LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. KOVO 23 D. ĮSAKYMO NR. D1-172 „DĖL POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. gegužės 27 d. Nr. D1-292
Vilnius
Pakeičiu Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-172 „Dėl Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 37-1395):
2. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:
foninė požeminio vandens teršalų koncentracija – teršalo, teršalų grupės koncentracija nepakitusiame ar dėl žmogaus veiklos nereikšmingai pakitusiame požeminiame vandenyje arba tokio vandens taršos rodiklis;
požeminio vandens kokybės norma – aplinkos kokybės norma, išreiškiama tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodikliu, kurie neturėtų būti viršijami siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;
pradinė požeminio vandens teršalų koncentracija – vidutinė tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodiklis, išmatuotas 2007 m. ir 2008 m. vykdant valstybinio ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programas;
požeminio vandens taršos ribinė vertė – požeminio vandens kokybės norma, nustatoma atsižvelgiant į foninę ar pradinę požeminio vandens teršalų koncentraciją ir išreiškiama tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodikliu;
reikšmingas nuolatinis požeminio vandens taršos didėjimas – statistiškai ir aplinkosaugos požiūriu turintis reikšmės nepertraukiamas teršalo, teršalų grupės koncentracijos požeminiame vandenyje ar požeminio vandens taršos rodiklio didėjimas;
teršalas – tai kiekviena medžiaga, kuri gali sukelti taršą, ypač medžiagos, išvardytos Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906; 2009, Nr. 24-961), 1 ir 2 prieduose;
teršalų patekimas į požeminį vandenį – žmogaus veiklos sukeliamas tiesioginis ar netiesioginis teršalų patekimas į požeminį vandenį;
sąvokos gėlo požeminio vandens baseinas, požeminio vandens telkinys, rizikos grupės požeminio vandens telkiniai, intruzija atitinka sąvokas, nurodytas Požeminio vandens telkinių vertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodiniuose reikalavimuose.“
3. Išdėstau 7 punktą taip:
„7. Požeminio vandens taršos ribinės vertės gali būti nustatomos visos Lietuvos Respublikos teritorijos lygmeniu, tarpvalstybinio upių baseinų rajono dalies, esančios Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ar upių baseinų rajono lygmeniu, arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu.“.
5. Išdėstau 10 punktą taip:
„10. Nustatytos požeminio vandens taršos ribinės vertės turi būti naudojamos vertinant požeminio vandens cheminę būklę bei sudarant rizikos vandens telkinių sąrašus ir turi būti paskelbtos upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose vandensaugos tikslams pasiekti, parengtose pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591 (Žin., 2003, Nr. 114-5170).
Pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką peržiūrint ir atnaujinant upių baseinų rajono valdymo planus, nustatytų požeminio vandens taršos ribinių verčių pakeitimai privalo būti įtraukti ir turi būti paskelbti upių baseinų rajono valdymo planuose ir priemonių programose vandensaugos tikslams pasiekti.
Požeminio vandens taršos ribinių verčių sąrašas iš dalies gali būti keičiamas, kai nauja informacija apie teršalus, teršalų grupes ar taršos rodiklius nurodo, kad požeminio vandens taršos ribinė vertė turėtų būti nustatyta papildomai medžiagai ar kad esama požeminio vandens taršos ribinė vertė turėtų būti pakeista, arba kad anksčiau iš sąrašo išbraukta požeminio vandens taršos ribinė vertė vėl turėtų būti įtraukta, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Požeminio vandens taršos ribinės vertės gali būti išbrauktos iš sąrašo, kai atitinkami teršalai, teršalų grupė ar taršos rodikliai nebekelia pavojaus požeminio vandens telkiniui.“
7. Išdėstau 12 punktą taip:
„12. Požeminio vandens baseinas, telkinys ar jų grupė yra laikoma geros cheminės būklės, kai:
12.1. valstybinio ir/ar ūkio subjekto požeminio vandens rezultatai rodo, kad yra tenkinamos sąlygos, nurodytos Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos 8 lentelėje;
11. Išdėstau 17 punktą taip:
„17. Reikšmingų ir nuolatinių požeminio vandens taršos didėjimo tendencijų nustatymas atliekamas vadovaujantis tokiais principais:
17.1. parenkamas toks monitoringo dažnumas ir monitoringo taškai, kad jų pakaktų sukaupti informaciją, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad naudojant metodus, parinktus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, tokias tendencijas galima atskirti nuo natūralių nukrypimų ir nustatyti tokias didėjimo tendencijas taip, kad liktų pakankamai laiko įgyvendinti priemones siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti;
17.2. būtina atsižvelgti į laikinas požeminio vandens telkinio fizines ir chemines charakteristikas, įskaitant požeminio vandens nuotėkio sąlygas, infiltracinę mitybą ir tėkmės per dirvožemį ar podirvį laiką;
17.3. turi būti užtikrinta, kad naudojami monitoringo ir analizės metodai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba Europos ar tarptautiniuose standartuose įtvirtinus metodus bei procedūras;
17.4. reikšmingas nuolatinis teršalų, teršalų grupės koncentracijos ir taršos rodiklių didėjimo įvertinimas turi būti grindžiamas statistiniais metodais (tokiais kaip regresinė analizė), analizuojant tendencijas atskiruose monitoringo taškuose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytais laiko tarpais;
17.5. analizuojant monitoringo rezultatus ir siekiant išvengti paklaidų nustatant reikšmingos nuolatinės teršalų, teršalų grupės koncentracijos ir taršos rodiklių didėjimo (mažėjimo) tendencijas, visiems matavimams, esantiems žemiau kiekybinio įvertinimo ribos, skaičiuojant turi būti priskiriama pusė iš visų laiko tarpų aukščiausio kiekybinio įvertinimo ribos vertės (išskyrus bendros pesticidų apimties atveju).“
12. Išdėstau 25 punktą taip:
„25. Šio Tvarkos aprašo 24 punkte nurodytoje Santraukoje turi būti apibendrinta ir pateikta:
25.1. informacija apie tai, kiek yra požeminio vandens baseinų, telkinių arba telkinių grupių, apibūdintų kaip priskirtinų rizikos grupei, ir apie teršalus bei taršos rodiklius, kurie lėmė jų priskyrimą rizikos grupei, įskaitant nustatytas koncentracijas (vertes);
25.2. informacija apie visus požeminio vandens baseinus, telkinius, priskirtus rizikos grupei, ypač apie jų dydį, natūraliai susidarančių medžiagų atveju – požeminio vandens telkinių foninę koncentraciją. Jei yra nustatyta, požeminių vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykis;
25.3. informacija apie nustatytas ribines vertes bei jų pakeitimus ir santykis tarp ribinių verčių bei:
25.3.1. natūraliai susidarančių medžiagų atveju – nustatytos požeminio vandens foninės koncentracijos;