LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
S P R E N D I M A S
Dėl PAREIŠKĖJO – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, PRIĖMIMO
2010 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-3/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) preambulės nuostata „Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja <...> sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą“, 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą“, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1, 6 dalys, 12 dalies 1, 4, 8 punktai, 19, 20, 21, 22, 39 straipsniai, 48 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnio 2, 5, 7, 11 dalys, 76 straipsnio 4 dalis, 86 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 2, 4, 6, 8 dalys, 94 straipsnis, 95 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis neprieštarauja tam tikriems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams.
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
I
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) preambulės nuostata „Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja <...> sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą“, 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą“, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1, 6 dalys, 12 dalies 1, 4, 8 punktai, 19, 20, 21, 22, 39 straipsniai, 48 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnio 2, 5, 7, 11 dalys, 76 straipsnio 4 dalis, 86 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 2, 4, 6, 8 dalys, 94 straipsnis, 95 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis neprieštarauja tam tikriems Konstitucijos straipsniams.
2. Pareiškėjo prašymas grindžiamas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, aiškinančiomis aukštųjų mokyklų autonomiją ir finansavimą bei kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais. Pareiškėjo manymu, svarbiausios jo prašymą pagrindžiančios konstitucinės doktrinos nuostatos yra šios:
– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstatymais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus;
– aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato pačios aukštosios mokyklos;
– paprastai šios aukštųjų mokyklų institucijos yra formuojamos iš jų akademinės bendruomenės narių; aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja aukštųjų mokyklų teisę numatyti, kad tokių institucijų nariais gali būti ne tik tos aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės nariai;
– valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai gali būti skiriami į tokias aukštųjų mokyklų institucijas, kurios vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurių paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymais gali nustatyti įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo;
– valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis atitinka įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus;
– kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad už jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti nustatyti tik įstatymu;
– gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims;
– piliečių, studijuojančių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiamų tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), mokymosi rezultatų vertinimas pagal įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus turi būti reguliariai vykdomas po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros;
– piliečiams, kurie priimti studijuoti į valstybines aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), iki pirmos jų studijuojamų dalykų pagrindinės žinių patikros turėtų būti laiduojamas nemokamas mokslas;
– Konstitucijoje nedraudžiama valstybei pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus besimokantiesiems aukštosiose mokyklose; prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus negu išplaukia iš konstitucinės nuostatos, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams, neturi būti paneigiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingos ir darnios visuomenės siekis;
– įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius bei valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai tam tikrų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose; tokiu atveju valstybė privalo garantuoti, kad valstybės lėšomis bus apmokėtos tokių specialistų mokymosi (studijų) išlaidos, – jeigu jų mokymasis atitiks įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus.
Konstitucinis Teismas
k o n s t a t u o j a:
1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Įstatymo preambulės nuostata „Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja <...> sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą“, 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą“, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1, 6 dalys, 12 dalies 1, 4, 8 punktai, 19, 20, 21, 22, 39 straipsniai, 48 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnio 2, 5, 7, 11 dalys, 76 straipsnio 4 dalis, 86 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 2, 4, 6, 8 dalys, 94 straipsnis, 95 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis neprieštarauja tam tikriems Konstitucijos straipsniams.
Prašymą pateikė Seimo narių grupė. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 punktą Seimo narių grupė turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 1 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis prašymas yra žinybingas Konstituciniam Teismui.
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“.
Pažymėtina ir tai, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas).
3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuriame nustatyta, kad studijos yra grindžiamos aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos principu, neprieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas cituoja konstitucinės doktrinos nuostatas dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, nemokamo mokslo laidavimo valstybinėse aukštosiose mokyklose, tačiau nepagrindžia, kaip šios nuostatos susijusios su ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir kodėl jos prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
4. Pareiškėjas abejoja, ar Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 12 dalies 1, 4, 8 punktų nuostatos „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. <...> 12. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; <...> 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; <...> 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; <...>“ neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai („Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas, ginčydamas minėtų nuostatų atitiktį Konstitucijai, pateikia citatą iš Konstitucinio Teismo nutarimų: „Tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Tačiau pareiškėjas nepagrindžia, kaip jo cituotos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos yra susijusios su Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 12 dalies 1, 4, 8 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, kurį pareiškėjas ginčija, nepateikia teisinių motyvų, kodėl šiame Įstatymo straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
5. Pareiškėjas abejoja, ar Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata „Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties“ neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas teigia, kad norintiesiems eiti bet kurias pareigas turi būti nustatyti pagrįsti reikalavimai, ir nemato „pagrįsto teisinio motyvo, reikalaujančio mokslinio laipsnio ir vadybinės patirties“ iš kandidatų, kurie siekia užimti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Pareiškėjo prašyme nėra argumentų, kodėl ginčijamoje Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatoje nustatytas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl ginčijama Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostata riboja konstitucinę asmenų teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
6. Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostatos „Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“ neprieštarauja tam tikriems Konstitucijos straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo nuomone, įstatyme turi būti nustatyti pagrįsti reikalavimai norintiesiems eiti tam tikras pareigas, tačiau pareiškėjas nepateikia teisinių motyvų, kodėl ginčijama Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai („Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“), 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
7. Minėta, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nustatyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.
Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ta apimtimi, kuria prašoma ištirti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 18 straipsnio 1, 6 dalių, 12 dalies 1, 4, 8 punktų, 22 straipsnio 8 dalies atitiktį tam tikriems Konstitucijos straipsniams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.
Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
8. Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Įstatymo preambulės nuostata „Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja <...> sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą“, 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą“, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 19, 20, 21, 22 (išskyrus 22 straipsnio 8 dalį), 39 straipsniai, 48 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnio 2, 5, 7, 11 dalys, 76 straipsnio 4 dalis, 86 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 2, 4, 6, 8 dalys, 94 straipsnis, 95 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis neprieštarauja tam tikriems Konstitucijos straipsniams, yra grindžiamas teisiniais motyvais, taip pat iš esmės atitinka kitus Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl prašymas šia apimtimi priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
9. Konstitucinio Teismo sprendimu dėl prašymo priėmimo nėra nei patvirtinami, nei paneigiami argumentai, kuriais pareiškėjas – Seimo narių grupė grindžia savo poziciją; priimant tokį sprendimą lemiamą reikšmę turi tai, ar pareiškėjo prašymas yra grindžiamas teisiniais motyvais (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 15 d., 2008 m. sausio 8 d., 2008 m. spalio 8 d., 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. gegužės14 d. sprendimai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25, 28, 66, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u s p r e n d ž i a:
1. Priimti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) preambulės nuostata „Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja <...> sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai, 42 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą“, 8 straipsnio 1, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 19, 20, 21, 22 straipsniai (išskyrus 22 straipsnio 8 dalį), 53 straipsnio 4 dalis, 86 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 4 dalis, 91 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygybės principams;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 17 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 39 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 48 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1, 3 dalims, 42 straipsnio 1 daliai, 43 straipsnio 3, 7 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 66 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 43 straipsnio 3, 7 dalims;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 69 straipsnio 2 dalis, 76 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 70 straipsnio 2, 5, 7, 11 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 93 straipsnio („Įstatymo įgyvendinimas“) 2, 4, 6, 8 dalys, 94 straipsnis („Įstatymo VII skyriaus nuostatų įsigaliojimas ir taikymas“), 96 straipsnis („Valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas“) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, taip pat ar šio įstatymo 96 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 94 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 95 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis, 12 dalies 1, 4, 8 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 18 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) 22 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Armanas Abramavičius Toma Birmontienė Pranas Kuconis Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis |