Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL KULTŪROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTO PAVADINIMO PAKEITIMO IR Lietuvos kultūros tyrimų INSTITUTO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1792
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 10 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsniu ir 93 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pakeisti Kultūros, filosofijos ir meno instituto pavadinimą – vadinti jį Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir patvirtinti Lietuvos kultūros tyrimų instituto įstatus (pridedama).
2. Įgalioti Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorių per 10 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Lietuvos kultūros tyrimų instituto įstatus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos kultūros tyrimų instituto įstatų registravimu.
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1614 „Dėl Socialinių tyrimų instituto ir Kultūros, filosofijos ir meno instituto statutų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4411) 1.2 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. gruodžio 23 d.
nutarimu Nr. 1792
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTO ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kultūros tyrimų institutas (toliau – Institutas) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga ir vykdantis valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą.
2. Instituto misija – vykdyti ilgalaikius aukščiausiojo lygio filosofijos ir menotyros krypčių ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, socialinės ir kultūrinės plėtros darbus Lietuvos kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros procesų srityje, aktualius Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros raidai ir atitinkančius Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatas.
4. Instituto veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais įstatais.
5. Institutas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, taip pat sąskaitų bankuose.
II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS, TEISĖS IR PAREIGOS
7. Instituto veiklos tikslai:
7.1. vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius Lietuvos kultūros ir tam tikrų jos sričių (dailės, muzikos, teatro, filosofijos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę plėtrą; kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistinį kultūros paveldą, vykdyti fundamentinius Lietuvos kultūros paveldo, meno, filosofinės ir religinės minties istorijos tyrimus, tarpdisciplininius kultūros tyrimus, užtikrinančius Instituto nacionalinės svarbos statusą;
7.2. bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti lituanistinių mokslinių tyrimų ir kultūrinės plėtros užsakomuosius darbus, teikti ekspertinę, metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
7.3. skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
8. Instituto veiklos sritis – humanitarinių mokslų srities lituanistiniai moksliniai tyrimai, socialinė ir kultūrinė plėtra. Institutas vykdo valstybės ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius menotyros ir filosofijos mokslo krypčių ir tarpdisciplininius mokslinius kultūros tyrimus ir kultūrinę plėtrą, užtikrina valstybės kompetenciją šiose mokslo kryptyse ir Lietuvos kultūros mokslinių tyrimų integraciją į Europos mokslo erdvę, rengia menotyros ir filosofijos krypčių mokslininkus, padeda rengti šių krypčių specialistus.
9. Instituto veiklos rūšys – humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (kodas –72.20.10) ir su jais susijusi mokslinė, profesinė ir kita veikla, būtina pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti (kitos veiklos rūšys) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877).
10. Instituto mokslinės veiklos kryptys:
11. Institutas turi teisę:
11.1. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
11.2. atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;
11.3. leisti mokslo ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti mokslo leidinius savo mokslinių tyrimų ir kultūrinės plėtros rezultatams skelbti arba skelbti juos kitokiais pasirinktais būdais;
11.5. skatinti lituanistinių mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės plėtros rezultatų naudojimą socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
11.6. atlikti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių tyrimų srityse pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;
12. Institutas privalo:
12.1. vykdyti lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinės ir kultūrinės plėtros darbus, skleisti mokslo žinias;
12.3. steigėjo ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti steigėją apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę ir ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;
12.4. laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), kurios reikia mokslo ir studijų sistemai valdyti ir jos stebėsenai atlikti;
12.5. viešai skelbti atliktų mokslinių tyrimų rezultatus ir medžiagą, užtikrinti atvirą prieigą prie tradicinių ir skaitmeninių archyvų, bibliotekų, duomenų bazių ir visų kitų mokslinės veiklos, socialinės ir kultūrinės plėtros darbų produktų, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams;
III. INSTITUTO ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, SKYRIMas IR ATLEIDIMas
15. Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:
15.1. direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus, svarsto direktoriaus pateiktus pasiūlymus dėl Instituto įstatų keitimo;
15.4. svarsto Instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius;
15.5. svarsto ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl Instituto asociacinių ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, lituanistinių mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
16. Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš Instituto mokslo darbuotojų ir administracijos, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų Instituto tikslų įgyvendinimu, atstovų šių įstatų nustatyta tvarka.
17. Mokslo taryba sudaroma laikantis šių principų:
17.1. Mokslo tarybą sudaro 12 narių, iš kurių ne mažiau kaip 4 nariai yra Institute nedirbantys asmenys;
17.2. rinkimus į Mokslo tarybą skelbia ir organizuoja direktorius pagal jo patvirtintą Mokslo tarybos rinkimų reglamentą. Informacija skelbiama Instituto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki rinkimų dienos;
17.3. kandidatuoti į Mokslo tarybos narius gali Instituto mokslo darbuotojai, administracija ir Instituto tikslų įgyvendinimu suinteresuotų kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovai;
17.4. kandidatus kelia Instituto mokslo darbuotojai, administracija ir Instituto tikslų įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai asmenys;
18. Mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Mokslo tarybos darbui vadovauja Mokslo tarybos pirmininkas, renkamas iš Mokslo tarybos narių slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Mokslo tarybos narių. Mokslo tarybos pirmininku negali būti renkamas Instituto direktorius. Tas pats asmuo Mokslo tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Mokslo tarybos sekretorius renkami iš Mokslo tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatų atviru balsavimu paprasta Mokslo tarybos narių balsų dauguma.
19. Mokslo tarybos posėdžiai yra atviri, darbotvarkė skelbiama iš anksto. Mokslo tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Mokslo tarybos narių. Mokslo tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras. Direktorius turi teisę dalyvauti visuose Mokslo tarybos posėdžiuose. Mokslo tarybos nariai informuojami apie šaukiamą Mokslo tarybos posėdį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Šaukti posėdį turi teisę Mokslo tarybos pirmininkas, Instituto direktorius arba ne mažiau kaip 1/3 Mokslo tarybos narių. Posėdžiui pirmininkauja Mokslo tarybos pirmininkas, jo nesant – jo pavaduotojas.
20. Direktoriaus teikiamus pasiūlymus klausimais, kuriems pagal šiuos įstatus reikia Mokslo tarybos pritarimo, Mokslo taryba turi teisę atmesti, jeigu daugiau kaip 2/3 visų Mokslo tarybos narių balsuoja prieš pasiūlymą. Direktorius gali pakartotinai teikti Mokslo tarybai tvirtinti pasiūlymą ne anksčiau kaip po mėnesio nuo svarstymo Mokslo taryboje dienos. Mokslo taryba turi teisę jį atmesti, jeigu ne mažiau kaip 3/4 visų Mokslo tarybos narių dauguma nepritaria pakartotinai teikiamam pasiūlymui. Šiuo atveju direktorius turi teisę pakartoti teikimo procedūrą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo pakartotinio svarstymo. Jeigu Mokslo taryba neatmeta direktoriaus pasiūlymo pirmiau nurodyta balsų dauguma, Mokslo tarybos pirmininkas turi pasirašyti direktoriaus teikiamą pasiūlymą.
21. Mokslo tarybos nutarimai, išskyrus klausimus, šiuose įstatuose nurodytus kaip svarstomus direktoriaus teikimu, laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Mokslo tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Mokslo tarybos pirmininko balsas.
22. Instituto direktorius yra Instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Instituto direktorius viešo konkurso būdu skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.
23. Instituto direktoriaus funkcijos:
23.1. užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos įstatus ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, koordinuoti Mokslo tarybos priimtų sprendimų, numatytų šių įstatų 15 punkte, įgyvendinimą;
23.3. priimti į darbą ir atleisti iš darbo Instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į pareigas, atleisti iš jų;
23.4. nustatyti Instituto darbuotojų darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka, skatinti darbuotojus, skirti jiems drausmines nuobaudas, užtikrinti saugias darbo sąlygas;
23.5. teikti Mokslo tarybai svarstyti pasiūlymus dėl pagrindinių Instituto mokslinių veiklos krypčių, šių įstatų keitimo, tvirtinti ir tikslinti Instituto strateginį veiklos planą, Instituto veiklos metines ataskaitas, kitus dokumentus;
23.6. organizuoti Instituto veiklos savianalizę ir prireikus inicijuoti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą;
24. Dalį savo teisių ir pareigų Instituto direktorius įsakymu gali perduoti savo pavaduotojams ir kitiems Instituto darbuotojams.
26. Institute atliekamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių finansuojamų mokslo darbų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
28. Instituto priežiūros taryba sudaroma iš socialinių partnerių, suinteresuotų humanitarinių mokslų lituanistiniais moksliniais tyrimais, socialine ir kultūrine plėtra. Ją sudaro 7 nariai – 3 socialinius partnerius pasiūlo Mokslo taryba, 2 – Lietuvos mokslo taryba, 2 – Švietimo ir mokslo ministerija.
30. Instituto priežiūros tarybos funkcijos – svarstyti Instituto veiklos rezultatus ir teikti Instituto direktoriui ir (ar) Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlymus dėl Instituto veiklos gerinimo. Institutas užtikrina Instituto priežiūros tarybai darbo sąlygas ir sudaro galimybę gauti informaciją apie Instituto veiklą, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
31. Instituto priežiūros taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Pirmame posėdyje Instituto priežiūros taryba išsirenka pirmininką ir pasitvirtina darbo reglamentą.
IV. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
33. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
34. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Mokslo taryba, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos mokslo tarybos nutarimais.
35. Instituto mokslo darbuotojų pagrindinė funkcija – vykdyti lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę plėtrą pagal Instituto mokslinės veiklos kryptis, įgyvendinant Instituto veiklos tikslus.
37. Instituto darbuotojų teisės ir pareigos:
37.1. dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus;
37.2. dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti gaunamomis lėšomis;
37.4. gauti iš valstybės institucijų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
38. Instituto darbuotojams garantuojamos visos socialinės garantijos, kurias nustato įstatymai, ir sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
39. Instituto darbuotojai, susiję su moksline veikla, privalo:
V. INSTITUTO LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
41. Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
42. Instituto lėšas gali sudaryti:
42.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti;
43. Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą įstatymų nustatyta tvarka.
VI. ĮSTATŲ KEITIMas