LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ

 

2004 m. vasario 27 d. Nr. 3D-72

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnio 17 dalimi bei atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus,

1. Tvirtinu Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarką ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-245);

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 4 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-246);

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 353 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 4 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-4009).

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72

 

MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ NUSTATYMO TVARKA IR MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos vadovaujantis 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus, V skyriaus nuostatomis.

2. Šios tvarkos tikslas – išskirti mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kurioms gresia pavojus būti apleistoms ir kur atsiranda būtinybė išsaugoti kaimą, bei mažiau palankias ūkininkauti vietoves su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis. Priklausomai nuo derybų su Europos Sąjungos Komisija, mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės gali būti keičiamos.

 

II. MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

 

3. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos pagal šiuos kriterijus:

3.1. mažo našumo žemės ūkio naudmenų, įvertintų ne daugiau kaip 32 našumo balais, dalis žemės ūkio naudmenose yra 20 proc. didesnė negu vidutiniškai šalyje;

3.2. grūdinių augalų derlingumas mažesnis negu 80 proc. šalies vidurkio;

3.3. gyventojų tankumas mažesnis negu 50 proc. šalies vidurkio;

3.4. vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas yra 0,5 proc. ir daugiau;

3.5. darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis didesnė negu 15 proc.

 

Mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo rodikliai

 

Kriterijai

Šalies vidurkis

Rodiklis

 

Mažo našumo žemės ūkio naudmenų dalis žemės ūkio naudmenose, proc.

19 proc.

³ 23 proc.

 

Grūdinių augalų derlingumas, t/ha

2,7 t/ha

£ 2,18 t/ha

 

Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2

30,7 gyv./km-2

£ 15,4 gyv./km2

 

Vidutinis metinis gyventojų. skaičiaus regresas, proc.

-0,7 proc

> 0,5 proc.

Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc.

12,3 proc.

> 15 proc.

 

4. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės išskiriamos savivaldybių ir seniūnijų lygmeniu. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskiriamos tos savivaldybės, kurios atitinka visus 3 punkte išvardytus atrankos kriterijus. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės, nepriskirtos savivaldybių lygmeniu, išskiriamos seniūnijų lygmeniu, atsižvelgiant į 3 punkte išvardytus kriterijus, išskyrus 3.2 punktą.

 

III. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS SAVIVALDYBIŲ LYGMENIU

 

5. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtos savivaldybės:

 

Savivaldybės

Mažo našumo žemių dalis žemės ūkio naudmenose, proc.

Grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2

Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc.

Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas, proc.

Žemės ūkio naudmenų plotas, ha

Anykščių r.

28,9

1,99

12,1

30,0

-1,8

96097

Elektrėnų

40,4

1,90

15,4

17,6

-0,9

24958

Ignalinos r.

30,9

1,50

10,2

29,5

-1,5

60065

Lazdijų r.

36,8

2,18

15,3

24,9

-1,2

57392

Molėtų r.

37,5

1,17

13,1

44,9

-1,6

62675

Plungės r. *

34,8

1,98

15,4

42,0

-0,2

55068

Rietavo

30,9

2,08

11,3

47,0

-0,9

21253

Rokiškio

23,0

1,90

11,7

58,2

-1,5

98591

Šalčininkų r*.

33,6

1,62

18,4

25,8

-1,1

64690

Širvintų r.

28,6

2,12

14,1

26,8

-1,2

49571

Švenčionių r.

32,3

1,45

8,2

31,3

-1,4

45537

Telšių r.

25,7

2,11

13,3

45,6

-0,7

72063

Trakų r.

40,4

1,13

14,5

16,6

-0,6

37146

Ukmergės r.

23,6

1,81

14,3

34,3

-1,2

74489

Utenos r.

37,8

1,78

13,2

51,8

-0,5

60882

Varėnos r.

37,1

1,77

9,1

21,7

-1,2

46841

Zarasų r.

37,1

1,48

10,2

31,2

-1,1

49041

Iš viso

 

 

 

 

 

976359

* Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirtos ir Plungės r. bei Šalčininkų r. savivaldybės. Jos neatitiko vieno iš demografinių rodiklių, tačiau pagal gamtinę specifiką yra svarbios kraštovaizdžio, bioįvairovės, gyvūnijos apsaugos požiūriu.

 

IV. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS SENIŪNIJŲ LYGMENIU

 

6. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtos seniūnijos:

 

Seniūnijos

Mažo našumo žemių dalis žemės ūkio naudmenose, proc.

Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2

Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc.

Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas, proc.

Žemės ūkio naudmenų plotas, ha

Alytaus r.

 

 

 

 

 

Daugų

25,9

14,2

19,5

-3,9

8101

Raitininkų

37,5

12,4

53,4

-2,6

4196

Jonavos r.

 

 

 

 

 

Dumsių

57,3

10,8

22,8

-0,7

1656

Upninkų

39,2

10,9

19,7

-1,7

5089

Kauno r.

 

 

 

 

 

Zapyškio

51,6

14,9

28,4

-0,5

3627

Kaišiadorių r.

 

 

 

 

 

Nemaitonių

26,0

15,1

48,6

-2,7

4187

Palomenės

25,0

12,3

42,0

-5,6

6925

Paparčių

25,5

12,9

57,8

-1,4

4529

Prienų r.

 

 

 

 

 

Stakliškių

34,7

13,4

45,0

-1,3

10846

Klaipėdos r.

 

 

 

 

 

Dovilų

29,8

15,3

28,5

-19,4

8294

Raseinių r.

 

 

 

 

 

Šiluvos

44,9

14,4

52,9

-2,8

8737

Skuodo r.

 

 

 

 

 

Barstyčių

24,0

8,1

55,1

-1,8

4643

Notėnų

23,0

14,8

80,8

-1,7

6569

Kazlų Rūdos

 

 

 

 

 

Jankų

37,8

9,19

59,6

-4,0

4216

Šakių r.

 

 

 

 

 

Lekėčių

45,7

10,8

44,6

-1,3

2369

Vilkaviškio

r.

 

 

 

 

Vištyčio

50,9

9,3

34,7

-2,5

7093

Gražiškių

23,1

10,1

69,7

-0,6

8254

Kupiškio r.

 

 

 

 

 

Kupiškio

23,0

15,1

15,7

-0,5

15473

Panevėžio r.

 

 

 

 

 

Karsakiškio

26,2

10,6

34,7

-0,5

11225

Akmenės r.

 

 

 

 

 

Kruopių

23,0

11,9

33,6

-7,3

6738

Kelmės r.

 

 

 

 

 

Vaiguvos

27,2

14,7

61,9

-2,9

5477

Užvenčio

23,2

14,9

56,5

-0,5

13279

Kražių

30,8

9,9

57,5

-0,5

14997

Šaukėnų

23,0

15,2

56,5

-0,9

11846

Pakražančio

23,3

14,8

60,8

-0,6

9955

Radviliškio r.

 

 

 

 

 

Šiaulėnų

27,0

11,9

50,6

-2,1

9823

Jurbarko r.

 

 

 

 

 

Viešvilės

24,6

13,6

24,2

-0,6

2521

Šilalės r.

 

 

 

 

 

Bijotų

31,1

15,2

74,7

-0,9

4510

Palentinio

33,7

11,6

61,1

-3,8

1842

Žadeikių

25,1

14,4

50,7

-0,8

2962

Tauragės r.

 

 

 

 

 

Gaurės

44,8

12,1

41,7

-1,4

7702

Batakių

40,4

14,3

47,2

-4,1

5119

Lauksargių

27,0

14,4

65,3

-2,1

5143

Žygaičių

26,2

12,6

72,9

-1,7

10869

Mažeikių r.

 

 

 

 

 

Sedos

31,8

15,4

35,5

-2,0

7254

Vilniaus r.

 

 

 

 

 

Sužionių

28,9

13,5

46,2

-0,7

7988

Iš viso

 

 

 

 

254054

 

V. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS, KURIOSE ŪKININKAVIMUI ĮTAKĄ DARO GAMTINĖS KLIŪTYS

 

7. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirtos tos vietovės, kurioms įtaką daro specifinės gamtinės kliūtys ir kuriose ūkininkavimas turi būti tęsiamas, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai potvynių užliejamos vietovės ir intensyvaus karsto vietovės.

8. Potvynių užliejamos vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba kuriose yra reali šių potvynių grėsmė. Potvynių užliejamoms vietovėms priskiriamos savivaldybės ir seniūnijos, kuriose potvynių užliejami žemės ūkio naudmenų plotai užima 20 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto.

 

Potvynių užliejamos vietovės

 

Savivaldybės ir seniūnijos

Žemės ūkio naudmenų plotas, ha

Potvynių užliejamų žemių plotas, ha

Šilutės r.

80900

30145

Pagėgių

37613

10805

Klaipėdos r.

 

 

Priekulės seniūnija

7912

2057

Iš viso

126425

43007

9. Intensyvaus karsto vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia intensyvaus karsto reiškiniai. Intensyvaus karsto vietovėms priskiriamos seniūnijos, kuriose karsto reiškiniai užima 20 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto.

 

Intensyvaus karsto vietovės

 

Seniūnijos

Žemės ūkio naudmenų plotas, ha

Intensyvaus karsto žemių plotas, ha

Biržų r.

 

 

Pabiržės sen.

7253

6669

Širvenos sen.

18413

6829

Pasvalio r.

 

 

Pasvalio sen.

10993

4567

Krinčino sen.

8283

2072

Iš viso

44942

20137

______________