LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL IMPORTO VIDAUS VARTOJIMUI PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKOS IR NEGRĄŽINAMO EKSPORTO PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1994 m. lapkričio 8 d. Nr. 1090

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu ir siekdama reglamentuoti importo vidaus vartojimui ir negrąžinamo eksporto procedūrų atlikimą muitinės įstaigose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Importo vidaus vartojimui procedūros atlikimo tvarką;

1.2. Negrąžinamo eksporto procedūros atlikimo tvarką.

2. Šis nutarimas taikomas nuo 1994 m. gruodžio 1 dienos.

MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS EDUARDAS VILKELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090

Importo vidaus vartojimui procedūros atlikimo tvarka

1. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

1.1. „importas vidaus vartojimui“ – muitinės procedūra, kurią atlikus prekės ima laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t. y. gali būti joje paliktos visam laikui, muitinei netaikant disponavimo jomis apribojimų. Vykdant šią procedūrą, turi būti sumokėti visi už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai bei atlikti privalomi muitinės formalumai;

1.2. „importo muitai ir mokesčiai“ – visi muitai ir kiti mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės mokestis), imami (sumokami) importuojant prekes ar susiję su prekių importu, išskyrus rinkliavas už suteiktas paslaugas;

1.3. „muitinės deklaracija“ – kiekvienas muitinės nustatytos arba muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriuo pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie deklaracijoje nurodytas prekes;

1.4. „deklarantas“ – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama;

1.5. „muitinis tikrinimas“ – prekių, dokumentų, ūkio subjektų veiklos, susijusios su jų atliekamomis muitinės procedūromis, transporto priemonių ir asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo tikrinimas, atliekamas tam, kad būtų įsitikinta, jog laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių vykdymą atsako muitinė;

1.6. „muitinės deklaracijos tikrinimas“ – muitinės veiksmai, atliekami tam, kad būtų įsitikinta, jog muitinės deklaracija yra tinkamai pateikta (užpildyta), jog kartu su ja pateikti dokumentai atitinka pasirinktai muitinės procedūrai nustatytus reikalavimus ir yra galiojantys;

1.7. „prekių tikrinimas“ – fizinė prekių apžiūra, muitinės atliekama tam, kad būtų įsitikinta, jog prekių rūšis, pavidalas, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje;

1.8. „importo muitų ir mokesčių apskaičiavimas“ – importo muitų ir mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už prekes, dydžio nustatymas;

1.9. „išleidimas“ – muitinės pareiškimas arba veiksmas, kuriuo suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė disponuoti muitiniam tikrinimui pateiktomis prekėmis savo nuožiūra;

1.10. „muitinės priežiūra“ – visuma priemonių, muitinės taikomų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą atsako muitinė;

1.11. „muitinės priežiūros zona“ – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, kurioje gali būti atliekamas prekių, asmenų bei transporto priemonių muitinis tikrinimas. Muitinės priežiūros zona – Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktų teritorijoje esančios muitinės kontrolės zonos, muitinės nustatyti maršrutai, muitinės įstaigos ir visos patalpos ar vietos, kurias muitinės visam laikui ar laikinai paskiria muitiniam tikrinimui atlikti;

1.12. „garantija“ – registruoto Lietuvos Respublikoje ūkio subjekto (garanto) raštiškas įsipareigojimas muitinei, kad jos atžvilgiu prisiimti skolininko įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra, bus įvykdyti, banko įstaigos laidavimo raštas arba kitas muitinei priimtinas raštiškas garanto įsipareigojimas;

1.13. „užstatas“ – pinigų suma, kuri pateikiama muitinei, užtikrinant, kad įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra, bus įvykdyti.

2. Importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) nustatytose muitinės įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose arba Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje. Muitinės įstaigos, kuriose gali būti įforminama importo vidaus vartojimui procedūra, nustatomos atsižvelgiant į prekių bei transporto priemonių rūšis, jų tikrinimo galimybes ir prekių gavėjo ar deklaranto buveinės adresą.

Susitarus su muitinės įstaiga, importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama deklaranto pageidaujamoje vietoje, jeigu ji tinkama prekėms tikrinti ir toks prekių tikrinimas neprieštarauja 9 punkto nuostatoms. Išimtiniais atvejais (įvežant humanitarinės pagalbos (labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntas, diplomatinėms atstovybėms skirtus krovinius, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius ir kitas skubias siuntas) importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama ne muitinės įstaigos darbo laiku, deklarantui atlyginant muitinei visas su šios procedūros įforminimu susijusias išlaidas.

Prekės tikrinamos paprastai Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose (įskaitant muitinės įstaigas, veikiančias muitinės sandėliuose, eksporto ir importo terminaluose, kitose ūkinės ir komercinės paskirties patalpose), kuriose prekės deklaruojamos importo vidaus vartojimui procedūrai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose esančių muitinės įstaigų į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančias muitinės įstaigas prekės gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą.

3. Prekės, pateikiamos importo vidaus vartojimui procedūrai, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintais Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais. Prekes deklaruoti gali kiekvienas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas (deklarantas), turintis teisę disponuoti prekėmis (prekių savininkas) arba gauti prekes (gavėjas), taip pat jų įgalioti asmenys, nustatytąja tvarka įgiję teisę deklaruoti prekes pagal sutartį arba raštišką įgaliojimą (muitinės tarpininkai). Muitinė privalo reikalauti, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog jis turi teisę disponuoti prekėmis (jas gauti) arba atstovauja asmeniui, turinčiam teisę deklaruoti prekes. Deklarantas yra atsakingas muitinei už muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir už importo muitų ir mokesčių sumokėjimą.

4. Deklaruojant prekes importo vidaus vartojimui procedūrai, kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami šie dokumentai:

4.1. importo licencija arba leidimas, jeigu prekių importui taikomi draudimai ar apribojimai;

4.2. prekių kilmės sertifikatas, jeigu už importuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

4.3. fitosanitarinis, veterinarinis, higienos arba kokybės sertifikatas, jeigu importuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti importuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;

4.4. muitinės sąskaita, jeigu turi būti apskaičiuoti importo muitai ir mokesčiai;

4.5. pirkimo-pardavimo dokumentai (sutartis (kontraktas), sąskaita faktūra);

4.6. transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė ir kt.);

4.7. dokumentai, patvirtinantys, kad importo muitai, mokesčiai arba rinkliavos sumokėti, jeigu šie muitai, mokesčiai arba rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti prieš tai, kai prekės pateikiamos importo vidaus vartojimui procedūrai.

Muitinė turi teisę pareikalauti, kad deklarantas pateiktų ir kitus dokumentus, kurių reikia muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumui patikrinti. Kai kartu su muitinės deklaracija pateikiami dokumentai, užpildyti ne lietuvių kalba, muitinė turi teisę pareikalauti išversti juose esančią informaciją. Pateikiamas dokumentų vertimas turi būti deklaranto patvirtintas.

Kai dėl tam tikrų priežasčių (atliekamas laboratorinis prekių tyrimas, dokumentų laiku nepateikė prekių siuntėjas ar kitos šalies valstybinė institucija ir pan.) deklarantas negali pateikti muitinei visų reikiamų dokumentų kartu su muitinės deklaracija, muitinė gali nustatyti, iki kurio laiko šie dokumentai turi būti pateikti (tai turi būti atlikta ne vėliau kaip per mėnesį).

Smulkios siuntos, kurių vertė ne didesnė kaip 3000 litų, gali būti deklaruojamos ir įforminamos paprastesne Muitinės departamento nustatyta tvarka. Paprastesnė tvarka netaikoma, jeigu smulkiose siuntose prekės, kurių importui taikomi draudimai ar apribojimai.

5. Deklarantas turi teisę nustatytąja tvarka taisyti pateiktą tikrinti muitinės deklaraciją, jeigu deklaracija ir prekės dar nepradėtos tikrinti.

Jeigu muitinės deklaracija ar prekės jau pradėtos tikrinti, nustatytąja tvarka taisyti deklaraciją galima tik muitinei sutikus. Šiuo atveju dėl muitinės deklaracijoje padarytų taisymų muitinė nepraranda teisės taikyti deklarantui sankcijas už pažeidimus, nustatytus tikrinant muitinės deklaraciją ar prekes.

Taisyti muitinės deklaracijos, iki ji įforminama, negalima, jeigu deklarantas pareiškia pageidavimą šitai padaryti po to, kai jam pranešama, kad bus tikrinamos prekės, arba kai nustatoma, kad deklaracijoje pateikti duomenys neteisingi arba kai prekės išleistos.

Nustatęs, kad įformintoje muitinės deklaracijoje padaryta klaida, deklarantas turi teisę kreiptis į muitinę dėl deklaracijos taisymo, o prireikus – dėl nepagrįstai paimtų importo muitų ir mokesčių grąžinimo.

6. Deklarantas turi teisę atsiimti tikrinti pateiktą muitinės deklaraciją, kurioje nurodyta muitinės procedūra – importas vidaus vartojimui, ir deklaruoti prekes kitai muitinės procedūrai, jeigu prašymas atsiimti deklaraciją pateikiamas prieš išleidžiant prekes ir priežastys, dėl kurių deklaracija atsiimama, muitinei priimtinos (gavėjas atsisako prekių, nustatytas prekių brokas, krovinys netinkamai sukomplektuotas ir pan.). Deklarantui, atsiėmusiam muitinės deklaraciją, muitinė nepraranda teisės taikyti sankcijas už pažeidimus, nustatytus tikrinant muitinės deklaraciją ar prekes.

7. Deklaruojant prekes importo vidaus vartojimui procedūrai, muitinės deklaracija turi būti pateikta baigiant ankstesnę muitinės procedūrą ar pasibaigus jos atlikimo laikui, atgabenus prekes į paskirties muitinės įstaigą, jas iškraunant ar išleidžiant. Deklaranto prašymu, po to, kai nustatytąja tvarka sumokamas užstatas arba pateikiama garantija, deklaracijos pateikimo laiką gali pratęsti muitinės viršininkas (iki 15 parų), Muitinės departamentas (ilgesniam laikui).

Laiku nepateikus muitinės deklaracijos importo vidaus vartojimui procedūrai, laikas, per kurį turi būti sumokami importo muitai ir mokesčiai, skaičiuojamas nuo deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Muitinei sutikus, deklaracija importo vidaus vartojimui procedūrai Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti pateikiama prieš tai, kai prekės atgabenamos į paskirties muitinės įstaigą, taip pat periodiškai, kai tas pats asmuo nuolat importuoja tokias pačias prekes. Šia tvarka prekės gali būti deklaruojamos, jeigu muitinė gali taikyti būtinąsias priežiūros priemones. Deklarantas privalo pateikti transporto, kuriuo gabenama kiekviena prekių siunta, dokumentus, sąskaitas faktūras, kitus reikiamus dokumentus arba jų kopijas.

8. Muitinės deklaracija priimama tikrinti, jeigu joje pateikta visa reikiama informacija ir jeigu kartu su deklaracija pateikti visi būtini dokumentai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių (deklaracija pateikta ne tai muitinės įstaigai, kuri turėtų ją tikrinti, trūksta dokumentų, kuriuos būtina pateikti kartu su deklaracija) muitinės deklaraciją atsisakoma priimti, šios priežastys turi būti nurodytos deklarantui jam priimtinu būdu – žodžiu arba raštu. Priimta tikrinti muitinės deklaracija registruojama – jai suteikiamas numeris.

9. Muitinės deklaracija ir prekės tikrinamos tuojau pat po to, kai priimama deklaracija. Tikrinant muitinės deklaraciją, patikrinama, ar prekių aprašymas atitinka nurodytą muitų tarifo poziciją, ar teisingos importo muitų ir mokesčių normos bei dydžiai, ar teisinga deklaracijoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija, ar pateikti dokumentai galioja ir atitinka reikalavimus.

Kai be muitinio tikrinimo, dar turi būti atliekamas fitosanitarinis, veterinarinis, higieninis ar kitoks prekių tikrinimas, jeigu tai įmanoma, šis tikrinimas atliekamas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaip ir muitinis tikrinimas. Šios prekės tikrinamos tose muitinės įstaigose, kuriose veikia ir kitos prekes tikrinančios tarnybos.

Humanitarinės pagalbos (labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntų, diplomatinėms atstovybėms skirtų krovinių, gyvų gyvūnų, greitai gendančių krovinių ir kitų skubių siuntų muitinis tikrinimas atliekamas be eilės.

10. Prekės tikrinamos muitinės priežiūros zonoje. Jos gali būti tikrinamos muitinės įstaigose, patalpose, kuriose yra prekėms tikrinti reikalinga įranga, taip pat deklaranto pageidaujamoje vietoje, susitarus su muitinės įstaiga. Prekės tikrinamos ne muitinės įstaigose tais atvejais, kai prekių neįmanoma patikrinti jų neiškrovus paskirties vietoje, kai reikalingos tam tikros prekių tikrinimo sąlygos ar įranga šiam darbui atlikti, taip pat kai prekes nepatogu ar neįmanoma nugabenti į muitinės įstaigą.

11. Deklarantas turi teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tikrinant prekes. Muitinė turi teisę pareikalauti, kad deklarantas dalyvautų ar būtų atstovaujamas tikrinant prekes, kad prireikus jis galėtų teikti aiškinimus ar suteikti kitą pagalbą, kurios reikia prekių tikrinimui palengvinti.

Muitinei pareikalavus, deklarantas turi iškrauti prekes, sugrupuoti jų įpakuotes, jas atidaryti, surūšiuoti prekes pagal aprašymą ir suskaičiuoti. Jeigu prekės, pateiktos importo vidaus vartojimui procedūrai, yra pavojingos, jautrios ar trapios, muitinė turi teisę pareikalauti, kad deklarantas pateiktų muitinei šių prekių technines charakteristikas (techninę dokumentaciją) ir pasikviestų specialistus, galinčius padėti jas patikrinti.

12. Prekės tikrinamos, norint įsitikinti, kad jų rūšis, pavidalas, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus.

Atliekant bendro pobūdžio prekių tikrinimą, suskaičiuojamos prekių įpakuotės, patikrinamas jų markiravimas, patikrinama, ar prekių rūšis atitinka muitinės deklaracijoje pateiktą jų aprašymą. Atliekant detalų prekių tikrinimą, nustatoma jų sudėtis, kiekis, muitų tarifo pozicija, vertė ir prireikus – kilmė.

Detalus prekių tikrinimas atliekamas tais atvejais, kai bendro pobūdžio tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija netiksli. Muitinė reguliariai atlieka detalų tikrinimą prekių, už kurias nustatyti dideli importo muitai ir mokesčiai arba kurių importui taikomi draudimai ar apribojimai.

Prekių siuntos ir vieną prekių siuntą sudarančios įpakuotės detaliam tikrinimui imamos pasirinktinai.

Tikrinant prekes, Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti imami prekių mėginiai ir pavyzdžiai, norint įsitikinti, ar prekių rūšis ir(arba) vertė atitinka nurodytąsias muitinės deklaracijoje. Prekių mėginių ir pavyzdžių negali būti paimta daugiau, negu jų reikia analizei atlikti.

13. Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant importo muitus ir mokesčius, reikia sumokėti ar jau sumokėta importo muitų ir mokesčių daugiau, negu nustatyta už tam tikras prekes, deklarantas apie tai informuojamas, kad galėtų pataisyti deklaraciją arba kreiptis su prašymu grąžinti nepagrįstai paimtus importo muitus ir mokesčius.

14. Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant importo muitus ir mokesčius, reikia papildomai sumokėti tam tikrus importo muitus ir mokesčius, papildomai pateikti dokumentus ar taikyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir nesant pagrindo manyti, kad deklarantas pateikė neteisingą informaciją tyčia, jis nedelsiant apie tai informuojamas. Šiuo atveju deklarantui sudaroma galimybė pataisyti deklaraciją ir atlikti visus būtinus formalumus, netaikant sankcijų už pažeidimus.

15. Prekės, deklaruotos importo vidaus vartojimui procedūrai, išleidžiamos tuojau pat po to, kai muitinė jas patikrina ar nusprendžia jų netikrinti (kai importuotojas, nuolat importuojantis panašias prekes, nėra padaręs pažeidimų ir neskolingas muitinei, kai importuojama nedaug prekių ir(arba) nedidelė už jas nustatytų mokesčių suma ir pan.), jeigu nenustatyta jokių pažeidimų ir sumokėti visi už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar imtasi priemonių, kad importo muitai ir mokesčiai būtų sumokėti ar išieškoti (sumokėtas užstatas ar pateikta garantija).

16. Deklarantui pateikus dokumentus, kuriuose yra visa muitinei reikalinga informacija apie prekes, taip pat sumokėjus užstatą ar pateikus garantiją, prekės gali būti išleistos prieš pateikiant muitinės deklaraciją ir atliekant muitinės formalumus. Prekės negali būti išleistos, jeigu jų tikrinimas (fitosanitarinis, veterinarinis, higieninis ir kitoks), kuris reikalingas prieš jas išleidžiant, neatliktas.

Kai detaliam prekių tikrinimui atlikti būtina jų ekspertizė ar laboratorinė analizė ir šiuo tikslu reikia tirti prekių pavyzdžius ir mėginius ar analizuoti jų techninę dokumentaciją, prekės gali būti išleistos sumokėjus užstatą ar pateikus garantiją. Prekės negali būti išleistos tuo atveju, jeigu jų išleidimas priklauso nuo ekspertizės ar laboratorinės analizės rezultatų.

Jeigu tikrinant muitinės deklaraciją ar prekes nustatytas pažeidimas, dėl kurio prekių konfiskuoti nereikia, prekės išleidžiamos po to, kai imtasi priemonių, kad importo muitai ir mokesčiai būtų sumokėti ar išieškoti (sumokėtas užstatas ar pateikta garantija).

17. Jeigu tikrinant muitinės deklaraciją ar prekes nenustatyta pažeidimų, deklarantas ar kitas suinteresuotas asmuo gali būti atleistas nuo importo muitų ir mokesčių už prekes arba sumokėti importo muitai ir mokesčiai gali būti jam grąžinti tais atvejais, kai:

17.1. deklaranto prašymu prekės, deklaruotos importo vidaus vartojimui procedūrai, bet neišleistos, neatlygintinai perduodamos valstybei arba jo ar kito suinteresuoto asmens lėšomis muitinei prižiūrint sunaikinamos ar padaromos komerciniu požiūriu bevertėmis, surašant jų neatlygintino perdavimo valstybei ar sunaikinimo aktą;

17.2. deklarantas muitinei priimtinu būdu įrodo, kad prekės, deklaruotos importo vidaus vartojimui procedūrai, bet neišleistos, yra sunaikintos, negrąžinamai prarastos arba sugadintos dėl nelaimingo atsitikimo ar nenugalimos jėgos (force majeure).

Visos atliekos ir laužas, likę sunaikinus prekes, gali būti importuojami vidaus vartojimui, sumokant importo muitus ir mokesčius, nustatytus už šias atliekas ir laužą, jų pateikimo muitinei metu.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090

Negrąžinamo eksporto procedūros atlikimo tvarka

1. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

1.1. „negrąžinamas eksportas“ – muitinės procedūra, kurią taikant laisvai cirkuliuojančios prekės visam laikui išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Negrąžinamo eksporto procedūra taikoma ir tuo atveju, kai laisvai cirkuliuojančios prekės vežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančias neapmuitinamas parduotuves ar tiekiamos kaip atsargos užsienio valstybių laivams ar lėktuvams. Atliekant šią procedūrą, turi būti sumokėti visi už prekes nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai ir atlikti būtini muitinės formalumai;

1.2. „laisvai cirkuliuojančios prekės“ – prekės, kuriomis disponuojama netaikant muitinės priežiūros priemonių;

1.3. „eksporto muitai ir mokesčiai“ – visi muitai ir kiti mokesčiai, imami eksportuojant prekes ar susiję su prekių eksportu, išskyrus rinkliavas už suteiktas paslaugas;

1.4. „muitinės deklaracija“ – kiekvienas muitinės nustatytos arba muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriuo pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie deklaracijoje nurodytas prekes;

1.5. „deklarantas“ – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama;

1.6. „muitinis tikrinimas“ – prekių, dokumentų, ūkio subjektų veiklos, susijusios su jų atliekamomis muitinės procedūromis, transporto priemonių ir asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo tikrinimas, atliekamas tam, kad būtų įsitikinta, jog laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių vykdymą atsako muitinė;

1.7. „muitinės deklaracijos tikrinimas“ – muitinės veiksmai, atliekami tam, kad būtų įsitikinta, jog muitinės deklaracija yra tinkamai pateikta (užpildyta), jog kartu su ja pateikti dokumentai atitinka pasirinktai muitinės procedūrai nustatytus reikalavimus ir yra galiojantys;

1.8. „prekių tikrinimas“ – fizinė prekių apžiūra, muitinės atliekama tam, kad būtų įsitikinta, jog prekių rūšis, pavidalas, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje;

1.9. „eksporto muitų ir mokesčių apskaičiavimas“ – eksporto muitų ir mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už prekes, dydžio nustatymas;

1.10. „muitinės priežiūra“ – visuma priemonių, muitinės taikomų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą atsako muitinė;

1.13. „užstatas“ – pinigų suma, kuri pateikiama muitinei, užtikrinant, kad įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra, bus įvykdyti.

2. Negrąžinamo eksporto procedūra gali būti įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) nustatytose muitinės įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose arba Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje. Muitinės įstaigos, kuriose gali būti įforminama negrąžinamo eksporto procedūra, nustatomos atsižvelgiant į prekių bei transporto priemonių rūšis, jų tikrinimo galimybes ir prekių siuntėjo ar deklaranto buveinės adresą.

Susitarus su muitinės įstaiga, negrąžinamo eksporto procedūra gali būti įforminama deklaranto pageidaujamoje vietoje, jeigu ji tinkama prekėms tikrinti ir toks prekių tikrinimas neprieštarauja 8 punkto nuostatoms. Išimtiniais atvejais (išvežant humanitarinės pagalbos (labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntas, diplomatinėms atstovybėms skirtus krovinius, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius ir kitas skubias siuntas) negrąžinamo eksporto procedūra gali būti įforminama ne muitinės įstaigos darbo laiku, deklarantui atlyginant muitinei visas su šios procedūros įforminimu susijusias išlaidas.

3. Prekės, pateikiamos negrąžinamo eksporto procedūrai, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintais Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais. Prekes deklaruoti gali kiekvienas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas (deklarantas), turintis teisę disponuoti prekėmis (prekių savininkas), prekių siuntėjas, vežėjas, kuriam siuntėjas patikėjo prekes, taip pat jų įgalioti asmenys, nustatytąja tvarka įgiję teisę deklaruoti prekes pagal sutartį arba raštišką įgaliojimą (muitinės tarpininkai). Muitinė privalo reikalauti, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog jis turi teisę disponuoti prekėmis (jas siųsti arba vežti) arba atstovauja asmeniui, turinčiam teisę deklaruoti prekes. Deklarantas yra atsakingas muitinei už muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir už eksporto muitų ir mokesčių sumokėjimą.

4. Prekės tikrinamos paprastai Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose (įskaitant muitinės įstaigas, veikiančias muitinės sandėliuose, eksporto ir importo terminaluose, kitose ūkinės ir komercinės paskirties patalpose), kuriose prekės deklaruojamos negrąžinamo eksporto procedūrai. Prekės, pateiktos negrąžinamo eksporto procedūrai Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose, gabenamos į Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose esančias muitinės įstaigas taikant muitinio tranzito procedūrą.

