LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2005 M. BIRŽELIO 10 D.
SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. A-5-693/2005
(PROCESINIO SPRENDIMO KATEGORIJA 17.2)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininko),
sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jūratei Naujalytei,
atsakovo atstovui Žilvinui Terebeizai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202, 30 straipsnio 20 dalis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202, 30 straipsnio 20 dalis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio l dalį savivaldybės taryba gali sudaryti kolegiją ir jai pavesti vykdyti šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos Reglamentas. Pagal nurodyto įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus 21 straipsnio l dalies 4 ir 5 punktuose numatytus įgaliojimus. Pareiškėjo nuomone, pagal šio įstatymo nuostatas mero pavaduotojas, pirmininkavęs kolegijos posėdžiams, turi pasirašyti priimtus sprendimus. Kolegialus sprendimas priimamas dalyvaujančių posėdyje balsų dauguma ir išreiškia narių daugumos, o ne vieno asmens valią. Reglamento nuostata, kad, merui nesutikus su sprendimu, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijai, taip pat yra neteisėta. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl tokio reglamentavimo sprendimų priėmimo kolegijoje procedūra tampa sudėtingesnė, nei sprendimus priimant taryboje. Pareiškėjas prašyme nurodė ir tai, kad tokią poziciją palaiko Lietuvos archyvų departamentas, kurio teigimu kolegijos posėdžių protokolų ir sprendimų pasirašymo procedūra turi būti analogiška savivaldybės tarybos posėdžių protokolų ir sprendimų pasirašymo procedūrai. Kolegijos posėdžių protokolus ir sprendimus turi pasirašyti kolegijos posėdžiui pirmininkavęs kolegijos narys meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba kitas kolegijos narys, jei meras ar mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja. Pareiškėjo manymu, Reglamento 30 straipsnio 20 dalies nuostatos, reglamentuojančios kolegijos sprendimų pasirašymo procedūrą, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymų leidėjas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kaip kolegialiai institucijai, suteikė diskrecijos teisę nusistatyti tarybos kolegijos darbo tvarką. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, patvirtino Reglamentą. Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti, kad kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, tarybos kolegijos posėdžio pirmininkui (merui) netaikytinos, nes tarybos kolegijai vadovauja meras, kuris pagal Reglamento 19 straipsnio 2.3 punktą ir turi teisę pasirašyti kolegijos protokolinius nutarimus ir sprendimus. Reglamento 30 straipsnio 20 dalies nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Be to, Reglamentas yra skirtas individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei – Vilniaus savivaldybės tarybos nariams, jo nuostatos tarybos nariams taikomos tarybos narių kadencijos laikui, todėl tai – individualus teisės aktas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 17 d. sprendimu prašymą atmetė, pripažino, kad Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktai neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai. Teismas nustatė, kad Reglamento penktojo skyriaus 30 straipsnio 20 dalies 1 punkte numatyta, kad kolegijos sprendimai ir protokoliniai nutarimai, priimti kolegijos posėdžiuose pirmininkaujant mero pavaduotojui, paprastai teikiami pasirašyti merui, jeigu tai nepažeidžia nustatytos sprendimų pasirašymo tvarkos. Priešingu atveju šiuos sprendimus pasirašo meras; 2 punkte – kad jeigu meras nesutinka su sprendimu ar protokoliniu nutarimu, priimtu jam nedalyvaujant, ir jo nepasirašo, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijos posėdyje. Teismas konstatavo, kad iš prašymo turinio galima spręsti, jog prašoma ištirti Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktų atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija), kad mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus, o kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus įgaliojimus. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas mero veiklos ir jo pavadavimo procedūros nekonkretina, tai nustatoma savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Teismo teigimu, pareiškėjo prašomi ištirti Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktai reglamentuoja ne mero veiklą ir jo pavadavimo procedūrą, o nustato kolegijos sprendimų ir protokolinių nutarimų, priimtų kolegijos posėdžiuose, pasirašymo tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir nustatyti jos narių skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies l punktas). Teismas konstatavo, kad mero veikla kolegijoje ir mero pavadavimo procedūra kolegijoje nustatyta Reglamento 19 straipsnyje. Pagal Reglamento 19 straipsnio 2 dalį kolegijai vadovauja ir pirmininkauja jos posėdžiams meras; meras sudaro kolegijos posėdžių darbotvarkę arba paveda ją sudaryti tarybos sekretoriui. Reglamento 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad meras pasirašo kolegijos posėdžių protokolus, kolegijos protokolinius nutarimus ir sprendimus. Teismo manymu, iš Reglamento 19 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, kad mero pavaduotojas pirmininkauti kolegijos posėdžiams gali tik dviem atvejais: kai nėra mero ir kai kolegijoje svarstomas klausimas, susijęs su mero asmeniu. Reglamento 30 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai turi būti pasirašomi per tris darbo dienas. Teismo nuomone, pagal mero, mero pavaduotojo veiklos kompetenciją kolegijoje matyti, kad mero pavaduotojas kolegijos protokolinius nutarimus ir sprendimus turi teisę pasirašyti taip pat tik tuo atveju, kai kolegijos posėdyje priimti protokoliniai nutarimai ir sprendimai yra susiję su mero asmeniu ir kai mero pavaduotojas kolegijos sprendimų ar protokolinių nutarimų pasirašymo dieną eina mero pareigas. Dėl to teismas konstatavo, kad Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 2 punkto jokių kitų teisinių argumentų nenurodė, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Nurodoma, kad kolegialus sprendimas, priimtas dalyvaujančių posėdyje balsų dauguma, išreiškia narių daugumos, o ne vieno asmens – mero – valią, todėl Reglamento nuostata, kad, merui nesutikus su sprendimu, priimtu jam nedalyvaujant, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijai, neteisėta. Kolegija, kaip kolegialus asmuo, turi teisę pagal savo kompetenciją priimti sprendimus be jokių papildomų sąlygų. Norma, įgalinanti merą siekti jam palankesnio sprendimo priėmimo, yra neteisėta. Apeliantas nurodo, kad dėl tokios Reglamento nuostatos sprendimų priėmimo kolegijoje procedūra tampa sudėtingesnė, nei sprendimus priimant savivaldybės taryboje. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į kitas nuostatas. Pagal įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus įgaliojimus. Apeliantas daro išvadą, kad mero pavaduotojas, pirmininkavęs kolegijos posėdžiams, turi pats pasirašyti priimtus sprendimus.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad teismas pagrįstai pažymėjo, jog Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 punktas nenustato mero veiklos bei pavadavimo procedūros kolegijoje. Mero veikla kolegijoje ir mero pavadavimo procedūra nustatyta Reglamento 19 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad meras vadovauja kolegijai ir pirmininkauja jos posėdžiams; pasirašo posėdžių protokolus ir kolegijos protokolinius nutarimus ar sprendimus. Mero pavaduotojas pirmininkauja kolegijos posėdžiui, kai mero nėra arba kai svarstomi klausimai, susiję su mero asmeniu. Taigi Reglamento 30 straipsnio 20 dalies 1 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms mero ir jo pavaduotojo įgaliojimus. Įstatymų leidėjas savivaldybės tarybai suteikė diskrecijos teisę nusistatyti tarybos kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Reglamento 30 straipsnio 20 punkto 2 dalyje nustatė, kad jeigu meras nesutinka su sprendimu ar protokoliniu nutarimu, priimtu jam nedalyvaujant, ir jo nepasirašo, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijos posėdyje. Taigi savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad jeigu meras nesutinka su sprendimu ar protokoliniu nutarimu, priimtu jam nedalyvaujant, ir jo nepasirašo, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijos posėdyje. Reglamento 30 straipsnio 20 punkto 2 dalis nereiškia, kad, merui nesutikus su kolegijoje priimtu sprendimu ar protokoliniu nutarimu, ši netenka galios. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Reglamento 30 straipsnio 20 punkto 2 dalis yra neteisėta, motyvuodamas tuo, kad aptariamoji norma įgalina merą siekti jam palankesnio sprendimo ir sprendimo priėmimo kolegijoje procedūra tampa sudėtingesnė nei tarybos posėdyje. Norminio administracinio teisės akto tyrimas dėl jo taikymo efektyvumo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalį nenagrinėtinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, atsakovo atstovas – netenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įgyvendindamas įstatymo jam suteiktus įgalinimus, prašo ištirti Vilniaus miesto tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 30 straipsnio 20 dalies atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija). Teisės aktas, kuriame yra įtvirtintos pareiškėjo prašomos ištirti nuostatos, paskelbtas 2004 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos ryte Nr. 189 (priede Sostine), savo pobūdžiu Reglamentas – norminis teisės aktas, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Prašoma ištirti nuostata taip pat yra norminio pobūdžio, nes detalizuojama savivaldybės tarybos kolegijos, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnyje, darbo tvarka, t. y. kolegijos priimamų sprendimų ir protokolinių nutarimų, kurie gali būti tiek individualaus, tiek norminio pobūdžio, pasirašymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad Reglamentas yra individualus teisės aktas, nepagrįsti. Reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnį savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti kolegiją ir jai pavesti vykdyti tam tikrus savivaldybės tarybos įgaliojimus (priimti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo, spręsti dėl savivaldybės tarybos sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių, savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymo prioritetus). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 29 straipsnyje įtvirtinti kolegijos įgaliojimai svarstyti ir kitus klausimus, numatytus tarybos sprendimais patvirtintose tvarkose, taip pat, nepažeidžiant kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, svarstyti klausimus, kurie iki 2003 m. vasario 25 d. buvo priskirti savivaldybės valdybos kompetencijai (šiais klausimais priimant protokolinius nutarimus), vykdyti kitas įstatymų jai priskirtas funkcijas. Taigi kolegija turi įgaliojimus svarstyti ir priimti sprendimus atitinkamose tarybos nustatytose srityse, sprendimai gali būti tiek individualūs, tiek norminiai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnį meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai) yra kolegijos nariai pagal pareigas, kitų kolegijos narių iš savivaldybės tarybos narių kandidatūras tvirtina savivaldybės taryba mero teikimu. Kolegija – tarybos nustatytos kompetencijos srityje veikianti kolegiali institucija, jos įgaliojimus meras gali vykdyti tik laikinai ir tik esant įstatyme numatytam atvejui – pasibaigus kolegijos įgaliojimams, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai.
Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Nagrinėjamo Reglamento 30 straipsnyje įtvirtintos tokios esminės kolegijos darbo ir posėdžių organizavimo nuostatos: kolegija sprendimus priima posėdžiuose, kuriems pirmininkauja meras; kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, posėdžiai protokoluojami, posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius; posėdžio protokole, be kita ko, nurodomas priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai ir kt. Reglamento 19 straipsnyje nurodoma, kad meras ne tik pirmininkauja kolegijos posėdžiams, bet ir vadovauja kolegijai, sudaro darbotvarkę, pasirašo posėdžių protokolus ir kolegijos protokolinius nutarimus ar sprendimus. Reglamente numatyti atvejai, kai kolegijos posėdžiui pirmininkauja mero pavaduotojas. Pagal Reglamento 17 straipsnio 7 dalį mero pavaduotojas pirmininkauja kolegijos posėdžiui, kai priimant kolegijos sprendimus meras negali dalyvauti. Pagal Reglamento 19 straipsnio 3 dalį mero pavaduotojas pirmininkauja kolegijos posėdžiui, kai nėra mero arba kai svarstomi klausimai, susiję su mero asmeniu. Pagal Reglamento 30 straipsnio 2 dalį mero pavaduotojas pirmininkauja posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai arba kai meras posėdyje nedalyvauja. Iš šių nuostatų matyti, kad mero pavaduotojas pirmininkauja kolegijos posėdžiui, jei meras posėdyje nedalyvauja, t. y. jei jo posėdyje nėra dėl to, kad jis negali dalyvauti, arba apskritai jo posėdyje nėra, arba svarstomi klausimai, susiję su mero asmeniu.
Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija) numatyta, kad kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio l dalies 4 ir 5 punktuose numatytus įgaliojimus. Teisėjų kolegijos požiūriu, šia nuostata siekiama, kad, merui negalint eiti pareigų, ne tik nenutrūktų mero įgaliojimų, numatytų Vietos savivaldos įstatyme, įgyvendinimas, bet ir kitų jo pareigų, numatytų tiek šiame įstatyme, tiek kituose įstatymuose ar teisės aktuose, įskaitant savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, įgyvendinimas, kartu nenutrūktų darnus tarybos ir jos institucijų darbas. Atsižvelgiant į šį tikslą bei įstatymo leidėjo šioje nuostatoje pavartotą kalbinę konstrukciją „atlieka visas jo pareigas“ išplaukia, kad, merui negalint eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, įskaitant ir pareigas kolegijoje, numatytas Reglamente.
Minėta, kad Reglamentas pareigą pasirašyti kolegijos sprendimus ir protokolinius nutarimus nustato merui. Pagal Reglamento 30 straipsnio 25 dalį kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai įforminami jų pasirašymo data, pasirašymas – sąlyga juos skelbti (30 straipsnio 26 dalis). Kita vertus, Reglamento 30 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo, o norminio pobūdžio kolegijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Aptariamos Reglamento nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai ir taip, kad nepaneigtų viena kitos. Pagal nurodytas Reglamento nuostatas kolegijos sprendimai ir protokoliniai nutarimai negali įsigalioti ir būti skelbiami, jei jie nėra pasirašyti. Vadinasi, nuostata, kad kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo (nenorminio pobūdžio sprendimų ir nutarimų atveju) reiškia ne tai, kad sprendimai ir nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo posėdyje (tą dieną sprendimai ir nutarimai gali būti dar nepasirašyti), o tai, kad jie įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo kolegijos posėdyje ir jų pasirašymo. Pagal Reglamento sisteminį aiškinimą kolegijos sprendimų ir protokolinių nutarimų pasirašymas yra vieningos jų priėmimo procedūros baigiamoji dalis. Aiškinant priešingai, būtų paneigiama sprendimų ir nutarimų įforminimo ir pasirašymo būtinybė, nes ir taip jie įsigaliotų kitą dieną po kolegijos posėdžio. Pažymėtina ir tai, kad kolegijos posėdyje priimtų sprendimų ir protokolinių nutarimų nepasirašymas negalimas, nes subjektui, turinčiam įgaliojimus pasirašyti sprendimus ir nutarimus, dispozityviai sprendžiant, ar pasirašyti posėdyje priimtą sprendimą ar nutarimą, būtų įsiterpiama į savivaldybės tarybos sudarytos kolegijos kompetenciją, numatytą įstatyme ir savivaldybės tarybos sprendimuose, t. y. sprendimus pasirašantis subjektas įgytų įgaliojimus, nenumatytus įstatyme, revizuoti kolegijos priimtus sprendimus ir savarankiškai spręsti dėl jų įsigaliojimo. Tačiau, minėta, kad pagal įstatymą meras (jam negalint eiti pareigų mero pavaduotojas) perimti ir vykdyti kolegijos įgaliojimus gali tik vienu atveju – pasibaigus kolegijos įgaliojimams, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai.
Reglamento 24 punkte numatyta, kad kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai pasirašomi per tris darbo dienas. Taigi galima teisinė situacija, kai kolegijos posėdis, kuriame priimami sprendimai ar nutarimai, vyksta merui nedalyvaujant dėl to, kad jis negali eiti savo pareigų, tačiau kolegijos posėdyje priimtų sprendimų pasirašymo metu meras gali atlikti savo pareigas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalį ir Reglamentą, merui negalint eiti pareigų, kolegijai vadovauja mero pavaduotojas, jis pirmininkauja posėdžiui, pasirašo posėdžio protokolą. Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad, merui negalint eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas. Kadangi kolegijos sprendimų ir nutarimų priėmimas yra vieninga procedūra, susidedanti iš kolegijos posėdyje priimamo sprendimo (protokolinio nutarimo) ir jo pasirašymo, mero pavaduotojui vykdant mero pareigas kolegijos posėdyje, t. y. pirmininkaujant posėdžiui ir vadovaujant kolegijai, priimtų kolegialių sprendimų pasirašymas yra mero pareigų atliekant visas jo pareigas sprendimo ar nutarimo priėmimo metu kolegijos posėdyje išdava ir tąsa. Dėl to pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, net ir tuo atveju, kai kolegijos posėdyje priimtų sprendimų pasirašymo metu meras gali atlikti savo pareigas, mero pavaduotojas privalo pasirašyti jam pirmininkaujant kolegijos posėdyje priimtus sprendimus ir protokolinius nutarimus. Atsižvelgiant į tai, prašomos ištirti Reglamento 30 straipsnio 20 dalies pirmoji pastraipa, reglamentuojanti, kad kolegijos sprendimai ir protokoliniai nutarimai, priimti kolegijos posėdžiuose pirmininkaujant mero pavaduotojui, paprastai teikiami pasirašyti merui, jeigu tai nepažeidžia nustatytos sprendimų pasirašymo tvarkos, priešingu atveju šiuos sprendimus pasirašo mero pavaduotojas, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai ir turi būti laikoma panaikinta. Antrojoje Reglamento 30 straipsnio 20 dalies pastraipoje numatyta, kad, jeigu meras nesutinka su sprendimu ar protokoliniu nutarimu, priimtu jam nedalyvaujant, ir jo nepasirašo, klausimas teikiamas papildomai svarstyti kolegijos posėdyje. Šioje pastraipoje įtvirtinta nuostata, susijusi su pirmosios pastraipos reglamentavimu, ir, pripažinus, kad pirmoji pastraipa prieštarauja įstatymui, savarankiškai egzistuoti ir būti taikoma negali.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Reglamento ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti.
Pripažinti Vilniaus miesto tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamento tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 30 straipsnio 20 dalį prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija) ir laikyti ją panaikinta.
Paskelbti šį teismo sprendimą Valstybės žiniose ir Lietuvos ryte (priede Sostinė).
Teismo sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Stasys Gudynas
Romanas Klišauskas