KOMISIJOS PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
N U T A R I M A S
DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1996 M. GEGUŽĖS 1 D.
1996 m. balandžio 16 d. Nr. 2
Vilnius
1. Vadovaudamasi 1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-890 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin.,1996, Nr. 7-182) ir atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1996 m. kovo mėn. palyginus su 1995 m. balandžio mėn. sudarė 1,269, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1996 m. gegužės 1 d. 38 000 litų.
2. Nustatyti, kad gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijų pastatų, priimtų eksploatacijai iki 1991 m. sausio 1 d., privatizuojamų butų savininkų pajamos nedeklaruojamos.
3. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1996 m. gegužės 1 d.
PATVIRTINTA
Komisijos privalomam registruoti turtui
įvertinti 1996 m. balandžio 16 d. nutarimu
Nr. 2
PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1996 M. GEGUŽĖS 1 D.
I. PASTATAI
Pastato pavadinimas |
Ploto arba tūrio vienetas |
Naujo pastato 1 m3 (1m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę (litais) |
Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%) |
A |
1 |
2 |
3 |
1. Butai daugiabučiuose pastatuose |
1 m2 bendrojo ploto |
|
|
1.1 mūriniai arba mišrių konstrukcijų |
|
1310 |
0,8 |
1.2 stambiaplokščiai |
|
1141 |
0,8 |
1.3 monolitiniai |
|
1353 |
0,7 |
1.4 rąstų |
|
567 |
1,5 |
1.5 karkasiniai, žiogriniai |
|
394 |
2,5 |
1.6 žiogriniai apmūryti |
|
592 |
2,5 |
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardintus 1. ir 3. punktuose) |
|
|
|
2.1 gyvenamieji namai |
1 m3 |
|
|
2.1.1 skydiniai – rąstų |
|
|
|
2.1.1.1 iki 200 m3 |
|
214 |
1,5 |
2.1.1.2 virš 200 m3 |
|
161 |
1,5 |
2.1.2 mūriniai vieno aukšto |
|
|
|
2.1.2.1 iki 150 m3 |
|
214 |
0,8 |
2.1.2.2 virš 150 m3 |
|
146 |
0,8 |
2.1.3 mūriniai dviejų aukštų |
|
132 |
0,8 |
2.1.4 mūriniai daugiaaukščiai |
|
229 |
0,8 |
2.1.5 stambiapaneliniai |
|
185 |
0,8 |
2.1.6 karkasiniai, žiogriniai |
|
151 |
2,5 |
2.1.7 plūkto molio, skydiniai (senos statybos) |
|
117 |
2,0 |
2.2 gyvenamųjų namų priestatai 1 m3 |
|
|
|
2.2.1 mūriniai |
|
190 |
1,2 |
2.2.2 blokiniai |
|
146 |
1,2 |
2.2.3 mediniai karkasiniai |
|
151 |
2,5 |
2.3 sodo nameliai 1 m3 |
|
|
|
2.3.1 mediniai |
|
200 |
1,5 |
2.3.2 mūriniai |
|
161 |
1,2 |
2.3.3 karkasiniai, žiogriniai |
|
151 |
2,5 |
2.4 garažai, garažų boksai 1 m3 |
|
|
|
2.4.1 mūriniai |
|
141 |
1,2 |
2.4.2 blokiniai |
|
171 |
1,2 |
2.4.3 metaliniai neapšiltinti |
|
58 |
2,0 |
2.4.4 metaliniai apšiltinti |
|
83 |
2,0 |
2.5 ūkiniai pastatai 1 m3 |
|
|
|
2.5.1 mūriniai |
|
127 |
1,2 |
2.5.2 blokiniai |
|
63 |
1,2 |
2.5.3 mediniai karkasiniai |
|
112 |
3,0 |
2.5.4 rąstų |
|
119 |
2,0 |
2.6 ūkinių pastatų priestatai 1 m3 |
|
|
|
2.6.1 plytų ir blokų |
|
97 |
1,2 |
2.6.2 mediniai karkasiniai |
|
112 |
3,0 |
2.7 verandos 1 m3 |
|
|
|
2.7.1 mūrinės vieno aukšto |
|
141 |
1,2 |
2.7.2 mūrinės dviejų aukštų |
|
122 |
1,2 |
2.7.3 medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto |
|
161 |
2,5 |
2.7.4 atviros mūrinės dviejų aukštų |
83 |
1,2 |
|
2.7.5 atviros medinės dviejų aukštų |
97 |
2,5 |
|
2.8 rūsiai |
1 m3 |
122 |
kaip pagr. past. |
2.8.1 pusrūsiai |
|
102 |
kaip pagr. past. |
2.8.2 kiemo mūriniai |
|
185 |
1,2 |
2.9 mansardos mūrinės |
1 m3 |
117 |
kaip pagr. past. |
2.10 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) |
|
|
|
2.10.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai |
1 m2 |
156 |
3,0 |
2.10.2 mediniai, iš molio |
1 m2 |
156 5,0 |
|
2.10.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų |
1 m |
317 |
1,2 |
2.10.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta |
1 m2 |
24 5,0 |
|
2.10.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta |
1 m2 |
39 5,0 |
|
2.10.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta |
1 m2 |
44 3,0 |
|
2.10.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta |
1 m2 |
29 3,0 |
|
2.10.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta |
1 m2 |
19 |
5,0 |
2.10.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti |
1 m2 |
88 |
3,0 |
2.10.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. |
|
175 |
3,0 |
2.10.11 vartai iš lentų, nedažyti vnt. |
|
175 |
5,0 |
2.10.12 vartai iš lentų, dažyti vnt. |
|
253 |
5,0 |
2.10.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio |
1 m2 |
19 |
3,0 |
2.10.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio |
1 m2 |
29 |
3,0 |
2.10.15 takai ir aikštelės iš skaldos |
1 m2 |
5 |
3,0 |
2.10.16 bordiūrai |
1 m |
19 |
3,0 |
2.11 šiltnamiai |
1 m2 |
|
|
2.11.1 metalinio rėmo įstiklinti |
|
73 |
3,0 |
2.11.2 medinio rėmo įstiklinti |
|
63 |
5,0 |
2.11.3 medinio rėmo dengti plėvele |
|
29 |
5,0 |
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) |
|
|
|
3.1 arkiniai metaliniai sandėliai |
1 m2 |
|
|
3.1.1 neapšiltinti |
|
341 |
2,0 |
3.1.2 apšiltinti |
|
599 |
2,0 |
3.2 kultūros paveldo objektai |
1 m3 |
322 |
1,2 |
3.3 administraciniai visuomeniniai |
1 m3 |
|
|
3.3.1 vieno aukšto plytų administraciniai |
|
190 |
0,8 |
3.3.2 dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai |
|
200 |
0,8 |
3.4 vieno aukšto parduotuvės |
1 m3 |
|
|
3.4.1 plytų |
|
263 |
0,8 |
3.4.2 blokų |
|
273 |
0,8 |
3.5 gamybiniai mūriniai |
1 m3 |
117 |
1,2 |
3.6 sandėliai mūriniai |
1 m3 |
112 |
1,2 |
3.7 kuro rezervuarai |
|
|
|
3.7.1 vienasieniai 1–10 m3talpos |
|
97 * |
3,0 |
3.7.2 dvisieniai 15–50 m3 talpos |
|
192 * |
3,0 |
3.8 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.7 punktuose) |
1m3 |
175 |
1,9 |
Pastabos:
1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:
10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %;
4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).
5. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99 – 1994) papildoma:
1) punktai 2.1–3.8 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.: – pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m3, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais didesniais už 1;
3) kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.), statomi prie ilgalaikės statybos, įvertinami – pagrindinės lentelės 2.10 punkte nurodytas kainas dalinant iš šių koeficientų: statybos daliai iki 1990 m. ir 1990 m. – iš 360, 1991 m. – iš 190, 1992 m. – iš 37, 1993 m. – iš 3, 1994 m., 1995 m. ir 1996 m. – iš 2,1.
6 Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį.
7. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.
8. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 3.7 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8.
9. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančias prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos pagrindinės lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai).
10. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:
1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą, priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu, išskyrus naujos statybos objektus, kuriems leidimas išduotas po 1991 m. sausio 1 d. (nebaigta statyba) ir atvejus, kai objekto priėmimo naudojimui aktas arba apskrities valdytojo įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d.;
2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (pagrindinės lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų koeficientai (vietovės koeficientų lentelės 3 skiltis);
Vietovės pavadinimas |
Butai daugiabučiuose pastatuose |
Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus) |
Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos |
||||||
vieno ir dviejų kambarių |
trijų ir daugiau kambarių |
gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti pagrindinės lentelės 2.1–2.11 punkt. išskyrus 2.3–2.4 punktus |
sodų nameliai, 2.3 punkt. |
garažai, garažų boksai, 2.4 punkt. |
prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, bankai, privačios gydymo įstaigos |
kitos paskirties objektai |
|||
A |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
||
1. Vilnius |
|
|
|
|
|
|
|
||
1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos |
1,40 |
1,30 |
2,10 |
0,80 |
1,10 |
1,50 |
1,10 |
||
1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos |
1,30 |
1,20 |
1,60 |
0,60 |
1,00 |
1,10 |
0,75 |
||
1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių, seniūnijos 1,20 |
1,10 |
1,40–1,00 |
1,00 |
0,75 |
|
|
|
||
1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, seniūnijos |
1,20 |
1,10 |
1,40 |
0,60 |
1,00 |
1,00 |
0,75 |
||
1.5 N. Vilnios seniūnija |
1,20 |
1,10 |
1,40 |
0,60 |
1,00 |
1,00 |
0,75 |
||
2. Kaunas |
|
|
|
|
|
|
|
||
2.1 Naujamiestis, Senamiestis |
1,20 |
1,15 |
1,75 |
- |
1,20 |
1,60 |
0,70 |
||
2.2 Žaliakalnis, 1–3 mikrorajonai |
0,90 |
0,75 |
1,50 |
– |
1,00 |
1,40 |
0,65 |
||
2.3 Eigulių, Kalniečių – Dainavos mikrorajonai |
0,85 |
0,70 |
1,45 |
0,75 |
0,85 |
1,30 |
0,55 |
||
2.4 Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai |
0,80 |
0,65 |
1,35 |
0,70 |
0,80 |
1,20 |
0,50 |
||
2.5 Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Kleboniškis, Sargėnai |
0,75 |
0,60 |
1,20 |
0,70 |
0,75 |
1,10 |
0,50 |
||
2.6. Aleksotas, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda |
0,65 |
0,55 |
1,10 |
0,65 |
0,70 |
1,00 |
0,50 |
||
2.7 Vytėnai, Romainiai |
0,60 |
0,50 |
0,90 |
0,60 |
0,60 |
0,90 |
0,45 |
||
2.8 Kiti gyvenamieji rajonai |
0,50 |
0,45 |
0,70 |
0,50 |
0,50 |
0,80 |
0,40 |
||
3. Klaipėda |
|
|
|
|
|
|
|
||
3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas |
0,85 |
0,80 |
0,90 |
– |
0,80 |
1,00 |
0,70 |
||
3.2 Senasis mikrorajonas |
0,75 |
0,70 |
0,90 |
0,40 |
0,60 |
1,00 |
0,70 |
||
3.3 Naujasis mikrorajonas |
0,65 |
0,60 |
0,90–0,60 |
0,80 |
0,40 |
|
|
||
4. Palanga |
|
|
|
|
|
|
|
||
4.1 Senoji dalis |
0,85 |
0,85 |
1,20 |
– |
0,60 |
1,10** |
0,70 |
||
4.2 Naujasis mikrorajonas |
0,70 |
0,70 |
1,20 |
0,60 |
0,60 |
1,10** |
0,70 |
||
4.3 Buvusios gyvenvietės |
0,60 |
0,60 |
0,90 |
0,60 |
0,60 |
1,10** |
1,00 |
||
5. Neringa |
1,00 |
1,00 |
1,20 |
0,40 |
0,50 |
1,10** |
1,00 |
||
6. Šiauliai |
|
|
|
|
|
|
|
||
6.1 Centras |
0,55 |
0,50 |
1,20 |
– |
0,50 |
0,90 |
0,70 |
||
6.2 Zoknių rajonas |
0,45 |
0,45 |
0,70 |
0,30 |
0,50 |
0,70 |
0,60 |
||
6.3 Pietinis rajonas |
0,50 |
0,50 |
1,00 |
– |
0,50 |
0,80 |
0,80 |
||
6.4 Pėsčiųjų takas |
0,85 |
0,90 |
– |
– |
0,50 |
1,20 |
1,00 |
||
6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvės, Aušros alėjos kvartalas |
0.75 |
0.70 |
1,20–0,50 |
1,00 |
0,80 |
|
|
||
6.6 Pabalių ir Medelyno rajonai |
0,50 |
0,50 |
1,00 |
– |
0,50 |
1,00 |
0,80 |
||
7. Panevėžys |
|
|
|
|
|
|
|
||
7.1 Centras, Pilėnų kv. |
0,65 |
0,60 |
0,50 |
– |
0,50 |
0,70 |
0,50 |
||
7.2 Geležinkelio zona |
0,50 |
0,40 |
0,50 |
– |
0,40 |
0,60 |
0,50 |
||
7.3 Kiti rajonai |
0,60 |
0,55 |
0,50 |
0,20 |
0,40 |
0,60 |
0,50 |
||
8. Alytus |
|
|
|
|
|
|
|
||
8.1 Senamiestis |
0,50 |
0,50 |
0,90 |
– |
0,45 |
0,70 |
0,45 |
||
8.2 Vidzgirio mikrorajonas |
0,50 |
0,45 |
0,80 |
– |
0,45 |
0,70 |
0,45 |
||
8.3 Dainavos ir Putinų mikrorajonas |
0,45 |
0,40 |
0,80 |
– |
0,40 |
0.60 |
0,40 |
||
8.4 Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai |
0,40 |
0,40 |
0,70 |
– |
0,40 |
0,50 |
0,40 |
||
8.5 Nauji kvartalai |
– |
– |
0,70 |
– |
0,40 |
0,50 |
0,40 |
||
9. Marijampolė |
|
|
|
|
|
|
|
||
9.1 Centras |
0,55 |
0,55 |
0,55 |
– |
0,40 |
0,40 |
0,25 |
||
9.2 Karinis miestelis |
0,40 |
0,40 |
0,40 |
– |
0,40 |
0,40 |
0,25 |
||
9.3 Kiti rajonai |
0,50 |
0,50 |
0,50 |
– |
0,40 |
0,40 |
0,25 |
||
10. Druskininkai |
|
|
|
|
|
|
|
||
10.1 Centras |
0,65 |
0,60 |
0,80 |
– |
0,50 |
0,70 |
0,40 |
||
10.2 Kalviškių rajonas |
0,60 |
0,55 |
0,75 |
– |
0,40 |
0,60 |
0,40 |
||
10.3 Gardino gatvė |
0,50 |
0,45 |
0,75 |
0,30 |
0,40 |
0,60 |
0,40 |
||
11. Birštonas |
0,60 |
0,60 |
0,80 |
0,40 |
0,50 |
0,80 |
0,40 |
||
12. Visaginas |
0,30 |
0,30 |
0,30 |
0,30 |
0,40 |
0,40 |
0,30 |
||
13. Utena |
|
|
|
|
|
|
|
||
13.1 Centras |
0,50 |
0,45 |
0,50 |
– |
0,40 |
0,50 |
0,30 |
||
13.2 Kiti rajonai |
0,50 |
0,45 |
0,50 |
0,30 |
0,40 |
0,50 |
0,30 |
||
14. Tauragė |
|
|
|
|
|
|
|
||
14.1 Centras |
0,50 |
0,45 |
0,60 |
– |
0,50 |
0,50 |
0,40 |
||
14.2 Tarailių rajonas |
0.35 |
0,35 |
0,40 |
– |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
||
14.3 Kiti rajonai |
0,45 |
0,45 |
0,50 |
0,20 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
||
15. Telšiai |
|
|
|
|
|
|
|
||
15.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės |
0,30 |
0,30 |
0,40 |
0,15 |
0,20 |
0.30 |
0,20 |
||
15.2 Kitos gatvės |
0,30 |
0,25 |
0,40 |
0,15 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
16. Lazdijai |
0,65 |
0,60 |
0,75 |
0,30 |
0,35 |
0,50 |
0,35 |
||
17. Varėna |
0,40 |
0,35 |
0,60 |
0,25 |
0,30 |
0,50 |
0,30 |
||
18. Raseiniai |
0,45 |
0,45 |
0,50 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
||
19. Kėdainiai |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
0,25 |
0,50 |
0,40 |
||
20. Jonava |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,20 |
0,30 |
0,40 |
0,30 |
||
21. Kaišiadorys |
0,50 |
0,50 |
0,50 |
0,40 |
0,50 |
0,50 |
0,30 |
||
22. Prienai |
0,40 |
0,40 |
0,60 |
0,30 |
0,30 |
0,60 |
0,40 |
||
23. Šakiai |
0,40 |
0,40 |
0,40 |
– |
0,25 |
0,35 |
0,30 |
||
24. Kupiškis |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
0,25 |
0,50 |
0,40 |
||
25. Biržai, Pasvalys |
0,40 |
0,40 |
0,50 |
0,20 |
0,35 |
0,50 0,40 |
|
||
26. Pakruojis |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,50 |
0,30 |
||
27. Kelmė |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,50 |
0,30 |
||
28. Radviliškis |
|
|
|
|
|
|
|
||
28.1 Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,40 |
0,30 |
||
28.2 Kitos gatvės |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,50 |
0,30 |
||
29. Joniškis |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0.50 |
0,30 |
||
30. Šilalė |
0,40 |
0,35 |
0,40 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
||
31. Jurbarkas |
0,40 |
0,35 |
0,45 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,20 |
||
32. Plungė |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,15 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
33. Anykščiai |
0,45 |
0,40 |
0,50 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,30 |
||
34. Ukmergė |
0,40 |
0,40 |
0,50 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,30 |
||
35. Širvintos |
0,40 |
0,40 |
0,50 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,30 |
||
36. Mažeikiai |
0,40 |
0,35 |
0,50 |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
0,25 |
||
37. Akmenė, N. Akmenė |
0,25 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
0,25 |
0,30 |
0,20 |
||
38. Skuodas |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,25 |
||
39. Trakai |
0,70 |
0,70 |
0,75 |
0,25 |
0,40 |
0,70 |
0,40 |
||
40. Švenčionys |
0,35 |
0,35 |
0,45 |
0,20 |
0,30 |
0,30 |
0,25 |
||
41. Kiti rajonų centrai |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,50 0,30 |
|
||
42. Vilniaus raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
42.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai |
0,70 |
0,70 |
0,85 |
0,30 |
0,45 |
0,60 |
0,40 |
||
42.2 Bezdonys, Buivydiškiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sudžionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,25 |
0,15 |
0,25 |
0,15 |
||
42.3 Parudaminys, Glitiškės, Geisiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kreivalaužiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai |
0,25 |
0,25 |
0,25 |
0,15 |
0,15 |
0,25 |
0,15 |
||
42.4 Kitos kaimo vietovės |
0,25 |
0,25 |
0,20 |
0,15 |
0,15 |
0,15 |
0,10 |
||
43. Kauno raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
43.1 Kačerginė, Kulautuva |
0,40 |
0,40 |
0,70 |
0,40 |
0,30 |
0,70 |
0,40 |
||
43.2 Garliava, Raudondvaris |
0,50 |
0,45 |
0,60 |
0,30 |
0,30 |
0,60 |
0,40 |
||
43.3 Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Telaičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai |
0,40 |
0,40 |
0,60 |
0,40 |
0,30 |
0,60 |
0,40 |
||
43.4 Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė |
0,30 |
0,30 |
0,40 |
0,40 |
0,30 |
0,40 |
0,30 |
||
44. Klaipėdos raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
44.1 Plytinės, Jakų, Tauralaukio, Rimkų, Paupio, Karklės gyv. |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
– |
0,30 |
0,20 |
0,20 |
||
44.2 Vidmantų gyv. |
0,35 |
0,35 |
0,50 |
0,20 |
0,20 |
0,50 |
0,30 |
||
45. Šiaulių raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
45.1 Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainų, Lieporių, Vinkšnėnų gyv. |
0,30 |
0,30 |
0,60 |
0,20 |
0,30 |
0,60 |
0,50 |
||
45.2 Kužių, Aukštelkės, Gegužių, Einoraičių, Meškuičių gyv., Kuršėnų m. |
0,25 |
0,25 |
0,50 |
0,20 |
0,30 |
0,50 |
0,40 |
||
45.3 Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai |
0,20 |
0,20 |
0,45 |
0,20 |
0,30 |
0,40 |
0,35 |
||
45.4 Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
0,40 |
||
46. Kelmės raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
46.1 Tytuvėnai |
0,25 |
0,25 |
0,30 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
46.2 Užventis |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
47. Radviliškio raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
47.1 Baisogala, Šeduva |
0,25 |
0,25 |
0,25 |
0,20 |
0,20 |
0,30 0,25 |
|
||
48. Joniškio raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
48.1 Žagarė |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
49. Pakruojo raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
49.1 Linkuva |
0,30 |
0,30 |
0,25 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
49.2 Jovarų, Pakruojo km. |
0,20 |
0,20 |
0,40 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
50. Panevėžio raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
50.1 Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Stetiškės, Dembava |
0,30 |
0,30 |
0,35 |
0,20 |
0,30 |
0,35 |
0,30 |
||
51. Biržų raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
51.1 Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis |
0,35 |
0,35 |
0,35 |
0,20 |
0,30 |
0,40 |
0,30 |
||
52. Lazdijų raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
52.1 Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,30 |
0,20 |
0,40 |
0,20 |
||
53. Varėnos raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
53.1 Merkinė |
0,35 |
0,35 |
0,40 |
0,20 |
0,20 |
0,40 |
0,20 |
||
54. Alytaus raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
54.1 Daugai, Simnas |
0,30 |
0,30 |
0,30 |
0,30 |
0,20 |
0,30 0,20 |
|
||
55. Marijampolės raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
55.1 Kumelionių gyv. |
0,35 |
0,35 |
0,35 |
0,25 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
55.2 Mokolų gyv. |
0,35 |
0,35 |
0,35 |
0,30 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
||
56. Šakių raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
56.1 Kudirkos Naumiestis |
0,35 |
0,35 |
0,35 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,25 |
||
56.2 Gelgaudiškis |
0,35 |
0,30 |
0,30 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,25 |
||
57. Jurbarko raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
57.1 Jurbarkų gyv., Smalininkai |
0,25 |
0,25 |
0,30 |
– |
– |
0,30 |
0,20 |
||
58. Tauragės raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
58.1 Taurų gyv. |
0,30 |
0,30 |
0,50 |
– |
0,25 |
0,30 |
0,20 |
||
58.2 Skaudvilė |
0,25 |
0,25 |
0,40 |
– |
0,25 |
0,40 |
0,30 |
||
59. Telšių raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
59.1 Varnių m., Degaičių, Ryškėnų gyv. |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,15 |
0,20 |
0,20 |
0,15 |
||
60. Plungės raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
60.1 Plateliai |
0,25 |
0,20 |
0,35 |
0,15 |
0,20 |
0,30 |
0,15 |
||
60.2 Rietavas |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,15 |
0,20 |
0,30 |
0,15 |
||
61. Trakų raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
61.1 Grigiškės, Elektrėnai |
0,45 |
0,45 |
0,50 |
0,25 |
0,35 |
0,45 |
0,30 |
||
61.2 Vievis, Lentvaris |
0,40 |
0,40 |
0,35 |
0,25 |
0,30 |
0,35 |
0,30 |
||
61.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl. |
0,35 |
0,35 |
0,35 |
0,15 |
0,15 |
0,15 |
0,15 |
||
62. Švenčionių raj. |
|
|
|
|
|
|
|
||
62.1 Pabradė, Švenčionėliai |
0,30 |
0,30 |
0,30 |
0,20 |
0,20 |
0,25 0,20 |
|
||
62.2 Gyvenvietės ir kaimai – Ciruliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai |
0,25 |
0,25 |
0,15 |
0,15 |
0,15 |
0,25 |
0,15 |
||
63. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,20-0,30 |
0,20-0,30 |
0,30 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,20 |
|
||
64. Kitos kaimo gyvenvietės |
|
|
|
|
|
|
|
||
64.1 Visi veikiantys objektai 0,15- 0,20 |
0,15- 0,20- |
0,15- 0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,20 |
0,30 |
0,25 |
||
64.2 Visi neveikiantys objektai |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
0,05 |
||
4.3 Kultūros paveldo objektai |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
0,30 |
||
3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70 % nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10 % ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina;
12. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose: kitose miesto tipo gyvenvietėse vieno ir dviejų kambarių butams 0,20–0,30 (žr. vietovės koeficientų lentelės 63 punkto 1 skiltį), trijų ir daugiau kambarių butams 0,20–0,30 (žr. vietovės koeficientų lentelės 63 punkto 2 skiltį), kitose kaimo gyvenvietėse visų veikiančių objektų vieno ir dviejų kambarių butams 0,15–0,20 (žr. vietovės koeficientų lentelės 64.1 punkto 1 skiltį), trijų ir daugiau kambarių butams 0,15–0,20 (žr. vietovės koeficientų lentelės 64.1 punkto 2 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, bankams, privačioms gydymo įstaigoms 0,20–0,30 (žr. vietovės koeficientų lentelės 64.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. vietovės koeficientų lentelės 64.1 punkto 7 skiltį).
II. ŽEMĖ
(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)
Žemės sklypo paskirtis |
1m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais) |
1. Privačių namų valdų žemės sklypai |
|
1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse |
|
1.1.1 Vilniaus mieste |
|
1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos |
100 |
1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos |
60 |
1.1.1.3 kita miesto teritorija |
20 |
1.1.2 Kauno mieste |
|
1.1.2.1 Senamiestis |
140 |
1.1.2.2 miesto centras |
90 |
1.1.2.3 Žaliakalnis |
70 |
1.1.2.4 kita miesto teritorija |
30 |
1.1.3 Palangos mieste |
70 |
1.1.4 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose |
|
1.1.4.1 miesto centras |
25 |
1.1.4.2 kita miesto teritorija |
10 |
1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose |
15 |
1.1.6 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1.1–1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse |
10 |
1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse |
6 |
1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse |
|
1.2.1 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse |
|
1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu |
5 |
1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos miestų ribos 5 km spinduliu |
3 |
1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu 2 |
|
1.2.2 kitose kaimo gyvenvietėse |
|
1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų |
1,5 |
1.2.2.2 nedidelėse – 50 – 200 gyventojų |
1 |
1.2.2.3 kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 50 gyventojų |
0,5 |
|
kaina skaičiuojama: |
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai nurodytus |
1)įkainius, 1.1.1–1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; |
|
2)įkainius, nurodytus 1.1.6–1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; |
|
3)įkainius, nurodytus 1.2.1.2 – 1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: – 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pastatai, – 2,0 – kitais atvejais |
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai |
|
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos |
2,0 |
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos |
1,5 |
3.3 kitose vietovėse |
1,0 |
|
1 ha vidut. rinkos kaina (4-6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais) |
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė |
|
4.1 Respublikos miestuose |
10 000 |
4.2 kituose miestuose |
9 000 |
4.3 miesto tipo gyvenvietėse |
6 000 |
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose |
2 500 |
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose |
2 000 |
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose |
1 800 |
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose |
1 500 |
5. Miškų ūkio paskirties žemė |
|
5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose |
3 500 |
5.2 buvusieji ūkiniai miškai |
3 000 |
6. Vandens telkiniai |
|
6.1 žuvininkystės tvenkiniai atitinka 4.4–4.7punktuose nurodytus įkainius (be pastaboje 1. nurodytų pataisos koeficientų) |
|
6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas |
1 000 |
6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei |
2 000 |
Pastabos:
1. Žemės kainoms, nustatytoms 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.7 punktuose, taikomi šie pataisos koeficientai:
1) prie miestų ir gyvenviečių esantiems žemės sklypams su sodybomis arba jeigu juose pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti gyvenamąjį namą, taikomas pataisos koeficientas 2;
2) nutolusiems daugiau kaip 2 km. nuo miestų, gyvenviečių ir gerų kelių žemės sklypams taikomas pataisos koeficientas 0,5;
III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES
Automobilio markė |
Variklio |
Naujo automobilio vid. rinkos kaina(litais) |
||
|
galingumas |
darbinis tūris, cm3 |
|
|
|
AJ |
kW |
|
|
BMW |
90-110 |
66-81 |
1,6-1,8 |
113 638 |
BMW |
111-115 |
82-84 |
1,8-2,5 |
153 128 |
BMW |
116-145 |
85-106 |
1,8-2,5 |
164 595 |
BMW |
146-150 |
107-110 |
2,0-2,5 |
192 122 |
BMW |
151-192 |
111-141 |
2,0-2,5 |
219 925 |
BMW |
193-220 |
142-161 |
2,8-3,5 |
243 046 |
BMW |
221-290 |
162-213 |
4,0 |
322 878 |
BMW |
291-340 |
214-250 |
5,0 |
365 847 |
BMW |
341-380 |
251-279 |
5,0 |
602 150 |
Wolkswagen |
45-60 |
33-44 |
1,0-1,4 |
57 684 |
Wolkswagen |
61-75 |
45-55 |
1,6-1,9 |
72 081 |
Wolkswagen |
76-90 |
56-66 |
1,8-1,9 |
82 449 |
Wolkswagen |
91-120 |
67-88 |
2,0 |
100 856 |
Wolkswagen |
121-150 |
89-110 |
2,0 |
107 504 |
Wolkswagen |
151-175 |
111-129 |
2,8 |
139 660 |
Mersedes-Benz |
95-125 |
70-92 |
1,8-2,5 |
180 048 |
Mersedes-Benz |
126-140 |
93-103 |
2,0-3,0 |
218 015 |
Mersedes-Benz |
141-170 |
104-125 |
2,2-3,5 |
285 266 |
Mersedes-Benz |
171-220 |
126-161 |
2,8-3,2 |
287 430 |
Mersedes-Benz |
221-280 |
162-206 |
4,2 |
536 865 |
Mersedes-Benz |
281-395 |
207-290 |
5,0-6,0 |
626 947 |
Citroen |
55-60 |
40-44 |
1,0-1,8 |
46 012 |
Citroen |
61-75 |
45-55 |
1,4-1,9 |
70 043 |
Citroen |
76-100 |
56-73 |
1,4-2,5 |
93 453 |
Citroen |
101-110 |
74-81 |
1,8-2,5 |
122 034 |
Citroen |
111-135 |
82-99 |
