LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PIENO SUPIRKIMO KAINOS PRIEMOKŲ IR NUOSKAITŲ REKOMENDACINIO DIFERENCIJAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 6 d. Nr. 3D-48
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 11-405) 2 punktą:
1. Tvirtinu Pieno supirkimo kainos priemokų ir nuoskaitų rekomendacinio diferencijavimo aprašą (pridedama).
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 3D-532 „Dėl Pieno supirkimo kainos sudarymo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 137-4942).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-48
PIENO SUPIRKIMO KAINOS PRIEMOKŲ IR NUOSKAITŲ REKOMENDACINIO DIFERENCIJAVIMO APRAŠAS
1. Pieno supirkimo kainos komponentai
Bazinių rodiklių pieno (riebumas 3,4 %, baltymingumas 3,0 %) supirkimo kainą K sudaro:
Kp – pagrindinė kaina;
P (N) – priemokos ir nuoskaitos pagal nustatytus kriterijus.
K = KP + P – N
1.1. Pagrindinė kaina – Kp:
– nustatoma ir skelbiama vienoda visų gamintojų tam pačiam supirkėjui parduodamo bazinių rodiklių pieno tam tikro sezono laikotarpiu;
– pieno kokybė turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005), Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 (Žin., 2001, Nr. 40-1406; 2005, Nr. 135-4868), reikalavimus.
1.2. Priemokų ir nuoskaitų sistema
|
Rodikliai |
+/– |
Dydžiai |
1. |
Priemokos ir nuoskaitos už kokybę: |
|
|
1.1. |
priemoka už labai gerą pieno kokybę |
+ |
ne didesnė kaip 5 % pagrindinės kainos (Kp) |
1.2. |
nuoskaita už prastą pieno kokybę |
– |
ne didesnė kaip 25 % (išskyrus nuoskaitas už inhibitorines (slopinančiąsias) medžiagas ir pašalinį vandenį) pagrindinės kainos |
2. |
Kitos priemokos ir nuoskaitos: |
|
|
2.1. |
priemoka už savikontrolės sistemos taikymą |
+ |
ne didesnė kaip 3 % pagrindinės kainos |
2.2. |
priemoka sezoniškumo mažinimui skatinti |
+ |
ne didesnė kaip 10 % pagrindinės kainos |
2.3. |
priemoka už didesnio pieno kiekio sukaupimą parduoti vienu kartu |
+ |
ne didesnė kaip 4 % pagrindinės kainos |
2.4. |
priemoka baltymingesnio pieno gamybai skatinti |
+ |
0,6 ct už kiekvieną 0,1 % baltymų, viršijančią 3,2 % normą |
2.5. |
nuoskaita didesnėms pieno surinkimo išlaidoms, kai superkami nedideli pieno kiekiai, iš dalies padengti |
– |
pagal faktines išlaidas, tačiau ne didesnė kaip 12 ct/kg natūralaus pieno |
2. Apmokėjimo už pieną būdai:
2.1. perskaičiuojant superkamą natūralų pieną į bazinį, taikomas koeficientas k (imamas iš žalio pieno perskaičiavimo į bazinį koeficientų lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 67 (Žin., 1998, Nr. 18-440), o išmokėtina už pieną suma apskaičiuojama perskaičiuoto pieno kiekį dauginant iš bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos K;
3. Priemokų-nuoskaitų sistemos paaiškinimai
Priemokos (nuoskaitos) už kokybę apskaičiuojamos procentais nuo žalio bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos pagal tokius tyrimus:
Tyrimas |
Ribos |
+/– nuo bazinio pieno kainos |
Somatinės ląstelės tūkst./cm3 |
0-300 1) 301–400 1) ≥ 401 1) |
+ 3 proc. 0 – 10 proc. |
Bendras bakterijų skaičius tūkst./cm3 |
0-75 1) 76-100 1) ≥101 1) |
+ 2 proc. 0 – 15 proc. |
Inhibitorinės (slopinančiosios) medžiagos (antibiotikai ir kt.) ' |
Rasta |
|
Pašalinis vanduo |
Rasta |
– 10 proc. |
2) Nuoskaitos (baudos) už inhibitorines (slopinančiąsias) medžiagas taikomos Pieno supirkimo taisyklių nustatyta tvarka.
3.1. Priemoka už labai gerą pieno kokybę mokama pieno gamintojams, kurie turi melžimo-šaldymo technologinę įrangą, užtikrinančią stabiliai geresnius nei normatyviniai bakteriologinės pieno taršos ir somatinių ląstelių skaičiaus rodiklius, tinkamą atšaldymą ir geros pieno kokybės išsaugojimą.
3.2. Priemoka už savikontrolės sistemos taikymą mokama pieno gamintojams, stabiliai tiekiantiems labai geros kokybės pieną, turintiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą, kad ūkis laikosi savikontrolės sistemos pagal Geros praktikos ir gero ūkininkavimo praktikos reikalavimus principų ir gali žymėti produkciją atpažinimo žyma.
3.3. Priemoka sezoniškumo mažinimui skatinti mokama pieno gamintojams, parduodantiems pieną mažiausios pasiūlos laikotarpiu (lapkričio-balandžio mėnesiais).
3.4. Priemoka už didesnio pieno kiekio sukaupimą pardavimui (dydis numatomas pieno pirkimo-pardavimo sutartyje) mokama pieno gamintojams, parduodantiems mėnesio laikotarpiu vidutiniškai per dieną daugiau kaip 1000 kg natūralaus pieno, ir negali būti didesnė kaip 4 proc. pagrindinės pieno kainos. Rekomenduojama tokia priemokos diferenciacija: tiekiantiems vidutiniškai per dieną 1001–3000 kg – 2 proc., daugiau kaip 3000 kg – 4 proc.
3.5. Priemoka baltymingesnio pieno gamybai skatinti rekomenduojama mokėti pieno gamintojams, parduodantiems daugiau nei 3,2 proc. baltymų turintį pieną, įvertinant tai, kad vidutinis metinis superkamo pieno baltymingumas yra 3,27–3,28 proc.
3.6. Nuoskaita daliai pieno surinkimo išlaidų padengti (dydis numatomas pieno pirkimo-pardavimo sutartyje) neturi būti didesnė nei 12 ct kilogramui natūralaus pieno. Ji taikoma pieno gamintojams, parduodantiems mažai pieno, kad būtų kompensuojama dalis didelių pieno supirkimo sąnaudų. Nuoskaitos gali būti taikomos diferencijuotai, atsižvelgiant į faktines pieno supirkimo išlaidas ir mėnesio laikotarpiu vidutiniškai per dieną parduodamo natūralaus pieno kiekį.
______________