LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS MAŽAI APRŪPINTŲ ŠEIMŲ VAIKAMS
1990 m. spalio 3 d. Nr. 303
Vilnius
1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą, nuo 1990 m. lapkričio 1 d. mokėti mažai aprūpintų šeimų vaikams (kiekvienam vaikui, iki jam sukaks šešiolika, moksleiviui – aštuoniolika metų) socialinę pašalpą – 40 procentų skirtumo tarp minimalaus gyvenimo lygio ir vidutinių faktinių pajamų vienam šeimos nariui.
2. Nustatyti, kad teisę gauti socialinę pašalpą turi šeimos, kurių vidutinės bendrosios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, – 90 procentų minimalaus gyvenimo lygio per mėnesį.
3. Šeimoms, kurių vidutinės bendrosios pajamos vienam šeimos nariui praėjusiais kalendoriniais metais buvo didesnės už valstybės remiamas pajamas, bet yra už jas mažesnės einamaisiais metais, skirti socialinę pašalpą pagal bendrąsias šeimos pajamas per paskutiniuosius tris mėnesius, praėjusius iki to mėnesio, kada buvo kreiptasi dėl pašalpos vaikams skyrimo. Šiuo atveju pašalpa skiriama trims mėnesiams, įskaitant tą mėnesį, kada buvo dėl jos kreiptasi. Po trijų mėnesių, pateikus žinias apie šeimos pajamas, socialinė pašalpa nurodytajam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip iki kalendorinių metų pabaigos, skiriama iš naujo. Pašalpa kitais metais tokioms šeimoms skiriama pagal bendrąsias praėjusių kalendorinių metų pajamas.
Socialinė pašalpa vaikams už 1990 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius skiriama pagal praėjusių paskutiniųjų trijų mėnesių šeimos pajamas.
Įvedus socialinę pašalpą, anksčiau nustatytoji pašalpa mažai aprūpintų šeimų vaikams po 12 rublių per mėnesį, iki jiems sueis dvylika metų, nemokama.
4. Mokėti socialinę pašalpą vadovaujantis Pašalpų mažai aprūpintų šeimų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, šio nutarimo bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 13 straipsnio reikalavimais.
5. Nustatyti, kad socialinė pašalpa 1990 metais mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo, kuris prireikus papildomas iš specialiojo finansinių išteklių fondo lėšų, susidarančių plėtojant komercinę prekybą ir mokant mažmeninių kainų priedus.