LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 112:2008 „GYDYTOJAS NEONATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1237
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 112:2008 „Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d.
įsakymu Nr. V-1237
LIETUVOS MEDICINOS NORMA
MN 112:2008
GYDYTOJAS NEONATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo neonatologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant medicinos normą, vadovautasi šiais dokumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 43-1602);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1400 „Dėl pažymėjimo apie vaiko gimimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 99-3551);
3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos “ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.29-1213);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.64-2914);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo (Žin., 2003, Nr.103-4621);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1497)“;
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-308 „Dėl Neonatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 89-3295);
3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.21.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);
3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);
3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-865 „Dėl Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 185-6866);
3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Naujagimių intensyviosios terapijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 14-477);
3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1190).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
Gydytojas neonatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.
Gydytojo neonatologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo neonatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveiko ir sergančio naujagimio (neišnešioto naujagimio – pagal koreguotą amžių) sveikatos priežiūrą bei ligų profilaktiką.
Neonatologija – medicinos šaka, nagrinėjanti naujagimių fiziologiją, priežiūrą, ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.
Naujagimis – vaikas nuo gimimo momento iki 28 gyvenimo dienos.
Naujagimio chronologinis amžius – skaičiuojamas nuo vaiko gimimo momento.
Gestacinis amžius – skaičiuojamas nuo motinos pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo momento.
Naujagimio koreguotas amžius – skaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“: skirtumą tarp numatytos ir tikrosios jo gimimo datos; taikomas neišnešiotiems naujagimiams, vertinant jų brandumą ir raidą iki 3 metų amžiaus.
Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimų ankstyvoji diagnostika – vaiko raidos pažeidimų, sąlygotų paveldimų, įgimtų ligų, perinatalinių būklių ir ligų, neišnešiotumo, lėtinių somatinių ir kitų ligų bei socialinių rizikos veiksnių, atpažinimas.
Perinatologija – medicinos šaka, kurios tyrimų ir praktinių veiksmų objektas yra nėščioji ir vaisius, motina ir naujagimis perinataliniu periodu.
Perinatalinis periodas – skaičiuojamas nuo 22 nėštumo savaitės (154 d.) iki 7 naujagimio chronologinio amžiaus dienos (168 val.).
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo neonatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas bei vaikų ligų ir neonatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo neonatologo profesinė klasifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo neonatologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas neonatologas verčiasi gydytojo neonatologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti neonatologijos paslaugas.
8. Gydytojas neonatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais ir socialinės rūpybos specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas neonatologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo neonatologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. pagal kompetenciją tirti ir gydyti naujagimį ir, esant reikalui, siųsti jį tirti ar gydyti į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
10.7. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;
10.11. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.12. gauti informaciją iš įvairių institucijų apie paciento gyvenamosios vietos ekologinę būklę, mokymosi, gyvenimo ir darbo sąlygas;
10.13. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei atnaujinimas, higienos sąlygos, apsaugos priemonės);
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas neonatologas privalo:
11.2. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.4. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;
11.6. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.7. bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku užtikrinti paciento siuntimą konsultuoti ir gydyti pas atitinkamos srities specialistą;
11.10. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam visuomenės sveikatos centrui pranešti apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis, sanitarijos epidemiologijos režimo pažeidimą, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – apie nepageidaujamas vaistų sukeliamas reakcijas;
11.11. tinkamai tvarkyti medicinos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
11.12. paaiškinti gydytojo neonatologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo neonatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę perinatologijos, neonatologijos ir vaikų ligų bei kitų mokslo šakų ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas neonatologas turi žinoti:
13.7. socialinių, kultūrinių, ekonominių, istorinių ir (ar) politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai nuo pat jo pradėjimo momento nėštumo, gimdymo, naujagimystės, kūdikystės, vaikystės laikotarpiais;
13.8. pagrindinius nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos principus bei ryšius su naujagimio gydymu ir stengtis juos įgyvendinti;
14. Gydytojas neonatologas turi išmanyti:
14.1. bendruosius nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus;
14.9. įvairaus brandumo naujagimių anatomines fiziologines ypatybes ir jų svarbą patologinių būklių susiformavimui bei naujagimio adaptacijos eigai;
14.10. naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos principus ir poreanimacinio laikotarpio ypatybes;
15. Gydytojas neonatologas turi mokėti:
15.3. konsultuoti tėvus sveiko naujagimio maitinimo ir priežiūros klausimais. Spręsti žindymo problemas;
15.5. diagnozuoti ir suteikti skubią pagalbą naujagimiams su įvairiomis raidos ydomis, kurioms reikalingas skubus chirurginis gydymas;
15.10. naujagimių infuzinės terapijos, transfuziologijos, parenterinio ir enterinio maitinimo principus;
15.12. taikyti kasdieniniame darbe naujausius Lietuvoje pripažintus naujagimių būklių ir ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodus;
15.13. sudaryti pradinį tyrimo, stebėjimo, konsultacijų, gydymo planą, įvertinti paskirto gydymo efektyvumą, gavus naujų duomenų, koreguoti tolesnį tyrimo, gydymo, stebėjimo planą;
15.14. įtarti ligą ir / ar tęsti gydytojo specialisto paskirtą gydymą:
15.14.88. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas Q 62;
15.14.112. kitus patikslintus įgimtus formavimosi ydų sindromus, pažeidžiančius daugelį sistemų Q 87;
15.14.125. laboratorinius žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radinius (negalutiniai ŽIV mėginio radiniai naujagimiams) R 75;
15.15. stebėti, diagnozuoti ir (ar) gydyti:
15.15.20. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl motinos ligų, nesusijusių su dabartiniu nėštumu P 00;
15.15.22. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl placentos, virkštelės ir membranų komplikacijų P 02;
15.15.24. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl kenksmingų medžiagų, patekusių per placentą ar su motinos pienu, poveikio P 04;
15.15.26. sutrikimus dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojamus kitur P 07;
15.15.39. intersticinę emfizemą ir į ją panašias būkles, pasireiškiančias perinataliniame periode P 25;
15.15.63. kitus praeinančius naujagimio elektrolitų ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) sutrikimus P 74;
15.15.76. įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas:
15.15.77. lūpos ir gomurio defektus:
15.15.82. šoką, nepatikslintą (periferinės kraujo apytakos pakankamumas, neklasifikuojamas kitaip) R 57.9;
15.15.85. išorinių kūno paviršių terminius ir cheminius nudegimus, kurių vietos nurodytos T 20–T.25;
16. Gydytojas neonatologas turi gebėti:
16.2. paruošti, prijungti ir taikyti teigiamo slėgio kvėpavimo takuose sistemą ar dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatą;
VIII. ATSAKOMYBĖ