LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO 5 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1418
2007 m. vasario 27 d. Nr. 233
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1218, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1418 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurias pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 17 straipsnio 5 dalį kas mėnesį moka ūkininkai ir žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius – po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio, o asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius – po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio, yra realios atsižvelgiant į šalies ekonominį augimą. Jų mažinimas vien tik šiai draudžiamųjų kategorijai pažeistų kitų socialiai labiau pažeidžiamų draudžiamųjų asmenų grupių interesus. Priėmus Įstatymo projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas kasmet prarastų maždaug 19,6 mln. litų.
2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (Žin., 1990, Nr. 22-541) 1 punktą kaimo vietovėse gyvenusiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, buvo suteikiami iki 3 ha dydžio žemės ūkio sklypai vienai šeimai, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ (Žin., 1994, Nr. 55-1051) žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411 buvo nutrauktas, taip pat į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 1 punktu suteiktą žemės naudmenų plotą (iki 3 ha) daugelis asmeninių ūkių naudotojų naudoja iki šiol, nėra tikslinga keisti (didinant nuo 3 ha iki 10 ha) asmeninio ūkio naudotojams žemės naudmenų plotą, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.