LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL RAMBYNO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2006 m. liepos 14 d. Nr. D1-346
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu,
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1.1. per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Rambyno regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
2.1.2. skelbti Rambyno regioninio parko tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://www.vstt.lt;
2.2. Rambyno regioninio parko direkcijai organizuoti Rambyno regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
__________________
*Rambyno regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Su Rambyno regioninio parko tvarkymo plano brėžiniu galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://www.vstt.lt. Rambyno regioninio parko tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-346
RAMBYNO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO
PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rambyno regioninio parko tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).
2. Rambyno regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:
2.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Rambyno regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KOn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo (GEk), kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo (GEp) tvarkymo zonos;
3.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) ir intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.3. edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos edukacinė (NDn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. GAMTOSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
4. Svarbiausios gamtosaugos kryptys, siekiant išsaugoti kraštovaizdžio stabilumą regioniniame parke, yra šios:
5. Gamtinio karkaso teritorijų natūralumui padidinti numatyta:
5.1. skatinti kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą visame regioniniame parke, išlaikyti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius, taikant specialias kraštovaizdžio formavimo priemones;
5.3. griežtai reguliuoti teritorijos naudojimą, statybų plėtrą ir esamų statinių rekonstrukcijos darbus, neprojektuoti ir nestatyti stambių pramonės, žemės ūkio, techninių ar kitokių kompleksų;
5.4. apsaugoti šlaitus nuo ardymo, nepažeidžiant augalinės dangos šlaituose, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą, nekeičiant šlaitų profilių, nevykdant inžinerinių, statybos darbų šlaitų viršuje;
6. Regioniniame parke rekomenduojama transformuoti į žemės ūkio paskirtį kai kurias šiuo metu mišku bei krūmynais užžėlusias teritorijas. Ši tvarkymo priemonė pirmiausia taikytina vertingų geomorfologinių objektų vizualiniam raiškumui padidinti ((Z)MAb) ir ((Ž)MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
7. Regioniniame parke rekomenduojamos šios gamtotvarkos priemonės:
7.4. dalies mažų miško aikštelių, pievučių ir pelkučių išsaugojimas Bitėnų, Rambyno, Šereitlaukio miškuose;
7.6. specialių biologinę įvairovę didinančių priemonių įgyvendinimas (medžių su uoksais ir stambiais lizdais palikimas, inkilų kėlimas, skruzdėlynų apsauga, introdukuotų rūšių sodinimo ribojimas ir pan.);
8. Regioninio parko šiaurinėje agrarinėje dalyje (Vilkyškių apylinkėse), formuojant arba palaikant agroparkinį kraštovaizdį, rekomenduojama formuoti grupinius mišrios sudėties medynus.
9. Siekiant užtikrinti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio vertės išlikimą, į gamtos paveldo objektų sąrašą siūlyti įtraukti ornitologinį objektą – unikalią gandrų koloniją ir geomorfologinį objektą – keturių kalvų kompleksą (Kaskalnio kalvą) Bitėnų kaime.
10. Numatytos šios pagrindinės kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės:
10.1. sutvarkyti ir parengti lankymui svarbiausias gamtos vertybes:
10.2. stiprinti biotos kompleksų apsaugą:
10.2.1. regioninio parko miškuose pagal kraštovaizdžio tvarkymo zonas taikyti biologinę įvairovę palaikančią kirtimų sistemą;
10.2.2. Ragainės vingio hidrografiniame draustinyje palaikyti ornitologiniu ir chiropterologiniu (šikšnosparniams svarbios teritorijos) požiūriu palankią žemėnaudų struktūrą;
10.3. formuoti gamtinę agrarinę bei rekreacinę aplinkas:
10.3.2. pakeisti želdinių struktūrą Šereitlaukio tvenkinio pakrantėje, urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje;
10.3.3. įveisti naujus miško želdinius nenašiuose agrariniuose plotuose Vilkyškių bei Bitėnų geomorfologiniuose draustiniuose (ant Velnio kalno ir ant Vilkyškių gūbrio), taip pat Šereitlaukio kaimo aplinkoje;
10.3.4. valyti Mergežerio, Bitežerio rekreacinių atabradus nuo viršvandenės augalijos, valyti rekreacijai naudojamą Šereitlaukio tvenkinį, tvarkyti Žiogės ir Bitės upelių pakrantes;
10.3.6. naudojant mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius įamžinti buvusių vienkiemių ir eiguvų (Stoškynės eiguvos, Šereitlaukio polivarko) atminimą Dalnycoje ir Stoškynėje, išsaugoti buvusias Stoškynės, Dalnicos sodybvietes neužželdintas mišku;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Regioninio parko kultūros paveldo vertybės saugomos šiais būdais:
11.1. išsaugomos vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą (pagrindinis kultūros paveldo vertybių apsaugos būdas);
12. Rambyno regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:
12.3. teikti pasiūlymus dėl specialaus apsaugos statuso neturinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių bei objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, įtraukimo į kultūros vertybių registrą (Šereitlaukio spirito varykla, tarpukario Lietuvos Respublikos pasieniečių sodyba, medžių alėjų liekanos, Vilkyškių pieninės senoji dalis, buvusios Vilkyškių ir Bardėnų kaimo mokyklų sodybos ir kt.);
12.4. organizuoti regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo būklės stebėjimą (monitoringą);
12.5. išlaikyti ir puoselėti gyvenviečių ir kaimų erdvinę struktūrą, tradicinę architektūrą, ypač Vilkyškių urbanistiniame, Šereitlaukio architektūriniame draustiniuose ir Pempynės kaime;
12.6. puoselėti Mažosios Lietuvos krašto etnokultūros tradicijas, senuosius amatus ir verslus, vietovardžius ir vandenvardžius;
12.8. organizuoti sunykusių kultūros vertybių atkūrimą bei išlikusių vertybių privačiose teritorijose (Šereitlaukio ir Pempynės dvarai) tvarkymą, organizuoti pažeistų kultūros paveldo objektų tiriamuosius darbus bei jų tvarkymo projektų parengimą;
12.9. atkurti ne tik atskirų gyvenviečių, bet ir bendrą Rambyno regioninio parko kaimiškojo kraštovaizdžio tradicinį charakterį, saugant istoriškai susiklosčiusio plano, užstatymo ir vaizdo archetipus, padedančius išlaikyti krašto savitumą;
12.10. saugoti visus medinius ir raudonų plytų etnografinių bruožų turinčius pastatus (iškilus poreikiui juos keisti, turi būti atliekami papildomi tyrimai jų kultūrinei išliekamai vertei nustatyti ir fiksuoti);
13. Rambyno regioninio parko kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatytos šios priemonės:
13.1. prieš vykdant statybos darbus atlikti Vilkyškių istorinių gyvenamųjų pastatų, Šereitlaukio, Vilkyškių, Pempynės buvusių dvarviečių, Opstainių, Bitėnų, Bardėnų kaimų urbanistinius ir architektūrinius tyrimus;
13.2. parengti Šereitlaukio ir Pempynės dvarų sodybų fragmentų (senojo rūsio Šereitlaukyje, ūkinio pastato Pempynėje ir kt.) regeneravimo projektus;
13.3. rinkti archyvinę medžiagą apie pievininkų, laukininkų kaimų, mokyklų, buvusių kitų įstaigų, statinių, sodybų bei pastatų architektūrinio paveldo grupes, kaimų struktūrą bei žemėvaldą;
13.4. organizuoti Vilkyškių miestelio bei Bitėnų ir Šereitlaukio kaimų teritorijų planavimo dokumentų parengimą siekiant kompleksiškai spręsti paminklotvarkos problemas šiose teritorijose;
V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
15. Rambyno regioninio parko uždaviniai plėtojant rekreaciją yra šie:
16. Prioritetinėmis rekreacijos kryptimis Rambyno regioniniame parke laikomas pažintinis turizmas ir bendrasis poilsiavimas. Pagrindiniai Rambyno regioninio parko rekreaciniai ištekliai yra prie Merguvos, Bitežerio ežerų, Jūros pakrančių ruože ir Šereitlaukio tvenkinio teritorijoje.
17. Rambyno regioniniame parke laikomasi šių rekreacijos teritorinio plėtojimo principų:
17.1. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami esamuose urbanistinės infrastruktūros taškuose (vietose) arba tik tvarkymo plane numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį ir siekiant, kad poilsiautojų ir turistų nakvynės vietų susitelkimas atitiktų kraštovaizdžio sukultūrinimo ir užstatymo laipsnį;
17.2. formuojamos vandens turizmo, autoturizmo, dviratininkų bei pėsčiųjų turizmo rekreacinės sistemos;
17.3. puoselėjama etnokultūra, tradicinė kaimo gyvensena, vietos gyventojai skatinami imtis rekreacinio verslo, pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo regioninio parko lankytojams;
18. Rambyno regioninio parko rekreacinio naudojimo sistemą sudaro autoturizmui pritaikyti keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai bei vandens turizmo trasos su atokvėpio ir poilsio, apžvalgos aikštelėmis bei stovyklavietėmis, lankytojų centrai, specialaus apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos (kempingai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai bei kiti specialaus apgyvendinimo paslaugų teikėjai), kaimo turizmo sodybos ir pan.
19. Rekreacinė infrastruktūra Rambyno regioniniame parke kuriama ir tvarkoma laikantis šių nuostatų: rekreacinės infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse panaudojami netekę ankstesnės paskirties, tačiau tinkami rekreacijai pastatai, esami rekreaciniai objektai tvarkomi pagal gyvenviečių detaliuosius planus.
20. Rambyno regioniniame parke gali būti kuriami ir pramoginės-sportinės rekreacijos centrai, kurių veikla sietina su etnokultūros tradicijomis (žirgų sportas, medžioklė).
21. Regioninio parko kaimų pritaikymo poilsio reikmėms nuostatos yra šios:
21.1. kaimuose, esančiuose rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje, ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) ir intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonose skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas;
21.2. nauji statiniai turi atitikti charakteringus regionui architektūrinius statinio bruožus, imituojant buvusių sodybų stilių;
21.3. Bitėnų rekreacinėje gyvenvietėje gali būti atstatomos buvusios sodybos (GRe) zonoje arba statomi nauji pastatai (GRi) zonoje. Šie pastatai turi būti pritaikyti rekreacinei paskirčiai, juose įrengiant specialaus apgyvendinimo paslaugų įstaigas (poilsio namus, jaunimo nakvynės namus, sveikatingumo kompleksus, kaimo turizmo sodybas ir pan.);
22. Rambyno regioninio parko rekreacinio naudojimo sistemą numatoma plėtoti šiais būdais:
22.1. skatinti žmones lankytis regioniniame parke pažintiniais tikslais. Regioniniame parke prioritetas teikiamas trijų pažintinio turizmo rūšių sistemos formavimui – autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo. Žiemos sezono metu dviračių-pėsčiųjų turizmo trasos bei jų įranga gali būti panaudota slidžių turizmui. Papildoma vystytina regioninio parko lankymo forma Rambyno regioniniame parke laikytinas vandens turizmas ir žirginis turizmas;
22.2. siekiant vystyti autoturizmą ir dviračių turizmą, gerinti regioninio parko kelių būklę. Turizmui pritaikomi esami bendro naudojimo automobilių keliai, miško bei lauko keliai. Tais atvejais, kai autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutai sutampa, o autokeliais vyksta intensyvus transporto eismas, dviračių takai įrengiami šalia šių kelių važiuojamosios dalies. Takai, kurie naudojami kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, padengiami kieta danga;
22.3. atkurti vandens turistinį kelią Nemuno upe (Nemunu numatyta respublikinė vandens turizmo trasa, Jūros upe praeina vandens turistų maršrutai). Tam tikslui įrengti prieplaukas tvarkymo plane pažymėtose vietose;
22.4. gerinti sunkiai pravažiuojamų ir praeinamų vietų dangą, pastatyti reikiamus informacinius ženklus ir kitą įrangą;
22.5. sukurti specializuotą kempingų, poilsiaviečių ir sustojimo bei apžvalgos aikštelių sistemą vandens, automobilių, dviračių bei pėsčiųjų turizmui aptarnauti;
22.7. suformuoti regioninio parko tvarkymo plane numatytus miško parkus, įrengti būtiną rekreacinę infrastruktūrą;
22.8. skirtingų galimybių ir interesų lankytojų poreikiams tenkinti įrengti įvairaus pobūdžio (automobilių, dviračių, pėsčiųjų) ir ilgio turizmo maršrutus. Daugumai jų numatytos trumpinančiosios ir jungiančiosios žiedinės atkarpos, sudarančios galimybę sudaryti įvairius dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo maršrutų junginius. Rambyno regioninio parko pažintinio turizmo trasų sistemą sudaro:
22.8.1. autoturizmo maršrutai: žiedinė autoturizmo trasa: Vilkyškiai–Opstainys–Šereitlaukis–Bitėnai–Bardėnai–Lumpėnai–Vilkyškiai, tranzitinė autoturizmo trasa regiono keliu maršrutu Vilkyškiai–Opstainys–Šereitlaukis–Bitėnai–Bardėnai (toliau keliaujama link Pagėgių), alternatyvinė autoturizmo trasa, esant pavasariniam užliejimui, maršrutu Vilkyškiai–Raudondvaris–Pempynė–Bitėnai–Bardėnai;
22.8.2. dviračių turizmo maršrutai: nacionalinis maršrutas „Nemuno dviračių žiedas“, dvi planuojamos žiedinės trasos: „Mažasis žiedas“ ir „Didysis žiedas“;
23. Organizuojant rekreacinės infrastruktūros kūrimą, numatoma atlikti šiuos darbus:
23.3. projektų keliams tiesti arba pagerinti autoturizmo trasų ruožuose: Vilkyškiai–Šereitlaukis; Šereitlaukis–Bitėnai; Raudondvaris–Pempynė–Bitėnai parengimas;
23.4. kelių padengimas kieta danga šiuose regioninio parko turizmo trasų ruožuose: Bitėnai–Bardėnai; Lumpėnai-Bitėnai; Bardėnai–Pumpėnai;
23.5. takų bei lieptų dviračių-pėsčiųjų turizmo trasose: Vilkyškiai–Opstainys–Pempynė–Šereitlaukis; Šereitlaukis–Koplyčkalnis–Stoškynė–Bitėnai; Bitėnai–Rambynas–Bardėnai; Šereitlaukis–Merguvos ežeras įrengimas;
23.6. Bitėnuose stendo su informacija apie etnografinio kaimo praeitį, jo ypatybes, pažymint juose įdomiausias kaimo vietas, pastatymas. Regyklų į istorinius objektus įrengimas. Palaipsnis ženklais ir simboliais (medžiais ir jų grupėmis, informaciniais stendais ar paminkliniais ženklais) senojo kaimo struktūros atkūrimas, lankytojams parodant jo buvusį dydį, sodybų gausą, atskirų sodybų gyventojus, kt.;
23.7. Šereitlaukyje stendo, informuojančio apie visą Šereitlaukio kultūrinį kompleksą bei jo atskiras sudėtines dalis, pastatymas. Regyklų nuo Apšriūtų kalno, nuo Koplyčkalnio ir nuo Šereitlaukio piliakalnio formavimas. Simboliais – informaciniais ženklais buvusių (sunaikintų po 1944 m.) objektų vietų pažymėjimas. Prie šiaurvakarinio įvažiavimo į regioninį parką informacinio stendo apie regioninį parką ir jo lankytinas vietas pastatymas;
23.8. kultūrinio pobūdžio mokomojo tako „Martyno Mažvydo kelias“, kuriame būtų pristatomos su M. Mažvydu susijusios svarbiausios vietos bei objektai, įrengimas;
23.9. Opstainių kultūrinio komplekso eksponavimas (įrengiant ekspoziciją „Opstainys – ūkininkų laukininkų kaimo pavyzdys“, kt.), kultūros vertybių Bardėnuose ir Vilkyškiuose eksponavimas;
23.10. siekiant eksponuoti kultūrines vertybes, kultūrinio pobūdžio mokomojo tako „Išnykusių kaimų pėdsakais“ įrengimas;
23.11. XVI–XVII a. senovinio vieškelio „Tilžė–Tauragė“ per Šereitlaukį arba senovinio kelio „Ragainė–Bitėnai“atkarpas įamžinimas;
23.12. regyklų, apžvalgos bokštų įrengimas pagal projektus šiose vietose: ant Šereitlaukio piliakalnio, Vilkyškių gūbrio, Bardėnų kalvos, Vilkyškių miestelio kalvos, Vilkyškių piliakalnio, Koplyčios kalno, Apšriūtų kalno; gerinti infrastruktūrą regyklose ant Rambyno kalno, prie regioninio parko direkcijos esančioje apžvalgos vietoje į Ragainės miestą, keturių kalvų regykloje Bitėnuose (Kaskalnyje);
23.13. automobilių apsisukimo aikštelių prie Vilkyškių, Opstainių, Šereitlaukio piliakalnių, prie posūkio Milžinkapio senkapio link – automobilių stovėjimo aikštelių prie Rambyno kalno (2 vnt.) įrengimas;
23.14. stovyklaviečių prie Merguvos ir prie Jūros upės, tvarkymo plane pažymėtose vietose vienos stacionarios ir dviejų mobilių prieplaukų įrengimas;
23.15. atokvėpio vietų prie Lumpėnų (miške šalia kelio), Koplyčkalnyje, pietinėje Bitėnų dalyje, prie Bitežerio ir miške netoli Merguvos įrengimas;
VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
24. Pagrindinės nuostatos, kuriomis remiamasi formuojant kaimų ir gyvenviečių bei infrastruktūros plėtrą Rambyno regioniniame parke, yra šios:
24.2. kaimų ir gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas siekiant geriau tenkinti regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes;
25. Regioninio parko urbanistinė politika grindžiama gyvenviečių ir kaimų tvarkymo diferencijavimu, atitinkančiu regioninio parko skirstymą į tvarkymo zonas su skirtingais reglamentais.
26. Vilkyškių miestelio senoji dalis, Šereitlaukio, Bitėnų, Pempynės, Bardėnų, Opstainių, Keleriškių kaimai, išsaugoję kultūros paveldo požiūriu vertingą istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei architektūros elementus, tvarkomi išryškinant vertingąsias savybes.
27. Bitėnų kaimo (pietinė bei pietvakarinė jo dalys), ateityje turinčio tapti rekreacijos organizavimo ir aptarnavimo centru, tvarkymas grindžiamas rekreacinių poreikių tenkinimu.
28. Gyvenviečių dalių, esančių geoekologiniu požiūriu svarbiose vietose ir turinčių didelę įtaką estetiniam kraštovaizdžio potencialui, tvarkymas grindžiamas apsauginiu prioritetu. Tai pietinė Vilkyškių miestelio dalis.
29. Rambyno regioninio parko draustiniuose gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Regioniniame parke, išskyrus draustinius, naujų statybų plėtra galima tvarkymo plane nustatytose gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Išimtis – rekreacinės paskirties statiniai (viešbučiai, kempingai, kt.), kurie gali būti statomi išskirtose urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
30. Naujai kuriamoms sodyboms bendras užstatymo plotas negali viršyti 300 m2. Perstatant ar atstatant pastatus žemės sklypuose, kuriuose iki šio tvarkymo plano įsigaliojimo užstatymo plotas viršija 300 m2, ši nuostata netaikoma.
31. Parengus pastatų rekonstrukcijos, perstatymo projektus ir likvidavus priestatus bei menkaverčius senus pastatus, regioniniame parke galima perstatyti statinius ar vietoje kelių nedidelių statinių statyti stambesnius ūkio pastatus.
32. Viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais.
33. Rekreacinio prioriteto zonose negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos, taip pat ir naujų ūkio pastatų.
34. Numatyta Raudondvario kaimo plėtra bei užstatymo tankinimas Šereitlaukio kaime su būdinga tam kraštui architektūra.
35. Regioniniame parke išsaugomas esamas kelių tinklas, gerinamos jų dangos, prioritetas teikiamas autoturizmui svarbioms atkarpoms. Gerinant kelius, numatytus naudoti autoturizmui ir dviračių turizmui, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, akmenimis grįsti ruožai), įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės. Vidinių ūkinių bei privažiuojamųjų kelių nustatymo, tikslinimo ir statybos klausimai sprendžiami rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus.
36. Visose gyvenvietėse ir kaimuose, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų ir apsaugos reglamento reikalavimų, taip pat kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį miestelio, kaimo vaizdą bei kraštovaizdį. Šie darbai vykdomi pagal detaliuosius ir specialiuosius planus.
37. Pagrindinės Rambyno regioninio parko inžinerinės infrastruktūros plėtros nuostatos yra šios:
37.1. regioninio parko kaimuose pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms, didesniuose kompaktiškuose kaimuose, esant poreikiui, įrengiant vandentiekį. Bitėnams ir šalia regioninio parko esančiam Lumpėnų, Šereitlaukio kaimui būtina įrengti nutekamųjų vandenų valymo įrenginius;
37.2. ribojamas naujų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų tiesimas, ypač konservacinio ir rekreacinio prioriteto zonose, pirmenybę teikiant požeminiams kabeliams;
38. Regioniniame parke reglamentuojama mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių (tvorų, reklamos, inžinerinių įrenginių) statyba. Svarbiausios nuostatos yra šios:
38.1. laikytis istoriškai susiklosčiusių aptvėrimo tradicijų – tvoromis gali būti aptvertos sodybos, visuomeninių įstaigų ir specialių įrenginių sklypai, laukuose gali būti aptveriamos ganyklos, pasėliai, sodai, kt. Tvoros statomos iš natūralių medžiagų – medžio ir kitų tradicinių statybinių medžiagų, būdingų šiam regionui;
39. Užtikrinant valstybės sienos, krašto apsaugos poreikius, Rambyno regioniniame parke gali būti rengiami detalieji planai, detalizuojantys bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus. Šie planai rengiami vadovaujantis Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1315 (Žin., 2000, Nr. 95-2981; 2005, Nr. 5-111).
40. Gali būti rekonstruojami esami bei įrengiami nauji, Valstybės sienos apsaugai užtikrinti reikalingi, takai ir keliai.
41. Pasienio juostoje bei šalia juostos, sienos apsaugai išskirtose (arba strateginės reikšmės objektams reikalingose) teritorijose, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę nustatyta tvarka statyti Valstybės sienos apsaugą užtikrinančius objektus ir įrenginius, atlikti kitą veiklą, susijusią su Valstybės sienos apsauga.
43. Pasienio ruožo teritorijoje Vyriausybės nustatytos Valstybės sienos apsaugos zonos ribos gali būti žymimos draudžiamaisiais ženklais.
44. Numatant palei Nemuną statyti stebėjimo bokštus, statybų organizatorius rengia stebėjimo bokštų išdėstymo schemą ir parenka konkrečias vietas. Schemos rengėjai bendradarbiauja su planavimo procedūrose dalyvaujančių institucijų atstovais parenkant konkrečias bokštų įrengimo, elektros kabelių tiesimo vietas.
45. Siekiant, kad stebėjimo bokštai ir kiti techniniai statiniai itin neišsiskirtų kraštovaizdyje, konstrukcijos dažomos neryškiomis, su aplinka susiliejančiomis spalvomis. Pasikeitus stebėjimo technologijoms arba sienos saugumo užtikrinimo reikalavimams, šie technologiniai statiniai demontuojami, pylimai išlyginami ir aplinka sutvarkoma atstatant buvusias reljefo formas.
______________