LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BIRŽŲ, KAUNO MARIŲ, NEMUNO DELTOS, NEMUNO KILPŲ, PAJŪRIO (KARKLĖS), PANEMUNIŲ IR ŽAGARĖS REGIONINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. gegužės 15 d. Nr. 572
Vilnius
1. Patvirtinti Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Pajūrio (Karklės), Panemunių ir Žagarės regioninių parkų nuostatus (pridedama).
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai iki 1997 m. sausio 1 d. įsteigti Žagarės regioninio parko direkciją ir Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Pajūrio (Karklės) ir Panemunių regioninių parkų tarnybas, taip pat patvirtinti jų nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
BIRŽŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biržų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Biržų miesto, miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Biržų piliavietę bei bastioninę tvirtovę, pilies įtvirtinimų sistemą, pastatus ir priklausinius, Biržų senamiesčio fragmentus, unikalų Astravo dvaro ir parko ansamblį su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio ir Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį, Likėnų parką;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, iš jų – Mantagailiškio ir kitas dvarų sodybas;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, karstinių reiškinių procesų, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (kultūrinis rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę ir gyvenamąją funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1-6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija bei Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.2. Biržų ir Pasvalio rajonų merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami visi parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
16.4. tvirtina regioninio parko tvarkymo tikslines programas, suderintas su Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
16.6. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosaugos, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę veiklą regioniniame parke;
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos agentūros, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Panevėžio apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos institucijos.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo regioninio parko direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Biržų miškų urėdija. Biržų miškų urėdijos uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jos nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Panevėžio apskrities ir kitos valstybės institucijos, taip pat Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldos institucijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno marių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Kauno miesto, miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis;
6.2. išsaugoti unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Palemono piliakalnį bei Lietuvos liaudies buities muziejų;
6.3. išsaugoti Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, sustiprinti ardomus marių šlaitus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę, rekreacinę ir ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio) funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija, Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.2. Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
13.4. Kauno aukštesniosios miškų mokyklos – eksperimentinės urėdijos ir Kaišiadorių miškų urėdijos atstovai, skiriami miškų ūkio ministro;
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami visi parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą;
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos agentūros, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Kauno apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldos institucijos.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotuojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo regioninio parko direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Kauno aukštesnioji miškų mokykla – eksperimentinė urėdija ir Kaišiadorių miškų urėdija. Miškų urėdijų uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jų nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Kauno apskrities ir kitos valstybės institucijos, taip pat Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldos institucijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nemuno deltos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės, Vorusnės ir kt.) sistemą, Rusnės salos, Ventės rago bei Žalgirių kraštovaizdį, senvaginius ežerus – žiogius, lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamąsias pievas;
6.2. išsaugoti Rusnės miestelio senąją dalį, Minijos kaimą, unikalų Uostadvario švyturį, senosios vandens kėlimo stoties inžinerinį kompleksą ir senuosius polderių inžinerinius įrenginius;
6.3. išsaugoti Nemuno deltos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, svarbias vandens paukščių susitelkimo vietas, Kuršių marių pakrantes, marių žuvų neršto ir maitinimosi vietas, žuvų migracinius koridorius;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtinis rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio) ir bendro naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1-6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Šilutės rajono savivaldos vykdomąja institucija.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke bei savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina aplinkos apsaugos ministras.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
15.4. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Šilutės rajono savivaldos vykdomąją institucija;
15.6. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Klaipėdos apskrities valdytojo administracijai bei Šilutės rajono tarybai metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą;
16. Aplinkos apsaugos ministerija teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Klaipėdos apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Šilutės rajono savivaldos institucija.
18. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Šilutės miškų urėdija. Miškų urėdijos uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jos nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
19. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Klaipėdos apskrities ir kitos valstybės institucijos, taip pat Šilutės rajono savivaldos institucija.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
20. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
22.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
23. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
25. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
26. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
NEMUNO KILPŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nemuno kilpų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalias didžiąsias Nemuno kilpas ir Punios šilo kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestų, miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti didžiųjų Nemuno kilpų – Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono – sistemą, Nemuno, Verknės, natūralių upelių slėnių struktūrą su unikaliais atragiais, dubumomis, gūbriais, atodangomis, pirmykščių Lietuvos miškų bruožus išlaikiusius Punios ir Prienų šilus su vertingomis biocenozėmis, unikalų Degsnės maumedyną;
6.2. išsaugoti Punios piliakalnio su senovės gyvenvietės liekanomis bei Pelekonių – Dambravos piliakalnių kompleksus, Birštono kurorto ir Nemajūnų urbanistinius kompleksus, Naravų ir Siponių kaimų kraštovaizdžių kompleksus bei kitas kultūros paveldo vertybes;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, trumpalaikį poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje, taip pat sanatorinį gydymą ir poilsį Birštono kurorte pagal jo generalinį planą;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą bei detaliuosius planus ir kitus projektus;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtinis rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio, žemės ūkio, komunalinę bei pramoninę) ir gyvenamąją funkcines zonas.
8. Regioninis parkas turi apsaugos (buferinę) zoną, nustatytą už jo ribų. Šios zonos tikslas – apsaugoti regioninio parko kraštovaizdį nuo neigiamo vizualinio poveikio, ribojant statybų aukštingumą bei intensyvumą, taip pat Birštono kurorto mineralinius vandenis nuo taršos.
9. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1-6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
10. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Birštono miesto, Alytaus bei Prienų rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
13. Regioninio parko veiklą organizuoja:
14. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
14.2. Birštono miesto ir Alytaus bei Prienų rajonų merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
15. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, rekreacijos centras.
16. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami visi parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
16.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
17. Regioninio parko jungtinė taryba:
17.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
18. Regioninio parko tarnyba:
18.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą;
19. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos agentūros, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Alytaus ir Kauno apskričių valdytojų reguliavimo sričiai, taip pat Birštono miesto bei Alytaus ir Prienų rajonų savivaldos institucijos.
20. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
21. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai, kiti suinteresuoti asmenys.
22. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo regioninio parko direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma. Jie privalomi regioninio parko tarnybai.
23. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Alytaus ir Prienų miškų urėdijos. Miškų urėdijų uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jų nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
24. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, bei Kauno Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Alytaus bei Kauno apskričių ir kitos valstybės institucijos, Birštono miesto, Alytaus ir Prienų rajonų savivaldos institucijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
25. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
27. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
27.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
27.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
28. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
30. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
31. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
PAJŪRIO (KARKLĖS) REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio (Karklės) regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestų, miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Lietuvos pajūrio kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio klifais, jūrinės lygumos Plazių ežeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir žemyniniu klifu, Lietuvos pajūriui būdinga augalija ir gyvūnų bendrijomis, gyvūnų laikymosi vietomis, taip pat biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą;
6.4. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.5. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, ilgalaikį bei trumpalaikį poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtinis rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (žemės ūkio, miškų ūkio, sodininkų bendrijos, krašto apsaugos objektų) ir gyvenamąją funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Klaipėdos rajono bei Palangos miesto savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.2. Klaipėdos rajono bei Palangos miesto merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami visi parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą;
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo kontrolę bei priežiūrą pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos agentūros, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Klaipėdos apskrities valdytojo bei reguliavimo sričiai, taip pat Klaipėdos rajono bei Palangos miesto savivaldos institucijos.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Posėdžius organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai, kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo direktorius. Tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Kretingos miškų urėdija. Kretingos miškų urėdijos uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jos nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Klaipėdos apskrities ir kitos valstybės institucijos, Klaipėdos rajono bei Palangos miesto savivaldos institucijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
PANEMUNIŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panemunių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti vertingą Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais, gilius mažųjų upelių žemupius, Užnykio mišką bei Nemuno šlaitų augalijos bendrijas;
6.2. išsaugoti kultūriniu požiūriu ypač vertingus stambiausios Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio XIII-XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentus – Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, pilkapiais, taip pat pirmųjų žmonių gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus, dvarų ansamblius su parkais, panemunių agrarinį kraštovaizdį;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio), gyvenamąją ir bendro naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Jurbarko, Kauno bei Šakių rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.2. Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonų merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
13.3. Kauno, Marijampolės ir Tauragės apskričių valdytojų administracijų atstovai, skiriami apskričių valdytojų;
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami visi parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei – propagandinę regioninio parko veiklą;
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos agentūros, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Kauno, Marijampolės ir Tauragės apskričių valdytojų reguliavimo sričiai, taip pat Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonų savivaldos institucijos.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotuojai, kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Jurbarko, Kauno ir Šakių miškų urėdijos. Miškų urėdijų uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jų nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Kauno, Marijampolės bei Tauragės apskričių ir kitos valstybės institucijos, taip pat Jurbarko, Kauno bei Šakių rajonų savivaldos institucijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 572
ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žagarės regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Žagarės miesto, miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.2. išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes: Senosios Žagarės urbanistinį kompleksą su originalia vietinio akmens mūro bažnyčia, dvarviete, Žvelgaičio piliakalnio archeologiniu kompleksu, taip pat Naujosios Žagarės išplėtoto miestelio struktūrą, barokinę bažnyčią, savitą molio mūro kleboniją, gretimą itin stambaus Žagarės dvaro ansamblį, unikalų restauruotą žirgyną, rekonstruotą vėjo malūną, parką, Raktės piliakalnį;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, būdingus šiaurės Lietuvos lygumoms miškus su retų rūšių augalais ir gausia bei įvairiarūše fauna;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1-6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti suderinti nustatytąja tvarka.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Joniškio rajono savivaldos vykdomąja institucija.
REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke ir savo simbolius. Direkcijos sudėtyje yra regioninio parko inspekcija, gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina aplinkos apsaugos ministras.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
15.4. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Joniškio rajono savivaldos vykdomąja institucija;
15.6. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Šiaulių apskrities valdytojo administracijai bei Joniškio rajono tarybai metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą;
16. Aplinkos apsaugos ministerija teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Šiaulių apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Joniškio rajono savivaldos institucija.
18. Regioninio parko miškus pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko, pagal sutartis pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes juose įrengia, kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus vykdo Joniškio miškų urėdija. Miškų urėdijos uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato jos nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
19. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Šiaulių apskrities ir kitos valstybės institucijos, taip pat Joniškio rajono savivaldos institucija.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
20. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
22.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
REGIONINIO PARKO, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS BEI PAREIGOS
23. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
25. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
26. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.