2,0-2,5 |
130 051 |
Citroen |
136-170 |
100-123 |
2,0-3,0 |
147 165 |
Fiat |
50-65 |
37-48 |
1,0-1,9 |
38 155 |
Fiat |
66-75 |
49-55 |
1,1-1,9 |
44 510 |
Fiat |
76-95 |
56-70 |
1,4-2,0 |
46 630 |
Toyota |
70-90 |
53-65 |
1,4-2,4 |
72 100 |
Toyota |
91-120 |
66-88 |
1,6-2,4 |
78 692 |
Toyota |
121-140 |
89-103 |
2,0-2,2 |
105 991 |
Toyota |
141-175 |
104-128 |
3,0-4,2 |
144 892 |
Toyota |
176-190 |
129-138 |
3,0 |
152 832 |
Toyota |
191-240 |
139-176 |
2,0 |
203 380 |
Mazda |
73-90 |
54-66 |
1,3-2,2 |
61 662 |
Mazda |
91-115 |
67-84 |
1,8 |
72 692 |
Mazda |
116-140 |
85-103 |
2,0 |
84 238 |
Mazda |
141-170 |
104-125 |
2,0-2,5 |
93 844 |
Renault |
50-70 |
37-51 |
1,3-1,9 |
55 478 |
Renault |
71-100 |
52-73 |
1,4-2,2 |
86 562 |
Renault |
101-115 |
74-84 |
1,8-2,5 |
123 779 |
Renault |
116-155 |
85-113 |
1,8-2,8 |
135 338 |
Renault |
156-170 |
114-125 |
3,0 |
194 544 |
Honda |
90 |
65 |
1,5 |
80 032 |
Honda |
133 |
98 |
2,0 |
93 052 |
Volvo |
89-135 |
65-99 |
1,8-2,3 |
104 000 |
Volvo |
136-145 |
100-106 |
2,5 |
145 095 |
Volvo |
146-170 |
107-125 |
2,5 |
164 103 |
Nissan |
76-100 5 |
6-73 |
1,4-1,6 |
68 123 |
Nissan |
101-125 |
74-92 |
2,4-4,2 |
138 135 * |
Nissan |
126-140 |
93-103 |
2,0 |
104 968 |
Chrysler Jup |
133 |
98 |
2,0 |
63 390 |
Chrysler Jup |
134-168 |
99-120 |
2,0-2,5 |
90 000 |
Hyundai |
80-100 |
58-73 |
1,5-2,5 |
51 837 |
Hyundai |
101-115 |
74-84 |
1,8-2,0 |
63 500 |
Ford |
60-90 |
44-65 |
1,2-1,8 |
58 483 |
Ford |
91-115 |
66-84 |
1,8-2,0 |
85 678 |
Ford |
116-145 |
85-106 |
2,0 |
97 116 |
Ford |
146-160 |
107-117 |
3,8 |
100 510 |
Ford |
161-210 |
118-154 |
2,9 |
137 892 |
Audi |
80-100 |
58-73 |
1,9 |
128 514 |
Audi |
101-120 |
74-88 |
1,9-2,5 |
136 092 |
Audi |
121-150 |
89-110 |
1,8-2,6 |
145 074 |
Audi |
151-175 |
111-129 |
2,8 |
170 527 |
Audi |
176-195 |
130-143 |
2,8 |
204 725 |
Audi |
196-300 |
144-221 |
3,7-4,2 |
304 520 |
B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ
(išskyrus išvardintas A lentelėje)
IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS
Transporto priemonės pavadinimas |
Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) |
1. Lengvieji automobiliai |
|
1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai |
|
1.1.1 51 – 60 AJ (38 – 44 kW) |
48 |
1.1.2 61 – 75 AJ (45 – 55 kW) |
64 |
1.1.3 76 – 90 AJ (56 – 66 kW) |
75 |
1.1.4 91 – 100 AJ (67 – 73 kW) |
79 |
1.1.5 101 – 115 AJ (74 – 85 kW) |
85 |
1.1.6 116 – 125 AJ (86 – 92 kW) |
94 |
1.1.7 126 – 135 AJ (93 – 99 kW) |
107 |
1.1.8 136 – 150 AJ (100 – 110 kW) |
120 |
1.1.9 151 – 175 AJ (111 – 128 kW) |
131 |
1.1.10 176 – 200 AJ (129 – 147 kW) |
149 |
1.1.11 201 – 250 AJ (148 – 184 kW) |
192 |
1.1.12 251 – 300 AJ (185 – 221 kW) |
241 |
1.1.13 301 – 350 AJ (222 – 257 kW) |
334 |
1.1.14 351 – 400 AJ (258 – 294 kW) |
473 |
1.1.15 virš 400 AJ (virš 294 kW) |
813 |
1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai |
|
1.2.1 201 – 300 AJ (148 – 221 kW) |
48 |
1.2.2 301 – 400 AJ (222 – 294 kW) |
64 |
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai |
|
2.1 61 – 80 AJ (45 – 59 kW) |
46 |
2.2 81 – 100 AJ (60 – 73 kW) |
71 |
2.3 101 – 150 AJ (74 – 110 kW) |
92 |
3. Autobusai |
|
3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai |
|
3.1.1 iki 30 sėdimų vietų |
380 |
3.1.2 31 – 50 sėdimų vietų |
915 |
3.1.3 virš 50 sėdimų vietų |
1 739 |
3.2 NVS valstybių gamybos autobusai |
|
3.2.1 iki 30 sėdimų vietų |
45 |
3.2.2 virš 30 sėdimų vietų |
121 |
3.3 Mikroautobusai |
|
3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai |
|
3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) |
113 |
3.3.1.2 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) |
129 |
4. Krovininiai automobiliai |
|
4.1 Vilkikai |
|
4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai |
|
4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) |
184 |
4.1.1.2 201 – 300 AJ (148 – 221 kW) |
310 |
4.1.1.3 301 – 400 AJ (222 – 294 kW) |
391 |
4.1.1.4 401 – 500 AJ (295 – 368 kW) |
458 |
4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) |
559 |
4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai |
|
4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) |
65 |
4.1.2.2 201 – 300 AJ (148 – 221 kW) |
94 |
4.1.2.3 301 – 400 AJ (222 – 294 kW) |
127 |
4.1.2.4 401 – 500 AJ (295 – 368 kW) |
178 |
4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) |
209 |
4.2 Sunkvežimiai – savivarčiai, bortiniai, furgonai |
|
4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai – savivarčiai, bortiniai, furgonai |
|
4.2.1.1 iki 3,5 t bendros masės |
104 |
4.2.1.2 3,6 – 6 t bendros masės |
125 |
4.2.1.3 6,1 – 10 t bendros masės |
154 |
4.2.1.4 10,1 – 20 t bendros masės |
255 |
4.2.1.5 virš 20 t bendros masės |
354 |
4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai |
|
4.2.2.1 6,1 – 10 t bendros masės |
60 |
4.2.2.2 virš 10 t bendros masės |
81 |
4.3 Automobiliai – refrižeratoriai |
|
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai – refrižeratoriai |
|
4.3.1.1 iki 4 t bendros masės |
99 |
4.3.1.2 4,1 – 8 t bendros masės |
123 |
4.3.1.3 virš 8 t bendros masės |
177 |
4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai– refrižeratoriai |
|
4.3.2.1 4,1 – 8 t bendros masės |
68 |
4.3.2.2 virš 8 t bendros masės |
84 |
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės |
|
5.1 iki 10 t bendros masės |
68 |
5.2 10,1 – 20 t bendros masės |
111 |
5.3 20,1 – 30 t bendros masės |
128 |
5.4 virš 30 t bendros masės |
169 |
6. Priekabos |
|
6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos |
|
6.1.1 4,1 – 10 t bendros masės |
84 |
6.1.2 virš 10 t bendros masės |
138 |
7. Puspriekabės – refrižeratoriai |
|
7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės – refrižeratoriai |
|
7.1.1 iki 10 t bendros masės |
94 |
7.1.2 10,1 – 20 t bendros masės |
145 |
7.1.3 20,1 – 30 t bendros masės |
176 |
7.1.4 virš 30 t bendros masės |
235 |
7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės – refrižeratoriai virš 20 t bendos masės |
69 |
Pastabos:
1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).
2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dvejų metų – 34%, po trejų metų – 44%, po ketverių metų – 55%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių metų – 94%.
3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.
IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS
Vandens transporto priemonės pavadinimas |
Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) |
Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) |
1. Transportiniai laivai |
|
|
1.1 Jūrų laivai |
|
|
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai |
|
|
1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos |
24 000 |
6,25 |
1.1.1.2 3001 – 10000 t vandentalpos |
47 400 |
6,25 |
1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos |
80 000 |
6,25 |
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai |
|
|
1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos |
13 100 |
6,25 |
1.1.2.2 5001 – 10000 t vandentalpos |
20 000 |
6,25 |
1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos |
23 000 |
6,25 |
1.1.3 Ro – Ro tipo laivai 5000 – 10000 t vandentalpos |
20 000 |
6,25 |
1.1.4 Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5000 – 10000 t vandentalpos |
10 000 |
6,25 |
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai |
|
|
1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos |
30 000 |
6,25 |
1.1.5.2 10001 – 20000 t vandentalpos |
35 000 |
6,25 |
1.1.6 Tanklaiviai 5000 – 10000 t vandentalpos |
30 000 |
6,25 |
1.1.7 Kiti jūrų laivai |
|
|
1.1.7.1 Vilkikai |
|
|
1.1.7.1.1 1200 AJ |
6 000 |
6,25 |
1.1.7.1.2 3000 AJ |
20 000 |
6,25 |
1.1.7.1.3 7800 AJ |
39 000 |
6,25 |
1.1.7.2 Locmanų kateriai |
2 000 |
6,25 |
1.1.7.3 Naftos – šiukšlių surinktuvai |
500 |
6,25 |
1.1.7.4 Reido kateriai |
375 |
6,25 |
1.2 Upių laivai |
|
|
1.2.1 Keleiviniai keltai |
|
|
1.2.1.1 iki 300 t vandentalpos |
250 |
6,25 |
1.2.1.2 virš 300 t vandentalpos |
1 800 |
6,25 |
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandentalpos |
600 |
6,25 |
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“ |
500 |
6,25 |
1.2.4 Keleiviniai laivai tipo „Kometa“ |
5 000 |
6,25 |
1.2.5 Krovininiai laivai iki 500 t vandentalpos |
200 |
6,25 |
1.2.6 Krovininės baržos – aikštelės iki 65 m. ilgio |
210 |
6,25 |
1.2.7 Vilkikai 200 – 300 AJ |
300 |
6,25 |
2. Sportiniai laivai |
|
|
2.1 Motoriniai kateriai virš 10 m ilgio |
50 |
9,0 |
2.2 Jachtos |
|
|
2.2.1 8 – 10 m ilgio |
60 |
0,5 |
2.2.2 14 – 16 m ilgio |
600 |
0,5 |
3. Žvejybiniai laivai |
|
|
3.1 Didieji traleriai – šaldytuvai |
|
|
3.1.1 iki 85 m ilgio |
40 000 |
6,25 |
3.1.2 86 – 105 m ilgio |
60 000 |
6,25 |
3.1.3 106 – 125 m ilgio |
89 000 |
6,25 |
3.2 Vidutiniai traleriai – seineriai |
|
|
3.2.1 iki 55 m ilgio |
14 100 |
6,25 |
3.2.2 56 – 65 m ilgio |
35 000 |
6,25 |
3.3 Mažieji traleriai |
|
|
3.3.1 iki 26 m ilgio |
1 200 |
6,25 |
3.3.2 27 – 35 m ilgio |
6 000 |
6,25 |
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio |
270 000 |
6,25 |
V. CIVILINIAI ORLAIVIAI
Orlaivio tipas |
Pagaminimo metai |
Priskraidyta valandų |
Variklio tipas |
Variklio pagaminimo metai |
Variklio priskraidytos valandos |
Papildoma įranga |
Vidutinė rinkos kaina (litais) |
AN – 2 |
1979 |
6215 |
|
1983 |
1920 |
– |
9956 |
AN – 2 |
1979 |
6302 |
|
1976 |
3673 |
– |
9956 |
AN – 2 |
1980 |
5488 |
|
1982 |
3591 |
– |
11196 |
AN – 2 |
1980 |
4930 |
|
1981 |
1907 |
– |
11196 |
AN – 2 |
1981 |
5315 |
|
1984 |
1997 |
– |
11196 |
AN – 2 |
1982 |
5345 |
|
1970 |
4637 |
– |
11944 |
AN – 2 |
1983 |
3857 |
|
1971 |
4991 |
– |
12444 |
AN – 2 |
1984 |
3023 |
|
1984 |
3023 |
– |
13688 |
AN – 2 |
1984 |
3754 |
|
1973 |
4956 |
– |
13688 |
AN – 2 |
1984 |
3453 |
|
1988 |
6 |
– |
20000 |
AN – 2 |
1985 |
2212 |
|
1976 |
3406 |
– |
15832 |
AN – 2 |
1985 |
3210 |
|
1984 |
2060 |
– |
15432 |
AN – 2 |
1986 |
2467 |
|
1979 |
3405 |
– |
14932 |
AN – 2 |
1986 |
1830 |
|
1973 |
3309 |
– |
20688 |
AN – 2 |
1986 |
1703 |
|
1979 |
2759 |
– |
20688 |
AN – 2 |
1986 |
2295 |
|
1986 |
2295 |
– |
20688 |
Cessna 172 K |
1970 |
1985 |
Lyncoming 0-320 |
1970 |
1986 |
Atsakiklis |
41000 |
Pastabos:
1. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.
VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA
Žemės ūkio technikos pavadinimas |
Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) |
Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) |
1. Traktoriai |
|
|
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai |
|
|
1.1.1 200 – 270 AJ („Kirovec“ ir kt.) |
190 |
11 |
1.1.2 150 – 165 AJ (T-150; T-150K ir kt.) |
95 |
11 |
1.1.3 80 – 90 AJ (DT-75 ir kt.) |
48 |
11 |
1.1.4 75 AJ (MTZ-82) |
49 |
11 |
1.1.5 75 AJ (MTZ-80) |
40 |
11 |
1.1.6 60 AJ (JUMZ-6KL) |
35 |
11 |
1.1.7 60 AJ (LTZ-60AV) |
34 |
11 |
1.2 Kitų valstybių gamybos traktoriai |
|
|
1.2.1 38 AJ (Ursus 2812) |
46 |
6,7 |
1.2.2 60 AJ (Ursus 4512) |
59 |
6,7 |
1.2.3 60 AJ (Ursus 4514) |
67 |
6,7 |
1.2.4 96 AJ (Ursus 1134) |
108 |
6,7 |
1.2.5 119 AJ (Ursus 1234) |
116 |
6,7 |
1.2.6 45 AJ (Zetor 3320) |
49 |
6,7 |
1.2.7 52 AJ (Zetor 4320) |
54 |
6,7 |
1.2.8 63 AJ (Zetor 5320) |
57 |
6,7 |
1.2.9 78 AJ (Zetor 6320) |
63 |
6,7 |
1.2.10 82 AJ (Zetor 8540) |
99 |
6,7 |
1.2.11 53 AJ (Valmet 255-4GHX) |
103 |
6,7 |
1.2.12 70 AJ (Valmet 465-4GHX) |
124 |
6,7 |
1.2.13 80 AJ (Valmet 665-4GHX) |
133 |
6,7 |
1.2.14 85 AJ (Valmet 630X) |
178 |
6,7 |
1.2.15 100 AJ (Valmet 800X) |
186 |
6,7 |
2. Javų kombainai |
|
|
2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai |
|
|
2.1.1 DON – 1500 |
300 |
11 |
2.1.2 SK – 5 „NIVA“ |
140 |
11 |
2.1.3 JENISEI – 1200 |
150 |
11 |
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai |
|
|
2.2.1 Sampo – 2020 |
160 |
6,7 |
2.2.2 Sampo – 2050 |
210 |
6,7 |
2.2.3 Sampo – 2060 |
255 |
6,7 |
2.2.4 Bizon – Sampo |
155 |
6,7 |
2.2.5 Bizon – Rekord |
210 |
6,7 |
2.2.6 E – 514, E – 525 |
350 |
6,7 |
2.2.7 Class ir kt. |
530 |
6,7 |
3. Savaeigės šienapjovės |
|
|
3.1 E – 281 |
350 |
6,7 |
3.2 E – 304 |
200 |
6,7 |
3.3 E – 303 ir kt. |
180 |
6,7 |
4. Ekskavatoriai |
|
|
4.1 Borex – 1203 |
35 |
11 |
4.2 Borex – 2103 (EO – 2629) |
75 |
11 |
4.3 Borex – 2101 |
80 |
11 |
4.4 EO – 2628 |
105 |
11 |
5. Buldozeriai (D – 606; DZ – 42 ir kt.) |
60 |
11 |
VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI
VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI
Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas |
Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) |
Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%) |
1. Kėlimo kranai |
|
|
1.1 Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios |
|
|
1.1.1 20 ilgio angos |
160 |
6,7 |
1.1.2 32 ilgio angos |
175 |
6,7 |
1.2 Automobiliniai kranai |
|
|
1.2.1 6,3 t kėlimo galios |
65 |
8,3 |
1.2.2 10 t kėlimo galios |
75 |
8,3 |
1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios |
|
|
1.3.1 10,5 m ilgio angos |
109 |
6,7 |
1.3.2 16,5 m ilgio angos |
156 |
6,7 |
1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios |
180 |
8,3 |
2. Liftai |
|
|
2.1 Elektriniai |
|
|
2.1.1 keleiviniai |
60 |
4,0 |
2.1.2 krovininiai |
45 |
4,0 |
2.1.3 ligoninių |
75 |
4,0 |
2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų |
75 |
5,0 |
3. Garo ir vandens šildymo katilai |
|
|
3.1 1 t/val našumo garo katilas |
40 |
5,0 |
3.2 1 Gcal/val našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 1150C temperatūros) |
30 |
6,7 |
4. Autocisternos skystoms dujoms pervežti |
50 |
5,0 |
5. Atrakcionai |
|
|
5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ |
900 |
6,7 |
5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“ |
150 |
5,0 |
Pastabos:
1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).
2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 38 000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos.