LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS INVESTICIJŲ VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO IR PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1K-256
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės IX skyriaus „Finansų politika“ 502 punkte numatytą priemonę:
1. Tvirtinu Valstybės investicijų vertinimo kriterijų nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas Valstybės investicijų vertinimo kriterijų nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos aprašas taikomas vertinant naujai pateiktus investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), kuriuos numatoma pradėti finansuoti valstybės lėšomis nuo 2011 metų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2010 m. rugpjūčio 13 d.
įsakymu Nr. 1K-256
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO IR PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės investicijų vertinimo kriterijų nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – šis aprašas) nustato naujų investicijų projektų ir investicijų projektų įgyvendinimo programų (toliau – investicijų projektas), kurie teikiami įtraukti nuo 2011 m. į tam tikrų metų valstybės investicijų programą (toliau – VIP), vertinimo kriterijų nustatymo, investicijų projektų stebėsenos ir vertinimo tvarką ir terminus.
2. Šio aprašo nuostatos netaikomos bendrai su Europos Sąjungos finansine parama finansuojamų investicijų projektų stebėsenai ir vertinimui.
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
Investicijų projekto stebėsena (toliau – projekto stebėsena) – sistemingas duomenų apie investicijų projekto įgyvendinimą rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas siekiant įvertinti investicijų projekto įgyvendinimą tam tikru laikotarpiu.
Investicijų projekto vertinimas – sistemingas ir objektyvus planuojamo įgyvendinti, įgyvendinamo ar baigto įgyvendinti investicijų projekto tinkamumo, rezultatyvumo, efektyvumo, naudingumo nustatymas.
Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėse (toliau – taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (Žin., 2001, Nr. 37-1251; 2008, Nr. 136-5323), Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201 (Žin., 2001, Nr. 60-2172; 2004, Nr. 54-2139), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMAS
4. Teikiamiems įtraukti į tam tikrų metų VIP investicijų projektams vertinti turi būti nustatyti investicijų projektų vertinimo kriterijai.
5. Investicijų projektų vertinimo kriterijai skirstomi į:
5.1. kiekybinius, kurie rodo sukurto (įsigyto) ilgalaikio turto ar suteiktų paslaugų apimtis (kiekį) (pavyzdžiui: nutiesta kelio (kilometrais), įsigyta greitosios pagalbos automobilių, sukurta programinės įrangos (vienetais);
5.2. kokybinius, kurie rodo investicijų projekto rezultato kokybę (ypatybes, savybes, tinkamumo laipsnį). Kokybiniai kriterijai padeda atskleisti investicijų padarinius (kas ir kaip pasikeitė) (pavyzdžiui: pagerintos mokymo sąlygos, sumažėjęs vandens užterštumas);
6. Investicijų projektų vertinimo kriterijai turi geriausiai atspindėti numatomus pasiekti rezultatus – naudą, kuri gaunama įgyvendinus investicijų projektą (vertinimo kriterijų reikšmes), būti realūs, aiškiai suformuluoti, išmatuojami, leisti vertinti sąnaudas, valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, savivaldybės institucijos, kitų ūkio subjektų (toliau – ūkio subjektai), teikiančių įtraukti investicijų projektus į VIP, atitinkamose programose, kurias vykdant numatoma įgyvendinti investicijų projektą, užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą, palyginti juos su praėjusio laikotarpio rezultatais, su analogiškų investicijų projektų vertinimo kriterijais.
7. Atitinkamos valdymo srities investicijų projektų vertinimo kriterijus, jų reikšmes nustato ir šių kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymus rengia, tvirtina ir teikia atitinkamos srities ūkio subjektams, kurie įgyvendina investicijų projektus, išaiškinimus dėl atitinkamos srities investicijų projektų vertinimo kriterijų taikymo ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir kurioms įstatymais ir kitais teisės aktais pavesta formuoti atitinkamos srities valstybės politiką. Kitų valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose, kurios įgyvendina investicijų projektus ir kurių vadovai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, išskyrus ministerijas ir Vyriausybės įstaigas, kurioms įstatymais ir kitais teisės aktais pavesta formuoti atitinkamos srities valstybės politiką, investicijų projektų vertinimo kriterijus, jų reikšmes nustato ir šių kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymus tvirtina tų institucijų ir įstaigų vadovai suderinę su Finansų ministerija.
Šiame punkte išvardytos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios nustato vertinimo kriterijus, jų reikšmes ir tvirtina šių kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymus (toliau – institucijos), investicijų projektų vertinimo kriterijus ir jų reikšmes nustato atsižvelgdamos į ūkio subjekto atitinkamoje programoje, kurią vykdant numatoma įgyvendinti investicijų projektą, užsibrėžtiems uždaviniams įgyvendinti nustatytus vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Institucijos investicijų projektų vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymus rengia pagal šio aprašo priede nustatytą Investicijų projektų vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymo formą.
8. Ūkio subjektas, atsižvelgdamas į tai, prie kokios valdymo srities priskirtinas jo teikiamas investicijų projektas, teikdamas investicijų projektą įtraukti į tam tikrų metų VIP, taiko institucijos patvirtintus tos srities investicijų projektų vertinimo kriterijus. Tuo atveju, jei, ūkio subjekto nuomone, vertinimo kriterijų, kurie geriausiai atspindėtų numatomus pasiekti rezultatus įgyvendinus investicijų projektą, nėra patvirtinta, jis institucijai kartu su teikiamu investicijų projektu pateikia siūlomo naujo investicijų projekto vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymo projektą. Institucija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, per 10 darbo dienų nuo investicijų projekto vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymo projekto gavimo dienos pritaria jam arba pasiūlo taikyti jau patvirtintus vertinimo kriterijus ir apie tai informuoja ūkio subjektą.
9. Tos pačios valdymo srities analogiškiems investicijų projektams taikomi analogiški investicijų projektų vertinimo kriterijai. Kiekvienas investicijų projektas turi turėti bent du skirtingus vertinimo kriterijus (kiekybinį, kokybinį ar efektyvumo).
10. Pasirenkant ir nustatant investicijų projektų vertinimo kriterijus, gali būti naudojamasi oficialiomis duomenų bazėmis, bendrai su Europos Sąjungos finansine parama finansuojamų investicijų projektų vertinimo kriterijais, taip pat kitais patikimais duomenų šaltiniais.
11. Investicijų projektų vertinimo kriterijų reikšmės gali būti keičiamos teikiant investicijų projektus įtraukti į tam tikrų metų VIP Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytu terminu investicijų projektams pateikti ir tik dėl objektyvių priežasčių (pakeitus numatomų atlikti statybos darbų, įsigyti ilgalaikio turto apimtis ir pan.).
III. Projekto stebėsena
13. Projekto stebėsena atliekama vadovaujantis Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-037 (Žin., 2009, Nr. 20-799), II skyriuje „Informacijos apie valstybės lėšų panaudojimą įgyvendinamiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) pateikimas“ nustatyta tvarka.
14. Atlikdami projekto stebėseną ūkio subjektai:
14.1. kaupia ir analizuoja projekto stebėsenos metu surinktą Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos apraše nurodytą informaciją;
14.2. teikia šio aprašo 16 punkte nurodytoms institucijoms pagal valdymo sritis projekto stebėsenos metu gautą informaciją, o prireikus ir pasiūlymus dėl tolesnio investicijų projekto įgyvendinimo;
15. Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingos institucijos, taip pat kitos institucijos (išskyrus ministerijas ir Vyriausybės įstaigas), kurioms įstatymais ir kitais teisės aktais pavesta formuoti atitinkamos srities valstybės politiką, stebėsenos duomenis teikia Finansų ministerijai.
16. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, kurioms įstatymais ir kitais teisės aktais pavesta formuoti atitinkamos srities valstybės politiką:
16.1. kontroliuoja, kad atitinkamos srities projektų stebėsena būtų atliekama vadovaujantis šio aprašo nustatyta tvarka;
16.3. analizuoja savo srities pasiekimus, galimus koregavimo veiksmus, apibendrina projektų stebėsenos metu gautą (surinktą) informaciją ir teikia ją Finansų ministerijai;
17. VIP lygmeniu projektų stebėseną atlieka Finansų ministerija, kuri:
17.1. kaupia ir analizuoja stebėsenos metu iš šio aprašo 15 ir 16 punktuose nurodytų institucijų gautą informaciją;
17.2. prireikus teikia pasiūlymus Ministro Pirmininko tarnybai dėl lėšų, numatytų investicijoms, optimalaus panaudojimo;
17.3. apibendrina iš institucijų gautą informaciją ir taisyklių 34 punkte nustatyta tvarka atsiskaito Ministro Pirmininko tarnybai už valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, naudojimą;
IV. INVESTICIJŲ PROJEKTO VERTINIMAS
19. Investicijų projekto vertinimas gali būti skirstomas pagal jo atlikimo laiką. Atsižvelgiant į sprendimų priėmimo etapą atliekamas:
20. Investicijų projekto vertinimas gali būti:
20.1. išorinis – vertinimas, kurį atlieka asmenys, kurie nėra investicijų projektą įgyvendinančio ūkio subjekto darbuotojai (kitos institucijos darbuotojai, nepriklausomi ekspertai ir t. t.);
21. Pagrindinis išankstinio investicijų projekto vertinimo tikslas – nustatyti, ar tikslinga pradėti įgyvendinti naują investicijų projektą. Tam reikia, išanalizavus turimą ar papildomai surinktą informaciją, nustatyti, ar siūlomas įgyvendinti investicijų projektas užtikrina ūkio subjekto atitinkamoje programoje, kurią vykdant numatoma įgyvendinti investicijų projektą, užsibrėžto uždavinio įgyvendinimą, ar rezultatai numatomi pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, ar pagerės teikiamų paslaugų kokybė, taip pat gali būti analizuojama ir kita informacija, kuri leistų įsitikinti investicijų projekto įgyvendinimo būtinumu. Kartu turi būti atliktas geriausios investicijos parinkimas – atliekamas rinkos tyrimas, investicijų projekto išlaidų ir naudos analizė, prireikus investicijų projektai įvertinti sąnaudų efektyvumo požiūriu, kartu gali būti taikomi ir kiti finansiniai (ekonominiai) ir socialiniai investicijų projektų pagrindimo būdai. Taip pat turi būti numatyta, kaip bus atliekami darbų, prekių ir paslaugų pirkimai.
22. Ūkio subjektai, atrinkdami investicijų projektus, kuriuos numato teikti įtraukti į tam tikrų metų VIP, turi atlikti išankstinį investicijų projekto vertinimą. Šis vertinimas atliekamas pradiniame investicijų projekto planavimo etape, per kurį turi būti nustatyta:
22.1. investicijų projekto ryšys su ūkio subjekto atitinkamoje programoje, kurią vykdant numatoma įgyvendinti investicijų projektą, užsibrėžtu uždaviniu;
22.3. kokį poveikį investicijų projekto rezultatus naudojančio ūkio subjekto veiklai ir numatomiems pasiekti uždavinio rezultatams turės įgyvendintas investicijų projektas arba jei būtų atsisakyta jį įgyvendinti;
23. Ūkio subjektai, atrinkę geriausią investiciją, parengtą investicijų projektą kartu su pasirinktais investicijų projekto vertinimo kriterijais ir jų reikšmėmis bei kita medžiaga taisyklėse nustatyta tvarka teikia institucijoms pagal valdymo sritis, o valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės bei kiti ūkio subjektai, kurie nepriklauso prie taisyklių 13.1 ir 13.2 punkte nurodytų institucijų valdymo sričių, parengtus investicijų projektus teikia Finansų ministerijai. Ūkio subjektai pasirinkdami investicijų projektų vertinimo kriterijus taiko institucijos, prie kurios valdymo srities priskirtinas jo teikiamas investicijų projektas, patvirtintus tos srities investicijų projektų vertinimo kriterijus, o apskaičiuodami jų reikšmes vadovaujasi Investicijų projektų vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašyme nurodytu investicijų projektų vertinimo kriterijų skaičiavimo aprašymu.
24. Tarpinio vertinimo tikslas – atsižvelgiant į investicijų projekto įgyvendinimo eigą, nustatyti, ar reikia pokyčių, jei taip, tai kokių, kad mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiekti planuoti rezultatai. Vertinamas investicijų projekto įgyvendinimo laipsnis, lyginant planuotus finansinius ir fizinius (atlikta statybos darbų, įsigyta ilgalaikio turto, suteikta paslaugų) rodiklius su faktiniais. Tarpiniam investicijų projekto vertinimui naudojama stebėsenos metu surinkta informacija, taip pat kita, ūkio subjekto nuomone, svarbi informacija, kuri leistų įvertinti investicijų projekto įgyvendinimo lygį ir problemas, jei tokių yra.
25. Tarpinį investicijų projekto vertinimą dažniausiai atlieka ūkio subjekto patvirtintos programos arba investicijų projekto koordinatoriai ir priemonių vykdytojai, už investicijų planavimą ir įgyvendinimą atsakingų ūkio subjekto padalinių darbuotojai, o prireikus – pasitelkiami nepriklausomi ekspertai.
26. Ūkio subjektų vadovai, atsižvelgdami į investicijų projekto tarpinio vertinimo išvadas, prireikus teikia institucijoms pasiūlymus dėl tolesnio investicijų projekto vykdymo. Institucijos įvertina gautą informaciją, apibendrina ją ir teikia kartu su savo išvadomis ir pasiūlymais Finansų ministerijai, kuri išanalizuoja gautą informacija, apibendrina ją ir prireikus teikia Ministro Pirmininko tarnybai.
27. Tarpinis investicijų projekto vertinimas atliekamas rengiant VIP įgyvendinimo ataskaitas pasibaigus biudžetiniams metams Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatytais terminais.
28. Galutinis investicijų projekto vertinimas atliekamas įgyvendinus investicijų projektą. Šio vertinimo tikslas – nustatyti, ar (ir kokiu mastu) įgyvendinus investicijų projektą pasiekti numatyti rezultatai, kokia gauta nauda ir koks galimas ilgalaikis poveikis įgyvendinus investicijų projektą. Vertinant nagrinėjami planuoti ir gauti rezultatai, jų pasiekimas (prireikus analizuojamos priežastys, kodėl rezultatai nepasiekti), panaudotos lėšos, vertinama, ar rezultatai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, kokią įtaką investicija turėjo užsibrėžto uždavinio tikslams pasiekti, ar planuoti (ir gauti) programos rezultatai yra naudingi tiesioginiams ir netiesioginiams naudos gavėjams.
29. Informacija apie investicijų projekto galutinį vertinimą renkama, kaupiama ir teikiama vadovaujantis Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos aprašo III skyriuje „Informacijos apie valstybės lėšų panaudojimą baigtiems įgyvendinti investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) pateikimas“ nustatyta tvarka ir terminais. Kartu teikiama ir kita šio aprašo 28 punkte nurodyta informacija.
30. Tuo atveju, jei dėl įgyvendinto investicijų projekto sudėtingumo nėra galimybių surinkti informacijos ir jos įvertinti šio aprašo 29 punkte nurodyta tvarka ir terminais ir negalima pateikti informacijos apie tai, ar pasiekti numatyti investicijų projekto rezultatai, informacija, gavus institucijos rašytinį pritarimą, gali būti pateikta vėliau, bet ne vėliau kaip per metus baigus įgyvendinti investicijų projektą.
31. Galutinis investicijų projekto vertinimas gali būti atliekamas nepriklausomų ekspertų ar auditorių, investicijų projekto rengėjų, ūkio subjektų atitinkamų programų arba investicijų projektų koordinatorių, strateginio planavimo darbo grupės ir pan.
32. Ūkio subjektų vadovai, atsižvelgdami į galutinio vertinimo išvadas, sprendžia, kaip būtų galima pagerinti būsimųjų investicijų projektų atranką, jų įgyvendinimą, ir prireikus teikia savo pasiūlymus ir išvadas institucijoms, šios juos įvertina, apibendrina ir teikia Finansų ministerijai, o ji išanalizuoja gautą informaciją, apibendrina ją ir taisyklių 34 punkte nustatyta tvarka teikia Ministro Pirmininko tarnybai.
Valstybės investicijų vertinimo kriterijų
nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo
tvarkos aprašo
priedas
(Investicijų projektų vertinimo kriterijų ir jų skaičiavimo aprašymo forma)
INVESTICIJŲ PROJEKTŲ VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ SKAIČIAVIMO APRAŠYMAS
_______________________________________________
(asignavimų valdytojo pavadinimas)
_______________________________________________
(investicijų projekto pavadinimas)
| Vertinimo kriterijaus pavadinimas |
Vertinimo kriterijaus paaiškinimas |
Vertinimo kriterijaus matavimas |
Vertinimo kriterijaus reikšmė |
|
| Matavimo vienetas |
Skaičiavimo būdas |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Projektų vertinimo kriterijų skaičiavimo aprašymas pildomas taip:
| Eil. Nr. |
Pildymo lauko pavadinimas |
Pildymo instrukcija |
| 1. |
Vertinimo kriterijaus pavadinimas |
Nurodomas tikslus atitinkamos institucijos patvirtintas vertinimo kriterijus. |
| 2. |
Vertinimo kriterijaus paaiškinimas |
Paaiškinamos visos kriterijaus pavadinime vartojamos sąvokos. Kur įmanoma, rekomenduojama vartoti Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytas sąvokas ir nurodyti šaltinį, pavyzdžiui: Ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ilgiau negu vienerius metus, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą vertę (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412).
Jeigu įstatymuose ir (arba) kituose teisės aktuose atitinkamos sąvokos nėra apibrėžtos, jos apibrėžiamos šioje lentelėje, pavyzdžiui: Plačiajuosčio tinklo paslaugų vartotojai – gyventojai, turintys techninę galimybę gauti plačiajuosčio ryšio paslaugas iš interneto tiekėjų savo gyvenamoje vietovėje. |
| 3. |
Vertinimo kriterijaus matavimas |
|
| 3.1. |
Matavimo vienetas |
Pateikiamas konkretaus kriterijaus matavimo vienetas (kilometras, kvadratinis metras, procentas ir t. t.) |
| 3.2. |
Skaičiavimo būdas |
Nurodomas konkretaus kriterijaus apskaičiavimo būdas žemiausiuoju – investicijų projekto – lygmeniu.
Skaičiuojant kiekybinius kriterijus sumuojami vienarūšiai sukurto (įsigyto) ilgalaikio turto, suteiktų paslaugų kiekiai (apimtys).
Skaičiuojant kokybinius kriterijus, nustatomas pokyčio ir bazinio (reikšmė, nuo kurios skaičiuojamas pokytis) dydžio reikšmės santykis.
Skaičiuojant efektyvumo kriterijus, nustatomas rezultatų ir jiems pasiekti padarytų sąnaudų (išteklių) santykis.
Skaičiuojant atitinkamų investicijų projektų įgyvendinimo programų kiekybinių vertinimo kriterijų įvykdymo reikšmes, sumuojamos investicijų projektų, įtrauktų į atitinkamą programą, pasiekimo reikšmės, kokybinių – sumuojamos pokyčio ir bazinio dydžio reikšmės, vėliau apskaičiuojamas jų santykis, o efektyvumo – sumuojamos rezultatų ir padarytų sąnaudų (išteklių) reikšmės, vėliau apskaičiuojamas jų santykis. |
| 4. |
Vertinimo kriterijaus reikšmė |
Nurodoma planuojamo pasiekti vertinimo kriterijaus reikšmė, įgyvendinus investicijų projektą. |
_________________