LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ BEI STATINIŲ PRIKLAUSINIŲ RESTAURATORIŲ ATESTAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 m. kovo 5 d. Nr. ĮV-85

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsniu (Žin., 1996, Nr. 14-352; 1997, Nr. 97-242) ir siekdama patobulinti kilnojamųjų kultūros vertybių ir statinių priklausinių restauratorių atestavimo tvarką,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių priklausinių restauratorių atestavimo nuostatus;

1.2. Kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapo formą;

1.3. Kultūros vertybių restauravimo technologų kvalifikacinius reikalavimus;

1.4. Archeologinių odinių radinių restauratorių kvalifikacinius reikalavimus.

2. Laikau netekusiais galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2000 10 17 įsakymo Nr. 363 „Dėl kultūros vertybių restauratorių atestavimo“ 1–6 punktus.

L. E. KULTŪROS MINISTRO PAREIGAS ROMA DOVYDĖNIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2003 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. ĮV-85

KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ BEI STATINIŲ PRIKLAUSINIŲ RESTAURATORIŲ ATESTAVIMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių priklausinių restauratoriai ir restauravimo technologai (toliau – restauratoriai) atestuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos muziejų ir Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymų reikalavimus.

2. Šie nuostatai nustato kilnojamųjų kultūros vertybių ir statinių priklausinių (toliau vadinama – kultūros vertybių) tyrimo, konservavimo ir restauravimo specialistų atestavimo tvarką.

3. Restauratorių atestavimas yra jų profesinio pasirengimo, kompetencijos bei praktinės veiklos įvertinimas.

4. Atestavimo tikslai:

4.1. įvertinti restauratorių profesines žinias, patyrimą, praktinius konservavimo-restauravimo darbus ir suteikti kvalifikacines kategorijas, apibrėžiant jų veiklos sritis ir ribas;

4.2. apsaugoti kilnojamąsias kultūros vertybės nuo nekvalifikuoto konservavimo ir restauravimo;

4.3. skatinti restauratorių profesinį meistriškumą;

4.4. susieti restauratorių kvalifikacines kategorijas su darbo užmokesčiu.

II. RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS BEI SPECIALYBĖS IR SPECIALIZACIJOS

5. Restauratorius atestuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija (toliau – Atestavimo komisija). Atestavimo komisija taip pat vertina restauratorių, įgijusių užsienio šalyje restauratoriaus išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir nustato kvalifikacinę kategoriją.

6. Lietuvos Respublikoje nustatomos šios restauratorių kvalifikacinės kategorijos – trečia (III), antra (II), pirma (I), aukščiausia ir eksperto – suteikiančios restauratoriams teisę:

6.1. atlikti atitinkamo sudėtingumo kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus;

6.2. rengti restauravimo programas ir projektus.

7. Restauratoriai atestuojami remiantis šiais nuostatais, bendraisiais kvalifikaciniais reikalavimais, numatytais 1 priede, konkrečios specialybės atestavimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos kultūros ministro.

8. Restauratoriai atestuojami atsižvelgiant į mokslo cenzo ir darbo stažo pagal profesiją reikalavimus, kurie numatyti šių nuostatų 2 priede.

9. Kvalifikacinė kategorija suteikiama penkeriems metams. Restauratoriui, kuriam iki pensinio amžiaus liko penkeri ar mažiau metų, kvalifikacinė kategorija suteikiama neterminuotai.

10. Restauratoriaus kvalifikacinė kategorija panaikinama ar suteikiama žemesnė, jeigu Atestavimo komisija nustato, kad restauratoriaus veikla žaloja ar naikina kultūros vertybę.

11. Atestavimo komisija atestuoja šių specialybių ir specializacijų restauratorius:

11.1. akmens, dirbtinio marmuro ir dekoratyvinių dangų;

11.2. archeologinių radinių. Specializacijos: archeologinės tekstilės, kaulo, medžio, metalo, odos radinių;

11.3. auksuotės;

11.4. dokumentų;

11.5. gintaro;

11.6. keramikos;

11.7. lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros;

11.8. meninių baldų;

11.9. metalo dirbinių;

11.10. molbertinės tapybos;

11.11. polichromuoto medžio;

11.12. meno kūrinių ant popieriaus;

11.13. pergamento;

11.14. restauravimo technologijų. Specializacijos: chemikas technologas, cheminės analizės specialistas, fizikinių tyrimų specialistas, biologas, fototyrimų specialistas;

11.15. sienų tapybos;

11.16. tekstilės;

11.17. vitražo.

12. Restauratoriai, kurių specialybė arba specializacija neįtraukta į šių nuostatų 11 punktą, gali būti atestuojami tik parengus ir patvirtinus jų srities kvalifikacinius reikalavimus ir atitinkamai papildžius šių nuostatų 11 punktą.

III. ATESTAVIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR JOS DARBO TVARKA

13. Atestavimo komisiją sudaro 13 narių – restauratorių, turinčių aukščiausios ir eksperto kvalifikacines kategorijas, bei menotyrininkų.

14. Atestavimo komisijos pirmininką, pavaduotoją, kitus komisijos narius bei komisijos sekretorių 5 metų kadencijai tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras). Atestavimo komisijos sekretoriumi (toliau – Sekretorius) skiriamas Kultūros ministerijos atstovas, kuris nėra šios komisijos narys.

15. Atestavimo komisijos darbą organizuoja ir techniškai aptarnauja Kultūros ministerija.

16. Atestavimo komisijos pirmininkas (toliau – Pirmininkas):

16.1. sudaro darbo planus, skelbia posėdžių datas;

16.2. sušaukia Atestavimo komisijos neeilinius posėdžius;

16.3. skiria darbo grupių vadovus – atitinkamos specialybės Atestavimo komisijos narius;

16.4. sudaro darbo grupes pakartotinam restauratorių kvalifikacijos įvertinimui;

16.5. yra atskaitingas už Atestavimo komisijos veiklą kultūros ministrui.

17. Atestavimo komisijos pirmininko pavaduotojas vykdo pirmininko pareigas jam nedalyvaujant.

18. Atestavimo komisija atestacijai pateiktų darbų įvertinimui gali kviesti Lietuvos ir kitų šalių konsultantus ir ekspertus (toliau – kviestiniai specialistai), kurių kompetencija turi būti patvirtinta tos šalies kultūros vertybių apsaugos valstybinės institucijos dokumentu.

19. Skirtingų specialybių ir specializacijų restauratorių atestavimui sudaromos darbo grupės. Darbo grupės vadovas suformuoja darbo grupę iš ne mažiau kaip trijų asmenų – Atestavimo komisijos narių ar kviestinių specialistų.

20. Atestavimo komisijos posėdis teisėtas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai šios komisijos narių.

21. Atestavimo komisijos nariai slaptu balsavimu siūlo suteikti restauratoriui kvalifikacinę kategoriją. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Balsų skaičiavimo grupė išrenkama iš Atestavimo komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Pirmininko balsas.

22. Atestavimo komisijos posėdžius protokoluoja šios komisijos Sekretorius. Protokolus pasirašo šios komisijos Pirmininkas ir Sekretorius. Posėdžių protokolai, atestavimo biuleteniai ir užpildyti kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka Kultūros ministerijoje.

23. Atestavimo komisijos posėdžių protokolai per 10 dienų nuo įvykusio komisijos posėdžio dienos pateikiami Lietuvos Respublikos kultūros ministrui dėl kvalifikacinės kategorijos restauratoriams suteikimo.

24. Likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos Atestavimo komisijos pirmininkas parengia šios komisijos darbo ataskaitą ir pateikia ją kultūros ministrui.

25. Atestavimo komisijos eiliniai posėdžiai vyksta du kartus per metus.

IV. ATESTAVIMO DOKUMENTŲ PRIĖMIMO TVARKA

26. Restauratorius, siekiantis įgyti kvalifikacinę kategoriją, pratęsti turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimą arba gauti aukštesnę kategoriją, prieš dvi savaites iki Atestavimo komisijos posėdžio, Sekretoriui pateikia:

26.1. prašymą;

26.2. užpildytą kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapą, kurio forma patvirtinta kultūros ministro įsakymu;

26.3. pažymą apie darbo stažą restauravimo srityje;

26.4. išsimokslinimo dokumentų (diplomo, papildomų studijų diplomų, pažymėjimų, atestatų, sertifikatų) kopijas bei dokumento, įrodančio turimą restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją, originalą;

26.5. kultūros vertybių restauravimo dokumentaciją, kuri turi atitikti konkrečios specialybės ar specializacijos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus;

26.6. tyrimo, konservavimo ir restauravimo teorinių darbų sąrašą bei publikacijas.

27. Sekretorius priima tik sukomplektuotus ir pilnai užpildytus dokumentus.

28. Atestavimo komisijos vertinimui pateikti restauratoriaus darbai turi būti įvertinti darbo vadovo arba restauravimo tarybos. Ši nuostata netaikoma eksperto kvalifikacinę kategoriją turintiems restauratoriams.

29. Restauratoriai, kuriems turima kvalifikacinė kategorija buvo pakeista žemesne arba panaikinta, pakartotinai atestuojami tik praėjus trejiems metams nuo kultūros ministro įsakymo, patvirtinančio žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimą arba panaikinimą, dienos.

V. ATESTAVIMO TVARKA

30. Darbo grupė nagrinėja atestuojamojo restauratoriaus pateiktus dokumentus, susipažįsta su jo atliktais tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbais bei įrašo išvadas ir rekomendacijas į atestavimo lapą. Atestavimo lapai pateikiami Atestavimo komisijai.

31. Atestuojamieji restauratoriai kviečiami pokalbiui į Atestavimo komisijos posėdį.

32. Restauratorius supažindinamas su darbo grupės išvadomis pasirašytinai. Jei atestuojamasis su išvadomis nesutinka, jis turi teisę raštu pateikti Atestavimo komisijai nesutikimo motyvus.

33. Susipažinusi su pateikta kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo dokumentais, darbo grupės įvertinimu ir išklausiusi atestuojamąjį restauratorių, Atestavimo komisija nusprendžia rekomenduoti kultūros ministrui:

33.1. suteikti restauratoriui žemiausią kvalifikacinę kategoriją;

33.2. suteikti arba nesuteikti restauratoriui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

33.3. patvirtinti arba nepatvirtinti restauratoriaus turimą kvalifikacinę kategoriją;

33.4. panaikinti arba suteikti žemesnę restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją.

34. Jei atestuojamasis restauratorius nesutinka su Atestavimo komisijos siūlomu sprendimu, per 10 dienų nuo Atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos pateikia kultūros ministrui prašymą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

35. Kultūros ministrui patenkinus prašymą peržiūrėti komisijos sprendimą, Atestavimo komisijos pirmininkas per 10 dienų nuo Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimo priėmimo dienos sudaro naujos sudėties darbo grupę.

36. Atestavimo komisija pakartotinai atestuoja restauratorių neeiliniame posėdyje per 1 mėnesį nuo naujos sudėties darbo grupės sudarymo dienos.

37. Kultūros ministras, atsižvelgdamas į Atestavimo komisijos sprendimą, per 1 mėnesį nuo Atestavimo komisijos sprendimo gavimo dienos įsakymu suteikia, patvirtina, panaikina arba suteikia žemesnę restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją.

38. Sekretorius per 10 dienų nuo kultūros ministro sprendimo priėmimo dienos raštu praneša atestuojamajam restauratoriui apie kultūros ministro sprendimą.

39. Kultūros ministro nustatyta tvarka atestuotiems restauratoriams išduodamas restauratoriaus kvalifikacijos pažymėjimas, kurio formą tvirtina kultūros ministras.

______________

Kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių

priklausinių restauratorių atestavimo nuostatų

1 priedas

BENDRIEJI KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai galioja visoms restauratorių specialybėms ir specializacijoms. Profesinės patirties ir mokslo cenzo reikalavimai kiekvienai kvalifikacinei kategorijai nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių priklausinių restauratorių atestavimo nuostatų 2 priede.

Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų restauravimo specialybių absolventams, kurių mokslo programos ir diplominiai darbai atitinka kvalifikacinius reikalavimus, trečia kvalifikacinė kategorija suteikiama be darbo stažo.

II. TREČIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

2. III kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris:

2.1. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymais, Restauratoriaus etikos kodeksu;

2.2. supranta restauruojamų kultūros vertybių medžiagų savybes, jų sunykimo priežastis ir žino pagrindinius tyrimo metodus;

2.3. išmano konservavimo-restauravimo medžiagoms keliamus reikalavimus, laikosi konservavimo-restauravimo principų;

2.4. moka įvertinti restauruojamos kultūros vertybės būklę ir numatyti konservavimo-restauravimo darbų eiliškumą bei atlikti nesudėtingus konservavimo-restauravimo darbus ir juos aprašyti;

2.5. moka paruošti kultūros vertybę saugojimui, eksponavimui ir transportavimui;

2.6. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų.

3. Įgyta III kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti ne unikalias, mažai pažeistas kultūros vertybes. Sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kategorijos restauratorius.

III. ANTROS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

4. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų:

4.1. išmano medžiagų, naudojamų konservavimo-restauravimo praktikoje, savybes, senėjimo priežastis, poveikį restauruojamam objektui;

4.2. įvertina restauruojamo objekto būklę ir parenka restauravimo metodą;

4.3. praktiniame darbe naudoja mokslinių tyrimų rezultatus;

4.4. moka atlikti vidutinio sudėtingumo konservavimo-restauravimo darbus.

5. Įgyta II kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti ne unikalias, vidutinio suirimo kultūros vertybes. Sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kategorijos restauratorius.

IV. PIRMOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

6. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris be III ir II kvalifikacinių kategorijų restauratoriams keliamų reikalavimų:

6.1. yra susipažinęs su tarptautinėmis paminklosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis;

6.2. išmano restauruojamų kultūros vertybių stilistines ypatybes, technologijas ir medžiagas;

6.3. išmano senuosius ir šiuolaikinius konservavimo-restauravimo principus ir metodus;

6.4. moka analitiškai įvertinti ir apibendrinti problemas, savarankiškai parinkti darbo metodiką, atlikti sudėtingus konservavimo-restauravimo darbus;

6.5. pagal analogiją ir archyvinę medžiagą sugeba rekonstruoti neišlikusius objekto fragmentus.

7. Įgyta I kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti stipriai suirusias kultūros vertybes, ruošti specialistus, vadovauti tos pačios specialybės III ir II kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbui.

V. AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

8. Aukščiausia kvalifikacinė kategorija suteikiama I-os kategorijos restauratoriui, kuris:

8.1. atlieka ypač sudėtingus kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo darbus;

8.2. ruošia konservavimo-restauravimo darbų projektus, eskizus, kolektyvinių darbų ataskaitas;

8.3. dirba tiriamąjį darbą, ruošia publikacijas ir pranešimus.

9. Įgyta aukščiausia kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę savarankiškai parengti restauravimo metodikas, projektus ir restauruoti unikalias kultūros vertybes, vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių III–I kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbui.

VI. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

10. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauratoriui, kuris privalo turėti:

10.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą rengiant restauravimo specialistus ar metodinio vadovavimo restauratoriams patirtį;

10.2. ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, atliekančiose kultūros vertybių restauravimo projektų ir restauravimo darbų ekspertizes;

10.3. paruoštas bei įdiegtas naujas kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo metodikas;

10.4. publikuotus mokslinius straipsnius.

11. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę restauruoti unikalias kultūros vertybes, rengti ir vadovauti kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo projektams, atlikti restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę, rengti restauratorių mokymo programas, vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių žemesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorių darbui.

______________

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos

kultūros ministro 2003 m. kovo 5 d.

įsakymu Nr. ĮV-85

(Atestavimo lapo formos pavyzdys)

KULTŪROS VERTYBIŲ RESTAURATORIAUS ATESTAVIMO LAPAS

___________________ Nr. _____

(data)

______________________

(sudarymo vieta)

Vardas, pavardė ____________________________________________________________

Asmens kodas ______________________________________________________________

Namų adresas ______________________________________________________________

Telefonai __________________________________________________________________

(namų) (darbo)

Išsilavinimas _______________________________________________________________

Mokslo įstaigos pavadinimas ___________________________________________________

Specialybė _________________________________________________________________

Diplomo ar pažymėjimo Nr. ______________ Kada išduotas _________________________

Turimos kultūros vertybių restauratoriaus kategorijos ir kada jos suteiktos________________

__________________________________________________________________________

Dabartinę kategoriją patvirtinančio liudijimo Nr. ir išdavimo data _____________________

____________________________________________________________________

Darbovietės ir pareigos _______________________________________________________

__________________________________________________________________________

Darbo restauratoriumi stažas __________________________________________________

Kvalifikacijos kėlimas, stažuotės _______________________________________________

__________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________

Mokslinis laipsnis ___________________________________________________________

Mokslinė ir pedagoginė veikla _________________________________________________

__________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________

Svarbesnių restauruotų kultūros vertybių sąrašas ___________________________________

__________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________

Restauruotų kultūros vertybių pasai _____________________________________________

__________________________________________________________________________

................................................... ............................. ...................................................

(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

Darbo grupės išvados ir rekomendacijos _________________________________________

__________________________________________________________________________

Darbo grupės narių vardas, pavardė, parašas______________ __________________

_________________ __________________

Susipažinau:________________________

(restauratoriaus parašas)

Atestavimo komisijos sprendimas:_______________________________________________

__________________________________________________________________________

Atestavimo komisijos pirmininkas ________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 200…m. įsakymu Nr….. restauratoriui

(vardas, pavardė)

Suteikta......................................................... restauratoriaus ……….. kvalifikacinė kategorija.

(specialybė, specializacija)

______________

Kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių

priklausinių restauratorių atestavimo nuostatų

2 priedas

RESTAURATORIŲ MOKSLO CENZO IR PRAKTINIO DARBO STAŽO REIKALAVIMAI


MOKSLO CENZAS	MAŽIAUSIAS REIKALAUJAMAS PRAKTINIO DARBO STAŽAS (metais)
	Ekspertas	Aukščiausia	I	II	III
Aukštasis universitetinis, specialybė / specializacija – restauratorius	15	10	6	2	0
Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, specialybė / specializacija – restauratorius	Nesuteikiama	12	8	4	0
Aukštasis universitetinis, susijęs su restauratoriaus specialybe	20	12	8	4	2
Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, susijęs su restauratoriaus specialybe	Nesuteikiama	15	10	6	3
Aukštasis universitetinis, nesusijęs su restauratoriaus specialybe	Nesuteikiama	20	12	6	3
Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, vidurinis, profesinis, nesusijęs su restauratoriaus specialybe	Nesuteikiama	Nesuteikiama	15	8	4

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2003 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. ĮV-85

KULTŪROS VERTYBIŲ RESTAURAVIMO TECHNOLOGŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

I. TREČIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama restauravimo technologui, kuris žino:

1.1. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymus, Restauratoriaus etikos kodeksą;

1.2. kultūros vertybių technologinių tyrimų pritaikymo sritis;

1.3. kultūros vertybių būklės tyrimo principus ir pagrindinius metodus;

1.4. kultūros vertybių tyrimų dokumentavimą;

1.5. supranta tiriamų kultūros vertybių sunykimo priežastis;

1.6. kultūros vertybių prevencinio konservavimo metodus;

1.7. konservavimo-restauravimo medžiagoms keliamus reikalavimus ir konservavimo-restauravimo principus.

2. Praktiniai įgūdžiai:

2.1. atlieka nesudėtingus kultūros vertybių technologinius tyrimus, pateikia jų ataskaitas;

2.2. įvertina kultūros vertybių saugojimo sąlygas, teikia pasiūlymus prevenciniam konservavimui;

2.3. moka paruošti kultūros vertybę saugojimui, eksponavimui ir transportavimui;

2.4. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų.

3. Įgyta III kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę tirti ir atlikti pirminį konservavimą ne unikalių, mažai pažeistų kultūros vertybių. Sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologas.

II. ANTROS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

4. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauravimo technologui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologams keliamų reikalavimų, turi išmanyti:

4.1. kultūros vertybių technologijų pagrindus, medžiaginę tiriamų objektų struktūrą, chemines ir fizines savybes, senėjimo ir irimo procesų chemiją;

4.2. kultūros vertybių cheminius ir fizikinius tyrimo metodus;

4.3. tiriamų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo metodus;

4.4. medžiagų, naudojamų konservavimo-restauravimo praktikoje, savybes, senėjimo priežastis, poveikį restauruojamam objektui.

5. Praktiniai įgūdžiai:

5.1. atlieka kultūros vertybių tyrimus, sistemina tyrimų rezultatus, interpretuoja juos;

5.2. nustato kultūros vertybių būklę ir atlikimo techniką;

5.3. parenka vidutinio sudėtingumo konservavimo ir restauravimo darbams naudotinas medžiagas.

6. Įgyta II kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę tirti ir atlikti pirminį ne unikalių, vidutinio suirimo kultūros vertybių konservavimą. Sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kvalifikacinės kategorijos technologas.

III. PIRMOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REKALAVIMAI

7. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauravimo technologui, kuris, be III ir II kvalifikacinių kategorijų restauravimo technologams keliamų reikalavimų, išmano:

7.1. tarptautines paminklosaugos chartijas, konvencijas ir rekomendacijas;

7.2. kultūros vertybių stilistines ypatybes, technologijas ir medžiagas;

7.3. konservavimo-restauravimo teoriją, jos istoriją;

7.4. kompleksinio-sisteminio kultūros vertybių tyrimo principus;

7.5. naujausius savo srities kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo metodus, mokslinių tyrinėjimų šiose srityse kryptis;

7.6. aplinkos poveikio chemiją.

8. Praktiniai įgūdžiai:

8.1. įvertina ir apibendrina savo srities kultūros vertybių restauravimo problemas;

8.2. formuluoja tyrinėjimų užduotis, parenka metodiką;

8.3. atlieka sudėtingus kultūros vertybių tyrinėjimus;

8.4. atlieka eksperimentinius naujų konservavimo ir restauravimo technologijų paieškas;

8.5. rašo ataskaitas, konsultuoja specialistus, naudojančius šių tyrimų rezultatus.

9. Įgyta I kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę savarankiškai atlikti sudėtingus kultūros vertybių tyrimo darbus, būti mokslinės temos vadovu, rengti kultūros vertybių tyrimo specialistus, vadovauti stažuotėms.

IV. AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

10. Aukščiausia kvalifikacinė kategorija suteikiama I kategorijos restauravimo technologui, kuris:

10.1. atlieka kompleksinius-sisteminius kultūros vertybių tyrimus;

10.2. ruošia konservavimo-restauravimo darbų technologijų projektus;

10.3. dalyvauja mokslinėje veikloje;

10.4. rengia publikacijas, metodinius leidinius.

11. Įgyta aukščiausia kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę savarankiškai parengti unikalių kultūros vertybių restauravimo metodikas, projektus ir vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių III–I kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologų darbui.

V. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

12. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologui, kuris privalo turėti:

12.1. pedagoginio darbo stažą rengiant restauravimo technologijos specialistus ar metodinio vadovavimo technologams stažą;

12.2. darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, įvertinančiose kultūros vertybių tyrimų bei restauravimo projektus ir metodikas;

12.3. paruoštas bei įdiegtas naujas kultūros vertybių tyrimo ar restauravimo technologijų metodikas;

12.4. publikuotus mokslinius straipsnius.

13. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę tyrinėti unikalias kultūros vertybes, parengti ir vadovauti kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo projektams, atlikti tyrimo ir restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę, ruošti restauravimo technologų mokymo programas vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių žemesnės kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologų darbui.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2003 m. kovo 5 įsakymu Nr. ĮV-85

ARCHEOLOGINIŲ ODINIŲ RADINIŲ RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

I. TREČIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris:

1.1. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymais, Restauratoriaus etikos kodeksu, supranta archeologinių radinių konservavimo tikslus, yra sukaupęs specifinių žinių, būtinų konservuojant archeologinę odą;

1.2. išmano odos struktūrą, savybes, senuosius rauginimo būdus;

1.3. išmano archeologinės odos ypatumus (sausos, drėgnos ir šlapios odos skirtumus);

1.4. supranta odos irimo archeologinėje aplinkoje priežastis ir pasekmes;

1.5. išmano paprasčiausius odos tyrimo metodus, jų tikslingumą;

1.6. išmano konservavimo medžiagoms keliamus reikalavimus.

2. Praktiniai įgūdžiai:

2.1. moka įvertinti konservuojamo objekto būklę;

2.2. moka gaminti cheminių medžiagų tirpalus;

2.3. kvalifikuotai konservuoja odinius radinius lauko sąlygose;

2.4. įsisavinęs paprasčiausius konservavimo metodus (sugeba drėkinti sausą odą, džiovinti šlapią odą, dezinfekuoti radinius, tvirtinti ir riebinti odą);

2.5. dokumentuoja radinio būklę ir konservavimo procesus aprašymuose;

2.6. moka paruošti radinius saugojimui, eksponavimui ir transportavimui;

2.7. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų.

3. Įgyta III kategorija suteikia teisę dirbti restauratoriumi archeologiniuose kasinėjimuose ir konservuoti gerai išlikusios archeologinės odos radinius, sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kategorijos archeologinių odinių radinių restauratorius.

II. ANTROS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

4. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų:

4.1. išmano archeologijos pagrindus;

4.2. išmano medžiagų, naudojamų odos konservavime savybes, jų kitimą senstant, poveikį konservuojamam objektui.

5. Praktiniai įgūdžiai:

5.1. moka įvertinti radinio būklę ir, remiantis vizualiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis, sugeba parinkti tinkamą konservavimo metodiką;

5.2. savo praktinėje veikloje tikslingai taiko įvairius odos konservavimo metodus;

5.3. moka regeneruoti perdžiūvusią archeologinę odą;

5.4. moka konservuoti odos dirbinius dekoruotus kitomis medžiagomis: medžiu, metalais ir kt.;

5.5. atlieka nesudėtingas radinio rekonstrukcijas:dalių sujungimas, deformacijų naikinimas;

5.6. moka dubliuoti suirusią odą, tinkamai parinkdamas konservavimo medžiagas.

6. Įgyta II kvalifikacinė kategorija suteikia teisę konservuoti sudėtingos technologijos vidutinio suirimo odinius radinius. Konservuojant sudėtingus ir suirusius radinius turi būti darbo vadovas – aukštesnės kategorijos restauratorius.

III. PIRMOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

7. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III ir II kvalifikacinių kategorijų restauratoriui keliamų reikalavimų:

7.1. yra susipažinęs su tarptautinėmis paminklosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis;

7.2. gerai išmano visų rūšių archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo pagrindus;

7.3. moka įvertinti ir apibendrinti archeologinės odos konservavimo problemas.

8. Praktiniai įgūdžiai:

8.1. konservuoja sudėtingus ir suirusius odinius radinius (pagamintus iš skirtingų medžiagų, sudėtingų formų, ypatingai suirusius radinius);

8.2. gali vykdyti eksperimentinį konservavimą, diegti naujas konservavimo ir restauravimo metodikas.

9. Įgyta I kvalifikacinė kategorija suteikia teisę konservuoti ir restauruoti sudėtingus ir stipriai pažeistus archeologinius odinius radinius, stažuoti archeologinės odos restauratorius, vadovauti žemesnes kvalifikacines kategorijas turinčių restauratorių darbams.

IV. AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

10. Aukščiausia kategorija suteikiama I kategorijos restauratoriui, kuris:

10.1. sugeba konservuoti-restauruoti sudėtingiausius archeologinės odos radinius;

10.2. moksliškai juos tyrinėja;

10.3. dirba tiriamąjį, pedagoginį darbus, turi parengęs publikacijų ir pranešimų.

11. Įgyta aukščiausia kvalifikacinė kategorija suteikia teisę savarankiškai parengti konservavimo-restauravimo metodikas, restauruoti unikalius archeologinius radinius, vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių III–I kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbams.

V. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI

12. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauratoriui, kuris privalo turėti:

12.1. pedagoginio darbo stažą rengiant archeologinių radinių restauravimo specialistus;

12.2. metodinio vadovavimo restauratoriams stažą;

12.3. darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, įvertinančiose archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo projektus bei konservavimo ir restauravimo darbus;

12.4. paruoštas bei įdiegtas naujas konservavimo ir restauravimo metodikas;

12.5. publikuotus mokslinius straipsnius.

13. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti unikalias kultūros vertybes, rengti ir vadovauti archeologinių radinių bei archeologinių kompleksų tyrimo ir restauravimo projektams, atlikti konservavimo ir restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę, ruošti archeologinių radinių konservatorių-restauratorių mokymo programas.

______________