24 |
| Techninė pagalba |
76 779,86 |
77 832,01 |
83 130,00 |
84 810,00 |
64 560,00 |
68 400,00 |
70 880,00 |
526 391,87 |
| IŠ VISO |
668 283,68 |
683 314,41 |
759 000,00 |
783 000,00 |
864 000,00 |
960 000,00 |
1 022 000,00 |
5 739 598,09 |
6.1.2. Lentelės komentaras
EIF 2007–2013 m. metinių programų techninei pagalbai skirta lėšų suma apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos sprendimo 2007/435/EB 15 nustatyta tvarka:
• EIF 2007–2010 m. metinių programų techninei pagalbai skirta 7 proc. visos ES lėšų sumos ir pridėta 30 000 eurų;
• EIF 2011–2013 m. metinių programų techninei pagalbai skirta 4 proc. visos ES lėšų sumos ir pridėta 30 000 eurų.
Likusi ES lėšų suma, skirta EIF veiklai įgyvendinti, paskirstyta pagal tris nurodytus prioritetus.
6.2. Bendras finansinis planas
6.2.1. Lentelė
| Daugiametė programa – Finansinio plano projektas 2 lentelė. Bendras finansinis planas |
||||||||
| Valstybė narė: Lietuva |
||||||||
| Fondas: Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
||||||||
| (visos sumos nurodytos eurais) |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
IŠ VISO |
| Bendrijos įnašas |
668 283,68 |
683 314,41 |
759 000,00 |
783 000,00 |
864 000,00 |
960 000,00 |
1 022 000,00 |
5 739 598,09 |
| Valstybinis bendras finansavimas |
197167,94 |
201 827,47 |
225 290,00 |
232 730,00 |
266 480,00 |
297 200,00 |
317 040,00 |
1 737 735,41 |
| Bendras finansavimas iš privačių šaltinių |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| IŠ VISO |
865 451,62 |
885141,88 |
984 290,00 |
1 015 730,00 |
1 130 480,00 |
1 257 200,00 |
1 339 040,00 |
7 477 333,50 |
| Bendrijos įnašas procentais (%) |
77,22 % |
77,20 % |
77,11 % |
77,09 % |
76,43 % |
76,36 % |
76,32 % |
76,76 % |
6.2.2. Lentelės komentaras
Lentelės skiltyje „Bendrijos įnašas“ nurodytos lėšų sumos, kurias Europos Bendrija skyrė Lietuvos Respublikai EIF atitinkamų metų metinėms programoms įgyvendinti. Šias sumas sudaro techninei paramai (2007–2010 m.: 7 proc. + 30 000 eurų; 2011–2013 m.: 4 proc. + 30 000 eurų) ir EIF veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.
EIF veiklai įgyvendinti skirtos lėšos apskaičiuojamos tokiu santykiu: 75 proc. EB lėšų ir 25 proc. nacionalinių lėšų. Techninė parama iš nacionalinio biudžeto nefinansuojama.