LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
DEKRETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMO 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2008 m. birželio 16 d. Nr. 1K-1387
Vilnius
1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1579, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti,
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. birželio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. X-1579 (toliau – Įstatymas), kurio tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo normas, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybė turi pareigą gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoti nemokamą mokslą. Sąvokos „gerai besimokantis pilietis“ turinys buvo atskleistas jau 2002 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, konstatavus, kad gerai besimokančiu laikytinas pilietis, kuris „mokosi gerai, t.y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarime pabrėžiama, kad įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi keičiant Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, yra įtvirtinama, kad gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas, ir kad gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus. Šioje Įstatymo normoje apibrėžiant gerai besimokančio asmens sąvoką, t.y. nustatant kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, yra pažeidžiami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai gerai besimokančio asmens kriterijams nustatyti, kurie yra atskleisti oficialioje konstitucinėje doktrinoje.
Minėta Įstatymo norma gali sukurti tokią situaciją, kuriai esant kiekviena aukštoji mokykla įgytų teisę patvirtinti studijų rezultatų vertinimo kriterijus ir tokiu būdu savarankiškai nustatyti įvertinimo „gerai“ sampratą. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad konstitucinės gerai besimokančio piliečio teisės į nemokamą aukštąjį mokslą įgyvendinimas, o kartu ir valstybės biudžeto lėšų dydis, būtinas šiai konstitucinei teisei užtikrinti, visiškai priklausys nuo to, kaip konkreti aukštoji mokykla apibrėš įvertinimą „gerai“. Pabrėžtina, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose taikoma dešimties balų vertinimo skalė nėra įtvirtinta jokiame galiojančiame įstatyme, todėl įvertinimas „gerai“ gali būti labai įvairiai suprantamas ir interpretuojamas.
Siekiant užtikrinti, kad įstatyme nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius reikalavimus ir būtų vienodi visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms, būtina, kad jie būtų aiškūs, objektyvūs ir vienodai suprantami, o bendrus žinių ir gebėjimų (įgūdžių) lygio reikalavimus konkrečiam įvertinimui nustatytų ne atskirai kiekviena aukštoji mokykla, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 5 d. priimtą Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą;
pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“;
pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis.