LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-3615
2005 m. sausio 6 d. Nr. 3
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2307 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-3615 (toliau vadinama - Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 31-1131) 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad „turinčiais Teismų įstatymo 51 straipsnyje numatytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą laikomi asmenys, įgiję teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“. Pagal šią nuostatą ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) 51 bei 53 straipsnius darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems tapti teisėjais, teisinio darbo stažas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai jie įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, t. y. teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. Pagal Įstatymo projektą teisinio darbo stažas galėtų būti skaičiuojamas jau nuo tada, kai asmuo įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, taigi siūloma sumažinti teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 2 straipsnio nuostatas bakalauro kvalifikacinis laipsnis „suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą“; magistro kvalifikacinis laipsnis „suteikiamas asmeniui, išėjusiam magistrantūros studijų programą“, o magistrantūra apibrėžiama kaip „asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos“; vientisosios studijos – „magistro ir (arba) profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos“. Darytina išvada, kad magistro laipsnį ir laipsnį, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turinčio asmens kvalifikacija yra aukštesnė nei įgijusio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime (Žin., 1999, Nr. 109-3192) konstatuota, jog viena iš garantijų „kad teisėjai tinkamai vykdys teisingumą, yra jų kvalifikacija: teisėjais turi būti skiriami tik asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį. Jų reputacija turi būti nepriekaištinga. Tai reiškia, kad teisėjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip jis vykdo teisingumą - atlieka Konstitucijoje jam nustatytą priedermę“. Teisėjo veikla yra itin reikšminga visuomenei, todėl teisėjams turėtų būti keliami dideli kvalifikaciniai reikalavimai.