LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ VP1-2.1-ŠMM-04-K PRIEMONĖS „STUDIJŲ SISTEMOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO Nr. 2 PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 31 d. Nr. V-800
Vilnius
Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu,
t v i r t i n u 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 (pridedama).
patvirtinta
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-800
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K PRIEMONĖs „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2
I. Bendrosios nuostatos
1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, projekto vykdytojai, taip pat institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir įgyvendinimo priežiūrą.
2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į:
2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006);
2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006);
2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006);
2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722; 2009, Nr. 36-1387) (toliau – veiksmų programos priedas);
2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637);
2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės);
2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės);
2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams);
2.10. Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435);
2.11. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 (Žin., 2009, Nr. 54-2140), nuostatas;
2.12. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai).
4. Apraše vartojamos sąvokos:
Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės užtikrinimas – kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Vidinės studijų kokybės užtikrinimas yra susijęs su šiomis sritimis: studijų programų kokybės užtikrinimu; informacijos apie studijų kokybę prieinamumu; vidinės studijų kokybės vadybos sistemos nuolatiniu tobulinimu, taip pat aukštosios mokyklos personalo ir bendru institucijos administravimo proceso ir projektų valdymo organizavimu (koordinavimu).
Vidinė studijų kokybės vadybos sistema įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas turi būti vienu iš studijų politikos formavimo veiksnių. Aukštoji mokykla įgaliotoms institucijoms turi teikti oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai. Taip pat aukštoji mokykla turi nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Mokslo ir studijų institucijos nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.
Aukštosios mokyklos vidinė studijų kokybės vadybos sistema – pagal šį Aprašą, tai struktūruota ir dokumentuota priemonių visuma, apimanti aukštosios mokyklos kaip institucijos veiklos kokybę nusakančių duomenų pateikimo, sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų nu(si)statytų kokybės standartų (arba reikalavimų) pasiekimą. Tai aukštosios mokyklos ar jos padalinio organizacinės struktūros, pareigų, procedūrų (darbo tvarkos), procesų ir išteklių visuma, grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija (koncepcija), numatančia veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindiniai tikslai – apibrėžti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, užrašyti ir saugoti duomenis apie atlikto darbo kokybę, atlikti periodinius patikrinimus, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti aukštosios mokyklos konkurencingumą.
Vidinė studijų kokybės vadybos sistema vertinama šiais kriterijais: išsamiomis studijų programų kokybės užtikrinimo priemonėmis; adekvačiomis informavimo apie studijų kokybę priemonėmis; sistemos tobulinimo vadybinėmis prielaidomis; sistemos suderinimo su nacionaline studijų stebėsenos ir valdymo sistema prielaidomis.
Specialieji gebėjimai – pagal šį Aprašą, tai aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojų profesiniai, dalykiniai gebėjimai, reikalingi kokybės vadybos sistemai kurti ir/arba įdiegti, priskirti pareigoms pagal kompetenciją ir pareigybių aprašymus (pavyzdžiui, aukštosios mokyklos administracijos darbuotojų mokymai apie kokybės vadybos sistemos valdymą, darbo procesų priežiūrą ir kontrolę, procesų valdymo metodus, procedūras, aukštosios mokyklos kultūros formavimą ir įvaizdį, vidaus auditą, veiklos ir pokyčių valdymą).
Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos koncepcija – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelio dalis, kurioje gali būti išanalizuota paslaugų teikimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, infrastruktūros, informacijos srautų (įskaitant vidinių ir išorinių dokumentų) valdymo ir kiti procesai, gali būti atlikta aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių veiklos procesų analizė.
Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelis – aukštosios mokyklos veiklos procesų schema, numatanti kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti matuojamas valdymo procesų rezultatyvumas, numatyta, kas ir kaip turėtų vertinti procesų rezultatyvumo rodiklius, kokiu būdu bus optimizuojami laiko, žmogiškųjų išteklių ir kiti kaštai, kokie bus informacijos pasikeitimo kanalai, kokiu būdu bus vykdomas veiklos auditas, kaip bus valdomas proceso rodiklių monitoringas, turėtų būti numatytos procesų tobulinimo gairės. Modelis turėtų būti svarbi aukštosios mokyklos vadybos dalis padedanti planuoti, skirstyti išteklius, kelti bendrą aukštos mokyklos veiklos rezultatyvumą.
Kokybės vadovas – dokumentas, kuriame išdėstoma aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės sistemos strategija ir aprašomos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos procedūros. Kokybės vadovas apima visą aukštosios mokyklos veiklą arba tik tam tikras veiklos dalis, kurios daro didžiausią įtaką aukštosios mokyklos veiklos kokybei. Rengiant kokybės vadovą, turi būti siekiama šių tikslų: nustatyti pagrindines kokybės vadybos taikymo aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių veikloje koncepcijas, principus bei reikalavimus, siekiant nuolatinio veiklos tobulinimo; pateikti procesų aprašymus, procedūrų aprašus, kokybės matavimo rodiklius ir kitus dokumentus, paaiškinančius aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, siekiant užtikrinti kokybišką funkcijų vykdymą ir sąveiką su išorine aplinka. Kokybės vadove turi būti aprašyta aukštosios mokyklos vykdoma kokybės politika, darbuotojų, kurie vadovauja, vykdo, tikrina ir analizuoja su kokybe susijusius darbus, pareigos, įgaliojimai ir tarpusavio ryšiai, vidinės kokybės vadybos sistemos procedūros ir instrukcijos, kokybės vadovo analizavimo, atnaujinimo ir valdymo tvarka. Viena iš kokybės vadovo sudedamųjų dalių – rodiklių suvestinė, kurioje turi būti pateikti rodikliai procesų kokybei išmatuoti.
Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas.
5. Šis Aprašas yra antrasis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Pagal veiksmų programos priemonę planuojama parengti tris projektų finansavimo sąlygų aprašus. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede, yra 92 940 000 Lt (devyniasdešimt du milijonai devyni šimtai keturiasdešimt tūkstančių litų), iš kurių 78 999 000 Lt (septyniasdešimt aštuoni milijonai devyni šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai litų) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, 12 875 824 Lt (dvylika milijonų aštuoni šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi litai) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė – 1 065 176 Lt (vienas milijonas šešiasdešimt penki tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt šeši litai). Pagal šį Aprašą numatoma skirti 35 000 000 Lt (trisdešimt penkis milijonus litų), iš kurių 29 750 000 Lt (dvidešimt devyni milijonai septyni šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų) – ES fondų lėšos, 4 200 000 Lt (keturi milijonai du šimtai tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso pagal šį Aprašą ne mažiau kaip 1 050 000 Lt (vienu milijonu penkiasdešimčia tūkstančių litų).
6. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos tikslas – diegti ir/arba tobulinti vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus ir sistemas aukštosiose mokyklose.
7. Pagal Aprašą numatoma finansuoti veikla – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas (įsigijimas) ir įgyvendinimas (tobulinimas) arba vidinės studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimas (tobulinimas). Galimos veiklos – tikslinių grupių specialiųjų gebėjimų ugdymas (mokymai), metodinės medžiagos įsigijimas, rengimas, leidyba, tikslinių grupių komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose, diegiamų vidinių studijų kokybės vadybos sistemų vertinimas, sociologiniai poveikio tyrimai, skirti savianalizei, jei tai tiesiogiai susieta su konkrečios aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos koncepcijos parengimu, vidinės studijų kokybės vadybos sistemos diegimu, vidinės studijų kokybės vadybos sistemos bandomuoju diegimu (testavimu). Kuriant vidinę studijų kokybės vadybos sistemą privaloma veikla – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelio sukūrimas. Įgyvendinant vidinę studijų kokybės vadybos sistemą privaloma parengti kokybės vadovą.
8. Tęstinį kvietimą teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo (toliau – Kvietimas) pagal Aprašą numatoma skelbti 2010 m. II ketvirtyje.
9. Pagal šį Aprašą bus skelbiamas Kvietimas pagal tęstinę projektų konkurso procedūrą iki 2011 m. gegužės 15 d. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas stabdomas anksčiau nurodytos datos, jei pagal sprendimus dėl projektų finansavimo, priimtus pagal Kvietimą, ir naujai pateiktas Paraiškas dėl projekto finansavimo paskirstyta ir prašoma finansavimo suma sudaro galimybę paskirstyti visą Kvietimui numatytą finansavimo sumą. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas taip pat gali būti sustabdytas, jeigu Kvietimo dokumentuose yra keičiama esminė informacija, keičianti Paraiškų pateikimo dėl projekto finansavimo sąlygas ir galinti turėti įtakos Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimo rezultatams.
II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
11. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos galimi pareiškėjai ir partneriai – Lietuvos aukštosios mokyklos.
III. Reikalavimai projektams
13. Vienas pareiškėjas pagal Aprašo 7 punkte numatytą finansuoti veiklą gali teikti vieną Paraišką dėl projekto finansavimo.
14. Projekto įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas.
15. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai).
16. Tinkamos projekto, teikiamo pagal Aprašo 7 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą).
17. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus.
18. Kuriant ir/arba įgyvendinant (tobulinant) vidinės studijų kokybės vadybos sistemas projekto veiklose privalo būti numatyti visi šie aspektai: 1) studijų kokybės užtikrinimas (studijų programos, suteikiami kvalifikacijos patvirtinimai, studentų rezultatų vertinimas, informacija apie studijų prieinamumą, stebėsena ir kt.), 2) dėstytojų ir mokslo darbuotojų pakankamo potencialo aukštojoje mokykloje užtikrinimas, 3) aukštosios mokyklos administravimo proceso (įskaitant projektų valdymą) užtikrinimas.
19. Pareiškėjai, teikiantys Paraiškas dėl projekto finansavimo, privalo užtikrinti, kad projektų veiklos nedubliuoja projektų, pateiktų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ISAK-951 „Dėl 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 57-2246).
20. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti.
21. Projektų tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė kaip 300 000,00 Lt (trys šimtai tūkstančių litų) (vertinimo metu gali sumažėti iki 10 proc.) ir ne didesnė kaip 3 000 000,00 Lt (trys milijonai litų).
IV. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
23. Pagrindiniai projekto išlaidų reikalavimai nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt) pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms.
24. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos.
25. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje.
26. Projekto veiklos – tyrimai (galimybių studijos), kurie tiesiogiai susiję su šio Aprašo 7 punkte numatyta finansuoti veikla, ir jiems organizuoti viešieji pirkimai gali būti pradėti vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas (ar partneris), kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, visas paslaugas ir prekes privalo pirkti, vadovaudamasis patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641).
27. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868), 8.2 punktu):
| Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos |
Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai |
Apribojimai dydžiui |
| Tiesioginės projekto išlaidos: |
||
| 1. Vykdymo išlaidos: |
||
| 1.1. darbo užmokestis |
Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir/ar projekto partneris(-iai) pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų. Išlaidos tinkamos tik Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantiems mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams, kurių pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su kokybės vadybos sistemų kūrimu ir arba įgyvendinimu (diegimu). |
|
| 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės |
Išlaidos tinkamos tik Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantiems mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams, kurių pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su kokybės vadybos sistemų kūrimu ir (arba) diegimu, komandiruotėms. |
|
| 1.3. paslaugos |
Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos. |
Veiklos, numatytos Aprašo 7 punkte, įgyvendinimui paslaugų pirkimo išlaidos negali viršyti 80 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų. |
| 1.8. viešinimas |
|
Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų. |
| 2. Projekto dalyvių išlaidos: |
||
| 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis |
Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas. |
Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas. |
| 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose |
Lietuvos aukštosios mokyklos mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų ugdymo išlaidos, susijusios su darbo pobūdžiu, diegiant kokybės vadybos sistemą aukštojoje mokykloje: trumpalaikės komandiruotės siekiant dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose, vizituose kituose užsienio šalių universitetuose, kurie turi sukūrę (įsidiegę) aukštojo mokslo kokybės vadybos sistemas, modelius. |
Galima finansuoti iki 5 darbo dienų vyksiančias mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų komandiruotes siekiant dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose, vizituose kituose užsienio šalių universitetuose, kurie turi sukūrę (įsidiegę) aukštojo mokslo kokybės vadybos sistemas, modelius. |
| 2.3. Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) |
|
|
| 5. Netiesioginės projekto išlaidos |
Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis. |
Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 24 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. Gali būti pritaikyta mažesnė nei numatyta Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėse vienodo dydžio norma. |
29. Projektui skiriamas finansavimas – iki 97 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat pareiškėjas ir/arba partneris privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti, jei tokios yra numatomos.
30. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas, nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą, naudodami vidutinius rinkos įkainius, ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą.
V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS
32. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas).
33. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu.
34. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas atitinka jam keliamus reikalavimus.
35. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu.
36. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu Kvietime nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu.
VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS
38. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka.
39. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA Kvietime nurodytu adresu ir iki Kvietime nurodyto termino pabaigos. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki Kvietime nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip Kvietime nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas.
40. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje.
41. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos turi būti susegtos į segtuvus kietais viršeliais. Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo lapai turi būti sunumeruoti.
42. Ant voko (ar kitos talpos/paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo.
43. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas.
VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
46. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas, atranka ir sprendimų priėmimas yra atliekami Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 49–107 punktuose nustatyta tvarka.
47. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro:
47.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu tikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodyti dokumentai ir privalomi priedai;
47.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis;
47.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balsų suma – 100 balų.
49. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede.
50. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai pateikiami Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams Aprašo 1 priede.
51. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams pateikiami Aprašo 5 priede.
52. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje.
53. ESFA turi teisę atmesti Paraišką dėl projekto finansavimo, neprašiusi jos patikslinti, jeigu:
53.1. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo bendroji A dalis yra neužpildyta arba užpildyta nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 Paraiškos dėl projekto finansavimo formos laukai neužpildyti arba informacija daugiau nei 3 laukuose pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijas);
53.2. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalis yra neužpildyta, užpildyta tik iš dalies arba užpildyta iš esmės nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 prašomuose užpildyti laukuose informacija pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijas);
53.3. pareiškėjas nepateikė bent vieno užpildyto privalomo Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios B dalies priedo;
54. Jeigu Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktos informacijos ir informacijos pakanka sprendimui dėl projekto vertinimo priimti, raštas dėl informacijos patikslinimo nesiunčiamas.
55. Teikiant papildomą informaciją, gali būti tikslinami tik tie duomenys, kurių prašoma ESFA rašte. Jeigu pateikiama patikslinta, bet rašte neprašoma informacija, vertinimo metu į ją neatsižvelgiama. Vertindama Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktą informaciją, esant reikalui, ESFA gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei Paraišką dėl projekto finansavimo ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais.
56. ESFA priima sprendimą atmesti Paraišką dėl projekto finansavimo, jei:
56.1. pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją;
57. Tinkami finansuoti projektai naudos ir kokybės vertinimo metu privalo surinkti ne mažiau kaip 50 balų.
58. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
59. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA gavusi sprendimą organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą.
60. Sutartis rengiama pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861).
VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS
63. Projekto išlaidos apmokamos ir Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose ir Sutartyje nustatyta tvarka.
64. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo.
65. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka pagal ESFA nustatytą metodiką. Avansas negali viršyti 30 procentų projektui skirtos finansavimo sumos. Avansas gali būti išmokamas dalimis atsižvelgiant į įvykdytus viešuosius pirkimus.
66. Projekto lėšų panaudojimo patikrinimo reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr.59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2006, Nr. 17-604) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra privalomi, ir audito išlaidos bus laikomos netinkamomis išlaidomis.
67. Specialūs reikalavimai projektų vykdytojams – kartu su avanso mokėjimo prašymu privatūs juridiniai asmenys turi pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimą dėl avanso sumos, viešieji juridiniai asmenys – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų) (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms).
68. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA.
69. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktines teises į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai.
70. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą.
71. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtiems produktams ir rezultatams išlaikyti ir toliau naudoti.
72. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka.
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“
VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos
efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
1 priedas
PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS
| Bendrasis kriterijus |
Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai |
Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai |
Paaiškinimai/informacijos šaltinis |
Vertinimas |
|||
| taip |
ne |
komentarai |
patikslinus |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10), 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytų veiklų. |
1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu |
1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu |
Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis Paraiškos A dalies 6 punktas |
|
|
|
|
| 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas. |
Galima teigti, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui Paraiškos A dalies 5, 6 punktai ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta veikla. |
1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos priede prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu. |
Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka veiklą (ar veiklos dalį), nurodytą veiksmų programos priedo priemonės Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K aprašyme Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
|
| 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų |
Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytą veiklą Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatytus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“). |
Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus, atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų aprašo 19 punkte.
Paraiškos A dalies 7 punktas ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma). |
Būtina įsitikinti, ar projekto tikslinės grupės atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 16 punkte nurodytas tikslines grupes. Aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojų mokymai turi būti tiesiogiai susieti su vidinių kokybės sistemų diegimu ir įgyvendinimu. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1, 2 punktai |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti. |
2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo. |
2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus). |
Netaikoma |
|
|
|
|
| 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams). |
Būtina įsitikinti, kad projektas prisideda prie Nacionalinėje studijų programoje (toliau – NSP) numatytų tikslų siekimo ir prisideda prie NSP 1.4.1 veiklų grupės „Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas“ įgyvendinimo, t.y. atitinka nurodytus pareiškėjus ir remiamas veiklas. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 3 punktas |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. |
3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo. |
3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo. |
Būtina įsitikinti, kad projektai, teikiami pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus žemiau išvardintus, Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priede aprašytus, stebėsenos rodiklius: - produkto rodiklis „Aukštosios mokyklos (ISCED 5-6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 1 sistema vienam projektui; - produkto rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 10 asmenų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1, 2, 10 punktai |
|
|
|
|
| 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai |
3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika |
Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus Paraiškos A dalies 6 ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
|
| 3.2.2.Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku |
Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 5, 6 ir 7 punktai ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215). |
4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui |
4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) |
Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; - projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Paraiškos A dalies 5 ir 13 punktai |
|
|
|
|
| 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) |
|
|
|
|
|||
| 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) |
|
|
|
|
|||
| 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma). |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą |
4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
| 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010). |
5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui |
5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui |
Vertinama, ar projektas neprieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo principui, nepažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo ir jame vykdomi šie reikalavimai: - neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Paraiškos A dalies 13 punktas |
|
|
|
|
| 5.2. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą |
5.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
| 5.2.2. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina nediskriminavimo dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principo įgyvendinimą |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 5.2.3. Projektas atitinka kitus su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jeigu taikoma). |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 6. Projekto įgyvendinimas yra suderinamas su kitų aktualių Europos Bendrijų politikos sričių nuostatomis |
6.1. Projektas suderinamas su horizontaliųjų Europos Bendrijų bendrųjų politikos sričių nuostatomis |
6.1.1. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis |
Būtina įvertinti, ar pareiškėjas (partneriai) yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), arba gavęs (gavę) projekto finansavimo lėšų jomis taps; jei taip, tokiu atveju, ar tikėtina, kad projekto veiklų plane numatyta veiklų trukmė nustatyta įvertinant pirkimų vykdymo terminus; jei pareiškėjas ir (arba) partneriai nėra perkančiosios organizacijos, šis vertinimo aspektas vertinamas kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus Paraiškos A dalies 7 punktas ir B dalies 6 punktas |
|
|
|
|
| 6.1.2. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų aplinkosaugos politikos nuostatomis |
Būtina įvertinti, ar: atsižvelgiant į projekto veiklas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), būtinas poveikio aplinkai vertinimas; jei būtinas, ar poveikio vertinimas aplinkai yra atliktas. Paraiškos B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 6.1.3. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų konkurencijos politikos nuostatomis |
Vertinant projektus, reikia įsitikinti, ar projektai finansuojami nepažeidžiant konkurencijos politikos nuostatų. Taip pat vertinant projektus, reikia įsitikinti, ar projekto finansavimas nereiškia neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo. Jei valstybės pagalba nėra taikoma, tuomet kriterijus vertinamas teigiamai. Paraiškos A dalis ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 6.2. Projektas suderinamas su sektorinių tam tikrų sektorių ES bendrųjų politikos sričių nuostatomis. |
6.2.1. Projektas suderinamas su konkretaus sektoriaus ES politikos sričių nuostatomis |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 7. Pareiškėjas organizaciniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą |
7.1. Pareiškėjas (partneriai) atitinka formaliuosius reikalavimus |
7.1.1. Pareiškėjas (partneriai) atitinka tinkamų pareiškėjų sąrašą, nustatytą Projektų finansavimo sąlygų apraše. |
Būtina įsitikini, kad pareiškėjas (partneriai) atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 11 punkte nurodytus pareiškėjus (partnerius). Paraiškos A dalies 1, 3 ir 5 punktai |
|
|
|
|
| 7.1.2. Pareiškėjas (partneriai) turi (ar turi galimybių įgyti) teisinį pagrindą užsiimti ta veikla (atlikti funkcijas), kuriai sukurti ir (arba) vykdyti, ir (arba) plėtoti skirtas projektas. |
Būtina įsitikinti, kad pareiškėjas (partneriai) turi (ar turi galimybių įgyti) teisę užsiimti ta veikla (atlikti funkcijas), kuriai sukurti ir (arba) vykdyti, ir (arba) plėtoti skirtas projektas (pvz., reikiamos licencijos ir kt.). Paraiškos B dalies 11.1 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (Pareiškėjo (partnerių) steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos) |
|
|
|
|
||
| 7.1.3 Pareiškėjui gali būti skirtos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, jei: 7.1.3.1. jam nėra iškelta byla dėl bankroto arba jis nėra likviduojamas; 7.1.3.2. yra įvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 7.1.3.3. paraiškoje dėl projekto finansavimo arba jos prieduose jis nepateikė klaidinančios informacijos; |
Būtina įsitikinti, kad pareiškėjas (partneriai) atitinka 7.1.3 punkte nustatytus reikalavimus: 7.1.3.1 – Paraiškos A dalies 1, 3 punktai ir B dalies 11.2 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės biudžeto finansuojamos institucijos bei įstaigos); 7.1.3.2 – Paraiškos B dalies 11.3 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės biudžeto finansuojamos institucijos bei įstaigos); 7.1.3.3 – Paraiškos A dalies 15, 16 punktai; 7.1.3.4 – 7.1.3.5 – Paraiškos A dalies 15, 16 punktai |
|
|
|
|
||
| 7.1.3.4. nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiškėjo kitos paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto sutarties lėšų pažeidimo; 7.1.3.5 jis nebandė gauti konfidencialios informacijos arba daryti įtakos vertinimą atliekančiai institucijai dabartinio arba ankstesnio paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimo arba atrankos proceso metu. |
|
|
|
|
|
||
| 7.2. Pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą |
7.2.1. Pareiškėjas turi pakankamai patirties įgyvendinti projekte numatytas veiklas |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
| 7.2.2. Pareiškėjas turi (turi užtikrinti) pakankamus administravimo gebėjimus vykdyti projektą (pakankama komanda). |
Pareiškėjas užtikrina minimalius būtinus gebėjimus projektui administruoti – suformuoja komandą, užtikrina reikiamos kompetencijos darbuotojų įtraukimą, numato paslaugų įsigijimą ir pan. Paraiškos A dalies 5 punktas ir B dalies 11.6 punktas |
|
|
|
|
||
| 7.2.3. Pareiškėjas gali įgyvendinti projekto tikslus, veiklas ir uždavinius per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Projekto įgyvendinimo trukmė, vieta, parengtumas atitinka Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus. |
Būtina įsitikinti, kad: projekto įgyvendinimo organizavimas (planas) atitinka projekto veiklų apimtis, yra realus ir racionaliai suplanuotas (pvz., įvertinant turimus išteklius, iš ES fondų finansuojamų projektų specifiką, sezoniškumą ir pan.); projekto trukmė ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos, pagrindinės projekto veiklos fiziškai vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). Paraiškos A dalies 4, 7 ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
|
||
| 7.2.4. Partnerystė projekte yra pagrįsta ir turi pridėtinę vertę (jei taikoma) |
Siekiama įsitikinti, ar partneriai įtraukti pagrįstai, t. y. ar partnerystė sukuria papildomą pridėtinę vertę projekte (pvz., turi patirties, prisideda finansiškai, vykdo projekto veiklas, naudosis rezultatais ir pan.) Paraiškos A dalies 5 punktas |
|
|
|
|
||
| 7.2.5. Projektas atitinka kitus su reikalavimais pareiškėjams susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 8. Projektas turi aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius. Projekto finansavimo šaltinių užtikrinimas yra būtina sąlyga projektui įgyvendinti ir veiksmų programų tikslams pasiekti. Kadangi ES fondai padengia tik dalį projekto išlaidų, pareiškėjas turės užtikrinti likusią projekto finansavimo dalį (ES fondo maksimalūs ir minimalūs dydžiai nustatyti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 53–54 straipsniuose ir III priede, be to, finansavimo lėšų dalis mažinama projektams, iš kurių gaunamos pajamos, ir projektams, kuriems taikomas EB sutarties 87 straipsnis dėl valstybės pagalbos). |
8.1. Užtikrintas projekto finansavimas |
8.1.1. Pareiškėjo (partnerių) įnašas atitinka nustatytus reikalavimus |
Būtina įsitikinti, ar tenkinami Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyti reikalavimai dėl pareiškėjo įnašo; tenkinami reikalavimai dėl pareiškėjų įnašo pagal atskiras išlaidų kategorijas, numatyti projekto išlaidų finansavimo šaltiniai atsižvelgiant į projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį ir išlaidų apmokėjimo būdą yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkamai išdėstyti laike. Paraiškos A dalies 9 ir 8 punktai ir B dalies 11.4 punktas |
|
|
|
|
| 8.1.2. Užtikrintas netinkamų finansuoti su projektu susijusių išlaidų padengimas |
Būtina įsitikinti, ar projekte numatytoms netinkamoms finansuoti išlaidoms (tarp jų ir netinkamam finansuoti PVM ir kt.) užtikrinamas finansavimas; netinkamų išlaidų finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkamai išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, t. y. netinkamų išlaidų finansavimas neturės neigiamos įtakos projekto įgyvendinimui. Paraiškos A dalies 11 punktas |
|
|
|
|
||
| 8.1.3. Užtikrintas finansinis projekto (veiklų) ir rezultatų tęstinumas |
Būtina įsitikinti, kad projekto metu sukurtų rezultatų tolesniam naudojimui yra sudarytos finansinės prielaidos, t. y. sukurtas turtas bus išlaikomas ir užtikrinamas jo tinkamas eksploatavimas. Projekto įgyvendinimo metu sukurti rezultatai bus naudojami pagal numatytą paskirtį. Projektai, kuriems tęstinumas nėra aktualus (pvz., ESF mokymų, techninės paramos projektai ir pan.), tenkina šį kriterijų. Paraiškos A dalies 5 punktas |
|
|
|
|
||
| 8.1.4. Projektas atitinka kitus Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
||
| 9. Užtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas. Naudojant ES struktūrinę paramą, bus siekiama, kad šios lėšos būtų naudojamos efektyviai, t. y. kad finansuojamas projektas duotų kuo didesnę ekonominę socialinę naudą ir finansavimo būtų skirta tiek, kiek būtina projektui įgyvendinti. |
9.1. Sąnaudų ir naudos analizės korektiškumas ir rezultatų priimtinumas. |
9.1.1. Atlikta alternatyvų analizė |
Aiškiai suformuluoti techninio projekto sprendimo reikalavimai (planuojamo objekto techniniai reikalavimai pagal jo paskirtį, eksploatavimo sąlygas; projektavimo, įrengimo ir veiklos principai, procesai ir pan.). Kiekvienam projektui pagrįsti turėtų būti svarstomos bent dvi alternatyvios galimybės: „nulinė“ alternatyva (alternatyva, kai projektas nėra įgyvendinamas) ir kita alternatyva (projektas paremtas alternatyvia technologija ar pan.). Projekte turi būti atskleista, kad visos realios projekto įgyvendinimo galimybės buvo svarstytos arba kad kitos alternatyvos, be jau nagrinėjamų, nėra tikslinga svarstyti. Jeigu projekto įgyvendinimo galimybių vertinimo metu išskiriamos kelios galimybės projekto įgyvendinimo alternatyvai, vertinimo metu kiekvienai alternatyvai turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai. Alternatyvos įvertintos išsamiai ir korektiškai. Pasirinkta alternatyva turi būti optimali, atsižvelgiant į esamus apribojimus. Paraiškos B dalies 8 punktas |
|
|
|
|
| 9.1.2. Projekto prielaidos (susijusios su būsimomis pajamomis ir sąnaudomis) yra pagrįstos |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.1.3. Taikomas pagrįstas analizės laikotarpis |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.1.4. Taikoma pagrįsta diskonto norma |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.1.5. Teisingai apskaičiuotos ir pagrįstos finansinių rodiklių reikšmės |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.1.6. Teisingai apskaičiuotos ir pagrįstos ekonominių rodiklių reikšmės |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.1.7. Įvertintos rizikos |
Įvertintos pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai Paraiškos B dalies 4 punktas |
|
|
|
|
||
| 9.1.8. Projekto teikiama nauda atitinka planuojamiems rezultatams pasiekti reikalingas sąnaudas (jei taikoma) |
Vertinama (vadovaujantis analogiškais projektais, veiklomis ir pan.) projekto rezultatų atitiktis investicijoms Paraiškos B dalies 1 ir 11.5 punktai |
|
|
|
|
||
| 9.2 Atitiktis Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės), ir Projekto finansavimo sąlygų apraše nustatytiems projekto veiklų ir išlaidų apribojimams. |
9.2.1. Projekte numatytos veiklos ir išlaidos atitinka tinkamoms finansuoti veikloms ir jų apimtims nustatytus reikalavimus. |
Būtina įsitikinti, kad projekto veiklos ir išlaidos yra tinkamos finansuoti, atsižvelgiant į Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse bei Projekto finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus. Būtina įsitikinti, kad iš projekto planuojamos gauti pajamos (taip pat ir grynosios pajamos) teisingai apskaičiuotos ir teisingai priskirtos prie tinkamų ir netinkamų projekto išlaidų. Taip pat būtina įsitikinti, kad projektui reikiamo finansavimo dydis yra apskaičiuotas grynųjų pajamų dydžiu sumažinus projekto skiriamą finansavimą. Taip pat būtina įvertinti projekto riziką, susijusią su „dvigubu“ finansavimu, t. y. įvertinant pareiškėjo ir partnerių įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus, būtina įsitikinti, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansavimas nebus skiriamas pakartotinai. Paraiškos A dalies 8 ir 10 punktai ir B dalies 5 ir 9 punktai |
|
|
|
|
|
| 9.2.2. Veiklos ir išlaidos suplanuotos efektyviai ir pagrįstai. |
Būtina įsitikinti, kad projekto veiklos suplanuotos efektyviai, o išlaidos yra būtinos projekto veikloms atlikti ir atitinka rinkos kainas. Paraiškos A dalies 8 punktas ir B dalies 1 ir 11.5 punktai |
|
|
|
|
||
| 9.2.3. Užtikrinama lėšų panaudojimo sparta. |
Būtina įsitikinti, kad projekto veiklų suplanavimas užtikrins numatomą lėšų panaudojimo spartą. Paraiškos A dalies 7 ir 8 punktai |
|
|
|
|
||
| 9.2.4. Projektas atitinka kryžminio finansavimo reikalavimus. |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.2.5. Teisingai pritaikyta vienodo dydžio norma (angl. Flat-rate), vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348) (taikoma tik įgyvendinant Europos socialinio fondo projektus). |
Būtina įsitikinti, ar į tiesioginių išlaidų kategorijas nėra įtraukta netiesioginių išlaidų; teisingai pasirinkta projektui taikoma vienodo dydžio norma. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 24 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. Gali būti pritaikyta mažesnė nei numatyta Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėse vienodo dydžio norma. Paraiškos A dalies 8 punktas ir B dalies 11.5 punktas |
|
|
|
|
||
| 9.2.6. Projektas atitinka kitus specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
| 9.3 Projektui reikiamas finansavimas nustatytas atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 straipsnyje išdėstytus reikalavimus |
9.3.1. Paraiškoje dėl projekto finansavimo teisingai nurodyta, kuriai kategorijai priklauso projektas, t. y. iš kurio: negaunama pajamų; gaunama pajamų, bet jų neįmanoma nustatyti iš anksto (reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 straipsnio 3 dalis); gaunama pajamų ir jos yra įvertinamos iš anksto (reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 straipsnio 2 dalis). (Jeigu teikiama valstybės pagalba, šis kriterijus netaikomas) |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
| 9.3.2. Iš projekto planuojamos gauti pajamos (taip pat ir grynosios pajamos) teisingai apskaičiuotos ir teisingai nustatytas projektui reikiamo finansavimo dydis. (Jeigu teikiama valstybės pagalba, šis kriterijus netaikomas) |
Netaikoma |
|
|
|
|
||
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“
VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos
efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
2 priedas
PRIEMONĖS „STUDIJŲ SISTEMOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ STEBĖSENOS RODIKLIŲ matavimo ir skaičiavimo metodika
| RODIKLIO PAVADINIMAS |
RODIKLIO PAAIŠKINIMAS |
RODIKLIO MATAVIMAS |
Institucija arba juridinis asmuo, atsakingi už informacijos pateikimą įI ir (ar) tI ir (ar) vI |
||||
| MATAVIMO VIENETAS |
APSKAIČIAVIMO TIPAS |
SKAIČIAVIMO BŪDAS |
INFORMACIJOS ŠALTINIS |
LAIKAS |
|||
| Rezultato rodiklis |
|||||||
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (F) |
Pagal šį Aprašą mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojais laikomi aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už studijų sistemos kokybės vadybos sistemų kūrimą (įsigijimą) ir (arba) įgyvendinimą (tobulinimą).
Neformaliojo švietimo apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr.63-2853) ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 66-1909).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Procentai |
Apskaičiuojamas |
F = A/B *100 % |
Pirminiai informacijos šaltiniai: pažymėjimų registracijos žurnalai ar suvestinės, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens, pažymėjimo kopija.
Antriniai informacijos šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Rodiklis matuojamas nuolat. Duomenys apie rodiklio pasiekimą renkami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį pagal mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą. |
Už rodiklio pasiekimą atsakingas projekto vykdytojas |
| A – Pokyčio rodiklis - Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus |
|
Skaičius |
Kintantis |
|
|
|
|
| B – Bazinis rodiklis - Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
|
Skaičius |
Iš kito rodiklio |
|
|
|
|
| Produkto rodikliai |
|||||||
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
Pagal šį Aprašą mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojais laikomi aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už studijų sistemos kokybės vadybos sistemų kūrimą (įsigijimą) ir (arba) įgyvendinimą (tobulinimą).
Neformaliojo švietimo apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme.
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.
Rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo lanko daugiau nei 60 proc. neformaliojo švietimo programos užsiėmimų. |
Skaičius |
Apskaičiuojamas |
Sumuojami mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal įgyvendinant projekto veiklas vykdomas neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius). |
Pirminiai informacijos šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kiekvienai dienai) ir dalyvių suvestinės (jeigu mokymai vyksta ne vieną dieną ir (arba) kelioms asmenų grupėms), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens, mokymo programos.
Antriniai informacijos šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Rodiklis matuojamas nuolat. Duomenys apie rodiklio pasiekimą renkami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį pagal mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą. |
Už rodiklio pasiekimą atsakingas projekto vykdytojas |
| Aukštosios mokyklos (ISCED 5-6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas |
Aukštosios mokyklos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
Aukštosios mokyklos vidinė kokybės vadybos sistema – pagal šį Aprašą, tai struktūruota ir dokumentuota priemonių visuma, apimanti aukštosios mokyklos, kaip institucijos, veiklos kokybę nusakančių duomenų pateikimo, sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų nu(si)statytų kokybės standartų (arba reikalavimų) pasiekimą. Tai aukštosios mokyklos ar jos padalinio organizacinės struktūros, pareigų, procedūrų (darbo tvarkos), procesų ir išteklių visuma, grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija (koncepcija), numatančia veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindiniai tikslai – apibrėžti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, užrašyti ir saugoti duomenis apie atlikto darbo kokybę, atlikti periodinius patikrinimus, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti aukštosios mokyklos konkurencingumą.
Rodiklis laikomas pasiektu, kai kokybės vadybos sistema įdiegiama aukštojoje mokykloje. |
Skaičius |
Apskaičiuojamas |
Sumuojamos aukštosios mokyklos, kuriose diegiama kokybės vadybos sistema (vnt.). |
Pirminiai informacijos šaltiniai: paslaugų perdavimo-priėmimo aktai (jei perkamos paslaugos), vertinimų ataskaitos, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens, ir (arba) įdiegtų kokybės vadybos sistemų sertifikatai.
Antriniai informacijos šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Rodiklis matuojamas nuolat.
Duomenys apie rodiklio pasiekimą renkami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį pagal mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą. |
Už rodiklio pasiekimą atsakingas projekto vykdytojas |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis
visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K
priemonės „Studijų sistemos efektyvumo
didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
3 priedas
(Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies forma)
(Europos Sąjungos vėliava)
__________________________________________________________________________
pareiškėjo pavadinimas
PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO SPECIALIOJI (B) DALIS IR PILDYMO INSTRUKCIJA
1. PROJEKTO VEIKLŲ APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
| Veiklos Nr. |
Projekto veiklos pavadinimas |
Veiklos aprašymas ir pagrindimas |
| 1.1.1* |
|
|
| 1.1.1.1. |
|
|
| 1.1.1.2 |
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2* |
|
|
| 1.1.2.1 |
|
|
| 1.1.2.2 |
|
|
|
|
|
|
| 1.2.1* |
|
|
| 1.2.1.1 |
|
|
| 1.2.1.2 |
|
|
|
|
|
|
| 1.2.2* |
|
|
| 1.2.2.1 |
|
|
| 1.2.2.2 |
|
|
|
|
Viešinimas |
|
| Lentelė pildoma remiantis Paraiškos bendrosios (A) dalies 6 punkto lentelėje „Projekto loginis pagrindimas“ (toliau – A dalies 6 lentelė) pateikta informacija: * pažymėtose eilutėse nurodytų veiklų numeriai ir pavadinimai turi atitikti veiklos numerius ir veiklos pavadinimus, nurodytus A dalies 6 lentelėje. Šioje lentelėje detaliai aprašomos ir pagrindžiamos projekto veiklos (nurodomi pasirinkimo kriterijai, aktualumas, nauda, konkrečiai išvardinamos seminarų, mokymų temos, nurodoma, kokie dokumentai/programos ir pan. bus parengti veiklos etapo pabaigoje), nurodoma, kaip jos prisidės prie projekto tikslų ir uždavinių pasiekimo ir kita. Jei A dalies 6 lentelėje yra sujungtos kelios veiklos, šioje lentelėje jos išskaidomos atskirose eilutėse (pvz., 1.1.1 veikla „Personalo valdymo mokymai“ yra sudaryta iš kelių smulkesnių veiklų (pvz., seminarų), tai šioje lentelėje yra pateikiama informacija apie kiekvieną smulkesnę veiklą atskirai: 1.1.1.1 „Darbuotojų atranka“, 1.1.1.2 „Darbuotojų motyvavimas“ ir pan.). Informacija naudojama projekto vertinimo metu. Jei numatomi mokymai užsienyje, turi būti pagrįstas jų efektyvumas. Taip pat šioje lentelėje detaliai aprašomos projekto viešinimo priemonės. Atkreipiame dėmesį, kad viešinimo priemonės nėra tiesioginė projekto veikla, todėl Paraiškos A dalies 6 lentelėje jos nerašomos. |
||
2. PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
| Numatytos projekto tikslinės grupės |
Iš viso |
| 1. Tikslinės grupės |
|
| 1.1. |
|
| 1.2. |
|
| ... |
|
| Iš viso: |
|
| Pateikite konkrečius duomenis apie projekto tikslines grupes. Projekto tikslines grupes pasirinkite remdamiesi Aprašo 16 punktu. Remiantis šiais duomenimis turi būti apskaičiuojamos projekto tikslinei grupei būtinos išlaidos. |
|
3. PROJEKTO SPECIALIŲJŲ ATITIKTIES KRITERIJŲ ATITIKIMAS
| Kriterijus |
Pagrindimas |
| Projektas turi atitikti programos „Nacionalinė studijų programa“ nuostatas |
|
| Pateikite konkretų projekto atitikimo specialiesiems projektų atitikties kriterijams pagrindimą (pagrįskite, kaip projektas atitinka Aprašo 1 priede įvardytą 2 kriterijų). |
|
4. PROJEKTO RIZIKOS ĮVERTINIMAS
(Turi būti įvertintos pagrindinės projekto rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai. Atsižvelgdami į projekto pobūdį, įvertinkite labiausiai tikėtinas projekto rizikas (ekonominę, finansinę, vadybinę ir kt.), identifikuokite jų pasireiškimo tikimybę, poveikį projekto tikslų pasiekimui bei rizikos valdymo priemones/veiksmus, kurių pareiškėjas ir (arba) partneriai numato imtis šios rizikos valdymui. Informaciją pateikite užpildydami žemiau esančią lentelę).
| Nr. |
Rizikos aprašymas |
Tikimybė* |
Poveikis* |
Rizikos valdymo priemonės / veiksmai |
| 1. |
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
*Vertinimo skalė: maža (-as), vidutinė (-is), didelė (-is).
5. INFORMACIJA DĖL DVIGUBO FINANSAVIMO
5.1. Ar buvo pateikta paraiška dėl finansavimo, ar skirtas finansavimas šiam projektui ar jo daliai iš ES arba ne iš ES valstybių institucijų programų, ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ar bet kokio kito Bendrijos finansavimo šaltinio (įskaitant PHARE, LEONARDO, COMENIUS, ERASMUS, SOCRATES, EQUAL, FP6, FP7 ir kt.)?
| Taip £ |
Ne £ |
Jei taip, prašome išsamiai aprašyti (nurodyti susijusią finansinę priemonę, paraiškos pateikimo datą, prašytą finansavimo sumą, suteiktą finansavimo sumą ir kt.)
|
|
5.2. Ar šis projektas papildo kitą projektą, kuris jau finansuojamas ar bus finansuojamas iš ES arba ne iš ES valstybių institucijų programų, ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ar bet kokio kito Bendrijos finansavimo šaltinio (įskaitant PHARE, LEONARDO, COMENIUS, ERASMUS, SOCRATES, EQUAL, FP6, FP7 ir kt.)?
| Taip £ |
Ne £ |
Jei taip, prašome išsamiai aprašyti (nurodyti susijusią finansinę priemonę, paraiškos pateikimo datą, prašytą finansavimo sumą, suteiktą finansavimo sumą ir kt.)
|
|
5.3. Ar buvo pateikta paraiška dėl finansavimo, ar skirtas finansavimas iš ES arba ne iš ES valstybių institucijų programų, ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ar bet kokio kito Bendrijos finansavimo šaltinio (įskaitant PHARE, LEONARDO, COMENIUS, ERASMUS, SOCRATES, EQUAL, FP6, FP7 ir kt.) ankstesniam šio projekto etapui?
| Taip £ |
Ne £ |
Jei taip, prašome išsamiai aprašyti (nurodyti susijusią finansinę priemonę, paraiškos pateikimo datą, prašytą finansavimo sumą, suteiktą finansavimo sumą ir kt.)
|
|
5.4. Ar teikiamas projektas pagal Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą nedubliuoja valstybės projektų planavimo būdu numatomų studijų programų atnaujinimo ir įgyvendinimo, įvardintų Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir/arba Nacionalinių kompleksinių programose, Specialistų rengimo programose?
| Taip £ |
Ne £ |
Jei taip, prašome išsamiai aprašyti (nurodyti susijusią finansinę priemonę, paraiškos pateikimo datą, prašytą finansavimo sumą, suteiktą finansavimo sumą ir kt.)
|
|
6. INFORMACIJA DĖL PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS STATUSO
6.1. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą pareiškėjas (pažymėti vieną iš toliau nurodytų variantų):
£ yra perkančioji organizacija
£ gavęs finansavimą projektui taps perkančiąja organizacija
£ yra neperkančioji organizacija.
6.2. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą partneris (bent vienas iš partnerių) (pažymėti vieną iš toliau nurodytų variantų, jei taikoma):
£ yra perkančioji organizacija
£ gavęs finansavimą projektui taps perkančiąja organizacija
£ yra neperkančioji organizacija.
6.3. Užpildykite žemiau pateiktą lentelę, nurodydami, kokiai veiklai kokie pirkimai planuojami, koks planuojamas pirkimo būdas, pirkimų pradžia, bei kiek laiko numatote pirkimo suorganizavimui ir įvykdymui:
| Eil. Nr. |
Pirkimo objektas |
Pirkimo būdas |
Preliminari pirkimo data |
Planuojama pirkimo trukmė |
Veiklos (-ų) Nr., kurios (-ių) įgyvendinimui perkamos paslaugos (prekės) pagal Paraiškos B dalies 1 punktą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. PROJEKTO ATITIKIMAS SPECIALIESIEMS PRIORITETINIAMS KRITERIJAMS
| Prioritetinis kriterijus |
Prioritetinio kriterijaus detalizavimas |
Pagrindimas |
| 1. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas (įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui) |
1.1. Aukštoji mokykla, kurioje diegiama studijų sistemos kokybės vadybos sistema, argumentuotai pagrindžia poreikį |
Būtina pagrįsti, kad aukštoji mokykla yra patvirtinusi studijų kokybės užtikrinimo procedūras ir/arba yra parengusi vidinės kokybės vadybos sistemos koncepciją ir/arba vidinės kokybės vadybos sistemos modelį ir/arba yra pradėjusi diegti studijų sistemos kokybės vadybos sistemą ir/arba kaip aukštoji mokykla užtikrina informacijos prieinamumą (skaidrumą). Paraiškos B dalies 1 ir 11.7 punktai |
| 1.2. Projektas grindžiamas EK dokumentais ir/arba pavienių ES šalių aukštųjų mokyklų patirtimi ir/arba yra įgyvendinami (diegiami) tarptautiniai kokybės vadybos modeliai |
Pagrindžiant šį kriterijų turi būti nurodoma, kokių šalių, kokių aukštųjų mokyklų patirtimi bus remiamasi. Būtina detaliai aprašyti, kaip ir kokia projekto veiklose bus perimama ES šalių praktika, kaip ir kokie bus diegiami tarptautiniai kokybės vadybos modeliai, kaip bus diegiamos tarptautinės socialiai atsakingos veiklos iniciatyvos arba modeliai. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas |
|
|
|
1.3. Jei pareiškėjas vykdo vidinę arba išorinę restruktūrizaciją |
Pagrindžiant šį kriterijų turi būti nurodyta, kaip vykdoma aukštosios mokyklos vidinė arba išorinė restruktūrizacija ir kaip restruktūrizacija siejasi su kokybės vadybos sistemų diegimu. Paraiškos B dalies 11.8 punktas |
| 2. Pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą |
2.1. Aukštojoje mokykloje, kurioje diegiama studijų sistemos kokybės vadybos sistema, deleguotos funkcijos už studijų sistemos kokybės vadybos sistemos sukūrimą ir /arba įgyvendinamą (diegimą) ir stebėseną |
Pagrindžiant šį kriterijų turi būti nurodyta, kam aukštoji mokykla paveda atsakomybę už kokybės vadybos sistemos įdiegimą ir stebėseną. Paraiškos B dalies 11.10 punktas |
| 2.2. Projektas skatina aukštosios mokyklos, kurioje diegiama studijų sistemos kokybės vadybos sistema, administracijos darbuotojų gebėjimus, kurie tiesiogiai susiję su naujų nacionalinių teisės aktų mokslo ir studijų srityje nuostatų įgyvendinimu |
Pagrindžiant šį kriterijų turi būti aprašyti konkretūs veiksmai, kaip projekto įgyvendinimo metu bus skatinami aukštosios mokyklos administracijos darbuotojų gebėjimai, susiję su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų teisiniu įgyvendinimu. Paraiškos A dalies 5 punktas ir B dalies 1 punktas |
|
| 3. Projektai, skatinantys mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę |
3.1. Projekto veiklose numatomas bendradarbiavimas su užsienio aukštąja (-osiomis) mokykla |
Pagrindžiant šį kriterijų turi būti aprašyti konkretūs veiksmai, kaip projekto įgyvendinimo metu bus užtikrinamas aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su užsienio aukštąja (-osiomis) mokykla diegiant kokybės vadybos modelius. Kartu su pagrindimu turi būti pateiktas 11.9 punkte nurodytas priedas. Paraiškos A dalies 5 punktas ir B dalies 1 ir 11.9 punktai |
| 4. Kokybiškai įvertintos projekto rizikos |
4.1. Kokybiškai parengtas projekto rizikos valdymo planas |
Jei grindžiama, kad yra parengtas rizikos valdymo planas turi būti pateiktas Paraiškos B dalies 11.11 punkte nurodytas priedas. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 11.11 punktai |
| Pateikite konkretų projekto atitikimo specialiesiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams pagrindimą (aprašykite, kaip projektas atitinka nurodytus kriterijus), ir jei reikia, papildomus dokumentus. Pasirinkite kriterijus remiantis Aprašo 5 priedu. |
||
8. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ
8.1. Išsamus esamos situacijos/problemos ir tikslo, kurio siekiama įgyvendinus projektą, aprašymas
| (Išsamiai aprašoma problema, kuriai spręsti prašomas finansavimas. Atskleidžiamos problemos atsiradimo priežastys ir pasekmės. Problema gali būti aprašoma remiantis atliktais kokybiniais tyrimais arba aktualia oficialia statistine informacija, kuri tiesiogiai siejasi su projektu sprendžiama problema. Taip pat aprašomas Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies 6 punkte „Projekto loginis pagrindimas“ nurodytas projekto tikslas (-ai) bei jo (jų) sąsaja su numatoma spręsti problema. Galimas simbolių skaičius – 1500.) |
8.2. Projekto įgyvendinimo alternatyvų analizė
(Alternatyvų analizė skirta pagrįsti, kad Pareiškėjo aprašytai problemai spręsti ir tikslui pasiekti buvo apsvarstytos įvairios projekto įgyvendinimo alternatyvos ir pasirinktas pats geriausias projekto įgyvendinimo būdas.
Kiekvienam projektui pagrįsti turėtų būti svarstomos bent dvi alternatyvos galimybės: „nulinė“ alternatyva (alternatyva, kai projektas nėra įgyvendinamas) ir kita alternatyva (alternatyva, kai projektas yra įgyvendinamas).
Atliekant alternatyvų analizę taip pat turi būti atskleista, kad visos realios projekto įgyvendinimo galimybės buvo svarstytos arba kad kitų alternatyvų, be jau nagrinėjamų, nėra tikslinga svarstyti.)
| Alternatyvos numeris ir pavadinimas |
Alternatyvos aprašymas |
Alternatyvos vertinimo kriterijai |
Alternatyvos įvertinimas pagal vertinimo kriterijus |
| 1. „Nulinė“ alternatyva |
(Pateikite trumpą nurodytos alternatyvos aprašymą.
Aprašant „nulinę“ alternatyvą gali būti aprašyta: - situacija, kai projektas iš viso nėra įgyvendintas (jei projekto įgyvendinti neįmanoma pareiškėjo ir (arba) partnerio lėšomis arba pritraukti kitų finansavimo šaltinių; - situacija, jei projektas būtų įgyvendinamas pareiškėjo ir (arba) partnerio lėšomis pritraukiant kitus galimus finansavimo šaltinius, išskyrus Europos socialinio fondo ir (arba) Lietuvos valstybės biudžeto lėšas iš projektams skiriamo finansavimo. Galimas simbolių skaičius – 1000.) |
Poveikis atitinkamai švietimo ir mokslo sričiai pagal Aprašo tikslą. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis susijusiai švietimo ir mokslo sričiai. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
| Poveikis projekto tikslinėms grupėms. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis tikslinei grupei (projekto dalyviams). Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis darnaus vystymosi įgyvendinimui, atsižvelgiant į Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatas: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų ir (arba) sprendžia aplinkos apsaugos srityje egzistuojančias problemas; - projektas nedaro neigiamos įtakos ir (arba) numato konkrečias priemones, sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas prisideda įgyvendinant ir (arba) bent jau neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo nuostatas: - užtikrinamos ar bent jau neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - užtikrinamos ar bent jau neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| 2. (Įrašykite alternatyvos pavadinimą. Galimas simbolių skaičius – 40.) |
(Pateikite trumpą nurodytos alternatyvos aprašymą.
Aprašant alternatyvą gali būti aprašytos įvairios projekto veiklų ir (arba) įgyvendinimo būdų kombinacijos, pavyzdžiui, išnagrinėta alternatyva įgyvendinti projektą ne pilna apimtimi, atsisakant tam tikrų veiklų arba įtraukiant į projektą inovatyvius sprendimus. Viena iš alternatyvų turi pilnai atitikti paraiškoje nurodytą projekto aprašymą. Galimas simbolių skaičius – 1000.) |
Poveikis atitinkamai švietimo ir mokslo pagal Aprašo tikslą. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis susijusiai švietimo ir mokslo sričiai. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
| Poveikis projekto tikslinėms grupėms. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis tikslinei grupei (projekto dalyviams). Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis darnaus vystymosi įgyvendinimui, atsižvelgiant į Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatas: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų ir (arba) sprendžia aplinkos apsaugos srityje egzistuojančias problemas; - projektas nedaro neigiamos įtakos ir (arba) numato konkrečias priemones, sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas prisideda įgyvendinant ir (arba) bent jau neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo nuostatas: - užtikrinamos ar bent jau neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - užtikrinamos ar bent jau neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| 3. (Įrašykite alternatyvos pavadinimą. Galimas simbolių skaičius – 40.) |
(Pateikite trumpą nurodytos alternatyvos aprašymą.
Aprašant alternatyvą gali būti aprašytos įvairios projekto veiklų ir (arba) įgyvendinimo būdų kombinacijos, pavyzdžiui, išnagrinėta alternatyva įgyvendinti projektą ne pilna apimtimi, atsisakant tam tikrų veiklų arba įtraukiant į projektą inovatyvius sprendimus. Viena iš alternatyvų turi pilnai atitikti paraiškoje nurodytą projekto aprašymą. Jei visos realios projekto įgyvendinimo galimybės buvo svarstytos arba kad kitų alternatyvų, be jau nagrinėjamų, nėra tikslinga svarstyti, tai yra pagrindžiama. Galimas simbolių skaičius – 1000.) |
Poveikis atitinkamai švietimo ir mokslo pagal Aprašo tikslą. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis susijusiai švietimo ir mokslo sričiai. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
| Poveikis projekto tikslinėms grupėms. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis tikslinei grupei (projekto dalyviams). Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis darnaus vystymosi įgyvendinimui pagal Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatas ir atitinka šiuos reikalavimus: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; - projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Galimas simbolių skaičius – 500.) |
||
| Poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui. |
(Aprašomas numatomas alternatyvos įgyvendinimo teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui. Galimas simbolių skaičius – 500.) |
8.3. Geriausios alternatyvos pasirinkimas ir jos vertinimas lėšų naudojimo efektyvumo aspektu.
| Pasirinktos projekto įgyvendinimo alternatyvos numeris ir pavadinimas |
Alternatyvos įgyvendinimo būdo analizė lėšų naudojimo efektyvumo aspektu |
| (Nurodomas 8.2 punkte svarstytos ir pasirinktos įgyvendinti alternatyvos numeris ir pavadinimas Galimas simbolių skaičius – 40.) |
(Išanalizuojami veiklų įgyvendinimo būdai finansinio efektyvumo aspektu, pagrindžiant, kad veiklos bus įgyvendinamos optimaliomis sąnaudomis. Pvz., jei numatyti 30 asmenų mokymai užsienyje, turi būti pagrįsta, kodėl nepasirinkta kita veiklos įgyvendinimo alternatyva, pvz., pirkti užsienio lektoriaus paslaugas ir organizuoti mokymus Lietuvoje. Galimas simbolių skaičius – 1000.) |
9. PROJEKTO PAJAMOS
Iš projekto:
| a) negaunama pajamų |
£ |
| b) gaunama pajamų, bet jų neįmanoma nustatyti iš anksto |
£ |
| c) gaunama pajamų ir jos yra įvertinamos iš anksto |
£ |
(Jei iš projekto gaunama pajamų, nurodykite su projektu susijusias veiklas ir jų rezultatus, kurie gali duoti pajamų, ir pajamų dydį, jei pajamos įvertinamos iš anksto. Taip pat nurodykite, ar pajamas planuojate gauti projekto veiklų įgyvendinimo metu ar po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Jeigu pajamas planuojama gauti projekto veiklų įgyvendinimo metu, jas būtina apskaičiuoti iš anksto (t.y. informacija pateikiama kartu su Paraiška) (rekomenduojama teksto apimtis - ~½ –1 psl.)).
|
|
10. EUROPOS SOCIALINIO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMO PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS PLANAS
10.1. Stebėsenos rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Planuojama reikšmė (iš viso) |
Metinis rodiklio pasiekimo planas |
||||||
| Projekto metu |
Po projekto pabaigos |
||||||||
| 20.. |
20.. |
... |
... |
... |
... |
... |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| Produkto rodikliai |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Rezultato rodikliai |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1–3 stulpeliuose būtina pateikti informaciją, numatytą Paraiškos dėl projekto finansavimo (toliau –Paraiška) A dalies 12 punkte arba Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) priedo „Projekto aprašymas“ dalyje „Stebėsenos rodikliai“. Lentelės dalyje „Metinis rodiklio pasiekimo planas“ būtina numatyti metines, kiekvienais kalendoriniais metais planuojamas pasiekti, stebėsenos rodiklių skaitines reikšmes. Metinės planuojamos pasiekti rodiklių skaitinės reikšmės turi būti nustatytos ne kaupiamuoju būdu, t.y. pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais numatoma pasiekti rodiklio skaitinė reikšmė neturi būti įtraukta į antraisiais projekto įgyvendinimo metais numatomą pasiekti rodiklio skaitinę reikšmę. Lentelės dalyje „Metinis rodiklio pasiekimo planas“ stulpelių skaičius turi atitikti projekto įgyvendinimo trukmę, panaikinant nereikalingus stulpelius. Jei rodiklį planuojama pasiekti po projekto įgyvendinimo pabaigos, tokiu atveju galima įterpti papildomus stulpelius, atskiriant juos vertikaliu pastorintu brūkšniu bei pažymint antrašte „Po projekto pabaigos“. Kaip pavyzdį žr. 9–10 stulpelius. |
|||||||||
10.2. Fiziniai veiklų įgyvendinimo rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Planuojama reikšmė (iš viso) |
Metinis rodiklio pasiekimo planas |
||||
| 20.. |
20.. |
... |
... |
... |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
| Numatyta išmokėti |
Lt |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
| Numatyta išmokėti |
Lt |
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
| Numatyta išmokėti |
Lt |
|
|
|
|
|
|
| 1–3 stulpeliuose būtina pateikti informaciją, numatytą Paraiškos A dalies 6 punkto arba Sutarties priedo „Projekto aprašymas“ dalies „Projekto loginis pagrindimas" paskutiniame stulpelyje. Taip pat būtina numatyti, kiek lėšų planuojama išmokėti veiklų vykdytojams konkrečios veiklos įgyvendinimui ir šiai veiklai priskirto fizinio rodiklio pasiekimui. Pažymėtina, nurodytos lėšų sumos nereikia išskaidyti pamečiui, todėl langeliai, kurių pildyti nereikia, nuspalvinti pilkai. Lentelės dalyje „Metinis rodiklio pasiekimo planas“ stulpelių skaičius turi atitikti projekto įgyvendinimo trukmę, panaikinant nereikalingus stulpelius. 4–8 stulpeliuose būtina numatyti metines, kiekvienais kalendoriniais metais planuojamas pasiekti, fizinių veiklų įgyvendinimo rodiklių skaitines reikšmes. Metinės planuojamos pasiekti rodiklių skaitinės reikšmės turi būti nustatytos ne kaupiamuoju būdu, t.y. pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais numatoma pasiekti rodiklio skaitinė reikšmė neturi būti įtraukta į antraisiais projekto įgyvendinimo metais numatomą pasiekti rodiklio skaitinę reikšmę. |
|||||||
10.3. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo pažangos plano pildymo pavyzdys pateikiamas adresu: http://www.esf.lt/lt/news/view/id.250.
11. PRIEDAI
Prie Paraiškos dėl projektų finansavimo turi būti pridedami šie dokumentai:
11.1. Pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos.
11.2. Pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių trejų metų finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašai. Jei paskutinių finansinių metų atskaitomybė dar nėra patvirtinta, būtina pateikti įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio pasirašytą bei įstaigos anspaudu patvirtintą finansinę atskaitomybę (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
11.3. Pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo datos (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
11.4. Jei pareiškėjas (ir/ar partneris) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, turi būti pateikti nuosavą įnašą įrodantys dokumentai.
11.5. Projekto Išlaidų pagrindimo forma (užpildyta Aprašo 6 priede pateikta forma vadovaujantis Aprašo 7 priede pateikta pildymo instrukcija).
11.6. Dokumentai, įrodantys pakankamus pareiškėjo administravimo gebėjimus vykdant projektą. Priklausomai nuo to, kaip bus vykdomas projekto administravimas, tai turi būti:
11.6.1. projekto vadovo, projekto finansininko (jei projekto apskaitai vykdyti įdarbinamas finansininkas), asmens, atsakingo už projekto stebėseną ir kitų projektą administruojančių asmenų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV);
11.6.2. jei projekto administravimo personalas tik planuojamas įdarbinti pagal darbo sutartį – darbuotojų pareigybių aprašymai (išsilavinimo, gebėjimų, patirties, kiti reikalavimai, darbuotojo funkcijos);
11.6.3. jei projekto administravimui ketinama pirkti atitinkamas paslaugas – techninės užduoties administravimo paslaugoms įsigyti projektas.
11.7. Dokumentai, pagrindžiantys kokybės sistemos dalyvių funkcijas, atsakomybę, kokybės užtikrinimo procedūras aukštojoje mokykloje (jei taikoma).
11.8. Aukštosios mokyklos (universiteto arba kolegijos) dokumentacija dėl vidinės ar išorinės restruktūrizacijos (raštiškas aukštųjų mokyklų vadovų sprendimas dėl vidinės arba išorinės restruktūrizacijos) (jei taikoma).
11.9. Aukštosios mokyklos (universiteto arba kolegijos) bendradarbiavimo su užsienio aukštąja (-osiomis) mokykla diegiant kokybės vadybos modelius pagal jungtinės veiklos (partnerystės) arba bendradarbiavimo sutarties kopijos (jei taikoma).
11.10. Aukštosios mokyklos (universiteto arba kolegijos) patvirtinta informacija (aukštosios mokyklos vadovų patvirtinta dokumentacija, pareigybių aprašai), kad aukštojoje mokykloje paskirti(-as) asmenys(-uo) arba (administracijos padalinys), atsakingi(-as) už kokybės vadybos sistemos įdiegimą ir stebėseną (jei taikoma).
11.11. Parengtas projekto rizikos valdymo planas (jei taikoma). Kokybinis projekto rizikos valdymo planas (charakterizuojamas pagrindinių projekto išorinių, organizacinių, techninių rizikos veiksnių (išskyrus projektų administravimo) poveikis projekto tikslui ir uždaviniams, veikloms rezultatų rodikliams, įvertinamas rizikos poveikio stiprumas, įvardijami prioritetiniai veiksmai, atsakingi organizacijos asmenys (pareigos)) ir jo aprašymas (jei taikoma).
PAVYZDINĖ PROJEKTO RIZIKŲ VALDYMO PLANO LENTELĖ
| Rizikos veiksnys (atvejis, „įvykis“) |
Poveikis projekto tikslui ir uždaviniams, veikloms rezultatų rodikliams |
Poveikio stiprumas |
Veiksmai |
Atsakingi asmenys (įvardijant pareigas konkrečioje organizacijoje) |
| Rizikos valdymo planavimas yra projekto planavimo proceso dalis. Planuojant rizikos valdymą, būtina žinoti: projekto aprašymą, darbų išskaidymo struktūrą ir projekto darbų sąrašą. Žinant rizikos veiksnių šaltinius, lengviau galima numatyti ir rizikos įvykius. Projekto rizikos veiksnių šaltiniai gali būti veiklų turinio (projekto veiklų turinio įgyvendinimo, pavyzdžiui, atliktų galimybių studijų (tyrimų) kokybė, atsižvelgiant į strateginius dokumentus, sąsajos tarp atliktų projekto veiklų), projekto administravimo (priskiriami nukrypimai nuo planinių užduočių (planavimo), informacijos perdavimo, projekto kontrolės, lėšų tinkamumo, projekto ir jo veiklų biudžeto sąmatų apskaičiavimo, atsižvelgiant į metinį paslaugų kainų augimą ir valiutų riziką, taip pat atvejus, kai įgyjamas ar sukuriamas draustinas turtas arba kai yra „dvigubo“ finansavimo per kitus projektus tikimybė), išoriniai (pavyzdžiui, atnaujintos studijų programos neįmanoma įgyvendinti dėl nepakankamo skirtų studijų krepšelių skaičiaus; gaunamas Studijų kokybės vertinimo centro arba kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, atnaujinto studijų programos neigiamas įvertinimas ir pan.)projekto suinteresuotųjų šalių, subrangovų ir tiekėjų pozicijos pasikeitimai), organizaciniai (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių arba projektų valdymo gebėjimų organizacijoje stoka, vidinė ar išorinė komunikacija). Projekto administravimo rizikų veiksniai identifikuojami ir vertinami projektų tinkamumo vertinimo metu, o naudos ir kokybės vertinimo metu vertinamas kokybinis rizikos valdymo planas, kuriame papildomai vertinami rizikos šaltinių veiksniai (išskyrus projekto administravimo), kurie turės tiesioginės įtakos projekto tikslui ir uždaviniams, veikloms rezultatų rodikliams ir netiesioginės įtakos LRV nutarimų ir/arba LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų nacionalinių programų, strategijų įgyvendinimui ir stebėsenai |
|
|
1.1.1. |
|
11.12. Klausimynas dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (jei pareiškėjas ir (arba) partneris prašo kompensuoti pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestį ir jis yra tinkamas finansuoti) (jei taikoma),
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Metodikos/rekomendacijos_2008_09_22/rekomendacijos_ESF/PVM_klausimynas_v4_ESF_09.22.doc.
12. PAREIŠKĖJO PATVIRTINIMAS
Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.
| _____________ (Pareiškėjo atsakingo asmens pareigos) |
___________ (parašas) |
_____________ (vardas ir pavardė) |
A.V.
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis
visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K
priemonės „Studijų sistemos efektyvumo
didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
4 priedas
PARAIŠKŲ DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES VERTINIMO KRITERIJAI
| Paraiškos Nr.: |
Pareiškėjo pavadinimas: |
||
|
|
Kriterijus |
Pirminis vertinimas (taip/ne/netaikoma) |
Patikslinus (taip/ne/netaikoma) |
| 21 |
Paraiškos A ir B dalys bei Išlaidų pagrindimo forma yra visiškai užpildytos |
|
|
| 2 |
Paraiškos A ir B dalys ir Išlaidų pagrindimo forma yra pasirašytos pareiškėjo atsakingo asmens ir patvirtintos antspaudu |
|
|
| 3 |
Paraiškos A ir B dalių puslapiai yra sunumeruoti |
|
|
| 4 |
Pateiktas reikiamas Paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius |
|
|
| 5 |
Paraiškos A ir B dalys bei Išlaidų pagrindimo forma atitinka patvirtintas formas |
|
|
| 6 |
Pateikta paraiškos A ir B dalių bei Išlaidų pagrindimo formos elektroninė versija |
|
|
| 7 |
Paraiška užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu |
|
|
| 8 |
Pateiktas priedas: pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos |
|
|
| 9 |
Pateiktas priedas: pareiškėjo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos (jei taikoma) |
|
|
| 10 |
Pateiktas priedas: pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus (jei taikoma) |
|
|
| 11 |
Pateiktas priedas: pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma) |
|
|
| 12 |
Pateiktas priedas: Projekto Išlaidų pagrindimo forma |
|
|
| 13 |
Pateiktas priedas: dokumentai, įrodantys pakankamus pareiškėjo administravimo gebėjimus vykdant projektą |
|
|
| 14 |
Pateiktas priedas: klausimynas dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (jei taikoma) |
|
|
| VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) |
|||
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“
VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos
efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
5 priedas
Naudos ir kokybės vertinimo KRITERIJAI ir nurodymai vertintojams
| Prioritetinis kriterijus |
Prioritetinio kriterijaus detalizavimas |
Maksimalus galimas balas |
Vertinimo aspektai/informacijos šaltinis |
|
|
|
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas |
1.1. Aukštoji mokykla, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema, argumentuotai pagrindžia poreikį |
15 |
Balai sumuojami: Aukštoji mokykla, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema: – iki paraiškos pateikimo termino yra patvirtinusi studijų kokybės užtikrinimo procedūras (vidines taisykles, tvarką) – 5 balai; – užtikrina informacijos prieinamumą (skaidrumą), t. y. skelbia informaciją apie studijų kokybės užtikrinimo strategiją, skelbia savalaikę, nešališką ir objektyvią informaciją apie teikiamas studijų programas, skelbia informaciją apie studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 7, 40, 41 punktų nuostatas – iki 5 balų; – iki paraiškos pateikimo termino yra parengusi vidinės studijų kokybės vadybos sistemos koncepciją ir/arba vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelį ir/arba yra pradėjusi diegti vidinę studijų kokybės vadybos sistemą – 5 balai. Paraiškos B dalies 1, 7 ir 11.7 punktai |
| 1.2. Projektas grindžiamas EK dokumentais ir/arba pavienių ES šalių aukštųjų mokyklų patirtimi ir/arba yra įgyvendinami (diegiami) tarptautiniai kokybės vadybos modeliai |
35 |
Balai sumuojami: – į projekto veiklų įgyvendinimą integruojama pavienių ES šalių narių aukštųjų mokyklų praktika (paraiškoje pagrįsta konkrečiomis nuorodomis arba įvardyta) – iki 10 balų; – projekto veiklose aukštoji mokykla numato prisijungti ir vykdyti tarptautinių kokybės vadybos (pavyzdžiui, EUN.TQM) arba socialiai atsakingos veiklos partnerystės tinklų (pavyzdžiui, Global Compact) veiklą – 5 balai; – projekto veiklose numatoma įgyvendinti (tobulinti) tarptautinius kokybės vadybos standartus (pavyzdžiui, ISO 9001, 14001, EFQM, EMAS, CEEMAN, EPAS, CAF) – iki 20 balų; arba – projekto veiklose numatoma įgyvendinti (tobulinti) tarptautinius kokybės vadybos (pavyzdžiui, SA 8000, OHSAS), socialiai atsakingos veiklos standartus (pavyzdžiui, ISO 2600) – iki 15 balų.
Kuriant ir/arba įgyvendinant (tobulinant) aukštososios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelį, gali būti remiamasi tarptautiniais standartais ir kita tarptautine praktika Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio rekomendacijomis, gerąja pasauline praktika, aprašyta vidinio bei išorinio institucijų vertinimo ataskaitose, Studijų kokybės vertinimo centro parengtomis „Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis“, remiantis INQAAHE (Tarptautinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklas) rekomendacijomis ir/arba kitais standartais ir teisine informacija. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1, 7 punktai |
|
| 1.3. Jei pareiškėjas vykdo vidinę arba išorinę restruktūrizaciją |
5 |
Balai sumuojami: Jei pareiškėjas vykdo (-ė) vidinę arba išorinę restruktūrizaciją (ne anksčiau kaip 1 metai iki paraiškos pateikimo): – jei atliekama pareiškėjo vidinė restruktūrizacija ir kartu su paraiška pateiktas raštiškas aukštosios mokyklos (pareiškėjo) vadovų sprendimas dėl vidinės restruktūrizacijos – 2 balai; – jei vykdoma pareiškėjo išorinė restruktūrizacija (optimizavimas sujungimo arba prijungimo būdu) ir kartu su paraiška pateiktas raštiškas aukštųjų mokyklų vadovų sprendimas dėl išorinės restruktūrizacijos – 3 balai.
Vidinė restruktūrizacija – dviejų ir daugiau vidinių studijų procesą organizuojančių padalinių (fakultetų ar jiems prilygstančių) sujungimas arba prijungimas prie kitų veikiančių padalinių. Katedrų sujungimas nelaikomas vidine restruktūrizacija.
Išorinė restruktūrizacija – jungiami (arba reorganizuojami prijungimo, sujungimo būdu) du ar daugiau universitetų, universiteto filialų (fakultetų), esančių kitame mieste, panaikinimas, perkėlimas į universitetų centrinės būstinės vietovę, prijungimas prie kito universiteto. Institutų prijungimas prie universitetų nelaikomas išorine restruktūrizacija. Paraiškos B dalies 7 ir 11.8 punktai |
|
| 2. Pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą |
2.1. Aukštojoje mokykloje, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema, deleguotos funkcijos už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimą ir /arba įgyvendinimą (tobulinimą) ir stebėseną |
15 |
Aukštojoje mokykloje, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema, aiškiai deleguotos funkcijos už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimą ir/arba įgyvendinimą (tobulinimą) ir stebėseną iki paraiškos pateikimo datos: – jei paskirtas atskiras aukštosios mokyklos administracijos padalinys, atsakingas už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimą ir /arba įgyvendinimą (tobulinimą) ir stebėseną – 15 balų; – jei paskirti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai, atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimą ir /arba įgyvendinimą (tobulinimą) ir stebėseną – 10 balų. Paraiškos ir B dalies 7 ir 11.10 punktai |
| 2.2. Projektas skatina aukštosios mokyklos, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema, administracijos darbuotojų gebėjimus, kurie tiesiogiai susiję su naujų nacionalinių teisės aktų mokslo ir studijų srityje nuostatų įgyvendinimu |
10 |
Projektas skatina aukštosios mokyklos, kurioje diegiama vidinė studijų kokybės vadybos sistema, administracijos darbuotojų specialiuosius gebėjimus vidinių studijų kokybės vadybos sistemų diegimo srityje, susijusius su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų teisiniu įgyvendinimu – 10 balų. Paraiškos A dalies 5 punktas ir B dalies 1, 7 punktai |
|
| 3. Projektai, skatinantys mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę |
3.1. Projekto veiklose numatomas bendradarbiavimas su užsienio aukštąja (-osiomis) mokykla (-omis) |
10 |
Projekto veiklose numatomas bendradarbiavimas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) arba bendradarbiavimo sutartį su užsienio aukštąja (-osiomis) mokykla (-omis) kuriant ir /arba įgyvendinant (tobulinant) vidinius studijų kokybės vadybos sistemos modelius: – jei bendradarbiaujama su viena užsienio aukštąja mokykla – 5 balai; – jei bendradarbiaujama su dviem ar daugiau užsienio (iš jų bent viena yra iš ES, ELPA, NATO šalių) aukštosiomis mokyklomis – 10 balų. Paraiškos A dalies 5 punktas ir B dalies 1, 7 ir 11.9 punktai |
| 4. Kokybiškai įvertintos projekto rizikos |
4.1. Kokybiškai parengtas projekto rizikos valdymo planas |
10 |
Projekto kokybinės rizikos valdymo tikslas – sustiprinti teigiamų projektui veiksnių įtaką ir padidinti jų tikimybę bei sumažinti nepalankių projektui įvykių veiksnius ir jų tikimybę. – sudarytas projekto kokybinės rizikos valdymo planas (identifikuoti ir apibūdinti projekto kokybinės rizikos veiksnių šaltiniai (veiklų turinio, išoriniai, organizaciniai), jų poveikis tikslui (apimties, trukmės, kaštų, kokybės požiūriu), atlikta kokybinė (poveikio stiprumo) analizė, numatyti rizikų valdymo veiksmai ir atsakingi asmenys) – iki 10 balų. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 7, 11.11 punktai |
| Suma |
100 |
|
|
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“
VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos
efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
6 priedas
PROJEKTO IŠLAIDŲ PAGRINDIMO FORMA
| Veiklos Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio mato vnt. (mokymų atveju – asmuo) |
Fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio kiekybinė išraiška |
Veiklos trukmės mato vnt. (val., d., mėn.) |
Veiklos trukmė 1 asmeniui (mokymų atveju) |
Bendra veiklos trukmė |
|
| 1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
|
| 1.1.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.4. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.4. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.4. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4.4. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.5. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.5.1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.5.2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.5.3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.5.4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Viešinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Netiesioginės |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
| Veiklos Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
1. Vykdymo išlaidos |
|||
| 1.1. |
1.2. |
1.3. |
1.8. |
||
| Darbo užmokestis |
Projektą vykdančio personalo komandiruotės |
Paslaugos |
Viešinimas |
||
| 1. |
2. |
8. |
9. |
10. |
11. |
| 1.1.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.1.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.1.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.1.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.1.4. |
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.2.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.2.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.2.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.2.4. |
|
|
|
|
|
| 1.1.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.3.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.3.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.3.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.3.4. |
|
|
|
|
|
| 1.1.4. |
|
|
|
|
|
| 1.1.4.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.4.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.4.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.4.4. |
|
|
|
|
|
| 1.1.5. |
|
|
|
|
|
| 1.1.5.1. |
|
|
|
|
|
| 1.1.5.2. |
|
|
|
|
|
| 1.1.5.3. |
|
|
|
|
|
| 1.1.5.4. |
|
|
|
|
|
|
|
Viešinimas |
|
|
|
|
|
|
Netiesioginės |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Veiklos Eil. Nr. |
Veiklos pavadinimas |
2. Projekto dalyvių išlaidos |
5. Netiesioginės išlaidos |
Iš viso |
Eilės nr. |
Išlaidų pagrindimas |
||
| 2.1. |
2.2. |
2.3. |
||||||
| Dirbančiųjų darbo užmokestis |
Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose |
Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) |
||||||
| 1. |
2. |
12. |
13. |
14. |
15. |
16. |
17. |
18. |
| 1.1.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.1. |
|
| 1.1.1.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.1.1. |
|
| 1.1.1.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.1.2. |
|
| 1.1.1.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.1.3. |
|
| 1.1.1.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.1.4 |
|
| 1.1.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.2. |
|
| 1.1.2.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.2.1. |
|
| 1.1.2.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.2.2. |
|
| 1.1.2.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.2.3. |
|
| 1.1.2.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.2.4. |
|
| 1.1.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.3. |
|
| 1.1.3.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.3.1. |
|
| 1.1.3.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.3.2. |
|
| 1.1.3.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.3.3. |
|
| 1.1.3.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.3.4 |
|
| 1.1.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.4. |
|
| 1.1.4.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.4.1. |
|
| 1.1.4.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.4.2. |
|
| 1.1.4.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.4.3. |
|
| 1.1.4.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.4.4. |
|
| 1.1.5. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.5. |
|
| 1.1.5.1. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.5.1. |
|
| 1.1.5.2. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.5.2. |
|
| 1.1.5.3. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.5.3. |
|
| 1.1.5.4. |
|
|
|
|
|
0 |
1.1.5.4. |
|
|
|
Viešinimas |
|
|
|
|
0 |
Viešinimas |
|
|
|
Netiesioginės |
|
|
|
|
|
Netiesioginės |
|
|
|
Iš viso |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
| _____________ (pareiškėjo atsakingo asmens pareigos) A.V. |
_____________ (vardas ir pavardė) |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis
visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K
priemonės „Studijų sistemos efektyvumo
didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2
7 priedas
PROJEKTO IŠLAIDŲ PAGRINDIMO FORMOS PILDYMO INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Projekto išlaidų pagrindimo formos pildymo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato Projekto išlaidų pagrindimo formos (toliau – Pagrindimo forma) pildymo taisykles.
3. Pagrindimo formos paskirtis – įvertinti projekto išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams, nustatytiems 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiame Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), ir Apraše, pagal kurį teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo.
4. Instrukcija yra parengta remiantis Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis, Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams, Aprašu, pagal kurį teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo.
II. PROJEKTO IŠLAIDŲ PAGRINDIMO FORMOS PILDYMAS
6. Pagrindimo forma pildoma:
| Stulpelio Nr. |
Pagrindimo formos stulpelio pavadinimas |
Pildymo instrukcija |
|||
| 1. |
Veiklos Eil. Nr. |
Eilės numeris turi atitikti veiklos numerį, nurodytą paraiškos B dalies 1 punkto „Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“ lentelėje. |
|||
| 2. |
Veiklos pavadinimas |
Veiklos pavadinimas turi atitikti veiklos pavadinimą, nurodytą paraiškos B dalies 1 punkto „Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“ lentelėje. |
|||
| 3. |
Fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio mato vnt. (mokymų atveju – asmuo) |
Nurodoma, kaip kiekybiškai bus išmatuojamas įgyvendintos projekto veiklos rezultatas – asmenimis (asm.) ar vienetais (vnt.). Apjungiančiojoje veikloje mato vienetas turi atitikti mato vienetą, nurodytą paraiškos A dalies 6 punkto stulpelyje „Fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai“. |
|||
| 4. |
Fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio kiekybinė išraiška |
Nurodoma kiekybinė įgyvendintos projekto veiklos rezultato išraiška, pvz., jei veiklą įgyvendinus bus sukurtos 2 metodikos – nurodoma „2“. Mokymų, konsultacijų ar kt. atvejais turi būti nurodomas unikalių asmenų* skaičius. Apjungiančiojoje veikloje rezultato kiekybinė išraiška turi atitikti kiekybinę išraišką, nurodytą paraiškos A dalies 6 punkto stulpelyje „Fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai“. *Unikalus asmuo – 1 asmuo, dalyvaujantis keliuose mokymuose, skaičiuojamas tik vieną kartą. |
|||
| 5. |
Veiklos trukmės mato vnt. (val., d., mėn.) |
Stulpelis pildomas tik mokymų, konsultacijų ir pan. atvejais, kai veikla gali būti išmatuota valandomis, dienomis ar mėnesiais. Šiame stulpelyje nurodoma, kuo matuojama veiklos trukmė. |
|||
| 6. |
Veiklos trukmė 1 asmeniui (mokymų atveju) |
Stulpelis pildomas tik mokymų, konsultacijų ir pan. atvejais, kai veikla gali būti išmatuota valandomis, dienomis ar mėnesiais. Šiame stulpelyje nurodoma veiklos trukmė 1 asmeniui, pvz., numatoma 10 vienos dienos seminarų ta pačia tema įvairiuose regionuose, veiklos trukmė 1 asmeniui – 1 diena. |
|||
| 7. |
Bendra veiklos trukmė |
Stulpelis pildomas tik mokymų, konsultacijų ir pan. atvejais, kai veikla gali būti išmatuota valandomis, dienomis ar mėnesiais. Šiame stulpelyje nurodoma bendra veiklos trukmė. Pvz., numatomas 4 d. seminaras, kuriame dalyvauja viena grupė asmenų. Tuomet bendra veiklos trukmė bus 4 d. Jei veikloje (mokymuose) dalyvauja kelios grupės, tada bendra veiklos trukmė skaičiuojama grupių skaičių padauginant iš veiklos trukmės. Pvz., jei numatoma 3 d. seminaras 4 asmenų grupėms, bendra veiklos trukmė bus 3 d. x 4 gr. = 12 d. Jei nėra organizuojami mokymai grupėms (dalyviai siunčiami į išorinius seminarus), bendra veiklos trukmė nustatoma dalyvių skaičių dauginant iš mokymų trukmės, pvz., jeigu 3 asmenys eina į tą patį 8 val. trukmės atvirą seminarą, tai bendra veiklos trukmė bus 3 asm. x 8 val. = 24 val. |
|||
| 8. |
1. Vykdymo išlaidos |
1.1. Darbo užmokestis |
Šiuose stulpeliuose (prie reikalingos išlaidų eilutės) nurodomos vykdymo išlaidos, reikalingos veiklai įgyvendinti. Tais atvejais, kai konkrečių išlaidų negalima priskirti vienai veiklai, pvz., asmuo dalyvauja keliose veiklose, tačiau jam mokamas darbo užmokestis pagal vieną darbo sutartį, išlaidos priskiriamos tai veiklai, kurioje bus panaudota daugiausia lėšų ir nurodomas paaiškinimas stulpelyje „Išlaidų pagrindimas“. Išskaidytų pagal veiklas išlaidų suma turi atitikti bendrą tinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal kategoriją, nurodytą paraiškos A dalies 8 punkte „Projekto biudžetas“. |
||
| 9. |
1.2. Projektą vykdančio personalo komandiruotės |
||||
| 10. |
1.3. Paslaugos |
||||
| 11. |
1.8. Viešinimas |
||||
| 12. |
2. Projekto dalyvių išlaidos |
2.1. Dirbančiųjų darbo užmokestis |
Šiuose stulpeliuose (prie reikalingos išlaidų eilutės) nurodomos projekto dalyvių išlaidos, reikalingos veiklai įgyvendinti. Tais atvejais, kai konkrečių išlaidų negalima priskirti vienai veiklai, išlaidos priskiriamos tai veiklai, kurioje bus panaudota daugiausia lėšų ir nurodomas paaiškinimas stulpelyje „Išlaidų pagrindimas“. Išskaidytų pagal veiklas išlaidų suma turi atitikti bendrą tinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal kategoriją, nurodytą paraiškos A dalies 8 punkte „Projekto biudžetas“. |
||
| 13. |
2.2. Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose |
Šiuose stulpeliuose (prie reikalingos išlaidų eilutės) nurodomos projekto dalyvių išlaidos, reikalingos veiklai įgyvendinti. Tais atvejais, kai konkrečių išlaidų negalima priskirti vienai veiklai, išlaidos priskiriamos tai veiklai, kurioje bus panaudota daugiausia lėšų ir nurodomas paaiškinimas stulpelyje „Išlaidų pagrindimas“. Išskaidytų pagal veiklas išlaidų suma turi atitikti bendrą tinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal kategoriją, nurodytą paraiškos A dalies 8 punkte „Projekto biudžetas“. |
|||
| 14. |
2.3. Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) |
||||
| 15. |
5. Netiesioginės išlaidos |
|
Šiame stulpelyje nurodomos projekto netiesioginės išlaidos pagal Netiesioginių išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte numatytas išlaidų kategorijas. Išskaidytų išlaidų suma turi atitikti bendrą tinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal kategoriją, nurodytą paraiškos A dalies 8 punkte „Projekto biudžetas“. |
||
| 16. |
Iš viso |
Šiame stulpelyje nurodoma veiklai įgyvendinti numatytų išlaidų suma. |
|||
| 17. |
Eil. Nr. |
Nurodomas tas pats numeris kaip ir stulpelyje „Veiklos Eil. Nr.“ |
|||
| 18. |
Išlaidų pagrindimas |
Stulpelis pildomas vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (patalpinta interneto svetainėje www.esparama.lt), pagal kiekvieną projekto išlaidų kategorijos eilutę ir veiklą detaliai nurodant konkrečias išlaidas, kurioms yra prašomas finansavimas, išlaidoms apskaičiuoti naudojamą mato vienetą ir vidutinį įkainį, paaiškinant, kokiu pagrindu ir (ar) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis įkainis. Mokymų, konsultavimo ir panašiais atvejais išlaidų, nurodytų 1.1 arba 1.3 išlaidų kategorijų eilutėse, papildomai pagrįsti nereikia, jei jos neviršija įkainių, rekomenduojamų dažniausiai Europos socialinio fondo projektuose numatomų prekių ir paslaugų kainų rinkos analizėje (toliau – Rinkos analizė) (skelbiama interneto svetainėje www.esf.lt). Jei projekte numatyti prekių, paslaugų ir kt. išlaidų įkainiai skiriasi nuo įkainių, rekomenduojamų Rinkos analizėje, būtinas išsamus tokių išlaidų pagrindimas, nurodantis skirtumo priežastis. Taip pat turi būti detaliai pagrįsti įkainiai tų perkamų objektų, kurie nenurodyti Rinkos analizėje (pvz., stažuotė užsienyje). Galima teikti papildomus dokumentus. Jei numatytų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio, paslaugų, komandiruočių ar kitų išlaidų poreikis aprašytas Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies 1 punkte „Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“ – informacijos „Projekto išlaidų pagrindimo“ lentelėje kartoti nebūtina nurodant, kur atitinkamų išlaidų poreikis yra aprašytas. Atkreipiame dėmesį, kad, pasirinkus III lygio mokymus (pagal Rinkos analizę), Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies 1 punkte turi būti pagrįstas tokių mokymų poreikis. Išsamesni reikalavimai išlaidų pagrindimui pagal išlaidų kategorijas ir eilutes pateikiami toliau. |
|||
| 1. Vykdymo išlaidos |
1.1. |
Darbo užmokestis |
Pagrindžiant darbo užmokesčio išlaidas rekomenduojama pateikti pareigybių (funkcijų) ar jų grupių sąrašą bei kiekvienai pareigybei (funkcijoms) ar jų grupei nurodyti darbo valandų (dienų) projekte skaičių bei planuojamą darbo valandos (dienos) vidutinį įkainį ir paaiškinti, kurios projekto veiklos priskiriamos atitinkamai pareigybei (funkcijoms) ir kokiu pagrindu ir (ar) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos) įkainis. - Kiek asmenų dirbs? - Kokios kvalifikacijos, kokio lygio ekspertai ir pan.? - Koks kiekvienos pareigybės (funkcijų, pareigybių grupės) dirbančiųjų 1 val. (arba 1 d. d.) įkainis? - Ar darbui projekte su darbuotoju sudaryta atskira darbo sutartis? - Kiek laiko darbuotojai dirbs prie konkrečios veiklos? - Ar darbo užmokestis už darbą projekte (pvz., jei sudaroma atskira darbo projekte sutartis arba jei dėl papildomo darbo projekte sulygstama pagrindinėje darbo sutartyje) apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655)?(taikoma, jei projekto vykdytojo (partnerio) institucija – biudžetinė įstaiga) |
||
| 1.2. |
Projektą vykdančio personalo komandiruotės |
Pagrįsdami projektą vykdančio personalo komandiruočių išlaidas aprašykite: - Kiek šiai veiklai įgyvendinti numatoma komandiruočių? - Kokia komandiruotės trukmė ir paskirtis? - Kiek asmenų ir kokie asmenys vyks į komandiruotę? - Koks numatomas kelionės būdas? - Kur numatoma vykti (šalis, miestas)? - Kuo vadovaujantis apskaičiuoti komandiruotės išlaidų įkainiai? Jeigu prašoma finansuoti dalyvavimo renginiuose išlaidas, turėtų būti nurodomas konkretus renginys (jeigu įmanoma), kuriame planuojama dalyvauti, ir dalyvausiančiųjų asmenų skaičius bei nurodyta, kokio tipo išlaidas numatoma patirti (pvz., registracijos mokestis). |
|||
| 1.3. |
Paslaugos |
Pagrįsdami paslaugų pirkimo išlaidas aprašykite: - Kokios paslaugos perkamos šiai veiklai įgyvendinti? Jei veiklai įgyvendinti numatyta pirkti kelias paslaugas, tai turi būti išvardintos visos paslaugos. - Kokia vieneto kaina ir kaip ji apskaičiuota? Ar vieneto įkainis, pvz., konsultacijų valandos, ar kaina už konkretų rezultatą, pvz., tyrimą? - Kuo remiantis apskaičiuoti paslaugos (-ų) įkainiai? Atkreipiame dėmesį, kad jei paraiškos B dalies 1 punkte „Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“ nėra pagrįsta veiklai įgyvendinti reikalinga paslauga, šios paslaugos poreikis turi būtų pagrįstas Projekto išlaidų pagrindimo lentelėje. |
|||
| 1.8. |
Viešinimas |
Pagrįsdami viešinimo išlaidas aprašykite: - Kokios viešinimo priemonės numatomos? - Kodėl reikalingos atitinkamos viešinimo priemonės (pagrindžiamas jų poreikis)? - Kuo remiantis apskaičiuoti viešinimo priemonių įkainiai? |
|||
| 2. Projekto dalyvių išlaidos |
2.1. |
Dirbančiųjų darbo užmokestis |
Pagrįsdami dirbančiųjų darbo užmokesčio išlaidas aprašykite: - Kiek asmenų, iš kokių institucijų bus kompensuojamas darbo užmokestis? - Už kurį laiką bus kompensuojamas darbo užmokestis? - Koks kiekvienos pareigybės (funkcijų, pareigybių grupės) dirbančiųjų 1 val. (arba 1 d. d.) įkainis? - Kaip apskaičiuota veiklai įgyvendinti reikalinga dirbančiųjų darbo užmokesčio suma?
Atkreipiame dėmesį, kad dalyvių dirbančiųjų darbo užmokestis galimas tik projekto vykdytojo (partnerio) darbuotojams. |
||
| 2.2. |
Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose |
Pagrįsdami dalyvių kelionių, komandiruočių ir dalyvavimo renginiuose išlaidas aprašykite: - Kiek šiai veiklai įgyvendinti numatoma komandiruočių? - Kokia komandiruotės trukmė ir paskirtis? - Kiek asmenų ir kokie asmenys vyks į komandiruotę? - Koks numatomas kelionės būdas? - Kur numatoma vykti (šalis, miestas)? - Kuo vadovaujantis apskaičiuoti komandiruotės išlaidų įkainiai? Jeigu prašoma finansuoti dalyvavimo renginiuose išlaidas, turėtų būti nurodomas konkretus renginys (jeigu įmanoma), kuriame planuojama dalyvauti, ir dalyvausiančiųjų asmenų skaičius bei nurodyta, kokio tipo išlaidas numatoma patirti (pvz., registracijos mokestis).
Atkreipiame dėmesį, kad dienpinigiai galimi tik projekto vykdytojo (partnerio) darbuotojams. |
|||
| 2.3. |
Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) |
||||
| 5. Netiesioginės išlaidos |
|
|
Pagal kiekvieną išlaidų kategorijos eilutę nurodytą Netiesioginių išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio norma taisyklių 7 punkte, detaliai nurodant konkrečias išlaidas, kurioms yra prašomas finansavimas, ir jas pagrindžiant (pagrindžiant išlaidas vadovaujamasi Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 1, 2 ir 3 išlaidų kategorijų pateiktais pagrindimo aprašymais). |
||
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS