Administracinė byla Nr. 1-243-423 /10
Proceso Nr. 3-62-3-2-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 17.2
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Mildai Bučnytei,
dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei Marijai Annai Čibirauskienei,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Inai Giedrikienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aušrai Račkauskaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui Genovaitei Jasinevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje kreipėsi į teismą ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. patikslintu pareiškimu prašo ištirti: ar Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas (toliau – Ginčo sprendimas) ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų (toliau – Šlaitų nuostatai) 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ar Ginčo sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintų Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims. Pripažinus, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ ir juo patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai prieštarauja nurodytoms įstatymų nuostatoms, laikyti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus panaikintais. Nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (b. l. 127–135).
Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl norminio teisės akto atitikimo įstatymų nuostatoms paduoti. Nurodo, kad prašomas ištirti 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimas Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ ir jo pagrindu patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai yra norminis administracinis aktas, nes jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šis aktas paskelbtas 2008 m. liepos 25 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“, o visas tekstas patalpintas Kauno miesto savivaldybės Interneto tinklalapyje www.kaunas.lt. Ginčo sprendimas įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje, kadangi jame nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo diena. Šiuo atveju nėra duomenų, kad norminis administracinis aktas buvo tinkamai ir nustatyta tvarka paskelbtas po jo priėmimo, t. y. 1997 metais. Atstovė taip pat nurodė, kad Ginčo sprendimo 1 punktas, Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, kadangi viešojo administravimo subjektas atliko viešojo administravimo veiksmus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir suteiktą kompetenciją; Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, kadangi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik įstatymai ir Vyriausybės nutarimai; Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, kadangi Šlaitų nuostatai nepatenka į minėtuose straipsniuose nurodytą veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų ratą nei reikalavimų priėmimo procedūrų ir formų, nei turinio prasme. Taip pat ginčo sprendimo 1 punktas, Šlaitų nuostatų 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, kadangi savivaldybės tarybai nesuteikti įgaliojimai reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių šlaitų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ūkinės veiklos juose taisykles bei apribojimus.
Atsakovo atstovė nurodė, kad su patikslinto pareiškimo reikalavimais bei motyvais nesutinka. Pažymėjo, kad skundžiamas aktas buvo priimtas 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybės 2008 m. liepos 28 d. raštu Nr. (A27V122)-R-23995 Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje buvo informuotas, kad nėra informacijos apie Ginčo sprendimo paskelbimą, tačiau rašte nėra nurodyta, kad norminis aktas apskritai nebuvo paskelbtas, o tik informuota, kad duomenų apie paskelbimą nėra. Pareiškėjas nenurodė teisės akto, įpareigojančio atsakovą saugoti informaciją apie norminio akto paskelbimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad teisėtumas tiriamas norminio akto paskelbimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, taip nesilaikant lex retro non agit principo. Vietos savivaldos įstatymas suteikia savivaldybės tarybai teisę reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių šlaitų apsaugą ir naudojimą. Viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra steigti ir tvarkyti savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad savivaldybės institucijos neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų reglamentuoti žemės naudojimą savivaldybės teritorijoje, kadangi Žemės įstatymo normos numato diskrecijos teisę atlikti kitas įstatymo nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno miesto šlaitai, priklausantys gamtiniam karkasui, yra išskirti Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. Pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Posėdžio metu paaiškino, kad Saugomų teritorijų įstatyme gamtinio karkaso sąvoka apibrėžiama visiškai kitaip nei ginčijamame akte. Be to Šlaitų nuostatuose nurodyta, kad valstybinė šlaitų žemė negali būti parduodama ar nuomojama, tačiau ši nuostata iš esmės prieštarauja Žemės įstatymo normoms.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos atstovė posėdžio metu paaiškino, kad savivaldybė turėjo teisę priimti tokio pobūdžio norminį administracinį aktą, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybė rūpinasi kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymu ir apsauga. Saugomų teritorijų įstatymu reglamentuota, kad gamtinis karkasas yra sudėtinė kraštovaizdžio dalis, todėl savivaldybė, priimdama tokio turinio administracinį aktą, apsaugojo viešąjį interesą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Genovaitė Jasinevičienė prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad dalis jai natūra grąžinto žemės sklypo yra šlaite ir sklypo ribų pažymėjimo akte įrašyti ginčijami Šlaitų nuostatai. Jos nuomone, žemės grąžinimo, įsigijimo dokumentuose Šlaitų nuostatai taikomi neteisėtai.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Reikalavimas šioje byloje kyla dėl Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ginčo sprendimas) 1 punkto ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų (toliau – Šlaitų nuostatai) atitikimo Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Žemės įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymų nuostatoms.
