NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL TECHNINIO ORGANIZACINIO TVARKOMOJO REGLAMENTO GKTR 1.02.01:2004 PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 3 d. Nr. 1P-15
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 2001, Nr. 52-1852; 2002, Nr. 70-2945; 2003, Nr. 45-2033) 7.3.7 punktu:
1. Tvirtinu techninį organizacinį tvarkomąjį reglamentą GKTR 1.02.01:2004 „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose. Pirmasis leidimas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos
generalinio direktoriaus 2004 m.
vasario mėn. 3 d. įsakymu
Nr. 1P-15
|
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos |
GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TECHNINIAI REGLAMENTAI |
GKTR 1.02. 01.:2004 Pirmasis leidimas |
| ORGANIZACINIS TVARKOMASIS REGLAMENTAS |
||
| Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose
REGULATION Usage of geographical names on maps RIEGLAMIENT „potrieblieniie gieografičieskich nazvanij na kartach |
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis geodezijos ir kartografijos techninis organizacinis tvarkomasis reglamentas nustato geografinių pavadinimų vartoseną oficialiuose topografiniuose, oro navigacijos, teminiuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose.
2. Šio reglamento reikalavimai privalomi visoms valstybės ir vietos savivaldos institucijoms, įmonėms – valstybės įmonėms, akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms ir įmonėms (toliau tekste – įmonėms), įstaigoms ir organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie kartografuoja Lietuvos, kaimyninių ir kitų valstybių teritorijas.
II. NUORODOS
4. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 62-2226);
4.2. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 1995, Nr. 79-1819; 2001, Nr. 41-1420);
4.3. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 15-344).
| Pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento GIS ir Kartografijos skyrius |
Patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15 |
Galiojimo pradžia 2004m. kovo 1 d. |
III. TERMINAI IR APIBRĖŽTYS
5. Adaptuota vietovardžio forma – perrašyta lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą iš lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų su lietuviška galūne.
7. Diakritinis ženklas – ženklas prie raidės (viršuje, apačioje ar šalia), rodantis įvairius ja žymimo garso ypatumus: ilgumą, kirtį, jo rūšį ir kt. Diakritinius ženklus turi šios lietuvių bendrinės kalbos raidės: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž.
8. Digrafas – sudėtinis rašto ženklas, susidedantis iš dviejų raidžių ir žymintis vieną garsą, (lietuvių kalboje: ch, dz, dž).
9. Egzonimas (tradicinis vietovardis) – ne Lietuvos vietovardis, seniai lietuvių kalboje gavęs savitą formą su lietuviškomis galūnėmis, pvz.: Krokuva, Daugpilis, Slanimas ir kt.
11. Oficialus žemėlapis – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinto turinio, pagal kartografavimo metodiką sudarytas žemėlapis, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos, kaip autoriaus išimtinių turtinių teisių administravimo vykdytojos, autorių teisių apsaugos ženklą.
12. Originali vietovardžio forma – tiksli vietovardžio forma, pateikta tos šalies, kurioje yra vietovardis, oficialios kalbos rašmenimis (su diakritiniais ženklais).
13. Standartizacija (norminimas) – vieno iš kalboje turimų vietovardžių variantų įteisinimas, pripažinimas, laikymas norminiu.
15. Sudėtinis vardininkinis vietovardis – sudėtinis vietovardis, kurį sudaro keliažodis tikrinis vardas vardininko linksnio, pvz.: Baltoji Ančia, Kudirkos Naumiestis, arba kurį sudaro būdvardinis tikrinis vardas ir gimininis žodis, pvz.: Didysis revas.
16. Sudėtinis kilmininkinis vietovardis – sudėtinis vietovardis, kurio pirmasis (ar abu pirmieji) žodžiai yra kilmininko linksnio, pvz.: ež. Krokų Lanka.
17. Toponimas (geografinis pavadinimas, geografinis vardas, vietovardis) – geografinio objekto tikrinis vardas.
18. Transkribuota vietovardžio forma – nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų vietovardžio forma, perrašyta lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą su lietuviška galūne.
IV. LIETUVOS IR UŽSIENIO VIETOVARDŽIŲ NORMINIMAS
21. Tarptautinį vietovardžių norminimą koordinuoja Jungtinių Tautų Organizacijos Geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijos.
22. Valstybės lygiu vietovardžių norminimą koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija:
22.1. nustato Lietuvos vietovardžių oficialias lytis ir kitų kalbų vietovardžių vartojimo principus;
22.2. nustato kaimyninių ir kitų užsienio teritorijų vietovardžių tradicines formas ir adaptavimo taisykles;
23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rengia geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo normatyvus, techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su tarptautiniais standartais, tvirtina oficialių žemėlapių turinį (įeina geografiniai pavadinimai) ir kartografavimo metodiką. Šiame reglamente geografinių pavadinimų vartosena detalizuojama atsižvelgiant į žemėlapio tipą, paskirtį, oficialios kalbos (lotyniško ir nelotyniško pagrindo) rašmenis, tarptautines kartografavimo ir lotynizacijos taisykles.
V. VIETOVARDŽIŲ RAŠYBA LIETUVOS TOPOGRAFINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE
24. Vietovardžių pateikimą oficialiuose žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse reglamentuoja Geodezijos ir kartografijos įstatymo 19 straipsnis, nurodantis teikti vietovardžius pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotus sąrašus.
25. Valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnis nustato, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba. Už autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių ir gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, teikiant ryšių paslaugas, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose numatyta atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91-7 straipsnį.
26. Sudarant ir atnaujinant Lietuvos teritorijos oficialius, teminius, specialios paskirties žemėlapius, kartografinių duomenų bazes, būtina vadovautis norminiais teisės aktais (įstatymais, nutarimais) ir kitais dokumentais, susijusiais su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir kitų objektų pavadinimų suteikimu bei pakeitimu.
27. Visuose oficialiuose žemėlapiuose Lietuvos teritorijos geografinių ir topografinių objektų vardai rašomi originalia forma.
28. Oficialiuose Lietuvos topografiniuose, valstybės sienos demarkavimo ir delimitavimo, kosminio vaizdo, oro navigaciniuose žemėlapiuose, jūrlapiuose užsienio teritorijų (5 priedas) vietovardžiai rašomi:
28.1. lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių valstybių (pvz., Latvijos, Lenkijos ir kt.) – originalia forma;
28.2. nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių valstybių (pvz., Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities ir kt.) – transliteruota forma pagal tarptautines lotynizacijos taisykles;
28.3. greta (ar žemiau) kai kurių svarbesnių vietovardžių originalių ar transliteruotų formų gali būti nurodomos tradicinės jų formos ar lietuviški tradiciniai vardai;
28.4. viename kartografiniame kūrinyje tos pačios užsienio teritorijos, kurios oficialūs vietovardžiai rašomi nelotyniško pagrindo rašmenimis, vietovardžiai transliteruojami tik pagal vienas lotynizacijos taisykles:
28.4.1. topografiniuose žemėlapiuose, skirtuose Lietuvos civilinėms reikmėms – pagal tarptautines lotynizacijos taisykles (1 priedas);
29. Geografinius pavadinimus sudarantys gimininių žodžių sutrumpinimai viename kartografiniame kūrinyje arba vienos serijos to paties mastelio žemėlapyje, nesvarbu, kiek nomenklatūrinių žemėlapio lapų jį sudaro, rašomi taip:
29.1. lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų geografinių objektų pavadinimų gimininių žodžių sutrumpinimai rašomi originalia forma, pvz.: to paties ežero Lietuvos teritorijoje – Kalčių ež., Latvijos teritorijoje – Kalšu ez.; Lenkijos teritorijoje – J. Sejny;
30. Viename kartografiniame kūrinyje arba žemėlapio nomenklatūriniame lape Lietuvos teritorijos ir užsienio teritorijos vietovardžiai turi atitikti kartografuojamo laikotarpio oficialius šaltinius.
31. Topografiniuose, ortofotografiniuose, kosminio vaizdo ir kituose oficialiuose žemėlapiuose, kuriuose vaizduojama tik Lietuvos teritorija, geografiniai pavadinimai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles vardininko arba kilmininko linksniu ir pagal oficialius šaltinius. Vietovardžių rašymo lokalizaciją, kryptį, orientavimą, raidžių šriftų tipą, dydį, storį, polinkį, spalvą, išretinimą, pasikartojimą nustato konkretaus žemėlapio tipo bei mastelio geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas. Bendrieji reikalavimai yra šie:
31.1. vaizduojant žemėlapiuose gyvenamąsias vietoves (didžiuosius miestus, kitus miestus, kurortus, miestelius, kaimus) jų pavadinimai yra patikrinami pagal oficialius naujausius šaltinius ir rašomi horizontaliai, pagal galimybes dešinėje įvardijamo objekto pusėje, mažosiomis arba didžiosiomis juodos spalvos stačiomis arba pasvirusiomis raidėmis, pvz.: VILNIUS, KAUNAS, KLAIPĖDA, ŠIAULIAI, PANEVĖŽYS, ALYTUS, ŠILUTĖ, KLAIPĖDA, MAŽEIKIAI, GARGŽDAI, PRIENAI, VARNIAI. Miestelių, kaimų pavadinimai žemėlapiuose teikiami žymiai smulkesniu stačiu arba pasvirusiu šriftu, vardas ar vardo sudedamieji žodžiai pradedami didžiąja raide, pvz.: Kernavė, Kruonis, Krekenava, Skirmantiškė, Betygala, Gudkaimis, Pavištytis, Upytė, Dainava, Dūkštos, Zervynos, Marcinkonys, Krakės, Siesikai, Paežeriai, Rūdaičiai. Visais atvejais parenkant gyvenvietės pavadinimo šriftą atsižvelgiama į gyvenamosios vietovės statusą ir gyventojų skaičių. Tais atvejais, kai gyvenvietės teritorija patenka į kelis žemėlapio lapus, skirtinguose lapuose gyvenvietės pavadinimas rašomas tuo pačiu šriftu, bet skirtingo dydžio raidėmis. Tame žemėlapio lape, kuriame yra pagrindinė gyvenvietės dalis, rašoma didesnėmis raidėmis, o kituose lapuose pakartojamas tas pats pavadinimas tuo pačiu šriftu, tik mažesnėmis raidėmis;
31.2. navigaciniuose jūrlapiuose (naudojamuose laivybai) vandens telkinių (jūros, įlankų) pavadinimai rašomi didžiosiomis juodos spalvos raidėmis kursyvu. Laivybai naudojamų upių geografiniai pavadinimai atitinkamo mastelio žemėlapiuose rašomi mėlynos spalvos didžiosiomis raidėmis kursyvu, pvz.: BALTIJOS JŪRA, NEMUNAS. Kiti vandenvardžiai rašomi mėlynos spalvos mažosiomis raidėmis kursyvu, vardas ar vardo sudedamieji žodžiai pradedami didžiąja raide. Jeigu ežero, tvenkinio vardas yra vienažodis, prieš pavadinimą rašomas sutrumpinimas „ež.“, pvz.: ež. Drūkšiai, ež. Dysnai, ež. Dusia, ež. Vištytis. Jeigu ežero vardas yra kilmininkinis, žodis „ežeras“, „tvenkinys“ rašomas mažąja raide po vardo netrumpintas, prireikus sutrumpinta forma, pvz.: Kuršių marios, Kauno marios, Elektrėnų tvenkinys (Elektrėnų tv.), Antalieptės tvenkinys (Antalieptės tv.), Rėkyvos ežeras (Rėkyvos ež.), Rubikių ežeras (Rubikių ež.), Platelių ežeras (Platelių ež.), Plinkšių ežeras (Plinkšių ež.). Nei sutrumpinimas „ež.“ nei visas bendrinis žodis „ežeras“ nerašomi, jei tikrinis žodis sudarytas su šaknimi -ež-, (pvz., Lynežeris), nei upės sutrumpinimas „up.“ nei visas bendrinis žodis „upė“ žemėlapiuose nevartojamas, pvz.: Nemunas, Neris, Šešupė, Merkys, Šventoji, Žeimena, Baltoji Ančia, Šušvė, Strėva, Širvinta.
Linijinių hidrografijos objektų (upių, kanalų) pavadinimai rašomi išilgai objektų ženklų kas 15 – 20 cm (atkartojant jų konfigūraciją): prie ištakų, ties intakais ir netoli lapo rėmelių, prireikus ir kitur. Raidžių dydžiai parenkami atsižvelgiant į objektų ilgį ir plotį. Plotinių hidrografijos objektų (jūros, ežerų, plačių upių) pavadinimai rašomi objektų viduje pagal objekto ilgąją ašį, prireikus pavadinimas rašomas greta. Didelių plotinių hidrografijos objektų pavadinimai rašomi išretintomis raidėmis;
31.3. miškų geografiniai pavadinimai rašomi juodomis mažosiomis raidėmis kursyvu, vardai pradedami didžiąja raide. Jeigu miško vardas yra vienažodis, prieš pavadinimą rašomas sutrumpinimas „mšk.“, pvz.: mšk. Apušynė, mšk. Alksna, mšk. Balandinė. Jeigu miško vardas yra kilmininkinis, žodis „miškas“ rašomas mažąja raide po vardo netrumpintas, prireikus sutrumpinta forma, pvz.: Balėnų miškas, Dabintos Salos miškas (Dabintos Salos mšk.), Juodšalių miškas, Kaltanėnų miškas. Kai pavadinimas sudarytas su žodžiu „giria“, nei sutrumpinimas „mšk.“, nei bendrinis žodis „miškas“ nevartojamas, pvz.: Labanoro giria, Žalioji giria.
Miškų geografiniai pavadinimai žemėlapio lape orientuojami miško kontūro ilgiausio matmens kryptimi, o raidžių dydis parenkamas atsižvelgiant į miško plotą. Stambių miškų masyvų pavadinimai žemėlapyje rašomi išretintomis raidėmis, atstumas tarp raidžių neturi viršyti keturių raidžių pločių;
31.4. pelkių vardai rašomi juodomis mažosiomis raidėmis kursyvu, vardas ar vardo sudedamieji žodžiai pradedami didžiąja raide. Jeigu pelkės vardas yra vienažodis ar keliažodis vardininkinis, prieš pavadinimą rašomas sutrumpinimas „plk.“, pvz.: plk. Aukštumala, plk. Didysis Siaurys. Jeigu pelkės vardas yra kilmininkinis, žodis „pelkė“ („tyrulis“, „raistas“, „bala“ ir kt.) rašomas mažąja raide po vardo nesutrumpintas, prireikus – sutrumpinta forma, pvz.: Žuvinto pelkė (Žuvinto plk.), Rėkyvos pelkė (Rėkyvos plk.). Kai pelkės pavadinimą sudaro tokie gimininiai žodžiai kaip „tyrulis“, „raistas“, „bala“, prieš tikrinį vardą rašomas sutrumpinimas „plk.“, pvz.: plk. Didysis tyrulis. Kai pelkė nusausinta ir joje kasamos durpės, tai šis geografinis objektas pavadinamas oficialiu durpyno vardu, pvz., Avinuosto durpynas. Kai durpyno eksploatacija baigta, bet jis nesukultūrintas, tai teritorijai paliekamas buvusios pelkės vardas, pvz. Buzaraistis;
31.5. reljefo elementų vardai rašomi mažosiomis raidėmis, vardas ar vardo sudedamieji žodžiai pradedami didžiąja raide. Jeigu kalno vardas yra vienažodis, prieš pavadinimą rašomas sutrumpinimas „kln.“, pvz.: kln. Medvėgalis, kln. Šatrija, kln. Girgždūtė. Jeigu kalno vardas yra kilmininkinis, žodis „kalnas“ rašomas mažąja raide po vardo nesutrumpintas, prireikus – sutrumpinta forma, pvz: Pavištyčio kalnas (Pavištyčio kln.), Gedanonių kalnas (Gedanonių kln.), Juozapinės kalnas (Juozapinės kln.), Žybartonių kalnas (Žybartonių kln.);
31.6. jeigu geografinio objekto vardas yra sudėtinis vardininkinis, kurio antrasis (ar paskutinis) dėmuo yra ne nomenklatūrinis terminas, tai visi vardą sudarantys žodžiai pradedami didžiąja raide, pvz.: Naujoji Akmenė, Baltoji Vokė, Žemaičių Kalvarija, Žemaičių Naumiestis, Kazlų Rūda, Kudirkos Naumiestis, Didieji Pupojai, Mažieji Pupojai, ež. Krokų Lanka, ež. Baltieji Lakajai, ež. Juodieji Lakajai, ež. Baltoji Ančia. Tarpas tarp žodžių žemėlapyje turi būti lygus trigubam tarpui tarp raidžių;
32. Viename kartografiniame kūrinyje, vienos serijos žemėlapyje arba žemėlapio nomenklatūriniuose lapuose tų pačių kartografuojamų objektų geografiniai pavadinimai (tiek Lietuvos teritorijoje, tiek kaimyninių užsienio valstybių teritorijose) nurodomi tuo pačiu šriftu.
33. Žemėlapio geografinių pavadinimų šriftai parenkami siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.
34. Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijų vietovardžiai, jų rašyba konkrečiame topografiniame žemėlapyje turi atitikti kartografuojamu laikotarpiu galiojusius oficialius šaltinius: naujausią kartografinę medžiagą, toponimų žinynus, vardynus, toponimų sąrašus, vietovardžių duomenų bazes, vietovardžių suteikimo, pakeitimo bei kitus vietovardžių norminius teisės aktus.
VI. LIETUVOS IR UŽSIENIO VIETOVARDŽIŲ RAŠYBA LIETUVOS JŪRLAPIUOSE
35. Vietovardžių rašybą jūrlapiuose reglamentuoja tarptautiniai ir Lietuvos norminiai dokumentai:
35.1. jūrlapiuose, kuriuose vaizduojama žemyninė Lietuvos pajūrio teritorija, teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, pateikiami oficialūs geografiniai pavadinimai pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz.: Baltijos jūra, Šventoji, Palanga, Nemirseta, Karklė, Giruliai, Melnragė, Klaipėda, Kuršių marios, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida, Ventė, Danė, Minija, ež. Krokų Lanka;
35.2. jūrlapiuose, kuriuose vaizduojama ne tik Lietuvos teritorija, bet ir kaimyninių šalių, kitų Baltijos regiono valstybių, kurių oficialiosios kalbos turi lotyniško pagrindo raidyną (Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos), geografiniai pavadinimai rašomi originalia forma pagal šalių kalbų taisykles, pvz.: Bernati, Liepaja, Akmensrags, Riga, Parnu, Tostamaa, Kuressaare, Hiiumaa, Tallinn, Bornholm, Kobenhavn, Helsingųr, Malmo, Oland, Stockholm, Uppsala, Helsinki, Turku, Swinoujscie, Kolobrzeg, Gdynia, Gdansk, Zatoka Pucka, Elbląg, Zalew Wislany, Kiel, Rostock, Greifswald, Greifswalder Bodden, Rugen;
35.3. jūrlapiuose, kuriuose vaizduojamos Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos, rusiški geografiniai pavadinimai užsienio teritorijoje rašomi transliteruota pagal tarptautines lotynizacijos taisykles forma (1 priedas);
35.4. kai Lietuvos jūrlapiai su kaimyninės valstybės Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos dalimi sudaromi civilinėms reikmėms pagal Tarptautinės Hidrografijos Organizacijos (IHO) reikalavimus, tai vietovardžiai rašomi transliteruoti, vadovaujantis IHO jūrlapių specifikacijoje ir IHO taisyklėse tarptautiniams (INT) jūrlapiams keliamais reikalavimais, Jungtinių Tautų geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijų rezoliucijomis ir šio reglamento 1 priedu;
35.5. kai Lietuvos jūrlapiai su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos dalimi sudaromi karinėms reikmėms pagal NATO reikalavimus, tai Kaliningrado srities teritorijos geografiniai pavadinimai juose rašomi transliteruota forma, vadovaujantis reglamento 2 priedu;
36. Konkretaus mastelio ir paskirties jūrlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas turi būti apibrėžti konkretaus jūrlapio sutartinių ženklų reglamente.
VII. LIETUVOS IR UŽSIENIO VIETOVARDŽIŲ RAŠYBA LIETUVOS ORO NAVIGACIJOS ŽEMĖLAPIUOSE
38. Vietovardžių rašybą oro navigaciniuose žemėlapiuose reglamentuoja tarptautiniai ir Lietuvos norminiai dokumentai. Kai Lietuvos oro navigaciniai žemėlapiai sudaromi pagal Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos (ICAO) reikalavimus ir yra skirti aviacijos reikmėms, vietovardžiai rašomi pagal šias taisykles:
38.1. oro navigaciniuose žemėlapiuose, kuriuose vaizduojama tik Lietuvos teritorija, pateikiami oficialūs geografinių objektų vardai originalia forma pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz.: VILNIUS, KAUNAS, ŠIAULIAI, ALYTUS, MARIJAMPOLĖ (gyvenamosios vietovės), Kauno marios, Kuršių marios, Nemunas, Neris, Minija, Šventoji, Žeimena, Venta, Rubikių ež., Platelių ež. (vandenvardžiai);
38.2. oro navigaciniuose žemėlapiuose, kurie sudaromi ir kuriuose kartografuojama Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija, rusiški vietovardžiai transliteruojami pagal tarptautines lotynizacijos taisykles (1 priedas);
38.3. kai Lietuvos oro navigacijos žemėlapis apima dalį Baltarusijos teritorijos, užsienio teritorijos vietovardžiai transliteruojami taip:
38.3.1. jeigu oficialiuose šaltiniuose Baltarusijos Respublikos vietovardžiai pateikti rusų kalba, transliteracijai naudojamos tarptautinės rusų kalbos lotynizacijos taisyklės (1 priedas);
39. Sudarant oro navigacinius žemėlapius karinėms reikmėms pagal NATO standartus, kartografuojama ne tik Lietuvos teritorija, bet ir kaimyninių šalių teritorijos. Tokiuose žemėlapiuose užsienio valstybių vietovardžiai pateikiami pagal šias taisykles:
39.1. šalių, oficialiai vartojančių lotyniško pagrindo raidyną (Latvijos, Lenkijos ir kitų valstybių), geografiniai pavadinimai oro navigaciniuose žemėlapiuose pateikiami oficialūs, originalia forma su reikalingais diakritiniais ženklais, pvz.: TURI, MARJAMAA, JOHVI, DAUGAVPILS, LIEPAJA, RIGA, Babites ez., Saukas ez., BIALYSTOK, LOMŽA, OLSZTYN, WARSZAWA, SUWALKI, AUGUSTOW, SEJNY, OLECKO, KETRZYN, Wisla, Elk, Bug, Jez. Wigry, Jez. Wižajny, Czarna Hancza, Kanal Augustowski;
39.2. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos geografiniai pavadinimai oro navigaciniuose žemėlapiuose, sudaromuose pagal NATO reikalavimus, transliteruojami pagal tarptautines transliteracijos iš rusų kalbos į lotyniškąjį raidyną taisykles BGN/PCGN 1947 (2 priedas);
39.3. Baltarusijos Respublikos teritorijos geografiniai pavadinimai žemėlapiuose, sudaromuose pagal NATO reikalavimus, transliteruojami:
39.3.1. jeigu geografiniai pavadinimai oficialiuose valstybės šaltiniuose yra pateikti rusų kalba, oro navigacijos žemėlapyje geografiniai pavadinimai transliteruojami pagal tarptautines transliteracijos iš rusų kalbos į lotyniškąjį raidyną taisykles BGN/PCGN 1947 (2 priedas);
40. Tos pačios serijos, mastelio, turinio, paskirties oro navigacijos žemėlapyje, nesvarbu, kiek nomenklatūrinių lapų sudaro žemėlapį, tos pačios kalbos, vartojančios nelotyniškus rašmenis, vietovardžiai transliteruojami pagal tas pačias lotynizacijos taisykles.
41. Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijų vietovardžiai, jų rašyba konkrečiame oro navigacijos žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius.
VIII. LIETUVOS IR UŽSIENIO VIETOVARDŽIŲ VARTOJIMAS TEMINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE
43. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose, atlasuose Lietuvos teritorijos vietovardžiai teikiami oficialūs, originalia forma pagal lietuvių bendrinės kalbos rašybos taisykles.
44. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš lotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
44.3. originalia forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar adaptuota, verstine), pvz.: Paris (Paryžius), London (Londonas);
45. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš nelotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
45.3. transliteruota forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar transkribuota, verstine), pvz.: Hrodna (Gardinas);
46. Lietuvos ir užsienio valstybių vietovardžių rašyba konkrečiame teminiame žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius, o jų nesant kitus žinomus šaltinius.
47. Konkretaus mastelio, serijos, paskirties teminio žemėlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas, orientavimas ir kitos detalės parenkami siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.
1 lentelė. Lotyniško ir nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų vietovardžių formų pateikimas viename kartografiniame kūrinyje
| Vietovardžių formų pateikimo variantai viename kartografiniame kūrinyje |
||
| Eil. Nr. |
Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų vietovardžiai |
Nelotyniško pagrindo rašmenimis vartojančių kalbų vietovardžiai |
| 1 |
Originali, pvz.: Paris, London |
Transliteruota, pvz.: Minsk |
| 2 |
Tradicinė (ar adaptuota, verstinė) forma ir greta – originali, pvz.: Paryžius (Paris); Londonas (London) |
Tradicinė (ar transkribuota, verstinė) forma ir greta – transliteruota, pvz.: Gardinas (Hrodna) |
| 3 |
Originali forma ir greta – tradicinė (ar adaptuota, verstinė), pvz.: Paris (Paryžius) |
Transliteruota forma ir greta – tradicinė (ar transkribuota, verstinė), pvz.: Hrodna (Gardinas) |
| 4 |
Adaptuota forma, pvz.: Londonas |
Tradicinė (ar transkribuota, verstinė) forma, pvz.: Gardinas |
IX. GEOGRAFINIŲ PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI LIETUVOS ŽEMĖLAPIUOSE
48. Toponimų vartojimo forma (pilna, sutrumpinta) priklauso nuo žemėlapio mastelio, vaizduojamo geografinio objekto dydžio, nustatyto šrifto dydžio. Kartografuojant Lietuvos ir kitų šalių teritorijas, geografinių objektų vietovardžiai rašomi atsižvelgiant, ar pilnas sudėtinio vietovardžio užrašas telpa vaizduojamo objekto plote, ar jis nedengia kitų svarbių žemėlapio turinio elementų.
49. Žemėlapių užrėmelinėje dalyje pateikiama įvairi tekstinė informacija, taip pat ir duomenys apie žemėlapiuose vaizduojamų gamtinių ir kitų objektų sutrumpinimus.
50. Sutrumpinimai: ež., kln., plk. ir kiti, vartojami prieš vietos vardą ir naudojami kaip nurodomojo objekto pažyminiai, pvz.: ež. Alaušas, kln. Rambynas, plk. Amalva. Kitais atvejais, kai vietovardžiai yra sudėtiniai (kilmininkiniai) ir antruoju jų dėmeniu eina nomenklatūriniai žodžiai, pvz.: ežeras, kalnas, miškas, pelkė, tvenkinys, piliakalnis ir kiti, jie neturėtų būti trumpinami. Kai žemėlapyje nėra galimybės pažymėti sudėtinių vietovardžių, antrasis jų dėmuo trumpinamas, pvz.: Kalotės ež., Birutės kln., Gaidelių mšk., Gaižiūnų plk., Žibikų tv., Karališkių plkln.
51. Viename tos pačios serijos, mastelio, turinio, paskirties teminiame žemėlapyje nepriklausomai nuo kartografuojamos teritorijos dydžio (pasaulio, žemynų, valstybių ir pan.) bei žemėlapio lapų skaičiaus, identiškam geografiniam objektui vartojami tie patys sutrumpinimai, o tikrinių vardų santrumpos vartojamos tik prireikus.
_____________
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
1 priedas
TRANSLITERACIJOS IŠ RUSŲ KALBOS Į LOTYNIŠKĄJĮ RAIDYNĄ TAISYKLĖS
1. Ši vietovardžių transliteracija naudojama kartografuojant su Lietuva besiribojančių valstybių, oficialiai vartojančių rusų kalbą, teritorijas, kai vietovardžiai šaltiniuose pateikti rusų kalba. Vietovardžiai pateikiami lotynų kalbos raidėmis su diakritiniais ženklais: č, e, e, š, ž, kitais ženklais ('), („), kurie atitinka rusų kalbos abėcėlės raides j, j.
