VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS, BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS KREDITORIAUS, SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU TOS ĮMONĖS PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ VYKDYMU, PRIĖMIMO METODIKOS, PATVIRTINTOS VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS 2000 M. GEGUŽĖS 18 D. ĮSAKYMU NR. 102 „DĖL MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS, BANKRUTUOJANČIOS ĮMONĖS KREDITORIAUS, SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU TOS ĮMONĖS PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ VYKDYMU, PRIĖMIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2002 m. kovo 1 d. Nr. 67
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 239 „Dėl Kreditorinių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-686) 2 punktu:
Pakeičiu ir išdėstau nauja redakcija Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodikos“ (Žin., 2000, Nr. 43-1239) (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos viršininko
2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 102
(2002 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 67 redakcija)
MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS, BANKRUTUOJANČIOS ARBA RESTRUKTŪRIZUOJAMOS ĮMONĖS KREDITORIAUS, SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU TOS ĮMONĖS PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ VYKDYMU, PRIĖMIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios arba restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti pagrindinius kriterijus ir tvarką, kuriais vadovaudamasis mokesčių administratorius – kreditorius (centrinis mokesčių administratorius arba vietos mokesčių administratorius, toliau – MAK) įmonės restruktūrizavimo plano, bankrutuojančios įmonės sanavimo arba taikos sutarties projekto rengimo metu turi priimti sprendimus sutikti (nesutikti) taikyti įmonei nuolaidą (lengvatą) – atidėti piniginių prievolių įvykdymo terminą, šias prievoles pakeisti kitomis prievolėmis (atsiskaityti akcijomis ir (ar) turtu) arba jų atsisakyti.
2. Ši Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 61-1525), Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 31-1014), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (Žin., 1997, Nr. 64-1500), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (Žin., 2001, Nr. 31-1010) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankrutuojančios arba restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus, sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimą.
II. NUOLAIDŲ (LENGVATŲ) TAIKYMO BENDROSIOS SĄLYGOS IR PAGRINDAI
3. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad įmonės restruktūrizavimo, bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu piniginės prievolės įvykdymo terminai būtų atidėti, piniginė prievolė pakeista kita prievole (t. y. pakeista piniginės prievolės vykdymo forma) arba šios prievolės būtų atsisakyta, tame sprendime ir restruktūrizavimo plane, sanavimo projekte ar taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, MAK priima, išnagrinėjęs rengiamą įmonės restruktūrizavimo, bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties projektą ir įvertinęs restruktūrizuojamos, bankrutuojančios įmonės galimybes įvykdyti piniginę prievolę.
4. Teisės aktų, reglamentuojančių MAK veiklą, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka MAK priima sprendimus sutikti (nesutikti) dėl Metodikos 1 punkte nurodytų lengvatų (nuolaidų) taikymo, pagal jam suteiktus įgaliojimus, numatytus Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2090), arba Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo bankroto procedūrose tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 91-2280).
5. Sprendimus, susijusius su restruktūrizuojamos, bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių vykdymu, pirmajame MAK reikalavimų tenkinimo etape, per restruktūrizavimo plane, sanavimo projekte ar taikos sutartyje numatytą terminą, MAK priima pagal tokį šių sprendimų prioritetinį eiliškumą:
atidėti piniginės prievolės įvykdymo terminus;
pakeisti piniginės prievolės įvykdymo formą kita forma – akcijomis ir (ar) turtu;
atsisakyti piniginės prievolės (ar jos dalies).
6. Antrajame MAK reikalavimų tenkinimo etape šios Metodikos 5 punkto nuostatos dėl nuolaidų (lengvatų) taikymo prioritetinio eiliškumo netaikomos.
7. Jeigu MAK nėra vienas restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės kreditorius, tai vertindamas restruktūrizuojamos įmonės plano, bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties projektą MAK turi siekti, kad jis nebūtų vienintelis kreditorius, pasirengęs taikyti lengvatą (nuolaidą).
8. Jei nėra galimybės priimti sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės visos piniginės prievolės būtų įvykdytos tik viena forma (pvz., kad visos piniginės prievolės įvykdymas būtų atidėtas arba kad visa piniginė prievolė būtų įvykdyta kita forma), tai atsižvelgdamas į Metodikos 5 punkte nustatytus prioritetus MAK priima vieną bendrą sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos arba bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės atitinkamos dalys būtų įvykdytos skirtingomis formomis.
MAK sprendime sutikti (nesutikti) taikyti įmonei lengvatą (nuolaidą) turi būti pažymima, kad tik patenkinus pirmojo etapo kreditorinius reikalavimus (tam tikra sprendime numatyta forma), galima taikyti antrajame kreditorių reikalavimų tenkinimo etape numatytas taikyti lengvatas (nuolaidas).
9. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamai, bankrutuojančiai įmonei būtų taikomos piniginių prievolių įvykdymo lengvatos (konkrečia forma, sąlygomis bei terminais), priima centrinio mokesčių administratoriaus viršininkas ar vietos mokesčių administratoriaus viršininkas.
Sprendimas įforminamas raštu ir patvirtinamas centrinio mokesčių administratoriaus viršininko parašu ar vietos mokesčių administratoriaus viršininko parašu bei atitinkamai herbiniu centrinio mokesčių administratoriaus ar vietos mokesčių administratoriaus antspaudu.
10. Restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių įvykdymo forma (formos), sąlygos ir terminai turi būti nurodyti restruktūrizavimo plano, sanavimo ar taikos sutarties projekte, kaip MAK suteikiamos lengvatos (nuolaidos) restruktūrizuojamai arba bankrutuojančiai įmonei.
11. Restruktūrizavimo plano bei sanavimo projekto rengimo ar įvertinimo metu MAK priimtas sprendimas sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos, bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų vykdoma tam tikra forma (formomis), sąlygomis ir terminais arba šios prievolės (ar jos dalies) būtų atsisakyta, yra įgyvendinamas įsigaliojus teismo nutarčiai patvirtinti šį restruktūrizavimo planą ar sanavimo projektą, kuriam prieš tai pritarė kreditorių susirinkimas (neteisminės bankroto procedūros atveju – kreditorių susirinkimui patvirtinus sanavimo projektą), laikantis teisės aktuose numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
12. Bankrutuojančios įmonės ir kreditorių taikos sutarties projekto rengimo ar įvertinimo metu MAK priimtas sprendimas sutikti (nesutikti), kad bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų vykdoma tam tikra forma (formomis), sąlygomis ir terminais gali būti pradėtas įgyvendinti tik tuomet, kai bankrutuojančios įmonės administratorius arba jo įgaliotas atstovas (gavęs įmonės savininko (-ų), valdymo organo, turinčio teisę priimti nutarimą reorganizuoti arba likviduoti įmonę, valstybės arba savivaldybės įmonės steigėjo rašytinį sutikimą dėl taikos sutarties) ir kreditoriai pasirašo šią taikos sutartį ir kai įsigalioja teismo nutartis patvirtinti šią taikos sutartį (neteisminės bankroto procedūros atveju – kreditorių susirinkimo pasirašytą taikos sutartį patvirtina notaras). Šiuo atveju turi būti laikomasi teisės aktuose numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
13. Vertindamas įmonės restruktūrizavimo plano, bankrutuojančios įmonės sanavimo ar taikos sutarties projektus, MAK gali kreiptis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – Įmonių bankroto valdymo departamentas) ir (arba) į tą ministeriją, kurios reguliavimo sričiai priklauso įmonės veikla, bei į atitinkamos pramonės šakos asociaciją ir prašyti pateikti išvadą dėl konkrečios įmonės restruktūrizavimo plano, sanavimo, taikos sutarties projektų. Įmonių bankroto valdymo departamentas, ministerija ar pramonės šakos asociacija per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia savo išvadą dėl kreditoriaus pateiktų klausimų ar rekomenduoja ekspertus motyvuotai išvadai pateikti. Vietos mokesčių administratorius į minėtas institucijas turi kreiptis per centrinį mokesčių administratorių.
14. Iškilus būtinumui vykdomą sanavimo projektą keisti, MAK vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1500), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 91-2280) ir šios Metodikos nuostatomis.
15. Iškilus būtinumui keisti restruktūrizavimo planą, MAK vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1012), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2090) ir šios Metodikos nuostatomis.
