Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 29 d. Nr. 633
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 633
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos krizių valdymo įstatymo koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta įgyvendinant Krizių valdymo sistemos plėtotės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. X-1808 (Žin., 2008, Nr. 133-5105), 15.3.1 punkto ir Krizių valdymo sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 206 (Žin., 2010, Nr. 28-1312), 3.1 punkto nuostatas.
II. ĮSTATYMO REGLAMENTAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
2. Atsižvelgiant į tai, kad tinkama krizių prevencija ir gebėjimas veiksmingai valdyti kilusią krizę, stengiantis sumažinti neigiamus padarinius valstybės ginamoms vertybėms, interesams ir tikslams, kontroliuoti atsakomuosius veiksmus, yra svarbus nacionalinį saugumą užtikrinantis veiksnys, siūloma Koncepcijos pagrindu parengti Lietuvos Respublikos krizių valdymo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriame būtų apibrėžtos pagrindinės krizių valdymo srityje vartojamos sąvokos, nustatyti krizių valdymo principai, krizių valdymo sistemos subjektai, funkcijos, kompetencija, atsakomybė ir sąveika prognozuojant krizes, vykdant jų prevenciją ir valdymą Lietuvoje ir reaguojant į krizes kitose šalyse, krizių prevencijos ir valdymo procedūrų derinimas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis, tarptautinis bendradarbiavimas krizių prevencijos ir valdymo srityje.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
4. Krizių valdymą Lietuvoje reglamentuoja šie teisės aktai:
4.1. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16). Šiame įstatyme nustatyta, kad krizių valdymo sistema kuriama ir plėtojama pavojų keliančioms bei ekstremalioms situacijoms ir kriziniams reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti. Krizių valdymo strategiją tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Krizių valdymą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaromas Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas. Krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba.
4.2. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207). Šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremalių situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, ekstremalių situacijų valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties organizavimo principus), apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų kompetenciją, nustato civilinės saugos sistemos parengties lygius ir jų paskelbimo tvarką, tarptautinio bendradarbiavimo civilinės saugos srityje ir tarptautinės pagalbos teikimo principus.
4.3. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas (Žin., 2002, Nr. 64-2575). Šiame įstatyme nustatyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti už ekstremalių situacijų valdymą atsakingai institucijai pavedama tiesiogiai užtikrinti ir kontroliuoti šio įstatymo vykdymą, taip pat numatoma pareiga visais įmanomais būdais stengtis sušvelninti ekstremalią situaciją ir pašalinti jos sukeltus padarinius, prireikus steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras ir koordinuoti jų veiklą, į pagalbą pasitelkiant ir kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką, vadovauti šioms tarnyboms.
4.4. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 41-992) – jame įtvirtinta nuostata, kad strategines krizių valdymo gaires nustato Valstybės gynimo taryba.
4.5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325). Šiame įstatyme nustatyta, kad kariai rengiami dalyvauti reagavimo į krizes tarptautinėse operacijose, taip pat kariniai vienetai gali būti pasitelkiami padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų, be to, jie gali būti pasitelkiami ekstremalių situacijų ir nepaprastosios padėties atvejais.
4.6. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2233). Šiuo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje išvardyti rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui, nustatyti pagrindiniai šios strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės, reglamentuojamas dalyvavimas tarptautinėse operacijose, krizių valdyme ir prevencijoje, taip pat numatyta, kad krizių valdymo sistema rengiama efektyviai dirbti jau prieškrizinėse situacijose, užtikrinant kompleksinį pavojų keliančių situacijų ir grėsmių stebėjimą, krizės nustatymą ir prevencinių priemonių parengimą ir vykdymą.
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1427 „Dėl Krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 101-3605) – juo sudarytas Krizių valdymo komitetas ir patvirtinti Krizių valdymo komiteto nuostatai.
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 109-4158). Šiame nutarime nustatyti grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo tikslai, uždaviniai ir šių grėsmių nustatymo ir vertinimo būdai, organizavimas ir vykdymas.
4.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1253 „Dėl Finansinių krizių prevencijos ir valdymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 140-5549). Šis nutarimas nustato visumą priemonių ir veiksmų, skirtų finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros ir kitų valstybės institucijų, įmonių ir įstaigų bendradarbiavimui, įskaitant keitimąsi informacija, ir sprendimų priėmimui, finansiniam stabilumui finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje užtikrinti.
IV. ESAMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO ANALIZĖ
5. Galiojantis teisinis reglamentavimas neapima visų krizių valdyme dalyvaujančių institucijų kompetencijos ir atsakomybės prognozuojant, stebint rizikos veiksnius ir grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, rengiant grėsmių prevencines priemones ir valdant krizes, šalinant krizių padarinius. Dalis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikia tik atskirose ekstremalių situacijų ar krizių valdymo sistemos srityse ir nėra integruotos į vientisą krizių valdymo sistemą.
Dalis Koncepcijos III skyriuje nurodytų teisės aktų nuostatų jau įgyvendinta. Krizių valdymo sistema veikia per ministerijas ir kitas pagal kompetenciją vykdančias šią veiklą valstybės institucijas, taip pat per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtą Krizių valdymo komitetą. Krizių valdymo koordinavimo funkciją atlieka Ministro Pirmininko tarnyba.
6. Galiojančiuose teisės aktuose neapibrėžtos krizės, rizikos veiksnio ir grėsmės sąvokos. Krizė dažnai tapatinama su ekstremalia situacija arba ekstremalią situaciją bandoma išskirti iš bendrojo krizės valdymo konteksto.
7. Esamų teisės aktų nuostatos neužtikrina institucijų ar jų padalinių, atsakingų už krizių prevenciją ir valdymą, sąveikos visais valstybės valdymo lygmenimis.
8. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, įpareigojančios valstybės institucijas pagal kompetenciją nuolat atlikti rizikos veiksnių ir grėsmių šalies nacionaliniam saugumui analizę.
9. Galiojančių teisės aktų nuostatos nepakankamai užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą krizių prevencijos ir valdymo srityje, teisės aktuose nenustatyti nacionalinių krizių valdymo procedūrų derinimo su atitinkamomis NATO ir Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis principai.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
11. Rengiant Koncepciją, buvo analizuojama Europos Sąjungos ir NATO valstybių patirtis ir krizių valdymo teisinis reglamentavimas.
Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra vienodo krizių valdymo modelio. Dalyje šalių krizių valdymas orientuotas tik į ekstremalių situacijų (nelaimių ir katastrofų) valdymą, dalis funkcijų ir atsakomybės priskirta vietos valdžios institucijoms (savivaldybėms). Kai kuriose šalyse krizių valdymas išskiriamas į šalies ekstremalių situacijų valdymą ir tarptautinių krizių, kylančių už šalies ribų, valdymą ir koordinavimą.
12. Nyderlandų Karalystės krizių valdymo sistemoje kiekvienas ministras atsakingas už savo srities krizių valdymą, o koordinuojamąją funkciją atlieka vidaus ir Karalystės reikalų ministras – jis koordinuoja pasirengimą valdyti krizes ir formuoja politiką krizių valdymo klausimais. Krizių valdymui koordinuoti prie Vidaus ir Karalystės reikalų ministerijos nuolat veikia Nacionalinis krizių centras, atsakingas už informacijos perdavimą ir įvairių ministerijų bei vietos savivaldos institucijų vykdomų administracinių priemonių koordinavimą, ir Nacionalinis informacijos centras, atsakingas už visuomenės informavimą. Reagavimas į nelaimes (gelbėjimas, padarinių šalinimas ir panašiai) yra savivaldybių atsakomybė. Nelaimės atveju pirmiausia bendradarbiauja savivaldybės regioniniu lygiu, o jeigu regioninių išteklių nepakanka, kreipiamasi pagalbos į vidaus ir Karalystės reikalų ministrą, ir šis imasi koordinuojamojo vaidmens.
13. Lenkijos Respublikoje krizių valdymo sistema apima visų rūšių krizines situacijas. Ekstremalių situacijų valdymas Lenkijos Respublikoje – sudėtinė krizių valdymo sistemos dalis. Sistemos subjektus, jų funkcijas ir visų lygių valdymą nustato Krizių valdymo įstatymas. Už krizių valdymą Lenkijos Respublikos teritorijoje atsakinga Ministrų Taryba. Skubiais atvejais atsakingas už krizių valdymą gali būti skiriamas vidaus reikalų ministras. Valdymas organizuotas 3 lygiais: nacionaliniu, regioniniu, vietiniu. Kiekviena ministerija atsakinga už pasirengimą krizėms pagal kompetenciją. Kiekviename valdymo lygyje sukurtos krizių valdymo grupės. Ministrų Tarybai padeda Vyriausybės krizių koordinavimo grupė. Jai vadovauja Ministras Pirmininkas, jo pavaduotojai – vidaus reikalų ministras ir krašto apsaugos ministras. Ši grupė teikia Ministrų Tarybai pasiūlymus dėl priemonių ir veiksmų, būtinų krizėms valdyti valstybės lygiu.
14. Švedijos Karalystėje už bendrą šalies parengtį ir krizių valdymą atsakinga Gynybos ministerija, tačiau nacionaliniu lygiu veikia ir kitos institucijos bei agentūros, kurioms Vyriausybė skiria papildomų užduočių esant krizinėms situacijoms. Pasirengimą krizėms ir krizių valdymą koordinuoja Švedijos Karalystės krizių valdymo agentūra, kurios užduotis – aktyvinti ir remti kitų institucijų ir agentūrų krizių valdymo veiksmus, taip pat padėti gerinti regioninių ir vietinių lygių krizių valdymo gebėjimus. Atskiri subjektai, įvairios gelbėjimo tarnybos ir agentūros yra nepriklausomos didelius įgaliojimus turinčios institucijos. Sprendimus priima pačios agentūros, privalomai bendradarbiaudamos su kitomis agentūromis. Krizės metu Švedijos Karalystės krizių valdymo agentūra per savo informacinį tinklą Vyriausybei teikia informaciją apie krizės eigą. Švedijos Karalystės krizių valdymo sistemą sudaro 3 lygiai: vietinis (savivaldybių), regioninis (apskričių) ir nacionalinis. Pirmųjų dviejų lygių atsakomybė paremta geografiniu principu.
15. Latvijos Respublikoje patvirtinta nacionalinio saugumo koncepcija, kurioje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas – tai ne tik politinio ar karinio pobūdžio grėsmė, bet ir rizikos veiksniai bei grėsmės ekonominiame, socialiniame, aplinkos apsaugos sektoriuose, geopolitinė aplinka, užsienio politika. Krizių valdymą reglamentuojančios nuostatos įteisintos Nacionalinio saugumo įstatyme. Civilinių, karinių struktūrų ir nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimo koordinavimo funkciją siekiant įveikti krizes atlieka Krizių kontrolės taryba, vadovaujama Ministro Pirmininko. Tarybą aptarnauja Krizių kontrolės tarybos sekretoriatas, atliekantis institucijų koordinavimo funkcijas.
16. Estijos Respublikoje veikia Vyriausybinis krizių komitetas, Regioninis krizių komitetas ir vietos savivaldybių krizių komitetai. Krizių valdymo komiteto funkcijas reglamentuoja Valstybinis nepaprastosios padėties įstatymas ir Ekstremalių situacijų įstatymas.
17. Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos įvairiose šalyse vadinamos skirtingai, tačiau organizavimo principai panašūs. Krizės sąvoka vartojama kalbant apie civilines krizes, o pagrindinis krizių valdymo uždavinys – nedelsiant reaguoti į krizines situacijas, kai dėl būtinumo skubiai reaguoti įprastiniai bendradarbiavimo ir koordinavimo būdai būtų neveiksmingi.
Nacionalinių krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemų organizavimas vietos regionų lygiu labai skiriasi, tačiau strateginiu lygiu už krizių valdymą daugelyje valstybių atsako vyriausybės vadovas. Krizių valdymas prasideda nuo žemiausio – savivaldos – lygio, o plintant krizei ar prireikus pasitelkti papildomų išteklių pereina į regioninį ar valstybės lygį. Už ekstremalių situacijų valdymo ir civilinės saugos politikos įgyvendinimą dažniausiai atsako Vidaus reikalų ministerija.
