LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROS LIETUVOS EKONOMINĖJE ZONOJE IR TERITORINIUOSE VANDENYSE 2002 M.
2002 m. balandžio 29 d. Nr. 207
Vilnius
Atsižvelgdamas į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) 27-osios sesijos ir mokslininkų rekomendacijas bei vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49) 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu:
2. Nustatau, kad:
2.1. Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse (toliau – Baltijos jūra) 2002 m. leidžiama didesniame negu 20 m gylyje žvejoti visų dydžių strimeles ir bretlingius;
2.2. menkių priegauda, žvejojant strimeles ir bretlingius, negali viršyti 3 % bendro laimikio svorio. Ne daugiau kaip 5 % šios menkių priegaudos svorio gali būti neverslinio dydžio žuvys. Šie sugavimai įskaitomi į bendrą įmonei skirtą menkių sugavimo kvotą;
2.4. Baltijos jūroje draudžiama žvejoti:
2.4.1. nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių;
2.4.3. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti 70 mm ir didesnio akių dydžio dreifiniais inkaruojamais bei plukdomaisiais tinklais;
2.4.4. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis lašišoms žvejoti;
2.4.5 nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifiniais inkariniais ir dreifiniais plukdomaisiais tinklais lašišoms žvejoti;
2.5 Baltijos jūroje draudžiama viršyti 48 val. žiauninių tinklų buvimo vandenyje laiką, skaičiuojant nuo pirmo tinklo pastatymo laiko iki paskutinio tinklo išėmimo laiko (tinklų pastatymo ir išėmimo laikas turi būti nurodomas žvejybos žurnale);
2.6 Baltijos jūroje draudžiama naudoti tralus, daniškus velkamuosius tinklus ar kitus panašius velkamuosius tinklus, žiauninius ir dreifinius tinklus, kurių akių dydis specializuotai žvejojant menkes yra mažesnis kaip:
a) tralų, daniškų velkamųjų tinklų ir kitų panašių velkamųjų tinklų – 130 mm (jei tralo maišo akys numegztos iš bet kokios medžiagos), išskyrus – 125 mm (jei tralo maišo akys numegztos iš viengijų ne storesnių kaip 4,5 mm poliamidinių siūlų) ir – 105 mm (jei tralo maišo viršutinėje dalyje yra įrengtas šiuo įsakymu patvirtintos konstrukcijos „BACOMA“ langas) (pridedama);
2.7. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio) draudžiama naudoti:
2.7.5. 45–49 mm akių dydžio tinklaičius nuo sausio 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti metu viena grandis gali naudoti ne daugiau kaip 150 m 45–49 mm akių dydžio tinklaičių;
2.7.6. 50–59 mm akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti menkes metu didesniame negu 15 m gylyje galima žvejoti 55 mm akių dydžio tinklaičiais;
2.8. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio):
2.8.2. mažesniu kaip 3 km atstumu nuo kranto tarpusavyje sujungtų tinklų eilės ilgis negali viršyti 300 m, o atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose turi būti ne mažesnis kaip 300 m, o tarp linijų – ne mažesnis kaip 200 m;
2.8.3. didesniu kaip 3 km atstumu nuo kranto tarpusavyje sujungtų tinklų eilės ilgis neribojamas, tačiau šiuo atveju atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose ir tarp linijų turi būti ne mažesnis už sujungtų tinklų eilės ilgį;
2.8.4. specializuotai otų žvejybai naudojamų tinklaičių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip 110 mm;
2.9. Baltijos jūros rajone, kurio vakarinė riba eina 20o 50' rytų ilgumos dienovidžiu, šiaurinė riba – 56o 00' šiaurės platumos lygiagrete, pietinė riba – 55o 40' šiaurės platumos lygiagrete, rytinė riba – kranto linija, nuo birželio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama žvejoti tralais, kurių maišo akių dydis yra mažesnis negu nurodyta šio įsakymo 1.6 punkte;
2.10. Baltijos jūroje naudoti tralus mažesniame negu 20 m gylyje leidžiama tik mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais, taip pat Lietuvos jūrų muziejaus laikomų gyvūnų maitinimo tikslais žvejojantiems laivams, jeigu jų techninės charakteristikos neleidžia naudoti tralų didesniame gylyje.
Pastaba. Tralų akių dydis matuojamas, panaudojant plokščią pleišto formos 2 mm storio matuoklį, padarytą iš bet kokios nedylančios medžiagos, su 2 cm nuolydžiu kiekvienai jo 8 cm atkarpai su pažymėtomis padalomis. Matuoklis įstatomas į drėgno tinklo akį statmenai tinklo plokštumai ir pastovia 5 kg jėga stumiamas tol, kol tinklas jį sulaiko. Akies dydis nustatomas, imant vidutinį dydį 20 akių, esančių vienoje eilėje bent per 10 akių (bet ne mažiau kaip 50 cm) nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto ir einančių išilgai maišo ašies. Statomųjų tinklaičių akių dydžiai nustatomi, atstumą tarp į žiužį surinkto audinio 11 mazgų padalijus iš dešimties.
3. Pavedu Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivų savininkams bei kapitonams užtikrinti, kad jų laivuose būtų įrengti ir nustatyta tvarka veiktų palydovinio ryšio siųstuvai (terminalai).
4. Įpareigoju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą:
4.1. informuoti žvejybines organizacijas arba jas vienijančias žvejų asociacijas, kad nuo 2003 m. viena žvejų įmonė (grandis) specializuotai stintų žvejybai nuo lapkričio 16 d. iki kovo 31 d. galės naudoti ne daugiau kaip 1500 m ilgio 18 – 20 mm akių dydžio statomųjų tinklaičių, o įmonėms žvejojančioms mažesniu kaip 500 m spinduliu, nuo Klaipėdos šiaurinio ir pietinio molų, – ne daugiau 900 m tokių tinklaičių. Bendras stintas žvejosiančių žvejybos grandžių skaičius negalės būti didesnis už bendrą 2002 01 01 dieną turėjusių teisę žvejoti grandžių skaičių;
4.2. kontroliuoti žvejybą, atkreipiant dėmesį, kad saugomų žuvų rūšių priegauda neviršytų šiame įsakyme ir žvejybos taisyklėse nustatytų dydžių, o vietose, kur didesnės priegaudos išvengti neįmanoma, nutraukti arba apriboti žvejybą;
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 04 29 įsakymu Nr. 207
Reikalavimai dėl viršutinėje tralo maišo dalyje
įterpiamo „BACOMA“ lango
Reikalavimas dėl 120 mm skersmens kvadratinių akių lango, įterpimo tralų, daniškų velkamųjų tinklų ar kitų panašių velkamųjų tinklų, kurių akies dydis – 105 mm ar daugiau, tralo maiše.
Langas – tai tralo maiše įterptas stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas. Įterpiamas tik vienas langas. Jo neturi užstoti nei vidiniai, nei išoriniai prie tinklo tvirtinami priedai.
Tralo maišo dydis, prailginamoji dalis ir galinė tralo dalis:
a) tralo maišas formuojamas iš dviejų vienodo dydžio tinklinio audeklo gabalų, kurių kraštai sujungiami abiejose pusėse;
b) laikyti laive tinklą, kurio bet kokioje tralo maišo vietoje, išskyrus sudūrimo vietas arba tinklinio audeklo kraštus, sumegzta daugiau kaip 100 rombo formos akių, draudžiama;
c) sumegztų rombo formos akių skaičius, išskyrus tinklinio audeklo kraštus, jokioje bet kokio skersmens tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti vietoje stricto sensu neturi būti nei didesnis, nei mažesnis už maksimalų akių skaičių priekinėje tralo maišo ir galinėje siaurėjančio tralo komponento dalyje, išskyrus tinklinio audeklo kraštuose sumegztas akis (1 paveikslas).
Lango vieta:
a) langas įterpiamas viršutiniame tinklinio tralo maišo audeklo gabale. Langas turi baigtis ne toliau kaip per 4 akis nuo tralo maišo virvės, įskaitant ranka megztų akių juostą, per kurią prakišta tralo maišo virvė (2 paveikslas).
Lango dydis:
a) lango plotis, išreikštas kaip tinklo akies kraštinių skaičius, turi atitikti praskėstų rombo formos akių viršutiniame tinklinio audeklo gabale skaičių, padalytą iš dviejų. Jei būtina, viršutiniame tinklinio audeklo gabale leidžiama palikti ne daugiau kaip 20 proc. praskėstų rombo formos akių skaičiaus, lygiai paskirstyto iš abiejų lango tinklinio audeklo gabalo pusių (3 paveikslas);
a) tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Tinklo akys – tai kvadratinės akys, t. y. visos keturios lango tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Įterpiant langą naudojamas toks tinklinis audeklas, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. Tinklinis audeklas turi būti bemazgis, megztas vienagiju siūlu arba tinklinis audeklas, kurio žuvų selektyvumą užtikrinančios savybės (standumas, stiprumas ir stabilumas) būtų panašios. Vieno verpalo skersmuo turi būti bent 4,9 mm.
Kiti reikalavimai: