LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS SVARBOS ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBOS PLANAVIMO tvarkos aprašo PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 13 d. Nr. 1-302/D1-962
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2009, Nr. 10-352) 6 straipsnio 4, 5 ir 10 punktais,
t v i r t i n a m e Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. gruodžio 13 d.
įsakymu Nr. 1-302/ D1-962
Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinės svarbos energetikos objektų (toliau – objektai) plėtros planavimo tvarką ir sąlygas, plėtros plano organizatorius ir valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planų (toliau – plėtros planai) rengėjus, planavimo procesą, plėtros planų sudėtį, galiojimą ir keitimą, asmenų bei valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese. Vadovaujantis šiuo Aprašu, rengiami plėtros planai.
2. Aprašu turi vadovautis plėtros planų organizatoriai, plėtros planų rengėjai, plėtros sąlygas (toliau – sąlygos) rengiančios ir išduodančios institucijos, objektų planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų ir naftos įmonės, plėtros planų sprendinius derinančios ir tvirtinančios institucijos ir asmenys, dalyvaujantys objektų plėtros procese ir procedūrose.
3. Aprašas netaikomas planuojant branduolinės energetikos objektų plėtrą, nes šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas Nr. I-1613 (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, 91-4314).
4. Apraše vartojamos sąvokos:
Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planas – objekto statybos tikslingumą pagrindžiantis dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie esamo arba planuojamo objekto geografinę padėtį, plėtros poreikį ir sąlygas, statybos rūšis (naujo objekto statyba ar esamo objekto rekonstravimas), objekto plėtros technologines ir teritorines galimybes, taip pat parengiami ekonomiškai pagrįsti pasiūlymai dėl optimalių esamo objekto modernizavimo ir plėtros krypčių arba įrodomas (paneigiamas) naujo objekto statybos tikslingumas.
Plėtros sąlygos – sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai, pateikti vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis ir kitais teisės aktais dėl plėtros planų rengimo, bei planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančių energetikos ūkio šakos subjektų reikalavimai.
II. PLĖTROS Planų OBJEKTAI IR tikslai
6. Plėtros planai rengiami planuojamiems objektams, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2009, Nr. 10-352) 2 straipsnio 13 punkte. Plėtros planai rengiami iki objektų teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų rengimo pradžios.
7. Plėtros planų rengimo tikslai:
7.1. informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamus statyti objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šių objektų tikslingumą;
7.2. įsitikinti, ar planuojami objektai atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje;
7.3. užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje – parengti šių objektų plėtros planus, kurių sprendiniai turi būti naudojami rengiant objektų teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus;
9. Jei per minėtą laikotarpį nėra pradėti rengti objektų teritorijų planavimo dokumentai ir objektų techniniai projektai, plėtros plano galiojimo terminas pagal motyvuotą plėtros organizatoriaus prašymą gali būti pratęsiamas institucijos tvirtinančios plėtros planą, bet ne ilgiau kaip 2 (dvejiems) metams.
III. PLĖTROS Planų ORGANIZAtoriai ir RENGĖJAI
10. Plėtros planų organizatoriai (toliau – organizatoriai) yra:
IV. Plėtros planų rengimo PRoCeSaS
12. Plėtros planų rengimo procesas pradedamas, kai organizatorius priima sprendimą dėl plėtros plano rengimo arba keitimo.
13. Plėtros planų rengimo procesą sudaro 4 etapai:
14. Parengiamajame etape, prieš pradėdamas rengti plėtros planą, organizatorius dėl sąlygų išdavimo kreipiasi į:
14.1. Energetikos, Aplinkos, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijas ar jų įgaliotas institucijas;
15. Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis ir kitų teisės aktų normomis, sąlygose turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimai dėl pagrindinių objekto parametrų ir objekto suderinamumo su esama energetikos raida (elektros, šilumos, dujų ir naftos sektorių plėtra) bei atitinkamose teritorijose numatoma strategine plėtra.
16. Sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos ir plėtros organizatoriui nepateiktas motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti plėtros planą.
18. Plėtros planų parengiamojo etapo metu:
18.1. organizatorius nustato plėtros planų uždavinius, rengia ir tvirtina darbų programą, atsižvelgdamas į šalies energetinio saugumo reikalavimus, subalansuoto ir efektyvaus energijos tiekimo poreikį bei šio Aprašo reikalavimus, prireikus užsako atlikti tyrimus, viešai skelbia apie priimtą sprendimą dėl plėtros plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
18.2. organizatorius plėtros plano rengėjui pateikia darbų programą ir sąlygas, parengtų programų, atliktų energetikos ūkio mokslinių tyrimų ataskaitas ir studijas, energetikos įmonių plėtros planus, strateginio planavimo dokumentus energetikos sektoriuje, esant poreikiui, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus.
19. Plėtros plano rengimo etapą sudaro:
19.1. esamos būklės analizės bei perspektyvinių energijos gamybos pajėgumų ir (ar) perspektyvinių energijos vartojimo poreikių ir apkrovų nustatymo stadija;
19.2. koncepcijos rengimo stadija, kurioje nustatomi objektų veiklos prioritetai ir principai, parengiamos perspektyvinės objektų išdėstymo schemos planuojamoje teritorijoje;
19.3. sprendinių konkretizavimo stadija, kurioje:
19.3.1. pateikiami objektų veiklos galimi variantai, suformuoti vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis, atliekamas variantų techninis ir ekonominis palyginimas, nurodomi plėtros etapai;
19.3.2. sudaromi objektų techninių sprendinių principinių schemų ir objektų išdėstymo nagrinėjamoje teritorijoje planai, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo sprendinių valstybinės svarbos energetikos objektams statyti;
19.3.3. pateikiami objektų techninių režimų skaičiavimai, energijos poreikio įvertinimas ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės;
20. Plano svarstymo ir derinimo etapą sudaro strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, konsultavimasis su visuomene, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas:
20.1. vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr. 50-2431), atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros;
20.2. planavimo viešumą užtikrina organizatorius, vadovaudamasis Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2004, Nr.136-4970), nustatyta tvarka. Parengtas plėtros planas turi būti skelbiamas plėtros organizatoriaus tinklalapyje iki jo patvirtinimo;
20.3. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektai pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr. 50-2431), teikiantys išvadas dėl plėtros plano vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentų kokybės, papildomai teikia išvadas ir dėl plėtros plano derinimo;
20.4. organizatorius, atlikęs konsultacijų su visuomene procedūras, pateikia plėtros planą derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms ir įmonėms, neįtrauktoms į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procesą. Derinimo procedūra turi būti baigta per 20 darbo dienų. Jei išvada dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą neišduodama ir plėtros organizatoriui nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas;
20.5. jeigu plėtros planas keičiamas, taisomas ar papildomas (t. y. siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl 20.3 punkte nurodytų institucijų ir įmonių motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti plėtros planą, turi būti gautos pakartotinės strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvados 20.2 punkte nustatyta tvarka.
21. Baigiamąjį etapą sudaro plėtros plano tvirtinimo stadija:
21.2. plėtros planas patvirtinamas arba motyvuotai netvirtinamas per 20 darbo dienų nuo plėtros organizatoriaus prašymo plėtros planą tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos;
V. plėtros planų sudėtis ir jų keitimo tvarka
23. Plėtros planai rengiami 2 (dviem) egzemplioriais. Plėtros planus sudaro sprendinių grafinė (brėžiniai) ir tekstinė dalys, taip pat planų rengimo procedūros dokumentai:
24. Plėtros planų keitimai rengiami, viešai svarstomi, derinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir plėtros planas.
VI. BaiGIAmosIOS nUOSTATOs
26. Organizatorius kartu su plėtros planų rengėju atsako už plėtros planų rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių svarstymo procedūrų organizavimą, tinkamą dokumentų įforminimą ir privalo laikytis Apraše nustatytų reikalavimų. Organizatorius ir plėtros planų rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės, plėtros planų rengimo, taip pat derinimo ir viešumą užtikrinančių svarstymo procedūrų metu.