Dėl teisės paduoti prašymą
Pareiškėjo teisę kreiptis į teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad Vyriausybės atstovas, abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, vadovaudamasis ABTĮ 110 straipsnio 2 dalimi, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto – Ginčo sprendimo ir Šlaitų nuostatų, teisėtumą.
Dėl prašomo ištirti teisės akto norminio pobūdžio
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 10 punktas numato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 punktą norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4).
Šlaitų nuostatai nustato Kauno miesto gamtinio karkaso elementų – šlaitų – apsaugą, naudojimą ir tvarkymą bei ūkinę veiklą juose (išskiria šlaitų rūšis, jų apsaugos zonų plotus, veiklos apribojimus, nustato atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šių nuostatų pažeidimus). Iš prašomų ištirti Šlaitų nuostatų turinio matyti, kad jame įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie nuostatai adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (miesto valdžios ir valdymo organai, projektuotojai ir juridiniai bei fiziniai asmenys, nuomojantys ar valdantys sklypus šlaitų zonoje). Jie apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Šlaitų nuostatų veikimas negalėtų baigtis jų pritaikymu konkrečiu atveju. Realizavus šių teisės aktų reikalavimus konkrečiame santykyje, jie veiktų ir toliau bei turėtų būti taikomi naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams.
Taigi, kolegijos nuomone, Šlaitų nuostatai yra norminis teisės aktas, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje.
Dėl Ginčo sprendimo ir Šlaitų nuostatų galiojimo
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTĮ 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių administracinių aktų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-l/2006).
Šlaitų nuostatų patvirtinimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnio redakcija numatė, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
Kauno miesto savivaldybės meras 2008-07-28 raštu Nr. (A27V122)-R-2395 „Dėl informacijos apie savivaldybės teisės akto paskelbimą“ informavimo Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje, kad informacijos apie Ginčo sprendimo paskelbimą 1997 metų spaudoje Kauno miesto savivaldybėje nėra. Apie Ginčo sprendimą paskelbta 2008-07-25 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ (b. l. 16–17).
Pagal Ginčo sprendimo paskelbimo dieną (2008 m. liepos 25 d.) galiojusią Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakciją savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Taigi, kolegija daro išvadą, kad Ginčo sprendimas ir juo patvirtinti Šlaitų nuostatai įsigaliojo 2008 m. liepos 26 d., t. y. kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, ir galioja iki šiol, kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų teismui nepateikė ir atsakovas, patvirtinančių, jog minėti administraciniai aktai buvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai paskelbti po jų priėmimo dienos – 1997-03-13.
Nepagrįstas atsakovo motyvas, jog savivaldybės institucijos neturi pareigos saugoti 1997 metų spaudos ir dėl to turi būti preziumuojama, kad visi norminiai teisės aktai buvo paskelbti pagal tuo metu galiojusius įstatymo reikalavimus. Kolegijos nuomone, savivaldos institucija neturi pareigos saugoti spaudos, tačiau turi pareigą saugoti informaciją apie jos institucijų priimtų teisės aktų paskelbimą ir įsigaliojimą. Tokia pareiga yra suponuojama bendrųjų reikalavimų teisėkūros subjektams ir remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; (...) kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami (...) (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).
Dėl norminio teisės akto nuostatų teisėtumo
Pareiškėjo siekiamo ištirti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas nurodo patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatus (b. l. 12). Minėtu sprendimu patvirtinti Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatai nustato:
l. Pagrindines sąvokas
1.1. Gamtinis karkasas – bendra kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistema, jungianti gamtinio pobūdžio saugomas bei aplinkosaugos požiūriu svarbias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą.
1.3. Šlaito briauna – žemės paviršiaus lūžio linija, kuri skiria viršutinę šlaito dalį nuo paslėnio.
1.5. Paslėnis – horizontalus arba mažesnio kaip 6 laipsnių polinkio žemės plotas prie šlaito briaunos.
1.6. Pašlaitė – horizontalus arba mažesnio kaip 6 laipsnių polinkio žemės plotas prie šlaito papėdės.
1.8. Griova – ištęsta siaura „V“ raidės neigiama reljefo forma, susidariusi dėl laikinų srautų ardomosios veiklos.
1.9. Apsaugos zona – nustatyto pločio žemės plotas, saugantis šlaitą nuo neigiamo fizinio, cheminio ir kt. poveikio.
2. Bendrąją dalį
2.1. Šie nuostatai reglamentuoja Kauno miesto gamtinio karkaso elementų – šlaitų apsaugą, naudojimą ir tvarkymą bei ūkinę veiklą juose.
