LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2005 METŲ PROGRAMOS

2005 m. gruodžio 12 d. Nr. 1323

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005, 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2005 metų programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2005 metų programą, kuriai pritarta šiuo nutarimu.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Finansų ministras Zigmantas Balčytis

______________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. gruodžio 12 d.

nutarimu Nr. 1323

lietuvos konvergencijos 2005 metų programa

I. Finansų politikos apžvalga

1. Sparti realioji Lietuvos konvergencija, suartėjimas su aukštu Ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių produktyvumo ir gyvenimo lygiu yra ekonominės politikos paskirtis, pagrindžianti pagrindinį tikslą – visateisę narystę Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Lietuva siekia 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. Lietuvos konvergencijos 2005 metų programa (toliau vadinama –ši Programa) išreiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, siekiančius tvarios Lietuvos ūkio rodiklių atitikties konvergencijos kriterijams.

2. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų:

2.1. spartūs bei tolygūs realiosios konvergencijos tempai ir stabili makroekonominė aplinka;

2.2. palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;

2.3. skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;

2.4. stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;

2.5. gilesnė ekonominė integracija su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES).

3. Nors esama laikinų sunkumų, susijusių su papildoma našta biudžetui, šioje Programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti monetarinę ir fiskalinę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų sėkmingai dalyvaujama valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II).

4. Šioje Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama monetarinė ir fiskalinė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius, taip pat apžvelgiamos pagrindinės planuojamos struktūrinės reformos.

5. Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Buvo naudotasi prielaidomis, artimomis ES Komisijos naudotoms prielaidoms. Šios Programos nuostatą laikytis fiskalinės drausmės įteisino 2005 metų birželio mėnesį vienbalsiai ES Tarybos sugriežtinti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai fiskalinei politikai, kalbant konkrečiai: VKM II dalyviai turi kasmet mažinti struktūrinį fiskalinį deficitą apie 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama - BVP) tol, kol bus pasiektas vidutinės trukmės fiskalinio deficito tikslas. Aiškus ES reglamentų reikalavimas laikytis griežtos fiskalinės politikos teisiškai įpareigoja mažinti fiskalinį deficitą. Lietuvos dalyvavimas VKM II žymi Lietuvos ir ES glaudaus ekonominio bendradarbiavimo etapą, paremtą ekonominės politikos derinimu, kuris yra neatsiejama sąlyga užtikrinti tvarų ir gilesnį Lietuvos integravimąsi į ES bendrąją rinką. 2002 metais susiejus lito kursą su euru ir 2004 metais išsiplėtus ES, Lietuvos prekių eksporto dalis į ES padidėjo nuo 48 procentų 2001 metais iki 67 procentų per 2005 metų devynių mėnesių laikotarpį. Lietuva yra integruota su nerizikinga ES valstybių ekonomika, todėl spartaus ūkio augimo perspektyvos yra tvirtos.

6. Pagal Valiutų valdybos principus nacionalinę valiutą susiejus su euru, infliacija išlieka maža; 2004 metais infliacija siekė vos 1,2 procento, o 2005 metais dėl šoktelėjusių naftos kainų ji gali padidėti iki 2,7 procento. 2004–2005 metais rekordiškai padidėjusios naftos kainos, ateityje didėsiančios palūkanų normos ir sumažėjęs kredito prieaugis, inertiškas ES paramos panaudojimas naujosios finansinės perspektyvos įgyvendinimo pradžioje (2006–2007 metais) sąlygos ūkio ciklą. Sparčius ūkio plėtros tempus leis išlaikyti valdžios sektoriaus finansų kokybės gerinimas, kapitalo ir darbo pajamų mokesčių subalansavimas, Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymasis.

7. Lietuvoje ir toliau išlieka sparti eksporto ir investicijų plėtra, sparčiausiai mažėjo nedarbas tarp ES valstybių. Per pastaruosius 3 metus užimtumas padidėjo 4 procentais. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus gerino rinkos dalyvių lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Sparčiai didėjančios investicijos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą (toliau vadinama – ESD).

8. Nuo 2001 metų vykdyta griežta fiskalinė politika ir 2002 metais apdairiai su euru susietas lito kursas sąlygojo rinkos dalyvių viltis dėl ankstyvos Lietuvos narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, todėl mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už paskolas litais ir eurais, vis dažniau buvo pasirenkamos paskolos eurais. Sumažėjus palūkanoms, sparčiai plečiamo finansinio tarpininkavimo sektoriaus finansuojama privati paklausa leido didinti naujus gamybinius pajėgumus ir geriau panaudoti esamus.

9. Sėkmingas mokestinių pajamų surinkimas iš šešėlinės ekonomikos, sutaupytų planinių išlaidų skyrimas fiskaliniam deficitui mažinti, laikinas kapitalo pajamų apmokestinimas nauju socialiniu mokesčiu, konkurencinių sąlygų komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams suvienodinimas (nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas) leido įgyvendinti nuostatas, įtvirtintas ES ir Lietuvos ekonominės politikos komunikate dėl Lietuvos dalyvavimo VKM II. Lietuvos konvergencijos 2004 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 568 (Žin., 2004, Nr. 79-2793), numatytų priemonių įgyvendinimas įgalino iš dalies išvengti prognozuoto paklausos padidėjimo ir paklausos poveikio infliacijai. 2005 metų infliacijos prognozės sumažintos 0,2 procentinio punkto. Dar Lietuvos konvergencijos 2004 metų programoje iškeltas fiskalinės politikos uždavinys – valdyti paklausos pokyčių poveikį ūkiui – bus tęsiamas įgyvendinant ir šią Programą. Nuoseklus šioje Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas padės išsklaidyti nuogąstavimus dėl Mastrichto kriterijų tenkinimo tvarumo.

10. Spartus paklausos didėjimas fiksuoto lito kurso sąlygomis padidino importą ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą. Todėl siekiant užtikrinti nenutrūkstamas užsienio kapitalo įplaukas išlieka uždavinys toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, maksimaliai remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sukurti ypač geras sąlygas „plynojo lauko“ investicijoms, išsaugoti rinkos dalyvių pasitikėjimą ankstyvu Lietuvos įstojimu į euro zoną. Artimiausiais metais ES parama finansuos vis didesnę dalį ESD.

Kadangi reikia vykdyti produktyvumą ir ilgalaikį valdžios finansų tvarumą užtikrinančias struktūrines reformas, o BVP didėja sparčiai ir skolos lygis šiuo metu yra žemas, vidutinės trukmės fiskalinio deficito tikslas nustatomas apie 1 procentą BVP. Vėlesniems laikotarpiams vidutinės trukmės fiskalinio deficito tikslas bus griežtinamas atsižvelgiant į ES Komisijos skaičiavimus, šiuo metu rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2050 metais priartėtų prie 80 procentų BVP. ES Komisijos 2005 metų skaičiavimais, Lietuvos pirminis struktūrinis perteklius vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų pasiekti apie 2,6 procento BVP, kad nepaisant visuomenės senėjimo 2030–2050 metais būtų vykdomos ambicingos socialinės garantijos pensininkams ir išlaikytas euro zonai būtinas ilgalaikis valdžios finansų stabilumas. Todėl pabaigus pagrindines struktūrines reformas vidutinės trukmės fiskalinės politikos tikslas vėl bus ekonomikos ciklo atžvilgiu subalansuotas arba perteklinis biudžetas.

11. Šiuo metu Lietuvos galimybes planuoti mažesnį nei 1 procento BVP fiskalinį deficitą apsunkina laikini biudžeto sunkumai, kilę dėl ES nuosavų išteklių mokėjimo, didėjančio bendrojo finansavimo, populiarėjančios pensijų reformos, radikalios mokesčių reformos. Dėl nuosekliai vykdomos griežtos fiskalinės drausmės einamosios Lietuvos valdžios išlaidos išliks mažiausios ES. Valdžios išlaidų dalį BVP šiek tiek padidins Valstybės investicijų programa ir didėjanti ES investicinė parama. Fiskalinė drausmė bus išlaikyta vidutinės trukmės laikotarpiu nedidinant einamųjų valdžios išlaidų dalies iš BVP ir išlaikant socialinių išlaidų dalį apie 9 procentus BVP. Sėkmingai įgyvendinama pensijų reforma leis pasirengti valstybės skolos sumažinimui ilgalaikėje perspektyvoje ir paskatins privačius asmenis pačius kaupti papildomai senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis sudarys 0,8 procentinio punkto BVP. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, sąlygojantis kapitalo ir darbo disbalanso mažinimą, leis sėkmingiau įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus darbo rinkoje, padidinti užimtumą ir potencialų BVP, sušvelnins visuomenės senėjimo padarinius valdžios finansams. Nors mokesčių reforma padidins potencialų BVP, įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto reglamentų reikalavimus – išvengti neigiamo poveikio fiskaliniam deficitui ir ūkio ciklui – bus galima tik gavus laikinų papildomų mokestinių pajamų. Ilgesniu laikotarpiu Lietuva sieks išplėsti būsto renovavimą, leisiantį taupyti šilumą ir sumažinti ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų brangimo.

12. Pagal griežtus Stabilumo ir augimo pakto reglamentus vykdoma fiskalinė politika leis nuosekliai mažinti valdžios skolą tol, kol valdžios finansai taps pajėgūs tvariai vykdyti įsipareigojimus Mastrichto sutarčiai, neatsisakant ambicingų socialinių garantijų, kai šio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje sparčiai pagausės pensininkų, o dirbančių žmonių mažės.

II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS

Prognozės prielaidos

13. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis.

2005–2008 metų laikotarpiu yra svarbi prielaida dėl ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimo. ES paramos panaudojimo prielaidos turės įtakos atitinkamų metų BVP didėjimui. Finansų ministerijos skaičiavimais, atliktais remiantis asignavimų valdytojų duomenimis apie sudarytų sutarčių vykdymą, labiausiai paskatinti ūkio augimą ES parama turėtų 2006 metais. 2006 metais ES parama kompensuos naftos kainų neigiamą poveikį paklausai, todėl 2006 metų BVP prognozės iš esmės nekeičiamos.

Kol nėra suderėta naujoji 2007–2013 metų finansinė ES perspektyva, galima daryti prielaidą, kad 2007 metais naujojo laikotarpio ES paramos panaudojimas pakartos 2004 metų tendencijas. Vangus naujojo laikotarpio ES paramos panaudojimas pirmaisiais, 2007-aisiais, metais neturės teigiamo poveikio mokiai paklausai, todėl tais metais projektuojamas mažesnis BVP didėjimas. 2008 metams numatoma stipresnė ES parama BVP didėjimui, todėl BVP didės labiau.

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

	2004	2005	2006	2007	2008
Trumpalaikės palūkanų normos	2,3	2,3	2,7	3,0	3,2
Ilgalaikės palūkanų normos	4,6	3,6	4,0	4,1	4,2
USD/EUR keitimo kursas (euro zona ir VKM II valstybės)	1,24	1,25	1,21	1,22	1,22
Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas	6,1	-0,8	-1,1	0,2	0,2
vidutinis metinis keitimo kursas euro atžvilgiu (valstybėms, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės)	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Pasaulio šalių (be ES-25) BVP didėjimas	5,1	5,1	4,9	4,6	4,6
ES-25 BVP didėjimas	2,4	1,5	2,1	2,4	2,4
Pagrindinių eksporto rinkų plėtra	2,4	1,5	2,1	2,4	2,4
Pasaulio importas (išskyrus ES)	5,7	8,8	8,8	8,5	8,5
Naftos kainos (brent, JAV doleriais už barelį)	38,0	55,0	61,4	60,3	60,3

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Europos Komisija.

1 pav. Grynoji^* ES parama (BVP procentais)

Šaltinis – Finansų ministerijos skaičiavimai.

2 pav. Kasmetinis grynosios ES paramos pokytis, palyginti su ankstesniais metais (BVP procentais)

Šaltinis – Finansų ministerijos skaičiavimai.

2007 metais dėl padidėjusių mokėjimų į ES biudžetą grynoji ES parama šiek tiek sumažės. Kitų ES narių bendrųjų programų vertinimo patirtis leidžia apskaičiuoti, kad 2004–2008 metais ES finansinė parama bus paskatinusi BVP didėjimą daugiau nei 3 procentais.

2003–2004 metais sparčiai plėtęsis vartotojų kreditavimas didino vartojimą ir investicijas. Remiantis skaičiavimais, galima daryti prielaidą, kad investuotojų ir vartotojų kredito portfelis didės vis dar sparčiai, tačiau jo prieaugis 2005 metais išliks artimas 2003–2004 metų prieaugiui, todėl papildomai nebeskatins sparčiai didėjančios paklausos. 2006–2008 metais mažėjantį kredito prieaugio poveikį paklausai iš dalies kompensuos ES paramos panaudojimas.

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti šalių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas. Vidutinių naftos kainų prielaida 2006 metais padidinta iki 61,4 JAV dolerio už barelį. Numatoma, kad 2007 metais naftos kainos sumažės iki 60,3 JAV dolerio už barelį.

Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2005 metais BVP didėjimas gali siekti 7 procentus, 2006 metais – 6 procentus, 2007 metais – 5,3 procento, o 2008 metais – 6,8 procento.

Pinigų ir valiutos kurso politika

14. Fiksuoto valiutos kurso sistemos įgyvendinimas pagal Valiutų valdybos principus buvo svarbus veiksnys neinfliacinei ir stabiliai makroekonominei plėtrai pasiekti. Tai stabilizavo infliacinius lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas, didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika.

Lito kursas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 2 d. buvo fiksuotas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas (apskaičiuotas bazinės valiutos keitimo dieną pagal Europos centrinio banko 2002 m. vasario 1 d. paskelbtą JAV dolerio ir euro santykį (0,8632 JAV dolerio už eurą), padauginus iš 4, – buvusio oficialaus lito ir JAV dolerio kurso) – 3,4528 lito už 1 eurą, kuris išliko toks pat, Lietuvai 2004 m. birželio 28 d. tapus VKM II nare.

15. Lietuva siekia būti pasirengusi įvesti eurą 2007 metų pradžioje. Greičiau įvesti eurą Lietuvoje skatina ir ekonominiai motyvai:

15.1. sukaupta sėkminga istorinė griežto fiksuoto kurso taikymo patirtis;

15.2. Lietuva susiejo savo valiutą su euru, tačiau naudojasi ne visais vienos valiutos privalumais - ūkio subjektai turi valiutos keitimo į eurą ir atgal išlaidų, stabdoma gilesnė prekybos ir finansų integracija su ES.

Ūkio ciklas ir vidutinės trukmės makroekonominis scenarijus

Prekių ir paslaugų rinkos

16. Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2003–2004 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje: atitinkamai BVP padidėjo 10,5 procento ir 7 procentais. Tai liudija, kad sėkmingai vykdomos struktūrinės reformos.

Per 2005 metų tris ketvirčius, išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) vertinimu, BVP didėjo 6,9 procento. Ūkio augimą skatino sparčiau nei BVP didėjanti vidaus paklausa ir buvę nepanaudoti ekonomikos pajėgumai.

Pastaraisiais metais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Sparčiai didėjantis skolinimasis buvo vienas svarbiausiųjų veiksnių, lėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, o kartu ir BVP didėjimą. Turėtieji pertekliniai pajėgumai, investicijos, užimtų gyventojų gausėjimas, aktyvi konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje leido išlaikyti balansą tarp paklausos padidėjimo, pasiūlos ir importo. BVP sparčiai didėja esant mažai infliacijai ir nuosaikiam darbo užmokesčio didėjimui. Griežta fiskalinė politika, ES paramos nukėlimas į cikliškai priimtinesnius laikotarpius ir kitos aplinkybės leido išvengti išorinio ir kainų disbalanso. Numanomas palūkanų normų padidėjimas 2006–2007 metais taip pat ribos paskolų ir paklausos didėjimą, todėl susidarys palankios sąlygos išlaikyti ekonomikos balansus. 2004–2005 metais paskolų prieaugio apimtys stabilizuojasi, ES fiskalinė paskata nukeliama į vėlesnius laikotarpius, naftos kainos pasiekia rekordinį lygį. Todėl BVP atotrūkis nuo potencialaus lygio 2006 metais pradės mažėti.

2003-2004 metais dėl sparčiai didėjančios paklausos ir pasiūlos stokos pradėjo didėti nekilnojamojo turto (būsto, žemės) kainos. Lietuva, siekdama suvienodinti konkurencines sąlygas komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams, kartu sumažinti paskatas spekuliuoti nekilnojamuoju turtu, nuo 2006 metų nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestins ne tik juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, naudojamą jų komercinei ūkinei veiklai. Visuomenės informavimas, kad pajamos iš nekilnojamojo turto galiojančių įstatymų nustatyta tvarka gali būti apmokestinamos PVM ir pajamų mokesčiu, taip pat sudarė sąlygas gyventojams atsakingiau vertinti ilgalaikes nekilnojamojo turto kainų perspektyvas. Tokia politika skatins išlaikyti pasitikėjimą ūkio subalansuotumu.

2005–2008 metais sparčiai didės investicijos ir vartojimas, o teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nominalaus eksporto didėjimą stimuliuos prekybos su ES liberalizavimas, pagerinęs prekybos sąlygas. Naftos kainų didėjimas ir naftos produktų gamybos pajėgumų stoka sudaro prielaidas „Mažeikių naftai“ gauti geresnes prekybos sąlygas už eksportuojamus naftos produktus.

2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

	ESS kodas	2004 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
	ESS kodas	rodiklio reikšmė	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais
BVP palyginamosiomis kainomis	B1*g	61583,9	7,0	7,0	6,0	5,3	6,8
BVP galiojusiomis kainomis	B1*g	62440,2	10,0	9,7	9,9	8,2	9,6
BVP sudedamosios dalys (palyginamosiomis kainomis)
Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI)	P.3	40393,4	9,7	8,6	8,4	6,7	6,9
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	P.3	11306,3	7,5	9,0	3,0	2,5	2,5
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	13824,3	12,3	13,5	12,2	12,0	7,3
Atsargų pasikeitimas ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais	P.52+P.53	3934,4	6,4	5,1	4,1	4,2	4,4
Prekių ir paslaugų eksportas	P.6	33025,4	4,2	12,9	7,0	6,0	5,9
Prekių ir paslaugų importas	P.7	40899,9	14,8	13,9	8,9	8,8	5,7
BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai
Vidaus paklausa		69458,3	13,8	9,4	8,3	8,3	7,6
Atsargų pasikeitimas ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą	P.52 + P.53	13824,3	3,6	-0,9	-0,7	0,3	0,5
Prekių ir paslaugų balansas	B.11	-7874,5	-6,8	-2,4	-2,3	-3,0	-0,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

ES finansinė parama sudarys sąlygas investiciniam procesui išlikti aktyviam net mažėjant kredito prieaugiui. Stiprėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Nors ES paramos poveikis paklausai iš dalies nusikėlė į cikliškai priimtinesnius laikotarpius, didžiausia ES finansinės paramos paskata investicijoms numatoma 2005 metais. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis sieks daugiau nei 25 procentus BVP.

Teigiamą impulsą vartojimui nagrinėjamu laikotarpiu turės dėl padidėjusio produktyvumo spartėjantis darbo užmokesčio didėjimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios ES darbo rinkos ir šviesūs vartotojų lūkesčiai, susiję su ekonomikos plėtra. Galutinio vartojimo išlaidos 2005–2008 metais padidės vidutiniškai 6,9 procento. Didėjančios vidaus paklausos spaudimą 2006–2008 metais silpnins mažėjanti valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų dalis, tenkanti BVP.

2004 metais gamybinių pajėgumų panaudojimo pramonėje lygis pasiekė daugiau kaip 70 procentų ir stabilizavosi, todėl nagrinėjamu laikotarpiu papildoma vidaus paklausa daugiausia bus tenkinama importuojant ir investuojant. Importuotos naujos technologijos stiprins ūkio gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vėliau dėl ES finansinės paramos padidėję gamybiniai pajėgumai sudarys sąlygas vis didesniu mastu tenkinti vidaus paklausą tiekiant šalies viduje gaminamas prekes ir teikiant paslaugas.

2005 metų užsienio prekybos rezultatai patvirtina, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Nors dėl pasikeitusios užsienio prekybos metodikos sunku vertinti eksporto plėtros perspektyvas, tikėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lietuva vis dar turės galimybių plėsti eksporto rinkas ir konkuruoti jau esamose. Eksporto plėtrą nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje skatins išsipildžiusi prielaida dėl euro įvedimo.

Euro įvedimas 2007 m. sausio 1 d. paskatins užsienio investicijas, eksporto plėtrą. Remiantis kitų šalių skaičiavimais dėl euro įvedimo poveikio ir atsižvelgiant į ES paramos poveikį, numatoma, kad BVP 2008 metais padidės 6,8 procento. Spartus produktyvumo didėjimas turėtų išlikti ir po 2008 metų, o tai lemtų, kad Lietuva 2007–2013 metų perspektyvos laikotarpiu priartėtų prie ES gyvenimo lygio vidurkio.

Ir toliau tikimasi subalansuotos ūkio plėtros. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, bus svarbus ūkio augimo tvarumą palaikantis veiksnys. Toliau turėtų didėti paslaugų sektoriaus konkurencingumas. Išliekantis sparčiai didėjantis vartojimas sudarys sąlygas toliau stabiliai plėstis didmeninei ir mažmeninei prekybai.

Kainų stabilumas

17. Nuo 2005 metų gegužės, išnykus 2004 metų gegužę įvykusio vienkartinio kainų šuolio įtakai, mėnesinė metinė infliacija sumažėjo iki 2 procentų lygio. Svarbiausių infliaciją lemiančių prekių ir paslaugų grupių – maisto produktų ir degalų – kainų ir administruojamųjų kainų kaita 2005 metų rugpjūtį atitinkamai lėmė 0,6, 0,9 ir 0,7 procentinio punkto metinės infliacijos. Palyginti su 2005 metų sausio–balandžio mėnesiais (laikotarpiu, kai 2004 metų gegužę įvykusio vienkartinio kainų šuolio įtaka dar nebuvo išnykusi), ypač sumažėjo maisto produktų kainų įtaka. Šiuo laikotarpiu maisto produktų, administruojamųjų ir degalų kainų kaita vidutiniškai lėmė atitinkamai 1,7, 0,9 ir 0,5 procentinio punkto šių keturių mėnesių vidutinės infliacijos.

Grynoji metinė infliacija (metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – SVKI), neįskaitant maisto produktų, administruojamųjų ir degalų kainų įtakos) 2005 metų I pusmetį svyravo apie nulį.

3 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI kaitos veiksniai

Procentiniais punktais

4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5						4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5
03 07	04 01		04 07	05 01	05 07
		Administruojamosios kainos Maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai Skystasis kuras, degalai ir tepalai Kita SVKI (metinis augimas, procentais) Grynoji infliacija^* (metinis augimas, procentais)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Infliacija būna spartesnė tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kurias silpniau veikia konkurencija.

2005 metų gegužės-spalio mėnesių metinei infliacijai didžiausią įtaką darė maisto produktų ir transporto (įskaitant degalus) grupių kainos. Apie 0,4 procentinio punkto infliacijos konvergencijos rodiklį pablogino pieno produktų kainų dinamika. Transporto kainų didėjimas pablogino infliacijos konvergencijos rodiklį maždaug 1 procentiniu punktu. Jeigu nebūtų įvykusi maisto prekių ir transporto infliacija, bendras kainų lygis būtų padidėjęs tik apie 1 procentinį punktą.

Jeigu išsipildytų prielaidos, pagal kurias yra atlikti skaičiavimai, 2005-2007 metais vidutinės metinės infliacijos lygis būtų 2,7 procento.

2006 metų kainų lygį, palyginti su anksčiau prognozuotu, apie 0,2 procentinio punkto padidina pasikeitusios prielaidos. Faktiniai duomenys rodo, kad rekordinis naftos kainų poveikis prekių savikainai nepadidino infliacijos labiau, nei to reikalauja Mastrichto sutartyje numatyti infliacijos konvergencijos vertinimo principai. Liepos mėnesio metinė infliacija nesiekė 2 procentų, nors naftos kainos per metus buvo padidėjusios beveik 50 procentų, o transporto kainos infliaciją padidino apie 0,9 procentinio punkto.

Mažinama mokesčių našta darbui nuo 2006 m. liepos 1 d. ir nuo 2008 metų sudaro sąlygas verslininkams išlaikyti pasitikėjimą savo konkurencingumu net ir brangstant naftai. Galima tikėtis, kad dalis pajamų, gautų sumažinus mokesčių naštą, dėl konkurencijos bus panaudota mažoms kainoms išlaikyti. Gyventojai dėl mažesnių mokesčių į rankas gaus didesnį atlyginimą, todėl manoma, kad valdžios sektorius 2007-2008 metams paliks biudžetinių organizacijų vidutinį nominalų darbo užmokestį beveik 2006 metų lygio. Tikėtina, kad tokiu pavyzdžiu paseks dalis privataus sektoriaus. Tarifų mažinimas leis išvengti nominalaus darbo užmokesčio spaudimo infliacijai artimiausius 3 metus. Darbdaviams nereikės taip sparčiai didinti nominalaus darbo užmokesčio, nes darbuotojai į rankas gaus daugiau pajamų dėl mažesnių mokesčių.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš esmės kompensuojantys spartėjančio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimą, prislopins kainų didėjimą ateityje. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje stabiliosios infliacijos vertė svyruos apie 2,5 procento ir tvariai tenkins Mastrichto kriterijų infliacijai, jeigu kitose ES narėse infliacija nebus ypač maža.

Lietuvai negresia infliacija dėl kuro akcizų politikos. Lietuva tenkina pereinamojo laikotarpio akcizų už degalus minimalias normas. 2008 metams akcizų už degalus normos turės būti padidintos 12 procentų. Toks padidinimas negalėtų sukelti didesnės nei 0,2 procentinio punkto vartotojų kainų indekso (VKI) infliacijos (jeigu naftos kainos 2007–2008 metais sumažėtų nuo 59 iki 54 dolerių už barelį, infliacijai juo labiau nebūtų jokio poveikio).

BVP defliatoriaus didėjimą 2004-2006 metais lemia gerėjančios prekybos sąlygos dėl prekių (naftos ir maisto produktų) ir paslaugų (statybų) kainų konvergencijos ES lygmeniu – prekybos maisto produktais liberalizavimas ir laisvesnis darbo jėgos migravimas po įstojimo į ES.

3 lentelė. Kainų rodikliai

	ESS kodas	2004 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
	ESS kodas	rodiklio reikšmė	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais
1. BVP defliatorius		101,4	2,8	2,4	3,6	2,7	2,6
2. Privataus vartojimo defliatorius		74,9	0,7	2,8	2,4	2,2	2,2
3. SVKI		118,2	1,1	2,7	2,7	2,7	2,5
4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius		74,9	0,7	2,8	2,4	2,2	2,2
5. Investicijų defliatorius		84,9	-7,6	-6,4	4,1	4,9	2,9
6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		101,4	7,5	8,0	2,2	1,8	2,5
7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		101,4	-0,5	4,9	1,1	1,8	1,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Daugiausia dėl naftos kainos šuolio 2005 metų pastaraisiais ketvirčiais importo kainos didėjo spartėjančiai. Antai 2005 metų II ketvirtį importo kainų metinis pokytis padidėjo iki 5,3 procento (2004 metų II ketvirtį buvo 0,4 procento). Importuojamų mineralinių produktų kainų didėjimas lėmė 5,9 procentinio punkto metinio importo kainų didėjimo.

4 pav. Importo kainų, naftos kainos ir JAV dolerio kurso kaita

Metinis pokytis, procentais

8 4 0 -4 -8					20 10 0 -10 -20
2002	2003		2004	2005
		Importo vieneto vertės indeksas (toliau vadinama – IVVI) IVVI be mineralinių produktų JAV dolerio kursas lito atžvilgiu (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai, Bloomberg.

Neįskaitant naftos kainos įtakos, importo kainų metinis mažėjimas sulėtėjo nuo -1,5 procento 2004 metų II ketvirtį iki -0,5 procento 2005 metų II ketvirtį. Sumažėjusi importo defliacija iš dalies gali būti paaiškinama 2005 metų II pusmetį brangstančiu JAV doleriu euro atžvilgiu – nuo 2005 metų pradžios iki birželio vidutinė mėnesio nominalioji JAV dolerio vertė padidėjo 10,3 procento.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią poveikį metiniam importo (be mineralinių produktų) kainų mažėjimui turėjo pingančios transporto priemonės ir importuojami įrengimai – dėl jų importo kainos per 2005 metus sumažėjo atitinkamai 1,1 ir 0,7 procentinio punkto.

Per 2005 metų pirmuosius 8 mėnesius vidaus rinkoje parduotos pramonės produkcijos gamintojų kainų (toliau vadinama – vidaus gamintojų kainos) metinis didėjimo tempas buvo vidutiniškai 5,2 procento. Kadangi energetikos produktai sudaro didelę pramonės produkcijos dalį, didžiausią įtaką vidaus gamintojų kainų kitimui darė energetikos produktų kainų dinamika (per minėtuosius 8 mėnesius lėmė vidutiniškai 4,3 procentinio punkto vidaus gamintojų kainų metinės infliacijos). Neskaitant energetikos produktų kainų įtakos, vidaus gamintojų kainų metinė infliacija 2005 metų sausio–balandžio mėnesiais buvo vidutiniškai 2,5 procento, o gegužės mėnesį dėl trumpalaikio vartojimo prekių (daugiausia maisto produktų) kainų įtakos sumažėjo ir pastaraisiais mėnesiais buvo vidutiniškai 2 procentai.

Analizuojant darbo sąnaudas, pastebėta, kad 2005 metų paskutiniais ketvirčiais metinis darbo užmokesčio didėjimas buvo šiek tiek spartesnis negu 2004 metų I pusmetį (2005 metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, neįskaitant individualių įmonių, per metus padidėjo 9 procentais). Spartesnis darbo užmokesčio didėjimas ypač ryškus užsienio prekybai uždarame sektoriuje (sveikatos apsaugos, švietimo, statybos). Dabar sparčiau didėja darbo užmokestis, o anksčiau sparčiau didėjo darbo našumas, t.y. stebimas vienetinių darbo sąnaudų cikliškumas. Antai 2003 metais ir iki 2004 metų vidurio, sparčiai didėjant darbo našumui, vienetinės darbo sąnaudos mažėjo, o nuo 2004 metų vidurio darbo užmokesčio didėjimas ėmė vytis anksčiau didėjusį darbo našumą.

5 pav. Darbo užmokestis, darbo našumas ir vienetinės darbo sąnaudos

Metinis pokytis, procentais

-5

-10

-15

E_konvergen5pav

-5

-10

-15

2001

2002

2003

2004

2005

E_konvergen5bpav

Darbo našumas (su priešingu ženklu)

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Vienetinės darbo sąnaudos

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Darbo rinka

18. Struktūrinės reformos lėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir žemės ūkiu susijusiose veiklos srityse. Darbo našumo didėjimas pastaraisiais metais pralenkė darbo užmokesčio didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominalaus lito kurso sąlygomis: darbo užmokestis 2001-2003 metais padidėjo 9,2 procento, o darbo našumas – daugiau kaip 20 procentų. Statistikos departamento duomenimis, realus darbo našumas 2003 metais padidėjo 8 procentais, o nominalus darbo užmokestis – 5,8 procento, 2004 metais atitinkamai 7,1 procento ir 7,9 procento (išankstiniais duomenimis). Nominalaus darbo užmokesčio didėjimas yra artimas realiam produktyvumo didėjimui.

Pastaruosius 3 metus užimtumas padidėjo 4 procentais, todėl mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys rodo, kad vidutinis metinis nedarbo lygis krito nuo 17,4 procento 2001 metais iki 11,4 procento 2004 metais. 2005 metų II ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 8,5 procento.

4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai

	ESS^* kodas	2004 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
	ESS^* kodas	rodiklio reikšmė	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais	pokytis, procentais
1. Užimtumas, žmonių skaičius		1436,3 tūkstančio	-0,1	1,7	2,0	1,3	1,0
2. Užimtumas, dirbta valandų		2608388	1,1	0,0	0,0	0,0	0,0
3. Nedarbo lygis (%)		184,4 tūkstančio	11,4	9,6	8,6	7,9	7,5
4. Produktyvumas		40382,9 lito	6,6	6,6	6,1	5,3	6,7
5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų		–	–	–	–	–	–
6. Kompensacijos dirbantiesiems		24586,2 mln. litų	10,5	10,2	10,5	9,5	9,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidės nuo 1158 litų 2004 metais (išankstiniais duomenimis) iki 1600 litų 2008 metais. Sparčiau sukaupiamos investicijos didins produktyvumą ir švelnins darbo užmokesčio didėjimo poveikį. Pastaraisiais metais įmonės dirba produktyviau ir pelningiau, tai taip pat sudaro sąlygas didinti darbo užmokestį neprarandant konkurencingumo.

2005 metų I ir II ketvirčiais, palyginti su atitinkamais 2004 metų laikotarpiais, užimtų asmenų pagausėjo atitinkamai 2,5 ir 2,2 procento. Išliekanti užimtumo didėjimo tendencija rodo, kad įmonės panaudojo visus turimus darbo jėgos išteklius ir toliau plėtoti gamybą bus galima samdant papildomų darbuotojų. Užimtumo didėjimą paskatins ES finansinė parama. Užimtų asmenų gausės visą nagrinėjamą laikotarpį, o tai vis labiau prisidės prie gamybos augimo.

2004 metais sumažėjo užimtųjų žemės ūkyje, ir tai nulėmė apie 13 procentų padidėjusį darbo produktyvumą šiame sektoriuje: likusieji dirbti žemės ūkyje sugebėjo išlaikyti ankstesnę gamybos apimtį. Todėl darbo jėgos persikvalifikavimas iš mažo produktyvumo sektoriaus į produktyvesnį nagrinėjamuoju laikotarpiu tampa svarbiu BVP didėjimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos trūkumo.

Dėl didėjančios darbo jėgos paklausos nedarbas šalyje mažės nuo 11,4 procento (užimtumo tyrimo duomenimis) 2004 metais iki 7,5 procento 2008 metais.

Lietuvos mokėjimų balansas

19. Lietuvos ESD 2005 metų I pusmetį, palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo ir sudarė 6,5 procento BVP (2004 metų I pusmetį – 9 procentai BVP). Didžiausią įtaką ESD kaitai turėjo sumažėjęs užsienio prekybos deficitas. Eksportui didėjant sparčiau nei importui, užsienio prekybos deficitas per metus sumažėjo 1,3 procento BVP ir 2005 metų I pusmetį buvo 10,1 procento BVP. Dėl įplaukų iš ES 0,2 procento BVP padidėjo einamųjų pervedimų teigiamas balansas ir šiek tiek (0,7 procento BVP) sumažėjo pajamų deficitas. Teigiamas paslaugų balansas padidėjo iki 3,6 procento BVP.

Analizuojant ESD 4 ketvirčių slenkamąsias sumas, 2004 metų II pusmetį matyti šio rodiklio mažėjimo tendencija. 2004 metų III ketvirtį ESD 4 ketvirčių slenkamoji suma buvo pasiekusi aukščiausią lygį per 5 metus (8,7 procento BVP). 2004 metų II pusmetį šis rodiklis pradėjo mažėti, ir 2005 metų II ketvirtį jis sudarė 6,5 procento BVP. Sparčiau už BVP augant eksportui, šią tendenciją daugiausia lėmė užsienio prekybos deficito mažėjimas. Vertinant pagal santaupas ir investicijas, ESD mažėjimą lėmė ne tiek sulėtėjusios investicijos, kiek padidėjusi vidaus taupymo norma (remiantis 2005 metų I ketvirčio duomenimis).

6 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys

4 ketvirčių slenkamoji suma, BVP procentais

10 5 0 -5 -10 -15						10 5 0 -5 -10 -15
2001	2002		2003	2004	2005
		Prekės Paslaugos Pajamos Einamieji pervedimai ESB

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Nominalusis metinis importo augimo tempas, sulėtėjęs 2004 metų IV ketvirtį ir 2005 metų I ketvirtį, paspartėjo 2005 metų II ketvirtį ir pasiekė 24,1 procento. Tai daugiausia lėmė padidėjusi naftos produktų importo apimtis. Neįskaitant kuro ir benzino, metinis importo augimo tempas 2005 metų II ketvirtį sulėtėjo iki 6,4 procento. Toks importo augimo sulėtėjimas iš dalies gali būti aiškinamas lėčiau didėjančia vidaus paklausa (galutinio vartojimo ir investicijų).

7 pav. Einamosios sąskaitos deficito struktūriniai veiksniai

4 ketvirčių slenkamoji suma, BVP procentais

26 22 18 14 10						26 22 18 14 10
2001	2002		2003	2004	2005
		Bendrosios santaupos Bendrosios vidaus investicijos

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

8 pav. Metinio importo didėjimo kaitos veiksniai

Procentiniais punktais

40 30 20 10 0 -10						40 30 20 10 0 -10
2001	2002		2003	2004	2005
		Investicinės prekės Tarpinio vartojimo prekės Vartojimo prekės Lengvieji automobiliai Kitos Importas be benzino (metinis pokytis, procentais) Importas (metinis pokytis, procentais)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Dėl galutinio vartojimo prekių importo sulėtėjimo 2005 metų II ketvirčio metinis importo augimas (neįskaičius kuro ir benzino) padidėjo tik 1,4 procentinio punkto. Neskaitant vidaus paklausos lėtėjimo, tai gali būti siejama ir su aukštos lyginamosios bazės efektu – 2004 metų I ketvirtį, laukdami importo pabrangimo po įstojimo į ES, Lietuvos gamintojai importavo ypač daug investicinių ir tarpinio vartojimo prekių. 2005 metų II ketvirtį tarpinio vartojimo prekių importo (neįskaitant kuro) įtaka metiniam importo augimui sumažėjo iki 4,4 procentinio punkto.

9 pav. Metinio eksporto augimo kaitos veiksniai

Procentiniais punktais

40 30 20 10 0 -10						40 30 20 10 0 -10
2001	2002		2003	2004	2005
		Investicinės prekės Tarpinio vartojimo prekės Vartojimo prekės Lengvieji automobiliai Kitos Eksportas be benzino (metinis pokytis, procentais) Eksportas (metinis pokytis, procentais)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

2005 metų I pusmetį nominalusis eksportas, kaip ir 2004 metais, didėjo sparčiai – palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo 24,8 procento. Neįskaičius kuro ir benzino įtakos, 2005 metų I pusmečio metinio eksporto augimo tempas taip pat buvo gana didelis – 17,9 procento. Spartų eksporto augimą daugiausia lėmė atsivėrusios ES rinkos ir ES eksporto subsidijos kai kurių žemės ūkio produktų eksportui į valstybes – ne ES nares. Labiausiai eksportas augo dėl didėjančio tarpinio vartojimo (9,9 procentinio punkto) ir vartojimo prekių (5,1 procentinio punkto) – ypač maisto produktų – eksporto.

Spartus eksporto augimas ir nedidėjantis realusis efektyvusis lito kursas rodo Lietuvos eksportuotojų gebėjimą konkuruoti kainomis. 2005 metų I pusmetį, palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu, vartotojų kainų indeksu pagrįstas realusis efektyvusis lito kursas užsienio prekyboje su visais pagrindiniais partneriais sumažėjo 2 procentais. Daugiausia dėl nominaliojo lito kurso mažėjimo naujųjų ES narių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau vadinama – NVS) šalių atžvilgiu realusis efektyvusis lito kursas per metus sumažėjo 5,1 procento. Kita vertus, infliacijai Lietuvoje esant šiek tiek didesnei negu vidutiniškai ES penkiolikoje valstybių senbuvių (toliau vadinama – ES-15), realusis efektyvusis lito kursas, palyginti su šiomis valstybėmis, per metus šiek tiek padidėjo (1,2 procento).

10 pav. Realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksai pagal šalių grupes

Pokytis per metus, procentais

15 10 5 0 -5 -10					15 10 5 0 -5 -10
2002	2003		2004	2005
		Bendras ES-15 Naujosios ES narės NVS

Šaltinis – Lietuvos bankas.

Vertinant vidutinio laikotarpio tendencijas (analizuojant rodiklių 4 ketvirčių slenkamąsias sumas), 2005 metų I pusmetį tiesioginių užsienio investicijų (toliau vadinama – TUI) ir kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą, t. y. užsienio skolos nedidinantys kapitalo srautai, finansavo 46,5 procento ESD. Kitų investicijų grynosios įplaukos sudarė 2,2 procento BVP, investicijų portfelio įplaukos - 0,4 procento BVP. Oficialiosios tarptautinės atsargos šiek tiek sumažėjo (-0,4 procento BVP).

Tarptautinių kapitalo srautų tendencijos 2005 metų II ketvirtį šiek tiek keitėsi. Sumažėjo grynasis TUI srautas į Lietuvą, šiek tiek sumažėjo grynasis investicijų portfelio srautas į Lietuvą, tačiau padaugėjo kitų investicijų.

11 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai

4 ketvirčių slenkamoji suma, BVP procentais

12 8 4 0 -4 -8					12 8 4 0 -4 -8
2002		2003	2004	2005
	Kapitalo sąskaita Tiesioginės užsienio investicijos Investicijų portfelis Kitos investicijos Oficialiosios tarptautinės atsargos Klaidos ir praleidimai ESD

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Nors grynasis TUI srautas (BVP procentais) sumažėjo 1,1 procentinio punkto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 metų II pusmetį išaugo ir TUI srautas į Lietuvą, ir Lietuvos investuotojų tiesioginės investicijos užsienyje. Tiesa, iš visų TUI srauto į Lietuvą šiek tiek daugiau negu pusę sudaro reinvesticijos, o Lietuvos investuotojai užsienyje daugiausia investuoja tiesiogiai į įmonių akcinį kapitalą. 2004 metų I ketvirtį paskutinių 4 ketvirčių reinvesticijų į Lietuvą suma buvo 2 procentai BVP, II ketvirtį – 1,1 procento BVP, o investicijų į akcinį kapitalą atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento BVP. Paskutinių 4 ketvirčių Lietuvos investicijų srauto į užsienį suma 2004 metų I ketvirtį sudarė 1 procentą BVP, II ketvirtį – 1,1 procento BVP, iš jų investicijų į akcinį kapitalą – atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento BVP.

2005 metais einamosios sąskaitos deficitas sudarys apie 7,5 procento BVP.

5 lentelė. Sektoriniai balansai

BVP procentais	ESS kodas	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
1. Grynasis šalies skolinimasis		-6,6	-5,5	-4,7	-5,4	-4,8
iš jo:
prekių ir paslaugų balansas		-7,1	-6,6	-7,0	-8,7	-8,1
pajamų ir pervedimų balansas		-0,7	-0,9	-2,0	-2,0	-2,1
kapitalo sąskaita		1,3	2,1	3,8	3,3	3,6
2. Privataus sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-)		-5,1	-3,9	-3,3	-4,1	-3,9
iš jo:		0	0	0	0	0
įmonės		0	0	0	0	0
namų ūkiai ir NPI		0	0	0	0	0
3. Valdžios sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-)		-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
4. Statistinis neatitikimas		0	0	0	0	0

Įsibėgėjus kredito bumui, 2004 metų viduryje Lietuvos ūkio subjektams iš užsienio suteikiamų paskolų srauto 4 ketvirčių suma pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį (6,1 procento BVP). 2005 metų II pusmetį bankams vis aktyviau skolinantis vidaus rinkoje, labai sumažėjo pagrindinių bankų suteikiamų paskolų apimtis. 2005 metų I pusmetį paskolų srauto į Lietuvą 4 ketvirčių suma buvo 2,1 procento BVP.

Sėkmingas ES lėšų naudojimas ūkyje palengvins Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimą ir taps toks pat svarbus kaip ir TUI: numatoma, kad 2008 metais ES pervedamas kapitalas sudarys 3,6 procento BVP.

Struktūrinės reformos, leisiančios taupiau naudoti energijos išteklius, sumažins Lietuvos poreikį importuoti vidaus vartojimui naftą ir jos produktus.

Padidėsiančios užsienyje dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių pervedamos lėšos taip pat gali pagerinti Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą labiau, nei prognozuojama šiuo metu.

Pagrindinių struktūrinių reformų poveikis bvp didėjimui

20. Artimiausiu metu valdžios finansus lems dvi naujos labai BVP potencialą didinančios struktūrinės reformos.

Gyventojų pajamų mokesčio reforma

21. Padėties apžvalga. Šiuo metu Lietuvoje yra didelis atotrūkis tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo: 2003 metais efektyvusis mokesčio tarifas darbui – 38,4 procento, kapitalo pajamoms – 5 procentai. Be to, Lietuvoje šiuo metu yra nustatytas vienas iš mažiausių ES ribinių pelno mokesčio tarifų – 15 procentų, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra vienas iš didžiausių tarp Baltijos valstybių – 33 procentai; nuo darbo pajamų taip pat skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 34 procentus pajamų. Didesnė apmokestinimo našta tenka darbui, o kapitalo apmokestinimas yra gerokai mažesnis, todėl mokesčių sistema iš esmės skatina verslą per juridinius asmenis ir turi neigiamą įtaką konkurencingumo didėjimui regione, lemia nemažas darbo jėgos sąnaudas. Dideli ribiniai darbo pajamų apmokestinimo tarifai mažina mokesčių administravimo efektyvumą.

22. Reformos tikslas. Pagrindinis tikslas – pasiekti Lisabonos strategijos įgyvendinimą darbo rinkoje: padidinti gyventojų aktyvumą, sumažinti nedarbą, padidinti užimtumą. Sumažinus atotrūkį tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo, bus sumažinta visuminė mokesčių našta gyventojams, pristabdytas darbo jėgos emigravimas į užsienio valstybes, padidintas BVP potencialas. Didesnis gyventojų ekonominis aktyvumas sušvelnins visuomenės senėjimo padarinius.

23. Reformos priemonės. Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2743), kuriame numatoma 2006-2008 metais laipsniškai sumažinti esamą 33 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 24 procentų: nuo 2006 m. liepos 1 d. – iki 27 procentų (6 procentiniais punktais) ir nuo 2008 m. sausio 1 d. – iki 24 procentų (3 procentiniais punktais). Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos laikinasis socialinio mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2739), kurio tikslas – užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą. Socialinį mokestį mokės juridiniai asmenys nuo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, kuriam bus taikomas 4 procentų mokesčio tarifas už 2006 metų mokestinį laikotarpį ir 3 procentų mokesčio tarifas už 2007 metų mokestinį laikotarpį. Tai laikinai padidins kapitalo pajamų ribinį mokesčio tarifą 2006 metais iki 19 procentų, 2007 metais – iki 18 procentų.

24. Reformos poveikis. Preliminariu vertinimu, dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos kartu su iš dalies atsveriančių priemonių nustatymu valdžios sektoriaus biudžetas 2006 metais neteks apie 0,09 procento BVP, 2007 metais – apie 0,84 procento BVP, 2008 metais – 1,98 procento BVP.

Sumažėjęs gyventojų pajamų mokesčio tarifas padidins šio mokesčio lankstumą, skatins užimtumo ir potencialaus BVP didėjimą ir didesnes biudžeto pajamas ilguoju laikotarpiu. Laikinai nustatytas socialinis mokestis leidžia pradėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą anksčiau, nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, ir vykdyti su ekonomikos ciklu suderintą fiskalinę politiką. 2007 metais mažinamas, o 2008 metais panaikinamas laikinai įvestas socialinis mokestis leis sušvelninti ciklinį BVP didėjimo lėtėjimą.

Pasaulio banko ES-8 2005 metų I ketvirčio ekonomikos ataskaitoje nurodoma, kad, preliminariu empiriniu vertinimu, mokesčių naštos padidinimas 1 procentiniu punktu sumažina užimtumo didėjimą nuo 0,5 iki 0,7 procentinio punkto. Remiantis šiais tyrimais, preliminariai galima įvertinti, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas vienu procentiniu punktu padidintų potencialų BVP apie 0,3-0,4 procento, o visa reforma - apie 2,7-3,6 procento. Kadangi šiuo metu gamybos veiksnių ribiniai tarifai labai skiriasi, spartus skirtumų mažinimas leis priartėti prie optimalaus gamybos veiksnių panaudojimo, todėl BVP potencialas gali padidėti labiau nei tiesiškai. Stiprus gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas leis sparčiau plėtoti buitines paslaugas, geriau tenkinti namų ūkių poreikius.

Mokesčių reforma sumažins valdžios sektoriaus struktūrines pajamas 2 procentiniais punktais, o BVP potencialas padidės apie 2,7-3,6 procento, todėl mokesčių reforma yra efektyvi ekonominiu požiūriu. BVP potencialo padidėjimas kompensuotų apie pusę mokesčių reformai skirtų valdžios sektoriaus struktūrinių pajamų, todėl ši reforma iš esmės būtų laikinomis mokestinėmis priemonėmis paankstintas mokesčių naštos mažinimas, ateityje finansuojamas dėl bendro produktyvumo didėjimo ir valdžios sektoriaus išlaidų dalies iš BVP mažėjimo.

Daugiabučių namų modernizavimo programa

25. Daugiabučių namų modernizavimo programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839). Joje atsižvelgiama į ES direktyvas, tiesiogiai susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu pastatuose: 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą (SAVE) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo.

Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendina Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslą - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Nurodytosios programos įgyvendinimo laikotarpis – 2005-2020 metai.

26. Esama padėtis. Vis aktualesni tampa racionalaus energijos vartojimo gyvenamuosiuose namuose klausimai, kurių negali išspręsti pavieniai savininkai. Lietuvoje daugiau kaip 60 procentų daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius 4 dešimtmečius. Šiuose daugiabučiuose namuose neekonomiškai vartojama energija (prarandama 20-30 procentų tiekiamos šilumos). Jų eksploatavimas žiemą brangiai kainuoja gyventojams, kurių daugelio pajamos mažos, todėl jie neišgali mokėti už šilumą. Dalį išlaidų šilumai ir karštam vandeniui mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoja valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, kurie gauna šildymo išlaidų kompensacijas, Lietuvoje yra maždaug 7 procentai. Didėjant energijos kainoms, reikėtų daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių šalis importuoja, todėl tai neigiamai atsiliepia mokėjimo balansui.

27. Tikslai. Lietuvos būsto strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų bus atnaujinti ir pagal galimybes bei ekonominį tikslingumą modernizuoti esami daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga. Apie 70 procentų daugiabučių namų numatoma šiluminės energijos santykines sąnaudas sumažinti 10–30 procentų.

Svarbiausias Daugiabučių namų modernizavimo programos tikslas - didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant patalpų šildymo išlaidas, padėti daugiabučių namų savininkams ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms modernizuoti daugiabučius namus, kuriuose jos gyvena.

28. Priemonės. Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių priskiriama: šių namų šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų hermetizavimas ar keitimas, stogų kapitalinis remontas ar rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą), balkonų (lodžų) įstiklinimas, fasadinių sienų apšiltinimas ir sienų konstrukcijų sustiprinimas, stambiaplokščių namų sienų ir siūlių hermetizavimas, rūsių perdangų apšiltinimas, liftų kapitalinis remontas ar keitimas, bendrojo naudojimo elektros instaliacijos keitimas ar pertvarkymas. Programoje numatoma suteikti valstybės paramą daugiabučių namų savininkams, apmokant iki 30 procentų investicijų, panaudotų šiems namams modernizuoti priklausomai nuo projektų energinio efektyvumo. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) numatoma suteikti papildomą paramą: apmokėti joms didžiąją dalį su tuo susijusių išlaidų.

29. Finansavimas. Daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos.

Valstybės parama teikiama daugiabučiams namams, kurie pastatyti iki 1993 metų, modernizuoti.

Daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys investicijų projektus, vykdomus pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą, turi patys sumokėti pradinį įnašą, kuris sudaro ne mažiau kaip 10 procentų numatytos investicijų sumos. Bankai teikia kreditus investicijų projektams įgyvendinti. Suteikiamo kredito dydis negali viršyti 90 procentų investicijų sumos.

Valstybės parama teikiama šiais būdais: apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti priklausomai nuo investicijų projekto energinio efektyvumo; apmokant išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Numatoma, kad įgyvendinant nurodytąją programą iki 2020 metų bus investuota ne mažiau kaip 7 mlrd. litų – palyginimui tai sudarytų 7,9 procento 2008 metų BVP. Iš jų apie 30 procentų išlaidų tektų valstybės biudžetui, teikiant įstatymo numatytą valstybės paramą. Dalį išlaidų tektų finansuoti valdžios sektoriui. Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžete numatyta 6 mln. litų asignavimų nurodytajai programai finansuoti, arba 0,01 procento 2006 metų BVP. Atitinkamai 2007 ir 2008 metais planuojama skirti 15 mln. litų ir 25 mln. litų. Ateityje Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai nurodytajai programai įgyvendinti bus planuojami atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes tenkinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

30. Ekonominis poveikis. Daugiabučių namų modernizavimo programa ilguoju laikotarpiu gerins valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir bus naudinga dėl:

30.1. ateityje mažesnių valdžios sektoriaus išlaidų kompensacijoms už šildymą socialiai remtiniems gyventojams – geriau bus panaudojami valdžios sektoriaus finansai;

30.2. smulkaus ir vidutinio statybų verslo skatinimo;

30.3. mažesnių šalies išlaidų kurui (naudojamam šildymo sezono metu) pirkti - dėl to mažės einamosios sąskaitos deficitas;

30.4. teigiamų socialinių (bus skatinamas nedarbo mažėjimas) ir ekologinių aspektų (bus mažinamas CO₂ išmetimas į atmosferą).

Siekiama atlikti tyrimą, kiek būsto renovavimas padidintų BVP produktyvumą dėl to, kad šildymo paslaugos būtų teikiamos sunaudojant mažiau kuro.

III. VALSTYBĖS FINANSAI

Finansų politikos strategija

31. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, sumažinti struktūrinį deficitą, kad jis neviršytų 1 procento BVP. Bus siekiama, kad ateityje sumažėjus struktūrinių reformų poreikiui valdžios finansai būtų subalansuoti arba pertekliniai. Fiskalinės politikos tikslai yra sugriežtinti, atsižvelgiant į atnaujintą Stabilumo ir augimo paktą bei Bendrąsias ekonominės politikos gaires.

32. Vidutinio laikotarpio fiskalinė politika sieks įgyvendinti šiuos makroekonominės politikos prioritetus:

32.1. užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką;

32.2. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau TUI, sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinę politiką;

32.3. tęsti darbo ir kapitalo apmokestinimą balansuojančią mokesčių reformą;

32.4. toliau skatinti tęsti pradėtas energetikos, žemės ūkio reformas;

32.5. tęsti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą;

32.6. vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais.

33. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą Valiutų valdyba, fiskalinės politikos srityje toliau gerins institucines ilgalaikio taupymo sąlygas, sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, užtikrins sėkmingą struktūrinių reformų baigtį, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankią aplinką verslui, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito tikslui pasiekti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios finansų tvarumą, įgyvendinti.

34. 2006–2008 metais numatomos priemonės. Įgyvendinus gyventojų pajamų mokesčio reformą, t. y. geriau subalansavus kapitalo ir darbo apmokestinimą, susidarys palankesnės sąlygos plėtoti žmogiškąjį kapitalą intensyviai naudojančias šakas ir skatinant kurti naujas darbo vietas įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus darbo rinkoje. Bus užtikrinama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, leistų išvengti prociklinės politikos, sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą ir pelningumą.

Lietuva 2005 metais sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos įtaką valdžios sektoriaus finansams. Tikimasi, kad dėl geresnio mokesčių administravimo 2005 metais pajamų iš mokesčių bus surinkta per 1 procentinį punktą BVP daugiau, nei planuota. Vidutinės trukmės laikotarpiu bus vis geriau surenkami mokesčiai, todėl 2006 metais tikimasi planuojamą pajamų dalį padidinti apie 0,2-0,4 procento BVP; viršplaninės pajamos, kaip ir 2005 metais, bus skirtos fiskalinio deficito užduotims pasiekti. Ir toliau bus siekiama kuo racionaliau panaudoti valdžios sektoriaus išlaidas: bus didinamos investicijos, pagal galimybes bus siekiama didinti sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidų dalį (BVP procentais).

Valdžios sektoriaus nepanaudotas planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio ES paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, kaip ir 2005 metais, numatoma skirti fiskaliniam deficitui mažinti.

Faktiniai balansai ir formuojamo biudžeto įtaka vidutinės trukmės tikslams

35. Sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad pastaraisiais metais vykdyta tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą, pelniusi vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimą, yra įžvalgi ir pragmatiška.

Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2001 metais buvo iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5 procento BVP, 2001 metais jis sumažėjo iki 2 procentų BVP. Lietuva 2002 metais buvo pasiekusi savo vidutinės trukmės tikslą: 2002 metais valdžios sektoriaus struktūrinis fiskalinis deficitas sudarė 0,8 procento BVP. 2004 metais prasidėjusi pensijų reforma ir ES nuosavų išteklių mokėjimas apsunkino galimybes mažinti fiskalinį deficitą sparčiau, todėl 2004 metais valdžios sektoriaus deficitas šiek tiek (iki 1,4 procento BVP) padidėjo, o struktūrinis deficitas padidėjo iki 1,9 procento BVP.

Nors 2005 metais didėja ES paramos lėšų bendrasis finansavimas, sėkmingai vykdoma pensijų reforma ir kitos socialinės programos, numatoma, kad 2005 metais valdžios sektoriaus deficitas bus gerokai mažesnis, nei planuota. Mažinti 2005 metų valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis tapo įmanoma įgyvendinant šioje Programoje numatytas priemones: dėl geresnio mokesčių administravimo pajamų iš mokesčių planas bus viršytas daugiau nei 1 procentiniu punktu BVP, sutaupytos planinės išlaidos sudarys daugiau nei 0,5 procentinio punkto BVP.

Siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu nebūtų peržengta 3 procentų riba ir būtų laikomasi ambicingų socialinių įsipareigojimų ateities pensininkams, po vidutinio laikotarpio sušvelnėjus laikinai ES narystės sukeltai biudžeto naštai ir struktūrinių reformų poreikiui, valdžios sektoriaus deficitą pakeis perteklius.

Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2005–2008 metų laikotarpiu, palyginti su 2004 metais, pasikeis dėl mokesčių reformos įtakos valdžios sektoriaus pajamoms ir išlaidoms.

Daugiametė praktika parodė, kad kasmet sutaupoma planinių kapitalo investicijų dalis sudaro apie 0,5 procentinio punkto BVP, todėl pagal Lietuvos Respublikos biudžeto įstatymo projektą apskaičiuotas deficitas (6 lentelė) gali būti atitinkamai sumažintas, t.y. Lietuva vidutinės trukmės fiskalinio deficito užduotį gali pasiekti anksčiau, nei numatyta šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose biudžeto projektuose.

36. Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl šių veiksnių: lėšų, skirtų pagrindiniam kapitalui formuoti, panaudojimo nukėlimo į 2007–2008 metus, mokestinių priemonių, skirtų darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimui ir konkurencingumo didinimui; užduočių toliau gerinti mokesčių administravimą; Eurostato sprendimo dėl nekilnojamojo turto restitucijos ir atkurtųjų rublinių santaupų grąžinimo gyventojams apskaitos. Tai, kad pensijų reformos išlaidos klasifikuojamos kaip valdžios sektoriaus netenkamos pajamos, o ne kaip lėšos, pervedamos privačiam sektoriui, taip pat mažins valdžios sektoriaus pajamų dalį (BVP procentais). Atsižvelgiant į Eurostato rekomendacijas, šioje Programoje valdžios sektoriui nepriskiriama privačiam sektoriui skirta ES pagalba.

6 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto (S 13) projekcijos 2005–2008 metais (BVP procentais)

	ESS kodas	2004 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
	ESS kodas	rodiklio reikšmė	BVP procentais	BVP procentais	BVP procentais	BVP procentais	BVP procentais
1. Valdžios sektorius	S.13	-888,9	-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
2. Centrinė valdžia	S.1311	-1398,9	-2,2	-1,7	-1,4	-1,3	-1,0
3.Valstijų subsektorius	S.1312	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
4. Vietinės valdžios subsektorius	S.1313	91,8	0,1	0,2	0,0	0,0	0,0
5. Socialinio draudimo fondų subsektorius	S.1314	418,2	0,7	0,0	0,0	0,0	0,0
Valdžios sektorius (S13)
6. Visos pajamos	TR	19855,7	31,8	33,5	33,8	33,3	33,0
7. Visos išlaidos	TE	20744,7	33,2	35,1	35,2	34,6	34,0
8. Grynasis skolinimas/skolinimasis	B.9	-888,9	-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
9. Išlaidos palūkanoms	D.41	623,8	1,0	0,9	0,8	0,8	0,8
10. Pirminis balansas		-265,0	-0,7	-0,9	-0,8	-0,7	-0,4
Pajamos
11. Pajamos iš netiesioginių mokesčių	D.2	6937,5	11,1	11,6	11,6	11,8	12,1
12. Pajamos iš tiesioginių mokesčių	D.5	5464,0	8,8	9,4	9,3	8,6	7,6
13. Kapitalo mokesčiai	D.91	1,7	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
14. Socialinio draudimo įmokos	D.61	5440,0	8,7	8,2	7,9	7,8	7,8
15. Pajamos iš turto	D.4	453,2	0,7	0,6	0,6	0,6	0,6
16. Kitos (16=17-(11+12+13+14+15)		1559,3	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
17. Visos pajamos (17=6)	TR	19855,7	31,8	33,5	33,8	33,3	33,0
p.m.: mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)		12403,2	19,9	21,0	20,9	20,5	19,7
Išlaidos
18. Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P.32	4531,4	7,3	7,1	7,0	6,4	6,1
19. Socialiniai pervedimai natūra	P.31=D.63	6498,1	10,4	9,5	9,9	10,0	9,2
20. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D.62	5653,6	9,1	9,4	9,3	9,3	9,2
21. Palūkanos (21=9)	D.41	623,8	1,0	0,9	0,8	0,8	0,8
22. Subsidijos	D.3	341,6	0,5	0,7	0,7	0,9	0,9
23. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas^*	P.51	2148,7	3,4	4,1	4,5	5,1	5,2
24. Kitos (24=25-(18+19+20+21+22+23)		947,4	1,5	3,4	3,0	2,1	2,7
25. Visos išlaidos (25=7)	TE	20744,7	33,2	35,1	35,2	34,6	34,0
kompensacijos dirbantiesiems	D1	6747,2	10,8	11,0	11,0	10,1	9,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamų dalis (BVP procentais) didės: 2004 metais jos sudarė 31,8 procento BVP, 2005 metais sudarys 33,5 procento BVP, 2006 metais – 33,8 procento BVP. 2007 ir 2008 metais pajamų ir BVP santykis sumažės dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio tarifo ir dėl pensijų reformos atitinkamai iki 33,3 procento BVP ir 33 procentų BVP.

Pajamų iš netiesioginių mokesčių ir BVP santykis išlaikys didėjimo tendenciją per visą vidutinės trukmės laikotarpį. Geresnis mokesčių administravimas didins pajamas iš netiesioginių mokesčių: 2005 metais jos sieks 11,6 procento BVP, o 2007 metais padidės iki 12,1 procento. Dėl geresnio gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio administravimo 2005 metais pajamos iš tiesioginių mokesčių sieks 9,4 procento BVP ir bus 0,6 procento BVP didesnės nei 2004 metais.

Visų valdžios sektoriaus išlaidų dalis dėl fiskalinio deficito strategijos mažėjo iki 33,2 procento BVP 2004 metais. Dėl ES paramos panaudojimo ir vykdomų nacionalinių investicijų 2005 metais išlaidų dalis padidės iki 35,1 procento BVP. Siekiant įgyvendinti su ekonomikos ciklu suderintus fiskalinės politikos uždavinius, valdžios sektoriaus išlaidos 2007 metais turėtų sumažėti iki 34,6 procento BVP. Dėl kolektyvinio vartojimo efektyvumo ir beveik 2006 metų lygio išliksiančio viešojo sektoriaus vidutinio neto darbo užmokesčio (mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, todėl sparčiai didės bruto darbo užmokestis) valdžios sektoriaus išlaidos 2008 metais atitinkamai sumažės iki 34 procentų BVP. Valdžios sektoriaus išlaidų mažėjimas iš esmės nedaro įtakos šioje Programoje beveik 2 procentiniais punktais BVP padidėjusioms išlaidoms investicijoms (lyginami 2004 ir 2008 metai). Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimo kasmet mažinti struktūrinį deficitą maždaug 0,5 procentinio punkto BVP vykdymas nekeičia valdžios finansų kokybės gerinimo planų. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas dėl ES paramos panaudojimo prognozuojamu laikotarpiu turėtų padidėti nuo 3,4 procento BVP 2004 metais iki 5,2 procento BVP 2008 metais. Spartus investicijų didėjimas pagerins valstybės finansų kokybę.

Dėl nuosekliai vykdomos griežtos fiskalinės drausmės einamosios Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos išliks mažiausios ES. Valdžios sektoriaus išlaidų dalį (BVP procentais) šiek tiek padidins Valstybės investicijų programa ir didėjanti ES investicinė parama. Fiskalinė drausmė bus išlaikyta vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinant einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų dalį ir išlaikant socialinių išlaidų dalį didesnę kaip 9 procentai BVP.

Sėkmingai įgyvendinama pensijų reforma leis pasirengti 2050 metams projektuojamos valdžios skolos sumažinimui, paskatins privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis sudarys 0,8 procentinio punkto BVP.

Valdžios sektoriaus išlaidos įmokoms į ES biudžetą didėja 2005-2006 metais ir stabilizuosis ties 1,1 procento BVP.

Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendrojo finansavimo poreikis, paramos žemės ūkio veiklos subjektams didinimas, mokesčių ir pensijų reforma reikalauja papildomų pajamų. Kad būtų pasiekti vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus fiskalinio deficito tikslai, turės sumažėti kolektyvinio vartojimo išlaidų dalis nuo 7,3 procento BVP 2004 metais iki 6,1 procento BVP 2008 metais. Iš nacionalinių šaltinių didinama parama žemės ūkio veiklos subjektams 2005 metais, palyginti su 2004 metais, padidės 0,2 procento BVP ir sieks daugiau kaip 0,4 procento BVP. Sprendimas panaudojant nacionalines lėšas priartinti tiesiogines išmokas žemės ūkio veiklos subjektams iki ES lygio buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1391 „Dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2005 metais“ (Žin., 2004, Nr. 164-5982), kuriame nurodyta, kad 2005 metais tiesioginės išmokos už pasėlius priartinamos iki 60 procentų ES vidurkio.

Dėl sėkmingai vykdomos skolinimosi politikos palūkanų dalis mažės nuo 0,9 procento BVP 2003 metais iki 0,6 procento BVP – 2008 metais.

37. Valdžios sektoriaus subsektorių balansai. Socialinio draudimo fondų biudžetai 2004 metais išliko pertekliniai – užfiksuotas 0,7 procento BVP perteklius.

Geriau administruojamas savivaldybių pajamų surinkimas ir griežta savivaldybių skolinimosi kontrolė lėmė 2004 metais nedidelį bendrą savivaldybių biudžetų perteklių - 0,1 procento BVP. 2004 metais savivaldybių biudžetai gavo pajamų 0,6 procento BVP daugiau, negu buvo planuota.

Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad visą valdžios sektoriaus deficitą 2004 metais sudarė centrinio šalies biudžeto deficitas – 1,35 procento BVP.

Vidutiniu laikotarpiu planuojamas perteklinis arba artimas subalansuotam savivaldybių biudžetas. Dėl vis plėtojamos pensijų reformos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto perteklius sumažės, tačiau dirbančių asmenų skaičiaus ir darbo užmokesčio didėjimo tendencijos leidžia planuoti nedidelį socialinio subsektoriaus biudžeto perteklių.

Centrinės valdžios subsektoriaus deficito mažėjimas lems viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

Valdžios sektoriaus struktūrinio deficito mažinimas maždaug po 0,5 procento BVP skaičiuojamas 10 lentelėje.

Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

38. Pagal šią Programą struktūrinis deficitas vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų cikliškumo prielaidomis: daroma prielaida, kad einamosios išlaidos labai mažai priklauso nuo ciklinių svyravimų.

Maksimalus 2000–2004 metų laikotarpio valdžios sektoriaus deficito ciklinis svyravimas buvo 0,52 procento BVP. Toliau ryžtingai vykdant išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo politiką, bus siekiama, kad valdžios sektoriaus pakoreguotas pagal ciklą deficitas 2005-2008 metais sumažėtų 1 procentiniu punktu ir prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje sudarytų 0,9 procento BVP. Pakoreguoto pagal ciklą deficito mažinimas sudarys sąlygas per ekonominį ciklą nevaržomai pradėti veikti automatiniams stabilizatoriams.

39. Gamybos apimties atotrūkio skaičiavimas. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad šiuo metu gamybos atotrūkis nuo potencialo yra teigiamas, o 2007 metais galima tikėtis ekonominio ciklinio pasikeitimo.

Gamybos atotrūkis 2005 metais sudarys 1,72 procento, 2006 metais – 0,88 procento, 2007 metais – -0,47 procento, 2008 metais – -0,22 procento.

7 lentelė. Ekonomikos ciklai (BVP procentais)

BVP procentais	ESS kodas	2004 metai	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai
1. BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis (procentais)		7,0	7,0	6,0	5,3	6,8
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+)/ skolinimasis (-)		-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
3. Palūkanų mokėjimas		1,0	0,9	0,8	0,8	0,8
4.Potencialus BVP didėjimas (procentais)		7,0	7,0	6,9	6,7	6,5
iš jo:		0,0	0,0	0,0	0,0	0,0
darbo jėga		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
kapitalas		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
technologinė pažanga		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
5. Gamybos apimties atotrūkis		1,7	1,7	0,9	-0,5	-0,2
6. Ciklinė biudžeto komponentė		0,5	0,5	0,2	-0,1	-0,1
7. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2-6)		-1,9	-2,0	-1,6	-1,2	-0,9
8. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (7-3)		-0,9	-1,1	-0,8	-0,3	-1,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Tačiau dėl trumpų duomenų eilučių taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos (pagrįstą NAIRU koncepcija) metodą, Lietuvos gamybos atotrūkis įvertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos laikinai nepriimtinos. Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas – tai, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, jeigu jie rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Taigi taikant abu metodus struktūriniam deficitui skaičiuoti turėtų būti atsižvelgiama į jų trūkumus.

1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų lankstumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimų periodas – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus biudžeto pajamas įvertintas muito, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų lankstumas.

Duomenys, pateikti 8 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios yra pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios pajamos iš degalų, t.y. degalai yra prekė, kurios vartojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Lankstumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Pagal šią Programą deficitas vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: lankstumas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo sulėtėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutinės trukmės laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo.

8 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto pajamų lankstumo įverčiai

ESS ‘95 kodas		Ciklinio lankstumo įverčiai
D.212	Muitai	0,84
D.211	PVM	0,97
D.214	Akcizai	1,36
	iš jų:
	už alkoholį	1,09
	už tabaką	0
	už degalus	1,57
D5	Pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
D61	Socialinės įmokos	0,98
	Einamosios išlaidos	0

Šaltinis – Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių prognozėmis.

12 pav. Struktūrinio ir ciklinio valdžios sektoriaus biudžeto deficito raida 2004–2008 metais

Skolos dydis ir kitimas

40. Valdžios sektoriaus skolos lygis pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo ir 2004 metų pabaigoje sudarė 19,5 procento BVP.

Valstybės skolinimosi apimtį griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienų metų grynojo skolinimosi, savivaldybių skolinimosi ir pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas.

Didžiausią valdžios sektoriaus skolos dalį sudaro centrinės valdžios sektoriaus skola – apie 96 procentus, o savivaldybių ir socialinių fondų – apie 4 procentus.

Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra gana konservatyvi – trumpalaikiai įsipareigojimai (pagal likutinę trukmę) sudaro apie 9 procentus visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – apie 2 procentus visos skolos. Užsienio valiutomis, kurių kursas kinta lito arba euro atžvilgiu, skolos portfelis sudaro tik apie 4 procentus visos skolos. Tokia skolos portfelio struktūra kelia gana nedidelę riziką valstybės finansams.

41. Svarbiausiasis vidutinės trukmės valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų valdymo politikos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų ir valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų finansavimą iš skolintų lėšų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutinės trukmės laikotarpiu, neviršijant nustatytųjų skolos ir skolinimosi limitų, ir laikytis reikalavimų, keliamų ES valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi strategija išliko tokia kaip praeitais metais.

Didžiausia dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio artimiausiais metais susidarys dėl užsienio ir vidaus paskolų grąžinimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficito finansavimo.

Numatoma, kad 2005 metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo likutis sudarys apie 1353 mln. litų. Esant nepalankiai situacijai finansų rinkose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali panaudoti dalį šių lėšų grąžintinai valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti.

43. Vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti šias skolinimosi politikos priemones:

43.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį finansuoti litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones;

43.2. mažinti valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus tomis užsienio valiutomis, kurių kurso kitimas lito ir euro atžvilgiu galėtų sukelti nepageidaujamą skolos valdymo išlaidų kitimą;

43.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį daugiausia finansuoti išleidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose;

43.4. ir vidaus, ir užsienio rinkose išleidžiamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius koncentruoti į dideles emisijas, didinant jų likvidumą;

43.5. valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti naudoti Valstybės iždo vekselius, kredito linijas, atpirkimo sandorius ir kitas trumpalaikio skolinimosi priemones.

44. Valdžios sektoriaus skolos prognozės. Prognozuojama, kad 2005 metais valdžios sektoriaus skolos lygis sumažės iki 19,2 procento prognozuojamo BVP, išliks panašus kaip 2004 metais, vėliau nežymiai pakils iki 19,9 procento prognozuojamo BVP 2006 metais, o vidutinės trukmės laikotarpiu nuosekliai mažės iki 18,9 procento prognozuojamo BVP 2008 metų pabaigoje.

9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

BVP procentais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais
1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	19,5	19,2	19,9	19,8	18,9
2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis	-1,7	-0,3	0,7	-0,1	-0,9
Valdžios sektoriaus skolos pokyčius lemiantys veiksniai
3. Pirminis balansas	0,4	0,6	0,6	0,5	0,2
4. „Sniego gniūžtės“ efektas	-1,0	-0,9	-0,9	-0,7	-1,0
5. Skolos pokyčio koregavimas	-1,2	0	1,0	0,2	-0,1
valstybės skolos numanoma palūkanų norma (procentais)	5,0	4,7	4,5	4,3	4,1
Kiti susiję kintamieji
6. Likvidus finansinis turtas
7. Grynoji skola (7=1-6)

Struktūrinių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams

45. Struktūrinis biudžeto balansas rodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas eliminavus verslo ciklo efektą. 10 lentelė leidžia apskaičiuoti struktūrinio deficito mažėjimą atsižvelgiant į struktūrinius valdžios finansų pokyčius: ES nuosavų išteklių mokėjimo pradžią, ES paramos bendrojo finansavimo pradžią, pensijų reformos plėtrą, mokesčių reformos plėtrą. Taip pat lentelėje atsižvelgiama į laikinas socialinio mokesčio priemones. Atsižvelgiant į šiuos struktūrinius finansų pokyčius ir laikinas priemones, apskaičiuojama, kad valdžios sektoriaus biudžetų planai leis struktūrinį deficitą, koreguotą pagal struktūrines reformas ir laikinas priemones, 2005-2006 metais mažinti apie 0,5 procento BVP, o 2007-2008 metais - apie 1,5 procentinio punkto BVP. 2005-2008 metais Lietuvai prireiks apie 4,2 procentinio punkto BVP papildomų finansinių išteklių naujoms struktūrinėms reformoms vykdyti; vidutiniškai kasmet apie 1 procentinį punktą BVP. Reikiami papildomi finansiniai ištekliai bus gaunami dėl spartaus BVP didėjimo ir geresnio mokesčių administravimo, taip pat 2007-2008 metais numatoma sutaupyti papildomų išlaidų paliekant valdžios sektoriuje vidutinius neto darbo užmokesčius iš esmės 2006 metų lygio. Kadangi mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, sparčiai didės bruto darbo užmokestis.

10 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos ir papildomų lėšų poreikis dėl struktūrinių pokyčių (BVP procentais)

		2003 metais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais
1.	Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis	-1,2	-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
2.	Ciklinis fiskalinis deficitas (-)	0,49	0,50	0,52	0,26	-0,14	-0,06
3.	Struktūrinis fiskalinis deficitas	-1,69	-1,92	-2,04	-1,66	-1,16	-0,92
4.	EB nuosavi ištekliai	0,00	0,66	1,09	1,10	1,09	1,09
5.	ES paramos bendrojo finansavimo poreikis	0,23	0,14	0,26	0,56	0,53	0,49
6.	Pensijų reforma	0,00	0,28	0,48	0,66	0,82	0,80
7.	Mokesčių reforma				0,09	0,84	1,98
8.	Būsto renovavimas				0,01	0,02	0,03
9.	Trumpalaikis pajamų padidėjimas (socialinio mokesčio įvedimas)				-0,53	-0,44	-0,02
10.	Struktūrinis deficitas atėmus ES nuosavų išteklių įmokas, struktūrinių reformų išlaidas, bendrojo finansavimo poreikį ir pajamas, kurios bus negautos arba bus gaunamos laikinai	-1,46	-0,85	-0,20	0,23	1,65	3,32
11.	Kasmetinės struktūrinės valdžios sektoriaus priemonės, įgyvendinančios Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimus		-0,61	-0,66	-0,43	-1,42	-1,66
	BVP projekcijos, mln. litų	56772	62440	68469	75218	81368	89168

IV. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniais planais

Ekonominės raidos rizikos aspektai ir jų poveikis biudžetui

46. Biudžeto projekcijos atliktos pagal ES Komisijos išankstines prognozes, pateiktas iki Konvergencijos programos atnaujinimo.

Vidutiniu laikotarpiu rinkoje vienu procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2006–2008 metais palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant naują skolą) atitinkamai padidėtų: 31 mln. litų, 49 mln. litų ir 72 mln. litų, t.y. vidutiniškai - 0,1 procento BVP.

47. ES paramos panaudojimas yra pakankama priemonė, kompensuojanti BVP didėjimą lėtinančius veiksnius: didesnes išlaidas naftai, pajamų netekimą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo, ūkio ciklinį kitimą po rekordinio kreditų augimo. 2007-2008 metais didelių naftos kainų poveikis BVP didėjimui būtų papildomai kompensuotas dėl ES paramos pagerėjusios ūkio infrastruktūros ir padidėjusių gamybinių pajėgumų.

48. Neišsipildžius prognozėms dėl augimą skatinančių veiksnių, užsitęsęs naftos kainų kilimas gali apie 0,5 procentinio punkto sulėtinti realaus BVP didėjimą, o nepagrįsti lūkesčiai, kad labai didės kainos, galėtų pakeisti vartotojų elgseną ir padidinti nominalaus BVP didėjimą: mažai tikėtina, kad naftos kainos paveiks nominalių mokestinių bazių didėjimą.

BVP didėjimas 2006-2007 metais sulėtėtų laikinai. Vidutinis nagrinėjamo laikotarpio BVP didėjimas išliks artimas potencialiam – daugiau kaip 6 procentai.

Tikėtina, kad dėl spartesnės Lietuvos darbo rinkos integracijos su prekybos partneriais iš ES, darbo užmokestis gali didėti sparčiau nei prognozuojama. Kadangi darbo pajamų ribiniai tarifai yra didesni nei kapitalo pajamų, valdžios sektoriaus mokestinių pajamų dalis (BVP procentais) didėtų sparčiau nei prognozuojama ir sudarytų sąlygas sparčiau gerinti sveikatos apsaugos ir švietimo finansavimą nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto reglamentų. Atsiradus papildomoms pajamoms ir siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, atitinkamai gali būti koreguojamos nuostatos dėl darbo užmokesčio valdžios sektoriuje.

Fiskalinė rizika

49. Prognozuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra: indėlių draudimas, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybės įmonių skolos bankams, santaupų atkūrimas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.

50. Indėlių draudimas. Bendra draudžiamų indėlių suma 2005 m. lapkričio 1 d. buvo 21399,4 mln. litų, arba 31,3 procento BVP.

51. Santaupų atkūrimas. Šie įsipareigojimai 2005 m. lapkričio 1 d. sudarė 1568,6 mln. litų, arba 2,3 procento BVP. 2005 metais pakeistas Lietuvos Respublikos santaupų atkūrimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 118-4266), jame numatytas dar vienas lėšų šaltinis gyventojų atkurtosioms santaupoms grąžinti - tai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) laikantis nustatytųjų skolinimosi limitų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintos lėšos.

52. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. Lėšų poreikis kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti 2005 m. spalio 1 d. sudarė 0,9 procento BVP.

Lėšų poreikis piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2005 m. spalio 1 d. sudarė 0,4 procento BVP.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102-4582) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, o 9 straipsnio 14 dalis numato, kad įvykdant valstybės garantijas nuomininkams turi būti atliktas nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas.

53. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Rizika susijusi su Ignalinos atominės elektrinės veikla ir užsienio finansavimu šiai veiklai nutraukti. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti 2004-2006 metais ES skyrė apie 315 mln. eurų. Lietuvos skaičiavimais, 2007–2013 metais techninėms ir socialinėms-ekonominėms išlaidoms prireiks 950 mln. eurų. Šių išlaidų finansavimas priklausys nuo derybų dėl 2007–2013 metų ES finansinės perspektyvos rezultatų.

54. Valstybės garantijos. Nuo 2003 metų naujos valstybės garantijos neteikiamos, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti.

Paskolų portfelis su valstybės garantija 2005 m. lapkričio 1 d. sudarė apie 1,9 procento BVP. Prognozuojama, kad ši suma vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sumažėti iki 1,2 procento BVP.

55. Paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktos su valstybės garantija paskolos. Siekiant geriau valdyti kredito riziką, valstybės suteiktos paskolos, taip pat paskolos su valstybės garantija skirstomos į 5 rizikos grupes (remiantis komercinių bankų praktika). Rizikos grupė nustatoma atsižvelgiant į skolininko būklę, vertinamą pagal paskolos grąžinimo tvarkingumą, paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus, skolininko finansinės ir ūkinės veiklos būklę, faktinį investicijų projekto vykdymą.

2005 m. birželio 30 d. duomenimis, penktai rizikos grupei priskirtų skolininkų, kuriems suteiktos paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, negrąžinta suma sudarė 341,816 mln. litų. Penktai rizikos grupei priskirtų skolininkų, kuriems suteiktos paskolos su valstybės garantija, negrąžinta suma sudarė 78,117 mln. litų.

Pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. būklę Lietuvos ūkio subjektų, kurių daugiau nei 51 procentas akcijų priklauso valstybei ir kuriems suteiktos paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, negrąžinta suma sudarė 167,022 mln. litų, o ūkio subjektų, kurių daugiau nei 51 procentas akcijų priklauso valstybei, skolų, susidariusių Finansų ministerijai vykdant valstybės garantijas ar skolininkams laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal garantinės rinkliavos ir kitas sutartis, negrąžinta suma sudarė 86,466 mln. litų.

Palyginimas su ankstesniais planais

56. Atsižvelgiant į Statistikos departamento paskelbtus faktinius 2005 metų 9 mėnesių duomenis ir pasikeitus naftos kainų prognozėms, patikslintos BVP prognozės. Patikslinus 2004 metų faktinius duomenis bei atlikus korekcijas, atsižvelgiant į Eurostato paaiškinimą dėl nekilnojamojo turto restitucijos bei atkurtųjų santaupų grąžinimo gyventojams apskaitos, pakito valdžios sektoriaus deficito rodikliai. Projekcijos atliktos pagal ESS’95 apskaitos metodologiją.

11 lentelė. BVP, valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos projekcijų kaita (BVP procentais)^*, ESS ’95 sistema

	ESS kodas	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais
BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis (procentais)
Ankstesnė projekcija		6,5	6,5	6,2	6,0	N.A.
Naujausia projekcija		7,0	7,0	6,0	5,3	6,8
Sumažėjimas (-)/padidėjimas(+)		0,5	0,5	-0,2	-0,7	N.A.
Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas(+) /skolinimasis(-) (BVP procentais)	EDP B.9
Ankstesnė projekcija		-2,5	-2,5	-1,8	-1,5	N.A.
Naujausia projekcija		-1,4	-1,5	-1,4	-1,3	-1,0
Sumažėjimas (-)/padidėjimas(+)		-1,1	-1,0	-0,4	-0,2	N.A.
Valdžios sektoriaus skola (BVP procentais)
Ankstesnė projekcija		20,1	20,9	20,3	20,1	N.A.
Naujausia projekcija		19,5	19,2	19,9	19,8	18,9
Sumažėjimas (-)/padidėjimas (+)		-0,6	-1,7	-0,4	-0,3	N.A.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

V. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

57. Politikos strategija. Vykdant biudžeto sandaros reformą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšų Rezerviniam (stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikos funkcionavimui užtikrinti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – Privatizavimo fondo lėšos. Šių metų lapkričio 1 d. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo 1374,5 mln. litų (2 procentai BVP); iš jų 904,2 mln. litų panaudota grąžintinai valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. 459,2 mln. litų bus grąžinta į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Dėl fiskalinės konsolidacijos Lietuvos valstybės valdymo išlaidų dalis (BVP procentais) tapo viena mažiausių ES. Eurostato duomenimis, 2003 metais ES-15 valstybės valdymui teko 7 procentai BVP, o Lietuvoje - 3,4 procento BVP. Kadangi bus siekiama išlaikyti sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugų kokybę, Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas Lietuvoje šias funkcijas ribos mažiausiai. Nors Lietuvos valdžios sektoriuje perskirstoma BVP dalis buvo trečdaliu mažesnė nei ES-15, energetikai, žemės ūkiui ir transportui, kitai veiklai skiriama BVP dalis buvo artima ES-15 vidurkiui. ES parama ekonominėms fukcijoms skiriamą BVP dalį padidins dar keliais procentiniais punktais.

12 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, suskirstytos pagal funkcijas

BVP procentais	Funkcinės klasifikacijos kodas	2003 metais	2008 metais
1. Valstybės valdymas		3,4	–
2. Krašto apsauga		1,5	–
3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga		1,9	–
4. Energetika, žemės ūkis		4,2	–
5. Aplinkos apsauga		0,4	–
6. Transportas ir ryšiai, kita veikla		0,6	–
7. Sveikatos apsauga		4,3	–
8. Kultūra		0,8	–
9. Švietimas		5,9	–
10. Socialinė apsauga		10,0	–
11. Bendros išlaidos		33,1	34,0

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Valdžios sektoriaus išlaidos

58. Valdžios sektoriaus išlaidų politika. Valdžios sektoriaus išlaidų kitimas tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pokyčių ir fiskalinės politikos tikslų.

Valdžios sektoriaus išlaidos 2000–2004 metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 2000 metais – 39,5 procento, o 2004 metais (išankstiniais Statistikos departamento duomenimis) – 33,2 procento BVP. Šias tendencijas lėmė griežta fiskalinio deficito mažinimo politika ir vis mažesnis valdžios sektoriaus dalyvavimas prekių ir paslaugų rinkoje. Nuolat mažėjo individualaus vartojimo išlaidos (nuo 12,1 procento BVP 2000 metais iki 10,4 procento BVP 2004 metais); kolektyvinio vartojimo išlaidos (nuo 9,5 procento BVP 2000 metais iki 7,4 procento BVP 2004 metais) ir socialinės pašalpos (nuo 10,5 procento BVP 2000 metais iki 9,1 procento BVP 2004 metais). Dėl mažėjusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir palankių sąlygų tarptautinėje vertybinių popierių rinkoje mažėjo ir palūkanos, mokėtinos už valdžios sektoriaus skolą. Valdžios sektoriaus subsidijos 2000–2003 metais svyravo apie 0,8 procento BVP, įstojus į ES dalį nacionalinių subsidijų pakeitė sąjunginės subsidijos, todėl nacionalinių subsidijų sumažėjo iki 0,5 procento BVP.

13 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos 2000–2004 metais (BVP procentais)^*, ESS’95 sistema

Rodikliai	ESS kodas	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais	2004 metais
Visos išlaidos		39,5	35,0	34,1	33,1	33,2
Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P32	9,5	8,1	7,7	7,6	7,4
Individualaus vartojimo išlaidos	P31	12,1	11,9	11,6	10,8	10,4
Kapitalo nusidėvėjimas	K1	2,0	1,8	1,4	1,3	1,3
Socialinės išmokos, išskyrus socialines išmokas natūra	D62	10,5	10,6	9,3	9,1	9,1
Palūkanos	D41	1,7	1,6	1,4	1,3	1,0
Subsidijos	D3	0,8	0,8	0,8	0,8	0,5
Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P51	2,4	2,2	2,9	3,0	3,4
Kitos		4,1	1,7	2,0	1,9	2,7
Biudžeto balansas	B9	-3,5	-2,0	-1,4	-1,2	-1,4

Nuo 2000 metų valdžios sektoriuje mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo išlaidos ir 2001 metais siekė 2,2 procento BVP, o 2002 metais šios išlaidos vėl ėmė sparčiai didėti ir 2004 metais siekė 3,4 procento BVP.

