LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MĖGĖJIŠKOS SODININKYSTĖS IR SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1901(2)
2002 m. gruodžio 17 d. Nr. 1973
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1158 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, taip pat konstatuodama, kad įstatymas, reglamentuojantis mėgėjiškos sodininkystės pagrindus, sodininkų bendrijų steigimą, veiklą, valdymą ir sodininkų bendrijos nario teises bei pareigas, reikalingas ir būtinas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Atsižvelgiant į tai, kad parengtas Lietuvos Respublikos mėgėjiškos sodininkystės ir sodininkų bendrijų įstatymo projektas Nr. IXP-1901(2) (toliau vadinama – įstatymo projektas) kai kur prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) ir neatitinka kitų galiojančių įstatymų nuostatų, siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto nesvarstyti ir sudaryti darbo grupę (pakviečiant į ją ir Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovus), kuri patikslintų pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgdama į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje:
1.1. Patikslinti 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga gali būti ir ne bendro naudojimo teritorijose.
1.2. Išdėstyti 2 dalį taip:
2. Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, taikomos Civilinio kodekso antrosios knygos II dalies nuostatos. Taigi, bendrija visų pirma savo veikloje turėtų vadovautis Civiliniu kodeksu ir tik po to šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrijos įstatais. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje reikia nurodyti, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir savo įstatais.
3. Reikia keisti iš esmės įstatymo projekto 5 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu, visuomeninės organizacijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Sodininkų draugijos, vienijančios bendrijas, jų susivienijimus ir sodininkus, negali būti laikomos visuomeninėmis organizacijomis.
4. Taisyti įstatymo projekto 6 straipsnį:
4.1. 1 dalyje išdėstytos normos, pagal kurias sodininkų bendrijos naudoja žemę, kuri buvo priskirta mėgėjiškų (kolektyvinių) sodų teritorijoms. Mėgėjiškų sodų teritorija suskirstyta į individualius žemės sklypus, kurie dažniausiai asmenims priklauso nuosavybės teise, ir bendram naudojimui skirtą žemę. Bendrija, kaip juridinis asmuo, turi teisę naudotis tik žeme, skirta bendram naudojimui. Nuosavybės teise konkretiems asmenims (sodininkams) priklausančius žemės sklypus valdo, naudoja ir jais disponuoja jų savininkai, o ne bendrija, kaip siūloma numatyti įstatymo projekte.
4.2. 4 dalyje įtvirtinta viena iš bendrijos teisių, todėl šią normą reikėtų perkelti ir dėstyti kartu su kitomis normomis, reglamentuojančiomis bendrijos teises ir pareigas.
4.3. Išdėstyti 5 dalies 1 punktą taip:
4.5. Išdėstyti 7 dalies 1 punktą taip:
„1) vieną sodo namą (vasarnamį) ar vieną gyvenamąjį namą su mansarda ir po vieną jų priklausinį be statybos leidimo, kai bendra pastatais užstatomo ploto suma, apskaičiuota tarp išorinių pamatų paviršių, ne didesnė kaip 20 procentų viso sklypo ploto. Gyvenamojo namo ar sodo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki aukščiausios stogo vietos yra ne didesnis kaip 8,5 metro, o priklausinio aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 4,5 metro“.
5. Siūlyti papildyti ir patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį – nurodyti sprendimų dėl asmenų, nesudariusių su bendrija sutarčių dėl naudojimosi bendro naudojimo turtu sąlygų, tvarkos ir lėšų, būdus, taip pat nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas sutarties su ne bendrijos nariais sudarymo terminas. Sujungti 2 ir 3 dalis, nes abiejose kalbama apie sutarčių su asmenimis, nesančiais bendrijos nariais, sudarymą.
6. Siūlyti išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį, nes ji prieštarauja Civiliniam kodeksui, kurio 1.74 straipsnyje nustatytas išsamus sandorių, tvirtinamų notarine forma, sąrašas. Privalomą notarinę formą kitiems sandoriams gali nustatyti tik Civilinis kodeksas.
7. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, ribojanti bendrijos steigimo laisvę. Pagal šią normą tam tikroje teritorijoje galės veikti tik viena bendrija, jeigu šios teritorijos bendro naudojimo inžinerinės įrangos neįmanoma naudoti atskirai. Taigi neaišku: pirma, kas turės įgalinimus nuspręsti, ar minėtoji sąlyga egzistuoja, t.y. ar bendro naudojimo įrangos neįmanoma naudoti atskirai; antra, kodėl įstatymo projekto rengėjai nenumato situacijos, kai jau tam tikroje teritorijoje veikianti bendrija susitars su steigiama bendrija dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos valdymo ir naudojimo. Taip pat reikėtų suderinti su Civiliniu kodeksu šios dalies antrąjį sakinį.
8. Siūlyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje terminą „steigimo iniciatorius“ keisti į Civilinio kodekso 2.60 straipsnyje vartojamą terminą „steigėjas“. Steigėjas arba steigėjai, jeigu jų turi būti keli, privalo apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą pranešti visiems sodininkams. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, koks pranešimas būtų laikomas viešu, t.y. kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą privalo būti informuoti sodininkai.