2. Taisyklės patvirtintos Jungtinių Tautų geografinių pavadinimų standartizacijos V konferencijoje (rezoliucija Nr. V/18) 1987 m. Monrealyje (6 priedo 20 punktas).
1.1 lentelė. Rusų kalbos abėcėlės lotyniškasis ekvivalentas
| Eil. Nr. |
Rusų kalbos abėcėlės raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
Rusų kalbos vietovardis originalia forma |
Rusų kalbos vietovardis transliteruota forma |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1 |
A a |
A a |
Anapa, Abakan |
Anapa, Abakan |
| 2 |
B b |
B b |
Babuškin |
Babuškin |
| 3 |
V v |
V v |
Vavilovo |
Vavilovo |
| 4 |
G g |
G g |
Gagarin |
Gagarin |
| 5 |
D d |
D d |
Dudinka |
Dudinka |
| 6 |
IE ie |
E e |
IElisieievka |
Eliseevka |
| 7 |
IE ie |
IE ie |
IElkino, Psiel |
IElkino, Psiel |
| 8 |
Ž ž |
Ž ž |
Žuža, Žižina |
Žuža, Žižica |
| 9 |
Z z |
Z z |
Zviezdnyj |
Zviezdnyj |
| 10 |
I i |
I i |
Idrica |
Idrica |
| 11 |
J j |
J j |
Zarajsk, Joškar-Ola |
Zarajsk, Joškar – Ola |
| 12 |
K k |
K k |
Kokand, Kokuj |
Kokand, Kokuj |
| 13 |
L l |
L l |
Lalvar, Ljaskielja |
Lalvar, Ljaskelja |
| 14 |
M m |
M m |
Majmak, Mama |
Majmak, Mama |
| 15 |
N n |
N n |
Niežin, Noginsk |
Nežin, Noginsk |
| 16 |
O o |
O o |
Obodovka, Omolon |
Obodovka, Omolon |
| 17 |
P p |
R r |
Pap, Popova |
Pap, Popova |
| 18 |
R r |
R r |
Riebricha |
Rebriha |
| 19 |
S s |
S s |
Sasovo |
Sasovo |
| 20 |
T t |
T t |
Tatta |
Tatta |
| 21 |
„ u |
U u |
„ržum, „žur |
Uržum, Užur |
| 22 |
„ f |
F f |
„ofanovo |
Fofanovo |
| 23 |
CH ch |
H h |
CHochloma |
Hohloma |
| 24 |
C c |
C c |
Cvietkovo, Caca |
Cvetkovo, Caca |
| 25 |
Č č |
Č č |
Čiečieljnik, Čučkovo |
Čečel'nik, Čučkovo |
| 26 |
Š š |
Š š |
Šiškino, Šiešm |
Šiškino, Šešma |
| 27 |
ŠČ š |
Šč šč |
Šukino, ŠČigry |
Ščukino, Ščigry |
| 28 |
J j |
„ |
Podjjačievo |
Pod'jačevo |
| 29 |
Y y |
Y y |
Ynykčanskij, Ygyatta |
Ynykčanskij, Ygyatta |
| 30 |
J j |
' |
Paranjga, Kazanj, ŠČučjie |
Paran'ga, Kazan', Ščuč'e |
| 31 |
E e |
E e |
Elista, Eljton |
Elista, El'ton |
| 32 |
JU ju |
Ju ju |
JUrino, JUchnov, JUrjuzanj |
Jurino, Juhnov, Jurjuzan', |
| 33 |
JA ja |
Ja ja |
JAmal, JAzjjavan, JAja, Vjazjma, Jagyljjach |
Jamal, Jaz“javan, Jaja, Vjaz'ma, Jagyl“jah |
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
2 priedas
RUSŲ KALBOS VIETOVARDŽIŲ LOTYNIZACIJOS TAISYKLĖS PAGAL BGN/PCGN 1947
1. Rusų kalbos vietovardžiai karinės paskirties topografiniuose, oro navigaciniuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose transliteruojami 2.1 lentelėje nurodytu ekvivalentu.
2.1 lentelė. Rusų kalbos abėcėlės lotyniškasis ekvivalentas pagal BGN/PCGN 1947
| Rusų kalbos abėcėlės raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
Rusų kalbos raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. A a |
A a |
17. P p |
P r |
| 2. B b |
B b |
18. R r |
R r |
| 3. V v |
V v |
19. S s |
S s |
| 4. G g |
G g |
20. T t |
T t |
| 5. D d |
D d |
21. „ u |
U u |
| 6. IE ie |
E e, Ye ye – 1 |
22. „ f |
F f |
| 7. IE ie |
IE ie, Yie yie – 2 |
23. CH ch |
Kh kh |
| 8. Ž ž |
Zh zh |
24. C c |
Ts ts |
| 9. Z z |
Z z |
25. Č č |
Ch ch |
| 10. I i |
I i |
26. Š š |
Sh sh |
| 11. J j |
Y y |
27. ŠČ šč |
Shch shch |
| 12. K k |
K k |
28. J j |
„ |
| 13. L l |
L l |
29. Y y |
y |
| 14. M m |
M m |
30. J j |
' |
| 15. N n |
N n |
31. E e |
E e |
| 16. O o |
O o |
32. JU ju |
Yu yu |
|
|
|
33. JA ja |
Ya ya |
2. Pastabos:
2.1. raidė e žodžio pabaigoje, po balsių a, ie, ie, i, o, u, y, e, ju, ja ir po raidžių j, j, j transliteruojama į lotynų kalbos ekvivalentą (atitikmenį) ye, (pvz.: Niemanskoie – Nemanskoye, Donskoie – Donskoyie). Visais kitais atvejais raidė e transliteruojama į lotynų kalbos abėcėlės raidę e, (pvz.: Diejma – Deyma);
2.2. raidė ie (su diakritiniu ženklu) žodžio pradžioje, po balsių a, ie, ie, i, o, u, y, e, ju, ja ir po raidžių j, j, j transliteruojama kaip yė, visais kitais atvejais raidė ie (su diakritiniu ženklu) perrašoma kaip ie, (pvz.: Čiertov prud – Chiertov Prud). Raidė ie (be diakritinio ženklo, t. y. be dviejų taškelių viršuje) transliteruojama kaip raidė ie (2.1 pastaba);
2.3. rusiškų raidžių junginiai ts, šč transliteruojami kaip digrafai ts, shch; raidės j, y, e transliteruojamos atsižvelgiant į jų poziciją (2.2 lentelė).
2.2 lentelė. Rusų kalbos raidžių ir junginių transliteracija lotyniškuoju ekvivalentu pagal BGN/PCGN 1947
| Eil. Nr. |
Rusų kalbos abėcėlės raidės ir raidžių junginiai |
Lotyniškasis |ekvivalentas |
| 1 |
2 |
3 |
| 1 |
Raidė j žodyje, esanti prieš raides a, y, y, e, atitiks |
y |
| 2 |
Raidė y žodyje, esanti prieš raides a, y, y, e ir po bet kurios balsės, atitiks |
y |
| 3 |
Raidė e žodyje, esanti po bet kurios priebalsės, išskyrus raidę j, atitiks |
e |
| 4 |
Raidžių junginiai ts, šč atitiks |
ts, shch. |
______________
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
3 priedas
BALTARUSIŲ KALBOS VIETOVARDŽIŲ LOTYNIZACIJOS TAISYKLĖS PAGAL BGN/PCGN 1979
1. Baltarusių kalbos vietovardžiai karinės paskirties topografiniuose, oro navigaciniuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose transliteruojami 3.1 lentelėje nurodytu ekvivalentu.
3.1 lentelė. Baltarusių kalbos abėcėlės lotyniškasis ekvivalentas pagal BGN/PCGN 1979
| Baltarusių kalbos abėcėlės raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
Baltarusių kalbos raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. A a |
A a |
18. R r |
R r |
| 2. B b |
B b |
19. S s |
S s |
| 3. V v |
V v |
20. T t |
T t |
| 4. G g |
H h |
21. „ u |
U u |
| 5. D d |
D d |
22. „ u |
W w |
| 6. IE ie |
Ye ye |
23. „ f |
F f |
| 7. IE ie |
Yo yo |
24. CH ch |
Kh kh |
| 8. Ž ž |
Zh zh |
25. C c |
Ts ts |
| 9. Z z |
Z z |
26. Č č |
Ch ch |
| 10. I i |
I i |
27. Š š |
Sh sh |
| 11. J j |
Y y |
28. Y y |
Y y |
| 12. K k |
K k |
29. J j |
' |
| 13. L l |
L l |
30. E e |
E e |
| 14. M m |
M m |
31. JU ju |
Yu yu |
| 15. N n |
N n |
32. JA ja |
Ya ya |
| 16. O o |
O o |
33. ' |
„ |
| 17. P p |
P r |
|
|
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
4 priedas
TRANSLITERACIJOS IŠ BALTARUSIŲ KALBOS Į LOTYNIŠKĄJĮ RAIDYNĄ TAISYKLĖS PAGAL BR 2000
1. Baltarusijos geografinių pavadinimų transliteracijos iš baltarusių kalbos į lotyniškąjį raidyną taisyklės BR 2000 taikomos civilinės reikmės žemėlapiuose.
4.1 lentelė. Baltarusių kalbos abėcėlės lotyniškasis ekvivalentas pagal BR 2000
| Eil. Nr. |
Baltarusių kalbos abėcėlės raidė |
Lotyniškasis ekvivalentas |
Transliteracijos iš baltarusių kalbos į lotyniškąjį ekvivalentą pavyzdžiai |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1 |
A a |
A a |
Aršanski – Aršanski |
| 2 |
B b |
B b |
Bušankovičy – Biešankovičy |
| 3 |
V v |
V v |
Viciebsk – Viciebsk |
| 4 |
G g |
H h |
Gomielj -Homiel', Ganja -Hauja |
| 5 |
D d |
D d |
Dobruš – Dobruš |
| 6 |
IE ie |
Je je (*) ie (**) |
IEljsk – Jel'sk Babaiedava – Babajedava Liepielj – Liepiel' |
| 7 |
IE ie |
Jo jo (*) io (**) |
IEdy – Jody, Vierab'ievičy – Vierabjovičy Miery – Miory |
| 8 |
Ž ž |
Ž ž |
Žodziški – Žodziški |
| 9 |
Z z |
Z z |
Zeljva – Zel'va |
| 10 |
I i |
I i |
Ivanava – Ivanava, Iuie – Iuje |
| 11 |
J j |
J j |
Lagojsk – Lahojsk |
| 12 |
K k |
K k |
Kruglaie – Kruhlaje |
| 13 |
L l |
L l |
Ljubanj – Liuban' |
| 14 |
M m |
M m |
Magilieu – Mahiliou |
| 15 |
N n |
N n |
Njasviž – Niasviž |
| 16 |
O o |
O o |
Orša – Orša |
| 17 |
P p |
P p |
Pastavy – Pastavy |
| 18 |
R r |
R r |
Ragačou – Rahačou |
| 19 |
S s |
S s |
Svietlagorsk – Svetlahorsk |
| 20 |
T t |
T t |
Talačyn – Talačyn |
| 21 |
„ u |
U u |
„zda – Uzda |
| 22 |
„ u |
U u |
Šarkauščyna – Šarkauščyna |
| 23 |
„ f |
F f |
„anipalj – Fanipal' |
| 24 |
CH ch |
Ch ch |
CHocimsk – Chocimsk |
| 25 |
C c |
C c |
Ciemny Lies – Ciomny Lies |
| 26 |
Č č |
Č č |
Čavusy – Čavusy |
| 27 |
Š š |
Š š |
Šumilina – Šumilina |
| 28 |
' (apostrof) |
|
Raz'iezd – Razjezd |
| 29 |
Y y |
Y y |
Čygirynka – Čyhirynka |
| 30 |
J j |
' |
Červienj – Červien' |
| 31 |
E e |
E e |
Čačersk – Čačersk |
| 32 |
JU ju |
Ju ju (*) iu (**) |
JUchnauka – Juchnauka Gajucina – Hajucina Ljuboničy – Liuboničy |
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
5 priedas
BESIRIBOJANČIŲ SU LIETUVA VALSTYBIŲ ILGIEJI (OFICIALIEJI) IR TRUMPIEJI (TRADICINIAI) PAVADINIMAI
5.1 lentelė. Baltarusijos valstybės pavadinimas
| Šalies oficialios kalbos |
Valstybės oficialus pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas baltarusių kalba ir transliteruota forma pagal 4 |priedą |
Valstybės oficialus pavadinimas rusų kalba ir transliteruota forma pagal 1 priedą |
| Baltarusių, rusų |
Baltarusijos Respublika |
Respublika Bielarusj Respublika Belarus' |
Respublika Bielarusj Respublika Belarus' |
| Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas baltarusių kalba ir transliteruota forma pagal 4 priedą |
Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas rusų kalba ir transliteruota forma |
|
| Baltarusija (Gudija) |
Bielarusj Belarus' |
Bielarusj Belarus' |
5.2 lentelė. Rusijos valstybės pavadinimas
| Šalies oficialioji kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas rusų kalba ir transliteruota forma pagal 1 priedą |
Valstybės oficialus pavadinimas anglų kalba |
| Rusų |
Rusijos Federacija |
Rossijskaja Fiedieracija Rossijskaja Federacija |
Russian Federation |
| Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas rusų kalba ir transliteruota forma pagal 1 priedą |
Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas anglų kalba |
|
| Rusija |
Rossija Rossija |
Russia |
5.3 lentelė. Lenkijos valstybės pavadinimas
| Šalies oficialioji kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas lenkų kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas anglų kalba |
| Lenkų |
Lenkijos Respublika |
Rzeczpospolita Polska |
Republic of Poland |
|
|
Lenkijos Respublika Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas lietuvių kalba |
Rzeczpospolita Polska Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas lenkų kalba |
Republic of Poland Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas anglų kalba |
| Lenkija |
Rolska |
Poland |
5.4 lentelė. Latvijos valstybės pavadinimas
| Šalies oficialioji kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas lietuvių kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas latvių kalba |
Valstybės oficialus pavadinimas anglų kalba |
| latvių |
Latvijos Respublika |
Latvijas Republika |
Republic of Latvia |
| Latvijos Respublika Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas lietuvių kalba |
Latvijas Republika Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas latvių kalba |
Republic of Latvia Valstybės trumpasis (tradicinis) pavadinimas anglų kalba |
|
| Latvija |
Latvija |
Latvia |
______________
Techninio organizacinio
tvarkomojo reglamento
GKTR 1.02.01:2004
6 priedas
LITERATŪRA
1. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977-1998. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.
5. Lietuvos durpynų kadastras. I-III dalys. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija. Kraštotvarkos departamentas. 1995.
6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus, Latvijos ir Lenkijos. Vilnius, 2002.
9. Sutartiniai topografinio Lietuvos žemėlapio ženklai. 1:50 000. I leidimas. Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Aerogeodezijos institutas. Vilnius-Kaunas, 1996.
10. Topografinių M 1:10 000 žemėlapių techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.02.02.:1999. Topografinio M 1:10 000 žemėlapio turinys, kodai ir sutartiniai ženklai. Antrasis pataisytas leidimas. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 1999.
11. Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.14.02.: 2002. Jungtinių operacijų
M 1:250 000 žemėlapių (1501 IR 1501 AIR serijų) turinys ir sutartiniai ženklai. Specifikacija. Versija 1.1. Antrasis leidimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2002.
12. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintos perrašos į lietuvių kalbą taisyklės iš šių nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų:
12.1. kinų kalbos (1996 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl kinų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens“; Žin., 1996, Nr. 15-410);
12.2. japonų kalbos (1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 61 „Dėl japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens“; Žin., 1997, Nr. 63-1491);
12.3 hebrajų kalbos (1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 62 „Dėl Biblijos vardų adaptavimo principų“; Žin., 1997, Nr. 84-2122);
12.4. sanskrito (2000 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 1 (75) „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“; Žin., 2000, Nr. 23-610).
14. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas, 1990.
15. Aeronavigacionnyie karty. Priložieniie 4 k Konviencii o mieždunarodnoj graždanskoj aviacii. ICAO. 2001.
16. Instrukcija po translitieracii gieografičieskix nazvanij Riespubliki Bielarusj bukvami latinskogo alfavita. Postanovlieniie No 15 ot 23 nojabrja 2000 g. Gosudarstviennogo komitieta po ziemieljnym riesursam, gieodiezii i kartografii Riespubliki Bielarusj.
17. Chart Specifications of the IHO and Regulations of the IHO for International (INT) Charts (M – 4). Part 1. Part 2. Part 3. International Hydrographic Organization. Monaco, 1988.
18. Standartization Agreement STANAG 3689. Place name spelling on maps and charts. Annex D. Romanization system for Russian. Annex G. Romanization system for Beylorussian. North Atlantic Treaty Organization (NATO). Edition 3, 1998.
19. Report on the current status of the United Nations romanization systems for geographical names. Eighth United Nations Conference on the Standardization of Geographical Names. Berlin, 27 August – 5 September 2002.
20. Resolutions adopted at the seven United Nations conferences on the standardization of geographical names (1967, 1972, 1977, 1982, 1987, 1992, 1998). Eighth United Nations Conference on the Standardization of Geographical Names. Berlin, 27 August – 5 September 2002.