3. Šlaitų rūšis
3.1. Siekiant įvertinti šlaitų stabilumą geologiniu požiūriu ir nustatyti jų apsaugos zonų plotį, šlaitai skirstomi pagal griovų skaičių viename šlaito ilgio kilometre, pagal šlaitų litologinę sudėtį bei pagal dabartinį šlaitų naudojimo pobūdį.
3.2. Pagal griovų skaičių viename šlaito ilgio kilometre šlaitai skirstomi į 3 grupes:
3.3. Pagal šlaitų litologinę sudėtį:
4. Šlaitų apsaugos zonas, jų naudojimą ir tvarkymą
4.1. Pasienyje, prie viršutinės šlaito dalies, nustatoma apsaugos zona, lygiagreti šlaito briaunai, kurios plotis priklauso nuo šlaito rūšies:
4.1.5. jei viename šlaito kilometre yra daugiau kaip 1 griova – 20 m (neatsižvelgiant į šlaito litologinę sudėtį);
4.2. Pašlaitėje, prie apatinės šlaito dalies, nustatoma apsaugos zona, lygiagreti šlaito papėdei, kurios plotis yra 10 m.
4.4. Šlaitų apsaugos zonose draudžiama kirsti medžius, krūmus, ardyti velėną (išskyrus sanitarinius ir vietovaizdžio atvėrimo kirtimus).
5. Šlaitų apsaugą, naudojimą ir tvarkymą
5.1. Šlaitų, priklausančių miesto gamtiniam karkasui, žemė gali būti:
5.2. Užstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis negu 15 laipsnių, draudžiama:
5.3. Užstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, kurių nuolydis mažesnis negu 15 laipsnių, pastatų rekonstrukcija galima:
5.3.1. jeigu gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų sklypų užstatymo procentas neviršija nurodytojo lentelėje:
| Sklypo plotas (kv. m) |
Maksimalus užstatymo procentas |
| iki 400 |
40 |
| 600 |
35 |
| 900 |
30 |
| 1500 |
25 |
| 2500 ir daugiau |
20 |
5.4. Neužstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, draudžiama bet kokia gyvenamosios, gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Gali būti įrengiami tiktai rekreaciniai ir apsauginiai įrenginiai – takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, atraminės sienutės ir pan.
5.5. Valstybinė šlaitų žemė neturi būti parduodama ar nuomojama. Šlaitai, kaip miesto kraštovaizdžio elementas, turi išlikti ir turi būti skirti visuomenės poreikiams tenkinti: čia turi būti įrengti bendro naudojimo rekreaciniai arba apsauginiai želdynai.
5.6. Šlaituose draudžiama ardyti velėną, kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sanitarinius ir vietovaizdžio atvėrimo kirtimus).
5.7. Statant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus bei įrenginius šlaituose arba jų apsaugos zonose, būtina atlikti inžinierinius-geologinius tyrinėjimus ir atsižvelgti į būsimų objektų poveikį aplinkai:
6. Atsakomybę už nuostatų pažeidimus
6.1. Už šių nuostatų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6.2. Atsakomybė už patirtus nuostolius, susijusius su žemės nuošliaužomis, nuoplovomis, nuogriuvomis, kurias sukėlė žemės kasimas, apkrova statybinėmis medžiagomis, kelmų rovimas, velėnos ardymas, komunikacinių vamzdžių pravedimas, vibracijos, sprogimai, tenka fiziniam ar juridiniam asmeniui, sukėlusiam šiuos padarinius. Miesto savivaldybė šiuo atveju nuostolių neatlygina (b. l. 13–15).
Dėl Ginčo sprendimo 1 punkto, Šlaitų nuostatų 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktų prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija)
Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybės taryba yra už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.
Pagal VSĮ 6 straipsnį savivaldybių savarankiškoms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas), savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas (25 punktas) ir kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (26 punktas).
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki 1997 m. kovo 13 d., kai buvo patvirtinti Šlaitų nuostatai, būtų buvusi įsteigta saugoma Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, teritorija.
Savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
VSĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimą (32 punktas), ir savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas (33 punktas) yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai ir šių įgaliojimų perdavimas savivaldybės administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui galimas savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka (VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas ir 7 dalis). Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai (VSĮ 16 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybės tarybai įgaliojimų reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausančių šlaitų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ūkinės veiklos juose taisyklių bei apribojimų, todėl Ginčo sprendimo 1 punktas, Šlaitų nuostatų 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija).
Dėl Ginčo sprendimo 1 punkto, Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktų prieštaravimo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija)
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas (toliau – ŽĮ). ŽĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtintas asmeninių bei visuomeninių poreikių naudojant žemę derinimo principas. Tai reiškia, kad įstatymų (teisės aktų) nustatyti laikantis šio principo teisės apribojimai yra leistini ir teisėti.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Pagal ŽĮ 22 straipsnį specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato ŽĮ, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
Savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius įtvirtinta ŽĮ 32 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią savivaldybių institucijos savivaldybių teritorijoje:
1) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, išskyrus saugomų teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat išskyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės valdos projektus;
2) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą;
3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus;
6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.
Kaip matyti iš šių ŽĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatų, žemės naudojimo sąlygų nustatymas savivaldybių administravimo subjektų norminiais aktais nenumatytas, t. y. savivaldybių institucijos neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų reglamentuoti žemės naudojimą savivaldybės teritorijoje. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ginčo sprendimo 1 punktas, Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja ŽĮ 32 straipsnio 4 daliai (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija).
Dėl Ginčo sprendimo 1 punkto, Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktų prieštaravimo Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija)
Iš Šlaitų nuostatų pavadinimo, esmės ir turinio matyti, kad jie įtvirtina apsaugos, naudojimo ir tvarkymo taisykles tiems Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esantiems šlaitams, kurie priklauso miesto gamtiniam karkasui.
Gamtinio karkaso sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatymo (toliau –STĮ) 2 straipsnio 16 dalyje. Tai yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.
Gamtinio karkaso sudėtį ir nustatymą reglamentuoja STĮ 22 straipsnis. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato STĮ, gamtinio karkaso nuostatai, kiti STĮ 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Pagal STĮ 5 straipsnį veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) STĮ, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;
2) saugomų teritorijų nuostatai (pagal STĮ 2 straipsnio 37 dalį, tai yra teisės aktai, nustatantys saugomų teritorijų ar jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus);
4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos;
5) apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarką ir formas tvirtina Vyriausybė.
Pabrėžtina, kad pagal STĮ 2 straipsnio 32 dalį saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).
Pagal STĮ 28 straipsnį saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis. Vienas iš saugomų teritorijų specialiųjų planų tipų yra gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos (STĮ 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Taigi, Šlaitų nuostatai nepatenka į STĮ 5 ir 22 straipsniuose nurodytą veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų ratą nei reikalavimų priėmimo procedūrų ir formų, nei turinio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ginčo sprendimo 1 punktas ir Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja STĮ 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija).
Dėl Ginčo sprendimo 1 punkto, Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktų prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009-06-11 Įstatymo Nr. XI-283 redakcija)
Viešojo administravimo subjekto veikla, apimanti norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, yra administracinis reglamentavimas (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Pagal VAĮ 6 straipsnį norminius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo institucijos (2 dalis), privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (4 dalis).
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje (viena iš veiklos sričių – administracinis reglamentavimas) turi vadovautis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Jų turinį formuluoja VAĮ 3 straipsnis, nurodantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (1 punktas); viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (4 punktas).
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).
Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo savo jurisprudencijoje ne sykį yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2006-07-28 Nr. 1-1-04/2006, 2006-07-25 Nr. 1-1-02/2006). Nuostata „turintys įstatymų numatytus įgaliojimus“ suponuoja draudimą viešojo administravimo subjektui priimti norminio pobūdžio teisės aktus, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymu, bei pareigą priimant norminio pobūdžio aktus laikytis apibrėžtų akto priėmimo procedūrų. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama Ginčo sprendimą, t. y. Ginčo sprendimo 1 punktu patvirtindama Šlaitų nuostatus, viršijo įstatymais jai priskirtos kompetencijos ribas, todėl Ginčo sprendimo 1 punktas ir Šlaitų nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktams bei 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009-06-11 Įstatymo Nr. XI-283 redakcija).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimai dėl norminio akto teisėtumo yra pagrįsti ir tenkintini, atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Reikalavimas nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atsižvelgia į konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, į tai, kad prašymas nėra motyvuotas, nepateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys neigiamų teisinių pasekmių tikimybę (ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116–117 straipsniais, kolegija
n u s p r e n d ė :
Pripažinti, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams.
Pripažinti, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims.
Panaikinti Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą ir juo patvirtintų Šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatų 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus.
Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
| Teisėjai |
Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė Gintaras Čekanauskas |