9. Civilinės teisės požiūriu įsteigtas bet kurios teisinės formos juridinis asmuo nuo įsteigimo momento privalo turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, per kurį įgyja civilines teises, prisiima ir įgyvendina pareigas (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis, 2.81 straipsnio 1 dalis ir 2.66 straipsnis, kuris reikalauja registre nurodyti juridinio asmens valdymo organo narius). Steigiamasis susirinkimas turėtų spręsti klausimą dėl bendrijos valdybos sudarymo ir jos pirmininko išrinkimo. Pritarus teikiamai įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies redakcijai, 30 dienų įsteigta bendrija negalėtų veikti, nes neturėtų valdymo organų. Neaišku, kas sušauktų bendrijos narių susirinkimą valdymo organams išrinkti. Paprastai juridinio asmens valdymo organas atsako už dalyvių susirinkimo sušaukimą (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis), bet bendrija jo dar neturi. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies siūlytume atsisakyti ir numatyti, kad steigiamasis susirinkimas privalo išspręsti klausimą ir dėl bendrijos valdymo organų sudarymo.
10. Perkelti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį, numatančią įstatų pakeitimų įsigaliojimo momentą, į 11 straipsnį, kuriame aptariami bendrijos įstatai. Be to, čia nereikėtų vartoti termino „perregistravimas“, o kalbėti apie įstatų pakeitimų įregistravimą, kaip numatyta Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 5 dalyje.
11. Reikėtų išbraukti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 punkte žodžius „ir papildyti“; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, 2 punkte nurodyti, kad narių susirinkimas iš bendrijos narių skiria valdymo organo narius ir juos atšaukia. Reikėtų tikslinti 10 punktą. Pažymėtina, kad susirinkimas gali priimti sprendimus tik tais klausimais, kurie priskirti jo kompetencijai. Remiantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalimi, šią kompetenciją nustato atskiras teisines formas reglamentuojantys įstatymai (konkrečiai – teikiamas įstatymas) ir bendrijos įstatai, todėl 10 punkte reikėtų numatyti, kad susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.
12. Reikėtų atsisakyti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje formuluotės „Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimai yra teisėti“ ir vietoj jos numatyti, kad paprastai sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, o sprendimai dėl bendrijos pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo – ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Be to, bendrijos įstatai gali numatyti ir daugiau sprendimų, kurie turi būti priimami kvalifikuota balsų dauguma.
13. Šis įstatymas turi nustatyti bendrijos valdymo organo kompetenciją, kuri neturėtų skirtis priklausomai nuo to, ar valdymo organas vienasmenis, ar kolegialus. Taigi, įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodžius „ir jos narių“. Kita vertus, teikiamas įstatymas gali aptarti valdymo organo narių teises ir pareigas, bet to nereikėtų painioti su organo kompetencija (Civilinio kodekso 2.86 ir 2.87 straipsniai). Be to, 1 dalis prieštarauja Civilinio kodekso 2.82 straipsniui, pagal kurį bendrijos valdymo organo kompetenciją nustato šis įstatymas ir bendrijos įstatai. Taigi bendrijos narių susirinkimas tiesiogiai negali daryti įtakos valdymo organo kompetencijai, nebent priimdamas atitinkamus bendrijos įstatų pakeitimus.
14. Bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialų teisnumą. Tai lemia bendrijos galimą teisių ir pareigų apimtį, t.y. bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos įstatams ir veiklos tikslams, kurie įstatuose privalo būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos rūšis ir sritį (Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis, 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis).
15. Įstatymo projekto 3 straipsnis numato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadinasi, bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, o šie – pagal bendrijos prievoles (Civilinio kodekso 2.50 straipsnis), taigi 20 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti.
16. Reikėtų išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį, nes jos nuostatos – ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Remiantis bendromis Civiliniame kodekse įtvirtintomis atstovavimo taisyklėmis, kiekvienas fizinis asmuo, taip pat ir bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį veikti savo vardu.
17. Reikėtų išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalį, nes bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos 4.72–4.92 straipsniai. Šios normos galioja ir bendraturčiams, įgyvendinantiems bendrosios nuosavybės teises į sodo sklypą. Be to, minėtųjų Civilinio kodekso nuostatų negali pakeisti kiti įstatymai.
18. Bendrija, kaip ir kiekvienas juridinis asmuo, gali būti reorganizuojama Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje numatytais būdais. Kartu įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti bendrijos reorganizavimo ypatumą: sąlygą, kuriai esant galima reorganizuoti bendriją. Tik neaišku, kas nuspręs, ar reorganizuotos bendrijos galės veikti atskiroje ar sujungtoje mėgėjiško sodo teritorijoje.
19. Siūlyti išbraukti įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį, nes sodininkų bendrijų lėšomis įrengti elektros transformatoriai, elektros perdavimo linijos ir kiti elektros įrenginiai skirstomųjų elektros tinklų įmonėms turi būti perduodami galiojančia bendra tvarka, tai yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, ūkio ministro įsakymais ir kitais norminiais teisės aktais. Bendrijoms, perduodančioms skirstomųjų tinklų įmonėms nuosavybės teise joms priklausančius elektros perdavimo ar skirstymo įrenginius, negali būti taikomos išimtys ir nustatoma kitokia turto perdavimo tvarka.