LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS PLANŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 2 d. Nr. D1-463
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo
(Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 664 „Dėl Ypač saugomų rūšių apsaugos projektų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-455).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463
SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS PLANŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – nustatyti rengiamų Saugomų rūšių apsaugos planų (toliau – Apsaugos planas) turinį ir informacijos, pagrindžiančios, detalizuojančios ir paaiškinančios apsaugos plano sprendimus, apimtį, kad būtų užtikrinta tvirtinamų apsaugos planų aukšta kokybė ir efektyvus jų įgyvendinimas.
2. Apsaugos planą sudaro:
2.2. saugomos rūšies, jos populiacijos, buveinės aprašymas:
2.2.4. saugomos rūšies paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir (ar) visame areale;
2.3. saugomos rūšies, jos populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas:
4. Siekiant palankiai saugomos rūšies būklei atkurti, palaikyti ar išsaugoti konkrečioje teritorijoje ir (ar) saugomos rūšies buveinės palankiai būklei atkurti, palaikyti ar išsaugoti kartu su Apsaugos planu gali būti rengiamas saugomos rūšies apsaugos veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas). Veiksmų planas rengiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo III skyriuje nurodyta struktūra. Veiksmų planą tvirtina aplinkos ministras, kaip tos saugomos rūšies Apsaugos plano priedą.
5. Patvirtinti Apsaugos planai ir, jei yra, Veiksmų planai skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
II. APSAUGOS PLANO APRAŠYMAS
7. Apsaugos plano tituliniame lape nurodoma:
8. Saugomos rūšies, jos populiacijos, buveinės aprašymas:
8.2. saugomos rūšies buveinės aprašymas. Nurodomas nagrinėjamos rūšies buveinių ištirtumo lygis. Jei rūšies buveinės netirtos, rekomenduojama naudoti kaimyninių šalių tyrimų duomenis. Apibrėžiama buveinių geografinis išsidėstymas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Jei yra pakankamai duomenų, rekomenduojama išsamiai apibūdinti buveinės struktūrą: drėgmės režimas, augalų bendrijos, pagrindiniai konkurentai, rūšinė sudėtis, medyno amžius, dirvožemio tipas, trikdymas ir t. t.;
8.3. saugomos rūšies paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje. Apibendrinamas rūšies paplitimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodoma rūšies ištirtumas, netirti arba nepakankamai tirti rajonai, pateikiami per paskutinį dešimtmetį atliktų inventorizacinių darbų rezultatai. Rekomenduotina pateikti paplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje žemėlapį, kuriame pavaizduojamas rūšies arealas, visos žinomos ir per paskutinį dešimtmetį išnykusios ir nepatikrintos radavietės. Aprašomi rūšies paplitimo pokyčiai Lietuvoje per paskutinius penkis dešimtmečius;
8.4. saugomos rūšies paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir(ar) visame areale. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie rūšies arealą, apibrėžiant Lietuvos Respublikos padėtį jame. Jei yra duomenų, pateikiami šios rūšies populiacijos tikslai ar spėjamas dydis. Apibendrinami rūšies populiacijos dydžio, paplitimo pokyčiai Europoje ir(ar) areale per paskutinius kelis dešimtmečius;
8.5. saugomos rūšies veisimosi biologija. Veisimosi biologijos skyriuje rekomenduotina teikti tik Apsaugos planui reikalingą informaciją. Išsamiai charakterizuojama objekto veisimosi buveinės dydis ir jos struktūra. Jei Apsaugos planas rengiamas paukščių rūšiai, svarbu apibūdinti šios paukščių rūšies lizdų vietas ir reikalavimus joms, pvz., medžių, kuriuose sukami lizdai, rūšys, amžius, aukštis, medyno glaudumas, atstumas nuo miško pakraščio. Rekomenduojama naudotis gretimose šalyse vykdytų tyrimų duomenimis. Taip pat rekomenduojama sudaryti gyvūnų veisimosi ciklų, o augalams – pagrindinių gyvenimo stadijų per metus schemas;
8.6. saugomos rūšies mityba, žiemojimas, migracija (ši dalis pateikiama tik gyvūnų apsaugai rengiamuose Apsaugos planuose). Nurodomi rūšies mitybiniai objektai, aprašoma mityba. Svarbu nurodyti maitinimuisi naudojamas buveines. Jei yra, nurodomi rūšies konkurentai maisto atžvilgiu. Pateikiama duomenų apžvalga apie rūšies migracijos kelius Lietuvos teritorijoje ir kitose šalyse, žiemavietes Lietuvoje. Nurodomos Lietuvos teritorijoje žinomos gyvūnų koncentracijos vietos migracijos metu;
8.7. saugomos rūšies tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas. Apibūdinamas dabartinis rūšies apsaugos statusas Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir platesnėje, rūšies paplitimo teritorijoje. Nurodomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai rūšies apsaugos atžvilgiu, teisės aktai, kuriais saugoma rūšis šalies teritorijoje.
9. Saugomos rūšies, jos populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas:
9.1. radaviečių, augaviečių apsaugos būklė. Atliekama radaviečių, augaviečių apsaugos būklės analizė. Būklės analizė atliekama atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus rūšies apsaugos atžvilgiu, nacionalines strategijas ir pan. Būtina nustatyti esamas apsaugos priemonių spragas ir jų poveikį rūšies būklei;
9.2. populiacijos dydis ir pasiskirstymas. Nurodoma, kokia dalis (proc.) viso žinomo rūšies arealo yra Lietuvos teritorijoje. Nustatoma arba įvertinama, koks Lietuvos populiacijos procentas aptinkamas svarbiausiose iš radaviečių, augaviečių. Šios analizės tikslas – nustatyti didžiausius tam tikros rūšies individų koncentracijos plotus ir rūšies išlikimui svarbiausias radavietes, augavietes. Rekomenduojama įvertinti rūšies ilgalaikio išlikimo galimybes Lietuvoje. Įvertinamas rūšies pasiskirstymo pobūdis ir jo įtaka rūšies išlikimui. Nurodomos teritorijos, kuriose pirmiausia turi būti vykdomi buveinių tvarkymo, atkūrimo ir panašūs projektai;
9.3. grėsmės ir ribojantys veiksniai. Jei nagrinėjama rūšis yra gerai ištirta, rekomenduojama šį skyrių suskaidyti į atskirus poskyrius kiekvienam veiksniui. Rekomenduojama grėsmę keliančius veiksnius suskirstyti į dvi grupes: buveinei grėsmę keliantys veiksniai ir rūšių individus tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys neigiami veiksniai. Taip pat įvertinamos jų reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybes. Grėsmės ir ribojantys veiksniai gali būti pateikti lentelės forma, kurioje nurodoma kiekvieno jų reikšmingumas rūšies būklei;
9.4. inventorizacijos ir moksliniai tyrimai. Nurodomos naujausių inventorizacinių tyrimų datos, trukmė, tyrinėtos teritorijos, naudotos metodikos. Įvertinama tyrimų kokybė ir patikimumas. Išanalizuojamas papildomų tyrimų poreikis;
9.5. tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas. Nurodoma, ar vykdomi tvarkymo planai tai rūšiai Lietuvoje, ar ne. Nurodomi jau vykdomi rūšiai išsaugoti skirti tvarkymo ir apsaugos darbai ar parengtis atskirų jų buveinių ir atskirų radaviečių, augaviečių gamtotvarkiniai planai. Apibendrinti pasiektus rezultatus nurodant vykdomų darbų efektyvumą, pateikti nustatytus rezultatus įrodančius faktorius. Nurodomi iškilę sunkumai, galimi jų sprendimo būdai.
10. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės:
10.1. Apsaugos plano tikslai formuluojami remiantis informacija apie rūšies būklę, jos teisinį apsaugos statusą, apsaugos poreikius ir perspektyvas. Tikslai turi nurodyti siekį, rodantį uždavinių įgyvendinimo planuojamą rezultatą. Tikslų formuluotės turi būti trumpos, aiškios.
10.2. Apsaugos plano tikslų įgyvendinimas atskleidžiamas per uždavinius. Kiekvienas tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Jei yra daugiau uždavinių, jie dėstomi svarbos tvarka. Apsaugos plano uždaviniai turi būti konkretūs, realiai įgyvendinami ir pagal galimybes išreikšti skaičiais.
10.3. Užsibrėžtiems uždaviniams įgyvendinti numatomos Apsaugos plano priemonės. Numatomi priemonių įgyvendinimui galintys turėti įtakos teigiami ir neigiami veiksniai – sukcesijos, svetimžemių ir invazinių rūšių plitimas, plėšrūnai, konkurentai, žemėnauda, ūkinės veiklos intensyvumas, socialiniai ir demografiniai pokyčiai ir pan. Įvertinamas galimų veiksnių poveikis apsaugos tikslams (teigiamas, neigiamas, nežinomas ar neutralus).
