LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 65:2001 „HALOTERAPIJOS KAMEROS. ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA“ PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 623
Vilnius
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 33 „Dėl higienos normos HN 65-1996 „Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra“ patvirtinimo (Žin., 1996, Nr. 123-2880).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2001 m. lapkričio 30 d.
įsakymu Nr. 623
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 65:2001
„HALOTERAPIJOS KAMEROS. ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA“
I. TAIKYMO SRITIS
II. NUORODOS
2. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.
2.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 17 „Dėl higienos normos HN 47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai.
3.2. Haloterapija – gydymas pagal valgomosios druskos kasyklų modelį ir dirbtinai sukurtu valdomu mikroklimatu.
3.3. Gydomasis mikroklimatas – nealergizuojanti aseptinė aplinka, prisotinta tam tikro dispersiškumo valgomosios druskos dalelių, turinti pastovią santykinę oro drėgmę ir temperatūrą.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Haloterapija – ligonių, sergančių kvėpavimo sistemos ir odos ligomis, gydymas dirbtinai sukurtu valdomu druskos mikroklimatu.
6. Pagrindinis halokameros veiksnys, turintis gydomąjį poveikį organizmui, yra sausas smulkiadispersis natrio chlorido aerozolis.
V. HALOKAMEROS ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
8. Halokameros gali būti įrengiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose, terapijos, pulmonologijos, reabilitacijos, fizioterapijos skyriuose, stacionaruose, centruose ir sanatorijose) ir kitose įstaigose, turinčiose licenciją medicinos veiklai. Halokamera gali būti įrengta ir atskiruose pastatuose.
10. Halokomplekso patalpos susideda iš gydomosios patalpos – halokameros, techninės ir pagalbinių patalpų (A priedas).
11. Halokameros patalpos turi būti ne žemesnės kaip 2,8 m. Vienam pacientui skiriama ne mažiau kaip 6 m3. Gydomosios patalpos plotas gali būti 20-40 m2.
12. Naujai įrengiamos ir rekonstruojamos halokameros patalpos turi būti pritaikytos pacientams su fizine negalia ir įrengiamos pagal [2.2] reikalavimus.
13. Halokameros patalpos sienos, lubos, grindys pagal specialią technologiją padengiamos natrio chloridu. Gali būti sukonstruoti stalaktitai ar stalagmitai.
14. Halokameroje santykinė oro drėgmė turi būti 40–70 %, optimali patalpos temperatūra yra 18-24 oC. Šie rodikliai palaiko stabilią aerozolinę terpę ir sukuria komforto pojūtį pacientams.
15. Išvėdintoje halokameros patalpoje 1 m3 oro turi būti ne daugiau kaip 750 nesporinių bakterijų ar grybų kolonijų ir ne daugiau kaip 2–3 streptokokų ir stafilokokų kolonijos.
16. Sauso natrio chlorido aerozolio frakcijos halokameroje turi būti pasiskirsčiusios taip: 1-2 µm – 35,4 ± 2,1 %, 2–5 mm – 61,8 ± 3,3 %, 5–10 mm – 2,8 ± 0,4 %, daugiau kaip 10 µm – 0,003 %.
Šiuos dydžius, taip pat santykinę oro drėgmę ir temperatūrą kontroliuoja halokameroje įrengti davikliai.
17. Natrio chlorido koncentracija halokameroje gali keistis nuo 0,5 iki 9 mg/m3. Yra keturi režimai: pirmas režimas, kai NaCl koncentracija yra 0,5–1,0 mg/m3, antras režimas – 1,0–3,0 mg/m3, trečias režimas – 3,0-5,0 mg/m3, ketvirtas režimas – 7,0-9,0 mg/m3.
18. Halokameroje išdėstomos relaksacinės kėdės. Vienai kėdei skiriama 2,0 m2. Patalpoje išdėstoma iki 12 kėdžių, atsižvelgiant į halokameros plotą. Halokameros patalpų ir įrengimo schemos pateiktos C ir D prieduose.
19. Halokamera apšildoma specialiais šildomaisiais elementais. Kitose patalpose įrengiamas centralizuotas šildymas.
20. Oro apykaita gydymo metu turi būti ne mažesnė kaip 1 kartas, pertraukos metu – ne mažesnė kaip 3 kartai. Vėdinama 20–30 min. [2.3].
21. Halokameroje įrengiamas tik dirbtinis apšvietimas, apšvieta ne didesnė kaip 30 lx. Kitose patalpose gali būti kombinuotas apšvietimas [2.1].
23. Šalia halokameros esanti patalpa vadinama technine. Joje įrengiama halogeneratorius, stereomagnetofonas, diaprojektorius, vaizdo grotuvas.
VI. HALOTERAPIJOS ORGANIZAVIMAS
27. Visam gydymo laikotarpiui pacientui skiriamas vienas komplektas specialių drabužių: chalatas, gobtuvas ir bachilai.
28. Pacientas ant savo drabužių užsivelka chalatą, užsideda gobtuvą ir užsimauna bachilus, įeina į halokamerą ir patogiai atsisėda į relaksacinę kėdę.
30. Halokameros durys sandariai uždaromos ir neatidaromos viso seanso metu, išskyrus skubius atvejus.
31. Po seanso pacientas nusivelka specialius drabužius ir įdeda juos į jo drabužiams skirtą lentyną.
33. Per darbo dieną galima atlikti 6-8 seansus. Tarp seansų reikia daryti 20-30 min. pertrauką ir išvėdinti patalpas.
VII. HALOKAMERŲ PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ
35. Halokameroje kontroliuojama: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, natrio chlorido koncentracija, vėdinimo kokybė, anglies monoksido kiekis, bendras nesporinių bakterijų ar grybelių kolonijų skaičius ir kiti rodikliai (B priedas).
36. Halokamerą prižiūri specialistas su aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu. Jis kontroliuoja B priede 3, 4, 10 pozicijose nurodytus kriterijus, jeigu yra kompiuterizuotas valdymas ir kontrolė – tai ir 5, 6, 7, 8.
37. Visuomenės sveikatos centras 2 kartus per metus turi kontroliuoti B priede 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12 pozicijose nurodytus kriterijus.
______________
A PRIEDAS (rekomendacinis)
HALOKOMPLEKSO PATALPOS
Patalpos pavadinimas |
Plotas, m2 |
1. Halokamera |
Nuo 20 iki 40 |
2. Techninė |
Ne mažiau kaip 10 |
3. Personalo patalpa |
Ne mažiau kaip 10 |
4. Pagalbinės patalpos |
|
4.1. Moterų dušas |
Ne mažiau kaip 3 |
4.2. WC |
Ne mažiau kaip 3 |
4.3. Vyrų dušas |
Ne mažiau kaip 3 |
4.4. WC |
Ne mažiau kaip 3 |
4.5. Persirengimo patalpa |
Ne mažiau kaip 10 |
PastabA. Dušų, WC gali ir nebūti, jeigu halokamera yra nesavarankiškas vienetas. |
KONTROLIUOJAMI RODIKLIAI HALOKAMEROJE
Rodiklio pavadinimas |
Norma |
|
1. |
Plotas 1 relaksacinei kėdei, m2 |
2,0 |
2. |
Kubatūra 1 pacientui, m3 |
6 |
3. |
Natrio chlorido aerozolio koncentracija halokame-roje, mg/m3 |
|
3.1. |
I režimas |
0,5–1,0 |
3.2. |
II režimas |
1,0–3,0 |
3.3. |
III režimas |
3,0–5,0 |
3.4. |
IV režimas |
7,0–9,0 |
4. |
Sauso aerozolio frakcijų santykis halokameroje, % |
|
4.1. |
kai dalelių dydis 1–2 mm |
35,4 ± 2,1 |
4.2. |
kai dalelių dydis 2–5 mm |
61,8 ± 3,3 |
4.3. |
kai dalelių dydis 5–10 mm |
2,8 ± 0,4 |
4.4. |
kai dalelių dydis didesnis kaip 10 mm |
0,003 |
5. |
Santykinė oro drėgmė, % |
40–70 |
6. |
Oro temperatūra, oC |
18–24 |
7. |
Oro judėjimo greitis, m/sek. |
1,2–1,5 |
8. |
Oro apykaitos dažnis, kartais |
|
8.1. |
seanso metu |
Ne mažiau kaip 1 |
8.2. |
pertraukos metu |
Ne mažiau kaip 3 |
9. |
Triukšmas, dBA |
Ne didesnis kaip 50 |
10. |
Vėdinimo trukmė, min. |
20–30 |
11. |
Bendras nesporinių bakterijų ar grybelių skaičius, vnt. |
Ne daugiau kaip 750 |
13. |
Streptokokų, stafilokokų kolonijų skaičius, vnt. |
Ne daugiau kaip 2–3 |
HALOKOMPLEKSO PATALPŲ ĮRENGIMO SCHEMA IR ĮRENGINIAI