16. MAK sprendimas sutikti (nesutikti), kad restruktūrizavimo, sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu įmonės piniginės prievolės savivaldybės biudžetui vykdymo terminas būtų atidėtas, ši prievolė būtų įvykdyta kita forma (t.y. atsiskaityta akcijomis ir (ar) turtu) ar šios prievolės (ar jos dalies) atsisakyta, gali būti priimtas tik turint atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją ar išrašą iš protokolo).
17. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad privatizuotos įmonės (jeigu kontrolinio akcijų paketo pirkėjas dar nėra įvykdęs privatizavimo sutartyje numatytų savo finansinių įsipareigojimų) piniginės prievolės vykdymas būtų atidėtas, ši prievolė būtų įvykdyta kita forma (t. y. atsiskaityta akcijomis ir (ar) turtu) ar šios prievolės (ar jos dalies) vykdymo būtų atsisakyta, MAK gali priimti tik gavęs VĮ Turto fondo rašytinį besąlygišką pritarimą.
18. Jeigu MAK kreditoriniai reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka yra perleisti akcinei bendrovei Turto bankui (toliau – Turto bankas), sprendimus dėl lengvatų (nuolaidų) taikymo įmonei priima Turto bankas.
19. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizavimo, sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu įmonės piniginės prievolės vykdymas būtų atidėtas, jos vykdymas būtų pakeistas kita forma (atsiskaityti akcijomis ir (ar) turtu) ar šios prievolės (ar jos dalies) atsisakyta, MAK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu (Žin., 2000, Nr. 45-1292), Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 55 „Dėl valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1609) ir 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ (Žin., 2000, Nr. 76-2328), gali priimti tik gavęs atitinkamą Konkurencijos tarybos pritarimą.
III. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ĮVYKDYMO TERMINO ATIDĖJIMAS
20. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizavimo, sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu įmonės piniginės prievolės vykdymo terminas būtų atidėtas (MAK nustatytomis sąlygomis), MAK gali priimti, jeigu įmonė neturi lėšų iš karto įvykdyti savo piniginę prievolę ir iš parengto restruktūrizavimo plano, sanavimo ar taikos sutarties projekto bei kitų dokumentų galima matyti, kad po minėtame projekte nurodytų tam tikrų terminų šios įmonės finansinė būklė gerės ir įmonė pajėgs vykdyti MAK reikalavimus.
21. Įmonės piniginių prievolių vykdymo atidėjimo terminas negali būti ilgesnis už įmonės restruktūrizavimo plano, sanavimo projekto ar taikos sutarties vykdymo trukmę.
22. MAK priėmus sprendimą restruktūrizuojamai ar bankrutuojančiai įmonei atidėti piniginės prievolės vykdymo terminą, atskira mokestinės paskolos sutartis (kuri būtų restruktūrizavimo plano, sanavimo projekto ar taikos sutarties neatsiejama dalis) nesudaroma. Restruktūrizavimo plane, sanavimo projekte ar taikos sutartyje nurodomas piniginės prievolės, kurios vykdymo terminas atidėtas, dydis, papildomos mokėjimo sąlygos (jeigu tokių yra) bei piniginės prievolės vykdymo grafikas.
IV. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ĮVYKDYMAS KITA FORMA
(AKCIJOMIS IR (AR) TURTU)
23. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos, bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų įvykdyta kita forma, t.y. atsiskaityta akcijomis ir (ar) turtu, MAK gali priimti tik tada, kai įmonė pagal restruktūrizavimo plano, sanavimo ar taikos sutarties projektą, restruktūrizavimo, sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu neturės lėšų piniginei prievolei įvykdyti, tačiau ji turės turto, ir piniginę prievolę galės įvykdyti kita forma (t.y. galės atsiskaityti turtu ar akcijomis, didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais).
24. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė jos sanavimo ar taikos sutarties vykdymo metu būtų įvykdyta kita forma, t. y. kad įmonė atsiskaitytų akcijomis ir (ar) turtu, MAK gali priimti tik tada, jeigu yra gautas:
a) įmonės valdymo organo, turinčio teisę priimti sprendimą dėl turto perdavimo, rašytinis sutikimas bei valstybės institucijos ar savivaldybės (kurios teritorijoje įregistruota įmonė ar yra registruotas šios įmonės nekilnojamasis turtas (jeigu norima atsiskaityti nekilnojamuoju turtu) tarybos rašytinis sutikimas už restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės neįvykdytas pinigines prievoles biudžetui, valstybės institucijos ar savivaldybės žinion perimti minėtą turtą;
b) VĮ Turto fondo rašytinis sutikimas, jeigu už pinigines prievoles valstybės biudžetui norima atsiskaityti akcijomis (didinant įmonės įstatinį kapitalą papildomais įnašais);
c) savivaldybės tarybos sprendimas (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija ar išrašas iš protokolo), jeigu už pinigines prievoles savivaldybės biudžetui norima atsiskaityti akcijomis (didinant įmonės įstatinį kapitalą papildomais įnašais);
d) nepriklausomų turto vertintojų parengti dokumentai dėl turto rinkos vertės nustatymo (įvertinimas turi būti atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672) ir Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (Žin., 1996, Nr. 16-426) arba dokumentas (jo kopija) apie turto vertę, kuri yra nustatyta pagal paskutinėse viešosiose varžytynėse skelbtą turto pardavimo kainą (jeigu bankrutuojanti įmonė yra sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis). Turto vertintoją pasirenka ir vertinimo išlaidas apmoka įmonė.
26. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojama, bankrutuojanti įmonė už piniginę prievolę atsiskaitytų kitos įmonės – akcinės bendrovės akcijomis, MAK gali priimti, jeigu dieną prieš kreditorių susirinkimą šios įmonės akcijų kursas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje buvo didesnis už jų nominalią vertę.
27. MAK priima sprendimą nesutikti, kad restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė būtų įvykdyta kita forma, t.y. atsiskaityta kitos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės akcijomis, jeigu tai yra akcijos dukterinės įmonės, kurios 100 proc. akcijų priklauso restruktūrizuojamai ar bankrutuojančiai įmonei.
28. Jeigu MAK kreditorinis reikalavimas tenkinamas atsiskaitant turtu, kurio vertė didesnė už kreditorinį reikalavimą, skirtumas įmonei nekompensuojamas.
29. Jeigu MAK priima sprendimą sutikti, kad įmonės piniginė prievolė būtų įvykdyta kita forma – t.y. atsiskaityta turtu, įmonės restruktūrizavimo plane, sanavimo projekte arba taikos sutartyje privalomai nurodoma valstybės (savivaldybės) institucija, kuriai minėtas turtas bus perduotas valdyti patikėjimo teise, taip pat turto panaudojimo paskirtis ir perdavimo terminai.
30. Restruktūrizavimo planas, sanavimo projektas ar taikos sutartis bei akcijų pasirašymo sutartis ir (ar) turto perdavimo-priėmimo aktas yra pagrindas įmonės piniginę prievolę, kurios įvykdymo forma pakeista (t.y. atsiskaityta akcijomis ir (ar) turtu), laikyti įvykdyta.
Mokestinė nepriemoka, už kurią yra atsiskaityta akcijomis ir (ar) turtu, iš vietos mokesčių administratoriaus apskaitos dokumentų nurašoma laikantis teisės aktuose numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
V. PINIGINĖS PRIEVOLĖS ATSISAKYMAS
31. Sprendimą sutikti (nesutikti), kad restruktūrizuojamos ar bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės būtų atsisakyta, MAK gali priimti tik tada, kai nustato, jog nėra pagrindo įmonei taikyti Metodikos 5 punkte nurodytų kitų lengvatų (nuolaidų) arba jų nepakanka įmonės mokumui atkurti, ir, remdamasis įmonės restruktūrizavimo plano, sanavimo ar taikos sutarties projektu, padaro motyvuotą išvadą, kad įvertinus įmonės veiklos perspektyvą netikslinga iš jos reikalauti įvykdyti kreditorinių reikalavimų.
32. Restruktūrizavimo planas, sanavimo projektas arba taikos sutartis yra pagrindas kreditoriaus reikalavimą, kurio atsisakyta, laikyti patenkintu.
Mokestinė nepriemoka, kurios kaip kreditorinio reikalavimo yra atsisakyta, iš vietos mokesčių administratoriaus apskaitos dokumentų nurašoma laikantis teisės aktuose numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.