LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 31:2006 „GYDYTOJAS DIETOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2006 m. balandžio 19 d. Nr. V-290

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 31: 2006 „Gydytojas dietologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 761 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 31: 1998 „Gydytojas dietologas. Pareigos, teisės kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 114-3212).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2006 m. balandžio 19 d. Nr. V-290

GYDYTOJAS DIETOLOGAS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Medicinos norma nustato gydytojo dietologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams dietologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-893);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 „Dėl Valstybinės maisto ir mitybos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 101-4556);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15: 2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas dietologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo dietologo profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo dietologo praktika – teisės aktų reglamentuotos gydytojo dietologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją teikiamos dietologijos paslaugos.

Dietetikos tarnyba – kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų – gydytojų dietologų, dietistų, dietistų asistentų – visuma, užtikrinanti tinkamą sveikų žmonių ir pacientų maitinimąsi ir dietinį gydymą tinkamu režimu, pacientų maitinimosi poreikių ir pasitenkinimo maistu patenkinimą, saugaus ir kokybiško maisto patiekimą pacientams, tinkamą maitinimosi priežiūrą, konsultuojanti ir gydanti sergančius įvairiomis ligomis specialiai parinktomis dietomis.

Dietinis gydymas (dietos terapija) – paciento gydymas specialiai parinktomis dietomis.

Dietetika – žinių apie dietą ir jos įtaką sveikatai visuma.

Dietologija – medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo maistinių medžiagų ir energijos poreikius bei jų koregavimą specialiomis dietomis gydant konkrečias ligas.

Maitinimas – organizmo aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, kai dėl įvairių priežasčių asmuo pats negali valgyti įprasto maisto.

Enterinis maitinimas – maitinimas specialios sudėties enteriniais mišiniais pro zondą ar gurkšniais į skrandį, žarnas ar maitinimas pro stomą.

Parenterinis maitinimas – maitinimas parenteriniais tirpalais į veną.

Mitybos palaikymas – tai paciento, kuris negali maitintis įprastu būdu, aprūpinimas maistinėmis medžiagomis (nutrientais) pagal jo individualius poreikius specialiu dirbtiniu maistu (tirpalais, mišiniais arba milteliais), specialiomis priemonėmis (parenteriniu ir enteriniu būdu).

Dirbtinis mitybos palaikymas – paciento maitinimas pro zondą į žarnas (enterinis maitinimas) ar į veną (parenterinis maitinimas) specialiais nutrientų mišiniais bei tirpalais.

Mitybos palaikymo grupė – įvairių specialistų grupė, kuri specializuojasi maitinimo srityje ir dalyvauja mitybos palaikyme, kontroliuoja maisto kokybę, rengia praktikos standartus, renka naujausią informaciją ir moko kitus sveikatos priežiūros specialistus.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo dietologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir dietologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo dietologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo dietologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo dietologo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dietologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas dietologas gydytojo dietologo praktika Lietuvos Respublikoje gali verstis tik įstaigoje, turinčioje galiojančią asmens sveikatos priežiūros licenciją dietologijos paslaugoms teikti.

8. Gydytojas dietologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas dietologas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas dietologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo dietologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus dietologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. bendradarbiauti su kitais gydytojais specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas gydant pacientus;

10.7. dalyvauti maisto tvarkymo skyriaus vadyboje, įskaitant patalpų įrengimą ir darbo vietų parinkimą;

10.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.9. nustatyti žmogaus mirties faktą;

10.10. siųsti ligonius neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. gauti darbui būtiną informacija apie gydomus ir konsultuojamus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. gauti darbui būtiną informaciją apie dietiniam gydymui naudojamus maisto produktus, normatyvinius dokumentus, reglamentuojančius dietinį gydymą ir higienos reikalavimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.13. teikti siūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl darbo sąlygų, pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos gerinimo;

10.14. dalyvauti moksliniuose tyrimuose, konferencijose, pasitarimuose asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais;

10.15. turėti ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas dietologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.3. taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.5. teisės aktų nustatyta tvarka atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę;

11.6. nepriskirtais gydytojo dietologo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.7. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. paaiškinti gydytojo dietologo praktikos aplinkybes valstybės institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros veiklą, bei teisėsaugos institucijų prašymu;

11.12. nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomuosius atskaitomybės duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai, apskrities ir savivaldybės gydytojui, visuomenės sveikatos centrui ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms bei teisėsaugos institucijoms.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo dietologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo dietologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulina, atsižvelgdamas į dietologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas dietologas turi žinoti:

13.1. žmogaus morfologiją, fiziologiją, patologiją, įvairaus amžiaus žmonių organizmo ypatumus;

13.2. ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principus;

13.3. įvairaus amžiaus žmonių sveiko ir sergančio organizmo maistinių medžiagų poreikius;

13.4. veiksnius, lemiančius maistinių medžiagų poreikį;

13.5. dietų standartus, jų modifikacijas;

13.6. maistinių medžiagų poveikio sveikam ir sergančiam organizmui morfologinius, fiziologinius ir biocheminius mechanizmus;

13.7. maisto produktų charakteristikas;

13.8. makro/mikronutrientų šaltinius;

13.9. maisto ženklinimą;

13.10. Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius maisto saugą.

14. Gydytojas dietologas turi išmanyti:

14.1. žmogaus anatomiją, bendrąją ir specialiąją fiziologiją, patologiją, biochemiją;

14.2. maistinių medžiagų metabolizmo procesus sveikame ir sergančiame organizme;

14.3. dietos terapijos metodus ir priemones;

14.4. medžiagų apykaitos sutrikimų šalinimo ir kompensavimo principus;

14.5. vaistų ir maisto sąveiką;

14.6. dietinio maisto gamybos technologijos principus, patiekalų receptūras, technologinių įrengimų bei gamybos inventoriaus paskirtį;

14.7. maisto priedus, maisto papildus, funkcinį maistą;

14.8. saugaus ir kokybiško maisto vadybą;

14.9. tinkamą nėščiųjų, žindyvių mitybą;

14.10. tinkamą kūdikių, vaikų, paauglių mitybą;

14.11. tinkamą vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių mitybą;

14.12. etninių bei religinių grupių maitinimosi ypatumus;

14.13. asmenų, turinčių fizinę negalią, mitybą;

14.14. sportininkų mitybą;

14.15. komandinio darbo principus.

15. Gydytojas dietologas turi mokėti:

15.1. įvertinti asmens mitybą (įmitimą);

15.2. apskaičiuoti asmens maistinių medžiagų bei energijos poreikius pagal /atsižvelgiant į fiziologinius, patofiziologinius pokyčius;

15.3. įvertinti laboratorinių tyrimų rezultatus;

15.4. parengti tinkamo maitinimosi, dietinio gydymo planą;

15.5. paskirti tinkamą dietinį gydymą, parinkti maitinimosi būdą;

15.6. degustuoti;

15.7. parengti kasdieninius, planinius ir individualius valgiaraščius;

15.8. paskirti dirbtinį (parenterinį ir enterinį) maitinimą, parinkti tinkamus enterinius mišinius bei parenterinius tirpalus, įvesti maitinimo zondą, prižiūrėti parenteriniam maitinimui naudojamus kateterius, naudotis kita enteriniam bei parenteriniam maitinimui skirta įranga;

15.9. įvertinti dietinio gydymo veiksmingumą;

15.10. apskaičiuoti raciono maistinę ir energinę vertę;

15.11. kurti naujus dietinių patiekalų receptus;

15.12. supažindinti su dietinio gydymo principais pacientus bei jų šeimų narius;

15.13. suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

16. Gydytojas dietologas turi gebėti:

16.1. organizuoti dietinį gydymą;

16.2. kontroliuoti maisto tvarkymo skyriaus darbą;

16.3. prižiūrėti paciento dietinį gydymą;

16.4. prižiūrėti dietinio maisto gamybą;

16.5. vadovauti kasdieninių, planinių ir individualių valgiaraščių rengimui;

16.6. prižiūrėti dietinio maisto gabenimą, skirstymą ir jo pateikimą pacientui;

16.7. parengti tinkamo maitinimosi programas ir prižiūrėti, kaip jos vykdomos;

16.8. parengti maitinimosi rekomendacijas, atsižvelgiant į asmens fiziologinę būklę, religiją, socialinę padėtį;

16.9. vertinti ir koreguoti paskirtą dietinį gydymą;

16.10. nagrinėti pacientų skundus dėl dietinio gydymo, išsiaiškinti jų priežastis ir siūlyti jų šalinimo priemones;

16.11. mokyti pacientus ir jų artimuosius;

16.12. dirbti komandoje;

16.13. konsultuoti sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistus;

16.14. vadovauti gydytojo dietologo padėjėjams.

VIII. ATSAKOMYBĖ

17. Gydytojas dietologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________