Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. VASARIO 7 D. NUTARIMO NR. 171 „DĖL VIEŠOJO VALDYMO TOBULINIMO 2012–2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. balandžio 10 d. Nr. 292
Vilnius
Pakeisti Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 22-1009):
1. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Programos tikslai ir uždaviniai pagrįsti atliktos viešojo valdymo srities aplinkos analizės išvadomis. Programa atitinka Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050), ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430), prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ nuostatas.““
2. Išdėstyti 9.2.1 punktą taip:
„9.2.1. Užtikrinti konsultavimąsi su visuomene ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes. Bus tobulinamas konsultacijų su visuomene teisinis reglamentavimas – nustatyti pagrindiniai konsultavimosi principai, terminai, standartai. Su visuomene turėtų būti konsultuojamasi ne tik dėl teisės aktų projektų, tačiau ir kitais jai rūpimais klausimais (pavyzdžiui, mokesčių keitimo, pensijų dydžio, verslo sąlygų keitimo, švietimo reformos ir kitais). Kad būtų užtikrintas konsultacijų veiksmingumas, bus viešinami konsultuojantis su visuomene gauti ir įgyvendinti pasiūlymai, konsultuojantis naudojamos naujos technologijos. Kad visuomenė aktyviau dalyvautų viešojo valdymo procesuose, bus stiprinama jos pilietinė branda, ugdomas pilietinis sąmoningumas – jai suteikiama žinių apie valstybės turimos informacijos naudojimo ir gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes. Visuomenės švietimas šiais klausimais turėtų būti pradėtas jau mokyklose ir stiprinamas kitais švietimo sistemos lygiais. Kad visuomenė galėtų reikšti nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę, bus rūpinamasi, kad jos atstovai kuo aktyviau dalyvautų valdant įstaigas, teikiančias švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, viešojo saugumo paslaugas, didėtų šių įstaigų tarybų vaidmuo.“
3. Išdėstyti 9.2.2 punktą taip:
„9.2.2. Nustatyti ir įgyvendinti priemones, skatinančias gyventojus ir vietos bendruomenes dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus. Bus stebimas gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos viešuosius reikalus procesas, jo tendencijos, skatinamos naujos dalyvavimo formos ir būdai, prireikus – tobulinamas teisinis šių santykių reglamentavimas. Didinant seniūnų atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, bus tobulinamas seniūnų veiklos teisinis reglamentavimas – tiksliau apibrėžtos seniūnijų ir seniūnų funkcijos, aiškiau nustatytos seniūnų pareigos, teisės ir atsakomybė, kad seniūnai turėtų pakankamai įgaliojimų veikti atsižvelgdami į vietos gyventojų interesus ir būtų atskaitingi bendruomenei.“
5. Išdėstyti 11.2.1 punktą taip:
„11.2.1. Plėsti elektroninių paslaugų teikimą ir didinti jų prieinamumą. Kad paslaugos būtų lengvai prieinamos ir teikiamos gyventojams patogiu būdu, bus didinamos paslaugų teikimo elektroninėmis priemonėmis galimybės – užtikrinamas aukštas gyventojams svarbių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis, kuriami ir įgyvendinami elektroniniai sprendimai, sudarantys sąlygas paslaugas gauti vienoje vietoje, siekiama sukurti vientisą viešojo valdymo institucijų ir gyventojų elektroninę bendravimo sistemą. Turi būti užtikrinama, kad paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau galimų vartotojų, laikantis lygių galimybių ir nediskriminavimo principų.“
6. Išdėstyti 12.3 punktą taip:
„12.3. Visuomenei sunku tinkamai atstovauti savo interesams, suvokti savo teises ir pareigas dėl nepakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo. Įgyvendinant geresnio reglamentavimo principus, tobulinamos teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo procedūros, didinamas teisinio reguliavimo veiksmingumas – paprastinami galiojančių teisės aktų reikalavimai, teisėkūros procese skatinama konsultuotis su visuomene, atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Nors viešojo valdymo institucijos vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį, tačiau dažnai poveikio vertinimo pažymos užpildomos formaliai, poveikio vertinimai neatitinka numatomo teisinio reguliavimo svarbos, neužtikrinama jų kokybė, atliktais vertinimais nesiremiama priimant sprendimus. Be to, valstybės tarnyboje stokojama poveikio vertinimui atlikti reikalingų kompetencijų. Nors teisės aktuose nustatytos minėtos priemonės geresnio reglamentavimo principams įgyvendinti taikomos, tačiau jos planuojamos nenuosekliai, nepakankamas jų parengimo ir įgyvendinimo tarpinstitucinis koordinavimas, kokybės kontrolė.“
7. Išdėstyti 13.2.1 punktą taip:
„13.2.1. Tobulinti institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą. Optimizuojant viešojo valdymo institucinę sandarą, bus patikslinta Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, nustatytas aiškus skirtingų tipų įstaigų steigimo, kontrolės, autonomijos ir kitų principų nustatymo modelis. Bus optimizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių įstaigų sistema, persvarstomos šių įstaigų funkcijos, šalinamas jų dubliavimasis, didinama minėtų įstaigų atsakomybė. Siekiant racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, bus vertinamas valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų teritorinių padalinių, kaip atskirų juridinių asmenų, veiklos tikslingumas, plečiamos teritoriniu principu veikiančių viešojo valdymo institucijų veiklos teritorinės ribos. Siekiant didinti valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų veiklos efektyvumą, bus svarstoma galimybė palaipsniui šias įstaigas pertvarkyti, mažinti tų įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų. Bus persvarstytos „piramidinės“ valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų administracijų struktūros ir mažinama hierarchinių lygių tarp aukščiausiųjų vadovų ir darbuotojų.“
8. Išdėstyti 13.2.2 punktą taip:
„13.2.2. Optimizuoti viešojo valdymo institucijų atliekamas funkcijas, nuolat vertinti ir tobulinti šių institucijų valdymą ir gebėjimus. Siekiant mažinti viešojo valdymo apimtį ir išlaidas, bus sistemingai persvarstomos viešojo valdymo institucijų atliekamos funkcijos ir prireikus šalinamas jų dubliavimas. Siekiant nustatyti, ar sėkmingai valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigos ir įmonės savo veikla prisideda prie Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo, ar efektyviai atlieka joms priskirtas funkcijas, ar pasiekiami šių įstaigų ir įmonių vykdomo teisinio reguliavimo tikslai, kokios jų galimybės sėkmingai veikti ateityje, bus vertinama šių įstaigų ir įmonių veikla (rezultatai) ir gebėjimai (valdymas).
Bus tobulinamas strateginio planavimo diegimas savivaldybėse, stiprinamos savivaldybių darbuotojų šios srities kompetencijos. Savivaldybių veiklai vertinti bus nustatyti savivaldybių veiklos vertinimo kriterijai, kuriais remiantis bus atliekamas jų veiklos tyrimas ir vertinimas, ir visuomenei skelbiami jo rezultatai. Siekiant didinti seniūnų veiklos efektyvumą, bus tobulinamos seniūnų veiklos planavimo procedūros.
Kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp savivaldybių veiklos laisvių ir atskaitomybės valstybei ir visuomenei, perduodant ar priskiriant savivaldybėms funkcijas ir teises, kartu bus nustatoma savivaldybių institucijų atsakomybė už tinkamą šių funkcijų atlikimą, taip pat tobulinama savivaldybių veiklos administracinė priežiūra. Bus siekiama, kad Vyriausybės atstovo ir savivaldybių sąveika būtų pagrįsta abipusiu bendradarbiavimu, akcentuojant administracinės priežiūros prevencinę veiklą.
Viešojo valdymo kokybei užtikrinti bus stebimi ir vertinami viešojo valdymo pokyčiai ir numatomos neigiamų pasekmių prevencijos priemonės.“
9. Išdėstyti 13.2.3 punktą taip:
„13.2.3. Didinti viešajam valdymui skiriamų išteklių valdymo efektyvumą. Užtikrinant efektyvų viešojo valdymo išteklių valdymą, bus centralizuojamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, analizuojami savivaldybių tam tikrų rūšių turto valdymo procesai ir prireikus svarstoma galimybė juos tobulinti. Bus centralizuojamos valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų atliekamos bendrosios funkcijos (viešųjų pirkimų, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo, informacinių ir ryšių technologijų ir kitos).
