LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

Dėl Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijų patvirtinimo

2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 1-259

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-961 (Žin., 2010, Nr. 144-7376), 9.2.1.1 punktu,

t v i r t i n u Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijas (pridedama).

Direktorius Juozas Mockevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos

prie Aplinkos ministerijos direktoriaus

2010 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr.1-259

SAVIVALDYBIŲ Dirvožemio ir požeminio vandens monitoringO REKOMENDACIJos

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dirvožemio ir požeminio vandens savivaldybių monitoringo rekomendacijos (toliau –Rekomendacijos) nusako bendruosius dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo, kuris yra sudėtinė savivaldybių aplinkos monitoringo dalis, atlikimo principus. Rekomendacijų paskirtis – pateikti savivaldybėms gaires, kaip surinkti išsamią informaciją apie dirvožemio ir požeminio vandens būklę bei ją panaudoti rengiant teritorijų planavimo dokumentus, planuojant ir reglamentuojant ūkinę veiklą ir sveikatos apsaugą.

2. Sukauptos informacijos pagrindu savivaldybės gali vertinti dirvožemio ir požeminio vandens būklę, rizikos veiksnius, prognozuoti šių aplinkos elementų pokyčius ir jų pasekmes, rengti ir įgyvendinti atitinkamas aplinkosaugines rekomendacijas, neigiamo poveikio mažinimo priemones, nustatyta tvarka teikti informaciją visuomenei.

3. Aplinkosauginių duomenų srauto valdymui kiekvienoje savivaldybėje rekomenduojama sukurti informacinių technologijų (pageidautina geografinių) pagrindu veikiančią informacinę sistemą, skirtą aplinkosauginės informacijos savivaldybių teritorijose kaupimui, sisteminimui ir naudojimui, į kurią būtų integruoti ir ūkio subjektų bei valstybinio monitoringų dirvožemio ir požeminio vandens būklės stebėjimų, atliktų ekogeologinių tyrimų duomenys.

4. Informacija apie dirvožemio ir požeminio vandens būklę, jos kaitos tendencijas savivaldybėse gaunama dvejopai: netiesioginiu būdu – surenkant visą esamą informaciją, nurodytą II skyriuje, ir tiesioginiais tyrimais – atliekant papildomus vienkartinius tyrimus ir sistemingus dirvožemio ir požeminio vandens būklės stebėjimus.

5. Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo duomenys renkami, kaupiami ir saugomi savivaldybių institucijų nustatyta tvarka, kaip numatyta Bendruosiuose savivaldybių monitoringo nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 130-1680; 2007, Nr. 76-3035).

6. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2327), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 (Žin., 2004, Nr. 130-4680; 2007, Nr. 76-3035).

II. INFORMACIJOS ŠALTINIAI savivaldybių DIRVOŽEMIO IR POŽEMINIO VANDENS monitoringui

7. Rengiant savivaldybės dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo programą (toliau –Programa) ir organizuojant monitoringą savivaldybėse, rekomenduojama naudotis šiais netiesioginių tyrimų informacijos šaltiniais:

7.1. regionų aplinkos apsaugos departamentų išduotais Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais (toliau – TIPK) ūkio subjektams, kurių veikla turi/gali turėti įtakos dirvožemio ir požeminio vandens išteklių kiekio bei kokybės pokyčiams;

7.2. ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programomis ir ataskaitomis;

7.3. tręšimo planais, kuriuos privalo turėti ūkiai pagal Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašą (Žin., 2010, Nr. 85-4492);

7.4. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Valstybinės geologijos informacinės sistemos GEOLIS (www.lgt.lt ) informacija apie:

7.4.1. užterštas ar potencialiai užterštas teritorijas ir jose vykdytus ekogeologinius tyrimus;

7.4.2. valstybinio monitoringo postus ir juose vykdomus stebėjimus;

7.4.3. ūkio subjektų monitoringo duomenis;

7.5. saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis;

7.6. visuomenės sveikatos centrų vandens tyrimų, atliekamų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2002, Nr. 58-2361) duomenimis;

7.7. teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų tyrimų, atliekamų pagal geriamojo vandens programinę priežiūrą, rezultatais.

III. dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo VYKDYMO PRINCIPAI

8. Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringas (toliau – Monitoringas) yra vykdomas pagal Programą, kuri rengiama vadovaujantis Bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais, netiesioginių tyrimų metu surinktos informacijos pagrindu.

9. Netiesioginių tyrimų metu rekomenduojama atlikti kompleksinį savivaldybių teritorijų ekonominių ir ekologinių sąlygų įvertinimą, teritorijų būklės kartografavimą, išskiriant aplinkosauginiu požiūriu jautrius plotus bei nustatyti tiesioginių vienkartinių dirvožemio ar požeminio vandens tyrimų poreikį.

10. Tiesioginiai tiriamieji (vienkartiniai) dirvožemio ar požeminio vandens tyrimai numatomi, jei netiesioginių tyrimų metu surinktų duomenų nepakanka Monitoringo uždavinių sprendimui ir Programos parengimui.

11. Dirvožemio monitoringo uždaviniai siejami su dirvožemio sanitarinės būklės poveikiu augalams, užteršto bei degradavusio paviršinio grunto ir kitų dangų dulkėmis žmogaus sveikatai, paviršiniam ir požeminiam vandeniui. Savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės naudojimo prioritetus ir veikiančių ūkio subjektų pobūdį, turimus dirvožemio kokybės duomenis, gali nustatyti skirtingus prioritetinius dirvožemio monitoringo uždavinius (1 priedas).

12. Požeminio vandens monitoringo uždaviniai siejami su požeminio vandens apsauga, siekiant aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu (individualus ir viešas vandens tiekimas). Vykdant požeminio vandens monitoringą, pagrindinį dėmesį rekomenduojama skirti išsklaidytos taršos tyrimams ir vertinimui teritorijose, kur nėra viešo vandens tiekimo (individualių namų rajonai miestuose, kaimo gyvenvietės ir pan.).

13. Numatant tiesioginius sistemingus tyrimus Monitoringo stebėjimų laikotarpiui bei indikatorinius rodiklius rekomenduojama vadovautis 1, 2, 3 priedais.

14. Programą rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia pati savivaldybė.

IV. DUOMENŲ vertinimas ir monitoringo programos rengimAS

15. Vertinant Monitoringo cheminės sudėties ir kokybės rodiklius, jų dinamiką neužterštose/užterštose ar galimai užterštose, valytose teritorijose rekomenduojama tirtus rodiklius vertinti, lyginant juos su gamtinėmis (foninėmis) jų reikšmėmis ir vadovautis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987), bei kituose teisės aktuose ir normose pateiktomis cheminių medžiagų ribinėmis vertėmis.

16. Vertinant šachtinių šulinių kokybę, vandens cheminę sudėtį ir tirtus rodiklius rekomenduojama juos lyginti su atitinkamomis foninėmis jų reikšmėmis gruntiniame vandenyje, ribinėmis jų reikšmėmis ir didžiausiomis leistinomis koncentracijomis geriamajam vandeniui, nustatytomis Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

17. Siekiant objektyviai įvertinti savivaldybių teritorijų ekologinę situaciją, esančias/galinčias kilti lokalias aplinkosaugines problemas, dirvožemyje ar požeminiame vandenyje tirtus parametrus rekomenduojama palyginti ir su aplinkinių savivaldybių teritorijose nustatytų analogiškų parametrų reikšmėmis.

18. Vertinant atliktų tyrimų duomenis svarbu atsižvelgti į rodiklių, kurių nustatymo ribos yra labai jautrios, metodų patikimumą. Todėl rekomenduojama laikytis Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-190 (Žin., 2009, Nr. 157-7130), III skyriuje 13–15 punktuose nurodytų reikalavimų.

19. Rekomenduojama lyginti ne mažiau nei trejų metų stebėjimų duomenis, nes jie geriau atskleidžia rodiklių pokyčius ir tendencijas.

20. Vertinant įvykdytų/vykdomų tyrimų rezultatus labai svarbu tinkamai nustatyti savivaldybėms priskirtų teritorijų technogeninę apkrovą ir pasirinkti tokius vertinimo kriterijus, kurie ne tik patikimai apibūdintų savivaldybėms priskirtų teritorijų aplinkosauginę situaciją, bet ir atspindėtų jose taikytų būklės gerinimo priemonių rezultatus.

21. Programoje rekomenduojama:

21.1. pateikti gamtinę ir ūkinę savivaldybių teritorijų apžvalgą, duomenis apie žemės naudojimą (pagal Lietuvos žemės dangos duomenų bazę CORINE), vyraujančias ūkio šakas, požeminio vandens gavybą (individualus/viešas vandens tiekimas) bei nuotekų ir atliekų tvarkymą, įvertinti išsklaidytos taršos poveikį aplinkos kokybei;

21.2. pateikti savivaldybių teritorijose esančių ūkio subjektų, kurių veikla turi/gali turėti poveikį aplinkai ir gamtiniams ištekliams, sąrašą, nurodant subjekto pavadinimą ir adresą, padėtį, (Geografinės informacinės sistemos GIS pagrindu) trumpą veiklos charakteristiką, gamybos procese naudojamų, kaupiamų ir šalinamų cheminių medžiagų pobūdį ir galimybę patekti į gruntą bei požeminį vandenį, įvertinti koncentruotos taršos poveikį aplinkos kokybei;

21.3. pateikti galimai užterštų ir užterštų teritorijų sąrašą (GIS pagrindu), vykdytas jų valymo/gerinimo programas ir taikytas priemones, įvardyti atliktus ekogeologinius tyrimus, tirtus parametrus, apžvelgti valytose teritorijose vykdyto ar vykdomo monitoringo rezultatus ir trumpai pateikti Lietuvos geologijos tarnybos ekspertines išvadas;

21.4. atliktos analizės pagrindu išskirti galimo neigiamo poveikio aplinkai ir gamtiniams ištekliams plotus ar jautrias teritorijas, kur dėl technogeninio poveikio kinta/gali kisti grunto ar požeminio vandens sudėtis ir būklė, o esamų duomenų nepakanka jų aplinkosauginės būklės vertinimui/pagerinimui;

21.5. atsižvelgiant į teritorijų geologines - hidrogeologines sąlygas, ekologinę būklę, gautas išvadas, pagrįsti tiesioginių Monitoringo stebėjimų poreikį, nurodyti Monitoringo tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus;

21.6. pateikti numatomų tyrimo/stebėjimo vietų išdėstymo principus, jų skaičių, išdėstymo schemą GIS pagrindu;

21.7. pateikti Monitoringo tinklo dokumentaciją: tyrimo taškų koordinates ir žemės paviršiaus altitudes, stebėjimo gręžinių pasus, parengtus pagal Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), reikalavimus;

21.8. pateikti numatomus stebėti parametrus, stebėjimų periodiškumą, matavimų kokybės užtikrinimą, rezultatų vertinimo kriterijus;

21.9. pateikti laboratorinių darbų metodiką ir taikomus metodus su nuorodomis į atitinkamus teisės aktus bei Lietuvos ar tarptautinius standartus, kuriuose įtvirtinti šie metodai ar procedūros;

21.10. pateikti Monitoringo duomenų bei ataskaitų teikimo formą, terminus, duomenų ir ataskaitų gavėjus.

22. Jei netiesioginių tyrimų metu surinktų duomenų pakanka ir tiesioginiai Monitoringo tyrimai nenumatomi, parengta Programa teikiama su išvada, kad Monitoringo stebėjimai nebus vykdomi.

_________________

Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijų

1 priedas

Prioritetiniai dirvožemio monitoringo uždaviniai skirtingos paskirties teritorijose

Teritorijos paskirtis	Stebimos dirvožemio savybės	Tiriami dirvožemio parametrai	Standartiniai tyrimo metodai ir procedūros	Vertinimo kriterijų šaltiniai
Žemės ir miškų ūkio	a. sklaidyta tarša, azoto, fosforo ir kt. junginiais b. agrocheminės savybės rūgštėjimas c. erozija	N_min P S_min pesticidai herbicidai sunkiųjų metalų ir kt. toksinių elementų visuminiai (bendri) kiekiai, radionuklidai mainų katijonai C_org pH_H2O, pH_CaCl2 eroduoti plotai	LST ISO 10381-4:2006	Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, HN 60:2004

			LST ISO 10390:2005
Gyvenamosios, rekreacinės ir panašios	a. sklaidyta tarša organiniais ir neorganiniais junginiais b. nuošliaužos c. sandarinimas	sunkiųjų metalų ir kt. toksinių elementų visuminiai (bendri) kiekiai, radionuklidai, PAH PCB nestabilūs plotai uždengti plotai	LST ISO 10381-5:2007	HN 60:2004
Gyvenamosios, rekreacinės ir panašios			LAND 89-2010	HN 60:2004
Pramoninės, komercinės ir panašios	tarša iš vietinių šaltinių	sunkiųjų metalų ir kt. toksinių	LST ISO 10381-5:2007	Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, Ekogeologinių tyrimų reglamentas, LAND 9-2009
		elementų visuminiai (bendri)	LST EN 13656:2003
		kiekiai, radionuklidai,	LST EN 15309:2007
		PAH	LAND 89-2010
		PCB
		neleistinai užteršti plotai ir tūriai

Nuorodos:

1. LST ISO 10381-4:2006 Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 4 dalis. Natūralių, pusiau natūralių ir dirbamų sklypų tyrimo vadovas (tapatus ISO 10381-4:2003).

2. LST ISO 10381-5:2007 Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas (tapatus ISO 10381-5:2005).

3. LST ISO 10390:2005 Dirvožemio kokybė. pH nustatymas (tapatus ISO 10390:2005).

4. LST EN 13656:2003 Atliekų apibūdinimas. Atliekų skaidymas vandenilio fluorido (HF), nitrato rūgšties (HNO₃) ir druskos rūgšties (HCl) mišiniu, veikiant mikrobangomis, cheminiams elementams nustatyti.

5. LST EN 15309:2007 Atliekų ir dirvožemio apibūdinimas. Elementinės sudėties nustatymas rentgeno fluorescencijos būdu.

6. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas (Žin., 2010, Nr. 85-4492).

7. HN 60:2004 (Žin., 2004, Nr. 41-1357).

8. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Žin., 2008, Nr. 53-1987).

9. Ekogeologinių tyrimų reglamentas (Žin., 2008, Nr. 71-2759).

10. LAND 9-2009 (Žin., 2009, Nr. 140-6174).

11. LAND 89-2010 (Žin., 2010, Nr. 19-904).

_________________

Savivaldybių dirvožemio ir požeminio

vandens monitoringo rekomendacijų

2 priedas

REKOMENDUOTINI ŽMOGAUS ŪKINĖS VEIKLOS ĮTAKOS POŽEMINIAM VANDENIUI VERTINTI INDIKATORIAI

Ūkinės veiklos tipas (pramonės ar taršos šaltinio rūšis)		Taršos požymiai (taršos rodikliai)
		Fizinių ir cheminių vandens savybių pokyčiai. Pagrindinių jonų koncentracijų didėjimas, specifinių medžiagų požeminiame vandenyje atsiradimas		Padidintos mikroelementų koncentracijos; naujų mikroelementų susidarymas vandenyje
Chemijos pramonė		Labai diferencijuoti ir priklauso nuo gaminamos produkcijos savybių, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, taikomų technologijų, produkcijos sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t.
		Pvz.: bendrosios mineralizacijos, bendrojo kietumo, vandens agresyvumo ir savitojo el. laidžio, oksidacinių savybių didėjimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, BDS ir ChDS augimas. SO₄²⁺, Cl^-, HCO₃^-, CO₃^2-, Na⁺, K⁺, Ca²⁺, Mg²⁺, Fe³⁺, azoto ir fosforo junginių kiekio didėjimas, detergentų, formaldehidų, chlororganinių junginių, H₂S ir kt. atsiradimas.		Pvz.: plastmasinių dirbinių gamyba: Cd, Li, Se, Sn. Detergentų gamyba: Cd, Li. Trąšų gamyba: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Gumos pramonė: Cu, B, Ba, Cd, Cr, Cu, Hg, Sr, Zn, bei Br, J, Mn, Tl, Pb, Sb, V. Vaistų pramonė: As, Br, Co, Cu, J, Sr, W, Zn.
Medžio apdirbimo pramonė		Labai pastebimas vandens mineralizacijos padidėjimas, jo nuspalvinimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, padidintos ChDS reikšmės, auga pH. CO₃^2-, HCO₃^-, Na⁺, K⁺, Cl^-, padidintos azotinių junginių reikšmės, SO₄²⁺. Organinių specifinių medžiagų, pvz.: terpenų, organinių rūgščių, cukrų, aldehidų, alkoholio, metano, be to, fenolių, formaldehidų, metanolio, timolio, fufurolio ir kt.		Ba, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Sn, Zn.
Maisto pramonė		Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodikų ir t. t. Galimi padidinti detergentų, chlororganinių junginių kiekiai.
		Vandens mineralizacijos ir deguonies kiekio didėjimas, organoleptinių savybių pokyčiai, didesni BDS ir ChDS dydžiai. Padidinti SO₄²⁺, HCO₃^-, Cl^-, azoto ir fosforo junginių, Na, K ir Fe kiekiai. Organinių rūgščių, aldehidų, alkoholio, NH₃, H₂S atsiradimas.		Gausus mikrokomponentų kompleksas priklauso nuo jų susikaupimo perdirbamose medžiagose.
Nerūdinių naudingųjų iškasenų perdirbimo pramonė		Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t.
		Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, organoleptinių savybių pasikeitimas, didesni HCO₃^-, Ca²⁺, Mg²⁺, Fe³⁺, Mn²⁺, azoto ir fosforo, sieros junginių, fenolių kiekiai, organinių medžiagų atsiradimas ir t. t.	Stiklo pramonė: B, Ba, Pb, Sr, taip pat As, Bi, Co, F, Ni, Se, Tl. Keramikos pramonė: B, Ba, Bi, Co, F, Ni, Sr.
Žemės ūkis (intensyvi žemdirbystė, gyvulininkystės kompleksai ir t. t.)		Labai diferencijuota, priklauso nuo naudojamų organinių, mineralinių ir cheminių medžiagų; auginamų techninių kultūrų amžiaus, rūšies; žemdirbystės ir gyvulininkystės intensyvumo; hidrogeologinių rajono sąlygų.
		Didesnė bendroji mineralizacija, kietumas, didesni azoto, fosforo, sieros junginių, magnio ir kalcio oksidų, kalcio hidrokarbonato, geležies kiekiai, BDS, ChDS ir t. t.	Pvz.: augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės: As, Br, Cd, Hg, Pb, Sn, Tl, Zn. Dirbtinės trąšos: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Komposto duobės: Cd, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Zn.
Energetikos pramonė	Šiluminės elektrinės	Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, didesni SO₄²⁺ ir NO₃^-, azoto junginių, Mg²⁺, Ca²⁺, Fe²⁺, Mn²⁺ jonų kiekiai. Mažesnės pH reikšmės.	Elementų sąrašas priklauso nuo šioje pramonėje naudojamos žaliavos. Dažniausiai pastebimi Ag, As, Be, Br, Cd, Cr, F, Fe, Hg, Mo, Ni, Pb, Se, Sb, V, Zn.
	kuro saugyklos; degalinės	Didesnė bendroji mineralizacija, vandens organoleptinių savybių pasikeitimas. Pastebimas SO₄²⁺ jonų, azoto junginių kiekio padidėjimas; naftos produktų vandenyje, fenolių, angliavandenilių ir aldehidų atsiradimas. Didesnės ChDS ir mažesnės pH reikšmės.	Dažniausiai pastebimi: As, B, Ba, Br, Cd, Cr, Cu, Kg, Mn, Ni, Pb, Sn, V, Zn ir kt.
	atominė elektrinė	Radionuklidų: tričio (H-3), radioaktyviosios anglies (C_rad), cezio-137 (Cs-137), kobalto-60 (Co-60) tyrimai. Kai kurių jonų: K⁺, NH₄⁺, SO₄^2-, Cl^- koncentracijų, azoto junginių didesni kiekiai; naftos produktų vandenyje atsiradimas, didesnės ChDS reikšmės.	Kai kurių mikroelementų, susijusių su galvanika, didesni kiekiai vandenyje: Pb, Hg, Zn, Cu, Al, Cd.

_________________

Savivaldybių dirvožemio ir požeminio

vandens monitoringo rekomendacijų

3 priedas

REKOMENDUOJAMŲ VANDENS KOKYBEI STEBĖTI RODIKLIŲ KASTINIUOSE ŠULINIUOSE SĄRAŠAS

Rodikliai	Analitė
Azoto junginiai	NH₄, NO₂, NO₃,
Papildomi rodikliai	Mikrobiniai rodikliai (žarninės lazdelės, koliforminės bakterijos)

_________________