LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KOMPENSACIJŲ VALDININKUI ŽUVUS AR JĮ SUŽALOJUS DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSIJUSIŲ SU TARNYBA, MOKĖJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1996 m. sausio 31 d. Nr. 164
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 33-759) 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kompensacijų valdininkui žuvus ar jį sužalojus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokėjimo taisykles (pridedama).
Šios taisyklės taikomos nuo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Pripažinti netekusiomis galios Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (Žin., 1992, Nr. 8-212, Nr. 34-1051; 1993, Nr. 28-650; 1994, Nr. 29-514, Nr. 86-1632), 1 punkto aštuntąją, devintąją (kiek tai susiję su Teisingumo ministerijos pareigūnais) ir dešimtąją pastraipas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 164
Kompensacijų valdininkui žuvus ar jį sužalojus dėl
priežasčių, susijusių su tarnyba, mokėjimo taisyklės
1. Šios taisyklės reglamentuoja kompensacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 33-759) 25 straipsnyje, mokėjimo tvarką.
2. Pagal Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 25 straipsnį valstybės ar savivaldybių valdininkui (toliau vadinama – valdininkas) žuvus, jį sužalojus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokamos šios kompensacijos (jeigu kituose įstatymuose kompensacijų iš Lietuvos valstybės biudžeto už tai nenumatyta):
3. Žuvusiojo šeimos nariais, kurie turi teisę gauti kompensaciją, laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.
4. Kompensacija valdininkui žuvus yra vienkartinė, ji mokama lygiomis dalimis 3 punkte nurodytiems asmenims.
5. Kompensacija valdininkui žuvus išmokama pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę ją gauti, atskirą prašymą. Nepilnamečių vaikų bei neveiksnių asmenų prašymus pateikia ir kitus dokumentus įformina jų tėvai, globėjai, rūpintojai. Prie prašymo pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjai yra žuvusiojo šeimos nariai (pagal 3 punktą). Šie dokumentai gali būti santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, seniūnijų, namų savininkų bendrijų pažymos, teismo sprendimas ir kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų, patvirtinančių 3 punkte nurodytą faktą.
6. Valdininkui žuvus, kompensacijos mokėjimo klausimas sprendžiamas, kai iš Vidaus reikalų ministerijos, tardymo ar teismo institucijų gaunami įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai (nuosprendis, sprendimas, nutartis, nutarimas), patvirtinantys, kad valdininkas žuvo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.
7. Sužalotam valdininkui nustatomos šio dydžio kompensacijos:
7.1. tapusiam dėl sužalojimo I grupės invalidu – 30 mėnesių jo paskutiniojo tarnybinio atlyginimo dydžio;
7.2. tapusiam dėl sužalojimo II grupės invalidu – 25 mėnesių jo paskutiniojo tarnybinio atlyginimo dydžio;
7.3. tapusiam dėl sužalojimo III grupės invalidu – 20 mėnesių jo paskutiniojo tarnybinio atlyginimo dydžio;
7.4. sunkiai sužalotam, tačiau nepripažintam invalidu, – 17 mėnesių jo paskutiniojo tarnybinio atlyginimo dydžio;
8. Valdininkui žuvus ar susižalojus, kompensacijos nemokamos, jeigu valdininkas:
9. Sužalojimo laipsnį ir invalidumą nustato Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija (toliau vadinama – komisija), vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos (1991 m. gruodžio 9 d. Nr. 1-4031) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1991 m. gruodžio 5 d. Nr. 13-2229) patvirtinta Invalidumo nustatymo instrukcija. Nustatydama sužalojimo laipsnį, komisija vadovaujasi sunkių, apysunkių (vidutinių) ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų pakenkimų sveikatai sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ (Žin., 1991, Nr. 14-377) su vėlesniais pakeitimais.
10. Kompensacija sužalotam valdininkui mokama pagal jo prašymą, pateikus komisijos išvadą, nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) aktą, surašytą vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų ir Saugos darbe specialistų tobulinimosi nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 62-1224). Jeigu šiame akte sužalojimo priežastys nenurodytos, jos gali būti patvirtintos teismo nuosprendžiu (sprendimu) ar tardymo organų nutarimu.
11. Valdininkui žuvus, kompensaciją 3 punkte nurodytiems asmenims moka institucija, kurioje žuvusysis dirbo (ėjo pareigas). Sužalotam valdininkui kompensaciją moka institucija, kurioje jis eidamas pareigas buvo sužalotas, iš savo išlaidų sąmatų.
12. Institucija, privalanti mokėti šiose taisyklėse nurodytas kompensacijas, jas išmoka per 2 savaites nuo 5, 6 ir 10 punktuose nurodytų dokumentų gavimo.
14. Šiose taisyklėse nurodytos kompensacijos fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nuo jų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos. Šių kompensacijų išmokėjimas neatima teisės gauti pensijų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą.