Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS ŠEIMAI PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2526
2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1364
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1841 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), numatyta spręsti svarbiausias socialines problemas: kelti žmonių gerovę, stiprinti šeimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Įgyvendinant šias programos nuostatas, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273). Šeimos gerovės politikos uždaviniai yra nustatyti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795). Įgyvendindama šią strategiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572 (Žin., 2005, Nr. 66-2367) patvirtino Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2007 metų priemones, o 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948 (Žin., 2007, Nr. 98-3977) – Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planą. Šiuose teisės aktuose numatytos konkrečios priemonės, kurios padeda stiprinti šeimos institutą, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, sukurti palankesnę šeimoms ir vaikų auklėjimui aplinką, užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę, skirti daugiau dėmesio gausioms šeimoms, didinti galimybes derinti šeimos, profesinį ir visuomeninį aktyvumą.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos paramos šeimai pagrindų įstatymo projektui Nr. XP-2526 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius valstybės teisinės, moralinės ir finansinės paramos šeimai principus, kurių įgyvendinimas jau yra nustatytas kituose vienarūšius visuomeninius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), nuostatos, kuriomis siekiama nustatyti kitus paramos šeimai dydžius, kitas teises ir pareigas, turėtų būti realizuojamos tobulinant šiame punkte nurodytus teisės aktus.
2.2. Įstatymo projekte įtvirtintos netikslios ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatos, susijusios su teisine, finansine ar institucine parama tik šeimai, įteisina neapibrėžtą teisinį visuomeninių santykių reguliavimą, kuris sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis ir vaikus, gimusius ne santuokoje. Jis gali būti vertinamas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų principų – asmenų lygybės principo, draudimo varžyti žmogaus teises, teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties – ir kelia Įstatymo projekte nustatomų pareigų įgyvendinimo sunkumus.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios, o to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia.
2.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. gruodžio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2007, Nr. 132-5346) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriuose numatyta didinti motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydžius, ilginti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laiką, valstybės biudžeto lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu drausti vieną iš tėvų ar globėją, auginantį namuose vaiką iki 3 metų amžiaus, taip pat neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytoją (vieną iš tėvų, globėją ar rūpintoją), slaugantį šį neįgalų asmenį namuose. Taigi Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas jau įtvirtintas specialiame teisės akte.
2.4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata dėl reguliarių išmokų vaikams mokėjimo ir šių išmokų teikimo nepinigine forma socialinės rizikos šeimoms jau įteisinta ir įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 ir 17 straipsniais.
2.5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytos mokesčių lengvatos tik šeimoms, atsižvelgiant į vaiko auginimo būdą (t. y., ar vaikas auginamas namuose) ir šeimines aplinkybes (vaikas nuo pat gimimo auginamas toje pačioje šeimoje), pažeistų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytus mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principus: tas pačias pajamas gaunantys ir tiek pat vaikų auginantys asmenys būtų skirtingai apmokestinami dėl nepalankiai susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, taip pat būtų sudaromos sąlygos labiau paremti didesnes pajamas gaunančias šeimas: neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau vadinama – NPD) prilyginus vidutinėms sutuoktinių mėnesio pajamoms, lengvata naudotųsi ir būtų atleisti nuo didesnės mokesčio sumos didesnes pajamas gaunantys asmenys.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 985 (Žin., 2007, Nr. 101-4116) iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2295, kartu pasiūlydama Lietuvos Respublikos Seimui remti vaikus auginančius asmenis, prie pagrindinio NPD pridedant 20 procentų šios sumos už pirmą vaiką, 50 procentų – už antrą vaiką, po 100 procentų – už trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką.
2.6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kuriomis siūloma drausti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai nedirbančias motinas, auginančias namuose ne mažiau kaip 2 vaikus iki 18 metų amžiaus, ir nustatyti mažesnį senatvės pensijos amžių, taip pat mažesnius minimaliojo ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti motinai, užauginusiai ne mažiau kaip 2 vaikus, įteisinimas:
2.6.1. neskatintų darbingo amžiaus motinų dalyvauti darbo rinkoje, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, taip pat kituose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Nacionalinėje gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 (Žin., 2004, Nr. 95-3501), suformuluotų Lietuvos prioritetinių tikslų. Įgyvendinant Europos Sąjungos valstybių bendrus siekius, minėtuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose kaip vienas iš Lietuvos nacionalinių prioritetų nurodytas darbingo amžiaus žmonių užimtumo skatinimas, pritraukiant į darbo rinką ir joje išlaikant daugiau žmonių, užtikrinant geros kokybės ir socialiai saugų užimtumą, modernizuojant darbo rinkos ir apsaugos sistemas, sudarant galimybes derinti šeimos ir darbo pareigas. Lietuvos strateginiuose dokumentuose nurodytas ir specialusis tikslas – išsaugoti vyresnius žmones darbo rinkoje;
2.6.2. neigiamai atsilieptų motinų būsimai valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai – dėl mažesnio valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo šios pensijos taip pat būtų mažesnės;
2.6.3. reikėtų didelių Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinių išteklių, nes daug moterų išeitų į pensiją anksčiau. Kadangi moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų, ši aplinkybė dar labiau apsunkintų socialinio draudimo įsipareigojimų, visų pirma tinkamo dydžio pensijų mokėjimo, vykdymą.
2.7. Įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatų, kuriomis tėvų valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis susiejamas su vaikų užauginimu iki pilnametystės ir šių vaikų gaunamomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, įteisinimas:
2.7.1. padidintų socialinę atskirtį ir nebūtų socialiai teisingas, nes tėvų pensijų dydis priklausytų ne nuo jų pačių indėlio į valstybinio socialinio draudimo sistemą, o nuo jų suaugusių vaikų sugebėjimų, mokymosi fakto ir trukmės, sveikatos būklės, lyties, šeiminės padėties, darbo užmokesčio didėjimo ar mažėjimo ir kitų veiksnių. Didžiausi priedai būtų skirti daug uždirbančių asmenų tėvams, pavyzdžiui, dirbančių finansų sektoriuje, mažiausi – mažai paklausių profesijų atstovų tėvams; priedų visai negautų tėvai, užauginę neįgalius vaikus ar nedirbančias motinas. Kadangi vaikų draudžiamųjų pajamų koeficiento, taikomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje pateiktoje formulėje, dydis nėra ribojamas, priedų dydžiai gali skirtis 10 ir daugiau kartų (nuo 50 litų iki kelių tūkstančių litų per mėnesį);
2.7.2. liktų nuskriausti tie pensininkai, kurie neturėjo vaikų ar kurių vaikai dėl kokių nors priežasčių mirė;
2.7.3. būtų ribojama asmenų apsisprendimo laisvė (tęsti mokslą, auginti namuose savo vaikus, derinti šeimos ir darbo pareigas ir panašiai);
2.7.4. neįmanoma apskaičiuoti, kiek valstybinio socialinio draudimo lėšų prireiktų Įstatymo projektu siūlomam pensijų perskaičiavimui ir skyrimui iš naujo, todėl nebūtų galima nuo 2008 m. sausio 1 d. didinti pensijų visiems pensininkams, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 132-5359).
2.8. Įstatymo projekte siūlomų NPD ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatų poveikis valdžios sektoriaus biudžetui sudarytų apie 485 mln. litų. Dėl Įstatymo projekte siūlomų mokesčių lengvatų labai padidėtų administracinė našta tiek gyventojams (siūlomos lengvatos galėtų būti įgyvendinamos tik įvedus visuotinį pajamų deklaravimą), tiek valstybės institucijoms (siekiant kontroliuoti tinkamą lengvatų taikymą, turėtų būti sukurtas atitinkamas informacijos teikimo apie gyventojų šeiminę padėtį mechanizmas, o kai kurios aplinkybės turėtų būti vertinamos tik individualiai patikrinus gyventoją).
2.9. Lėšų poreikis Įstatymo projekto 8, 9, 10 straipsnių nuostatoms dėl institucinės paramos šeimai plėtros, įskaitant ir ministerijos reorganizavimą, įgyvendinti gali būti apskaičiuojamas įvertinus konkrečiai priskirtos veiklos mastą, o siūlomas teisinis reguliavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) nuostatas.
2.10. Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių plane įtvirtintai finansinei paramai šeimoms, auginančioms vaikus, didinti, įvairiapusei socialinei, psichologinei pagalbai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto reikės maždaug 1 mlrd. litų. Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms ir siekiant vykdyti duotus įsipareigojimus, būtina užtikrinti efektyvų teisės aktuose jau nustatytų mokesčių, socialinio draudimo ar socialinės paramos šeimai priemonių įgyvendinimą.