LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ENERGIJOS IŠTEKLIŲ REZERVINIO KURO ATSARGŲ SUDARYMO, TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. spalio 4 d. Nr. 4-363

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu,

tvirtinu Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisykles (pridedama).

 

 

 

Ūkio ministras                                                                                                  Petras Čėsna


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 4-363

 

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ REZERVINIO KURO ATSARGŲ SUDARYMO,

TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja energetikos įmonių, turinčių daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančių parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją bei privalančių turėti ne mažesnes kaip vieno mėnesio energijos išteklių rezervines atsargas (toliau vadinama – rezervinio kuro atsargos), sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarką.

2. Rezervinio kuro atsargų kaupimo tvarką mažesniuose kaip 5 MW gamybos objektuose nustato pačios įmonės.

3. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118).

 

II. ATSARGŲ KIEKIO SKAIČIAVIMAS

 

4. Rezervinio kuro atsargų kiekis apskaičiuojamas šilumos ir elektros gamybos įmonėse vadovaujantis faktinio kuro sunaudojimo pagal kuro rūšis trejų praėjusių metų vidutiniu mėnesiniu šaltojo periodo vidurkiu. Šaltuoju periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio mėnesio iki kovo mėnesio imtinai.

5. Tuo atveju, kai įmonė valdo daugiau kaip vieną gamybos objektą ir juose naudojamas įvairių rūšių kuras, rezervinio kuro atsargų kiekis apskaičiuojamas atskiriems gamybos objektams.

6. Rezervinio kuro atsargų kiekis integruotoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje apskaičiuojamas susumavus atskirų kuro rūšių trejų praėjusių metų vidutinį mėnesinį sunaudojimą šaltuoju periodu pagal įmonės valdomus gamybos objektus.

7. Tuo atveju, kai įmonė naudoja tik vieną kuro rūšį, kurios nėra galimybės kaupti, arba kaupiamos kitos kuro rūšies atsargos, atsargų kiekis turi būti perskaičiuojamas įvertinant jų kaloringumą.

 

IV. REZERVINIO KURO ATSARGŲ KAUPIMAS IR LAIKYMAS

 

8. Rezervinio kuro atsargų nomenklatūrą (kuro rūšis) nusistato pačios įmonės.

9. Rezervinio kuro atsargos gali būti laikomos įmonės ar jos padalinių kuro sandėliuose (terminaluose) ar kitų įmonių, teikiančių kuro saugojimo paslaugas, kuro sandėliuose (terminaluose).

10. Sandėliai (terminalai) turi būti įrengti ir naudojami pagal galiojančių teisės aktų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus.

11. Sandėliai (terminalai) turi būti įrengti ir naudojami taip, kad juose laikomas rezervinio kuro atsargas bet kuriuo metu būtų galima paimti ir transportuoti į naudojimo vietas automobilių, geležinkelio transportu arba tiekti vamzdynais. Turi būti sutvarkyti privažiuojamieji keliai, užtikrinta atitinkama elektros ir šilumos energijos tiekimo kategorija.

12. Skysto rezervinio kuro atsargos turi būti laikomos metrologiškai patikrintose (kalibruotose) stacionariosiose talpyklose.

13. Rezervinio kuro atsargos rezervuaruose gali būti laikomos kartu su valstybės ar įmonės einamosiomis kuro atsargomis.

14. Rezervinio kuro atsargoms priskirtas kuras privalo atitikti teisės aktų nustatytus šalyje naudojamo kuro privalomuosius kokybės rodiklius ir standartų ar techninių sąlygų reikalavimus.

15. Už rezervinio kuro atsargų kokybę atsako įmonės, privalančios jas kaupti.

16. Rezervinio kuro atsargoms nepriskiriami nepaimami likučiai rezervuaruose bei naudoti netinkamas kuras.

 

V. REZERVINIO KURO ATSARGŲ TVARKYMAS, NAUDOJIMAS IR APSKAITA

 

17. Atsargų apskaita turi užtikrinti galimybę nustatyti kaupiamų ir tvarkomų rezervinio kuro atsargų kiekius, sudėtį, laikymo vietas, kaupimo ir laikymo sąnaudas. Įmonės buhalterinėje apskaitoje rezervinio kuro atsargos turi būti apskaitomos atskiroje sąskaitoje, atskiriant jas nuo įmonių einamųjų ar naftos produktų valstybės atsargų. Apskaitoje turi būti nurodyta, kuriems objektams atsargos yra laikomos.

18. Rezervinio kuro atsargos turi būti apskaitomos vadovaujantis kuro apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.

19. Įmonės privalo turėti rezervinio kuro atsargų, kad ir kur jos būtų laikomos, įsigijimą bei kokybę patvirtinančius dokumentus.

20. Sprendimą panaudoti rezervinio kuro atsargas priima įmonės administracija: įmonės vadovas išleidžia įsakymą, kuriame nurodoma šiose Taisyklėse išvardytų rezervinio kuro atsargų panaudojimo būtinumo priežastys. Apie priimtą sprendimą tą pačią ar pirmą darbo dieną po šventinių ar išeiginių dienų įmonės administracija informuoja savivaldybę ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija).

21. Rezervinio kuro atsargos gali būti naudojamos energijos tiekimo saugumui (patikimumui) užtikrinti avarijų, gaisrų, kuro tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių atvejais ar ekstremalių situacijų laikotarpiu.

22. Įmonės privalo visiškai atkurti reikiamą rezervinio kuro atsargų kiekį per vieną mėnesį nuo sankcionuoto atsargų panaudojimo termino pabaigos. Ilgesnius atkūrimo terminus įmonė suderina su Valstybine energetikos inspekcija bei savivaldybe.

 

VI. ATSARGŲ KONTROLĖ IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

 

23. Rezervinio kuro atsargų kaupimą ir tvarkymą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija, neatsižvelgdama į atsargų nuosavybę, laikymo vietą ar sąlygas. Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai pagal kompetenciją turi teisę bet kuriuo įmonės darbo metu įeiti į ūkio subjekto teritoriją, patalpas ir patikrinti:

23.1. apskaitos dokumentus, susijusius su rezervinio kuro atsargų kaupimu ir tvarkymu, kad galėtų nustatyti, kiek sukaupta atsargų, ir patikrinti, ar įmonės ataskaitos bei elektroniniu ryšiu teikti duomenys atitinka apskaitos dokumentų duomenis;

23.2. apskaitos žurnalų pildymą ir duomenis, esančius kompiuteriuose, susijusius su kaupiamomis ir tvarkomomis rezervinio kuro atsargomis;

23.3. rezervinio kuro atsargų nomenklatūrą ir kiekius;

23.4. rezervinio kuro atsargų atnaujinimą;

23.5. rezervinio kuro atsargų panaudojimo pagrįstumą;

23.6. rezervinio kuro atsargų atkūrimo faktą ir terminus;

23.7. sandėlių ir terminalų, kuriuose laikomos rezervinio kuro atsargos, tinkamumą atsargoms laikyti.

24. Valstybinė energetikos inspekcija sudaro energetikos įmonių, turinčių daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančių parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, sąrašus bei po mėnesio, įsigaliojus šioms Taisyklėms, o vėliau – pasikeitus duomenims, pateikia juos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija) ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, taip pat raštu informuoja atitinkamas savivaldybes.

25. Valstybinė energetikos inspekcija įmones tikrina ne rečiau kaip vieną kartą per metus – paprastai rugsėjo 30 dienos būklę. Gali būti atliekamas neeilinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pašalinti akte nurodyti trūkumai. Įmonių, sistemingai nevykdančių šių Taisyklių reikalavimų, patikrinimų periodiškumą ir datas nustato Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas.

26. Atlikusi patikrinimą, Valstybinė energetikos inspekcija surašo patikrinimo aktą, kuriame gali būti nurodomi patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir privalomi vykdyti nurodymai. Patikrinimo akto formą ir pildymo taisykles nustato Valstybinė energetikos inspekcija. Valstybinė energetikos inspekcija informuoja Ūkio ministeriją bei savivaldybes apie atlikto patikrinimo rezultatus.

27. Įmonė informaciją apie patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimą (ar nepašalinimo priežastis) pateikia per penkias darbo dienas po jame nurodytos datos Valstybinei energetikos inspekcijai.

28. Įmonių, nevykdančių rezervinio kuro atsargų kaupimo apimčių ar valdančių gamybos objektus, neturinčių rezervinio kuro atsargų naudojimo įrenginių ir tuo pažeidžiančių veiklos sąlygas, sąrašus su patikrinimo duomenimis Valstybinė energetikos inspekcija perduoda Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Taip pat informuojamos atitinkamos savivaldybės, o esant reikalui ir kitos valstybės institucijos. Sąrašai viešai skelbiami Valstybinės energetikos inspekcijos leidinyje „Energetikos priežiūra“ bei interneto tinklalapyje www. vei. lt.

29. Rezervinio kuro atsargų kokybę įmonėse kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ši kontrolė paprastai atliekama tuo pačiu metu, kai Valstybinė energetikos inspekcija tikrina rezervinio kuro atsargų kaupimą ir tvarkymą.

30. Valstybinė energetikos inspekcija sudaro ir administruoja elektroniniu būdu tvarkomą rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo duomenų bazę.

31. Energetikos įmonės informaciją apie ketvirčio paskutinės dienos rezervinio kuro atsargų apimtis privalo teikti Ūkio ministerijai vieną kartą per ketvirtį – per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus. Įmonės, kurioms pagal šias Taisykles priklauso kaupti rezervinio kuro atsargas, informaciją privalo teikti pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. DĮ-208 „Dėl mėnesinio periodiškumo kuro išteklių atsargų, elektros energijos gamybos, durpių gavybos, naftos ir naftos produktų statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 3-3) patvirtintą formą EN-11 bei vadovaudamosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136 patvirtintomis Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 75-2598). Informacija, nurodyta EN-11 formos III skyriuje, elektroniniu paštu taip pat pateikiama Valstybinės energetikos inspekcijos teritoriniam skyriui.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Už rezervinio kuro atsargų nesukaupimą, trūkumą, panaudojimą nenustatytoms reikmėms, informacijos nepateikimą arba klaidingos informacijos pateikimą įmonės atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

______________