Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ, SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA, TINKLO PERTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2008 m. spalio 1 d. Nr. 989
Vilnius
Atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolą Nr. 24-325, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą (pridedama).
2. Pavesti:
2.1. Švietimo ir mokslo ministerijai parengti šiuo nutarimu patvirtintame Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane numatytais terminais šio plano įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2.2. Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų, Endokrinologijos, Kardiologijos, Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutams, dalyvaujant Kauno medicinos universitetui, iki 2009 m. balandžio 1 d. pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai siūlymus dėl šių institutų integravimosi į Kauno medicinos universitetą modelio.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008
m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989
VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ, SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA, TINKLO PERTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planas (toliau vadinama – šis planas) parengtas vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), Pasaulio banko studija „Lietuva kelyje žinių ekonomikos link“ (2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos studija „Siūlymai Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“ rekomendacijoms įgyvendinti“ (2004 m.), Lietuvos parlamentinių partijų 2007 m. birželio 14 d. susitarimu „Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos“, Europos Komisijos 2007 m. balandžio 4 d. priimta žaliąja knyga „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“, Europos Sąjungos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (toliau vadinama – CREST) ekspertų grupės rekomendacijomis, parengtomis remiantis 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa (patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
2. Šiuo metu Lietuvoje yra 17 valstybės mokslo institutų ir 18 universitetų mokslo institutų (toliau dažniausiai vadinama – mokslo institutai) (čia nenagrinėjama valstybės mokslo įstaigos statusą turinčių institucijų situacija). Esminis valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto valdymo skirtumas yra tai, kad valstybės mokslo institute trečdalį tarybos narių skiria steigėjas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė) arba jo įgaliota institucija, o universiteto mokslo institute – universiteto senatas. Kitus tarybos narius abiem atvejais išsirenka mokslo instituto mokslo darbuotojai.
3. Net 30 mokslo institutų yra fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų sričių, 4 mokslo institutai – humanitarinių mokslų srities, vienas institutas – socialinių mokslų srities. Istoriškai dauguma fizinių ir technologijos mokslų sričių mokslo institutų buvo įkurta tam, kad atliktų mokslinius tyrimus Sovietų Sąjungos pramonės ir gynybos reikmėms. Bendru mokslo ir studijų sistemos kontekstu įvairiose mokslo srityse skiriasi ir mokslo institutų svarba. 2004–2006 metais biomedicinos mokslų srities mokslo institutai pagamino apie 55 procentus visos šalies biomedicinos mokslų srities mokslinės produkcijos, fizinių mokslų srities – atitinkamai apie 45 procentus, humanitarinių mokslų srities – apie 37 procentus, technologijos mokslų srities – apie 29 procentus, socialinių mokslų srities – apie 3 procentus. Pažymėtina, kad visų mokslo sričių, išskyrus humanitarinių mokslų sritį, mokslinės produkcijos produktyvumo rodikliai (taškais) mokslo institutuose žemesni nei universitetuose. Vertinant Mokslinės informacijos instituto duomenų bazių straipsnių, tenkančių 1 sąlyginiam mokslininkui (sąlyginis mokslininkas lygus mokslininko etatui, arba trečdaliui dėstytojo su moksliniu ar pedagoginiu vardu etato), vidutinis rodiklis mokslo institutuose yra 0,4 straipsnio, o universitetuose – 0,5 straipsnio.
4. Geografiškai mokslo institutai įsikūrę Vilniuje ir Kauno regione, išskyrus porą išimčių. Vilniuje įsikūrę 5 humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslo institutai, 15 fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslo institutų, Kaune – 7 fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslo institutai, Kauno apskrityje – 6 žemės ūkio ir veterinarijos mokslų sričių mokslo institutai, vienas veterinarijos mokslo srities mokslo institutas – Radviliškio rajone. Vienas nedidelis biomedicinos mokslų srities mokslo institutas įsikūręs Palangoje. Iš esmės toks išsidėstymas nulemtas istoriškai: tarpukario (1918–1940) metais nepriklausomos Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune ir aplinkiniame regione buvo sparčiai plėtojami žemės ūkio mokslai, o sovietmečiu pramonė ir jos poreikiams tenkinti skirti mokslo institutai buvo telkiami Vilniuje.
5. Vilniuje mokslo institutų ir panašios tematikos universitetų padalinių teritorinis sutelktumas – minimalus, tačiau neginčytinas tam tikras mokslo institutų sutelktumas Visorių–Santariškių zonoje ir Vilniaus centre, A. Goštauto gatvėje. Kaune esantys mokslo institutai įsikūrę netoli artimos tematikos universitetų padalinių.
6. Mokslo institutuose (2006 metų duomenys) dirba 2 010 tyrėjų (skaičiuojama etatais). Mokslo institutų tyrėjų skaičių ir veiklos apimtį vertinant pagal pasaulinę praktiką, tai nėra didelės įstaigos. Daugelyje ekonomiškai stiprių valstybių aukšto lygio mokslo institutuose dirba mažiausiai po kelis šimtus tyrėjų, o Lietuvoje – vidutiniškai 57 tyrėjai. Kai kurių Lietuvos mokslo institutų kolektyvą sudaro vos keliolika tyrėjų etatų, t. y. visas mokslo institutas prilygtų nedideliam standartinio mokslo instituto užsienyje skyriui. Lietuvos mokslo institutų tiek pajamos, tiek žmogiškieji ištekliai yra gana menki – vidutiniškai apie 6,7 mln. litų. Čia mokslo institutai, kitaip nei daugelyje pažangiųjų Vakarų valstybių, dažniausiai orientuoti į fundamentinius tyrimus. Tą akivaizdžiai rodo pajamos, gaunamos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP), – jos siekia vos 7 procentus visų instituto pajamų. Tiesa, mokslo institutai užsidirba daugiau, tačiau teikdami komercines paslaugas, o ne vykdydami MTEP veiklą.
7. Visuotinai pripažinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos tampa žinių ekonomikos pagrindu. Efektyviai veikiančios Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau vadinama – EMTE) sukūrimas yra strateginė Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) iniciatyva visoje Lisabonos strategijoje. Tačiau Lisabonos strategijos peržiūra neišvengiamai verčia tikslinti EMTE viziją. Europos Komisija, susirūpinusi dėl per lėtos EMTE plėtros, taip pat dėl europinių, regioninių, nacionalinių mokslinių tyrimų programų ir politinių nuostatų fragmentiškumo, 2007 m. balandžio 4 d. priėmė žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė – naujos perspektyvos“. Joje išdėstytos pagrindinės nuostatos, leidžiančios spręsti EMTE problemas. Siekiama, kad EMTE būtų būdingi šie požymiai: pakankamas kompetentingų mokslininkų, galinčių gana laisvai judėti tarp mokslo institutų, dalykų, sektorių ir šalių, srautas; integruotas, mokslo darbuotojų komandoms iš Europos ir viso pasaulio prieinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklas; itin aukštos kokybės mokslo institutai, veiksmingai prisidedantys prie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo; veiksmingas keitimasis informacija, ypač tarp mokslo institutų ir pramonės atstovų, įtraukiant ir plačiąją visuomenę; gerai koordinuotos mokslinių tyrimų programos ir prioritetai, įskaitant dideles investicijas į Europoje bendrai programuojamą viešąją mokslo tiriamąją veiklą kartu su bendrais prioritetais, koordinuotu įgyvendinimu ir bendru vertinimu; atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE), ypač atkreipiant dėmesį į kaimynines šalis ir tvirtą įsipareigojimą kartu su Europos partneriais spręsti pasaulines problemas.
8. Kad būtų sukurta vienalytė EMTE, kurioje laisvai judėtų žinios, lygiomis teisėmis konkuruotų mokslo institutai ir tyrėjai, Europos Komisija siekia mažinti mokslinių tyrimų atotrūkį tarp atsiliekančiųjų ir aukščiausiojo lygio mokslo institutų. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Lietuvoje galimybės svarbios mažinant šį atotrūkį, tačiau nei šių lėšų pakanka, nei jos gali būti garantas, kad atotrūkio nebeliks, o įsitraukimo į EMTE problemos bus išspręstos. Nors ES struktūriniai fondai teikia puikių galimybių, būtini ir specifiniai integracijos mechanizmai, kurie padėtų sutelkti turimą mokslinį potencialą ir sudarytų galimybę sukurti tarptautiniu mastu stiprias institucijas.
9. Lietuvos mokslo ir studijų potencialo išskaidymas, kritinės masės nebuvimas – tai svarbiausios priežastys, dėl kurių MTEP nėra pakankamai efektyvi, o universitetinių studijų veikla dar mažai grindžiama moksliniais tyrimais. Europos Komisijos pasiūlytų EMTE stiprinimo principų įgyvendinimas yra ypač svarbus ir gali iš esmės prisidėti prie Lietuvos mokslo ir studijų sistemos stiprinimo, prie mokslo institutų tinklo pertvarkos. Lietuvoje būtina suburti žmones, dirbančius MTEP srityje, telkti ir kurti MTEP infrastruktūrą tose institucijose, kur dirba kompetentingiausi tyrėjai ir kur įranga gali būti naudojama efektyviausiai. Kartu būtų sudarytos sąlygos Lietuvos mokslo institucijoms įsitraukti į kuriamą EMTE mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklą.
10. Mokslo ir studijų sistema dar nelabai patraukli intelektualiausiems specialistams. Sutelkus Lietuvoje turimą intelekto potencialą, sudarius sąlygas racionaliau naudoti mokslinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, atnaujinus mokslinius tyrimus vykdančių institucijų įrangą, kompetentingi tyrėjai galėtų geriau realizuoti savo gebėjimus tiek spręsdami MTEP uždavinius, tiek rengdami aukščiausios kompetencijos specialistus. Šios institucijos taptų pastebimos tarptautiniu mastu, įsitrauktų į tarptautines organizacijas, sprendžiančias MTEP problemas, kurios svarbios ir Lietuvai, pagaliau galėtų geriau pasinaudoti EMTE teikiamomis galimybėmis.
11. Verslo investicijų laipsnį į MTEP daugiausia lemia Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima ganėtinai mažą dalį. Lietuvoje 2006 metais verslo išlaidos MTEP sudarė vos 28 procentus visų šalies MTEP išlaidų. Ryškią takoskyrą tarp verslo subjektų ir mokslo bei studijų institucijų daugiausia lemia tai, kad maži, siauros specializacijos mokslo institutai gali pasiūlyti menką savo paslaugų spektrą verslo įmonėms, kai reikia spręsti joms iškylančias MTEP problemas. Kita vertus, maži mokslo institutai nepajėgia steigti ir išlaikyti mokslo rezultatų komercializavimo padalinių. Tai taip pat neprisideda prie naujų mokslui imlaus verslo įmonių kūrimosi. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje sumažėjo vidutiniškai nuo 3 procentų 2003 metais iki 2,5 procento 2005 metais. Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo užimtumas ir aukštųjų technologijų (žinių reikalingame) paslaugų sektoriuje – atitinkamais metais nuo 1,7 procento iki 1,5 procento.
12. Būtinybė konsoliduoti MTEP išteklius instituciniu, o kartu ir geografiniu požiūriu pabrėžiama ne tik ES strateginiuose dokumentuose. Ne kartą į tai buvo atkreiptas dėmesys ir situaciją Lietuvoje vertinusių ekspertų išvadose, kurias pateikė Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos studija „Lietuvos mokslinių tyrimų vertinimas“ (1996 m.), Pasaulio banko studija „Lietuva kelyje žinių ekonomikos link“ (2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos studija „Siūlymai Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“ rekomendacijoms įgyvendinti“ (2004 m.), Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų darbo grupės Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrų plėtros Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste galimybių studija (2005 m.), Atvirojo koordinavimo metodo CREST mišriosios politikos ekspertų grupės Lietuvos įvertinimo ataskaita (2007 m.), Nacionalinės plėtros instituto Mokslo ir studijų infrastruktūros optimizavimo studija (2008 m.).
III. PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Šio plano tikslas – sutelkti turimus žmogiškuosius ir materialiuosius MTEP išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos kuo efektyviau panaudoti MTEP potencialą sprendžiant šaliai svarbius uždavinius, kartu racionaliau panaudojant ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas žmogiškųjų išteklių ir MTEP infrastruktūros plėtrai.
14. Siekiant šio plano 13 punkte nurodyto tikslo, reikia įvykdyti šiuos uždavinius:
14.1. atsižvelgiant į būtinumą, reorganizuoti mokslo institutus: prijungti juos prie universitetų arba sujungti tarpusavyje pagal atliekamų tyrimų kryptį ar sritį ir sudaryti naujus juridinius asmenis – valstybės mokslo institutus;
14.2. naujus valstybės mokslo institutus arba jų administracinius centrus įkurti ir šių institutų padaliniams numatomus naujus pastatus statyti tuose pačiuose pastatų kompleksuose, kaip ir įkuriant analogiškus tyrimus vykdančius universitetų padalinius, kurių pastatų kompleksai jau pastatyti arba statomi integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose);
IV. MOKSLO INSTITUTŲ PERTVARKOS VEIKSMAI
16. Įgyvendinant šį planą, numatomi tokie veiksmai:
16.1. Bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Gyvybės mokslų centras, jungiant šiuos mokslo institutus:
16.2. Bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Inovatyvios medicinos centras, jungiant šiuos mokslo institutus:
16.3. Bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Gamtos tyrimų centras, jungiant šiuos mokslo institutus:
16.4. Bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Fizinių ir technologijų mokslų centras, jungiant šiuos mokslo institutus:
16.5. Bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Agrarinių ir miškų mokslų centras, jungiant šiuos mokslo institutus:
16.6. Prie Lietuvos žemės ūkio universiteto bus jungiami:
16.7. Prie Lietuvos veterinarijos akademijos bus jungiami:
16.8. Prie Kauno technologijos universiteto bus jungiami:
16.9. Prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto bus jungiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institutas;
16.10. Prie Vilniaus universiteto bus jungiamas Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
16.11. Bus atliktos galimybių studijos:
16.11.2. dėl poreikio ir galimybės steigti Informatikos ir informacinių technologijų mokslo centrą Matematikos ir informatikos instituto ir Vilniaus universiteto pagrindu;
V. MOKSLO INSTITUTŲ INTEGRACIJA
17. Šio plano 16.1–16.5 punktuose nurodytų mokslo institutų jungimuisi ir bendros veiklos formavimui rekomenduojama įsteigti asociacijas, kurios teiktų siūlymus dėl:
17.3. mokslo institutų mokslinių tyrimų tolesnių krypčių (infrastruktūros kūrimas, bendros veiklos formavimas);
17.4. atstovavimo asociacijos narių interesams integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) statant pastatus, skirtus būsimųjų valstybės mokslo institutų veiklai;
18. Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia nutarimų projektus:
18.1. iki 2009 m. birželio 1 d. – dėl:
18.1.2. Energetinio saugumo centro įkūrimo pagal atitinkamas šio plano 16.11.1 punkte nurodytos galimybių studijos išvadas;
18.1.3. Informatikos ir informacinių technologijų centro įkūrimo pagal atitinkamas šio plano 16.11.2 punkte nurodytos galimybių studijos išvadas;
18.2. iki 2011 m. balandžio 1 d. – dėl: