LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 112:2008 „GYDYTOJAS NEONATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1237

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 112:2008 „Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

LAIKINAI EINANTIS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS           GEDIMINAS ČERNIAUSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. V-1237

LIETUVOS MEDICINOS NORMA

MN 112:2008

GYDYTOJAS NEONATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo neonatologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams neonatologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant medicinos normą, vadovautasi šiais dokumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 43-1602);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1400 „Dėl pažymėjimo apie vaiko gimimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 99-3551);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos “ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.29-1213);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.64-2914);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo (Žin., 2003, Nr.103-4621);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1497)“;

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-308 „Dėl Neonatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 89-3295);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.21.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-865 „Dėl Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 185-6866);

3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Naujagimių intensyviosios terapijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 14-477);

3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1190).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas neonatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo neonatologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo neonatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveiko ir sergančio naujagimio (neišnešioto naujagimio – pagal koreguotą amžių) sveikatos priežiūrą bei ligų profilaktiką.

Neonatologija – medicinos šaka, nagrinėjanti naujagimių fiziologiją, priežiūrą, ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Naujagimis – vaikas nuo gimimo momento iki 28 gyvenimo dienos.

Naujagimio chronologinis amžius – skaičiuojamas nuo vaiko gimimo momento.

Gestacinis amžius – skaičiuojamas nuo motinos pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo momento.

Naujagimio koreguotas amžius – skaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“: skirtumą tarp numatytos ir tikrosios jo gimimo datos; taikomas neišnešiotiems naujagimiams, vertinant jų brandumą ir raidą iki 3 metų amžiaus.

Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimų ankstyvoji diagnostika – vaiko raidos pažeidimų, sąlygotų paveldimų, įgimtų ligų, perinatalinių būklių ir ligų, neišnešiotumo, lėtinių somatinių ir kitų ligų bei socialinių rizikos veiksnių, atpažinimas.

Perinatologija – medicinos šaka, kurios tyrimų ir praktinių veiksmų objektas yra nėščioji ir vaisius, motina ir naujagimis perinataliniu periodu.

Perinatalinis periodas – skaičiuojamas nuo 22 nėštumo savaitės (154 d.) iki 7 naujagimio chronologinio amžiaus dienos (168 val.).

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo neonatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas bei vaikų ligų ir neonatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo neonatologo profesinė klasifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo neonatologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas neonatologas verčiasi gydytojo neonatologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti neonatologijos paslaugas.

8. Gydytojas neonatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais ir socialinės rūpybos specialistais.

9. Gydytojas neonatologas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais ir nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas neonatologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo neonatologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. pagal kompetenciją tirti ir gydyti naujagimį ir, esant reikalui, siųsti jį tirti ar gydyti į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

10.6. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.8. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;

10.10. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinės draugijos veikloje;

10.11. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. gauti informaciją iš įvairių institucijų apie paciento gyvenamosios vietos ekologinę būklę, mokymosi, gyvenimo ir darbo sąlygas;

10.13. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei atnaujinimas, higienos sąlygos, apsaugos priemonės);

10.14. bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas gydant pacientus.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas neonatologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. taikyti Lietuvos Respublikoje tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.4. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.7. bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku užtikrinti paciento siuntimą konsultuoti ir gydyti pas atitinkamos srities specialistą;

11.9. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.10. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam visuomenės sveikatos centrui pranešti apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis, sanitarijos epidemiologijos režimo pažeidimą, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – apie nepageidaujamas vaistų sukeliamas reakcijas;

11.11. tinkamai tvarkyti medicinos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;

11.12. paaiškinti gydytojo neonatologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.13. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.14. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.15. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo neonatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę perinatologijos, neonatologijos ir vaikų ligų bei kitų mokslo šakų ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas neonatologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. darbo su dokumentais ir dokumentų rengimo pagrindus;

13.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.5. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;

13.6. sveikatos teisės pagrindus;

13.7. socialinių, kultūrinių, ekonominių, istorinių ir (ar) politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai nuo pat jo pradėjimo momento nėštumo, gimdymo, naujagimystės, kūdikystės, vaikystės laikotarpiais;

13.8. pagrindinius nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos principus bei ryšius su naujagimio gydymu ir stengtis juos įgyvendinti;

13.9. kitų ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką, diagnostikos, intervencinio ir operacinio gydymo principus, indikacijas, kontraindikacijas ir profilaktikos principus nepriskirtais kompetencijai atvejais.

14. Gydytojas neonatologas turi išmanyti:

14.1. bendruosius nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus;

14.2. neonatologijos paslaugų teikimo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;

14.3. medicinos pagalbos ir veiklos kokybės rodiklius bei medicinos statistikos pagrindus;

14.4. darbo su dokumentais, dokumentų rengimo ir darbo vietų racionalios įrangos pagrindus;

14.5. akušerijos ir naujagimių skyrių higienos režimo principus;

14.6. pediatrinės klinikinės farmakoterapijos principus;

14.7. įvairaus brandumo naujagimių slaugos ir maitinimo principus;

14.8. perinatalinio laikotarpio ir naujagimių ligų klasifikaciją ir epidemiologiją;

14.9. įvairaus brandumo naujagimių anatomines fiziologines ypatybes ir jų svarbą patologinių būklių susiformavimui bei naujagimio adaptacijos eigai;

14.10. naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos principus ir poreanimacinio laikotarpio ypatybes;

14.11. intrauterininės vaisiaus raidos ypatybes;

14.12. intrauterininės vaisiaus būklės vertinimo metodus;

14.13. transfuzijų atlikimo metodikas ir techniką;

14.14. narkotinių medžiagų skyrimo taisykles;

14.15. naujagimių įgimtų medžiagų apykaitos ligų atrankos metodikas;

14.16. neišnešiotų naujagimių retinopatijos rizikos veiksnius bei atrankos algoritmą;

14.17. naujagimių klausos patikros atlikimo metodus;

14.18. vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir taisykles;

14.19. rizikos veiksnius žmogaus imunodeficito viruso plitimui;

14.20. ligų profilaktikos priemones, natūralaus maitinimo privalumus.

15. Gydytojas neonatologas turi mokėti:

15.1. taikyti savo žinias praktiniame darbe;

15.2. rinkti perinatalinę anamnezę;

15.3. konsultuoti tėvus sveiko naujagimio maitinimo ir priežiūros klausimais. Spręsti žindymo problemas;

15.4. kliniškai įvertinti naujagimio bendrąją ir neurologinę būklę;

15.5. diagnozuoti ir suteikti skubią pagalbą naujagimiams su įvairiomis raidos ydomis, kurioms reikalingas skubus chirurginis gydymas;

15.6. įvertinti laboratorinius tyrimus;

15.7. įvertinti radiologinius tyrimus;

15.8. įvertinti naujagimio elektrokardiogramą;

15.9. nustatyti kraujo grupę;

15.10. naujagimių infuzinės terapijos, transfuziologijos, parenterinio ir enterinio maitinimo principus;

15.11. taikyti kvėpuojamosios terapijos metodus;

15.12. taikyti kasdieniniame darbe naujausius Lietuvoje pripažintus naujagimių būklių ir ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodus;

15.13. sudaryti pradinį tyrimo, stebėjimo, konsultacijų, gydymo planą, įvertinti paskirto gydymo efektyvumą, gavus naujų duomenų, koreguoti tolesnį tyrimo, gydymo, stebėjimo planą;

15.14. įtarti ligą ir / ar tęsti gydytojo specialisto paskirtą gydymą:

15.14.1. kitas salmoneliozes A 02;

15.14.2. šigeliozes A 03;

15.14.3. kitas bakterines žarnyno infekcijas A 04;

15.14.4. kitas bakterines maisto toksines infekcijas A 05;

15.14.5. amebiazę A 06;

15.14.6. virusines ir kitas patikslintas žarnyno infekcijas A 08;

15.14.7. diarėją (viduriavimą) ir gastroenteritą, kurie gali būti infekcinės kilmės A 09;

15.14.8. naujagimių stabligę A 33;

15.14.9. ankstyvą simptominį įgimtą sifilį A 50.0;

15.14.10. ankstyvą latentinį įgimtą sifilį A 50.1;

15.14.11. ankstyvą įgimtą sifilį nepatikslintą A 50.2;

15.14.12. niežus B 86;

15.14.13. kitų jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinius navikus C 49;

15.14.14. hemangiomą ir limfangiomą D 18;

15.14.15. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D 48;

15.14.16. įgimtą jodo trūkumo sindromą, miksedeminį tipą E 00.1;

15.14.17. nepatikslintą įgimtą jodo trūkumo sindromą E 00.9;

15.14.18. kitą hipotirozę E 03;

15.14.19. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimus E 25;

15.14.20. aromatinių aminorūgščių apykaitos sutrikimus E 70;

15.14.21. šakotųjų aminorūgščių ir riebiųjų rūgščių apykaitos sutrikimus E 71;

15.14.22. kitus aminorūgščių apykaitos sutrikimus E 72;

15.14.23. laktozės netoleravimą E 73;

15.14.24. kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus E 74;

15.14.25. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas E 78

15.14.26. cistinę fibrozę E 84;

15.14.27. neišnešiotų naujagimių retinopatiją H 35.1;

15.14.28. išorinės ausies ligas H 60–H 62;

15.14.29. vidurinės ausies ir speninės ataugos ligas H 65–H 75;

15.14.30. konduktyvinį (kondukcinį) ir neurosensorinį prikurtimą H 90;

15.14.31. odos abscesą (pūlinį, furunkulą (šunvotę) ir karbunkulą (piktvotę) L 02;

15.14.32. celiulitą L 03;

15.14.33. ūminį limfadenitą L 04;

15.14.34. pilonidinę cistą L 05;

15.14.35. atopinį dermatitą L 20;

15.14.36. alerginį kontaktinį dermatitą L 23;

15.14.37. paprastą (uždegiminį) kontaktinį dermatitą L 24;

15.14.38. nepatikslintos priežasties kontaktinį dermatitą L 25;

15.14.39. ūminį (kanalėlių) tubulointersticinį nefritą N 10;

15.14.40. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją N 13;

15.14.41. kitas šlaplės ligas N 36;

15.14.42. sėklidės užsisukimą N 44;

15.14.43. encefalocelę Q 01;

15.14.44. kitas įgimtas galvos smegenų formavimosi ydas Q 04;

15.14.45. spina bifida (įskilą stuburą) Q 05;

15.14.46. kitas įgimtas stuburo smegenų formavimosi ydas Q 06;

15.14.47. kitas įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas Q 07;

15.14.48. įgimtas vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydas Q 10;

15.14.49. anoftalmiją, mikroftalmiją ir makroftalmiją Q 11;

15.14.50. įgimtas lęšio formavimosi ydas Q 12;

15.14.51. įgimtas akies priekinio segmento formavimosi ydas Q 13;

15.14.52. įgimto akies užpakalinio segmento formavimosi ydas Q14;

15.14.53. kitas įgimtas akies formavimosi ydas Q 15;

15.14.54. įgimtas ausies formavimosi ydas, sutrikdančias klausą Q 16;

15.14.55. kitas įgimtas ausies formavimosi ydas Q 17;

15.14.56. kitas įgimtas veido ir kaklo formavimosi ydas Q 18;

15.14.57. įgimtas širdies ertmių ir jungčių formavimosi ydas Q 20;

15.14.58. įgimtas širdies pertvaros formavimosi ydas Q 21;

15.14.59. įgimtas plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydas Q 22;

15.14.60. įgimtas aortos ir dviburio vožtuvų formavimosi ydas Q 23;

15.14.61. kitas įgimtas širdies formavimosi ydas Q 24;

15.14.62. įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q 25;

15.14.63. įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q 26;

15.14.64. kitas įgimtas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas Q 27;

15.14.65. kitas įgimtas kraujo apytakos sistemos formavimosi ydas Q 28;

15.14.66. įgimtas nosies formavimosi ydas Q 30;

15.14.67. įgimtas gerklų formavimosi ydas Q 31;

15.14.68. įgimtas trachėjos ir bronchų formavimosi ydas Q 32;

15.14.69. įgimtas plaučių formavimosi ydas Q 33;

15.14.70. kitas įgimtas kvėpavimo sistemos formavimosi ydas Q 34;

15.14.71. kitas įgimtas liežuvio, burnos ir ryklės formavimosi ydas Q 38;

15.14.72. įgimtas stemplės formavimosi ydas Q 39;

15.14.73. kitas įgimtas viršutinės virškinamojo trakto dalies formavimosi ydas Q 40;

15.14.74. įgimtą plonosios žarnos nebuvimą, atreziją ir stenozę Q 41;

15.14.75. įgimtą storosios žarnos nebuvimą, atreziją ir stenozę Q 42 ;

15.14.76. kitas įgimtas žarnų formavimosi ydas Q 43;

15.14.77. įgimtas tulžies pūslės, tulžies latakų ir kepenų formavimosi ydas Q 44;

15.14.78. kitas įgimtas virškinimo sistemos formavimosi ydas Q 45;

15.14.79. įgimtas kiaušidžių, kiaušintakių ir plačiųjų raiščių formavimosi ydas Q 50;

15.14.80. įgimtas gimdos ir gimdos kaklelio formavimosi ydas Q 51;

15.14.81. kitas įgimtas moters lytinių organų formavimosi ydas Q 52;

15.14.82. kriptorchizmą Q 53;

15.14.83. hipospadiją Q 54;

15.14.84. kitas įgimtas vyro lytinių organų formavimosi ydas Q 55;

15.14.85. neaiškią lytį ir pseudohermafroditizmą Q 56;

15.14.86. inkstų agenezę ir kitas inksto redukcines ydas Q 60;

15.14.87. cistinę inkstų ligą Q 61;

15.14.88. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas Q 62;

15.14.89. kitas įgimtas šlapimo sistemos formavimosi ydas Q 64;

15.14.90. įgimtą klubo sąnario deformaciją Q 65;

15.14.91. įgimtas pėdos deformacijas Q 66;

15.14.92. įgimtas galvos, veido, stuburo ir krūtinės kaulų ir raumenų deformacijas Q 67;

15.14.93. kitas įgimtas kaulų ir raumenų deformacijas Q 68;

15.14.94. polidaktiliją Q 69;

15.14.95. sindaktiliją Q 70;

15.14.96. redukcines rankos anomalijas Q 71;

15.14.97. redukcinius kojos defektus Q 72;

15.14.98. nepatikslintus galūnės redukcinius defektus Q 73;

15.14.99. kitas įgimtas galūnių formavimosi ydas Q 74;

15.14.100. kitas įgimtas kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydas Q 75;

15.14.101. įgimtas stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydas Q 76;

15.14.102. osteochondrodisplazijas su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais Q 77;

15.14.103. kitas osteochondrodisplazijas Q 78;

15.14.104. įgimtas kaulų ir raumenų sistemos formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur Q 79;

15.14.105. įgimtą ichtiozę Q 80;

15.14.106. pūslinę epidermolizę Q 81;

15.14.107. kitas įgimtas odos formavimosi ydas Q 82;

15.14.108. įgimtas krūties formavimosi ydas Q 83;

15.14.109. kitas įgimtas dangų formavimosi ydas Q 84;

15.14.110. fakomatozes, neklasifikuojamas kitur Q 85;

15.14.111. įgimtus formavimosi ydų sindromus, sukeltus žinomų egzogeninių priežasčių Q 86;

15.14.112. kitus patikslintus įgimtus formavimosi ydų sindromus, pažeidžiančius daugelį sistemų Q 87;

15.14.113. kitas įgimtas formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur Q 89;

15.14.114. Dauno sindromą Q 90;

15.14.115. Edwards‘o ir Patau sindromus Q 91;

15.14.116. kitas autosomų trisomijas ir dalines trisomijas, neklasifikuojamas kitur Q 92;

15.14.117. autosomų monosomijas ir delecijas, neklasifikuojamas kitur Q 93;

15.14.118. subalansuotus persitvarkymus ir struktūrinius markerius, neklasifikuojamus kitur Q 95;

15.14.119. Turner‘io sindromą Q 96;

15.14.120. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra moteriškasis fenotipas Q 97;

15.14.121. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra vyriškasis fenotipas Q 98;

15.14.122. kitas chromosomų anomalijas, neklasifikuojamas kitur Q 99;

15.14.123. žarnų nepraeinamumą dėl mekonijaus P 75;

15.14.124. kitą naujagimio žarnų nepraeinamumą P 76;

15.14.125. laboratorinius žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radinius (negalutiniai ŽIV mėginio radiniai naujagimiams) R 75;

15.14.126. besimptomį žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimą Z 21;

15.14.127. svetimkūnių patekimą pro natūralias angas T 15–T 19;

15.15. stebėti, diagnozuoti ir (ar) gydyti:

15.15.1. meningokokinę infekciją A 39;

15.15.2. gonokokinę akių infekciją A 54.3

15.15.3. paveldėtas hemolizines anemijas D 55–58;

15.15.4. methemoglobinemijas D 74;

15.15.5. vitamino D trūkumą E 55;

15.15.6. ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas J 00–J 06;

15.15.7. gripą ir pneumoniją J 10–J 18;

15.15.8. kitas ūmines apatinių kvėpavimo takų infekcijas J 20–J 22;

15.15.9. stafilokokinį nuplikytos odos sindromą L 00;

15.15.10. impetigą L 01;

15.15.11. kitas vietines odos ir poodinių audinių infekcijas L 08;

15.15.12. seborėjinį dermatitą L 21;

15.15.13. dermatitą nuo vystyklų L 22;

15.15.14. dermatitą, sukeltą į vidų patekusių medžiagų L 27;

15.15.15. infekcinį dermatitą L 30.3;

15.15.16. eritemą (raudonę) nuo iššutimo L 30.4;

15.15.17. nudegimus saulės spinduliais L 55;

15.15.18. kitus ūminius odos pažeidimus, sukeltus ultravioletinių spindulių L 56;

15.15.19. pragulų opas (pragulą, opą nuo pleistro, nuo spaudimo) L 89;

15.15.20. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl motinos ligų, nesusijusių su dabartiniu nėštumu P 00;

15.15.21. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl motinos nėštumo komplikacijų P 01;

15.15.22. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl placentos, virkštelės ir membranų komplikacijų P 02;

15.15.23. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl kitų gimdymo komplikacijų P 03;

15.15.24. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl kenksmingų medžiagų, patekusių per placentą ar su motinos pienu, poveikio P 04;

15.15.25. lėtą vaisiaus augimą ir vaisiaus mitybos sutrikimus P 05;

15.15.26. sutrikimus dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojamus kitur P 07;

15.15.27. sutrikimus dėl ilgo nėštumo ir didelės naujagimio kūno masės P 08;

15.15.28. intrakranijinius pažeidimus ir kraujavimus dėl gimdymo traumos P 10;

15.15.29. kitas centrinės nervų sistemos gimdymo traumas P 11;

15.15.30. galvos plaukuotosios dalies pažeidimą dėl gimdymo traumos P 12;

15.15.31. skeleto pažeidimą dėl gimdymo traumos P 13;

15.15.32. periferinės nervų sistemos pažeidimą dėl gimdymo traumos P 14;

15.15.33. kitas gimdymo traumas P 15;

15.15.34. intrauterininę hipoksiją P 20;

15.15.35. vaisiaus asfiksiją P 21;

15.15.36. naujagimio kvėpavimo sutrikimą P 22;

15.15.37. įgimtą plaučių uždegimą P 23;

15.15.38. naujagimio aspiracijos sindromą P 24;

15.15.39. intersticinę emfizemą ir į ją panašias būkles, pasireiškiančias perinataliniame periode P 25;

15.15.40. kraujavimą iš plaučių, prasidėjusį perinataliniame periode P 26;

15.15.41. lėtinę respiracinę ligą, pasireiškusią perinataliniame periode P 27;

15.15.42. kitus kvėpavimo sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniame periode P 28;

15.15.43. kardiovaskulinius sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniame periode P 29;

15.15.44. įgimtas virusines ligas P 35;

15.15.45. naujagimio bakterinį sepsį P 36;

15.15.46. kitas įgimtas bakterines ir parazitines ligas P 37;

15.15.47. naujagimio omfalitą su negausiu kraujavimu ar be jo P 38;

15.15.48. kitas infekcijas, būdingas perinataliniam periodui P 39;

15.15.49. vaisiaus kraujavimą P 50;

15.15.50. naujagimio kraujavimą iš bambutės P 51;

15.15.51. vaisiaus ir naujagimio netrauminį kaukolės vidaus (intrakranijinį) kraujavimą P 52;

15.15.52. vaisiaus ir naujagimio hemoraginę ligą P 53;

15.15.53. kitus vaisiaus ir naujagimio kraujavimus P 54;

15.15.54. vaisiaus vandenę dėl hemolizinės ligos P 56;

15.15.55. branduolinę geltą P 57;

15.15.56. naujagimio geltą dėl kitos intensyvios hemolizės P 58;

15.15.57. naujagimio geltą dėl nepatikslintos priežasties P 59;

15.15.58. vaisiaus ir naujagimio išsisėjusią intravaskulinę koaguliaciją P 60;

15.15.59. kitus perinatalinius hematologinius sutrikimus P 61;

15.15.60. praeinančius vaisiaus ir naujagimio angliavandenių apykaitos sutrikimus P 70;

15.15.61. praeinančius naujagimio kalcio ir magnio apykaitos sutrikimus P 71;

15.15.62. kitus praeinančius naujagimio endokrininius sutrikimus P 72;

15.15.63. kitus praeinančius naujagimio elektrolitų ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) sutrikimus P 74;

15.15.64. vaisiaus ir naujagimio nekrotizuojantį enterokolitą P 77;

15.15.65. kitus perinatalinius virškinimo sistemos sutrikimus P 78;

15.15.66. naujagimio hipotermiją P 80;

15.15.67. kitus naujagimio temperatūros reguliavimo sutrikimus P 81;

15.15.68. kitus vaisiaus ir naujagimio dangų pažeidimus P 83;

15.15.69. naujagimio traukulius P 90;

15.15.70. kitus naujagimio smegenų veiklos sutrikimus P 91;

15.15.71. naujagimių maitinimo sutrikimus P 92;

15.15.72. reakciją į vaistus, skirtus vaisiui bei naujagimiui, ir intoksikaciją jais P 93;

15.15.73. naujagimio raumenų tonuso sutrikimą P 94;

15.15.74. naujagimio mirtį dėl nepatikslintos priežasties P 95;

15.15.75. kitus sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniu periodu P 96;

15.15.76. įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas:

15.15.76.1. anencefaliją ir panašias formavimosi ydas Q 00;

15.15.76.2. mikrocefaliją Q 02;

15.15.76.3. įgimtą hidrocefaliją Q 03;

15.15.77. lūpos ir gomurio defektus:

15.15.77.1. gomurio defektą Q 35;

15.15.77.2. lūpos nesuaugimą Q 36;

15.15.77.3. gomurio nesuaugimą su lūpos nesuaugimu Q 37;

15.15.79. kardiogeninį šoką R 57.0;

15.15.80. hipovoleminį šoką R 57.1;

15.15.81. kitus šokus (endotoksinį šoką) R 57.8;

15.15.82. šoką, nepatikslintą (periferinės kraujo apytakos pakankamumas, neklasifikuojamas kitaip) R 57.9;

15.15.83. nespecifinius simptomus, būdingus kūdikystei R 68.1;

15.15.84. naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromą R 95;

15.15.85. išorinių kūno paviršių terminius ir cheminius nudegimus, kurių vietos nurodytos T 20–T.25;

15.15.86. šilumos ir saulės smūgį T 67.0;

15.15.87. nuožvarbas T 69.1;

15.15.88. kitą patikslintą specialų ištyrimą Z 01.8;

15.15.89. stebėjimą dėl kitų įtariamų ligų ir būklių Z 03.8;

15.15.90. sąlytį su sergančiaisiais užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikį Z 20;

15.15.91. infekcinių ligų nešiojimą Z 22;

15.15.92. imunizacijos nuo vienos infekcinės ligos poreikį Z 23;

15.15.93. imunizacijos nuo tam tikros vienos virusinės ligos poreikį Z 24;

15.15.94. neatliktą imunizaciją Z 28;

15.15.95. kitų profilaktinių priemonių poreikį Z 29;

15.15.96. pamestinuko sveikatos stebėjimą ir slaugą Z 76.1;

15.15.97. kito sveiko kūdikio ar vaiko sveikatos stebėjimą ir slaugą Z 76.2;

15.16. analizuoti savo darbo rezultatus.

16. Gydytojas neonatologas turi gebėti:

16.1. gaivinti naujagimį;

16.2. paruošti, prijungti ir taikyti teigiamo slėgio kvėpavimo takuose sistemą ar dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatą;

16.3. stabilizuoti naujagimio būklę ir parengti jį pervežti;

16.4. kateterizuoti bambutės veną ir arteriją;

16.5. punktuoti periferinę arteriją, periferinę bei centrinę veną ir įvesti centrinį kateterį;

16.6. punktuoti smegenų skilvelius;

16.7. punktuoti ir drenuoti pleuros ertmę;

16.8. atlikti juosmeninę punkciją;

16.9. kateterizuoti šlapimo pūslę;

16.10. atlikti šlapimo pūslės suprapubinę punkciją;

16.11. atlikti pakeičiamąjį kraujo perpylimą;

16.12. atlikti atrankinę ultragarsinę galvos smegenų, širdies, pilvo organų ir klubų patikrą;

16.13. atlikti klausos atrankinę patikrą;

16.14. atlikti kefalohematomos punkciją.

VIII. ATSAKOMYBĖ

17. Gydytojas neonatologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________