LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO ATNAUJINIMO

 

2007 m. liepos 31 d. Nr. 3D-359

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2006, Nr. 70-2564), 39 punkto 4 lentelės 4 priemone ir atsižvelgdama į Dirvožemio tyrimų 2006 metų darbų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3D-294 (Žin., 2006, Nr. 80-3168), 1 dalį:

1. Tvirtinu Žemės našumo vertinimo metodiką (pridedama).

2. Skiriu VĮ Valstybinį žemėtvarkos institutą Žemės našumo vertinimo duomenų bazės tvarkytoju, kurio kompetencijai priskirta:

2.1. kurti ir tvarkyti Žemės našumo vertinimo duomenų bazę ŽNVDB10LT;

2.2. teikti žemės našumo vertinimo duomenis šių duomenų vartotojams.

3. Pavedu:

3.1. VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui parengti žemės našumui vertinti reikalingų duomenų bazių kūrimo ir žemės našumo vertinimo duomenų atnaujinimo programos 2008–2011 metams projektą;

3.2. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamentui koordinuoti šio įsakymo 3.1 punkte nurodytos programos projekto parengimą.

4. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 92 „Dėl Žemės vertinimo metodikos patikslinimo“.

5. Nustatau, kad žemės našumo vertinimo duomenys, nustatyti pagal Žemės našumo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 92, taikomi tol, kol bus atnaujinti pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą metodiką.

 

 

 

KULTŪROS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĄ                                                      JONAS JUČAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-359

 

ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemės našumo vertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta žemės ūkio paskirties teritorijų žemės ūkio naudmenų gamtinių ir ūkinių savybių detaliam įvertinimui visuose Lietuvos Respublikos administraciniuose vienetuose, panaudojant dirvožemio ir naujausių agrocheminių savybių tyrimų, žemių melioracinės būklės 2006 m. inventorizacijos duomenų bazes bei naujausią kartografinę medžiagą. Žemės našumo vertinimo duomenys naudotini žemės racionalaus naudojimo ir apsaugos tikslams. Be to, sistemingai tvarkoma žemės našumo vertinimo duomenų bazė užtikrins 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/2 l/EB (OL 2006 L 102, p. 15) nuostatas.

2. Pagrindinės sąvokos:

Agrocheminės dirvožemio savybės – dirvožemio savybės, apibūdinamos jame esančių augalų įsavinamų cheminių elementų ir jų junginių, organinių medžiagų kiekiu (azotingumas, boringumas, fosforingumas, humusingumas ir kt.), rūgštumas ir kitos dirvožemio savybės, darančios poveikį augalams, derlingumui, aplinkai.

Bendroji energija – augalininkystės produkcijos baltymuose, angliavandeniuose, riebaluose ir kitose organinėse medžiagose sukauptas energijos kiekis, išreikštas gigadžauliais.

Dirvožemis – viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių.

Dirvožemio armuo – viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, daugiausia tamsios spalvos, kuriame yra daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje.

Dirvožemio derlingumas – dirvožemio gebėjimas aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos, sudaryti palankią fizikinę ir cheminę terpę normaliai augti, vystytis ir plisti.

Vertinamas sklypas – vienodos melioracinės būklės pagal dirvožemio savybes prie vienos ar kelių dirvožemio vertinimo, granuliometrinės sudėties, rūgštumo, fosforingumo ir kalingumo grupių priskirtos žemės ūkio naudmenos ar jų dalis, kurių žemės našumo balas yra nustatomas.

Vertinama teritorija – teritorija, kurios žemės ūkio naudmenų našumas yra vertinimas, taip pat gali būti nustatomas vidutinis žemės našumo balas ir kiti rodikliai.

Žemės našumas – žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių.

Žemės našumo balas – sutartinis vienetas, kuriuo išreiškiamas santykinis žemės našumas.

Žemės našumo vertinimas – tam tikros teritorijos žemės ūkio naudmenų dirvožemio našumo nustatymas, gautų duomenų apibendrinimas ir žemės našumo patikslinimas, gavus naujų duomenų apie žemės gamtines ir ūkines savybes.

Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti.

3. Žemės našumas vertinamas visos žemės ūkio paskirties žemės (joje esančių žemės ūkio naudmenų), naudojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 34 straipsnyje nurodytus žemės informacinės sistemos duomenis, gautus atlikus dirvožemių tyrimus ir kartografavimą, kitus žemės gamtinių ir ūkinių savybių tyrimus bei žemės ūkio naudmenų kartografavimą.

4. Žemės našumo vertinimo duomenys kaupiami Žemės našumo vertinimo duomenų bazėje (toliau – ŽNV_DB10LT).

5. ŽNV_DB10LT nuolat tvarkoma ir atnaujinama vertinant atskirų teritorijų dirvožemio tyrimų duomenų, agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų duomenų ar žemės melioracinės būklės ir žemės ūkio naudmenų kontūrų plotų pokyčius.

6. Vertinant žemės našumą naudojama:

6.1. dirvožemių klasifikacinė lentelė, kurioje sisteminiai dirvožemio vienetai, nustatyti pagal Lietuvos Respublikos dirvožemių klasifikaciją LTDK_99 (toliau – LTDK-99), sugrupuoti į 20 dirvožemio našumo vertinimo grupių pagal šios Metodikos 1 priedą;

6.2. dirvožemių granuliometrinės sudėties pagal lygiašonį (Fere) grafinės išraiškos trikampį grupių klasifikacija – 8 grupės mineralinių ir 1 puveningų bei durpiškų dirvožemių grupė (2 priedas). Vertinimo metu 6.1 ir 6.2 punktų duomenys sugrupuojami į vertinimo grupes vertinamoje teritorijoje naudojant Lietuvos dirvožemio M 1:10 000 duomenų bazė Dirv_DB10LT;

6.3. žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų bazė Mel_DB10LT;

6.4. bazinio žemės našumo balo (Bnb) normatyvai dirvožemių ir granuliometrinės sudėties vertinimo grupėms nustatyti;

6.5. bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai dėl agrocheminių dirvožemio savybių (dirvožemio rūgštumo, fosforingumo ir kalingumo);

6.6. bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai dėl dirvožemio dangos įvairovės (margumo);

6.7. bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai dėl žemės ūkio naudmenų akmenuotumo;

6.8. bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai dėl klimato sąlygų.

7. Vertinimo sklypo žemės našumo rodikliai apima šiuos duomenis:

7.1. vertinamą plotą;

7.2. žemės našumo balą;

7.3. žemės melioracinės būklės rodiklį;

7.4. dirvožemių našumo vertinimo grupės (sujungtų dirvožemių sistematinių vienetų grupės) numerį;

7.5. dirvožemių granuliometrinės sudėties simbolį;

7.6. dirvožemių rūgštumo grupės numerį;

7.7. dirvožemių fosforingumo grupės numerį;

7.8. dirvožemių kalingumo grupės numerį;

7.9. kitus duomenis, apibūdinančius pastovias vertinamo sklypo savybes, turinčias įtakos žemės ūkio augalų auginimo sąlygoms ir žemės naudojimo intensyvumui (dirvų akmenuotumą, dirvožemių dangos įvairovę ir klimato sąlygas).

8. Vertinamų teritorijų žemės našumo vertinimo suvestiniai rodikliai gali būti pateikiami:

8.1. Lietuvos Respublikos teritorijos;

8.2. administracinių vienetų (apskričių, savivaldybių) teritorijos;

8.3. seniūnijų teritorijos;

8.4. kontrolinių žemės sklypų;

8.5. žemės ūkio ar kitos veiklos subjekto (ūkio) žemės valdos;

8.6. kitų vertinamų teritorijų (regionų, teritorijų, numatomų skirti visuomenės poreikiams ir kt.).

9. Žemės našumo vertinimo suvestiniai rodikliai apima šiuos duomenis:

9.1. vertinamo teritorinio vieneto tapatybės numerį;

9.2. vertinamą plotą;

9.3. vidutinį žemės našumo balą;

9.4. vertinamoje teritorijoje esančių vertinamų sklypų ploto struktūrą pagal žemės našumo balų grupes.

10. Žemės našumas vertinamas naudojant specializuotą programinę įrangą.

11. Žemės našumui vertinti būtina ši informacija:

11.1. Lietuvos teritorijos georeferencinio pagrindo duomenų bazė M1:10 000 GDB10LT;

11.2. kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė, naudojama deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius;

11.3. Lietuvos dirvožemio duomenų bazė Dirv_DB10LT: informacija apie dirvožemių atmainų kontūrus, dirvožemių tipologinius vienetus, jų granuliometrinę sudėtį;

11.4. Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų bazė Mel_DB10LT: informacija apie nusausintos žemės plotus ir duomenys apie melioracijos projektų įvykdymo (rekonstrukcijos) metus;

11.5. Lietuvos dirvožemių agrocheminių savybių informacinės sistemos duomenys: informacija apie dirvožemių humusingumo, rūgštumo, fosforingumo ir kalingumo grupes;

11.6. dirvožemių įvairovės įtakos žemės ūkio augalų derlingumui duomenys;

11.7. dirvų akmenuotumo duomenys;

11.8. klimato sąlygų, įvertinančių šilumos ir drėgmės išteklių, vegetacijos periodo trukmės, kritulių kiekio, augalų žiemojimo sąlygų įtaką žemės ūkio augalų derlingumui, duomenų bazė.

12. Naudojantis žemės našumo vertinimo duomenų baze ŽNV_DB10LT žemės našumo vertinimo duomenys gali būti pateikiami lentelių (žiniaraščių) forma arba žemės našumo vertinimo žemėlapiuose:

12.1. žemės našumo vertinimo duomenis pateikiant lentelėse (žiniaraščiuose), nurodomas vertinamos teritorijos pavadinimas, pateikiami vertinamų sklypų numeriai, dirvožemio vertinimo grupių numeriai ar pavadinimai, granuliometrinės sudėties grupių numeriai ar pavadinimai, dirvožemio melioracinė būklė, dirvožemio agrocheminių savybių (rūgštumo, fosforingumo, kalingumo ir humusingumo) grupių reikšmės, pataisų koeficientų dėl agrocheminių savybių, dirvožemių įvairovės, akmenuotumo ir klimato įtakos žemės našumui, reikšmės;

12.2. žemės našumo vertinimo duomenis pateikiant žemės našumo vertinimo žemėlapiuose, pateikiami vertinamų sklypų ribos, jų numeriai ir žemės našumo balai, gali būti pateikiami vertinamų teritorijų vidutiniai žemės našumo balai ir kiti rodikliai.

13. Bazinio žemės našumo balo (Bnb) vertė nustatyta pagal dirvožemių vertinimo grupės vidutinio žemės ūkio augalų derlingumo (pagrindinės produkcijos, t. y. be šiaudų, lapų ir kt.), išreikšto bendrosios energijos vienetais (GJ), santykį su šalies vidutiniu derlingumu. Siekiant užtikrinti 1992-2005 metais atliktų žemės našumo vertinimo duomenų taikymo norminiuose teisės aktuose tęstinumą, žemės ūkio naudmenų našumo balo vidutinė vertė šalyje nustatyta preliminariai 39-41 balų intervalu, t. y. atitinka norminiuose teisės aktuose nurodytą Lietuvos Respublikos vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą.

 

II. DIRVOŽEMIŲ VERTINIMO GRUPĖS

 

14. Dirvožemiai klasifikuojami pagal FAO-97(98) klasifikaciją atitinkančius Lietuvos sistematinius dirvožemio vienetus (SDV) Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje LTDK-99, kurie apibūdina dirvožemių kontūrus ir jų savybes Dirv_DB10LT duomenų bazėje. Dirvožemių vertinimo grupės nustatytos sugrupavus dirvožemius pagal artimas genetines, fizikines ir agrochemines savybes, panašius morfologinius ir ūkinio naudojimo požymius į 20 grupių pagal šios Metodikos 1 priedą.

15. Dirvožemių granuliometrinės sudėties grupės nustatytos lygiašonio (Fere) grafinės išraiškos trikampio klasifikatoriaus pagrindu, pagal panašias ūkinės vertės savybes sujungus jas į 8 mineralinių ir vieną puveningų bei durpiškų dirvožemių grupę pagal šios Metodikos 2 priedą.

 

III. BAZINIS ŽEMĖS NAŠUMO BALAS

 

16. Žemės našumo įvertinimo baziniam balui (Bnb) nustatyti reikalingi normatyvai parengti apibendrinus Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro, kitų minėto instituto padalinių, Vandens ūkio instituto, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio augalų lauko bandymų duomenis. Tyrimų metu nustatytas pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas jo priklausomybė nuo dirvožemių sistematinių vienetų ir granuliometrinės sudėties vertinimo grupių savybių. Gauti duomenys palyginti tarpusavyje ir nustatytas vidutinis derlingumas, patikslinus dirvožemių įtręšimo, klimato sąlygų įtakos, agrocheminių savybių ir kitus veiksnius. Nustatytos kiekvienos dirvožemių ir granuliometrinės sudėties vertinimo grupės pagrindinės žemės ūkio augalų grupės, kurių derlingumo vidurkis apskaičiuotas ploto vienetui tenkančios bendrosios energijos kiekiu (skaičiuojant tik pagrindinę produkciją) sutartiniais vienetais – gigadžauliais (GJ). Gautas sutartinių vienetų kiekis dauginamas iš koeficiento 0,80, išreiškiančio vidutinio derlingumo (GJ/ha) vyraujančiuose šalies dirvožemiuose santykį su žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumo įvertinimo preliminariai šalyje nustatyta vidutine balo verte 39-41 balų intervalu. Gauti baziniai žemės našumo balai rodo dirvožemio grupės vidutinį našumą, kuris nustatytas atskirai nusausintos (arba nesausintinos) ir nesausintos (sausintinos) žemės pagal dirvožemių granuliometrinės sudėties grupes (žr. 1 lentelę).

 

1 lentelė. Bazinio žemės našumo balo (Bnb) normatyvai

Dirvožemių vertinimo grupės

Baziniai žemės našumo balai skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

Eil. Nr.

Pagrindinės dirvožemio sistematinių vienetų grupės

Smėliai

Smėliai su giliau slūgsančiu priemoliu ar moliu

Smėlingi priesmėliai

Dulkiški priesmėliai

Smėlingi lengvi priemoliai

Dulkiški lengvi priemoliai

Smėlingi vid. sunkumo priemoliai ir moliai

Dulkiški vid. sunkumo priemoliai ir moliai

Durpės

I. Nusausinti ir nesausintini dirvožemiai

1.

Rudžemiai ir karbonatingieji išplautžemiai

X

X

55

56

57

58

58

60

X

2.

Glėjiškieji rudžemiai, glėjiškieji karbonatingieji išplautžemiai

X

X

53

54

55

56

55

57

X

3.

Paprastieji ir pajaurėję išplautžemiai

X

X

48

50

50

52

50

52

X

4.

Glėjiškieji (paprastieji, pajaurėję) išplautžemiai

X

X

47

48

48

49

49

50

X

4a.

Palvažemiai

X

33

X

X

X

X

X

X

X

5.

Balkšvažemiai

X

X

42

43

43

44

43

44

X

6.

Glėjiškieji balkšvažemiai

X

X

41

42

42

43

43

44

X

7.

Smėlžemiai

28

X

X

X

X

X

X

X

X

8.

Glėjiškieji smėlžemiai

30

X

X

X

X

X

X

X

X

9.

Karbotingieji ir pasotintieji šlynžemiai

X

29

40

42

42

44

43

45

X

10.

Puveningieji ir durpiškieji šlynžemiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D–pv/s–ps

X

X

X

X

X

X

X

X

34

D–pv/p–m

X

X

X

X

X

X

X

X

39

11.

Žemapelkės dirvožemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

42

12.

Tarpinės pelkės durpžemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

22

13.

Salpžemiai (sausi)

23

X

41

X

42

X

43

X

X

14.

Glėjiški salpžemiai

31

X

39

X

40

X

46

X

X

15.

Puveningieji ir durpiškieji salpžemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

42

16.

Uoliniai kalkžemiai

X

X

37

38

39

40

39

41

X

17.

Žvyriniai kalkžemiai

29

X

32

X

X

X

X

X

X

18.

Trąšažemiai

X

X

60

62

62

63

62

64

X

19.

Menkai eroduoti dirvožemiai

21

X

36

37

37

38

39

40

X

20.

Vidut. eroduoti dirvožemiai

13

X

22

23

23

24

22

23

X

II. Nesausinti (sausintini) dirvožemiai

2.

Glėjiškieji rudžemiai, glėjiškieji karbonatingieji išplautžemiai

X

X

39

39

38

38

36

36

X

4.

Glėjiškieji išplautžemiai

X

X

33

33

34

33

33

34

X

6.

Glėjiškieji balkšvažemiai

X

X

29

29

29

30

29

30

X

8.

Glėjiškieji smėlžemiai

24

X

X

X

X

X

X

X

X

9.

Karbotingieji ir pasotintieji šlynžemiai

X

15

21

21

21

22

21

22

X

10.

Puveningieji ir durpiškieji šlynžemiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D–pv/s–ps

X

X

X

X

X

X

X

X

18

D–pv/p–m

X

X

X

X

X

X

X

X

21

11.

Žemapelkės dirvožemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

22

12.

Tarpinės pelkės durpžemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

11

14.

Glėjiški salpžemiai

21

X

27

X

28

X

31

X

X

15.

Puveningieji ir durpiškieji salpžemiai

X

X

X

X

X

X

X

X

23

 

17. Žemės melioracinės būklės įtaka bazinio žemės našumo balo normatyvui ir santykis tarp nusausintų ir nesausintų dirvožemių našumo nustatytas pagal Vandens ūkio instituto tyrimų ir Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro atliktų bandymų duomenis.

 

IV. BAZINIO ŽEMĖS NAŠUMO BALO PATAISOS KOEFICIENTAI

 

18. Vertinamo žemės ploto našumo balas nustatomas bazinį žemės našumo balą (Bnb) dauginant iš pataisos koeficientų, išreiškiančių vertinamo žemės ploto dirvožemių agrocheminių savybių, akmenuotumo, taip pat vietovės klimato sąlygų ir dirvožemių dangos įvairovės įtaką žemės našumui.

19. Dirvožemio agrocheminių savybių pataisos koeficientai įvertina dirvožemių sukultūrinimo laipsnį ir dirvožemio rūgštumo (pH), fosforingumo, kalingumo ir humusingumo įtaką žemės ūkio augalų derlingumui. Koeficientų (K1, K2, K3) reikšmės nustatytos pagal žemės ūkio augalų biologinio derlingumo bandymų duomenis (žr. 2, 3 ir 4 lenteles).

 

2 lentelė. Bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai (K1) dėl dirvožemių rūgštumo (pHKC1)

 

Dirvožemių pH grupės

pHKCl

Dirvožemiai, išskyrus smėlius

Smėlio dirvožemiai

humuso kiekis, proc.

1,5 ir <

1,6–3,0

3,1 ir >

I

4,5 ir <

0,80

0,83

0,85

0,90

II

4,6–5,0

0,90

0,92

0,95

0,98

III

5,1–5,5

0,95

0,96

0,98

1,00

IV

5,6–6,0

1,00

1,00

1,00

1,00

V

6,1–6,5

1,00

1,00

1,00

1,00

VI

6,6 ir >

1,00

1,00

1,00

1,00

 

3 lentelė. Bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai (K2) dėl dirvožemių fosforingumo

 

Sąlyginė fosforingumo grupė

P2O5
mg/kg

Dirvožemiai, išskyrus smėlius

Smėlio dirvožemiai

humuso kiekis, proc.

1,5 ir <

1,6–3,0

3,1 ir >

I

50 ir <

0,85

0,88

0,90

0,92

I–II

 

0,89

0,91

0,94

0,95

II

51–100

0,92

0,94

0,96

0,98

II–III

 

0,96

0,97

0,98

0,99

III

101–150

1,00

1,00

1,00

1,00

III–IV

 

1,03

1,01

1,02

1,02

IV

151–200

1,05

1,02

1,04

1,05

IV–V

 

1,06

1,02

1,04

1,05

V

201 ir>

1,11

1,03

1,05

1,06

 

4 lentelė. Bazinio žemės našumo balo pataisos koeficientai (K3) dėl dirvožemių kalingumo

 

Sąlyginė kalingumo grupė

K2O
mg/kg

Dirvožemiai, išskyrus smėlius

Smėlio dirvožemiai

humuso kiekis, proc.

1,5 ir <

1,6–3,0

3,0 ir >

I

50 ir <

0,87

0,90

0,92

0,94

I–II

 

0,90

0,93

0,95

0,96

II

51–100

0,93

0,95

0,97

0,98

II–III

 

0,97

0,98

0,98

0,99

III

101–150

1,00

1,00

1,00

1,00

III–IV

 

1,02

1,01

1,01

1,02

IV

151–200

1,05

1,01

1,03

1,04

IV–V

 

1,06

1,01

1,03

1,04

V

201 ir>

1,08

1,02

1,04

1,05

 

20. Dirvų akmenuotumo (K4) pataisos koeficientai įvertina žemės dirbimo technologinių sąlygų įtaką žemės ūkio naudmenų našumui. Šie koeficientai nustatyti pagal dirvų akmenuotumo klases, jų reikšmės yra tokios:

20.1. neakmenuota – (akmenų kiekis – iki 1,0 m3/ha) – 1,00;

20.2. I klasė (akmenų kiekis – 1,1–10,0 m3/ha) – 0,98;

20.3. II klasė (akmenų kiekis – 10,1–25 m3/ha) – 0,95;

20.4. III klasė (akmenų kiekis – per 25 m3/ha) – 0,90.

21. Pataisos koeficientams nustatyti naudojami apibendrinti dirvų akmenuotumo duomenys, esantys dirvožemio tyrimo medžiagoje ir Lietuvos dirvožemio tyrimo duomenų bazėje Dirv_DB10LT.

22. Dirvožemių dangos įvairovės (K5) pataisos koeficientai įvertina dirvožemių kontūrų smulkumo ir jų savybių kontrastingumo įtaką žemės dirbimo sąlygoms, drėgmės režimui ir augalų augimo sąlygoms, o per tai – ir žemės našumui. Koeficiento reikšmės nustatomos priklausomai nuo dirvožemio kontūrų skaičiaus 100 ha žemės plote (1 dm2), kuriame yra vertinamas žemės sklypas arba priklausomai nuo vidutinio dirvožemio arealo (dirvožemio atmainos kontūro) dydžio. Dirvožemio kontūrų skaičius ar jų vidutinis dydis nustatomas pagal Dirv_DB10LT duomenis. Priklausomai nuo dirvožemių dangos margumo taikomos šios pataisos koeficientų reikšmės:

22.1. labai marga dirvožemių danga (51 ir daugiau dirvožemio atmainų kontūrų /100 ha vertinamos teritorijos arba vidutinis dirvožemio atmainos kontūro dydis < 2,00 ha) – 0,90;

22.2. marga dirvožemių danga (50–20 dirvožemio atmainų kontūrų 100 ha vertinamos teritorijos arba vidutinis dirvožemio atmainos kontūro dydis 2,01–5,00 ha) – 0,95;

22.3. margoka dirvožemių danga (19–13 dirvožemio atmainų kontūrų 100 ha vertinamos teritorijos arba vidutinis dirvožemio atmainos kontūro dydis 5,01–8,00 ha) – 1,00;

22.4. vienoda dirvožemių danga (12–9 dirvožemio atmainų kontūrų 100 ha vertinamos teritorijos arba vidutinis dirvožemio atmainos kontūro dydis 8,01–12,00 ha) – 1,02;

22.5. labai vienoda dirvožemių danga (8 ir mažiau dirvožemio atmainų kontūrų 100 ha vertinamos teritorijos arba vidutinis dirvožemio atmainos kontūro dydis 12,01 ha ir didesnis) – 1,04.

Kai vertinamas atskiro žemės sklypo ar kitos nedidelės (iki 100 ha) vertinamos teritorijos žemės ūkio naudmenų našumas, dėl dirvožemių dangos įvairovės pataisos koeficientas (K5) nustatomas tik pagal to konkretaus žemės sklypo ar vertinamos teritorijos vidutinį dirvožemio atmainos kontūro dydį.

23. Klimato sąlygų (K6) pataisos koeficientai nustatyti įvertinus klimato rodiklių – šilumos ir drėgmės išteklių, vegetacijos periodo trukmės, kritulių kiekio, augalų žiemojimo sąlygų apibendrintą įtaką kiekvienos kadastro vietovės žemės ūkio augalų auginimui. Pataisos koeficientams apskaičiuoti naudojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusios Hidrometeorologijos ir gamtinės aplinkos kontrolės valdybos) fondų ilgamečių meteorologinių stebėjimų duomenys pagal šios Metodikos 3 priedą.

 

V. VERTINAMŲ SKLYPŲ ŽEMĖS NAŠUMO BALŲ IR VERTINAMOS TERITORIJOS VIDUTINIO NAŠUMO BALO APSKAIČIAVIMAS

 

24. Pirmiausia apskaičiuojami kiekvieno vertinamo sklypo žemės našumo balai (Nb). Nustatant vertinamo sklypo žemės našumo balą iš Bazinio žemės našumo balo (Bnb) normatyvų lentelės nustatomas bazinis žemės našumo balas (Bnb) priklausomai nuo dirvožemių sistematinių vienetų ir granuliometrinės sudėties bei sklypo melioracinės būklės vertinimo. Nustatytas bazinis našumo balas dauginamas iš nustatytų pataisos koeficientų, pagal formulę:

 

Nb = Bnb × K1 × K2 × K3 × K4 × K5 × K6.

 

Gauta reikšmė suapvalinama 0,1 balo tikslumu. Vertinamas sklypas pažymimas kartografinėje medžiagoje, žemės ūkio naudmenų kontūre, naudojant geoinformacinių sistemų priemones. Tai mažiausias skaidomas ploto vienetas, nustatomas tarpusavyje derinant žemės našumui vertinti reikalingų duomenų skaitmeninių žemėlapių sluoksnius.

25. Vertinamos teritorijos ar žemės sklypo vidutinis našumo balas (Vnb) apskaičiuojamas kiekvieno vertinamo sklypo našumo balą (Nb) dauginant iš sklypo ploto (p) ir sandaugų sumą dalijant iš bendro vertinamos teritorijos ploto (pn) pagal formulę:

 

 

VI. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO RODIKLIŲ IŠRAIŠKA

 

26. Žemės našumo vertinimo rodiklių sistemą sudaro:

26.1. vertinamų teritorijų tapatybės numeriai ar kiti vertinamo objekto (administracinės teritorijos, ūkio žemės valdos, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo) identifikatoriai. Suvestiniams žemės našumo rodikliams papildomai nurodomas vertinamų sklypų skaičius;

26.2. vertinamų sklypų plotai, kurie nurodomi 0,1 ha tikslumu. Suvestiniams žemės našumo rodikliams nurodoma vertinamų plotų suma;

26.3. vidutinis vertinamo sklypo žemės našumo balas, kuris nurodomas 0,1 balo tikslumu. Suvestiniams žemės našumo rodikliams nurodomas vidutinis svertinis žemės našumo balas, taip pat viso atitinkamojoje teritorijoje esančio žemės ploto struktūra pagal žemės našumo balų grupes (kas 5 balai): iki 22,0; 22,1–27,0; 27,1–32,0 ir t. t.;

26.4. vyraujanti dirvožemių granuliometrinė sudėtis, kuri žymima 2 priede nurodytais sutartiniais ženklais;

26.5. vyraujanti žemės melioracinė būklė, kuri išreiškiama simboliais: Ns – nesausinta ir nesausintina; N – nesausinta, bet sausintina; Sd – nusausinta uždaru drenažu; Sg – nusausinta grioviais;

26.6. vyraujanti dirvožemio rūgštumo (pH) grupė: I – labai rūgštūs (pH 4,5 ir mažiau); II – vidutinio rūgštumo (pH 4,6–5,0); III – mažo rūgštumo (pH 5,1–5,5); IV – rūgštoka (pH 5,6–6,0); V – neutraloka (pH 6,1–6,5); VI – artima neutraliai ir šarmiška (pH 6,6 ir daugiau);

26.7. vyraujanti dirvožemio fosforingumo grupė: I – labai mažai fosforingi; II – mažai fosforingi; III – vidutiniškai fosforingi; IV – fosforingi; V – labai fosforingi;

26.8. vyraujanti dirvožemio kalingumo grupė: I – labai mažai kalingi; II – mažai kalingi; III – vidutiniškai kalingi; IV – kalingi; V – labai kalingi;

26.9. vertinimo duomenų įrašymo arba patikslinimo (atnaujinimo) data. Įrašomi metai, kuriais buvo atlikti žemės gamtinių ar ūkinių savybių tyrimai arba patikslinti duomenys. Nurodomos šių tyrimų duomenų datos:

26.9.1. dirvožemių tyrimo (paskutinių lauko tyrimų) metai;

26.9.2. dirvožemių agrocheminių savybių lauko tyrimo metai;

26.9.3. plotų, kuriuose paskutiniu metu neatlikti detalūs dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai lauke, duomenų patikslinimo (nustatymo) metai (pagal analogiškų panašių savybių žemės plotų lauko tyrimo duomenis);

26.9.4. žemės melioracinės būklės nustatymo metai;

26.9.5. žemės sausinimo projekto įvykdymo ar rekonstrukcijos metai;

26.9.6. žemės našumo balo apskaičiavimo data.

27. Teisės aktų numatytais atvejais žemės našumo vertinimo duomenų bazėje gali būti kaupiama ši papildoma informacija:

27.1. humuso kiekis dirvožemyje, procentais;

27.2. vyraujančio reljefo įvertinimas, kuris nustatomas pagal kartografinę medžiagą ir pažymimas simboliais: L – lyguma; BL – banguota lyguma; Kb – kauburiuotas; Kl – kalvotas arba kalvotas slėniuotas;

27.3. žemės naudojimo intensyvumo rodiklis nustatomas naudojantis kontrolinių žemės sklypų duomenų baze bei vertinimo laikotarpiu blokuose deklaruojamomis žemės ūkio naudmenomis bei pasėliais, išskiriant pagal vyraujantį naudojimą: NP – nedeklaruotos pievos durpiniuose ir puveninguose dirvožemiuose; ND – nedeklaruota kita dirbamoji žemė; DG – deklaruotos pievos ir ganyklos; DS – deklaruoti sodai ir uogynai; DA – deklaruotos kitos žemės ūkio naudmenos (dirbamoji žemė, užimta pasėliais arba pūdymu).

 

VII. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ DERLINGUMO ĮVERTINIMO PAGAL BENDRĄJĮ ENERGIJOS KIEKĮ NORMATYVAI

 

28. Bendroji energija, tenkanti 1 t produkcijos (natūralaus drėgnumo) ir 1 ha žemės ploto, nustatoma vadovaujantis 5 lentelėje pateiktais normatyvais. Vidutinis žemės našumo balas atitinka normatyvinį derlingumą išreikštą energetiniais vienetais ir koreguotą vidutinio žemės naudojimo intensyvumo lygį išreiškiančiu pataisos koeficientu (1 GJ/ha = 0,80 balo).

 

5 lentelė. Žemės ūkio augalų derliaus išraiška bendrosios energijos vienetais

Eil. Nr.

Žemės ūkio augalai

Produkcijos rūšys

Bendrosios energijos kiekis GJ/1t produkcijos

Lietuvos ūkiuose 2005 m.

Normatyvinis derlingumas, t/ha

Bendrosios energijos kiekis, perskaičiavus į balus (x 0,80)

plotas, tūkst. ha

derlingumas, t/ha

bendrosios energijos kiekis, GJ/ha

1.

Žieminiai kviečiai

grūdai

15,75

298,3

3,85

60,6

4,0

50,4

2.

Kvietrugiai

grūdai

15,42

64,2

2,73

42,1

3,0

37,0

3.

Žieminiai rugiai

grūdai

15,60

50,9

2 12

33,1

2,5

31,2

4.

Miežiai

grūdai

15,65

341,5

2,78

43,5

3,5

43,8

5.

Avižos

grūdai

16,04

59,6

1,92

30,8

2,5

32,1

6.

Grikiai

grūdai

15,84

28,4

0,55

8,7

1,0

36,0

7.

Lubinai

grūdai

17,36

4,9

0,99

17,2

1,5

20,8

8.

Rapsai

sėklos

23,86

109,4

1,84

43,9

2,5

47,8

9.

Cukriniai runkeliai

šaknys

4,03

21,0

38,06

153,4

40,0

129,0

10.

Bulvės

gumbai

3,74

64,8

12,10

45,3

20,0

59,8

11.

Daugiametės žolės, pievos ir ganyklos

šienas

15,01

1294,9

1,90

28,5

3,0

36,0

Vidutiniškai (iš viso):

X

2337,9

X

44,1

X

41,0

 

VIII. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖ

 

29. Žemės našumo vertinimo duomenų bazė ŽNV_DB10LT rengiama M 1:10 000. Šios bazės integraciniai geografinės informacinės sistemos duomenys rengiami valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Duomenys siejami su georeferencinio pagrindo duomenų bazėmis ORT10LT ir GDB10LT. ŽNV_DB10LT duomenys turi integruotis su Mel_DB10LT, Dirv_DB10LT ir kitomis duomenų bazėmis.

ŽNV_DB10LT duomenų bazėje kaupiami grafiniai ir atributiniai duomenys.

30. Žemės našumo vertinimo duomenų bazė ir jos sluoksniai kuriami panaudojant Metodikos 27 punkte nurodytus rodiklius. Žemės našumo vertinimo žemėlapiai rengiami V skyriuje nurodytų rodiklių turiniu.

31. Žemės našumo vertinimo žemėlapiuose be vertinimo duomenų informacijos turi būti įrašomi svarbiausi vietovardžiai ir atvaizduoti pagrindiniai stabilūs kraštovaizdžio elementai: keliai, vandenys, miškai, pelkės, urbanizuotos teritorijos ir žemės ūkio naudmenos.

______________

 

Žemės našumo vertinimo metodikos

1 priedas

 

DIRVOŽEMIŲ NAŠUMO VERTINIMO GRUPĖS

 

Dirvožemių našumo vertinimo grupė

Lietuviškas sistematinio dirvožemio vieneto (SDV) simbolis ir klasifikacijos lygis ar fazė*

Dirvožemio sistematinio vieneto pavadinimas
LTDK-99 klasifikacijoje

1

2

3

1. Rudžemiai, karbonatingieji išplautžemiai

RDk1 (III)

Sekliai karbonatingi rudžemiai

RDk1-g0 (III)

Giliai glėjiški sekliai karbonatingi rudžemiai

RDk2 (III)

Giliau karbonatingi rudžemiai

RDk2-g0 (III)

Giliai glėjiški giliau karbonatingi rudžemiai

RDb2 (III)

Tipingi pasotintieji rudžemiai

RDb-g0 (III)

Giliai glėjiški pasotintieji rudžemiai

IDk-p (III)

Paprastieji karbonatingieji išplautžemiai

IDk-g0 (III)

Giliai glėjiški karbonatingi išplautžemiai

2. Glėjiškieji rudžemiai

RDk1-g1 (III)

Giliai glėjiniai sekliai karbonatingi rudžemiai

RDk1-j2 (III)

Giliau stagniški sekliai karbonatingi rudžemiai

RDk2-g1 (III)

Giliai glėjiniai giliau karbonatingi rudžemiai

RDk2-j2 (III)

Giliau stagniški giliau karbonatingi rudžemiai

RDb-g1 (III)

Giliai glėjiniai pasotintieji rudžemiai

RDb-j2 (III)

Giliau stagniški pasotintieji rudžemiai

RDg4-k1 (III)

Sekliai karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai

RDg4-k2 (III)

Giliau karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai

RDg4-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiški rudžemiai

RDg5-k1(III)

Sekliai karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai

RDg5-k2 (III)

Giliau karbonatingi giliau glėjiniai rudžemiai

RDg5-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiniai rudžemiai

RDg8-k1 (III)

Sekliai karbonatingi sekliai glėjiški rudžemiai

RDg8-k2 (III)

Giliau karbonatingi sekliai glėjiški rudžemiai

RDg8-b (III)

Pasotintieji sekliai glėjiški rudžemiai

IDk-g1 (III)

Giliai glėjiniai karbonatingieji išplautžemiai

IDj2-k (III)

Karbonatingieji giliau stagniški išplautžemiai

IDj3-k (III)

Karbonatingieji giliau stagniniai išplautžemiai

IDj6-k (III)

Karbonatingieji stagniškieji išplautžemiai

IDj7-k (III)

Karbonatingieji stagniniai išplautžemiai

IDg4-k (III)

Karbonatingieji giliau glėjiški išplautžemiai

IDg5-k (III)

Karbonatingieji giliau glėjiniai išplautžemiai

IDg8-k (III)

Karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai

3. Paprastieji, pajaurėję išplautžemiai

IDp-t (III)

Tipingi paprastieji išplautžemiai

IDp-g0 (III)

Giliai glėjiški paprastieji išplautžemiai

IDe-p (III)

Paprastieji pajaurėję išplautžemiai

Ide-g0 (III)

Giliai glėjiški pajaurėję išplautžemiai

PLb2 (III)

Tipingi pasotintieji palvažemiai

PLn1 (III)

Sekliai nepasotinti palvažemiai

PLn-f (III)

Geležingieji nepasotintieji palvažemiai

4. Glėjiškieji išplautžemiai

IDp-g1 (III)

Giliai glėjiniai paprastieji išplautžemiai

Ide-g1 (III)

Giliai glėjiniai pajaurėję išplautžemiai

IDj2-p (III)

Paprastieji giliau stagniški išplautžemiai

IDj2-e (III)

Pajaurėję giliau stagniški išplautžemiai

IDj3-p (III)

Paprastieji giliau stagniniai išplautžemiai

IDj3-e (III)

Pajaurėję giliau stagniniai išplautžemiai

IDj6-p (III)

Paprastieji stagniškieji išplautžemiai

IDj6-e (III)

Pajaurėję stagniškieji išplautžemiai

IDj7-p (III)

Paprastieji stagniniai išplautžemiai

IDj7-e (III)

Pajaurėję stagniniai išplautžemiai

IDg4-p (III)

Paprastieji giliau glėjiški išplautžemiai

IDg4-e (III)

Pajaurėję giliau glėjiški išplautžemiai

IDg5-p (III)

Paprastieji giliau glėjiniai išplautžemiai

IDg5-e (III)

Pajaurėję giliau glėbiniai išplautžemiai

IDg8-p (III)

Paprastieji sekliai glėjiški išplautžemiai

IDg8-e (III)

Pajaurėję sekliai glėjiški išplautžemiai

4a. Glėjiški palvažemiai

PLb-g4 (III)

Giliau glėjiški pasotintieji palvažemiai

PLn-g4 (III)

Giliau glėjiški nepasotintieji palvažemiai

5. Balkšvažemiai

JIb2 (III)

Tipingi pasotintieji balkšvažemiai

JIb-g0 (III)

Giliai glėjiški pasotintieji balkšvažemiai

JIn2 (III)

Tipingi nepasotintieji balkšvažemiai

Jin-g0 (III)

Giliai glėjiški nepasotintieji balkšvažemiai

6. Glėjiškieji balkšvažemiai

JIb-g1 (III)

Giliai glėjiniai pasotintieji balkšvažemiai

JIn-g1 (III)

Giliai glėjiniai nepasotintieji balkšvažemiai

JIj2-b (III)

Pasotintieji giliau stagniški balkšvažemiai

JIj2-n (III)

Nepasotintieji giliau stagniški balkšvažemiai

JIj3-b (III)

Pasotintieji giliau stagniniai balkšvažemiai

JIj3-n (III)

Nepasotintieji giliau stagniniai balkšvažemiai

JIj6-b (III)

Pasotintieji stagniškieji balkšvažemiai

JIj6-n (III)

Nepasotintieji stagniškieji balkšvažemiai

JIj7-b (III)

Pasotintieji stagniniai balkšvažemiai

JIj7-n (III)

Nepasotintieji stagniniai balkšvažemiai

JIg4-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiški balkšvažemiai

JIg4-n (III)

Nepasotintieji giliau glėjiški balkšvažemiai

JIg4-f (III)

Geležingieji giliau glėjiški balkšvažemiai

JIg5-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiniai balkšvažemiai

JIg5-n (III)

Nepasotintieji giliau glėjiniai balkšvažemiai

JIg5-f (III)

Geležingieji giliau glėjiniai balkšvažemiai

JIg8-b (III)

Pasotintieji sekliai glėjiški balkšvažemiai

JIg8-n (III)

Nepasotintieji sekliai glėjiški balkšvažemiai

JIg8-f (III)

Geležingieji sekliai glėjiški balkšvažemiai

7. Smėlžemiai

SDk-p (III)

Paprastieji karbonatingieji smėlžemiai

SDk-ž=SDk-z (III)

Smulkiažvyriai karbonatingieji smėlžemiai

SDr-b (III)

Pasotintieji rudžemiškieji smėlžemiai

SDr-n1 (III)

Sekliai nepasotinti rudžemiškieji smėlžemiai

SDp-ll (III)

Pseudofibriškieji paprastieji smėlžemiai

SDp-b (III)

Pasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDp-b-g0 (III)

Giliai glėjiški pasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDp-n (III)

Nepasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDp-n-g0 (III)

Giliai glėjiški nepasot. paprastieji smėlžemiai

SDe-p (III)

Paprastieji pajaurėję smėlžemiai

Sde-g0 (III)

Giliai glėjiški pajaurėję smėlžemiai

8. Glėjiškieji smėlžemiai

SDp-b-g1 (III)

Giliai glėjiniai pasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDp-n-g1 (III)

Giliai glėjiniai nepasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDg4-k (III)

Karbonatingieji giliau glėjiški smėlžemiai

SDg4-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiški smėlžemiai

SDg4-n (III)

Nepasotintieji giliau glėjiški smėlžemiai

SDg5-k (III)

Karbonatingieji giliau glėjiniai smėlžemiai

SDg5-b (III)

Pasotintieji giliau glėjiniai smėlžemiai

SDg5-n (III)

Nepasotintieji giliau glėjiniai smėlžemiai

SDg8-k (III)

Karbonatingieji sekliai glėjiški smėlžemiai

SDg8-b (III)

Pasotintieji sekliai glėjiški smėlžemiai

sdg8-b-wl-(s)(F)

Menkai nupustyti pasotintieji sekliai glėjiški smėlžemiai

SDg8-n (III)

Nepasotintieji sekliai glėjiški smėlžemiai

Sde-g1 (III)

Giliai glėjiniai pajaurėję smėlžemiai

9. Karbonatingieji šlynžemiai, pasotintieji šlynžemiai

GLkc (III)

Tufiniai karbonatingieji šlynžemiai

GLk1 (III)

Sekliai karbonatingieji šlynžemiai

GLk2 (III)

Giliau karbonatingi šlynžemiai

GLk-s (III)

Smėliniai karbonatingieji šlynžemiai

GLk-y (III)

Deliuviniai karbonatingieji šlynžemiai

GLb2 (III)

Tipingi pasotintieji šlynžemiai

GLb-s (III)

Smėliniai pasotintieji šlynžemiai

GLb-y (III)

Deliuviniai pasotintieji šlynžemiai

GLn1 (III)

Sekliai nepasotintieji šlynžemiai

GLn-s (III)

Smėliniai nepasotintieji šlynžemiai

10. Puveningieji, durpiškieji šlynžemiai

PLv-p (III)

Paprastieji puveningieji palvažemiai

PLd-p (III)

Paprastieji durpiškieji palvažemiai

PLd-f (III)

Geležingieji durpiškieji palvažemiai

GLv-k (III)

Karbonatingieji puveningieji šlynžemiai

GLv-p (III)

Paprastieji puveningieji šlynžemiai

GLv-s (III)

Smėliniai puveningieji šlynžemiai

GLd-p (III)

Paprastieji durpiškieji šlynžemiai

GLd-s (III)

Smėliniai durpiškieji smėlžemiai

11. Žemapelkės dirvožemiai

PDž1=PDz1(III)

Seklieji žemapelkės durpžemiai

PDž1-e=PDz1-e(IV)

Eutrofiniai seklieji žemapelkės durpžemiai

PDž1-m=PDz1-m(IV)

Mezotrofiniai seklieji žemapelkės durpžemiai

PDž2=PDz2 (III)

Gilieji žemapelkės durpžemiai

PDž2-e=Pdz2-e (IV)

Eutrofiniai gilieji žemapelkės durpžemiai

PDž2-m=PDz2-m(IV)

Mezotrofiniai gilieji žemapelkės durpžemiai

12. Tarpinės pelkės dirvožemiai

PDt1(III)

Seklieji tarpinės pelkės durpžemiai

PDt2 (III)

Gilieji tarpinės pelkės durpžemiai

13. Salpžemiai (sausi)

RDk-y (III)

Deliuviniai karbonatingi rudžemiai

RDb-y (III)

Deliuviniai pasotinti rudžemiai

ADk-p (III)

Paprastieji karbonatingieji salpžemiai

ADk-s (III)

Smėliniai prievaginiai karbonatingieji salpžemiai

ADk-y (III)

Aliuviniai-deliuviniai karbonatingieji salpžemiai

ADb2 (III)

Tipingi pasotintieji salpžemiai

ADn1 (III)

Sekliai nepasotinti salpžemiai

14. Glėjiškieji salpžemiai

RDg4-y (III)

Deliuviniai giliau glėjiški rudžemiai

RDg5-y (III)

Deliuviniai giliau glėjiniai rudžemiai

RDg8-y (III)

Deliuviniai sekliai glėjiški rudžemiai

ADk-g4 (III)

Giliau glėjiški karbonatingieji salpžemiai

ADk-g5 (III)

Giliau glėjiniai karbonatingieji salpžemiai

ADb-g4 (III)

Giliau glėjiški pasotintieji salpžemiai

ADb-g5 (III)

Giliau glėjiniai pasotintieji salpžemiai

ADn-g4 (III)

Giliau glėjiški nepasotintieji salpžemiai

ADn-g5 (III)

Giliau glėjiniai nepasotintieji salpžemiai

15. Puveningieji salpžemiai, durpiškieji salpžemiai

ADv-p (III)

Paprastieji puveningieji salpžemiai

ADv-u (III)

Apneštieji puveningieji salpžemiai

ADd-p (III)

Paprastieji durpiškieji salpžemiai

ADd-u (III)

Apneštieji durpiškieji salpžemiai

16. Uoliniai kalkžemiai

KDc (II)

Uoliniai kalkžemiai

KDc-d (III)

Dolomitiniai uoliniai kalkžemiai

KDc-d-(n)-(r) (F)

Rekultivuoti dolomitiniai uoliniai kalkžemiai

KDc-gy (III)

Gipsiniai uoliniai kalkžemiai

17. Žvyriniai kalkžemiai

KDž=z (II)

Žvyriniai kalkžemiai

KDk-ž=KDk-z (III)

Stambiažvyriai kalkžemiai

KDk-ž-(n)-(r)=
KDkz-(n)-(r) (F)

Rekultivuoti stambiažvyriai kalkžemiai

18. Trąšažemiai

TDi (II)

Giliai ariami trąšažemiai

TDi (II)

Įmėžtieji trąšažemiai

TDi-d (III)

Daržo įmėžtieji trąšažemiai

TDi-g4 (III)

Giliau glėjiški įmėžtieji trąšažemiai

Tdi-g5 (III)

Giliau glėjiniai įmėžtieji trąšažemiai

TDm-t (III)

Trąšažeminiai miesto trąšažemiai

TDm-m (III)

Pavėsiniai miesto trąšažemiai

19. Menkai eroduoti dirvožemiai

RDkl-e1 (F)

Menkai eroduoti sekliai karbonatingieji rudžemiai

RDk2-e1 (F)

Menkai eroduoti giliau karbonatingieji rudžemiai

RDb-e1(F)

Menkai eroduoti pasotintieji rudžemiai

RDn-e1 (F)

Menkai eroduoti nepasotintieji rudžemiai

IDk-e1 (F)

Menkai eroduoti karbonatingieji išplautžemiai

IDp-e1 (F)

Menkai eroduoti paprastieji išplautžemiai

JIb-e1 (F)

Menkai eroduoti pasotintieji balkšvažemiai

JIn-e1 (F)

Menkai eroduoti nepasotintieji balkšvažemiai

20. Vidutiniškai eroduoti dirvožemiai

PRk-p (III)

Paprastieji karbonatingieji pradžiažemiai

PRk-p-(e3)(F)

Paprastieji karbonatingieji pradžiažemiai (smarkiai eroduoti dirvožemiai)

PRk-p-(n) (F)

Paprastieji karbonatingieji pradžiažemiai (giliai nukasti dirvožemiai)

PRk-g4 (III)

Giliau glėjiški karbonatingieji pradžiažemiai

PRk-a-m (IV)

Gruzdiniai antropogeniniai karbonatingieji pradžiažemiai

PRk-a-q (IV)

Šiukšlyniniai antropogeniniai karbonatingieji pradžiažemiai

PRk-a-o (IV)

Pavėsiniai antropogeniniai karbonatingieji pradžiažemiai

PRb2 (III)

Tipingi pasotintieji pradžiažemiai

PRB2-(e3) (F)

Tipingi pasotintieji pradžiažemiai (smarkiai eroduoti dirvožemiai)

PRb2-(n) (F)

Tipingi pasotintieji pradžiažemiai (giliai nukasti dirvožemiai)

PRb-g4 (III)

Giliau glėjiški pasotintieji pradžiažemiai

PRb-a (III)

Antropogeniniai pasotintieji pradžiažemiai

PRb-a-m (IV)

Gruzdiniai antropogeniniai pasotintieji pradžiažemiai

PRb-a-q (IV)

Šiukšlyniniai antropogeniniai pasotintieji pradžiažemiai

PRb-a-o (IV)

Puvėsiniai antropogeniniai pasotintieji pradžiažemiai

PRn1-(n) (III)

Sekliai nepasotinti pradžiažemiai (giliai nukasti dirvožemiai)

PRn-g4 (III)

Giliau glėjiški nepasotintieji pradžiažemiai

RDk1-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti sekliai karbonatingieji rudžemiai

RDk2-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti giliau karbonatingieji rudžemiai

RDb-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti pasotintieji rudžemiai

IDk-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti karbonatingieji išplautžemiai

IDp-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti paprastieji išplautžemiai

JIb-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti pasotintieji balkšvažemiai

SDp-b-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti pasotintieji paprastieji smėlžemiai

SDp-n-e2 (F)

Vidutiniškai eroduoti nepasotintieji paprastieji smėlžemiai

 

Pastabos:

1. * – Lietuvos dirvožemių klasifikacija „Lietuvos mokslas“, 2001, 34 knyga.

2. Lentelėje įrašyti dirvožemių smulkesni sistematiniai vienetai gali būti keičiami suderinus su Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

______________

 

 

Žemės našumo vertinimo metodikos

2 priedas

 

DIRVOŽEMIŲ GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES GRUPĖS ŽEMĖS NAŠUMUI VERTINTI

 

Granuliometrinės sudėties vertinimo grupės apibūdinimas

Inicialas

Dirvožemių granuliometrinės sudėties vertinimo grupės numeris

Paviršiaus ir dirvodarinės uolienos granuliometrinės sudėties pagal Fere pagrindinių variantų simboliai

Smėliai

s

1.

Smėliai su giliau slūgsančiu priemoliu ar moliu

s1

2.

Smėlingi priesmėliai

sps

3.

 

Dulkiški priesmėliai

dps

4.

Smėlingi lengvi priemoliai

sp1

5.

 

Dulkiški lengvi priemoliai

dp1

6.

Smėlingi vidutiniai, sunkūs priemoliai ir moliai

spm

7.

Dulkiški vidutiniai, sunkūs priemoliai ir moliai

dpm

8.

Durpiški

D

9.

Durpiški

D

9a.

Durpiški

D

9b.

 

 

Pastabos:

1. * – pv (puveninga velėna) nusausintuose durpiškuose palvažemiuose ir durpiškuose šlynžemiuose gali būti prilyginama smėlingam ar dulkiškam priesmėliui ar lengvam priemoliui priklausomai nuo podirvio granuliometrinės sudėties.

2. Lentelėje įrašyti dirvožemių granuliometrinės sudėties variantai tarp grupių gali būti keičiami suderinus su Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

______________

 

Žemės našumo vertinimo metodikos

3 priedas

 

BAZINIO ŽEMĖS NAŠUMO BALO PATAISOS KOEFICIENTAI DĖL KLIMATO SĄLYGŲ (K6)

 

Eil. Nr.

Apskritis, savivaldybė

Koeficientų reikšmės (nuo – iki)

Eil. Nr.

Apskritis, savivaldybė

Koeficientų reikšmės (nuo – iki)

1.

Alytaus apskr.

 

6.

Šiaulių apskr.

 

1.

Alytaus m. sav.

1,020

1.

Akmenės r. sav.

0,970–0,978

2.

Alytaus r. sav.

1,016–1,035

2.

Joniškio r. sav.

0,967–0,989

3.

Druskininkų sav.

1,040–1,051

3.

Kelmės r. sav.

0,951–0,990

4.

Lazdijų r. sav.

1,010–1,043

4.

Pakruojo r. sav.

0,962–0,985

5.

Varėnos r. sav.

1,029–1,052

5.

Radviliškio r. sav.

0,970–0,998

2.

Kauno apskr.

 

6.

Šiaulių m. sav.

0,972

1.

Birštono sav.

1,017–1,024

7.

Šiaulių r. sav.

0,961–0,979

2.

Jonavos r. sav.

1,011–1,027

7.

Tauragės apskr.

 

3.

Kaišiadorių r. sav.

1,006–1,028

1.

Jurbarko r. sav.

1,018–1,042

4.

Kauno m. sav.

1,042

2.

Pagėgių sav.

1,026–1,039

5.

Kauno r. sav.

1,028–1,045

3.

Šilalės r. sav.

0,948–0,976

6.

Kėdainių r. sav.

1,001–1,035

4.

Tauragės r. sav.

0,991–1,033

7.

Prienų r. sav.

1,014–1,035

8.

Telšių apskr.

 

8.

Raseinių r. sav.

0,982–1,036

1.

Mažeikių r. sav.

0,959–0,984

3.

Klaipėdos apskr.

 

2.

Plungės r. sav.

0,931–0,962

1.

Klaipėdos m. sav.

1,013

3.

Rietavo sav.

0,949–0,954

2.

Klaipėdos r. sav.

0,956–1,020

4.

Telšių r. sav.

0,942–0,979

3.

Kretingos r. sav.

0,963–0,997

9.

Utenos apskr.

 

4.

Palangos m. sav.

0,996

1.

Anykščių r. sav.

0,976–1,001

5.

Skuodo r. sav.

0,951–0,986

2,

Ignalinos r. sav.

0,964–0,997

6.

Šilutės r. sav.

1,000–1,032

3.

Molėtų r. sav.

0,969–0,992

4.

Marijampolės apskr.

 

4.

Utenos r. sav.

0,963–0,979

1.

Kalvarijos sav.

1,009–1,029

5.

Visagino sav.

0,982

2.

Kazlų Rūdos sav.

1,028–1,046

6.

Zarasų r. sav.

0,952–0,984

3.

Marijampolės sav.

1,013–1,042

10.

Vilniaus apskr.

 

4.

Sakių r. sav.

1,035–1,046

1.

Elektrėnų sav.

0,991–1,013

5.

Vilkaviškio r. sav.

0,982–1,043

2.

Šalčininkų r. sav.

1,013–1,038

5.

Panevėžio apskr.

 

3.

Širvintų r. sav.

0,982–1,008

1.

Biržų r. sav.

0,982–1,002

4.

Švenčionių r. sav.

0,972–1,009

2.

Kupiškio r. sav.

0,982–1,000

5.

Trakų r. sav.

1,001–1,037

3.

Panevėžio m. sav.

1,008

6.

Ukmergės r. sav.

0,988–1,014

4.

Panevėžio r. sav.

0,994–1,017

7.

Vilniaus m. sav.

1,003

5.

Pasvalio r. sav.

0,987–1,002

8.

Vilniaus r. sav.

0,982–1,021

6.

Rokiškio r. sav.

0,965–0,980

 

 

 

______________