Byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
DĖL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠAIŠKINTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2001 M. LIEPOS 12 D. NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ, 5 STRAIPSNIO 1 IR 3 DALIŲ, 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 1 PUNKTO, 4, 5 IR 6 DALIŲ, ŠIO ĮSTATYMO PRIEDĖLIO II SKIRSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS 2000 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 6 PRIEDĖLIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS 2000 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 29 D. NUTARIMO NR. 499 „DĖL VALSTYBINĖS VALDŽIOS, VALSTYBĖS VALDYMO IR TEISĖSAUGOS ORGANŲ VADOVŲ BEI KITŲ PAREIGŪNŲ LAIKINOS BANDOMOSIOS DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS“, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. BIRŽELIO 24 D. NUTARIMO NR. 666 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ TEISĖJŲ, PROKURATŪROS SISTEMOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO PAREIGŪNŲ BEI KITŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GRUODŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 1494 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. BIRŽELIO 30 D. NUTARIMO NR. 689 „DĖL TEISĖTVARKOS, TEISĖSAUGOS IR KONTROLĖS INSTITUCIJŲ VADOVAUJANČIŲJŲ PAREIGŪNŲ IR VALDININKŲ DARBO APMOKĖJIMO“ DALINIO PAKEITIMO“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ MOTYVUOJAMOSIOS DALIES II SKYRIAUS 1, 2 PUNKTŲ, REZOLIUCINĖS DALIES 6, 7 PUNKTŲ NUOSTATOS REIŠKIA VIENĄ AR KELIS IŠ PAREIŠKĖJO NURODYTŲ MOTYVŲ
2006 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, 2006 m. kovo 14 d. tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartyje pateiktą prašymą „išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 07 12 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6 p., kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl 1999 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, konstatuojamosios dalies II. 1 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja; nutarimo 7 p., kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 str. 1 d. (dėl teisėjų atlyginimų ir socialinių garantijų), konstatuojamosios dalies II.2 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, reiškia vieną ar kelis iš žemiau esminę reikšmę teismui, nagrinėjančiam pareiškėjų reikalavimus, nurodytų motyvų: jog 1999 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, ta apimtimi, kiek tie aktai susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Konstitucijai; jog pradėtą teiseną dėl tų teisės aktų atitikimo Konstitucijai Konstitucinis Teismas nutraukė tuo motyvu, kad pagal Konstituciją asmuo turi teisę į konstitucinių teisių ir laisvių gynimą ne už visą Konstitucijos pažeidimo laikotarpį, o tik tokia apimtimi, kiek tų teisių ir laisvių pažeidimai tęsiami po Konstitucinio Teismo sprendimo, pripažinusio teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, paskelbimo, o kadangi minėtais aktais nustatytas teisinis reguliavimas baigėsi iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo dienos, tai nebuvo prasmės spręsti dėl jų atitikties Konstitucijai; jog minėti sprendimai nutraukti teiseną buvo priimti ne aukščiau nurodytais dviem motyvais, o vykdant Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus“.
Pastaba: šiame Konstitucinio Teismo sprendime pareiškėjo prašymo tekstas cituojamas toks, kokį jį Konstituciniam Teismui pateikė pareiškėjas – su paties pareiškėjo padarytais sutrumpinimais, Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį prašoma išaiškinti, dalių punktų numeravimu ir kt.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. liepos 3 d. nutartimi prašo Konstitucinį Teismą „išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 07 12 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6 p., kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl 1999 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, konstatuojamosios dalies II. 1 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja; nutarimo 7 p., kuriuo Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 str. 1 d. (dėl teisėjų atlyginimų ir socialinių garantijų), konstatuojamosios dalies II.2 p., nurodant, kad pradėta teisena nutraukiama todėl, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, reiškia vieną ar kelis iš žemiau esminę reikšmę teismui, nagrinėjančiam pareiškėjų reikalavimus, nurodytų motyvų: jog 1999 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, ta apimtimi, kiek tie aktai susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Konstitucijai; jog pradėtą teiseną dėl tų teisės aktų atitikimo Konstitucijai Konstitucinis Teismas nutraukė tuo motyvu, kad pagal Konstituciją asmuo turi teisę į konstitucinių teisių ir laisvių gynimą ne už visą Konstitucijos pažeidimo laikotarpį, o tik tokia apimtimi, kiek tų teisių ir laisvių pažeidimai tęsiami po Konstitucinio Teismo sprendimo, pripažinusio teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, paskelbimo, o kadangi minėtais aktais nustatytas teisinis reguliavimas baigėsi iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo dienos, tai nebuvo prasmės spręsti dėl jų atitikties Konstitucijai; jog minėti sprendimai nutraukti teiseną buvo priimti ne aukščiau nurodytais dviem motyvais, o vykdant Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus“.
2. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad Konstitucinio Teismo yra prašoma išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas) motyvuojamosios dalies II skyriaus 1 punktas (kuriame, pasak pareiškėjo, nurodyta, jog pradėta teisena nutraukiama dėl to, kad atitinkamas teisinis reguliavimas nebegalioja), motyvuojamosios dalies II skyriaus 2 punktas (kuriame, pasak pareiškėjo, nurodyta, jog pradėta teisena nutraukiama dėl to, kad atitinkamas teisinis reguliavimas nebegalioja), rezoliucinės dalies 6 punktas (kuriuo buvo nutraukta pradėta teisena dėl inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Konstitucijai), rezoliucinės dalies 7 punktas (kuriuo buvo nutraukta pradėta teisena dėl inter alia Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai) reiškia vieną ar kelis iš šių motyvų:
– Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria tie teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas minėta nutartimi taip pat pateikė Konstituciniam Teismui prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 6, 30, 109, 110 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis bei 96 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatytos galimybės mažinti teisėjo darbo užmokestį ir kitas socialines garantijas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109 straipsniams, 104 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. liepos 9 d. prašymą ta apimtimi, kuria prašoma išaiškinti, kokį vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų motyvų reiškia Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktai bei rezoliucinės dalies 6, 7 punktai, išskyrė į atskirą bylą, kuriai suteiktas numeris 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/ 2000-39/2000-8/01-31/01 (t. y. tas pats numeris, kuris buvo suteiktas konstitucinės justicijos bylai, kurioje buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
1. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
2. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatas jo nurodytu aspektu – ar šios nuostatos reiškia vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų motyvų.
2.1. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1 punkte yra konstatuota:
„Seimas 1993 m. vasario 3 d. priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“, kuriame buvo nustatyta, kad kol bus patikslinti atitinkami įstatymai, teisėjų atlyginimai nustatomi Vyriausybės nutarimais. Šio įstatymo nuostata, kad kol bus patikslinti atitinkami įstatymai, teisėjų atlyginimai nustatomi Vyriausybės nutarimais, reiškė laikiną pavedimą Vyriausybei reguliuoti nurodytus santykius. Seimas 2000 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kuriuo buvo nustatyti teisėjų atlyginimai. Tai reiškia, kad įsigaliojus šiam įstatymui minėtu 1993 m. vasario 23 d. priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teisėjų atlyginimus neteko galios. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme teisėjų atlyginimų santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybės nutarimuose, Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog yra pagrindas šioje bylos dalyje pradėtą teiseną nutraukti. Šioje bylos dalyje pradėta teisena nutraukiama.“
2.2. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 2 punkte konstatuota:
„1999 m. gruodžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlyje buvo nustatytas „Išlaidų teisinėms institucijoms programai 1.1. „Teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimas“ paskirstymas“. 2000 m. liepos 13 d. priimto Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsniu buvo padaryti Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio pakeitimai.
Pareiškėjai – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dviem 2000 m. gegužės 16 d. nutartimis, Aukštesnysis administracinis teismas 2000 m. lapkričio 7 d. nutartimi prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis (dėl teisėjų atlyginimų ir kitų socialinių garantijų sumažinimo) neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria įstatymo 6 priedėlyje nustatytos lėšos pareiškėjų prašymuose nurodytų teismų darbo užmokesčio išlaidoms, taip pat ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis, kuriuo buvo padaryti Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, nustačiusio lėšas atskirų teismų darbo užmokesčiui finansuoti, pakeitimai.
1999 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir 2000 m. liepos 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu reguliuoti teisiniai santykiai pasibaigė 2000 m. gruodžio 31 d. Biudžetinius santykius šiuo metu reguliuoja kitas įstatymas.
2.3. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 6 punkte nutarta:
„Nutraukti pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
2.4. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 7 punkte nutarta:
„Nutraukti pradėtą teiseną dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 priedėlio ir Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
2.5. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia vieną ar kelis iš šių pareiškėjo nurodytų motyvų:
– Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria tie teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
3. Nei Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra teiginių, kuriais būtų konstatuojama, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodyti Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ kokia nors apimtimi prieštarauja arba neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Todėl pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia tai arba ir tai, kad (tokią prielaidą daro pareiškėjas) Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria tie teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, traktuotinas kaip prašymas, kad Konstitucinis Teismas ne išaiškintų pareiškėjo nurodytas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas, bet išspręstų, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ (atitinkama apimtimi) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Toks pareiškėjo prašymas vertintinas ir kaip prašymas Konstituciniam Teismui atitinkama apimtimi peržiūrėti savo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą.
4. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose yra nurodyti argumentai, motyvai, kuriais (kaip ir kitais tame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytais argumentais, motyvais) yra grindžiami (atitinkamai) šio Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktai.
Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatos reiškia tai arba ir tai, kad (tokią prielaidą daro pareiškėjas) pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat tai, kad (tokią prielaidą taip pat daro pareiškėjas) pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta ne kitais dviem pareiškėjo nurodytais motyvais, o vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus, traktuotinas kaip prašymas, kad Konstitucinis Teismas ne išaiškintų pareiškėjo nurodytas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas, bet nurodytų Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus, motyvus, kurie (tokią prielaidą daro pareiškėjas) esą nėra nurodyti (atitinkamai) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose, rezoliucinės dalies 6, 7 punktuose.
5. Taigi nors Konstitucinio Teismo formaliai prašoma išaiškinti (pareiškėjo nurodytu aspektu) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktų, rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatas, iš tikrųjų Konstitucinio Teismo prašoma:
– išspręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ (atitinkama apimtimi) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir šitaip atitinkama apimtimi peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą;
– nurodyti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus, motyvus, kurie esą nėra nurodyti (atitinkamai) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose.
6. Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bei vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio teisingumo vykdymas, Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantavimas suponuoja tai, kad kiekvienas Konstitucinio Teismo sprendimas turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamame Konstitucinio Teismo akte. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucinio Teismo nutarimas yra vientisas, jo nutariamoji (rezoliucinė) dalis yra grindžiama motyvuojamosios dalies argumentais (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005 m. vasario 10 d. sprendimai).
Kita vertus, nėra neįmanomos tokios situacijos, kai tam tikros Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatos yra nepakankamai aiškios subjektui, turinčiam vadovautis Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu, jį vykdyti. Nėra neįmanomos ir tokios situacijos, kai Konstitucinis Teismas dėl tam tikrų priežasčių mato, jog yra reikalinga išaiškinti tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi.
Nors Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus Konstitucijoje expressis verbis nėra įtvirtinti, jie neabejotinai kyla iš Konstitucijos – konstitucinio teisinio reguliavimo visumos (inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo), tokius Konstitucinio Teismo įgaliojimus suponuoja pati Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Tai suponuoja būtinumą nurodytomis aplinkybėmis Konstituciniam Teismui aiškinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą.
Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – plačiau, išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi.
Iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus suponuoja įstatymų leidėjo pareigą Konstitucinio Teismo įstatymu (kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį nustato Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką) nustatyti: kurių subjektų iniciatyva gali būti aiškinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kitas baigiamasis aktas; kokia yra kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą tvarka; kokį teisės aktą Konstitucinis Teismas priima dėl savo nutarimo išaiškinimo. Konstitucinio Teismo įstatyme gali būti nustatyti ir kiti Konstitucinio Teismo įgaliojimų aiškinti savo nutarimus įgyvendinimo elementai.
7. Atitinkamų Konstitucinio Teismo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka yra nustatyta Konstitucinio Teismo įstatyme (1993 m. vasario 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamente (su vėlesniu papildymu ir pakeitimu), kuris pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 3 straipsnį reguliuoja inter alia Konstitucinio Teismo vidaus klausimus.
7.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimus turi tik pats Konstitucinis Teismas; tai Konstitucinis Teismas daro dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ir asmenų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas išsiųstas, prašymu, taip pat savo iniciatyva.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo nutarimas yra išsiunčiamas Konstitucinio Teismo teisėjams, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.
Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 14 punkte nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas aiškinamas subjektų, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, prašymu, taip pat Konstitucinio Teismo iniciatyva; Konstitucinio Teismo nutarimas taip pat aiškinamas tų subjektų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išsiųstas nurodant, kad tai daroma vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, prašymu; nurodymą išsiųsti Konstitucinio Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda išleisdamas įsakymą; kitų subjektų prašymu Konstitucinis Teismas savo nutarimų neaiškina.
7.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nurodytų subjektų įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą reiškia, kad Konstitucinio Teismo turi būti prašoma išaiškinti tiksliai nurodytas atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.
7.3. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios, tiek motyvuojamosios dalies turinio (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005 m. vasario 10 d. sprendimai).
7.4. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo priimamas sprendimas – atskiras dokumentas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo priimtas sprendimas yra neatskiriamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d., 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d., 2005 m. vasario 10 d. sprendimai).
8. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą nekeisdamas jo turinio, reiškia, be kitų dalykų, tai, kad aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista nutarimo nuostatų prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais grindžiamas tas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia ir tai, kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas aiškinamas nutarimas, netyrė.
Taigi Konstitucinio Teismo nutarimo (kito baigiamojo akto) aiškinimo institutas iš esmės skiriasi nuo Konstitucinio Teismo nutarimo (kito baigiamojo akto) peržiūrėjimo instituto.
9. Ypač pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nurodytų subjektų įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą (jo nuostatas) nereiškia, jog į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar kurios nors jo nutarimo nuostatos turi tik vieną ar daugiau pareiškėjo nurodytų reikšmių, galima kreiptis taip, kad Konstitucinis Teismas turėtų apsiriboti pareiškėjo nurodytomis alternatyvomis. Minėti įgaliojimai taip pat nereiškia, kad į Konstitucinį Teismą galima kreiptis su prašymu išaiškinti, ar kurios nors jo nutarimo nuostatos buvo įtvirtintos ir suformuluotos dėl vieno ar daugiau pareiškėjo nurodytų motyvų.
Pabrėžtina ir tai, kad iš Konstitucijos kylantys ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus negali būti interpretuojami taip, esą jie apima ir Konstitucinio Teismo teisę ir (arba) pareigą aiškinti savo nutarimų ar jų atskirų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, kurie nėra nurodyti pačiame Konstitucinio Teismo nutarime ir kuriuos (kaip prielaidas) prašyme išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą (jo nuostatas) yra nurodęs pareiškėjas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktai, rezoliucinės dalies 6, 7 punktai reiškia vieną ar kelis iš pareiškėjo nurodytų motyvų, kuris, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo sprendime, iš tikrųjų yra prašymas išspręsti, ar Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ (atitinkama apimtimi) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (ir šitaip atitinkama apimtimi peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą), taip pat prašymas nurodyti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 6, 7 punktų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus, motyvus, kurie esą nėra nurodyti (atitinkamai) Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktuose, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28, 61 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartyje pateiktą prašymą aiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies II skyriaus 1, 2 punktai, rezoliucinės dalies 6, 7 punktai reiškia vieną ar kelis iš šių motyvų:
– Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria tie teisės aktai yra susiję su teisėjų darbo užmokesčio mažinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta dėl to, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas buvo pasibaigęs dar iki nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, vadinasi, spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo prasmės, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo teisę ginti konstitucines teises ir laisves turi ne visą laikotarpį, kai buvo pažeidžiama Konstitucija, o tik tą laikotarpį, kai atitinkamos teisės ir laisvės buvo pažeidžiamos jau po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
– pradėta teisena dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo nutraukta ne vadovaujantis minėtais dviem motyvais, o vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.