5. Deklaruojant prekes negrąžinamo eksporto procedūrai, kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami šie dokumentai:

5.1. eksporto licencija arba leidimas, jeigu prekių eksportui taikomi draudimai ar apribojimai;

5.2. prekių kilmės sertifikatas, jeigu už eksportuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

5.3. fitosanitarinis, veterinarinis, higienos arba kokybės sertifikatas, jeigu eksportuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti eksportuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;

5.4. muitinės sąskaita, jeigu turi būti apskaičiuoti eksporto muitai ir mokesčiai;

5.5. pirkimo-pardavimo dokumentai (sutartis (kontraktas), sąskaita faktūra);

5.6. transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė ir kt.);

5.7. dokumentai, patvirtinantys, kad eksporto muitai, mokesčiai arba rinkliavos sumokėti, jeigu šie muitai, mokesčiai arba rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti prieš tai, kai prekės pateikiamos negrąžinamo eksporto procedūrai.

Kai dėl tam tikrų priežasčių (atliekamas laboratorinis prekių tyrimas, dokumentų laiku nepateikė prekių gamintojas ar atitinkama valstybinė institucija ir pan.) deklarantas negali pateikti muitinei visų reikiamų dokumentų kartu su muitinės deklaracija, muitinė gali nustatyti, iki kurio laiko šie dokumentai turi būti pateikti (tai turi būti atlikta ne vėliau kaip per mėnesį).

6. Deklarantas turi teisę nustatytąja tvarka taisyti pateiktą tikrinti muitinės deklaraciją, jeigu deklaracija ir prekės dar nepradėtos tikrinti.

Nustatęs, kad įformintoje muitinės deklaracijoje padaryta klaida, deklarantas turi teisę kreiptis į muitinę dėl deklaracijos taisymo, o prireikus – dėl nepagrįstai paimtų eksporto muitų ir mokesčių grąžinimo.

7. Deklarantas turi teisę atsiimti tikrinti pateiktą muitinės deklaraciją, kurioje nurodyta muitinės procedūra – negrąžinamas eksportas, jeigu prašymas atsiimti deklaraciją pateikiamas prieš išvežant prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Deklarantui, atsiėmusiam muitinės deklaraciją, muitinė nepraranda teisės taikyti sankcijas už pažeidimus, nustatytus tikrinant muitinės deklaraciją ar prekes.

8. Muitinei sutikus, deklaracija negrąžinamo eksporto procedūrai Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti pateikiama periodiškai, kai tas pats asmuo nuolat eksportuoja tokias pačias prekes. Šia tvarka prekės gali būti deklaruojamos, jeigu muitinė gali taikyti būtinas priežiūros priemones. Deklarantas privalo pateikti transporto, kuriuo gabenama kiekviena prekių siunta, dokumentus, sąskaitas faktūras, kitus reikiamus dokumentus arba jų kopijas.

9. Muitinės deklaracija priimama tikrinti, jeigu joje pateikta visa reikiama informacija ir jeigu kartu su deklaracija pateikti visi būtini dokumentai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių (deklaracija pateikta ne tai muitinės įstaigai, kuri turėtų ją tikrinti, trūksta dokumentų, kuriuos būtina pateikti kartu su deklaracija) muitinės deklaraciją atsisakoma priimti, šios priežastys turi būti nurodytos deklarantui jam priimtinu būdu – žodžiu arba raštu. Priimta tikrinti muitinės deklaracija registruojama – jai suteikiamas numeris.

10. Muitines deklaracija ir prekės tikrinamos tuojau pat po to, kai priimama deklaracija. Tikrinant muitinės deklaraciją, patikrinama, ar prekių aprašymas atitinka nurodytą muitų tarifo poziciją, ar teisingos eksporto muitų ir mokesčių normos bei dydžiai, ar teisinga deklaracijoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija, ar pateikti dokumentai galioja ir atitinka reikalavimus.

Kai be muitinio tikrinimo, dar turi būti atliekamas fitosanitarinis, veterinarinis, higieninis ir kitoks prekių tikrinimas, jeigu tai įmanoma, šis tikrinimas atliekamas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaip ir muitinis tikrinimas. Šios prekės tikrinamos tose muitinės įstaigose, kuriose veikia ir kitos prekes tikrinančios tarnybos.

11. Prekės tikrinamos muitinės priežiūros zonoje. Jos gali būti tikrinamos muitinės įstaigose, patalpose, kuriose yra prekėms tikrinti reikalinga įranga, taip pat deklaranto pageidaujamoje vietoje, susitarus su muitinės įstaiga. Prekės tikrinamos ne muitinės įstaigose tais atvejais, kai prekes deramai patikrinti įmanoma tik pakuojamas ar kraunamas, kai reikalingos tam tikros prekių tikrinimo sąlygos ar įranga, taip pat kai prekes nepatogu ar neįmanoma nugabenti į muitinės įstaigą.

12. Deklarantas turi teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tikrinant prekes. Muitinė turi teisę pareikalauti, kad deklarantas dalyvautų ar būtų atstovaujamas tikrinant prekes, kad prireikus jis galėtų teikti aiškinimus ar suteikti kitą pagalbą, kurios reikia prekių tikrinimui palengvinti.

Muitinei pareikalavus, deklarantas turi iškrauti prekes, sugrupuoti jų įpakuotes, jas atidaryti, surūšiuoti prekes pagal aprašymą ir suskaičiuoti. Jeigu prekės, pateiktos negrąžinamo eksporto procedūrai, yra pavojingos, jautrios ar trapios, muitinė turi teisę pareikalauti, kad deklarantas pateiktų muitinei šių prekių technines charakteristikas (techninę dokumentaciją) ir pasikviestų specialistus, galinčius padėti jas patikrinti.

13. Prekės tikrinamos, norint įsitikinti, kad jų rūšis, pavidalas, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus.

Detalus prekių tikrinimas atliekamas tais atvejais, kai bendro pobūdžio tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija netiksli. Muitinė reguliariai atlieka detalų tikrinimą prekių, už kurias nustatyti dideli eksporto muitai ir mokesčiai arba kurių eksportui taikomi draudimai ar apribojimai.

Prekių siuntos ir vieną prekių siuntą sudarančios įpakuotės detaliam tikrinimui imamos pasirinktinai.

Tikrinant prekes, Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti imami prekių mėginiai ir pavyzdžiai, norint įsitikinti, ar prekių rūšis ir (arba) vertė atitinka nurodytąsias muitinės deklaracijoje. Prekių mėginių ir pavyzdžių negali būti paimta daugiau, negu jų reikia analizei atlikti.

14. Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant eksporto muitus ir mokesčius, reikia sumokėti ar jau sumokėta eksporto muitų ir mokesčių daugiau, negu nustatyta už tam tikras prekes, deklarantas apie tai informuojamas, kad galėtų pataisyti deklaraciją arba kreiptis su prašymu grąžinti nepagrįstai paimtus eksporto muitus ir mokesčius.

15. Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant eksporto muitus ir mokesčius, reikia papildomai sumokėti tam tikrus eksporto muitus ir mokesčius, papildomai pateikti dokumentus ar taikyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir nesant pagrindo manyti, kad deklarantas pateikė neteisingą informaciją tyčia, jis nedelsiant apie tai informuojamas. Tokiu atveju deklarantui sudaroma galimybė pataisyti deklaraciją ir atlikti visus būtinus formalumus, netaikant sankcijų už pažeidimus.

16. Prekes, deklaruotas negrąžinamo eksporto procedūrai, leidžiama eksportuoti tuojau pat po to, kai muitinė jas patikrino ar nusprendė jų netikrinti (kai eksportuotojas, nuolat eksportuojantis panašias prekes, nėra padaręs pažeidimų ir neskolingas muitinei, kai eksportuojama nedaug prekių ir(arba) nedidelė už jas nustatytų mokesčių suma ir pan.), jeigu nenustatyta jokių pažeidimų ir sumokėti visi už prekes nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai ar imtasi priemonių, kad eksporto muitai ir mokesčiai būtų sumokėti ar išieškoti (sumokėtas užstatas ar pateikta garantija).

17. Muitinė paprastai nereikalauja, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog prekės pristatytos gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama tais atvejais, kai neįmanoma kitaip įrodyti, kad negrąžinamo eksporto procedūra atlikta, kai šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ar mokesčiai, taip pat eksportuojant prekes, kurioms taikomos specialios eksporto kontrolės priemonės.

______________