Siekiant užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį viešojo valdymo institucijų turimos informacijos naudojimą, bus parengti bendri institucijos turimos informacijos valdymo standartai. Taupant viešajam valdymui skirtas lėšas, bus vertinama, ar jos veiksmingai naudojamos, siekiama „už mažiau padaryti geriau“. Taupant naujoms technologijoms diegti skirtus išteklius ir lėšas, bus diegiama šiuolaikiška informacinių ir ryšių technologijų sąveikumo sistema, pagrįsta standartais ir sutartais principais (LST/ISO IT valdymo standartas 38500:2008), ir siekiama, kad programinės įrangos produktai, reikalingi viešojo valdymo institucijų veiklos valdymui gerinti, būtų įsigyjami palankiausiomis sąlygomis. Siekiant mažinti informacinių ir ryšių technologijų tvarkytojų funkcijų, bus taikomi veiklos ir minėtų technologijų sujungimo į bendrą įstaigų architektūrą metodai (TOGAF, COBIT, ITIL ir kiti).“
10. Išdėstyti 13.3.3 punktą taip:
„13.3.3. Tobulinti karjeros planavimo ir darbo užmokesčio sistemas. Tobulinant valstybės tarnautojų karjeros planavimą ir darbo užmokesčio sistemą, bus diegiamas kompetencijų modelis ir taikomi kiti šiuolaikiški žmogiškųjų išteklių valdymo principai. Diegiant Lietuvos valstybės tarnybai optimalų kompetencijų modelį, bus nustatytos viešajam interesui svarbios valstybės tarnautojų kompetencijos ir mokymas labiau susietas su kompetencijų vadyba. Tobulinant valstybės tarnautojų lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, analitinio, strateginio mąstymo kompetenciją, tam, kad būtų efektyviai naudojamos mokymui skirtos Europos Sąjungos fondų ir programų lėšos, bus siekiama užtikrinti centralizuotą valstybės tarnautojų mokymą pagal nustatytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti valstybės tarnybos stabilumą ir išsaugoti jos žmogiškuosius išteklius, bus persvarstyta motyvavimo / skatinimo sistema, atsižvelgiant į užsienio patirtį ir esamo teisinio reguliavimo netinkamo veikimo priežastis. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema bus pakeista integruotesniu darbo užmokesčio modeliu – darbo užmokestis susietas su tarnybinės veiklos rezultatais, persvarstyta darbo užmokesčio struktūra ir tarnybinės veiklos vertinimas.“
11. Išdėstyti 16 punktą taip:
„16. Programa yra vidutinės trukmės planavimo dokumentas, nustatantis viešojo valdymo tobulinimo ateities kryptis. Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą arba Programos įgyvendinimo veiksmų planą, kurį, suderintą su atsakingomis už Programos uždavinių įgyvendinimą viešojo valdymo institucijomis, tvirtina vidaus reikalų ministras (toliau – Programos įgyvendinimo planas).
Į Programos įgyvendinimo planą įtraukiamos konkrečios Programai įgyvendinti reikalingos priemonės. Programos 11.2.1 punkto nuostatas įgyvendinančios priemonės, susijusios su informacinių ir ryšių technologijų sprendimais, skatinančiais visuomenę naudotis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, numatytos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1281 (Žin., 2012, Nr. 125-6272).“
Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos
priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 292
redakcija)
VIEŠOJO VALDYMO TOBULINIMO 2012–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR SIEKIAMŲ JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Strateginis tikslas |
Tikslas |
Uždavinys |
Vertinimo kriterijus |
Rodikliai |
Vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija** |
||
| Pradinė rodiklio reikšmė* |
2016 metų |
2020 metų |
||||||
| 1. |
Užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančios viešosios politikos nustatymą, formavimą ir efektyvų įgyvendinimą: didinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti, teikti geros kokybės administracines ir viešąsias paslaugas, stiprinti strateginio mąstymo gebėjimus viešojo valdymo institucijose ir gerinti jų veiklos valdymą |
|
|
pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (procentais) |
39 |
45 |
56 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 2. |
|
|
|
aukšta reglamentavimo kokybė |
17 vieta Europos Sąjungoje |
15 vieta Europos Sąjungoje |
13 vieta Europos Sąjungoje |
Ministro Pirmininko tarnyba |
| 3. |
|
2.1. Užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti |
|
gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis (procentais) |
38 (2012 metų duomenimis) |
42 |
44 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 4. |
|
|
2.1.1. Užtikrinti viešojo valdymo institucijų veiklos skaidrumą ir viešosios informacijos prieinamumą visuomenei |
gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis (procentais) |
67 |
73 |
80 |
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos |
| 5. |
|
|
|
gyventojų, per metus gavusių ar sužinojusių informaciją apie savivaldybės ar seniūnijos veiklą jiems svarbiais klausimais, dalis (procentais) |
37 |
45 |
50 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 6. |
|
|
2.1.2. Skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, dalyvauti viešojo valdymo procesuose |
ministerijų surengtų viešųjų konsultacijų visuomenei svarbiais klausimais skaičius |
8 |
kasmet iki 10 |
kasmet iki 10 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 7. |
|
|
|
gyventojų, per metus pareiškusių nuomonę dėl sprendžiamų viešųjų vietos reikalų jiems svarbiu klausimu, dalis (procentais) |
17 |
19 |
21 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 8. |
|
2.2. Užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą |
|
administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas |
0,85 |
0,9 |
0,95 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 9. |
|
|
2.2.1. Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę |
savivaldybių, turinčių piliečių chartijas, dalis (procentais) |
0 |
25 |
50 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 10. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų, atliekančių asmenų apklausas apie paslaugų kokybę, dalis (procentais) |
47 |
60 |
80 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 11. |
|
|
|
mažėjanti fizinio ar juridinio asmens dalyvavimo gaunant gyvenimo įvykių elektronines paslaugas našta (procentais) |
0*** |
-30 |
0 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 12. |
2.2.2. Gerinti asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose kokybę ir didinti teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei |
prašymams išnagrinėti ir sprendimams priimti reikalinga informacija, kurią gauna pats asmens prašymą nagrinėjantis valstybės tarnautojas (procentais) |
70 |
80 |
96 |
Vidaus reikalų ministerija |
||
| 13. |
|
2.3. Stiprinti strateginį mąstymą viešojo valdymo institucijose ir gerinti jų veiklos valdymą |
|
valdymo efektyvumo indeksas |
21 vieta Europos Sąjungoje |
18 vieta Europos Sąjungoje |
15 vieta Europos Sąjungoje |
Ministro Pirmininko tarnyba |
| 14. |
|
|
|
gyventojų, manančių, kad viešojo valdymo institucijų veikla gerėja, dalis (procentais) |
26 |
36 |
46 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 15. |
|
|
2.3.1. Diegti į rezultatus orientuotą ir įrodymais grįstą valdymą |
viešųjų išlaidų, kurias apima asignavimų valdytojų programų vertinimas ir funkcijų peržiūra, dalis (procentais kasmet) |
0*** |
kasmet 5 |
kasmet 5 |
Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija |
| 16. |
|
|
|
Vyriausybės priimtų sprendimų, kurių teisinio reguliavimo poveikis vertinamas, dalis (procentais) |
7,4 (2012 metų duomenimis) |
25 |
50 |
Ministro Pirmininko tarnyba |
| 17. |
|
|
|
valstybės tarnautojų, kurie yra kompetencijų tinklų dalyviai, dalis (procentais) |
0*** |
7 |
10 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 18. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų, taikančių projektinio ar procesų valdymo metodus, dalis (procentais) |
0*** |
20 |
40 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 19. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų, įdiegusių ir diegiančių kokybės vadybos metodus / sistemas, dalis (procentais) |
48 |
70 |
85 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 20. |
|
|
|
atliktų tam tikrų sektorių teisinio reguliavimo peržiūrų – tinkamumo patikrų – skaičius |
0 |
2 |
3 |
Ūkio ministerija |
| 21. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų atliktų sprendimų teisinio reguliavimo poveikio vertinimų, skirtų administracinei naštai ūkio subjektams nustatyti, didėjimas (procentais) |
0 |
padidėjo 10 |
padidėjo 20 |
Ūkio ministerija |
| 22. |
|
|
2.3.2. Nuolat didinti viešojo valdymo institucijų veiklos efektyvumą |
pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis (procentais) |
0*** |
65 |
80 |
Finansų ministerija |
| 23. |
|
|
|
sukurta ir paskelbta valstybės informacinių ir ryšių technologijų sąveikumo sistema |
0 |
pirma versija |
peržiūrėta ir paskelbta atnaujinta versija |
Vidaus reikalų ministerija, viešojo valdymo institucijos pagal kompetenciją |
| 24. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų, įdiegusių konsoliduotus informacinių technologijų valdymo standartus, dalis (procentais) |
0*** |
55 |
90 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 25. |
|
|
2.3.3. Didinti valstybės tarnybos patrauklumą – orientuoti ją į visuomenės poreikius ir veiklos rezultatus, diegti naujoves, didinti jos lankstumą ir kompetenciją |
gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis (procentais) |
14 |
25 |
50 |
Vidaus reikalų ministerija |
| 26. |
|
|
|
viešojo valdymo institucijų, taikančių kompetencijų modelį, dalis (procentais) |
0 |
100 |
100 |
Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas |
| 27. |
|
|
|
valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją, dalis (procentais) |
0*** |
53 |
57 |
Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas |
* Pradinė rodiklio reikšmė apskaičiuota naudojant 2011 metų duomenis, jeigu nenurodyta kitaip.
** Renka informaciją apie vertinimo kriterijaus pasiekimo būklę iš institucijų, vykdančių atitinkamas Programos įgyvendinimo priemones, ir kitų duomenų šaltinių, ją apibendrina, vertina ir teikia Programos koordinatoriui.
*** Pradinė rodiklio reikšmė nežinoma. Duomenys apie rodiklio reikšmę bus renkami 2013 metais.