LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL SMELTĖS VALSTYBINIO BOTANINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2011 m. kovo 21 d. Nr. D1-243

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Smeltės valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti:

2.1. tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimo organizavimą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-243

 

SMELTĖS VALSTYBINIO BOTANINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Smeltės valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Smeltės valstybiniam botaniniam draustiniui (toliau – Draustinis) vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-146 (Žin., 2009, Nr. 41-1593), siekiant išsaugoti jame esančių halofitinių pievų bendrijų fragmentus ir saugomų augalų rūšis. Prie šio gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir apima siaurą (iki 50 m pločio bei 1080 m ilgio) Kuršių marių Malkų įlankos vakarinę pakrantę. Draustinio plotas pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis – 3,65 ha. Gamtotvarkos plano rengimo metu buvo nustatyta (mokslinis pagrindimas pateiktas Gamtotvarkos plano pagrindžiamojoje informacijoje), kad yra tikslinga sumažinti Draustinio teritoriją, atsisakant 0,17 ha industrializuotos šiaurinės dalies su 60 metrų ilgio gelžbetonine krantine, kurioje, ekspertų vertinimu, saugomų rūšių nėra ir net potencialiai negalėtų įsikurti saugomos augalų rūšys.

Teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, 2006–2010 m. draustinio floros tyrimų metu buvo aptiktos 4 saugomos augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): trispalvis astras (Aster tripolium – 1(E) kategorija), pajūrinė pienažolė (Glaux maritima – 1(E) kategorija), druskinis vikšris (Juncus gerardii – 1(E) kategorija) ir porinis česnakas (Allium scorodoprasum L. – 3(R) kategorija). Visi šie augalai, išskyrus porinį česnaką (kuris kiek plačiau yra paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje), yra labai reti Lietuvoje – žinoma tik po kelias šių rūšių augavietes pajūryje. Draustinio teritorijoje 2002 m. paskutinį kartą buvo rastos pajūrinės narytžolės (Triglochin maritimum) ir pajūrinės širdažolės (Centaurium littorale) nykstančios populiacijos. Pagrindinės grėsmės šioms augalų rūšims – urbanizacija, mechaninis augaviečių naikinimas, užžėlimas krūmais.

Halofitinių pievų (druskinio vikšryno – Juncetum gerardii Nordhagen 1923) bendrijų fragmentai su aukščiau paminėtomis saugomomis augalų rūšimis yra išlikę Malkų įlankos pakrantės sausumos ir vandens sąlyčio juostoje (rieduliais sutvirtintoje 1–2 m pločio krantinėje). Saugomų rūšių sąraše įrašytas druskinis vikšrynas (Juncetum gerardii), priskiriamas I kategorijos saugomoms bendrijoms (Lietuvoje paplitusios labai ribotai, tik vakarinėje dalyje, baigia išnykti).

Pagrindinė halofitinių pievų bendrijų buveinė su druskinio vikšryno bendrija Smeltės pusiasalyje buvo sunaikinta 1981 m. po tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos išsiliejus mazutui, kai likviduojant avarijos pasekmes visas mazutu permirkęs dirvožemio sluoksnis su augalais buvo nukastas ir išvežtas už pusiasalio ribų. Perkėlos statybos metu pavyko išsaugoti halofitinių pievų bendrijos – druskinio vikšryno fragmentus, augančius Malkų įlankos pakrantėje, kurių apsaugai įsteigtas Draustinis.

Per visą Draustinio egzistavimo laiką jame nevykdoma jokia organizuota ūkinė veikla, tačiau nevykdomi ir nuoseklūs Draustinio tvarkymo darbai. Todėl saugomų augalų rūšių augavietes užima ir saugomų augalų rūšių individus stelbia plintantys priekrantės nendrynai, šaltalankio krūmynai, o pajūriui būdingas atviras pievų kraštovaizdis užauga krūmais ir jaunais medeliais. Kiti gamtiniai veiksniai (palyginti stabilios augimvietės sąlygos, periodiškas užliejimas pakankamo druskingumo jūros ir Kuršių marių vandeniu, halofitinėms pievoms būdingų augalų rūšinė sudėtis) iš esmės yra palankūs draustinyje esančių botaninių vertybių apsaugai. Draustinio aplinkoje vykstanti žmogaus veikla: naujos krantinės statyba ties draustinio riba, numatoma Perkėlos gatvės ir geležinkelio linijų rekonstrukcija gali turėti neigiamos įtakos draustinyje saugomiems objektams dėl atsitiktinio mechaninio augaviečių sužalojimo. Todėl vykdant minėtus darbus būtina imtis specialių apsaugos priemonių, o užbaigus požeminių komunikacijų tiesimo darbus siaurame (5–10 m pločio) ruože greta Perkėlos gatvės turės būti vėl įveista sėtinė pieva. Intensyvesnė laivyba Malkų įlankoje skatina draustinio krantų abraziją, saugomų augalų rūšių augaviečių išplovimą ypač ten, kur sunykusi akmenimis grįsta krantinė. Be to, šiaurinėje draustinio dalyje yra įrengta 60 m ilgio gelžbetoninė krantinė (0,17 ha), kuri apsaugo Malkų įlankos žiotis nuo abrazijos, tačiau joje niekada negalės įsikurti draustinyje saugomos augalų rūšys. Draustinio rytinis krantas su saugomomis botaninėmis vertybėmis nuolatos užteršiamas iš Malkų įlankos bangų išmetamomis medienos ir plastmasės atliekomis, priekrantėje yra ankstesnių statybų metu paliktų įvairių gelžbetoninių atliekų, trukdančių saugomų rūšių augalų individams įsikurti. Krantinės stabilumui ir saugomų augalų rūšių būklei nuolat kenkia žvejai mėgėjai, ištrypdami saugomos augalų bendrijos fragmentus bei atsinaujinančius saugomų augalų rūšių sąžalynus. Dėl Malkų įlankos ekosistemos eutrofizacijos sekliose priekrantės dalyse ir užutėkiuose kaupiasi vandens „žydėjimo“ metu išsivysčiusių melsvabakterių produkcija, toksiškai veikianti aplinką ir slopinanti saugomų augalų rūšių augimą bei vystymąsi.

Nepakankamai stabili draustinio aplinka kelia pavojų botaninių vertybių išsaugojimui, tačiau įgyvendinus gamtotvarkos plane numatytas priemones neigiama antropogeninės veiklos įtaka gali būti sumažinta, o draustinio būklė ir ekologinis stabilumas gali būti pagerinti.

Šiuo metu visa Draustinio žemė yra valstybės nuosavybė, valdoma VĮ Klaipėdos uosto direkcijos.

Dėl Klaipėdos uosto plėtros aplinkybių Draustinis pateko į aktyvios industrinės veiklos zoną ir todėl siekiant tinkamai apsaugoti jo vertybes būtina bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslai:

3.1. išsaugoti Lietuvos pajūryje unikalų halofitinių pievų – druskinio vikšryno (Juncetum gerardii) bendrijos fragmentą;

3.2. išsaugoti draustinyje natūraliai augančių Saugomų rūšių sąraše 4 augalų rūšių – trispalvio astro (Aster tripolium), pajūrinės pienažolės (Glaux maritima), druskinio vikšrio (Juncus gerardii) ir porinio česnako (Allium scorodoprasum) dabartines populiacijas bei augavietes ir 40 proc. padidinti jų atsikūrimui tinkamą buveinių plotą.

4. Gamtotvarkos tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti atvirą pajūrio pievų kraštovaizdį, iškertant svetimžemius krūmus, medžius ir nendres, trukdančius pievų bendrijos funkcionavimui;

4.2. padidinti galimybes natūraliai plisti druskinio vikšryno bendrijai priklausančioms augalų rūšims;

4.3. sutvarkyti teritoriją siekiant sumažinti saugomų augalų mechaninį žalojimą bei pagerinti teritorijos estetinį vaizdą;

4.4. šviesti visuomenę apie Draustinio gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir atliekamus tvarkymo darbus.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Draustinyje koordinuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Ji atsakinga už Saugomų rūšių sąraše įrašytų augalų palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir gamtos vertybių priežiūrą.

Už Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kuriai rekomenduojama bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

 

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Svarbiausieji šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari augalų įvairovės ir gausumo, augalų bendrijų struktūrų bei populiacijų užimamo ploto stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Draustinyje saugomo halofitinių pievų (druskinio vikšryno) fragmento ir Saugomų rūšių sąraše esančių 4 augalų rūšių gausumo populiacijos monitoringas atliekamas pagal individualią stebėsenos (monitoringo) programą, sudarytą remiantis galiojančios Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis. Monitoringo tikslas yra nustatyti numatytų ir įgyvendintų gamtotvarkos priemonių efektyvumą. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kuri, bendradarbiaudama su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, užtikrina saugomų botaninių objektų palankią apsaugos būklę. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pagal poreikį teikia konsultacijas VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, vertinusių buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau, atsižvelgiant į Draustinyje saugomų botaninių vertybių unikalumą, stebėsena vykdoma ne rečiau nei kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

12.5. būtinybė pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 9 punkte, jeigu mažėja saugomų augalų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų raidą.

 

_________________

 

Smeltės valstybinio botaninio draustinio

gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹

Galimos alternatyvos

1. Atkurti atvirą pajūrio pievų kraštovaizdį, iškertant svetimžemius krūmus, medžius ir nendres, trukdančius pievų bendrijos funkcionavimui

1.1. Organizuoti dygliuotojo šaltalankio krūmų ir kitų sumedėjusių augalų šiaurinėje draustinio dalyje iškirtimą

(Nr. 1; 0,6 ha)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

(toliau – KNNPD)

2011 m. 7–8 mėn.

I

Gamtotvarkos plano priemonių organizavimui ir įgyvendinimui rekomenduojama bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

1.2. Organizuoti dygliuotojo šaltalankio krūmų atžalų iškirtimą

(Nr. 1; 0,6 ha)

KNNPD

2012–2016 m., kasmet 8–9 mėn.

I

1.3. Organizuoti pavienių medžių ir krūmų pietinėje draustinio dalyje iškirtimą

(Nr. 2; 2,0 ha)

KNNPD

2011 m. 9 mėn.

I

1.4. Organizuoti nendrių sąžalynų, augančių prie rytinės draustinio ribos, šienavimą

(Nr. 3; 1,0 ha)

KNNPD

2011–2015, kasmet 7, 10 mėn.

I

1.5. Organizuoti draustinio pievų bendrijų užimamų plotų šienavimą:

• viršutinėje terasoje

(Nr. 4; 1,0 ha)

KNNPD

2011–2015 m. kasmet 3 kartus 6, 7, 8 mėn.

I

• vidurinėje ir žemutinėje terasose

(Nr. 2; 2,5 ha)

 

2011–2015 m. kasmet 2 kartus 7 ir 8 mėn.

2. Padidinti galimybes natūraliai plisti druskinio vikšryno bendrijai priklausančioms augalų rūšims

2.1. Organizuoti akmenimis grįstos Malkų įlankos krantinės atstatymą (320 m)

KNNPD

2011–2015 m. 6–9 mėn.

I

Gamtotvarkos plano priemonių organizavimui ir įgyvendinimui rekomenduojama bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2.2. Organizuoti akmenimis grįstos Malkų įlankos krantinės restauravimą (300 m)

KNNPD

2013–2014 m. 6–9 mėn.

II

2.3. Organizuoti kranto zonoje augančių druskinio vikšryno bendrijai nebūdingų rūšių augalų sąžalynų šienavimą (0,1 ha)

KNNPD

2011–2015 m., kasmet 10 mėn.

II

3. Sutvarkyti teritoriją siekiant sumažinti saugomų augalų mechaninį žalojimą ir pagerinti teritorijos estetinį vaizdą

3.1. Organizuoti gelžbetoninės statybos atliekų iš draustinio teritorijos pašalinimą

KNNPD

2011 m. 5–9 mėn.

I

3.2. Organizuoti iš Malkų įlankos į draustinį bangų ir atsitiktinių praeivių išmestų medienos, plastmasės ir kitų atliekų surinkimą

KNNPD

2011–2015 m. kasmet 4, 6 ir 9 mėn.

II

4. Šviesti visuomenę apie Smeltės valstybinio botaninio draustinio gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir atliekamus tvarkymo darbus

4.1. Išleisti lankstinuką apie Smeltės botaninio draustinio vertybes, jų apsaugos poreikius ir tvarkymo darbus

KNNPD

2012 m.

III

4.2. Pastatyti 2 informacinius stendus su patikslinta informacija apie draustinio teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius

KNNPD

2012 m.

III

4.3. Pastatyti 2 ženklus, žyminčius draustinio ribas

KNNPD

2012 m.

II

4.4. Organizuoti draustinio monitoringo programos sudarymą

KNNPD

2012 m.

I

4.5. Organizuoti draustinio monitoringo programos vykdymą

KNNPD

2013–2015 m.

I

4.6. Organizuoti ekskursijas draustinio lankytojams

KNNPD

2011–2014 m. kasmet 5–10 mėn.

I

 

Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios

 

_________________