LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO APYSKAITOS FORMOS PATVIRTINIMO
1999 m. balandžio 9 d. Nr. 91
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi (Žin., 1990, Nr. 24-601; 1998, Nr. 68-1977),
1. Tvirtinu Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos formą (1 priedas) ir Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos užpildymo tvarką (2 priedas).
2. Nustatau, kad juridiniai asmenys mokestinių metų pelno mokestį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos apskaičiuoja tik pagal šiuo įsakymu patvirtintą Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos formą. Juridiniai asmenys, kurie iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos nedeklaravo 1998 metų pelno mokesčio, pagal šiuo įsakymu patvirtintą Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos formą privalo apskaičiuoti 1998 metų pelno mokestį ir šią formą iki 1999 m. gegužės 1 d. pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.
3. Laikau netekusiomis galios Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m. kovo 26 d. raštu Nr. 44 N „Dėl finansinės atskaitomybės“, ir Juridinio asmens pelno mokesčio apyskaitą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 115 „Dėl mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos blankų formų 1993 metams dalinio pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
1999 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 91
2 priedas
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO APYSKAITOS UŽPILDYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Juridiniai asmenys, pelno mokesčio mokėtojai, apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų skyriams Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitas (toliau – apyskaita) pateikia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka pagal mokesčio mokėtojo registravimo vietą, mokestiniams metams pasibaigus.
2. Pagal Įstatymo 3 straipsnį įmonių pajamos skirstomos į realizavimo ir nerealizacines. Šiame straipsnyje nustatyta, kokios pajamos priskiriamos prie realizavimo pajamų. Taip pat minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kokios pajamos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitomos į nerealizacines pajamas.
4. Per ataskaitinį mokestinį laikotarpį realizavimo ir nerealizacinės pajamos apskaičiuojamos duomenų kaupimo principu, neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti arba sumokėti pinigai. Taikant duomenų kaupimo principą, pajamos lyginamos su sąnaudomis, kurios buvo padarytos uždirbant šias pajamas. Sąnaudos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.
5. Apmokestinamasis pelnas apyskaitoje apskaičiuojamas taip: įmonės metinės finansinės atskaitomybės Pelno (nuostolio) ataskaitoje įrašytas ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą koreguojamas iki apmokestinamojo pelno (nuostolio) dydžio, t. y. Pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuotasis pelnas prieš apmokestinimą didinamas pajamomis, kurių sumos nesutampa mokesčių ir finansinės apskaitos požiūriu, arba mažinamas finansinėje apskaitoje įregistruotomis pajamomis, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną neįskaitomos į bendrąsias pajamas, taip pat didinamas sąnaudomis, kurios vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu nepriskiriamos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, arba mažinamas sąnaudomis, kurių priskyrimo sąnaudoms laikotarpiai mokesčių ir finansinės apskaitos požiūriu nesutampa.
II. APYSKAITOS A DALIES UŽPILDYMO TVARKA
6. Apyskaitos A dalies nurodytose eilutėse įrašomas juridinio asmens (įmonės) kodas, pavadinimas, adresas ir pagrindinės veiklos rūšis. Kai įmonė užsiima keliomis veiklos rūšimis, tai pateikiami ne daugiau kaip keturi pagrindinių veiklos rūšių pavadinimai. Atitinkamame langelyje priešais veiklos pavadinimą yra nurodomas tos veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Veiklos kodas įrašomas, nurodant atitinkamos EVRK sekcijos poklasį.
III. APYSKAITOS B DALIES UŽPILDYMO TVARKA
8. Apyskaitos B dalies 01 eilutėje įmonė nurodo mokestinių metų realizavimo pajamų sumą. Apyskaitos 01 eilutėje taip pat įrašomos realizavimo pajamos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą. Pardavus ilgalaikį materialųjį turtą pigiau negu jo likutinė vertė, 01 eilutėje įrašomos realizavimo pajamos, ne mažesnės negu to turto likutinė vertė. Sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, apyskaitos 01 eilutėje neįrašomos.
9. 02 eilutėje įmonės, gaminančios akcizines prekes, iš realizavimo pajamų išskiria realizuotų prekių akcizą.
10. 03 eilutėje įrašomos nerealizacinės pajamos. Tuo atveju, kai įmonė, pasinaudojusi investicijoms teikiama lengvata, įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą vėliau investuoja į kitą įmonę arba perduoda kitam ūkio subjektui pagal panaudos sutartį, šioje eilutėje įrašoma to turto įsigijimo vertė (Įstatymo 21 straipsnis).
IV. APYSKAITOS C DALIES UŽPILDYMO TVARKA
12. Šioje apyskaitos dalyje koreguojant įmonės metinės finansinės atskaitomybės Pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuotą pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą, apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas (nuostolis) ir pelno mokestis. Apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą koreguojant iki apmokestinamojo pelno (nuostolio), reikia nustatyti visus finansinės apskaitos ir apmokestinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų apmokestinimo normų neatitikimus.
13. 06 eilutėje iš metinės finansinės atskaitomybės Pelno (nuostolio) ataskaitos įrašoma pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą suma.
14. 07 eilutėje (08 – 13 eilučių suma) įrašoma bendra pelno prieš apmokestinimą padidinimo (nuostolio sumažinimo) suma:
14.1. 08 eilutėje įrašoma nuostolio, gauto pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, suma tuo atveju, kai tas turtas parduotas pigiau už jo likutinę vertę;
14.2. 09 eilutėje įrašoma perduoto panaudos būdu arba į kitą įmonę investuoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė tuo atveju, kai tą turtą įsigyjant buvo pritaikytos Įstatymo 21 straipsnyje investicijoms nustatytos lengvatos;
14.3. nuo 10 iki 12 eilutėse įrašomos įvairios kitos sumos, didinančios pelną (mažinančios nuostolį) prieš apmokestinimą;
14.4. 13 eilutėje įrašomos sąnaudų, kurios mokesčius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka nepriskiriamos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, bendra suma.
Apyskaitos 14 – 32 eilutėse įrašomos detalizuotos šių sąnaudų sumos, iš jų:
14.4.1. 14 eilutėje sveikatos priežiūros įstaigos įrašo sąnaudas, proporcingai tenkančias pajamoms už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
14.4.2. 15 eilutėje įrašoma parduoto ilgalaikio materialiojo turto, kurį įsigijus buvo pritaikytos Įstatymo 21 straipsnyje nustatytos investicijų lengvatos (pelnas panaudotas investicijoms apmokestinamas taikant nulinį (0 proc.) tarifą arba įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą iškart atimama visa to turto įsigijimo vertė), likutinė vertė (sąnaudos sumažinamos to turto likutine verte, padidinant pelną prieš apmokestinimą);
14.4.3. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimama ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus ekonominius normatyvus (neviršijant maksimalių ekonominių normatyvų) taikant tiesiog proporcingą (tiesinį) arba produkcijos metodą. Apyskaitos 16 eilutėje įrašomos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, viršijančios nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
14.4.4. 17 eilutėje įrašomos finansinėje apskaitoje apskaičiuotos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos tuo atveju, jeigu įmonė taikė Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą (įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą, iš bendrųjų pajamų atskaitė visą to turto įsigijimo vertę (turto, gauto išperkamosios nuomos būdu, – faktiškai apmokėtą to turto dalį). Šio turto nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos tik finansinėje apskaitoje ir sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, nepriskiriamos;
14.4.5. 18 eilutėje įrašomos išsinuomoto (naudojamo pagal panaudos sutartį) ilgalaikio materialiojo turto remonto (rekonstrukcijos) sąnaudos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepriskiriamos mažinančioms apmokestinamąjį pelną;
14.4.6. 19 eilutėje įrašomos faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių sumos, viršijančios sumas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas;
14.4.7. 20 eilutėje įrašomos reprezentacinių sąnaudų sumos, kurios Įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepriskiriamos mažinančioms apmokestinamąjį pelną;
14.4.8. 21 eilutėje įrašomos įmonėje sudarytos įvairių atidėjimų sąnaudoms (išskyrus atidėjimus, nustatytus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte) sumos, kurios, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, lieka nepanaudotos. Šiomis nepanaudotomis sumomis (atidėjimo likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje skirtumu) mažinamos sąnaudos ir didinamas pelnas prieš apmokestinimą (mažinamas nuostolis);
14.4.10. 23 eilutėje įrašomos už susitarimų (įsipareigojimų) neįvykdymą arba netinkamą vykdymą sumokėtos (mokėtinos) baudos, delspinigiai, įskaitant mokesčio administratoriaus apskaičiuotas baudas bei delspinigius;
14.4.11. 24 eilutėje įrašomos įmonių užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus išmokėtos sumos (kurios pagal Įstatymą yra pelno mokesčio objektas), Įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintos prie pajamų šaltinio;
14.4.12. 25 eilutėje įrašomi stojamieji narių įnašai ir nario mokesčio sumos, nepriskiriamos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną;
15. 33 eilutėje įrašoma bendra (34 ir 47 eilučių suma) pelno prieš apmokestinimą sumažinimo (nuostolio padidinimo) pajamomis, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną neįskaitomos į bendrąsias pajamas, suma, iš jų:
15.1. 34 eilutėje įrašoma bendra pajamų, kurios vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną neįskaitomos į nerealizacines pajamas (detalizuojama 35-46 eilutėse), suma;
15.2. 47 eilutėje įrašoma bendra suma kitų pajamų (nenurodomų 34–46 eilutėse), neįskaitomų į bendrąsias pajamas (detalizuojama 48-51 eilutėse), iš jų:
15.2.1. 48 eilutėje sveikatos priežiūros įstaigos įrašo pajamas už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
15.2.2. Apyskaitos laisvose 49–51 eilutėse įrašomos detalizuotos kitos pajamos, neįskaitomos į bendrąsias pajamas, pvz., apmokamos anksčiau nurašytos beviltiškos skolos, padengiami anksčiau nurašyti nuostoliai (nepriskirti sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną), nustatomos praėjusių mokestinių laikotarpių pelno sumos (pataisius praėjusių laikotarpių mokestinę atskaitomybę).
16. 52 eilutėje įrašomos investicijai panaudotos lėšos – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė, apskaičiuojant investiciją Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu. Apskaičiuojant investiciją šiuo būdu, iš bendrųjų pajamų iškart atskaitoma visa įsigyto (pasistatyto) turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis). Jeigu įmonė ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertę perkelia į sąnaudas per jo eksploatavimo laikotarpį, tai apskaičiuotos to turto nusidėvėjimo sumos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, priskiriamos Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ir šioje eilutėje neįrašomos.
17. Atlikus nurodytus koregavimus, apskaičiuojamas įmonės bendrasis apmokestinamasis pelnas (nuostolis): prie finansinėje atskaitomybėje nustatyto mokestinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą sumos (06 eilutė) pridedamos pelną prieš apmokestinimą didinančios sumos, kurios nesutampa mokesčių ir finansinės apskaitos požiūriu, bei sąnaudų, kurios nelaikomos mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, suma (bendros sumos nurodytos 07 eilutėje), atimama pajamų, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną neįskaitomos į bendrąsias pajamas, suma, nurodyta 33 eilutėje, ir atimamos investicijai skirtos lėšos – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė, apskaičiuojant investiciją Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu, įrašyta 52 eilutėje. Apskaičiuota bendrojo apmokestinamojo pelno suma įrašoma 53 eilutėje.
18. Bendrasis apmokestinamasis pelnas (53 eilutė) mažinamas Įstatymo 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Bendros sumos, kuriomis sumažinamas apmokestinamasis pelnas, įrašomos 54 eilutėje. Šios sumos detalizuojamos 55–57 eilutėse:
18.1. 55 eilutėje nurodomos labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir jų sąjungų bei jų įmonių visos faktiškai padarytos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai;
18.2. kiti juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus 55 eilutėje) mokestinių metų bendrąjį apmokestinamąjį pelną gali sumažinti dvigubo dydžio faktiškai padarytomis išlaidomis (įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas), kurios pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatytą tvarką skirtos labdarai ir paramai, tačiau mokestiniais metais leidžiama atskaityti labdarai ir paramai skirtas lėšas, ne didesnes kaip 40 proc. įmonės bendrojo apmokestinamojo pelno (nustatyto apyskaitos 53 eilutėje). Šios sumos įrašomos 56 eilutėje;
19. Bendrąjį apmokestinamąjį pelną sumažinus minėtomis sumomis, apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas ir įrašomas 58 eilutėje (53 eilutės suma minus 54 eilutės suma). Jeigu 53 eilutėje apskaičiuojamas nuostolis, tai šis nuostolis negali būti didinamas labdarai ar paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Šiuo atveju 53 eilutėje nurodyta apskaičiuoto nuostolio suma įrašoma 58 eilutėje (šioje eilutėje įrašytas mokestinių metų nuostolis perkeliamas į kitus mokestinius metus).
20. 59 eilutėje įrašoma bendra perkeliama (įskaitoma) praėjusio mokestinio laikotarpio (laikotarpių) nuostolio suma, kuria mažinamas ataskaitinių mokestinių metų apmokestinamasis pelnas.
60-64 eilutėse eilės tvarka nurodomi kiekvieni mokestiniai metai ir tų mokestinių metų nuostolių sumos (jų dalis), praėjusiais laikotarpiais nepadengtos apmokestinamuoju pelnu.
21. 65 eilutėje įrašomas apmokestinamasis pelnas, sumažintas praeitų mokestinių metų nuostolio suma (58 eilutės suma, atėmus perkeliamą nuostolio sumą, įrašytą 59 eilutėje). Nuo šioje eilutėje apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos apskaičiuojamas pelno mokestis, taikant Įstatyme nustatytus pelno mokesčio tarifus.
22. 67 eilutėje įrašoma apmokestinamojo pelno suma, apmokestinama pagal pagrindinį (29 proc.) mokesčio tarifą (Įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Pelno mokesčio suma, apskaičiuota pagal pagrindinį pelno mokesčio tarifą, įrašoma apyskaitos 87 eilutėje.
23. 68 eilutėje įrašoma apmokestinamojo pelno suma, panaudota investicijoms, kurios apskaičiuojamos Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu būdu. Investicijoms panaudotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant nulinį (0 proc.) pelno mokesčio tarifą (Įstatymo 7 straipsnio 2 punktas).
24. 69 eilutėje įrašoma apmokestinamojo pelno, apmokestinamo pagal lengvatinį pelno mokesčio tarifą (Įstatymo 8 ir 9 straipsniai), suma. 70–82 eilutėse pagal lengvatinį pelno mokesčio tarifą apmokestinamos pelno sumos detalizuojamos pagal įmonių rūšis, veiklos rūšis ar kitus kriterijus, suteikiančius teisę į lengvatinį tarifą, iš jų:
24.1. žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įmonės, kurių žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui realizavimo pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų realizavimo pajamų, apmokestinamąjį pelną įrašo 70 eilutėje;
24.2. 73 eilutėje įrašoma užsienio investuotojui tenkanti apmokestinamojo pelno, kurį apmokestinant taikoma Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, dalis;
24.4. nuo 1999 m. sausio 1 d. ir vėlesniais metais įmonės, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamojo pelno sumą turi įrašyti 75 eilutėje;
24.6. ne pelno siekiančių organizacijų (įmonių), veikiančių pagal jų veiklą reglamentuojantį įstatymą, apmokestinamasis pelnas (taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas) įrašomas 77 eilutėje. Pagal Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 59-1653) visuomeninės organizacijos nuo 1998 m. liepos 2 d. priskirtos ne pelno organizacijoms. Šių organizacijų pelnas nuo šios datos apmokestinamas taikant 5 proc. tarifą. Jeigu šios organizacijos 1998 mokestiniais metais uždirbo apmokestinamųjų pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos, tai apmokestinamąjį pelną, gautą iki 1998 m. liepos 2 d., turi apmokestinti pagal pagrindinį pelno mokesčio tarifą (29 proc.) ir apmokestinamojo pelno sumą įrašyti 67 eilutėje;
24.7. įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios įmonės apmokestinamąjį pelną įrašo 79 eilutėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas riboto darbingumo dirbančiųjų procentas įrašomas 80 eilutėje.
27. Nuo apmokestinamojo pelno apskaičiuota pelno mokesčio suma (apskaičiuota pagal pagrindinį, lengvatinį ir investicijoms taikomą tarifą) įrašoma 90 eilutėje.
28. 91 eilutėje įrašoma Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įskaityta užsienio valstybėje sumokėta pelno mokesčio suma.
29. Jeigu įmonė dividendus už praėjusius metus išmokėjo iki nustatyto mokestinės atskaitomybės pateikimo termino (gegužės l d.), tai iš dividendų išskaičiuota ir į biudžetą sumokėta pelno (pajamų) mokesčio suma įrašoma 92 eilutėje ir šia suma sumažinamas apskaičiuotas mokėtinas praėjusių mokestinių metų pelno mokestis. Tačiau ši suma neturi viršyti apskaičiuotos praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio nuo apmokestinamojo pelno sumos (Įstatymo 22 straipsnis), įrašytos 90 eilutėje. Tuo atveju, kai įmonei pelno mokestis sumažinamas užsienio valstybėje sumokėta pelno mokesčio suma (91 eilutė), tai 92 eilutėje įrašoma iš dividendų išskaičiuota ir sumokėta į biudžetą pelno (pajamų) mokesčio suma neturi viršyti 90 ir 91 eilutėse įrašytų sumų skirtumo.
Tuo atveju, kai dividendai išmokami bei iš dividendų išskaičiuojama ir į biudžetą sumokama pelno (pajamų) mokesčio suma po mokestinės atskaitomybės pateikimo, tai praėjusių mokestinių metų apskaičiuotas pelno mokestis perskaičiuojamas, pateikiant kitą perskaičiuotą (patikslintą) apyskaitą.
30. Sumažinus apskaičiuotą pelno mokestį (90 eilutė) 91 ir 92 eilutėse įrašytomis sumomis, privaloma sumokėti į biudžetą pelno mokesčio suma įrašoma 93 eilutėje.
31. Pelno mokesčio suma, apskaičiuota 93 eilutėje, sumažinama per mokestinį laikotarpį sumokėta avansine pelno mokesčio suma (pagal avansines pelno mokesčio apyskaitas). Jeigu įmonė avansinio pelno mokesčio sumokėjo daugiau, negu apskaičiavo pagal šią apyskaitą, tai permokėta į biudžetą suma gali būti grąžinama arba įskaitoma kitiems mokesčiams apmokėti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
32. Apyskaitą turi pasirašyti įmonės vadovas ir vyr. finansininkas (buhalteris).
Du apyskaitos egzemplioriai turi būti pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui pagal mokesčio mokėtojo registravimo vietą. Vienas apyskaitos egzempliorius su žyma grąžinamas mokesčio mokėtojui.
______________