III. VEIKSMŲ PLANO APRAŠYMAS
12. Veiksmų plano struktūra:
13. Veiksmų plano rengėjas, parengęs Veiksmų planą pagal šios Tvarkos III skyrių, jo pagrindu parengia Veiksmų plano santrauką pagal šio Tvarkos aprašo 12 punktą ir ją teikia tvirtinti aplinkos ministrui, kaip Apsaugos plano priedą. Parengto tvirtinti Veiksmų plano apimtis neturi būti didesnė kaip 10 lapų.
14. Informacija, reikalaujama pagal šio Tvarkos aprašo 16.3, 16.5.3, 16.5.5–16.6 punktus, gali būti neteikiama, jei dėl Veiksmų plano rengėjo nurodytų motyvų ši informacija laikoma neturinčia įtakos saugomai rūšiai. Atsižvelgiant į teritorijos specifiką, teritorijos būklės aprašymo ir įvertinimo skyrius gali būti papildomas naujais poskyriais, kuriuose pateikiama, Veiksmų plano rengėjų nuomone, turinti įtakos Apsaugos plano objektui svarbi informacija.
15. Veiksmų plano tituliniame lape nurodoma:
15.1. saugomos rūšies ir teritorijos (vietovės) pavadinimas. Taip pat nurodoma apskritis, savivaldybė, kurioje yra teritorija;
16. Aprašant teritorijos būklę ir ją vertinant, turi būti nurodyta:
16.1. teritorijos padėtis, jos ribos ir užimamas plotas: nurodomos teritorijos, kuriai parengtas Apsaugos planas, centrinio taško geografinės koordinatės (koordinačių sistemoje LKS-94), apskritis, savivaldybė, seniūnija, artimiausia gyvenvietė ir atstumas iki jos, bendras užimamas plotas. Išvardijamos į teritoriją patenkančios nacionalinės saugomos teritorijos (jų dalys) ir funkcinio prioriteto zonos (jeigu tokios nustatytos), taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Pateikiamas teritorijos lokalizacijos šalyje ir/ar administraciniame vienete brėžinys. Jei teritorijos ribos sutampa su saugomos teritorijos (jos dalies) ar jos zonos ribomis, pateikiama nuoroda į atitinkamus teisės aktus, kuriais patvirtintos šios ribos;
16.2. teritorijos teisinis statusas ir svarba: esamas teritorijos apsaugos statusas, jį nustatantys teisės aktai ir galiojantys veiklos apribojimai;
16.3. teritorijos fizinės-geografinės sąlygos: klimatinės, geologinės, geomorfologinės, dirvožemių, hidrografinės ir kitos teritorijos ypatybės, turinčios tiesioginį poveikį saugomai rūšiai;
16.4. teritorijos biologinės ypatybės:
16.5. žemės ir gamtos išteklių nuosavybė ir naudojimas:
16.5.1. esamos žemėvaldos. Pateikiama informacija apie teritorijoje esamų privačios nuosavybės teise valdomų, valstybei nuosavybės teise priklausančių ir laisvos žemės fondo žemės sklypų skaičių ir plotus;
16.5.2. žemės ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtinėms vertybėms, tradicinio ūkininkavimo, palankiai veikiančio saugomą rūšį, plėtojimo perspektyvos;
16.5.3. žemės sklypų savininkų skaičius, vyravęs sklypų dydis ir kitos aplinkybės, turėjusios įtakos dabartinės teritorijos vertybių būklei ir svarbios teritorijos tvarkymui;
16.5.4. teritorijos miško ištekliai. Pateikiama informacija apie teritorijos bendrą miško žemės plotą ir pagal atskiras miškų grupes;
16.5.5. vyraujančios rekreacijos formos, rekreaciniai objektai, jų poveikis saugomai rūšiai, nurodomi intensyviausiai rekreacijai naudojami plotai;
16.5.7. vandens telkinių naudojimo būdai, pagrindiniai naudotojai ir šios veiklos poveikis saugomai rūšiai;
16.5.8. naudingųjų iškasenų gavyba, jai naudojami plotai, darbų intensyvumas ir poveikis saugomai rūšiai, naudingųjų iškasenų gavybos plėtros, išnaudotų plotų rekultivacijos planų pagrindiniai bruožai;
17. Veiksmų plano tikslai ir uždaviniai. Veiksmų plano tikslai ir uždaviniai turi būti suderinti su Apsaugos plano tikslais ir uždaviniais:
17.1. Veiksmų plano tikslai suformuluojami atsižvelgiant į apsaugos problemų mastą ir jų kilmę, nustatant, kurias iš jų yra įmanoma išspręsti. Tikslas turi būti realus ir pasiekiamas per Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo plane numatytą laikotarpį.
17.2. Veiksmų plano tikslai išplėtojami per uždavinius. Kiekvienas tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Jei uždavinių yra daugiau, jie dėstomi prioriteto tvarka. Veiksmų plano uždaviniai turi būti konkretūs, užtikrinantys tikslų įgyvendinimą, realiai įgyvendinami per Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį turimais ištekliais ir pagal galimybes išreikšti skaičiais.
18. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas:
18.1. parengiamas planas konkrečių priemonių, kuriomis bus siekiama konkrečių nustatytų Veiksmų plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Rengiant Veiksmų plano priemones, turi būti atsižvelgiama į Apsaugos plane numatytas priemones. Veiksmų plano priemonių planas turi būti pateikiamas lentelės forma, kurioje trumpai nurodoma:
18.1.4. priemonėmis apimami tvarkymo plotai (tvarkymo ploto numeris, jeigu priemonė planuojama tik dalyje išskirto tvarkymo ploto, nurodomas jo faktinis tvarkytinas plotas);
18.1.5. kiekvienai priemonei įgyvendinti apskaičiuotas bendras ir metinis (jeigu priemonė nevienkartinė) lėšų poreikis;
18.2. Veiksmų plano priemonės negali prieštarauti veiklą saugomoje teritorijoje ar jos dalyje reglamentuojantiems, apsaugos ir tvarkymo režimą nustatantiems teisės aktams.
18.3. Išsamus Veiksmų plano priemonių kiekvienam uždaviniui aprašymas pateikiamas po 18.1 punkte nurodytos lentelės. Aprašant priemones aptariami priemonės įgyvendinimo metodai, apimamas teritorijos plotas, įgyvendinimo trukmė, vykdymo periodiškumas ir kitos sąlygos.
18.4. Priemonių lokalizacija. Aptariamas priemonių, susijusių su tam tikromis teritorijos dalimis, išdėstymas teritorijoje. Dideles, nevienalytes teritorijas, kuriose yra skirtingą vertę biologinės įvairovės apsaugai turintys plotai, taip pat kuriose interesų turi daug subjektų, suskirstomos į tvarkymo plotus pagal priemones arba pagal priemonių vykdymo laikotarpius, taip pat atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo 18.5 punkte išdėstytus reikalavimus.
18.5. Siekiant užtikrinti efektyvų Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, suskirstant teritoriją į tvarkymo plotus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
18.5.1. tvarkymo plotas negali apimti skirtingų nuosavybės formų sklypų (valstybės ir privačios nuosavybės teise valdomi ir (ar) skirti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai negali patekti į tą patį tvarkymo plotą);
18.5.2. tvarkymo plotas gali apimti tik vieno valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) valdomą sklypą;
18.6. Veiksmų plane duomenys apie kiekvieną teritorijoje išskirtą tvarkymo plotą pateikiami nurodant:
18.6.2. žemės nuosavybės forma (privačios nuosavybės teise valdomi sklypai (jų skaičius ir plotas), valstybei nuosavybės teise priklausantys sklypai (jų skaičius ir plotas), valstybinės reikšmės miškai (jų plotas), valstybiniai miškai, rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui (jų plotas) ar kiti laisvos žemės fondo žemės sklypai (jų plotas);
18.6.3. žemės naudmenų sudėtis (apibūdinama, kokios žemės naudmenos patenka į išskirtus tvarkymo plotus (pvz., miško naudmenos, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, miškai ir krūmai, pelkės (šlapžemės), vandenys, kita žemė), nurodomas jų užimamas plotas). Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į šlapžemių priskyrimą žemės ūkio, miško ar kitoms naudmenoms, kadangi nuo to priklauso, iš kokios programos ir kokiomis sąlygomis galės būti finansuojamos jų tvarkymo priemonės;
18.6.5. tvarkytinos teritorijos vietos sąlygų įvertinimas (pvz., vieta sunkiai privažiuojama, statūs šlaitai ir pan.);
18.6.6. pagrindiniai miško taksaciniai duomenys, jeigu tvarkymo plotas išskirtas dėl miškuose esančių gamtos vertybių numatomų tvarkymo darbų (miško kvartalų Nr., taksacinių sklypų Nr., medynų rūšinė sudėtis, amžius ir skalsumas);
19. Veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos:
19.1. šioje dalyje turi būti nurodomi įgyvendinantys Veiksmų planą fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, paaiškinamos jų funkcijos ir tarpusavio ryšiai;
19.2. pateikiami Veiksmų plano rengimo metu surengtų pasitarimų su institucijomis, kurioms tiesiogiai pavedamas Veiksmų plano priemonių įgyvendinimas, pasitarimų su valstybinės žemės valdytojais (patikėtiniais) ir privačios žemės savininkais protokolai/raštai, kuriuose atsispindėtų jų pozicija dėl Veiksmų plano įgyvendinimo.
20. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai:
21. Veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena:
21.1. Veiksmų planas turi būti periodiškai tikslinamas atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių numatytų priemonių įgyvendinta (neįgyvendinta), į realų apsaugos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Šiame skyriuje pateikiamos atitinkamos rekomendacijos institucijai, kuri bus paskirta atsakinga už Veiksmų plano peržiūrą ir rengs pasiūlymus dėl Veiksmų plano patikslinimo.
22. Veiksmų plano brėžiniai ir priedai:
22.1. Veiksmų planas parengiamas kartu su brėžiniais ir priedais. Esamos situacijos brėžinyje turi būti nurodoma:
22.1.2. patenkančių į teritoriją, saugomų teritorijų ar jų dalių, kertinių miško buveinių, kuriai parengtas Veiksmų planas, ribos;
22.2. tvarkymo priemonių lokalizavimo brėžinį privaloma teikti, jeigu priemonės numatomos įgyvendinti tam tikruose teritorijoje išskirtuose tvarkymo plotuose. Rekomenduojama parengti atskirus (padidintus) brėžinius kiekvienam tvarkymo plotui, jeigu bendro tvarkymo priemonių lokalizavimo brėžinio naudojamas mastelis nesuteikia galimybių tiksliai lokalizuoti tvarkymo darbus;
22.3. jeigu tvarkymo plotai išskiriami miško plotuose, kur numatomos tam tikros miškų ūkio priemonės, kiekvienam tokiam tvarkymo plotui turi būti parengiamas atskiras (padidintas) brėžinys su šiais papildomais duomenimis: valstybinės reikšmės miško sklypų ir privačių sklypų ribos, miško kvartalų, miško taksacinių sklypų ribos ir numeriai;
22.4. gali būti pateikiamos teritorijos geologines, geomorfologines, hidrografines ypatybes vaizduojančios schemos ir kita grafinė medžiaga, reikalinga Veiksmų plano priemonėms pagrįsti;
22.5. brėžiniai parengiami tokiu masteliu, kad atspausdintas žemėlapis būtų ne didesnio kaip A2 formato ir būtų užtikrintas pakankamas informatyvumas, skaitomumas ir dauginimas. Prireikus užtikrinti pakankamą informatyvumą, brėžinys gali susidėti iš keleto A2 formato lapų;
22.6. esamos situacijos, inventorizuotų gamtinių vertybių ir tvarkymo priemonių lokalizavimo brėžiniai pateikiami ir skaitmeninėje laikmenoje formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2). Kai Veiksmų planas rengiamas teritorijai, kurios išorinės ribos sutampa su saugomos teritorijos ribomis arba saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ribomis, naudojamos skaitmeninės išorinės ribos pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Kitu atveju yra paruošiamos naujos skaitmeninės ribos, atitinkančios mastelio 1:10 000 tikslumo reikalavimus. Ribų įskaitmeninimui naudoti naujausius ortofotografinius žemėlapius ir georeferencines GIS duomenų bazes masteliu 1:10 000. Ribos turi būti pateiktos koordinačių sistemoje LKS-94. Skaitmeniniams duomenims sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus. Ribos, kurios nustatomos žemės paviršiaus arba menamais elementais, atsispindinčiais georeferencinio pagrindo duomenų bazėse arba registruose, turi būti sutapatinamos su tose bazėse arba registruose esančiomis ribomis. Skaitmeninės ribos ruošiamos ir pateikiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (pageidautina shape formatu);
22.7. rūšių, buveinių sąrašai rengiami naudojant sistematinę, Veiksmų plano ruošimo metu naudojamą nomenklatūrą, lietuviškus ir lotyniškus rūšių pavadinimus;