Lietuvos Respublikos Vyriausybės
N u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. RUGSĖJO 14 D. NUTARIMO Nr. 1080 „DĖL ALKOHOLIO IR TABAKO KONTROLĖS PROGRAMOS (TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO) PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 1026 Vilnius
1. Pakeisti Alkoholio ir tabako kontrolės programą (tarpinstitucinį veiklos planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 115-5415; 2012, Nr. 112-5684), ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. lapkričio 5 d.
nutarimo Nr. 1026
redakcija)
ALKOHOLIO IR TABAKO KONTROLĖS PROGRAMA (TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alkoholio ir tabako kontrolės programa (tarpinstitucinis veiklos planas) (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099; 2010, Nr. 139-7112) 701 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
2. Programos paskirtis – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių suvartojimą Lietuvoje, įgyvendinant Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
3. Rengiant Programą, atsižvelgta į:
3.1. Europos Komisijos Generalinio sveikatos ir vartotojų direktorato 2009 metų Europos Sąjungos alkoholio strategijos įgyvendinimo progreso pirmojo pranešimo (http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/index_en.htm) nuostatas, kad veiksmingiausios alkoholio kontrolės priemonės nacionaliniu lygiu yra teisės aktų, susijusių su alkoholiu ir vairavimu, priėmimas ir įgyvendinimas, mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės, alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimas, o visuomenės informuotumo apie alkoholio žalą didinimas veiksmingas tik kartu su kitomis alkoholio kontrolės politikos priemonėmis;
3.2. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaip mažinti alkoholio vartojimo žalą, kurios pateiktos 2009 metais Europos regiono biuro išleistame vadove; šiame vadove pateikti pasiūlymai dėl alkoholio kontrolės politikos tikslų, veiksmų, jų įgyvendinimo galimybių ir vykdytojų;
3.3. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2460 (Žin., 2004, Nr. 152-5538), pateiktas veiksmingiausias rūkymo paplitimo mažinimo priemones;
4. Norint pasiekti Programos tikslą ir tinkamai įgyvendinti 1 priede nurodytus uždavinius ir priemones, turėtų būti apsvarstyta galimybė parengti teisės aktų projektus ir kitus dokumentus šiais klausimais:
4.1. Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – siekiant apriboti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai prieinamu būdu (atsakinga institucija – Sveikatos apsaugos ministerija);
4.2. Tabako kontrolės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus – siekiant tobulinti tabako gaminių ženklinimą – pateikti ant tabako gaminių pakuočių vaizdinius įspėjimus, leidžiančius geriau informuoti vartotojus apie tabako gaminių rūkymo (vartojimo) kenksmingumą sveikatai (atsakinga institucija – Ūkio ministerija);
4.3. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – siekiant sugriežtinti alkoholio reklamos ribojimus (atsakinga institucija – Sveikatos apsaugos ministerija);
5. Programą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos statistikos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija).
6. Kitos institucijos ir įstaigos, kurios tiesiogiai nedalyvauja įgyvendinant Programos priemones (Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos), prisidės prie Programos tikslo siekimo, pagal kompetenciją vykdydamos administracinio pobūdžio priemones ir veiklą, susijusią su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo, jo daromos žalos sveikatai ir visuomenei mažinimu. Šios institucijos ir įstaigos minėtą veiklą vykdys iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
II. ESAMA SITUACIJA
7. Lietuvoje alkoholio ir tabako kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Alkoholio kontrolės įstatymą ir Tabako kontrolės įstatymą, Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603), Valstybės tabako kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954 (Žin., 1998, Nr. 69-2010), Programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 (Žin., 2011, Nr. 115-5415; 2012, Nr. 112-5684). 2012 metais įgyvendinta dauguma priemonių ir pasiekta dauguma rodiklių, nustatytų Alkoholio ir tabako kontrolės programoje (tarpinstituciniame veiklos plane), kurios įgyvendinimą koordinavo Sveikatos apsaugos ministerija.
8. Įgyvendindamas 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“, Valstybinis psichikos sveikatos centras vykdė projektą „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ (Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001) ir parengė studiją „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ (toliau – Studija), kurioje daroma išvada, kad: „Apibendrinus teisės aktus, valstybės alkoholio kontrolės principus, įtvirtintus Alkoholio kontrolės įstatyme bei Vyriausybės programose, apžvelgus Lietuvoje egzistuojančią alkoholio kontrolės politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei alkoholio kontrolės vartojimo prevencijoje dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, įvertinus gyventojų bei politikų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja visos teisinės ir organizacinės prielaidos formuoti, organizuoti bei vykdyti efektyvią mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės politiką. 1995 metais priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas ir jame įtvirtinti valstybės alkoholio kontrolės principai buvo labai modernūs, dauguma nuostatų grįstos mokslu, o šių principų įgyvendinimas būtų davęs neabejotinų teigiamų rezultatų. Taip pat tenka konstatuoti, kad didele dalimi įstatyme numatytų valstybės alkoholio kontrolės principų nebuvo laikomasi. Įstatyme ir valstybės programoje numatyti tikslai nebuvo pasiekti. Esminėmis to prielaidomis galima laikyti įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmus, kuomet priimti sprendimai iš esmės prieštaravo valstybės alkoholio kontrolės principams. Taip pat Vyriausybės institucijoms, nesugebėjusioms tinkamai koordinuoti ir įgyvendinti programose numatytų uždavinių. Esminiais kliuviniais laikytina itin agresyvi alkoholio pramonės veikla ir nepakankamas finansavimas valstybės programoje numatytiems siekiniams įgyvendinti.“
9. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo, kurį atliko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, duomenimis, 2012 metais daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų asmenų per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję alkoholinių gėrimų (82 procentai), tai yra beveik 5 procentais mažiau nei 2008 metais. 2012 metais per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 procento).
10. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 metais dėl susijusių su alkoholio vartojimu priežasčių mirė 930 asmenų. Tai 46,6 procento mažiau nei 2007 metais (2007 metais mirė 1 741 asmuo). 2011 metais dėl susijusių su alkoholio vartojimu priežasčių mirė 927 asmenys, 2010 metais – 962 asmenys, 2009 metais – 1 019 asmenų, o 2008 metais – 1 475 asmenys. Dažniausios šių mirčių priežastys 2012 metais – alkoholinė kepenų liga (445 atvejai, tai yra 47,8 procento), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (268 atvejai, tai yra 28,8 procento) ir alkoholinė kardiomiopatija (137 atvejai, tai yra 14,7 procento).
11. Nuo 2007 iki 2011 metų alkoholinių psichozių mažėjo, 2012 metais jų padaugėjo. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2012 metais dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 829 asmenys, 2011 metais – 698 asmenys, 2010 metais – 798 asmenys, 2009 metais – 835 asmenys, 2008 metais – 1 217 asmenų, 2007 metais – 1 456 asmenys. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo nuo 45,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 metais iki 27,7 atvejo 2012 metais. Ligotumas alkoholinėmis psichozėmis, mažėjęs nuo 2007 metų (116,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų) iki 2011 metų (109,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2012 metais padidėjo iki 120,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
12. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui), didėjęs nuo 1999 metų, 2008 metais stabilizavosi, o 2009 metais netgi sumažėjo, tačiau 2010–2012 metais vėl pradėjo didėti. Vienam Lietuvos gyventojui 1999 metais teko 9,6 litro, 2007 metais – 11,7 litro, 2008 metais – 11,8 litro, 2009 metais – 11,1 litro, 2010 metais – 11,6 litro, 2011 metais – 12,7 litro, o 2012 metais – 13 litrų absoliutaus alkoholio.
13. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2012 metais dėl neblaivių motorinių priemonių vairuotojų kaltės įvyko 273 kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo 27 ir sužeisti 374 asmenys. Tais pačiais metais dėl neblaivių dviratininkų kaltės įvyko 33 kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo 4 ir sužeisti 29 asmenys. Dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės 2012 metais įvyko 64 kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo 8 ir sužeisti 56 asmenys. Iš viso 2012 metais dėl neblaivių asmenų kaltės įvyko 370 kelių eismo įvykių, kuriuose žuvo 39 ir sužeisti 459 asmenys.
14. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sumažėjo užregistruotų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai asmenys buvo neblaivūs, – nuo 29 atvejų 2007 metais iki 8 atvejų 2012 metais.
15. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kas 2 metus atliekamų suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimų duomenimis, iki 2000 metų rūkančiųjų daugėjo visoje populiacijoje, o rūkančių moterų pagausėjo net 2,3 karto (1 lentelė). Vėlesniais metais rūkančių vyrų sumažėjo 1,5 karto, o moterų šis rodiklis pakito nežymiai: 1994 metais kasdien rūkė 44 procentai 20–64 metų vyrų ir 7 procentai 20–64 metų moterų, 2000 metais – 52 procentai vyrų ir 16 procentų moterų, 2012 metais – 33 procentai vyrų ir 13 procentų moterų.
1 lentelė. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų 1994–2012 metais (procentais)
| Metai |
1994 |
1996 |
1998 |
2000 |
2002 |
2004 |
2006 |
2008 |
2010 |
2012 |
| Kasdien rūkančių vyrų |
44 |
48 |
47 |
52 |
43 |
39 |
44 |
39 |
34 |
33 |
| Kasdien rūkančių moterų |
7 |
10 |
12 |
16 |
13 |
14 |
15 |
14 |
15 |
13 |
16. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų 2012 metais mirė 1 594 asmenys (53,4 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2011 metais – 1 645 asmenys (54,3 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2010 metais – 1 577 asmenys (50,9 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2009 metais – 1 638 asmenys (51,8 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų); dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų 2012 metais mirė 237 asmenys, 2011 metais – 255 asmenys, 2010 metais – 275 asmenys, 2009 metais – 256 asmenys; dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų 2012 metais mirė 1 357 asmenys, 2011 metais – 1 390 asmenų, 2010 metais – 1 302 asmenys, 2009 metais – 1 382 asmenys.
17. Atliekamo kas 4 metus alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose (toliau – ESPAD 2011) tyrimo duomenimis, 15–16 metų mokinių, vartojusių tabaką bent kartą gyvenime, nuo 2003 iki 2007 metų itin sumažėjo, tačiau nuo 2007 iki 2011 metų keliais procentais padaugėjo (iki 74 procentų), 2011 metais bent kartą gyvenime rūkiusių berniukų buvo 79 procentai, mergaičių – 70 procentų (2 lentelė). Berniukų ir mergaičių, vartojančių tabaką, padaugėjo maždaug tiek pat. Tabako vartojimas per paskutines 30 dienų pastaruosius 4 metus tarp berniukų paplitęs tiek pat (2011 metais – 39 procentai), o jį vartojančių mergaičių padaugėjo nuo 29 procentų 2007 metais iki 35 procentų 2011 metais (2 lentelė).
2 lentelė. Rūkymo paplitimas tarp 15–16 metų Lietuvos mokinių 1995–2011 metais (procentais)
| Metai |
1995 |
1999 |
2003 |
2007 |
2011 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių berniukų |
79 |
86 |
87 |
76 |
79 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių mergaičių |
53 |
68 |
73 |
66 |
70 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių 15–16 metų mokinių |
65 |
77 |
80 |
71 |
74 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių berniukų |
34 |
49 |
49 |
39 |
39 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių mergaičių |
18 |
30 |
33 |
29 |
35 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių 15–16 metų mokinių |
25 |
40 |
41 |
34 |
37 |
18. ESPAD 2011 tyrimo duomenimis, alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių vis dar labai paplitęs – maždaug toks pat kaip 2007 metais. Abstinentų – per savo gyvenimą visai nevartojusių alkoholio – skaičius tarp šios grupės mokinių 2007 metais beveik nekito: 2007 metais – 4,5, 2011 metais – 4,7 procento. Abstinentų berniukų šiek tiek daugiau negu mergaičių. Alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų pastaruosius 4 metus tarp 15–16 metų berniukų ir mergaičių plito šiek tiek lėčiau ir 2011 metais siekė atitinkamai 63 ir 64 procentus. (3 lentelė).
3 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp 15–16 metų Lietuvos mokinių 1995–2011 metais (procentais)
| Metai |
1995 |
1999 |
2003 |
2007 |
2011 |
| Berniukų, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą |
94,5 |
96,9 |
98,2 |
95 |
94,2 |
| Mergaičių, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą |
95 |
96,1 |
97,7 |
96 |
96,3 |
| Mokinių, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą |
94,8 |
96,5 |
97,9 |
95,5 |
95,3 |
| Berniukų, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų |
57 |
76 |
78 |
65 |
63 |
| Mergaičių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų |
62 |
71 |
76 |
65 |
64 |
| Mokinių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų |
59 |
73 |
77 |
65 |
63 |
19. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse 2012 metais vienam gyventojui parduota vidutiniškai 45, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 53 pakeliai cigarečių. Tai šiek tiek mažiau (atitinkamai 6 ir 8 cigaretėmis) nei 2011 metais. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse 2011 metais vienam gyventojui vidutiniškai parduoti 46, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 54 pakeliai cigarečių. Tai atitinkamai 6 ir 7 pakeliais daugiau nei 2010 metais.
20. Palankūs esamos situacijos veiksniai:
20.2. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tabako gaminių mažmeninės kainos 2008 metais, palyginti su 2007 metais, padidėjo 21,6 procento, 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 26,1 procento. Cigaretės 2009 metais brango dėl du kartus didintų akcizo (nuo kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d.) ir pridėtinės vertės mokesčio (nuo sausio 1 d. ir rugsėjo 1 d.) tarifų. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 26,5 procento, 2011 metais, palyginti su 2010 metais, – 3,1 procento, o 2012 metais, palyginti su 2011 metais – 4,7 procento. Daugiausia (5,4 procento) pabrango ketvirtajam (pigiausiųjų) segmentui priklausančios cigaretės su filtru. Cigarečių kainos didėjo pradėjus 2012 m. kovo 1 d. taikyti didesnį akcizo tarifą.
20.3. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2008–2009 metais didėjo: 2008 metais, palyginti su 2007 metais, – 12,6 procento, 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 9,2 procento. Kainų kilimas stabilizavosi 2010 metais – palyginti su 2009 metais, jos padidėjo tik 1,1 procento. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, kainos sumažėjo 1,1 procento, o 2012 metais alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos, palyginti su 2011 metais, padidėjo 2,4 procento. Pabrango importinė degtinė – 13,5 procento, alus – 5,7 procento, trauktinė – 2,2 procento, stalo vynas – 1,5 procento, tačiau atpigo viskis – 4,5 procento, likeris – 2,9 procento, Lietuvoje gaminama degtinė – 1,4 procento.
20.4. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, gali priimti motyvuotą sprendimą neišduoti licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais ir riboti prekybos jais laiką. Jos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis.
20.5. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nustatyti alkoholinių gėrimų prekybos leidimai ir draudimai, taikomi Lietuvos Respublikoje.
20.6. Tikimasi, kad 2013 m. spalio 26 d. įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padės mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, nes mažmeninės prekybos vietose bus draudžiama parduoti fermentuotų gėrimų grupei priklausančius alkoholinius gėrimus, išpilstytus į didesnę negu 1 litro tarą, išskyrus tuos atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, taip pat parduoti fermentuotų gėrimų grupei priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus tuos atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
20.7. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Valstybinė eismo saugumo komisija parengė Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 (Žin., 2011, Nr. 29-1368). Siekiant užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo klausimais ir aktyviau kontroliuoti apsvaigusius nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojus, numatyta rengti saugaus eismo akcijas – informuoti visuomenę apie gresiantį pavojų sveikatai ir gyvybei, taip pat bausmes tiems, kurie vairuoja apsvaigę. Aktyviau tikrinami vairuotojai, ar jie neapsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
20.8. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių eismo saugumo darbo grupė (WP.1) 2010 metais paskelbė jungtinę rezoliuciją dėl kelių eismo saugumo užtikrinimo. Rezoliucijoje vyriausybėms rekomenduojama nustatyti naujas veiksmų priemones, skirtas mažinti neblaivių vairuotojų padaromą žalą: teisės aktais riboti arba uždrausti alkoholinių gėrimų pardavimą šalia automagistralių ir greitkelių esančiose viešojo maitinimo įstaigose, automobilių techninės priežiūros ir aptarnavimo įmonėse, taip pat įteisinti automobiliams skirtų alkoholio matuoklių naudojimą kelių transporto priemonėse.
20.9. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą nuo 2009 m. sausio 1 d. alkoholio reklama uždrausta Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos.
20.10. 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, draudžianti Lietuvos Respublikoje asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti.
20.11. 2008 metais sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus. Ne tik padidintos piniginės baudos, bet ir pradėtos konfiskuoti transporto priemonės, net taikomas administracinis areštas. Nuo 0,4 iki 0,2 promilės sumažinta leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiesiems vairuotojams.
20.13. Pagal Tabako kontrolės įstatymą draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir panašiai), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio leidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
21. Nepalankūs esamos situacijos veiksniai:
21.1. Daugiau gaminama spiritinių alkoholinių gėrimų, vyno ir fermentuotų gėrimų: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 procentų) alkoholį. Palyginti su 2011 metais, jų gamyba išaugo 0,1 procento. 2012 metais pagaminta 5,5 mln. dekalitrų fermentuotų gėrimų, tai yra 11,6 procento daugiau nei 2011 metais. Pagaminta 31,9 procento daugiau neputojančių fermentuotų gėrimų ir 26,6 procento daugiau putojančių fermentuotų gėrimų, 0,9 procento daugiau vaisių ir uogų vyno, bet 1 procentu mažiau sidro. Vynuogių vyno ir vermuto 2012 metais pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 5,8 procento daugiau nei 2011 metais. Daugiausia pagaminta alaus – 28,4 mln. dekalitrų, tačiau jo gamyba per metus sumažėjo 6,9 procento.
21.2. Daugiau parduodama spiritinių gėrimų, vyno ir fermentuotų gėrimų: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų – tai 35,7 tūkst. dekalitrų (1 procentu) daugiau nei 2011 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 7 mln. dekalitrų – tai 345 tūkst. dekalitrų (5,2 procento) daugiau. Kaip ir kasmet daugiausia parduota alaus – 28,8 mln. dekalitrų, arba 1,1 mln. dekalitrų (3,8 procento) mažiau nei 2011 metais.
21.3. Alkoholio kontrolės klausimus reglamentuojančių teisės aktų, teikiamų svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, projektai ne visada atitinka valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, nustatytus Alkoholio kontrolės įstatyme.
21.4. Nuolat daugėja ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. liepos 1 d. duomenimis, galiojo apie 19,4 tūkst. savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir 17,2 tūkst. savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Dėl to alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai lengviau prieinami.
21.5. Per mažai lėšų skiriama visuomenės informavimo priemonių rengiamoms kampanijoms ir programoms, kurios gali ypač išsamiai supažindinti bendruomenę su alkoholio vartojimo keliamomis problemomis ir padėti rengti dirvą tikslinėms intervencijoms (http://ec.europa.eu/health-eu/doc/alcoholineu_content_en.pdf).
21.6. Nors mokyklų ugdymo programos gali pasiekti plačią auditoriją, šių programų poveikis visuomenei per silpnas.
21.8. Alkoholinių gėrimų vartojimas visuomenės laikomas socialine norma ir kultūros dalimi. Blaivybės idėjos dar nepopuliarios visuose visuomenės sluoksniuose.
III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
22. Programos tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, daromą žalą gyventojų sveikatai ir Lietuvos ūkiui.
23. Programos uždaviniai (1 priedas):
23.2. glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, visuomenės informavimo priemonėmis, ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į tabako ir alkoholio vartojimą – gerinti jos informuotumą ir švietimą šiais klausimais;
IV. FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
24. Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, o esant galimybei – ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
25. Programą įgyvendinančios institucijos kasmet iki vasario 1 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymu atsiskaito už praėjusiais ataskaitiniais metais įgyvendintas Programos priemones.
26. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kasmet iki kovo 1 d. parengia Programos įgyvendinimo priemonių vykdymo ataskaitą. Ši ataskaita teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristatoma visuomenei.
Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano) 1 priedas
TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI
(tūkst. litų)
| Eil. Nr. |
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
2014 metų asignavimai |
Numatomi 2015 metų asignavimai |
Numatomi 2016 metų asignavimai |
Dalyvaujanti institucija |
|||||||||
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
|||||||||
| išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
|||||||||
| iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
|||||||||
|
|
Tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, daromą žalą gyventojų sveikatai ir Lietuvos ūkiui |
992,3 |
992,3 |
525 |
0 |
1 047,3 |
1 047,3 |
525 |
0 |
1 107,3 |
1 107,3 |
525 |
0 |
|
| 1. |
Uždavinys – gerinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių apyvartos ir kokybės priežiūrą |
500,3 |
500,3 |
323 |
0 |
505,3 |
505,3 |
323 |
0 |
505,3 |
505,3 |
323 |
0 |
|
| 1.1. |
Priemonė – įgyvendinti ir dalyvauti įgyvendinant alkoholio ir tabako apyvartos kontrolės priemones, teikti pirmenybę ūkio subjektų konsultavimui, veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui su kitomis kontroliuojančiomis valstybės ir savivaldybių institucijomis |
465,3 |
465,3 |
323 |
0 |
465,3 |
465,3 |
323 |
0 |
465,3 |
465,3 |
323 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 1.2. |
Priemonė – kontroliuoti Lietuvos rinkoje parduodamų alkoholinių gėrimų kokybę |
15 |
15 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
| 1.3. |
Priemonė – tirti Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėtį: ar juose esančių dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis atitinka nustatytas normas |
20 |
20 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
Ūkio ministerija (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) |
| 2. |
Uždavinys – glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, visuomenės informavimo priemonėmis, ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į tabako ir alkoholio vartojimą – gerinti jos informuotumą ir švietimą šiais klausimais |
391,4 |
391,4 |
128 |
0 |
441,4 |
441,4 |
128 |
0 |
501,4 |
501,4 |
128 |
0 |
|
| 2.1. |
Priemonė – organizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų konkursą ir skirti lėšų konkursą laimėjusiems projektams įgyvendinti |
50 |
50 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 2.2. |
Priemonė – parengti metodines ir mokymo priemones žmogaus saugos, sveikatos ugdymo bendrosioms programoms dėstyti (1–12 klasėms) |
20 |
20 |
0 |
0 |
30 |
30 |
0 |
0 |
30 |
30 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2.3. |
Priemonė – organizuoti mokymo renginius pedagogams, įgyvendinantiems Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), mokinių savivaldos institucijoms, asociacijoms, mokyklose vykdančioms alkoholio ir tabako prevenciją |
10 |
10 |
0 |
0 |
30 |
30 |
0 |
0 |
30 |
30 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2.4. |
Priemonė – organizuoti pasitarimus, seminarus ir konferencijas alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos mokyklose klausimais |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2.5. |
Priemonė – parengti, išleisti ir išplatinti ugdymo ir globos įstaigose metodinę medžiagą, skirtą paauglių rūkymo ir alkoholio vartojimo prevencijai vykdyti |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2.6. |
Priemonė – įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones, projektus, skirtus jaunimo blaivybei ir sveikai gyvensenai skatinti |
50 |
50 |
0 |
0 |
100 |
100 |
0 |
0 |
150 |
150 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2.7. |
Priemonė – organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, skirtą tabako ir alkoholio vartojimui mažinti, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais skleisti informaciją apie alkoholio vartojimo ir rūkymo žalą sveikatai |
241,4 |
241,4 |
128 |
0 |
211,4 |
211,4 |
128 |
0 |
211,4 |
211,4 |
128 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 3. |
Uždavinys – vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pasiūlos, vartojimo ir jo padarinių stebėseną |
100,6 |
100,6 |
74 |
0 |
100,6 |
100,6 |
74 |
0 |
100,6 |
100,6 |
74 |
0 |
|
| 3.1. |
Priemonė – rengti ir skelbti oficialiosios statistikos portale www.stat.gov.lt statistinę informaciją apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą, jo padarinius |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
Lietuvos statistikos departamentas |
| 3.2. |
Priemonė – atlikti alkoholio ir tabako verslo vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tyrimą
|
90,6 |
90,6 |
66 |
0 |
90,6 |
90,6 |
66 |
0 |
90,6 |
90,6 |
66 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
992,3 |
992,3 |
525 |
0 |
1 047,3 |
1 047,3 |
525 |
0 |
1 107,3 |
1 107,3 |
525 |
0 |
|
|
|
iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
Iš viso Programai finansuoti (1+2) |
992,3 |
992,3 |
525 |
0 |
1 047,3 |
1 047,3 |
525 |
0 |
1 107,3 |
1 107,3 |
525 |
0 |
|
Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano)
2 priedas
TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO VERTINIMO KRITERIJAI
| Eil. Nr. |
Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Dalyvaujanti institucija |
||
| 2014 metų |
2015 metų |
2016 metų |
|||
|
|
Tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, daromą žalą gyventojų sveikatai ir Lietuvos ūkiui |
|
|
|
|
|
|
Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis (ne daugiau kaip x atvejų 100 tūkst. gyventojų) |
20 |
19,5 |
19 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse legaliai parduotų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigarečių pakelius, kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui (vienetais) |
52 |
51 |
50 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
18–64 metų Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad vartojo alų arba kitus alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių (ne daugiau kaip x procentų) |
84 |
83 |
82 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 1. |
Uždavinys – gerinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių apyvartos ir kokybės priežiūrą |
|
|
|
|
|
|
Sumažėję nustatytų pažeidimų alkoholio ir tabako verslo sektoriuje, palyginti su praėjusiais metais (procentais) |
2 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
Suorganizuota mokymo renginių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kontrolės ir licencijavimo klausimais (vienetais) |
1 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
Sumažėjęs kiekis Lietuvos rinkoje parduodamų alkoholinių gėrimų, neatitinkančių kokybės reikalavimų (procentais) |
2 |
1 |
1 |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
|
|
Atlikta Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties ir ženklinimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolinių tyrimų (vienetais) |
30 |
30 |
30 |
Ūkio ministerija (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) |
| 2. |
Uždavinys – bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, visuomenės informavimo priemonėmis, ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į tabako ir alkoholio vartojimą – gerinti visuomenės informuotumą ir švietimą šiais klausimais |
|
|
|
|
|
|
Paremta projektų, skirtų alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencijai bendruomenėse (vienetais) |
5 |
5 |
5 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
Mokyklų, kuriose įgyvendinta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (vienetais) |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Parengta metodinių ir mokymo priemonių žmogaus saugos, sveikatos ugdymo bendrosioms programoms dėstyti 1–12 klasėse (vienetais) |
1 |
1 |
1 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Organizuota mokymo renginių pedagogams, įgyvendinantiems Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, ir mokinių savivaldos institucijoms, asociacijoms, vykdančioms mokyklose alkoholio ir tabako prevenciją (vienetais) |
10 |
20 |
20 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Organizuota pasitarimų, seminarų ir konferencijų alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos mokyklose klausimais (vienetais) |
6 |
6 |
6 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Ugdymo ir globos įstaigų, gavusių metodinę medžiagą, skirtą paauglių rūkymo ir alkoholio vartojimo prevencijai vykdyti (procentais) |
100 |
100 |
100 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Įgyvendinta alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemonių, projektų, skirtų jaunimo blaivybei ir sveikai gyvensenai skatinti (vienetais) |
5 |
10 |
15 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
Organizuota socialinių informacijos kampanijų, skatinančių nerūkyti, o rūkančius asmenis mesti šį žalingą įprotį (vienetais) |
1 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
Organizuota renginių, skatinančių vaikus ir jaunimą leisti laisvalaikį nevartojant psichoaktyviųjų medžiagų, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą (vienetais) |
2 |
2 |
2 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
Parengta teisės aktų projektų, kurių paskirtis – tobulinti tabako gaminių ženklinimą – pateikti ant tabako gaminių pakuočių vaizdinius įspėjimus, leidžiančius geriau informuoti vartotojus apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai (vienetais) |
|
2 |
|
Ūkio ministerija |
| 3. |
Uždavinys – vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pasiūlos, vartojimo ir jo padarinių stebėseną |
|
|
|
|
|
|
Parengta ir paskelbta statistinės informacijos apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius (vienetais) |
1 |
1 |
1 |
Lietuvos statistikos departamentas |
|
|
Atlikta alkoholio ir tabako verslo vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tyrimų (vienetais) |
1 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |