LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS „KAUNO AEROUOSTAS“ IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VALDOMŲ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO
2012 m. gruodžio 28 d. Nr. D1-1118
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22 punktu:
1. T v i r t i n u pridedamus:
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;
VALSTYBĖS ĮMONĖS „KAUNO AEROUOSTAS“
Vidinės miškotvarkos projektO
santrauka
Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Projektas parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais miškų naudojimą, priežiūrą, atkūrimą ir apsaugą, taip pat ir skrydžių saugumo užtikrinimą.
VĮ „Kauno aerouostas“ valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 872 (Žin., 2008, Nr. 105-4031) ir Apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 02-05-10924 suteiktą žemės sklypą (kadastrinis Nr. 5233/0007:74), kurio plotas 437,0945 ha, ir kuriame yra įrengta aerouosto infrastruktūra, pastatyti administraciniai, gamybiniai pastatai, vyksta skrydžių aptarnavimo ir jų saugumo užtikrinimo veikla. Dalį šio sklypo teritorijos – 114,2 ha užima miškai.
Miškus, esančius aerouosto teritorijoje, prižiūri ir tvarko VĮ „Kauno aerouostas“ administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo projektu.
Pagrindinis šio projekto tikslas – suprojektuoti tokias miškų ūkines priemones, kad VĮ „Kauno aerouostas“ teritorijoje miškai būtų tvarkomi taip, kad būtų užtikrinamas lėktuvų skrydžių saugumas, o taip pat ir siekiama svarbiausių miškų ūkio tikslų.
Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) ir Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija (Žin., 2002, 93-4029) bei regiono vystymo perspektyvinėmis kryptimis, išdėstytomis miškų tvarkymo schemose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose yra nustatomi tokie svarbiausi miškų ūkio tikslai:
Bendrieji:
miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais darnaus ir subalansuoto miškų ūkio principais;
Ekonominiai:
racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas;
Gamtosauginiai ir ekologiniai:
miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas;
Socialiniai:
visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono lygmenyje.
Minėti tikslai įgyvendinami vykdant miškotvarkos projektų sprendinius. Miško išteklių naudojimas diferencijuotas pagal miškų grupes ir pogrupius. Atsižvelgiant į miškų priskyrimą miškų grupėms, nustatyti atitinkami ūkininkavimo tikslai.
Aerouosto miškai priskirti IV grupės (ūkiniams) miškams.
Suprojektuotos miško ūkinės priemonės išdėstytos teritorijoje (pažymėtos žemėlapiuose), kai kurios priemonės ir laike (pagrindiniai kirtimai, ugdymo kirtimai pagal eiliškumą penkmečiais, miško atkūrimas pagal nustatytą laiką ir pan.).
Visi kirtimai (išskyrus privalomus) vykdomi siekiant užtikrinti skrydžių saugumą bei atsižvelgiant į medienos poreikius aerouosto reikmėms.
Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę vykdo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris, kuris ir išduoda leidimus miškui kirsti, konsultuoja.
Miškų inventorizacija VĮ „Kauno aerouostas“ teritorijoje atlikta 2011 metais. Duomenys perduoti į valstybės miškų kadastrą.
Miškotvarkos kartografinės medžiagos pagrindas yra ortofotoplanai M1:10000, skaitmeninėje formoje, valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS–94).
Užsakovui perduodama miškotvarkos medžiaga:
1. Kartografinė medžiaga:
Miškų žemėlapis M1:10 000 – 2 egz.
Kvartalų žemėlapis (su pažymėtomis ūkinėmis priemonėmis) M1:10 000 – 2 egz.
Medynų planas M1:10 000 – 2 egz.
2. Taksacinė ir projektinė medžiaga:
Taksoraščiai – 1 egz.
Miškotvarkos projekto aiškinamasis raštas – 1 egz.
Vienas miškotvarkos projekto egzempliorius perduodamas Valstybinei miškų tarnybai.
3. Duomenų bazės:
Miško sklypų duomenų posistemės atributiniai ir grafiniai duomenys.
Miškotvarkos projektas sudarytas 10 metų laikotarpiui (2012–2021), jei projektą tvirtinant nenurodyta kita galiojimo trukmė.
MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA
VĮ „Kauno aerouostas“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5233/0007:74) miškai yra Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos kadastro vietovės, Karmėlavos seniūnijos Karmėlavos II kaimo teritorijoje. Pagal gamtinio miškų našumo rajonavimą, miškai priskirti labai našių mišrių beržo–drebulės miškų rajonui. Miškų priežiūrą (kontrolę) vykdo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris.
2011 m. inventorizuota 114,2 ha teritorija, iš jos miško žemės – 114,2 ha. Viso objekto teritorijos plotas – 437,0945 ha (pagal 2008 m. geodezinius matavimus).
PAGRINDINIAI MIŠKŲ RODIKLIAI
| R o d i k l i a i |
Apimtis |
| Inventorizuotas plotas, ha |
114,2 |
| Miško žemės plotas, ha |
114,2 |
| Neapaugusi mišku miško žemė, ha |
11,3 |
| iš jos: kirtavietės, ha |
0,7 |
| Medynų plotas iš viso, ha pagal vyraujančias medžių rūšis |
86,1 |
| drebulė |
38,3 |
| beržas |
19,8 |
| eglė |
6,8 |
| baltalksnis |
7,7 |
| pušis |
6,0 |
| ąžuolas |
2,2 |
| juodalksnis |
3,6 |
| tuopa |
1,1 |
| gluosnis |
0,6 |
| Medynų tūris, m3 |
23150 |
| Vidutinis tūris 1 ha, m3 |
269 |
| Metinis medienos prieaugis 1 ha, m3 |
7,72 |
| Vidutinis medynų amžius, metai |
56 |
PRAEITO VYKMEČIO ŪKINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
Ūkinė veikla objekto teritorijoje praktiškai nevykdyta. Pagrindiniai kirtimai ir ugdymo kirtimai nevykdyti. Buvo vykdomi tik sanitariniai kirtimai ir kiti tarpiniai kirtimai. Šiais kirtimais plynai buvo iškirsta 6,3 ha medynų ir 341 ktm medienos tūrio.
PAGRINDINIAI MIŠKO KIRTIMAI
Pagrindinių kirtimų apimtis (norma) apskaičiuojama valstybinėms valdoms pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 (Žin., 2008, Nr. 79-3135). Kirtimo būdai, biržių pločiai ir šliejimo laikas parinktas pagal Miško kirtimų taisykles (Žin., 2010, Nr. 14-676).
Per vykmetį projektuojama iškirsti plynai 58,1 ha medynų, neplynų atvejinių kirtimų 0,8 ha, atrankinių (brandžių medžių kirtimas nebrandžiuose medynuose ) – 4,3 ha.
APSKAIČIUOTA PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ APIMTIS
| Medžių rūšis |
Likvidinis tūris, m3 |
| Drebulė |
7751 |
| Beržas |
3712 |
| Eglė |
1673 |
| Ąžuolas |
479 |
| Baltalksnis |
955 |
| Pušis |
774 |
| Tuopa |
242 |
| Uosis |
145 |
| Juodalksnis |
126 |
| Gluosnis |
97 |
| Blindė |
26 |
| Liepa |
11 |
| Iš viso |
15991 |
UGDYMO KIRTIMAI
Ugdymo kirtimai projektuoti pagal algoritmą vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 14-676), pagal miškininkystės reikalavimus.
Suprojektuotų ugdomųjų kirtimų suvestiniai duomenys parodyti miško kirtimų žinialapyje, taip pat į ugdytinų jaunuolynų plotą traukiamos I penkmečio plynų kirtimų biržės, kirtavietės, numatomų plynų sanitarinių kirtimų plotai bei paliekamos savaiminiam atžėlimui aikštės.
UGDYMO KIRTIMŲ APIMTIS
| Ugdymo kirtimų rūšis |
Suprojektuota vykmečiui, ha |
Kirtimų kartojimo periodas, metais |
Metinė apimtis |
||
| plotas |
iškertamas tūris, m3 |
||||
| bendras |
likvidinis |
||||
| Jaunuolynų ugdymas |
41,3 |
5;10 |
4,1 |
2 |
1- |
| Retinimai |
- |
- |
- |
- |
- |
| Einamieji kirtimai |
0,7 |
10 |
0,1 |
2 |
1 |
| Iš viso |
41,3 |
|
4,2 |
4 |
2 |
SANITARINIAI KIRTIMAI
Miško apsaugai nuo kenkėjų ir ligų plitimo laiku atlikti sanitarinius kirtimus, išvežti iš miško pagamintą medieną, informuoti valstybinę miškų tarnybą apie atsiradusius ligų ir kenkėjų židinius. Sklypinės miško inventorizacijos metu rasta 10,2 ha dėl įvairių priežasčių žuvusių medynų ir inventorizuota 2054 m3 sausuolių ir virtėlių, kuriuos per artimiausius 2 metus reikia iškirsti.
KITI KIRTIMAI
Jiems priskiriami kraštovaizdžio formavimo, viršutinio ardo nukirtimo, biotechniniai kirtimai, plotų išvalymas, trasų kirtimai ir kt. Šie kirtimai neplanuojami.
METINĖ VISŲ KIRTIMŲ APIMTIS
| Kirtimų rūšys |
Plotas, ha |
Iškertamas tūris, m3 |
||
| bendras |
likvidinis |
Iš 1 ha m3 likvido |
||
| Pagrindiniai kirtimai, iš viso |
6,3 |
1677 |
1526 |
242 |
| a) plyni |
5,8 |
1642 |
1494 |
258 |
| b) atvejiniai |
0,1 |
8 |
7 |
95 |
| c) atrankiniai |
0,4 |
27 |
25 |
57 |
| Ugdymo kirtimai, iš viso |
4,2 |
4 |
2 |
- |
| jaunuolynų ugdymas |
4,1 |
2 |
1 |
- |
| retinimai |
- |
- |
- |
- |
| einamieji kirtimai |
0,1 |
2 |
1 |
- |
| Sanitariniai kirtimai |
1,0 |
137 |
123 |
123 |
| Kiti kirtimai |
|
|
|
|
| Iš viso |
11,5 |
1740 |
1651 |
144 |
Iš 1 ha mišku apaugusio ploto per metus bus iškertama po 17,7 m3 likvidinės medienos arba 6,6 % bendro tūrio (bendras prieaugis yra 7,72 m3/ha). Per 10 metų bus iškirsta 73,5 % dabar esamo tūrio. 10,2 ha žuvusių medynų plotą ir 2054 m3 inventorizuotų sausuolių ir virtėlių būtina iškirsti per artimiausius 2 metus.
MIŠKO ATKŪRIMAS
Miškų atkūrimo fondą sudaro esami neapaugę mišku miško plotai (kirtavietės, aikštės, žuvę medynai) ir būsimos vykmečio plynų kirtimų biržės.
MIŠKO ATKŪRIMO APIMTIS
| Miško atkūrimo fondas ir būdai |
Miško atkūrimo fondas |
Atkūrimo būdas |
Metinė apimtis |
||
| želdinimas |
žėlimas |
želdinimas |
žėlimas |
||
| 2012–2021 m. plyno kirtimo biržės |
58,1 |
17,5 |
40,6 |
1,8 |
4,1 |
| Žuvę medynai |
10,2 |
|
10,2 |
|
1,0 |
| Miško aikštės |
0,4 |
|
0,4 |
|
- |
| Kirtavietės |
0,7 |
|
0,7 |
|
0,1 |
| Iš viso |
69,4 |
17,5 |
51,9 |
1,8 |
5,2 |
Želdintinos medžių rūšys parinktos pagal želdinių tipus, nurodytus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (Žin., 2008, Nr. 45-1702) 1–4 prieduose.
Miško apsauga. Vykdoma vadovaujantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751), Valstybine miškų priešgaisrinės apsaugos programa (Žin., 2002, Nr. 28-1004) ir Miškų sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596).
Miškų priešgaisrinės apsaugos klausimai turi būti sprendžiami kartu su Kauno miškų urėdija, pagal urėdijos priešgaisrinio tvarkymo planą ir operatyvinius gaisrų gesinimo planus.
Medžioklės ūkis. Medžioklės klausimai sprendžiami vadovaujantis Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634) ir kitais medžioklę reglamentuojančiais dokumentais.
Kiti darbai. Objekto teritorijoje yra 1,9 spindžių ir 4,2 km aplinkinių linijų. Ribinės linijos ir kvartaliniai stulpai prižiūrimi pagal šių darbų planą.
Objekto teritorijoje yra 1,1 km kelių, iš jų su dirbtine (žvyro) danga 1,1 km. Kelių atstatymas ar esamų einamasis remontas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į poreikius ir kelių remontui skirtas lėšas.
Ūkinės veiklos apribojimai. Miško naudojimo apribojimai gali būti susiję su miškų grupėmis (nurodyti Miškų įstatyme) bei yra nustatyti Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43). Taip pat miško kirtimų apribojimai numatyti Miško kirtimų taisyklėse (Žin., 2010, Nr. 14-676).
Visa miško ūkinė veikla objekto teritorijoje turi būti vykdoma vadovaujantis ekologinėmis nuostatomis, biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo aspektais. Puoselėti retai sutinkamas medžių rūšis (miškinė obelis, miškinė ir paprastoji kriaušė, trešnė, guobiniai ir kt.). Padidintas dėmesys ūkininkaujant gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Vykdant visų rūšių kirtimus rekomenduojama palikti sausų stovinčių medžių, stuobrių, virtėlių, uoksinių ir drevėtų medžių.
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VALDOMŲ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ
VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA
Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, 95-3741; 2010, 81-4249), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2011 m. lapkričio 10 d. sutartimi Nr. A64-136(S.10.22-UK), 2012 m. sausio 26 d. pasitarimo Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriame buvo aptarti miškotvarkos darbų ypatumai rengiant Vilniaus miesto miškų vidinės miškotvarkos projektą, protokolu, Miškotvarkos mokslinės techninės tarybos posėdžio, kuriame buvo aprobuotos miško išteklių rodiklių analizės rezultatai ir apskaičiuota miško naudojimo apimtis, įvykusio 2012 m. rugsėjo 15 d., protokolu.
Šiame projekte remiamasi surinkta informacija vykdant 2011 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos darbus.
Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 patvirtinta Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija (Žin., 2002, Nr. 93-4029) bei regiono vystymo perspektyvinėmis kryptimis, išdėstytomis Vilniaus miesto bendrajame plane Vilniaus miesto savivaldybės miškams, yra nustatomi tokie svarbiausi bendrieji, ekonominiai, gamtosauginiai ir socialiniai miškų ūkio tikslai bei uždaviniai:
- intensyvinti miškų rekreacinių išteklių naudojimą miesto gyventojų socialinėms reikmėms tenkinti, palaikyti ir plėtoti rekreacinę infrastruktūrą, reprezentuoti Vilniaus kraštovaizdžio savitumus, jų gamtines ir kultūrines vertybes, užtikrinant jų apsaugą ir racionalų naudojimą visuomenės reikmių tenkinimui;
- informuoti visuomenę apie miškus, jų būklę ir tvarkymą, skatinti visuomenines organizacijas dalyvauti svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;
- išsaugoti ir gausinti miško išteklius, racionaliai ir tolygiai juos naudoti vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais;
- formuoti mišrius, estetiškus, savaime atsikuriančius medynus, gerų sanitarinių ir higieninių savybių, užtikrinančių miesto oro apsaugą, ir sveikesnę gyvenamąją aplinką;
- užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimą, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimą pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius;
Vilniaus mieste svarbiausi yra ekologiniai ir socialiniai tikslai. Tuo tarpu ekonominiai tikslai skirti labiau gamtosauginiams ir socialiniams uždaviniams įgyvendinti.
Atsižvelgiant į miškų priskyrimą miškų grupėms nustatyti šie ūkininkavimo tikslai:
IIA grupės (ekosistemų apsaugos) miškams – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus;
IIB grupės (rekreaciniams) miškams – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
Vidinės miškotvarkos projektas susideda iš aiškinamojo rašto (analitinės, projektinės ir baigiamosios dalių), taksoraščių, ūkinių priemonių žinialapių ir kartografinės medžiagos.
Vilniaus miesto savivaldybės miškų teritorijoje iš viso inventorizuota 5833 ha miško žemės.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 (Žin., 1997, Nr. 54-2121; 2012, Nr. 57-2855) Vilniaus mieste valstybinės reikšmės miškai užima 13,58 tūkst. ha.
Vilniaus miesto miškai priskirti miškų grupėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 (Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2005, Nr. 1-6) – visi miškai priskirti I miškų grupei (rezervatiniai 85 ha) ir II miškų grupei (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai 5719 ha).
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenis yra 13610 ha miškų.
MIŠKŲ VALDYTOJAI
| Vilniaus miesto teritorijoje esančių miškų plotas |
13610 ha |
| Iš jų: |
|
| Vilniaus miesto savivaldybės administruojami miškai |
5514 ha |
| Valdomi Nemenčinės miškų urėdijos |
3320 ha |
| Valdomi Trakų miškų urėdijos |
343 ha |
| Valdomi Vilniaus miškų urėdijos |
4183 ha |
| Kitų valdytojų valdomi |
250 ha |
| Vilniaus miesto teritorijos miškingumas |
34% |
Kitų juridinių asmenų (valdytojų) valdomi valstybinės reikšmės miškai esantys 206 valstybės nuosavybėje esančiuose žemės sklypuose. Didžiausi miškų valdytojai Vilniaus universitetas, Vilniaus technikos universitetas, Jaunųjų gamtininkų centras, ir mažesni – tremtinių namai, pensionatas Vilties namai, AB Dvarčionių keramika, Lietuvos teisės universitetas, Lietuvos invalidų reikalų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
SAVIVALDYBĖS MIŠKŲ ADMINISTRAVIMAS
Atlikus inventorizaciją 2011 metais ir rengiant šį projektą miškus administruoja 4 girininkijos: Vingio, Valakupių, Panerių ir Pavilnių. Girininkijų ribos išliko nepakeistos, taip pat išliko nepakeiti ir kvartalų numeriai. Vadovaujantis miškotvarkos pasitarimo sprendimu Grigiškių miškai (Trakų m. u. Lentvario g-jos 553 kvartalas) priskirti administruoti Vilniaus miesto savivaldybės Panerių girininkijai, nekeičiant kvartalo numerio.
GIRININKIJŲ CHARAKTERISTIKA
| Girininkijos |
Plotas, ha |
Kvartalų |
Sklypų |
||||
| Iš viso |
Miško žemė |
Skaičius |
Vidutinis plotas |
Skaičius |
Vidutinis plotas |
||
| iš viso |
apaugusi mišku |
||||||
| Vingio |
1256,6 |
1251,7 |
1207,6 |
53 |
23,7 |
1257 |
1,0 |
| Valakupių |
1666,8 |
1659,9 |
1605,6 |
63 |
26,5 |
1458 |
1,1 |
| Panerių |
1285,2 |
1280,6 |
1252,3 |
40 |
32,1 |
1039 |
1,2 |
| Pavilnių |
1624,2 |
1612,8 |
1503,3 |
47 |
34,6 |
1536 |
1,1 |
| Iš viso |
5832,8 |
5805,0 |
5568,8 |
203 |
28,7 |
5290 |
1,1 |
Miško žemė užima 99,5 proc. bendro savivaldybės teritorijoje inventorizuoto ploto, o apaugusi mišku – 95,5 proc.
Kultūrinės kilmės medžių rūšys vyrauja 19 proc. apaugusio mišku ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 10,4 ha ploto, iš jos – kirtavietės ir žuvę medynai 0,5 ha, miško aikštės 9,9 ha.
MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA
Savivaldybės miškuose vyrauja normalaus drėgnumo (N – hidrotopas) – 64 % ir (Š – hidrotopas) – 27 % derlingi (c – trofotopas) – 70 % dirvožemiai (5 pav.).
Dažniausiai sutinkamos yra Nc (40 %), ir Šc (27 %) bei Nb (23 %) augavietės. Rečiau sutinkamos Šd (3 %), Šb ir Lc (po 2 %) augavietės. Visos kitos augavietės užima apie 3 % nuo bendro miško žemių (išskyrus technologinės paskirties žemes), pelkių, krūmynų ir pažeistų žemių ploto. Miško dirvožemių granuliometrinė sudėtis:
| Mineraliniai |
– 99,7 % |
| Lengvi: smėlis, žvyras |
– 70,7 % |
| Dvinariai: lengvi ant sunkių (podirvis slūgso 0,5 m ir giliau) |
– 25,3 % |
| Sunkūs: priemolis, molis |
– 3,7 % |
| Organiniai |
– 0,3 % |
SVARBIAUSI MIŠKŲ RODIKLIAI
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Mato vnt. |
Dydis |
| 1 |
Bendras Vilniau miesto valstybinės reikšmės miškų plotas |
ha |
13580 |
| 2 |
Vilniaus savivaldybės administruojamas inventorizuotas plotas |
ha |
5833 |
| 3 |
Miško žemės plotas |
ha |
5805 |
| 4 |
Medynų plotas |
ha |
5569 |
| 5 |
Ploto pasiskirstymas miškų grupėmis |
% |
|
| I grupės (rezervatiniai) miškai |
„ |
1,5 |
|
| IIA grupės (ekosistemų apsaugos) miškai |
„ |
35,2 |
|
| IIB grupės (rekreaciniai) miškai |
„ |
63,3 |
|
| 6 |
Medienos ištekliai |
tūkst. m3 |
1470,6 |
| 7 |
Bendras metinis medienos prieaugis |
“ |
408 |
| 8 |
Medynų rūšinė struktūra |
% |
|
| Pušynai |
„ |
59,3 |
|
| Eglynai |
„ |
9,3 |
|
| Ąžuolynai |
„ |
6,2 |
|
| Uosynai |
„ |
0,2 |
|
| Klevynai |
„ |
3,0 |
|
| Beržynai |
„ |
8,0 |
|
| Liepynai |
„ |
3,0 |
|
| Drebulynai |
„ |
1,6 |
|
| Baltalksnynai, gluosnynai, |
„ |
8,5 |
|
| Kitos medžių rūšys |
|
0,9 |
|
| 9 |
Vidutinis medynų amžius |
metai |
70 |
| 10 |
Gamtinę brandą pasiekusių medynų plotas |
ha/% |
156,7/2,8 |
| 11 |
Vidutinis medynų bonitetas |
balai |
1,4 |
| 12 |
Vidutinis medynų skalsumas |
balai |
0,72 |
| 13 |
Vidutinis medynų tūris 1 ha |
m3 |
264 |
| 14 |
Vidutinis medynų tūrio prieaugis 1 ha |
m3 |
7,3 |
Vilniaus savivaldybės miškams būdinga didelė rūšinė įvairovė ir mišrumas. Daugiausia vyrauja spygliuočių medynai (69 %), minkštaisiais lapuočiais apaugę 21 %, kietaisiais lapuočiais – 10 % medynų ploto. Natūralūs medynai sudaro 80 %, iš dalies sukultūrinti ir kultūriniai – 20 %.
Miškai yra aukšto produktyvumo – vidutinis bonitetas – 1,4. Našūs 1A, 1 bonitetų medynai užima 39 % medynų ploto. Žemo našumo medynai (4 ir žemesnio boniteto) užima tik 2 % ploto. Medynų vidutinis skalsumas taip pat aukštas – 0,74. Reti medynai (0,3–0,4) tesudaro 3 %, vidutinio skalsumo (0,5–0,7) – 54 %, o tankūs (0,8–1,0) – 43 %. Taip pat yra 1255 ha (23 %) medynų su eglės, ąžuolo, liepos ar klevo antruoju ardu. Medynų stabilumo požiūriu tai yra geri rodikliai, tačiau aukštas skalsumas, II ardo, gausaus pomiškio ir trako buvimas (91 % medynų ploto) menkina medynų estetinę vertę, suteikia medynams monotoniškumo. Miesto medynai pakankamai mišrūs, atsparūs ir biologinės įvairovės požiūriu labai vertingi. Vyrauja normalaus drėgnumo ir turtingos augavietės sudarančios palankias sąlygas našiems ir tvariems medynams formuotis.
MIŠKO ŽEMĖ SAUGOMOSE TERITORIJOSE
| Saugomos teritorijos pavadinimas |
Miško žemės plotas (ha) |
|
| Valstybės saugomos gamtinės teritorijos |
|
|
| Verkių regioninis parkas |
365,3 |
|
| Pavilnių regioninis parkas |
1541,4 |
|
| Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis |
135,8 |
|
| Dvarčionių geomorfologinis draustinis |
25,7 |
|
| Vilniaus m. savivaldybės saugomos gamtinės teritorijos |
|
|
| Aukštagirio geomorfologinis draustinis |
158,0 |
|
| Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis |
21,9 |
|
| Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis |
20,3 |
|
| Valakupių klonio geomorfologinis draustinis |
83,4 |
|
| Vokės hidrografinis draustinis |
13,8 |
|
| Cedrono (Baltupio) aukštupio kraštovaizdžio draustinis |
26,5 |
|
| Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis |
451,8 |
|
EUROPOS EKOLOGINIO TINKLO „NATURA 2000“ TERITORIJOS
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas šiuo metu sudaro paukščių apsaugai svarbios teritorijos (sutrumpintai – PAST) ir vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (sutrumpintai – BAST).
Vilniaus miesto savivaldybės miškų teritorijoje šiuo metu PAST nėra įsteigta.
Miesto miškų teritorijoje nustatytos BAST yra įtrauktos į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Į Vilniaus miesto savivaldybės miškų teritoriją iš viso patenka 25,3 ha BAST plotas:
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelio BAST,
Antakalnio bunkerių BAST,
Neries upės šlaito ties Verkiais BAST,
Ežerėlių komplekso BAST,
Kryžiokų miško BAST,
Vilnios upės BAST.
Vilniaus miesto savivaldybės miškų teritorijoje yra 4 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: 2 geologiniai, 1 geomorfologinis ir 1 zoologinis:
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis;
Šeškinės ozas;
Plikakalnio atodanga;
Pučkorių atodanga.
Saugomų teritorijų miškų tvarkymo priemonės numatytos vadovaujantis atitinkamų saugomų teritorijų nuostatais ir parengtais bei patvirtintais gamtotvarkiniais planais.
VYKDYTOS MIŠKO ŪKINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS
Analizuojama ūkinė veikla, vykdyta pagal 2005 metais (projekto autorius A. Rutkauskas) parengtą, tačiau nepatvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės miškų vidinės miškotvarkos projektą. Projektas buvo parengtas panaudojant 2001 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, juos tikslinant 2004–2005 m. projekto rengimo laikotarpiu.
Bendros išvados apie miškų būklę ir ūkinę veiklą suformuluotos esamų miško rodiklių pokyčių lyginamąja analize su prieš 10 metų buvusiais rodikliais.
Įvykę pokyčiai turi tiek kokybinį, tiek kiekybinį charakterį ir teigiamą arba neigiamą, o kartais prieštaringą pobūdį. Tačiau santykinai galime vienus pokyčius priskirti prie teigiamų, o kitus prie neigiamų.
- Miškų rodikliai pagerėjo: medynai aukšto našumo, žymai padidėjo medienos ištekliai, tiek medynų vidutinis tūris 1 ha (nuo 238 iki 264 m3 ), tiek brandžių medynų (nuo 240 iki 280 m3). Bendras medienos tūris padidėjo nuo 1,37 mln. m3 iki 1,47 mln. m3 (7 %). Medienos ištekliai artėja prie maksimalios ribos. Ateina laikas, kai gali pradėti didėti iškrentančios medienos kiekis. Didėja vertingų medžių rūšių plotai – pušynų, ąžuolynų, liepynų, klevynų. tikslinės medžių rūšys auga 90 % plote, miškai vertingi biologinės įvairovės požiūriu. Didėja atželiančių minkštųjų lapuočių plotas, nenaudojamos žemės atželia baltalksniais, beržais, drebulėmis.
- Medynų sanitarinė būklė patenkinama. Sanitarinius kirtimus stengiamasi atlikti laiku, gamtinių ir kitų faktorių pažeista tik 28,5 ha (0,5 %) miškų. Daug gamtinę brandą pasiekusių pušynų, kuriuose vyksta natūralūs irimo procesai ir šių medynų ploto mažėjimas. Lig šiol labai sėkmingai išsaugotos XVIII – XIX a. pušys.
- Nepakankamos buvo ugdymo kirtimų apimtys. Tai rodo medynų rodikliai (ugdytini ugdymo amžiaus medynai sudaro 49 %).
- Kraštovaizdžio formavimo kirtimų apimtys nepakankamos, tačiau gerėja jų atlikimo kokybė. Stengiamasi sudaryti sąlygas apžvelgti unikalias vietas ir ypač gražius kraštovaizdžius.
- Projektuotų želdinimo darbų įvykdyta vos 1 %. Per vykmetį želdyta 4,7 ha, nepakankama želdinių ir žėlinių priežiūra, atželia minkštieji lapuočiai.
- Atliekami kai kurie rekreacijos įrangos pastatymo, jos priežiūros darbai, tvarkoma rekreacinė aplinka, pakankamai skiriama dėmesio miškuose esančių gamtos ir kultūros paveldo apsaugai, jų aplinkos tvarkymui. Tačiau dalis rekreacinės įrangos susidėvėjusi, neremontuojama, nėra pakankamai sutvarkytos ir įrengtos apžvalgos vietos. Nedaug įrengta naujų miško poilsiaviečių. Dalis laukymių palaipsniui užauga sumedėjusia augalija.
ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAS VYKMEČIUI (2012–2021 METAMS)
Ūkinės priemonės projektuojamos Vilniaus miesto savivaldybės administruojamai teritorijai. Taip pat į ūkinių priemonių žinialapius įtrauktos kitų valdytojų (išskyrus VĮ miškų urėdijų) miškams pagal jų būklę ir ūkinių priemonių projektavimo normatyvus rekomenduojamos ūkinės priemonės.
Miško kirtimai suprojektuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintomis Miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 14-676). Pagrindiniai miško kirtimai Vilniaus miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje neprojektuojami. Yra 156,7 ha gamtinę brandą pasiekusių medynų, kuriuose suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai projektuojami atskiruose sklypuose, nurodant orientacinį intensyvumą.
MIŠKO KIRTIMAI
Miško kirtimų projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių miško ūkio tikslų valdoje, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei darnų ir subalansuotą miškų ūkį.
Visiškai atsisakyta plynų kirtimų ir priimta kryptinga orientacija į atrankinį ūkininkavimą. Pagrindiniai miško kirtimai neprojektuoti. Gamtinę brandą pasiekę pušynai ir eglynai bus auginami toliau, iki jų natūralios irimo stadijos, vykdant tik sanitarinius ir kitus kirtimus. Šiuo metu yra 156,7 ha tokių medynų, kuriuose suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai.
Ugdymo kirtimai yra viena svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams išauginti. Todėl jie projektuoti laikantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Ekosistemų apsaugos miškuose ugdymo kirtimų tikslas – suformuoti ilgaamžius, vertingų medžių rūšių medynus, atitinkančius jų paskirtį, arba siekiama išsaugoti natūralią aplinką ar sudaryti optimalias sąlygas saugomiems objektams išlikti ir gausinti. Rekreacinės paskirties miškuose ugdymo kirtimų tikslas – suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems gamtiniams ir antropogeniniams faktoriams medynus bei padidinti jų rekreacines estetines ir sanitarines-higienines savybes.
MIŠKO KIRTIMŲ APIMTIS
| Priemonės pavadinimas |
Plotas (ha) |
Iškertamas tūris (m3) |
|||
|
|
|
bendras |
likvidinis |
||
| Bendra miško kirtimo apimtis vykmečiui |
|
|
|
||
| Kraštovaizdžio formavimo kirtimai |
762 |
5200 |
4300 |
||
| Iš jų pagal prioritetus: |
|
|
|
||
| - trako valymo prioritetas, |
428 |
|
|
||
| sudėties ir erdvių formavimo bei dekoratyvumo didinimo prioritetas |
334 |
5200 |
4300 |
||
| Ugdomieji kirtimai |
1218 |
51800 |
40000 |
||
| Iš jų: |
|
|
|
||
| jaunuolynų ugdymas, |
93 |
1500 |
200 |
||
| retinimai, |
210 |
7700 |
5000 |
||
| einamieji kirtimai |
915 |
42600 |
34800 |
||
| Sanitariniai (rinktiniai) |
|
24000 |
19200 |
||
| Kiti kirtimai |
20 |
1000 |
700 |
||
| Iš viso projektuojama iškirsti per vykmetį |
2000 |
82000 |
64000 |
||
| Metinė miško kirtimo apimtis vykmečiui |
|
|
|
||
| Visų kirtimų apimtis |
200 |
8200 |
6400 |
||
| Iš jų: |
|
|
|
||
| - kraštovaizdžio formavimo kirtimai |
76 |
520 |
430 |
||
| - ugdomieji kirtimai |
122 |
5180 |
4000 |
||
| - sanitariniai kirtimai |
|
2400 |
1900 |
||
| - kiti kirtimai |
2 |
100 |
70 |
||
| Kirtimų intensyvumas, m3/ha |
|
1,47 |
1,15 |
||
Šalia tradicinių kirtimų rūšių numatyta vykdyti specialios paskirties kirtimus: kraštovaizdžio formavimo kirtimai, trako kirtimas (retinimas ar valymas), šakų genėjimas, kelių ir takų pakraščių tvarkymas (krūmų kirtimas, žolės pjovimas), plotų valymas ir saugojimas (miško laukymių) nuo apaugimo sumedėjusia augalija. KFK projektavimas tai detalaus kraštotvarkinio tvarkymo projektavimo dalis ir jie turėtų būti vykdomi vadovaujantis individualiais projektais sudarytais atskiroms teritorijoms ar sklypams. Miškotvarkos projekte kraštovaizdžio formavimo kirtimai projektuoti inventorizacijos metu sklypais ir detaliu kompleksu priemonių palei kelius ir takus: medžių kirtimas, trako retinimas ar šalinimas, šakų genėjimas, žolės pjovimas pakraščiuose, rekreacinės įrangos tvarkymas. Tokie kompleksiniai kraštovaizdžio tvarkymo darbai nurodyti žiniaraščiuose ir ūkinių priemonių planuose.
SVARBIAUSI MIŠKO KIRTIMŲ METINIAI RODIKLIAI
| Rodikliai |
Mato vnt. |
Kiekis |
| 1. Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto – bendras |
m3 |
1,5 |
| - likvidinis |
„ |
1,2 |
| 2. Bendro prieaugio naudojimas |
% |
20 |
| Tūrio naudojimo % nuo bendro visų medynų tūrio |
„ |
0,55 |
| Miško kirtimais apimtas plotas nuo visų medynų ploto (be atrankinių sanitarinių kirtimų) |
% |
3,6 |
| Metinis medienos tūrio prieaugis |
m3 |
7,3 |
MIŠKO ATKŪRIMAS
Vilniaus miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje yra 10,4 ha neapaugusios mišku miško žemės, iš to skaičiaus kirtaviečių 0,3 ha, žuvusių medynų 0,2 ha ir miško aikščių 9,9 ha Dalyje šio ploto (2,9 ha) projektuojamas želdinimas, taip pat dalinis ar rekreacinis želdymas numatomas ir retuose medynuose (2,5 ha). Kitas plotas (7,5 ha) paliekamas želti savaime. Visais atvejais sklypuose, paliktuose atželti, ugdymo kirtimais galimi formuoti tikslinės paskirties medynai.
Rekreacinis ir rekonstrukcinis želdymas numatomas Panerių girininkijos 28 kvartale 7, 10, 14 sklypuose pagal atskirai parengtą techninį projektą kuriamoje rekreacinėje zonoje.
Atsakingas darbas yra gamtinę brandą pasiekusių medynų atkūrimas. Siekiant sumažinti laukiamos medynų rūšinės kaitos galimybes ir visų pirma pušynų sunykimą, projektuojama visuose gamtinę brandą pasiekusiuose pušynuose, kurių skalsumas jau nukritęs iki kritinės ribos, t. y. iki 0,3–0,4 (ir nėra II ardo), iškirsti lapuočių pomiškį, traką, pasodinti pušis, sklypus aptverti ir naikinti lapuočių atžalas iki medeliai susivers ir sudarys naujos kartos medyną. Potencialiai priartėjusius prie šių darbų reikalingumo laikome ir iki 0,5 skalsumo išretėjusius pušynus. Juose šiuos darbus reikėtų atlikti antroje eilėje.
MIŠKO APSAUGA
Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (2400 m3 kasmet), rekomenduotos biologinės ir kitos sanitarinės apsaugos priemonės pagal Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 42-1596) reikalavimus. Projekte pateikta priešgaisrinės būklės analizė, parengtas priešgaisrinių priemonių planas (miškai suskirstyti gamtinio miškų degumo klasėmis – aukšto degumo miškai (40 %), vidutinio (28 %) ir žemo degumo (32 %), pažymėtos gaisrų stebėjimo bokštų vietos (trys), priešgaisrinės juostos, kiti priešgaisrinės saugos elementai. Svarbūs darbai – visuomenės švietimas miškų priešgaisrinės apsaugos klausimais, užšlamštintų buitinėmis atliekomis miškų tvarkymas.
REKREACIJA IR POILSIO ORGANIZAVIMAS MIŠKUOSE
Miškotvarkos projekto tikslas – miškų ūkinėmis priemonėmis palaikyti ir padidinti šioje teritorijoje esančių medynų rekreacinę vertę.
Miesto miškų teritorijos rekreacijos teritorinę sistemą sudaro įžymios lankytinos vietos ir objektai miške ir šalia jo, turistiniai keliai, takai bei trasos, poilsio vietos, sujungtos tarpusavyje turistiniais lankymo maršrutais, taip pat su aplinkine apgyvendinimo ir autokelių sistema. Rekreacinę teritorinę sistemą lemia lankytinų vietų išsidėstymas ir teritorijos infrastruktūra.
Esami ir projektuojami rekreacijos objektai bei kraštovaizdžio formavimo priemonės sudarys savivaldybės valdomų valstybinių miškų pritaikymo žmonių poilsiui kompleksą.
Rekreacija yra viena pagrindinių Vilniaus miesto savivaldybės miškų funkcijų. Artimiausiais metais daugiausia dėmesio reikėtų skirti jau esamų objektų atnaujinimui, priežiūrai, naujos rekreacinės įrangos papildymui. Naujai įrengti siūloma 74 objektus: 2 poilsiavietes, 15 atokvėpio vietų, 23 apžvalgos aikšteles, 10 pažintinių arba rekreacinių takų, 2 transporto stovėjimo aikšteles, 8 žaidimų ir sporto aikšteles, 13 kitų objektų. Be to, siūlome rekonstruoti vieną atokvėpio vietą į poilsiavietę (Vingio g-jos 51 kv. 4 skl.).
SUVESTINIAI PROJEKTUOJAMŲ REKREACIJOS OBJEKTŲ DUOMENYS
| Eil. Nr. |
Girininkija |
Atokvėpio vietos |
Poilsiavietės |
Apžvalgos aikštelės |
Pažintiniai rekreaciniai takai |
Transporto stovėjimo vietos |
Pliažai maudyklos |
Žaidimų ir sporto aikštelės |
Kiti objektai |
Iš viso |
| 1. |
Vingio |
10 |
1 |
5 |
8 |
|
1 |
1 |
7 |
33 |
| 2. |
Valakupių |
4 |
1 |
1 |
1 |
|
|
4 |
2 |
13 |
| 3. |
Panerių |
|
|
|
|
|
|
|
2 |
2 |
| 4. |
Pavilnių |
1 |
|
17 |
1 |
2 |
|
3 |
2 |
26 |
|
|
Iš viso: |
15 |
2 |
23 |
10 |
2 |
1 |
8 |
13 |
74 |
Bet kokie rekreacinės infrastruktūros objektai palikti be priežiūros greitai sunyktų bei taptų šiukšlynais. Kad to išvengtume, būtina organizuoti šių objektų priežiūrą. Objektų priežiūrą sudarytų tokie darbai:
Vienas iš pačių svarbiausių priežiūros darbų būtų šiukšlių surinkimas ir išvežimas bent kartą per savaitę (lankomiausiuose objektuose bent 2 kartus) sezono metu. Labai svarbu yra tinkamai prižiūrėti įrengtus ir funkcionuojančius lauko tualetus. To tinkamai neatliekant rekreaciniai objektai poilsiautojams tampa nepatrauklūs, atstumiantys ir papildomas poilsiautojų srautas pasiskirsto po tam nepritaikytas miško vietas. Poilsiaviečių ir kitų objektų teritorijos per vasarą turėtų būti nušienaujamos nors 2–3 kartus, vešlesnę žolę pašalinant iš objektų teritorijos. Einamojo remonto darbai turėtų būti atliekami prieš poilsiavimo sezono pradžią, o vėliau – esant reikalui. Tai pavėsinių stogų einamasis remontas, sulūžusių ar aplaužytų miško baldų sutvarkymas, tvorelių remontas, išvirtusių iš savo vietos laužavietes juosiančių akmenų atstatymas ir panašūs darbai. Kapitalinio remonto darbus reikėtų atlikti kas 5 metai. Per tiek laiko miško sąlygomis daugelis medinių įrenginių stipriai apipūva ir juos tenka remontuoti iš esmės, pakeisti kai kurias jų dalis arba ir visą įrenginį.
Miškotvarkos projekte pateiktas ekonominis ir ekologinis pagrindimas, prognozuojamos siūlomų priemonių įgyvendinimo pasekmės ir miško išteklių pokyčių prognozė.