Koncepcijoje siūlomas krizių valdymo teisinio reglamentavimo modelis nesutampa su kurios nors kitos valstybės teisinio reglamentavimo modeliu. Įvertinus kitų valstybių ir Lietuvos Respublikos teisinius aspektus, pasirinktos priimtiniausios krizių valdymo teisinio reglamentavimo nuostatos.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
18. Europos Sąjungos teisė krizių valdymo nereglamentuoja. Vadovaujamasi subsidiarumo principu ? valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už krizių valdymą jų teritorijoje. Tačiau, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos prašymą (Hagos programos 2.4 punktas) nustatyti Europos Sąjungos tarpvalstybinio poveikio krizių valdymo integruotą priemonę, 2006 metų birželį Tarybai buvo pateiktas Europos Sąjungos nepaprastosios padėties ir koordinavimo priemonių vadovas (toliau – Vadovas). Tai „gyvas“ dokumentas, kurį pirmininkaujanti valstybė narė ir Tarybos generalinis sekretoriatas turi nuolat atnaujinti ir patikslinti (naujausia Vadovo versija patvirtinta 2010 m. kovo 5 d. – „Manual on EU Emergency and Crisis coordination“ Nr. 7154/10). Laikantis subsidiarumo principo, Vadove nenustatomos jokios prievolės ir nekeičiama nustatyta kompetencija. Vadovu taip pat siekiama pripažinti valstybių narių tarpusavio paramos, kurią jos solidariai teikia viena kitai didelio masto nepaprastosios padėties atveju, vertę. Vadove krizių valdymo sąvoka apima įvairius sektorius, tarp jų civilinę saugą, teisėsaugą, viešąją tvarką ir privatų sektorių. Vadovas skirtas naudotis kilus išorės krizėms ir krizėms Europos Sąjungoje, o jo paskirtis ? padėti valstybėms narėms nepaprastosios padėties atvejais. Jis nepažeidžia galiojančių krizių valdymo procedūrų, kurios taikomos reaguojant į krizines situacijas pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką. Vadove pažymėta, kad visų nepaprastosios padėties atvejų ir (arba) krizių sukeltas poveikis, politinis poveikis ir atitinkami reagavimo į tokias situacijas veiksmai skiriasi.
19. NATO krizių valdymo procedūros nustatytos NATO atsako į krizes vadove (toliau – NCRS) (AC/237-D(2010)0001). Valstybių narių prašoma patikslinti nacionalines sistemas ir užtikrinti suderinamumą su NCRS nustatytais principais ir procedūromis. NCRS nenustato kitų reikalavimų nacionalinėms krizių valdymo sistemoms, čia pateikta priemonių visuma, jų taikymas, taikymo procedūros ir būtini NATO padalinių, valstybių narių veiksmai.
2010 metais patvirtintoje NATO strategijos koncepcijoje pabrėžiama, kad krizių valdymas yra vienas iš 3 pagrindinių saugumo užtikrinimo uždavinių. Pažymima, kad Aljansas politinėmis ir karinėmis priemonėmis aktyviai sieks išvengti krizių, galinčių pakenkti Aljanso saugumui, taip pat prisidės prie jų valdymo ir konfliktinių situacijų stabilizavimo ir rems iki krizių buvusios padėties atkūrimą. Tam Aljansas parengė konsultavimosi, krizių valdymo ir ekstremalių situacijų planavimo procedūras. NATO krizių valdymo procedūros nustatytos NCRS. Čia pateikta priemonių visuma, jų taikymas, taikymo procedūros ir būtini NATO padalinių, valstybių narių veiksmai. Nors šis dokumentas rekomendacinio pobūdžio, tačiau valstybės narės privalo užtikrinti suderinamumą su jame aprašytais principais ir procedūromis.
VII. SIŪLOMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO NUOSTATOS
20. Įstatymu siūloma nustatyti krizės Lietuvos Respublikoje paskelbimo pagrindus ir tvarką, už krizių prevenciją ir jų valdymą atsakingų institucijų ir jų padalinių kompetenciją, teises ir pareigas, sąveiką prognozuojant krizes, vykdant jų prevenciją ir valdymą Lietuvoje ir reaguojant į krizes kitose šalyse, santykį su civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, taip pat derinimą su NATO ir Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis, jų derinimo principus, tarptautinį bendradarbiavimą krizių prevencijos ir valdymo srityje.
21. Įstatyme siūloma apibrėžti šias sąvokas:
Krizė – tarptautinio ar šalies įvykio arba proceso nulemta situacija, kuri kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir kurios galimiems padariniams užkardyti ar esamiems padariniams šalinti būtinos specialios priemonės.
Krizių valdymas – koordinuota valstybės institucijų veikla, kuria siekiama pašalinti krizes sukėlusias priežastis, sumažinti krizių poveikį ir atkurti įprastą padėtį.
Krizių prevencija – informacijos apie rizikos veiksnius ir grėsmes kaupimas, apdorojimas ir analizė, grėsmių pokyčių stebėjimas, krizių numatymas ir ankstyvasis krizę keliančių veiksnių neutralizavimas.
Rizikos veiksniai – nepalankios išorinės ar vidinės aplinkybės ir galimi veiksniai, galintys sukelti įtampą ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Grėsmės – reiškiniai, situacijos ar aplinkybės, keliantys pavojų pagrindinėms valstybės ir visuomenės vertybėms, gyvybiniams interesams, saugumui ir stabilumui.
22. Lietuvos Respublikoje krizių valdymą užtikrina ir valdant krizes dalyvauja:
23. Valstybės gynimo taryba, jeigu kyla grėsmė teritoriniam vientisumui, gali inicijuoti krizės paskelbimą, prireikus svarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus dėl krizės paskelbimo.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skelbia ir atšaukia krizę, tvirtina krizėms valdyti ir jų padariniams šalinti būtinas priemones (tarp jų ir dėl civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų pasitelkimo), prireikus teikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus. Jeigu kyla grėsmė valstybės lygio ekstremaliai situacijai peraugti į krizę, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytas Krizių valdymo komitetas koordinuoja krizių valdymą. Jam vadovauja Ministras Pirmininkas. Krizių valdymo komitetas, atsižvelgdamas į krizės pobūdį, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti Krizių operacijų centrą, skirtą krizei valdyti ir jos padariniams šalinti. Krizių valdymo komitetas, įvertinęs susidariusią situaciją, gali teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą paskelbti ar atšaukti krizę.
26. Ministro Pirmininko tarnyba koordinuoja krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti, tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka renka informaciją apie susidariusią krizinę situaciją, atlieka jos analizę ir teikia ją Ministrui Pirmininkui ir Krizių valdymo komitetui; teikia institucijoms pasiūlymus ir rekomendacijas dėl krizių prevencijos ir valdymo krypčių ir šios veiklos tobulinimo; koordinuoja grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo, grėsmių sąrašo sudarymo ir grėsmių mažinimo prioritetų nustatymo parengimą ir teikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
27. Krizių operacijų centras sudaromas iš valstybės institucijų atstovų. Jis įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) Krizių valdymo komiteto priimtus sprendimus, organizuoja krizių padarinių šalinimą. Krizių operacijų centro vadovą skiria Ministras Pirmininkas.
28. Ministerijos ir kitos įstaigos pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka rizikos veiksnių ir grėsmių šalies nacionaliniam saugumui analizę, rengia jų šalinimo priemones ir jas įgyvendina.
29. Įstatymas nustatys NATO ir Europos Sąjungos sutartų procedūrų krizių prevencijos ir valdymo srityse taikymo ir tarptautinio bendradarbiavimo krizių prevencijos ir valdymo srityse principus.
VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO PADARINIAI
31. Priėmus Įstatymą bus sukurta viena krizių prevencijos ir valdymo sistema, taip pat užtikrinta jos sąveika su civilinės saugos ir gelbėjimo sistema.
32. Įstatymas nustatys krizių valdymo principus, krizių valdymo sistemos subjektus ir jų tarpusavio sąveiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko tarnybos, ministerijų ir kitų valstybės valdymo institucijų veiklos krizių prevencijos ir valdymo srityje teisinius pagrindus, funkcijas ir kompetenciją.
IX. FINANSINIS IR EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
35. Įstatymą sudarys 5 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Krizių valdymas; III. Krizių prevencija; IV. Tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo srityje; V. Baigiamosios nuostatos.
36. I skyriuje bus apibrėžta Įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos, nustatyti krizių valdymo sistemos tikslai ir uždaviniai, krizių paskelbimo ir atšaukimo pagrindai, teisiniai krizių valdymo pagrindai.
37. II skyriuje bus nustatyti krizių valdymo sistemos dalyviai ir jų kompetencija, krizių valdymo tvarka.
38. III skyriuje bus nustatyti krizių prevencijos dalyviai ir jų kompetencija, krizių prevencijos vykdymo tvarka.
39. IV skyriuje bus nustatytas krizių prevencijos ir valdymo procedūrų derinimas su NATO ir Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis, jų derinimo principai, tarptautinis bendradarbiavimas krizių prevencijos ir valdymo srityje.
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
41. Kartu su Įstatymu reikės parengti Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl keitimosi informacija tarp valstybės institucijų, institucijų veiklos procedūrų ir sąveikos krizių prevencijos ir valdymo atvejais Lietuvoje ir užsienyje tvarkos, rizikos veiksnių, krizinių reiškinių ir krizių indikatorių vertinimo metodikos, nacionalinių grėsmių lygių kriterijų, jų nustatymo ir valstybės institucijų reagavimo į atitinkamą grėsmės lygį tvarkos, Krizių operacijų centro nuostatų projektus.