Siekiant efektyviau naudoti ES paramos lėšas, Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 171-6303) Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikta teisė perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių ES paramos ir bendrojo finansavimo programoms bei projektams skirtas lėšas, taip pat lėšas minėtųjų programų ir projektų pridėtinės vertės mokesčiui mokėti, ES paramos programų laikinam lėšų stygiui padengti ir nenumatytoms įmokoms į ES biudžetą panaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartos bei skolintas lėšas. Tai numatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47). Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas leidžia ES paramos bendrai finansuojamoms programoms ir projektams skirtų lėšų nepanaudotus (palyginti su planu) 2004 metų pabaigos likučius naudoti bendrai finansuojamiems projektams kaip specialiųjų programų nepanaudotas lėšas. Taip pat Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme leidžiama ES finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto reikmėms, susijusioms su įmokomis į ES biudžetą ir ES programų finansavimu, ir biudžeto lėšų stygiui dengti, užtikrinant, kad ES finansinės paramos specialiosios programos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku.

Valstybės investavimo strategiją atspindi Valstybės investicijų programa (VIP), kurioje numatomos lėšos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicijų projektų įgyvendinimo terminai. Rengiant Valstybės investicijų programą, pirmenybė teikiama bendrai su ES finansuojamiems, ES reikalavimus atitinkantiems ir krašto apsaugos, kaip kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, plėtojimo investicijų projektams.

Įstojusi į ES, Lietuva gauna ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų, kurių naudojimo strategija ir priemonės numatytos atitinkamai Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD), ir Sanglaudos fondo strategijoje 2004–2006 metams, patvirtintoje finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 (Žin., 2004, Nr. 33-1071). ES struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra ES struktūrinės politikos finansinės priemonės, skirtos valstybių narių prioritetiniams projektams iš dalies finansuoti. Lietuvos 2004–2006 metų BPD nustato ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją, prioritetus ir priemones, o Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategija – Sanglaudos fondo ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją ir projektus.

59. Tikslai. Lietuvos Respublikos biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro integralią sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (atitinkančioje ir Lisabonos strategijos tikslus), BPD, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, regionų plėtros planuose, stojimo į ES ir NATO dokumentuose. Sudarant Lietuvos Respublikos 2006–2008 metų valstybės biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiais tikslais (prioritetais), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 221 (Žin., 2005, Nr. 30-944):

59.1. stiprinti Lietuvos įtaką formuojant ES ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais ir siekti dalyvauti euro zonoje nuo 2007 metų;

59.2. plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį;

59.3. siekti darnaus vystymosi ir tolygesnės regioninės socialinės ekonominės plėtros;

59.4. užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą;

59.5. siekti tolygios kaimo ekonominės ir socialinės plėtros, užtikrinti modernaus, kooperuoto ir konkurencingo žemės ūkio ir integruoto maisto sektoriaus formavimą;

59.6. užtikrinti nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą;

59.7. didinti užimtumą, užtikrinti teisingus darbo santykius, tinkamas darbo sąlygas ir mažinti socialinę atskirtį;

59.8. stiprinti šalies intelektualinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo;

59.9. plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, skatinti visuomenės teisinį švietimą;

59.10. užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir tinkamą ES išorinių sienų Lietuvoje apsaugą;

59.11. užtikrinti subalansuotą viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

60. Numatomos priemonės. 2005–2008 metais numatoma:

60.1. savivaldybėse galutinai pertvarkyti biudžetą į programinį;

60.2. pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendrojo finansavimo poreikius;

60.3. sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo efektyviau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas;

60.4. gerinti savivaldybių finansų valdymą;

60.5. gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą;

60.6. baigti privatizuoti valstybei priklausantį turtą;

60.7. efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, siekiant mažinti papildomą krūvį biudžetui, galintį atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO.

61. Toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas pagal ES valstybėse narėse taikomą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir prognozavimo metodologiją, gerinant techninę bazę ir keliant specialistų kvalifikaciją.

Vykdant biudžeto reformą, tobulinama biudžeto ir ES pagalbos derinimo schema. Planavimo srityje toks derinimas jungia BPD rengimą, biudžeto ciklą, investicijų planavimą.

Atnaujinta ir Strateginio planavimo metodika, siekiant derinti skirtingos trukmės strategijas ir biudžeto procesus.

Nepanaudotas valdžios sektoriaus planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio ES paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, numatoma skirti papildomai fiskaliniam deficitui mažinti.

Valdžios sektoriaus pajamos

Mokesčių sistemos reforma

62. Mokesčių sistemos reforma vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatas dėl mokesčių politikos.

Siekdamas tobulinti mokesčių sistemą ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatas dėl mokesčių politikos – užtikrinti geresnį darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balansą, tap pat palaipsniui mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą, Lietuvos Respublikos Seimas 2005 metų birželio mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos laikinąjį socialinio mokesčio įstatymą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2741).

63. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai. Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame numatoma 2006-2008 metais palaipsniui sumažinti esamą 33 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 24 procentų: nuo 2006 m. liepos 1 d. – iki 27 procentų (6 procentiniais punktais) ir nuo 2008 metų – iki 24 procentų (3 procentiniais punktais).

64. Lietuvos Respublikos laikinasis socialinio mokesčio įstatymas. Esami ir būsimi biudžeto įsipareigojimai neleidžia tuo pačiu laiku priimti sprendimų dėl mokesčių tarifų mažinimo ir kitų mokestinių nuostatų pakeitimo, turėsiančio neigiamą poveikį biudžetui, neįvedus kompensuojamųjų priemonių. Taigi pereinamuoju laikotarpiu numatomos laikinosios priemonės, leisiančios vykdyti gyventojų pajamų mokesčių reformą. Tuo tikslu 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais įvedamas laikinasis socialinis mokestis.

Pagal šį įstatymą siekiama užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą, nes priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias palaipsniui mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, valdžios sektoriaus biudžetas jau 2006 metais neteks apie 489 mln. litų pajamų. Tokia staigi biudžeto pajamų netektis galėtų neigiamai atsiliepti iš biudžeto finansuojamų programų, tarp jų socialinių programų ir priemonių (užimtumo didinimo, efektyvios socialinės paramos užtikrinimo, socialinių paslaugų plėtros, socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinės integracijos ir kitų), vykdymui. Pajamos, gautos iš laikinojo socialinio mokesčio, turėtų padėti užtikrinti tinkamą minėtųjų socialinių programų ir priemonių finansavimą.

Laikinąjį socialinį mokestį juridiniai asmenys mokės nuo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, kuriam bus taikomas 4 procentų mokesčio tarifas už 2006 metų mokestinį laikotarpį ir 3 procentų mokesčio tarifas - už 2007 metų mokestinį laikotarpį. Mokesčio bazė bus skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytus principus, todėl iš esmės apmokestinimo laikinuoju socialiniu mokesčiu išimtys bus analogiškos apmokestinimo laikinuoju pelno mokesčiu išimtims.

65. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama suvienodinti verslo sąlygas komercinės-ūkinės veiklos subjektams, t.y. išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti mokesčiu ne tik juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, naudojamą jų ekonominei ir individualiai veiklai, taip pat pereiti prie tarptautinėje nekilnojamojo turto apmokestinimo praktikoje taikomų mokesčio vertės nustatymo principų.

Juridiniai asmenys mokestį mokės ne tik už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir jiems neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudoti nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims. Antra, nekilnojamojo turto mokestine verte bus laikoma to turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą, išskyrus tam tikrus atvejus.

66. Mokesčių reformos finansavimas. Preliminariais skaičiavimais, dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos valdžios sektoriaus biudžetas 2006-2008 metais neteks: 2006 metais – 489 mln. litų (0,65 procento BVP), 2007 metais – 1063 mln. litų (1,31 procento BVP), 2008 metais – 1802 mln. litų (2,02 procento BVP) gyventojų pajamų mokesčio. Negautas valdžios sektoriaus pajamas dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio tarifo kompensuos įvestas naujas socialinis mokestis, skaičiuojamas nuo juridinių asmenų apmokestinamojo pelno. Prognozuojama, kad iš socialinio mokesčio Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2006-2008 metais papildomai gaus apie 780 mln. litų pajamų: 2006 metais – apie 400 mln. litų, 2007 metais – apie 360 mln. litų, 2008 metais – apie 20 mln. litų. Teigiamą poveikį taip pat turės nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas - nuo 2006 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokestis bus mokamas ne tik už įmonėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir už gyventojams nuosavybės teise priklausantį komerciniams tikslams naudojamą nekilnojamąjį turtą.

VI. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS

67. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Lietuva 2005 metais parengė valstybės finansų tvarumo kompleksinę biudžetinę projekciją (toliau vadinama – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų sistemos, sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo sistemos tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti atitinkamus veiksmus šių sistemų stabilumui ateityje užtikrinti.

Projekcijos pagrindas – Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija laikotarpiui iki 2050 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2004 iki 2050 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,9 mln., arba 16,4 procento. Be to, sumažės 0-14 metų gyventojų – nuo 17,7 iki 13,7 procento, darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų – nuo 67,3 iki 59,6 procento, o senyvų gyventojų (65 metų ir vyresnių) padaugės nuo 15 procentų iki 26,7 procento.

68. 14 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų) ilgalaikio tvarumo projekcijos laikotarpiui iki 2050 metų. Projekcijos parengtos remiantis pradiniais 2000 ir 2004 metų statistikos duomenimis ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato pateiktomis 2005–2050 metų ekonominėmis ir užimtumo prognozėmis. Sveikatos apsaugos bei ilgalaikės sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidų projekcijos parengtos remiantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato Visuomenės senėjimo darbo grupės metodika, naudota 2001 metais atliekant analogiškas 15 ES valstybių projekcijas. Išlaidų nedarbo išmokoms, kurios priskiriamos 14 lentelėje kitoms su amžiumi susijusioms išlaidoms, projekcija parengta pagal metodiką, kuria naudotasi 2003 metais atliekant 15 ES valstybių projekcijas.

Lentelėje pateiktos socialinės apsaugos pensijų - socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų) išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų. Valstybinės pensijos finansuojamos tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Išlaidos valstybinių pensijų sistemai didės – nuo 0,58 procento BVP 2004 metais iki 1,42 procento BVP 2050 metais.

69. Pagal atliktas projekcijas, mažėjant vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų ir daugėjant senyvų gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir sveikatos apsaugai, mažės – švietimui: 2004-2050 metais išlaidos pensijoms padidės 1,94 procento BVP, išlaidos sveikatos apsaugai - 0,83 procento BVP, išlaidos švietimui sumažės 1,79 procento BVP, išlaidos nedarbo išmokoms sumažės 0,07 procento BVP. Iš viso su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 0,91 procento BVP.

70. Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, todėl 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma ir 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatomos priemonės, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis ateityje pensijų sistemos stabilumui užtikrinti (žr. poskyrį „Pensijų sistemos reforma“).

71. Švietimo išlaidų projekcijoje – šių išlaidų mažėjimas, nes mažės mokinių pagrindinio (ISCED 1, 2) ir vidurinio ugdymosi (ISCED 3, 4) lygiuose: 7-18 metų gyventojų 2050 metais, palyginti su 2004 metais, sumažės 46,12 procento, o švietimo išlaidos - 38,7 procento, arba 1,79 procentinio punkto BVP.

72. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos projektuojamu laikotarpiu padidės 2,54 procentinio punkto BVP – nuo 33,22 procento BVP 2004 metais iki 35,76 procento BVP 2050 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis buvo fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2008 metų, padidės 1,63 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidės 1,23 procento BVP – nuo 31,8 iki 33,03 procento. Jeigu su amžiumi nesusijusios išlaidos nebūtų fiksuojamos 2008 metų lygio ir būtų atsižvelgiama į vėliau kintančią investicijų ir pajamų dalį BVP, ilgalaikio finansų tvarumo projekcijos būtų priimtinesnės.

73. Jeigų būtų projektuojama atsižvelgiant į 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatomą pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų vyrams ir moterims, šiuo metu apskaičiuota valdžios sektoriaus tvarumui būtina apie 2,6 procento BVP pirminio pertekliaus užduotis būtų iš esmės sumažinta. ES Komisijos skaičiavimai rodo, kad nesugriežtinus planuojamos fiskalinės politikos arba nebaigus spręsti visuomenės senėjimo pasekmių valdžios finansams problemos, valdžios sektoriaus skola 2050 metais priartėtų prie 80 procentų BVP. Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatytų priemonių įgyvendinimas užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

14 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas

BVP procentais	2000 metais	2004 metais	2005 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
Visos išlaidos	39,13	33,22	35,06	33,69	33,34	34,51	35,76
Iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:		15,99	15,65	14,83	14,48	15,65	16,90
išlaidos pensijoms	8,01	7,11	6,85	6,75	7,21	8,22	9,05
išlaidos socialinės apsaugos pensijoms	8,01	7,11	6,85	6,75	7,21	8,22	9,05
išlaidos senatvės ir išankstinėms pensijoms	7,07	5,93	5,65	5,59	5,98	6,81	7,33
kitos pensijos (invalidumo, našlių ir našlaičių)	0,94	1,18	1,19	1,16	1,24	1,41	1,72
profesinės pensijos (valdžios sektoriaus)	–	–	–	–	–	–	–
sveikatos apsauga		4,13	4,15	4,25	4,45	4,60	4,96
ilgalaikė sveikatos priežiūra		0,46	0,47	0,48	0,52	0,56	0,69
Švietimo išlaidos^*		4,62	4,53	3,74	2,75	2,77	2,83
Kitos išlaidos, susijusios su amžiumi^**	0,19	0,13	0,12	0,09	0,07	0,06	0,06
Išlaidos palūkanoms	1,74	1,00	0,87	N.A	N.A	N.A	N.A
Visos pajamos	35,58	31,80	33,53	33,03	33,03	33,03	33,03
Iš jų pajamos iš turto	1,16	0,73	0,63	0,60	0,60	0,60	0,60
Iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos)	7,09	6,70	6,66	6,32	6,08	5,97	6,14
Pensijų rezervinis turto fondas	0,13	1,30	N.A.	N.A	N.A	N.A	N.A
iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas^***	0,00	0,30	0,74	4,29	14,02	28,01	52,76
Prielaidos
Darbo produktyvumo didėjimas		6,2	6,3	5,3	3,6	2,7	1,7
Realus BVP didėjimas		7,0	6,7	6,4	3,0	1,9	0,4
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	82,6	83,7	84,2	85,6	87,6	88,0	86,3
Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	74,5	75,0	75,6	77,8	81,4	82,2	79,7
Darbo jėgos aktyvumas, iš viso (20–64 metų)	78,3	79,2	79,7	81,5	84,4	85,0	83,0
Nedarbo lygis^****	16,7	11,9	11,2	8,9	7,0	7,0	7,0
65 metų ir vyresni gyventojai, iš visų gyventojų	14,2	15,0	15,2	16,1	17,5	21,4	26,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.

74. Nurodytus 14 lentelėje socialinio draudimo fondų rezervus sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Užimtumo fondo rezervai (apskaičiuojami pagal ES nacionalinių sąskaitų sistemą), kurių pagrindas – ilgalaikis materialusis ir finansinis turtas (pateikiami tik faktiniai 2000-2004 metų rodikliai, žr. 15 lentelę). Pensijų sistemos I pakopos II ramsčio sukauptas privačių pensijų fondų finansinis turtas pateiktas 14 lentelėje: 2050 metais apie 53 procentus BVP sudarysiantis finansinis turtas bus iš esmės sukauptas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimo į privačius pensijų fondus.

15 lentelė. Socialinio draudimo fondo rezervai

(likvidus finansinis turtas, finansinės sąskaitos) mln. litų

Kodas		2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais	2004 metais
AF.21	Pinigai	30,26	–	–	–	–
AF.22	Pervedami indėliai	–	–	–	–	–
AF.29	Kiti indėliai	58,39	73,87	153,9	294,11	622,66
AF.331	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas; iždo vekseliai	–	–	–	–	–
AF.332	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas; obligacijos	–	–	–	–	–
AF.34	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas; išvestiniai finansiniai instrumentai	–	–	–	–	–
AF.511	Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai (kotiruojamos akcijos)	–	–	–	–	–
AF.512	Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai (nekotiruojamos akcijos)	22,76	17,5	13,65	12,98	12,98
AF.52	Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai (kolektyvinio investavimo fondų akcijos)	–	–	–	–	–

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

VII. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ GERINIMAS

75. Privataus ir viešojo sektorių partnerystė. Siekiant skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kaip alternatyvų finansavimo būdą, ir sudaryti šiam procesui įgyvendinti reikalingas teisines, finansines ir administracines sąlygas, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente įsteigtas naujas Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymo ir koordinavimo padalinys, kurio artimiausias uždavinys – parengti teisinę bazę, viešojo ir privataus sektorių projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūras, integruojant jas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą.

Finansų ministerija šiuo metu rengia Viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros Lietuvoje koncepcijos, kurią numatoma patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, metmenis. Minėtos koncepcijos projektas buvo pateiktas derinti ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms bei asociacijoms ir šiuo metu tikslinamas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

76. Strateginio planavimo gerinimas. Pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), institucijos, rengdamos 2006-2008 metų strateginius veiklos planus (ir atitinkamai programas), turi nustatyti ne tik produkto, bet ir efekto bei rezultato kriterijus. Metodika reglamentuoja strateginių planų, tiesiogiai susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto formavimo procesu, rengimą. Padarius šios metodikos pakeitimus, į vieną sistemą siejami patvirtinti nauji svarbiausieji šalies planavimo dokumentai (Bendrasis programavimo dokumentas, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), taip tobulinama strateginio planavimo sistema.

VIII. STRUKTŪRINĖS reformos

Pensijų sistemos reforma

77. Padėties apžvalga. Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema veikia einamojo finansavimo principu. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas atskirtas nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Moterų senatvės pensijos amžius iki 1995 metų buvo 55 metai, vyrų – 60 metų. Nuo 1995 metų senatvės pensijos amžius kasmet buvo ilginamas, kol pasieks senatvės pensijos amžių: moterims – 60 metų (2006 metais), vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius (2003 metais). 2005 metais moterų senatvės pensijos amžius – 59 metai 6 mėnesiai, vyrų – 62 metai 6 mėnesiai.

Pensijų socialinio draudimo įmokos tarifas 2004 metais sudarė 25,9 procento pensijų draudimu apdraustojo darbo užmokesčio.

78. Reformos tikslas. Pagrindinis pensijų sistemos reformos tikslas – nuo 2004 metų įsteigti I pakopos II ramsčio pensijų kaupimo sistemą, sudarančią Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę individualiai kaupti dalį privalomųjų socialinio draudimo įmokų senatvei.

79. Reformos priemonės. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 metų gruodžio mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 123-5511), kuriame numato, kad:

79.1. pensijų sistemos reformos pradžia – 2004 metų sausio 1 diena;

79.2. dirbantys asmenys savanoriškai sprendžia, ar pageidauja kaupti dalį privalomųjų socialinio draudimo įmokų asmeninėje sąskaitoje privačiuose pensijų fonduose;

79.3. įmokų į pensijų fondus dydis – 5,5 procento (2004 metais – 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 metais – 5,5 procento) dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Ši einamojo finansavimo įmokų tarifo dalis bus pervedama į privačius pensijų fondus;

79.4. bendras valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas (34 procentai) nedidės.

Apskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas kaupimo pakopos dalyviams už tuos metus, kai jie dalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (papildoma senatvės pensijos dalis) bus sumažinamos proporcingai įmokos kaupimui dydžiui;

79.5. pensijų kaupimą atlieka gyvybės draudimo įmonės ir valdymo įmonės. Įstatymai joms numatė papildomus veiklos reikalavimus (licencijavimas, kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo likvidumas, pensijų kaupimo dalyvių turto atskyrimas nuo pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto, investiciniai reikalavimai). 2005 metais veikia 11 įmonių, teikiančių pensijų kaupimo paslaugą.

80. Numatoma, kad:

80.1. esamiems ir būsimiems pensininkams turėtų būti užtikrintas šiuo metu veikiančios pensijų sistemos, pagrįstos einamųjų įmokų principu, funkcionavimas. 2003-2005 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos prisijungė per 684 tūkstančius apdraustųjų socialiniu draudimu (54,7 procento). Atsižvelgiant į šį skaičių, planuojama, kad 2006 metais iš valstybinio socialinio draudimo įmokų pensijų kaupimo fondams bus pervesta apie 497 mln. litų. Prognozuojama, kad 2006 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos papildomai prisijungs iki 10 procentų apdraustųjų. Dėl padidėjusio dalyvių skaičiaus ir didėjančio draudimo įmokų kaupimui tarifo 2007 metais į pensijų fondus būtų pervesta apie 665 mln. litų;

80.2. pajamos, kurių dėl pensijų reformos vykdymo neteks Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, bus finansuojamos iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Numatyta dalį netenkamų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų finansuoti dalimi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pertekliaus, susidariusio dėl trumpalaikio demografinės būklės pagerėjimo.

81. Reformos poveikis. Įgyvendinus pensijų sistemos reformą, Lietuvoje pradėjo veikti trijų pakopų pensijų sistema, kurią sudaro einamojo finansavimo, pensijų kaupimo (kaupiant dalį privalomųjų socialinio draudimo įmokų) ir savanoriškų įmokų kaupimo pensijų pakopos – išplėsta ilgalaikio taupymo ir investavimo infrastruktūra. Pensijų sistemos reforma didina finansinių rinkų likvidumą, skatina spartesnę ekonomikos plėtrą. Nors dėl pensijų reformos įgyvendinimo trumpuoju laikotarpiu susidarys didesnis fiskalinis deficitas, lėšos, sukauptos pensijų fonduose, sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams ilgalaikėje perspektyvoje.

Nepaisant to, kad pensijų sistemos reforma – I pakopos II ramsčio pensijų kaupimo sistemos sukūrimas – sumažino visuomenės senėjimo procesų poveikį pensijų sistemos finansiniam tvarumui, pensijų keitimo dydžio problema išlieka aktuali. 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatytos priemonės, kurios leistų padidinti pensijų santykinį dydį ir užtikrinti pensijų sistemos finansinį tvarumą. Numatoma, kad 2005–2015 metais socialinio draudimo pensijos bus taip didinamos, kad pakeitimo norma (bruto) nuosekliai didėtų nuo 31,3 iki 42 procentų, o 2012–2026 metais būtų nuosekliai didinamas išėjimo į pensiją amžius: moterims po 4 mėnesius per metus, vyrams po 2 mėnesius per metus, kol abiejų lyčių asmenų senatvės pensijos amžius 2026 metais pasieks 65 metus. Didinant išėjimo į pensiją amžių, turi būti parengtos papildomos užimtumo didinimo priemonės, kurios sudarytų galimybę vyresniems asmenims likti aktyviais darbo rinkos nariais.

16 lentelė. Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykio prognozė

	2004 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60/62,5 metai, procentais	76	75,2	81,9	100	123,5
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 65/65 metai, procentais	76	75,2	69,9	81	98,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vykdant pensijų kaupimo reformą ir ilginant išėjimo į pensiją amžių, socialinio draudimo pensijų biudžetas būtų pakankamai gerai subalansuotas ilguoju laikotarpiu (žr. 13 pav.).

13 pav. Socialinio draudimo fondo pensijų biudžeto balansas, BVP procentais, jeigu didinama pensijos pakeitimo norma derinama su išėjimo į pensiją amžiaus didinimu

Sveikatos apsaugos sektoriaus reformos

82. Siekiant plėtoti sveikatos priežiūrą, apimančią sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, ligų nustatymą laiku, gydymą, sergančiųjų medicininę ir socialinę reabilitaciją, be to, ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą – pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą, numatomi šie prioritetai:

82.1. įgyvendinti visuomenės sveikatos reformą;

82.2. spartinti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimą;

82.3. įgyvendinti nacionalinę vaistų politiką;

82.4. plėtoti sveikatos draudimo sistemą.

83. Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, siekiama: modernizuoti šalies visuomenės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir taip priartinti visuomenės sveikatos priežiūrą prie bendruomenės, racionalizuoti teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, greitai reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes.

84. Įgyvendinant nacionalinę sveikatos priežiūros sektoriaus reformą, siekiama dviejų vienas kitą papildančių tikslų:

84.1. didinti sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumą, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, diegiant naujas šiuolaikines medicinos technologijas sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos medicinos specialistai;

84.2. priderinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų – užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač kaimo vietovėse.

85. Siekiant šiuos tikslus įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147) patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija. Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos dviem etapais: I etapas – 2003–2005 metai, II etapas – 2006–2008 metai. Įgyvendinant šią strategiją, siekiama užtikrinti geresnį gyventojų asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikių tenkinimą, geresnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą, racionalesnį išteklių naudojimą, sprendžiamos problemos, susijusios su lėšų sveikatos apsaugai poreikio didėjimu. Daugiau lėšų ateityje reikės dėl gyventojų senėjimo, didėjančių vaistų ir gydymo priemonių kainų, didėjančio sveikatos priežiūros įstaigų renovacijos ir jų įrangos atnaujinimo poreikio, būtinumo didinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus. Numatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos II etapo nuostatoms įgyvendinti prireiks apie 571 mln. litų (165,4 mln. eurų).

86. Struktūrinių fondų parama 2004–2006 metais Lietuvos sveikatos apsaugai skiriama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), kuriam Europos Komisija pritarė 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004) 2120. Parama skiriama dviem veiklos kryptims: kardiologinės sveikatos priežiūros sistemai stiprinti ir bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūrai plėtoti ir modernizuoti. ES struktūrinių fondų parama šiuo programavimo laikotarpiu – 34,3 mln. eurų. Valstybės kapitalo investicijų lėšomis įgyvendinamos tęstinės ir naujos sveikatos programos, diegiamos naujos medicinos technologijos, atnaujinamos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriama nacionalinė e. sveikatos sistema. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojami valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo projektai.

87. Įgyvendinant Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. IX-1604 (Žin., 2003, Nr. 56-2488), siekiama užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs, efektyvūs ir įperkami vaistai. Parengtas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektas. Šio įstatymo pagrindiniai tikslai yra: sureguliuoti farmacijos praktiką ir farmacinę veiklą, jų licencijavimą, vaistinių preparatų ir medicininės paskirties produktų registravimą, pateikimą į rinką, kokybės kontrolę, tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinių tyrimų ir farmakologinio budrumo principus, vaistinių preparatų kainodarą, reklamą ir informacijos apie juos teikimą. Skatinant racionalų valstybės lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, naudojimą, vaistų kompensavimo sistemos skaidrumą, siekiama, kad ateityje kompensuojamuosius vaistus gautų kuo daugiau ligonių ir sergančiųjų kuo įvairesnėmis ligomis, kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildomas naujais ligoniams reikalingais preparatais.

88. Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, diegti veiksmingesnes lėšų naudojimo formas.

89. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, 2006 metais sudarys 611,1 mln. litų, palyginti su 2005 metais, padidės 7,2 procento (įmoka už vieną asmenį padidės nuo 264,2 lito 2005 metais iki 304,4 lito 2006 metais).

17 lentelė. Numatomos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto 2005-2008 metų pajamos ir išlaidos

	2005 metais		2006 metais		2007 metais		2008 metais
	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
Pajamos	2360,8	3,4	2870,3	3,8	3056,5	3,8	3234,7	3,6
Išlaidos	2360,8	3,4	2870,3	3,8	3056,5	3,8	3234,7	3,6

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija.

Darbo rinka

90. Pagrindinis Lietuvos užimtumo politikos prioritetas, nustatytas Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019) (toliau vadinama – programa), – skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Programoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutarties 125 straipsnio nuostatas ir įgyvendindama valstybių narių užimtumo politikos gaires, 2005–2008 metais vykdys užimtumo politiką, kurios tikslai yra:

90.1. 1 tikslas - pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti daugiau žmonių, užtikrinant jiems geros kokybės ir saugų užimtumą, modernizuojant darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemas;

90.2. 2 tikslas - gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti;

90.3. 3 tikslas - mažinti struktūrinį nedarbą, daugiau investuojant į žmones.

91. Programoje pateiktos konkrečios užimtumo politikos priemonės, kurios bus vykdomos siekiant minėtųjų tikslų. Preliminarus lėšų poreikis nacionalinėms priemonėms įgyvendinti 2005–2008 metais – 2262,8 mln. litų, iš jų 796,7 mln. litų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, 138,7 mln. litų – Užimtumo fondo, 1327,4 mln. litų – ES struktūrinių fondų parama.

92. Kad būtų pasiektas visiškas užimtumas, numatoma išlaikyti didelį moterų ir pagyvenusių (55–64 metų) asmenų užimtumą, kartu vykdyti kitų gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą skatinančią politiką. Numatoma pasiekti 70 procentų užimtumą, sumažinti ir stabiliai išlaikyti nedidelį nedarbą – ne daugiau kaip 6–7 procentų per artimiausius 12–15 metų.

93. Objektyviai išnagrinėjus pagrindines užimtumo problemas, priimtus svarbius strateginius dokumentus, programas ir ES Tarybos rekomendacijas Lietuvai, Lietuvos užimtumo vidutinės trukmės siekiai 2005–2008 metais yra šie:

18 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos užimtumo siekiai 2005–2008 metais (procentais)

Gyventojai	Užimtumas
Gyventojai	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais
15–64 metų gyventojai	62,5	64,0	65,0	66,0
moterys	58,4	58,8	59,2	59,7
55-64 metų gyventojai	47,2	47,5	48,0	48,5

Šaltiniai: Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

94. Taip pat numatoma:

94.1. sudaryti sąlygas, kad šalyje 2005–2008 metais būtų sukurta ne mažiau kaip 150 tūkstančių naujų darbo vietų;

94.2. sumažinti iki 2010 metų jaunimo nedarbą 15 procentų, ilgalaikį nedarbą – 3,5 procento ir pasiekti, kad nedarbas neviršytų 8 procentų;

94.3. pasiekti iki 2013 metų, kad nė viename Lietuvos regione nedarbo lygis nebūtų daugiau kaip 35 procentais didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį.

Švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

95. Siekiant sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus švietimo, mokslo ir eksperimentinės plėtros rezultatais ir pačiam investuoti į šią veiklą, plėtojant viešojo sektoriaus šios srities pajėgumus, nustatyti tokie pagrindiniai makroekonominės politikos uždaviniai:

95.1. nustatyti prioritetines ūkio, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos kryptis;

95.2. aktyviau remti verslo atliekamus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skatinti glaudesnį verslo bendradarbiavimą su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir kompetencijos tinklais;

95.3. didinti aukštojo mokslo sistemos efektyvumą, gerinti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės ir verslo poreikius, pasiūlą;

95.4. didinti mokslo ir studijų sistemos veiklos, susijusios su švietimu, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, efektyvumą ir atitiktį šalies ūkio poreikiams.

96. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489) patvirtintos Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa. Šiuo metu rengiama Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos įgyvendinimo II etapo programa.

97. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos ir Valstybinės švietimo strategijos tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391) patvirtinta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, kurios tikslai – investicijų kryptingumas ir veiksmingumas, mokymosi visą gyvenimą laidavimas, socialiai teisingų mokymosi galimybių sudarymas, pilietinei visuomenei ir rinkos ūkio poreikiams tapati švietimo kokybė, prisidedanti prie užimtumo garantavimo. Įgyvendinant šią programą, keičiami valdymo ir finansavimo būdai, didinami švietimo darbuotojų atlyginimai, diegiamos naujos švietimo paslaugos, modernizuojamas ugdymo ir studijų turinys, plėtojama švietimo darbuotojų kvalifikacija.

Smulkus ir vidutinis verslas

98. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104 (Žin., 2005, Nr. 126-4491) patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginės kryptys ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonės, kuriose išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros prioritetai ir priemonės jiems įgyvendinti. Numatoma tobulinti šio verslo teisinę ir ekonominę aplinką, gerinti finansinę paramą jam, ugdyti verslumą regionuose, skatinti šio verslo konkurencingumą.

Kartu pripažįstama, kad siekiant išlaikyti esamas Lietuvos ūkio ir ekonomikos augimo tendencijas reikia aktyvinti inovacinius ir technologijų plėtros procesus ne tik smulkaus ir vidutinio verslo, bet ir stambiose įmonėse, veikiančiose ir pramonės, ir paslaugų sektoriuose.

Kadangi Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonės įmonių labai nedaug, nepaprastai svarbu į šios gamybos plėtrą įtraukti mokslo institucijas. Siekiant didinti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonei priskirtinų sektorių plėtrą ir tradicinių sektorių inovacinį potencialą, būtina stiprinti nacionalinę inovacijų sistemą ir didinti jos efektyvumą.

99. Svarbiausieji Lietuvos inovacijų politikos principai nustatyti Inovacijų versle programoje ir Investicijų versle programos įgyvendinimo 2003–2006 metų priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911 (Žin., 2003, Nr. 71-3225). Programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas veikiančioms įmonėms atsinaujinti ir steigtis naujoms modernioms įmonėms, taip pat sudarant sąlygas įmonėms geriau naudoti mokslo potencialą didelei pridėtinei vertei kurti ir konkuruoti pasaulio rinkose.

Kad daugėtų inovatyvių įmonių, ir toliau reikės gana daug lėšų inovacijų skatinimo paslaugoms teikti, palankiai aplinkai kurti, įmonių taikomųjų mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų projektams įgyvendinti. Be nacionalinių lėšų, nuo 2004 metų Lietuvos įmonės gali pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Kaip tiesioginę paramą verslui 2004–2006 metais numatyta skirti daugiau kaip 100 mln. eurų įmonių plėtros, modernizavimo, inovacijų, turizmo ir kitiems projektams remti. Įmonių projektams remti 2004–2005 metais jau skirta daugiau kaip 57 mln. eurų. Taigi, atsižvelgiant į esamą ir planuojamą struktūrinių fondų lėšų inovacijoms, moksliniams tyrimams dydį, būtų galima prognozuoti gana didelį teigiamą šios finansinės paramos poveikį ir mokslinio tyrimo institucijų, inovacijų skatinimo infrastruktūros plėtrai, ir įmonių konkurencingumo bei ekonomikos augimui.

Verslo, inovacijų ir naujausių technologijų plėtrai skatinti Lietuvoje kuriama viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra, kuriai priskirtinos įvairių tipų pelno nesiekiančios įstaigos, atliekančios su ekonomine plėtra, verslo skatinimu, technologijų ir inovacijų plėtojimu susijusias funkcijas. Lietuvoje 2005 metų viduryje veikė 6 mokslo ir technologijų parkai, Lietuvos inovacijų centras, 42 verslo informaciniai centrai, 7 verslo inkubatoriai, kitos įstaigos. Ši viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai, ir dauguma jos įstaigų tik pradeda veikti, taigi daugiausia dėmesio skiriama jų fizinės infrastruktūros plėtrai, techninės bazės stiprinimui, kompetencijos ugdymui, pasirengimui teikti geros kokybės paslaugas, partnerystės su kitomis organizacijomis užmezgimui ir visuomenės pripažinimo pelnymui.

Siekdama sudaryti palankesnes mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo sąlygas, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ garantuoja bankui dalį smulkaus ir vidutinio verslo subjekto paskolos (iki 80 procentų) ir kompensuoja iki 50 procentų garantuotos paskolos palūkanų. 2004 metais patikslinti garantijų teikimo nuostatai, kuriuose numatyta galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektams imti paskolas su valstybės garantija ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamiems projektams įgyvendinti, padidinta garantuojama paskola, kartu suteikiamos garantijos. Taip sudarytos sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams sėkmingiau pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir padidintos verslo plėtros galimybės.

Be to, 2004 metų I ketvirtį pasirašyta sutartis su Europos investicijų fondu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojimų pergarantavimo, tai leido suteikti daugiau garantijų už smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paskolas.

Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ paslaugų poreikis didėja: per 2005 metų 9 mėnesius išduotos 169 garantijos už 59,7 mln. litų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paskolų, t. y. atitinkamai 36 procentai (garantijų) ir 82,5 procento (paskolų) daugiau nei tokį pat 2004 metų laikotarpį. Įgyvendinus verslo projektus, kuriems per 2005 metų 9 mėnesius paimtos paskolos su uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, numatoma sukurti apie 798 naujas darbo vietas, t. y. 11,9 procento daugiau negu per tokį pat 2004 metų laikotarpį.

100. Lietuvai aktyviai dalyvaujant Europos Komisijos įgyvendinamoje daugiametėje įmonių (ypač mažųjų ir vidutinių) ir verslininkystės programoje, toliau plėtojamas dialogas su Europos investicijų fondu dėl priemonių smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybėms plėsti.

Žemės, maisto ūkis ir kaimo plėtra

101. Nors žemės ūkyje ir maisto pramonėje sukuriama bendroji pridėtinė vertė sudaro vis mažesnę šalies pridėtinės vertės dalį, pastaruosius trejus metus žemės ūkio produkcijos gamyba ir našumas padidėjo. Kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, konkurencingo žemės ūkio ir maisto sektoriaus kūrimas ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra:

101.1. įgyvendinamos žemės ūkio veiklos subjektų pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės (tiesioginės išmokos pagal supaprastintą schemą, kvotų, intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo sistemos, importo (eksporto) mechanizmai, produktų tiekimo rinkai standartai ir kita);

101.2. įgyvendinamos Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinėse nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101-4550), numatytos priemonės (ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais, žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, agrarinė aplinkosauga, restruktūrizuojamų pusiau natūrinių ūkių rėmimas, ES standartų laikymasis);

101.3. diegiamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės (investicijos į žemės ūkio valdas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas, kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas, miškų ūkis, LEADER+ pobūdžio priemonė, mokymas bei trys žuvininkystės priemonės);

101.4. taikomos valstybės pagalbos priemonės (teikiama valstybės parama geros kokybės produktų gamybai plėtoti, kokybės įvertinimo sistemai kurti ir diegti, veisliniams gyvuliams, sertifikuotai augalų dauginamajai medžiagai įsigyti, žemdirbių mokymo ir konsultavimo paslaugoms gauti ir kitoms priemonėms);

101.5. baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudos formavimu užtikrinant ekologinį kraštovaizdžio stabilumą ir reikiamos kaimo infrastruktūros plėtrą. Išspręstas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo Lietuvos juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams klausimas;

101.6. skatinama konkurencingo maisto ūkio plėtra, jis restruktūrizuojamas, užtikrinamas saugaus maisto tiekimas rinkai, atliekama maisto kontrolė visoje grandinėje „nuo lauko iki stalo“;

101.7. stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai, kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas.

19 lentelė. Numatomos priemonės strateginiams žemės ūkio politikos tikslams pasiekti

Priemonė	Lėšos
	2005 metais		2006 metais		2007 metais		2008 metais
	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
1. Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-195,8	-0,3	-289,1	-0,4	-277,5	-0,3	-572,4	-0,6
B.1. Pajamos	521,8	0,8	599,1	0,8	704,5	0,9	758,2	0,9
B.2. Išlaidos	717,6	1,0	888,2	1,2	982,0	1,2	1330,6	1,5
2. Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-94,4	-0,1	-112,1	-0,1	-110,8	-0,1	-104,1	-0,1
B.1. Pajamos	0,5	0,0	0,7	0,0	0,7	0,0	0,7	0,0
B.2. Išlaidos	94,9	0,1	112,8	0,1	111,6	0,1	104,9	0,1
3. Žemės valdymas ir administravimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-158,3	-0,2	-187,4	-0,2	-178,9	-0,2	-353,4	-0,4
B.1. Pajamos	0,09	0,0	0,06	0,0	0,04	0,0	0,04	0,0
B.2. Išlaidos	158,4	0,2	187,5	0,2	179	0,2	353,5	0,4
4. Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-79,9	-0,1	-90,1	-0,1	-75,5	-0,1	-74,8	-0,1
B.1. Pajamos	6	0,0	7,1	0,0	7,1	0,0	7,1	0,0
B.2. Išlaidos	85,9	0,1	97,1	0,1	82,6	0,1	81,9	0,1
5. SAPARD
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-36,9	-0,1	–	–	–	–	–	–
B.1. Pajamos	111,1	0,2	–	–	–	–	–	–
B.2. Išlaidos	147,9	0,2	–	–	–	–	–	–
6. Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės^*
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-208,5	-0,3	-233,2	-0,3	–	–	–	–
B.1. Pajamos	725,1	1,1	801,4	1,1	–	–	–	–
B.2. Išlaidos	933,6	1,4	1034,7	1,4	–	–	–	–
7. Bendras tiesioginis poveikis biudžetui
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-773,7	-1,1	-911,9	-1,2	-642,8	-0,8	-1104,8	-1,2
B.1. Pajamos	1364,5	2,0	1408,4	1,9	712,4	0,9	766,1	0,9
B.2. Išlaidos	2138,2	3,1	2320,3	3,1	1355,2	1,7	1870,9	2,1

Šaltinis – Žemės ūkio ministerija.

102. Siekiant įgyvendinti žemės ūkio politikos strateginius tikslus ir būti lygiaverčiais partneriais ES rinkoje, ir toliau numatoma finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nacionalines tiesioginių išmokų priemokas, kurių dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (laikantis principo, kad tiesioginių išmokų priemokų dalis iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neturi didėti), valstybės pagalbos žemės ūkiui priemones, suderintas su Europos Komisija (neviršijant šiai pagalbai Kaimo rėmimo programoje skirtų asignavimų), žemės reformos, melioracijos, rinkų plėtros, infrastruktūros, kokybės valdymo, mokslo ir švietimo, informacijos bei kitus poreikius ir užtikrinti struktūrinės paramos ir kaimo plėtros priemonių bendrąjį finansavimą.

103. Pradedamas rengti naujasis Kaimo plėtros 2007–2013 metų planas, pagal kurį bus naudojamos Europos žemės ūkio fondo lėšos kaimo plėtrai.

104. Vykdant kaimo plėtros politiką 2007–2013 metais, numatoma siekti trijų pagrindinių tikslų – didinti žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą, puoselėti aplinkosaugą ir kraštovaizdį per paramą žemės išteklių valdymui, skatinti gyvenimo kokybės gerinimą ir ekonominės veiklos įvairovę kaime.

Kitos struktūrinės prekių ir paslaugų rinkų reformos

105. Toliau įgyvendinamos kitos struktūrinės reformos, veikiančios valstybės finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

106. Aplinkos apsaugos politika. Siekiant iki 2015 metų užtikrinti gerą vandens būklę visuose Lietuvos vandens telkiniuose, toliau vykdoma vandens išteklių apsaugos valstybinio reguliavimo reforma, kurią įvykdžius vandens ištekliai bus valdomi pagal upių baseinų rajonus. Užtikrinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio vystymosi tolygumą ir efektyvumą visuose šalies regionuose, parengtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (vandentvarkos) įstatymo projektas. Iš esmės vandens sektorių numatoma pertvarkyti keičiant vandens paslaugų valdymą – sudarant sąlygas vandens tiekėjams stambėti, kartu įgyvendinant sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principus.

Siekiant Lietuvoje sukurti efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuriamos 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų, kurių diegimas ir plėtojimas daugiausia finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo lėšų. Iki 2010 metų numatoma įrengti 11 regioninių sąvartynų ir uždaryti daugiau kaip 800 šiuo metu veikiančių, bet aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų. Vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sistemų kūrimas regioniniu pagrindu leis sumažinti investicinių lėšų poreikį, atpiginti sistemų eksploatavimą ir sumažinti paslaugų kainą, taip pat padidinti probleminių teritorijų konkurencingumą.

Siekiant taupyti energiją ir žaliavas, plėtojamas antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų srautų – elektros ir elektroninės įrangos atliekų, buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldai ir panašiai), naudotų padangų, buityje susidarančių pavojingų atliekų – atskiras surinkimas ir paruošimas.

Siekiant efektyviai tvarkyti pavojingas atliekas, iki 2009 metų ketinama įgyvendinti pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje investicinį projektą – pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, įrengti pavojingų atliekų sąvartyną ir uždaryti odų pramonės sąvartyną Aukštrakiuose.

Įgyvendinant Kioto protokolo ir ES reikalavimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, 2004 metais parengtas Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų planas, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686 (Žin., 2005, Nr. 6-166), ir aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764; 2005, Nr. 137-4948) patvirtinta Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarka, kuri iš esmės įteisino prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais leidimais sistemą.

Įgyvendinant principą „teršėjas moka“, pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą nuo 2003 metų įvestas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis. Šiuo mokesčiu apmokestintos visų rūšių pirminės užpildytos pakuotės ir kai kurie gaminiai, įstatyme aiškiai nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė už gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Priėmus 2005 metais Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 7 straipsnių ir 3, 4 priedėlių papildymo ir pakeitimo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 47-1560), nuo 2006 metų bus apmokestintos visos pakuotės. Nuo 2004 metų pradėta vykdyti Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa, kurios pagrindinis tikslas – finansuoti atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemų plėtros projektus.

20 lentelė. Numatomos 2005–2008 metų nacionalinio biudžeto pajamos iš mokesčių už aplinkos teršimą

Mokestis	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais
Mokestis už vandens teršimą, mln. litų	11	11,5	12	12,5
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis, mln. litų	8,3	6	5	5
Mokestis už oro teršimą, mln. litų	22	23	24	25
Iš viso: mln. litų BVP procentais	41,3 0,1	40,5 0,1	41 0,1	42,5 0,1

Šaltinis – Aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyti 2005–2009 metų mokesčio už teršalus, išmetamus iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą ir vandenį, tarifai visu šiuo laikotarpiu išliks tokie kaip 2004 metais, mobiliems taršos šaltiniams šis mokestis nuo 2005 metų sumažėjo apie 10 procentų. Taigi minėtuoju laikotarpiu verslo išlaidos ir prekių bei paslaugų kainos neturėtų didėti.

107. Transporto sektorius. Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr.79-2860), nustatytos svarbiausiosios transporto plėtros prioritetinės kryptys ir du pagrindiniai artimiausio laikotarpio Lietuvos transporto sektoriaus prioritetiniai tikslai:

107.1. modernizuoti transeuropinio transporto tinklo Lietuvos teritorijoje infrastruktūrą (kelių, geležinkelių, vandens transporto ir civilinės aviacijos);

107.2. rekonstruoti vietinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą.

Restruktūrizuojant ir atveriant konkurencijai geležinkelių transporto sektorių, turi būti atsižvelgta į ES valstybių narių nacionalinių rinkų specifiką, siekiant užtikrinti pavienių valstybių narių ir visos ES ne tik ekonominius, bet ir politinius bei saugumo interesus. Lietuvai labai svarbus prioritetas – infrastruktūros šiaurės–pietų ašyje sukūrimas. Tai sudarytų realias technines sąlygas integruotis į ES geležinkelių tinklą ir geležinkelių transporto paslaugų rinką, galimybes sukurti tinkamas sąlygas konkuruoti ir atsirasti naujiems vežėjams. Pats svarbiausias transporto infrastruktūros projektas – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ (Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis), per Lenkiją jungsiančio Baltijos valstybes su Vakarų Europa, tiesimas. Šiuo metu neužtikrinama geležinkelio transporto sklandi veikla dėl skirtingų europinės vėžės Vakarų Europos valstybėse ir rusiškosios vėžės Baltijos valstybėse pločių, todėl labai svarbu nutiesti modernų geležinkelį, užtikrinantį greitą ir patogų susisiekimą tarp Baltijos valstybių ir Vakarų Europos administracinių, ekonominių ir kultūros centrų. Atsižvelgiant į dideles šio projekto įgyvendinimo išlaidas, ketinama pritraukti ir privataus kapitalo investicijų.

21 lentelė. Numatomų prioritetinių transporto sektoriaus tikslų įverčiai, mln. litų

Priemonė	2005 metais		2006 metais		2007 metais		2008 metais
Priemonė	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
1. Modernizuoti transeuropinio transporto tinklo Lietuvos teritorijoje infrastruktūrą (kelių, geležinkelių, vandens transporto ir civilinės aviacijos)
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-81,1	-0,1	-56,8	-0,1	-43,5	-0,1	-94,2	-0,1
B.1. Pajamos	374,3	0,5	356,7	0,5	493,9	0,6	563,0	0,6
B.2. Išlaidos	455,4	0,7	413,4	0,5	537,4	0,7	657,2	0,7
2. Rekonstruoti vietinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-107,6	-0,2	-154,6	-0,2	-123	-0,2	-110	-0,1
B.1. Pajamos	100,7	0,1	200	0,3	100	0,1	47	0,1
B.2. Išlaidos	208,2	0,3	354,6	0,5	223	0,3	157	0,2
Bendras tiesioginis poveikis biudžetui
Pajamos	475,0	0,7	556,7	0,7	593,9	0,7	610,0	0,7
Išlaidos	663,7	1,0	768,1	1,0	760,4	0,9	814,2	0,9

Šaltinis – Susisiekimo ministerija.

108. Energetikos sektorius. Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema veikia lygiagrečiai su Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemomis. Siekiant įsilieti į bendrą ES elektros rinką, toliau atliekami elektros energetikos tinklų sujungimo darbai. Parengta Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studija. Pagal šią studiją projekto kaina – 434 mln. eurų. Kad projektas būtų ekonomiškai gyvybingas, reikėtų 267 mln. eurų ES finansinės paramos. Kaip alternatyva Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo projektui plėtojamas Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo projektas. Taip būtų sukurtas mažasis Baltijos žiedas ir Baltijos valstybės įsitrauktų į ES bendrą rinką per „Nordpool“ sistemą. Baltijos valstybėms būtų užtikrintas patikimesnis elektros energijos tiekimas po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. 2004 metais pradėtas įgyvendinti bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos elektros energijos tinklų sujungimo projektas, leisiantis Baltijos valstybių elektros energetikos rinką sujungti su Skandinavijos elektros energetikos rinka.

Įgyvendinant 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatas, buvo parengtas naujas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo projektas. Iki Ignalinos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus sustabdymo (2005 metais) bendras gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje didėjo po 2–5 procentus kasmet, prognozuojama, kad 2006 metais bus suvartota 3,5 mlrd. kub. metrų, 2007 metais – apie 3,8–4 mlrd. kub. metrų dujų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos dujų tiekimo tinklas nesujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, taigi nėra alternatyvaus dujų tiekimo, ieškoma galimybių Lietuvos gamtinių dujų tinklus sujungti su Vakarų Europos valstybių dujų tinklais ir plėtoti tranzitinius dujotiekius.

Apie 88 procentus šalies naftos produktų poreikio tenkina akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, tik apie 12 procentų naftos produktų importuojama. Pastaraisiais metais vidutiniškai apie 75 procentai šios įmonės produkcijos eksportuojama. Pastaruosius 3 metus benzino ir dyzelino bendras vartojimas padidėjo apie 6 procentus, o mazuto – sumažėjo, nes padidėjo jo kaina, sugriežtinti vartojimo aplinkosauginiai reikalavimai. Taigi daugiau vartota švaresnio kuro – gamtinių dujų.

Siekiant patikimai aprūpinti šalies ūkį naftos produktais, sudaromos 90 dienų valstybės naftos produktų ir naftos atsargos. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. valstybė jau buvo sukaupusi naftos produktų atsargų 67 dienoms. Valstybės naftos produktų atsargoms sukaupti ir tvarkyti 2006–2009 metais prireiks apie 185 mln. litų, iš jų talpykloms, kuriose laikomos valstybės naftos produktų atsargos, rekonstruoti 2006–2009 metais – apie 16 mln. litų.

22 lentelė. Numatomų priemonių įverčiai

Priemonė	2005 metais		2006 metais		2007 metais		2008 metais
Priemonė	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
1. Privalomųjų naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas
B.2. Išlaidos	21,0	0,03	53,0	0,07	58,0	0,07	58,0	0,07
2. Degalų talpyklų rekonstravimas
B.2. Išlaidos	–	–	8,0	0,01	4,0	0,01	4,0	0,01
Bendras tiesioginis poveikis biudžetui
Išlaidos	21,0	0,03	61,0	0,08	62,0	0,08	62,0	0,07

Šaltinis – Ūkio ministerija.

______________

^* Mokėjimai iš ES biudžeto (be mokėjimų į ES biudžetą).

^* SVKI, neįskaitant maisto produktų, degalų bei tepalų ir administruojamųjų kainų.

^* ESS – Europos sąskaitų sistema.

^* Pažymėti skaičiai mažėtų, jeigu ES parama būtų panaudojama lėčiau, nei numatyta prielaidose.

^* Lietuvos konvergencijos 2005 metų programa, sausio mėnuo.

^* Statistikos departamento duomenys.

^* Išskyrus išlaidas mokėjimams namų ūkiams ir privačioms institucijoms bei tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms.

^*** Pensijų sistemos I pakopos II ramsčio privačiuose pensijų fonduose sukauptas finansinis turtas.

^**** Naujausi duomenys rodo, kad nedarbas bus mažesnis.

^* Nurodytos Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente („Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioritetas) ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų plane atitinkamiems metams patvirtintos sumos. Į skaičiavimus neįtrauktos pagal 2007–2013 metų finansinę perspektyvą kaimo plėtrai ir žuvininkystei tenkančios lėšos, nes derybos vis dar vyksta.