Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2509(3)
2012 m. sausio 11 d. Nr. 17
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1380 1 punkto 1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2509(3) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – sukonkretinti nuostatas, reglamentuojančias sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimą savivaldybėms, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui papildyti Įstatymo projektą šiomis nuostatomis:
1.1. nurodyti, kokia daiktine teise savivaldybių administracijos perima sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius;
2. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatai, pagal kurią už savivaldybėms perduodamų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre apmoka savivaldybių administracijos, dėl šių priežasčių:
2.1. Įstatymo projektui įgyvendinti savivaldybėms kadastriniams matavimams atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre reikėtų skirti papildomų lėšų, o jų Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 163-7741) nenumatyta. Šalies ekonominė ir finansinė būklė vis dar sunki, todėl artimiausioje ateityje numatyti savivaldybėms papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nebus galimybės.
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.