Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2011 m. kovo 30 d. Nr. 371
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 371
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaita parengta remiantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos (toliau – Vyriausybės programa) struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus per praėjusius metus ir veiklos prioritetus 2011 metais.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga, Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalis ir pagrindinė dalis, atspindinti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2010 metų veiklos rezultatai. Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalyje pristatomi pasiekimai ir rezultatai pagrindinėse Vyriausybės prioritetinėse srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2010 metais rezultatų apžvalga ir Vyriausybės 2011 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama: Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2010 metų ataskaita, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2010 metų ataskaita.
ĮŽANGA
Penkioliktoji – Permainų Vyriausybė 2009 metais įgyvendino sudėtingus, kartais nepopuliarius, tačiau itin ryžtingus sprendimus, kurie leido stabilizuoti Lietuvos finansinę ir ekonominę būklę. 2010 metais Vyriausybė toliau tęsė krizės įveikimo darbus, priėmė ekonomikai atsigauti būtinus sprendimus, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis kuo mažiau nukentėtų. Galima drąsiai tvirtinti, kad pagrindinis tikslas pasiektas – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, o Vyriausybės nuoseklios pastangos 2010 metais leido pasiekti esminių pokyčių ir rezultatų šiose srityse:
Sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti. 2010 metų pabaigoje vis labiau buvo matomi ekonomikos atsigavimo požymiai: bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo tris ketvirčius iš eilės ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 4,8 procento (2010 metais BVP, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento). Nominalusis BVP 2010 metais buvo 94,6 mlrd. litų.
2010 metų paskutinį ketvirtį prekių eksportas, palyginti su 2009 metų tuo pačiu ketvirčiu, didėjo 45,6 procento, o per visus 2010 metus, palyginti su 2009 metais, augo 33,2 procento (to meto kainomis).
Atsigavo eksportas. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su atitinkamais 2009 metų laikotarpiais, didėjo visus 2010 metų ketvirčius ir paskutinį 2010 metų ketvirtį rodiklis siekė 17,9 procento (2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 16,3 procento) – tai didžiausias eksporto augimas spalio–gruodžio mėnesiais per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Užsienio prekybos duomenys rodo, kad prekių eksportas pinigine išraiška (to meto kainomis) 2010 metų IV ketvirtį 3,7 procento viršijo 2008 metų rekordinį III ketvirčio eksporto dydį ir siekė 16,1 mlrd. litų.
Sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Nuosekliai įgyvendinant deficito mažinimo priemones, sumažintas valdžios sektoriaus deficitas. Preliminariais skaičiavimais, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas bus ne didesnis kaip 8,1 procento BVP (2009 metais buvo 9,1 procento BVP).
Pagerintos verslo sąlygos. Palengvintos smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygos – iki 5 procentų sumažinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai. Sudarytos sąlygos verslui lanksčiau nustatyti darbo santykius dėl darbo laiko, jo apskaitos, darbo santykių nutraukimo. Verslo gerinimo pastangos įvertintos Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ – Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių.
Didėjo tiesioginės užsienio investicijos. 2010 metais Lietuvoje užsienio kompanijos vykdė 42 tiesioginių užsienio investicijų projektus. 2010 metais sėkmingai baigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų patentuojančia ir viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija ir pasauline grynųjų pinigų perlaidų lydere „Western Union“ dėl jų pasaulinių centrų įkūrimo. 2009 metais darbą Lietuvoje pradėjęs technologijų centras „Barclays“, 2010 metais toliau plėtė savo veiklą ir iki metų pabaigos įkūrė 563 darbo vietas.
Paspartintas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas. Ekonomikos atsigavimui skatinti akivaizdžiai paspartintas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimas: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, paramos panaudota 5 kartus daugiau, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais – 1,2 karto daugiau. Pagal 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimą Lietuva 2010 m. gruodžio 31 d. buvo pirmajame ES trejetuke – po Estijos ir Airijos.
Sumažėjo korupcija. „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše.
Panaikintos apskričių administracijos ir baigta Vyriausybės įstaigų reforma. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų skaičius sumažintas daugiau kaip 1 000. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Optimizuojant Vyriausybės įstaigų veiklą ir struktūras, sumažinta pareigybių ir juridinio asmens statusą turinčių įstaigų.
Padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai. Pirmą kartą paskelbta vieša ataskaita dėl valstybės valdomų įmonių; apskaičiuota valstybės valdomo komercinio naudojimo turto vertė (2009 m. gruodžio 31 d. ji buvo 18 mlrd. litų) ir parengtas valstybės valdomų įmonių valdymo modelis. Tai leis skaidriau ir veiksmingiau valdyti valstybės turtą ir duos naudos šalies ekonomikai.
Šalis pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva 2010 metais išlaikė pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Atitinkamai Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto spartą matuojant išsiunčiamų duomenų perdavimo greitį – 9,01 Mb/s (ES vidurkis – 6,71 mb/s).
Sukurta elektros birža ir pradėta dujų sektoriaus reforma. Taip žengta link energetinės nepriklausomybės ir konkurencijos energetikos sektoriuje.
Pradėtas realiai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas. Rekonstruotas pirmasis europinės vėžės geležinkelio linijos ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, pradėti planavimo ir projektavimo darbai kituose ruožuose.
Toliau pristatomi pagrindiniai penkioliktosios Vyriausybės pasiekti rezultatai ir atlikti darbai įgyvendinant Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetus.
PAGRINDINIAI PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS REZULTATAI ĮGYVENDINANT VYRIAUSYBĖS PRIORITETUS
Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas
Vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų 2010 metais buvo nedarbo mažinimas. Todėl imtasi aktyvių veiksmų, kurie pagerintų verslo sąlygas, mažintų biurokratines procedūras ir skatintų darbo vietų kūrimą. Nors šioje srityje reikia dar daug nuveikti, galima teigti, kad Vyriausybei pavyko užtikrinti palankesnes verslo sąlygas, kartu pagerinti galimybes verslui kurti naujas darbo vietas. Pagal pernai paskelbtą „Doing Business“ ataskaitą Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių.
Tai svarbiausias verslo aplinką įvertinantis rodiklis, leidžiantis palyginti esamą Lietuvos verslo aplinkos situaciją su kitomis šalimis.
Palengvintas įdarbinimas, skatintas lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Priimtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo. Šiandien jau nebedraudžiama dirbti viršvalandžius, jeigu darbuotojas sutinka. Kita vertus, sugriežtinta viršvalandinių darbų apskaita, nustatyta galimybė plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas, leidžiama plačiau taikyti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms. Taip pat įteisintos nuotolinio (ir namudinio) darbo sutartys. Nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.
Atlikta daug svarbių darbų, kurie leido palengvinti verslo sąlygas. 2010 metais įtvirtinta galimybė be steigimo dokumentų notarinio tvirtinimo steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais. Taip pat sudarytos galimybės elektroniniu būdu steigti individualią įmonę ir uždarąją akcinę bendrovę, jeigu ją steigia vienas steigėjas. Šie sprendimai šiandien leidžia individualios įmonės steigimo išlaidas sumažinti vidutiniškai 800 litų, o uždarosios akcinės bendrovės – apie 1 500 litų. Minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis sutrumpintas iki 5 dienų.
Įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimai, kuriais Įstatymas papildytas skirsniu dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros. Šiais pakeitimais įtvirtinti principai ir nuostatos yra skirti skatinti verslo priežiūros institucijas orientuotis į metodinės pagalbos teikimą, o ne baudimą.
Nuo 2010 metų nuostatos dėl keičiamo arba nustatomo naujo ūkio subjektų veiklos ir priežiūros teisinio reglamentavimo turi būti paskelbtos ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki įsigaliojimo dienos ir įsigalioti tik gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Tai padidins verslo sąlygų stabilumą, suteiks verslui daugiau laiko pasirengti numatomiems pokyčiams.
Daug dėmesio buvo skirta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui. 2010 metais pradėjo veikti Verslumo skatinimo fondas, kurio remiamoje veikloje numato dalyvauti beveik 2 000 asmenų. Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienus metus, socialinės įmonės, verslininkai ir fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ar plėtoti savo verslą, gali gauti labai mažas paskolas (iki 86 tūkst. litų) iš Verslumo skatinimo fondo. Taip pat Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, norintiems pradėti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, skiriama 200 litų dydžio per mėnesį subsidija. Svarbu paminėti, kad su 50 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 10 000 litų vertės ir su 20 mažų ir labai mažų įmonių sudaryta 20 000 litų vertės inovacinių čekių sutarčių.
Nuo 2010 metų nustatytus kriterijus atitinkančioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o pajamos neviršija 0,5 mln. litų, pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Taip pat siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą ir skatinti legalų verslą, iki 5 procentų sumažintas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas gyventojų individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų). Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, vietoj faktiškai turėtų išlaidų gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų pajamų sumos. Pasirinkę šį alternatyvų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, gyventojai išlaidų neprivalo pagrįsti dokumentais.
Sumažinta administracinių procedūrų ir išlaidų. Iš esmės supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka. Parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurį priėmus daugeliu atvejų dokumentų skaičius, laikas ir sąnaudos sumažės daugiau nei kelis kartus. Priėmus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, paspartintos verslo pradžios procedūros – atsisakyta darbdavio teikiamo Valstybinei darbo inspekcijai pranešimo apie įmonės eksploatavimo pradžią.
Nemažai nuveikta jaunimo nedarbui mažinti. Priimtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, numatančios, kad už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintus asmenis darbdavys vienus metus nemoka socialinio draudimo įmokos pensijų draudimui. Taip buvo sudarytos patrauklios sąlygos darbdaviams įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis.
Parengti sprendimai, kurie nustato, kad įdarbinus asmenis iki 29 metų ir juos subsidijuojant, darbdaviams mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėnesių, o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, – iki 12 mėnesių.
Visa tai sudarė galimybes verslui dinamiškiau, lanksčiau reaguoti į greitai kintančias sąlygas.
Viešųjų finansų konsolidavimas ir veiksmingas išteklių naudojimas
Sustabdytas valdžios sektoriaus deficito didėjimas. Itin daug dėmesio skirta valstybės viešųjų finansų, valstybės skolos ir deficito valdymui, veiksmingam lėšų naudojimui. Nors Vyriausybės 2010 metų prioritetuose numatyta, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais neviršytų 9,1 procento laukiamo BVP, tačiau, preliminariu vertinimu, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas nebus didesnis nei 8,1 procento BVP. Išlaikyta stabili mokesčių sistema – neįvesti nauji ir nepadidinti esami mokesčiai.
Padidėjo viešųjų finansų skaidrumas – valstybės biudžeto išlaidų sąmatos pateiktos interneto svetainėje. Padidėjo valdymo veiksmingumas – 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 271,1 mln. litų (20,2 procento). Atlikta privatizuotinų įmonių, kurių savininkė yra valstybė, peržiūra ir pradėtas rengti šių įmonių privatizavimo planas.
ES ir tarptautinės finansų rinkos analitikų vertinimai rodo, kad Vyriausybė vykdė teisingą politiką – 2010 metais visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros – „Standard&Poor’s“, „Fitch Ratings“ ir „Moody’s“ – pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus, atitinkamai BBB/BBB/Baal.
Iš esmės pasikeitė Vyriausybės veikla ir biudžeto planavimas. Pirmą kartą Ministras Pirmininkas ir ministrai biudžeto planavimo pradžioje aptarė ir nustatė ateinančių metų prioritetus, tad institucijos savo biudžetus pradėjo planuoti aiškiai žinodamos Vyriausybės prioritetus ir valdymo sričių tikslus. Supaprastinta ministerijų rengiamų ir tvirtinamų planavimo dokumentų sistema, ji tapo aiškesnė, sumažėjo poreikis rengti planavimo dokumentus, o institucijos skatinamos bendradarbiauti spręsdamos joms keliamus uždavinius.
Socialinės srities struktūrinė reforma
Pradėta vykdyti socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma. Nuosekliais veiksmais pasiekta, kad visos įstatymų numatytos socialinės išmokos būtų mokamos laiku. Parengta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcija ir atlikti svarbūs darbai, būtini trumpuoju laikotarpiu:
nuo 2011 m. liepos 1 d. bus optimizuotos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, o išmokų gavėjai galės pasirinkti jų dydžius ir mokėjimo trukmę;
Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas dėl laipsniško senatvės pensijos amžiaus ilginimo iki 65 metų;
priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais atsisakoma valstybinių I ir II laipsnio pensijų skyrimo už nuopelnus.
Šiuo metu intensyviai dirbama ieškant geriausių sprendimų socialinio draudimo ir pensijų sistemai pertvarkyti. Būtina užtikrinti, kad tinkamai ir adekvačiai reaguotume į visuomenės senėjimo pasekmes ir ekonomines realijas.
Ilgalaikei pensijų sistemos reformai būtini sprendimai bus priimti 2011 metais. Pagrindinis tikslas – senatvės pensijų sistema turi būti finansiškai tvari, užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą ir žmonių gerovę.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ligos pašalpų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į nedarbingumo trukmę ir nedarbingumo priežastį, išmokos mokamos tik pagal elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.
Siekiant racionalizuoti sistemos struktūrą, sumažinti valdymo išlaidas ir didinti tiesiogiai klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičių, 2010 metais pertvarkyta darbo biržų sistema – vietoj 46 veikusių darbo biržų, dirba 10 teritorinių darbo biržų, turinčių juridinio asmens statusą.
Sveikatos apsaugos sistemos reforma
Toliau vykdoma sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. Svarbiausia – veiksmingas lėšų panaudojimas, paslaugų kokybė. Optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas – jis sumažintas 16 sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą. Įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus, taip sukaupta geriausia patirtis ir garantuojamos kokybiškos paslaugos. Sumažintos sveikatos priežiūros įstaigų administravimo išlaidos. Pertvarkius įstaigų tinklą, 2010 metais sutaupyta (atsisakius neracionalių projektų finansavimo) 110,2 mln. litų.
Pažymėtina, kad restruktūrizuojant paslaugas vietoj planuotų 2 procentų hospitalizacijos apimtį pavyko sumažinti 1,53 procento, stacionarinių paslaugų – 2,7 procento, t. y. sutaupyta 28,6 mln. litų. Buvo taikomas pacientui priimtinesnis ir ekonomiškai veiksmingesnis dienos stacionaro gydymas: akivaizdžiai pagausėjo dienos stacionaro (14 procentų), dienos chirurgijos (9 procentai) ir stebėjimo paslaugų (26 procentai).
Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pacientų saugumą, parengta tvarka, kuria remiantis pacientai siunčiami į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti stacionarinių paslaugų.
Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo jų suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, pradėta rengtis įdiegti stacionarinių paslaugų apmokėjimą, taikant giminingų diagnozių grupių metodą. 2011 metais bus siekiama, kad nuo 2012 metų šis metodas būtų taikomas apskaičiuojant sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
Švietimo sistemos struktūrinė pertvarka
Paspartinta švietimo sistemos reforma. Siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus, supaprastinti nevalstybinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, taip pat nuo 2011 metų įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Šie pokyčiai sudarys galimybes paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurių šiandien taip trūksta šeimoms, auginančioms vaikus.
Parengtas neformaliojo ugdymo finansavimo modelis. Pagal šį finansavimo modelį įgyvendinant neformalųjį ugdymą švietimo įstaigose, bus skatinama konkurencija, padidės neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumas, tai sudarys sąlygas ugdyti vaiko ir jauno žmogaus asmeninę, edukacinę, socialinę kompetenciją. Tolygus neformalus ugdymas švietimo sistemoje prisidės prie šiuo metu kuriamos strategijos „Lietuva 2030“ ašies – kūrybingo, atsakingo ir atviro žmogaus ugdymo.
Svarbu tai, kad išlaikytas didelis studijų prieinamumas: į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo kas antras stojantysis, iš viso priimta 80 procentų pareiškusių norą studijuoti asmenų, mažėja srautų disproporcijos tarp stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas, kolegijas ir universitetus. 2010 metais tęsta aukštųjų mokyklų vidaus valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu yra baigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos, kitos procedūras baigs 2011 metais. Baigta mokslo institutų tinklo pertvarka.
2010 metais mažėjo nepilnamečių nusikalstamų veikų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, 10,8 procento sumažėjo ištirtų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai. Taip pat 14,6 procento mažėjo nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, skaičius: atitinkamai 2009 metais – 3 353, 2010 metais – 2 865. Viena iš tokio mažėjimo priežasčių galėtų būti nepageidautinų veikų prevencijos programų diegimo mokyklose plėtra: 2009 metais tokių mokyklų buvo 685, o 2010 metais – 819.
Svarbūs darbai atlikti sudarant vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tinklą – iš buvusių 629 juridinių asmenų liko 615. 2010–2011 metais vidutinis besimokančiųjų vienoje mokykloje skaičius pagal ISCED3 programas buvo 161 (2009–2010 metais – 166). Tai galima sieti su didėjančia emigracija ir mažėjančiu bendru besimokančiųjų skaičiumi.
Pasistūmėta kuriant integralią bendrojo, profesinio ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą. Profesinėse mokyklose vykdomas ne tik profesinis mokymas, bet ir bendrasis, neformalusis ugdymas, kurių įgyti moduliai užskaitomi pereinant iš vienos įstaigos į kitą. Devynių darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perimtos iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau nebuvo pradėtas profesinių mokyklų jungimasis su darbo rinkos mokymo centrais. Šie darbai bus tęsiami 2011 metais.
Svarbu tai, kad 2009 metais atliktas pagal Tarptautinę moksleivių vertinimo programą tyrimas parodė, jog Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai šiek tiek pakito, bet nėra pažangos, palyginti su 2006 metais. Būtent dėl šios priežasties 2011 ir 2012 metais daug dėmesio bus skiriama ugdymo turinio kokybei tobulinti.
Energetika
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, padidėjo energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas ir antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas. Dėl to elektros vartotojams padidėjo elektros energijos kainos, tačiau ne tiek daug, kaip tikėtasi. Elektros energijos kainas suvaldyti padėjo ir 2010 metų pradžioje pradėjusi veikti elektros birža „BaltPool“. Per ją šalyje registruoti tiekėjai galėjo nusipirkti elektros energijos iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos.
Kita vertus, paaiškėjo, kad didžiausia mūsų šalies elektros energijos gamintoja – Lietuvos elektrinė – nėra pajėgi konkuruoti rinkoje, todėl elektros energijos gamina tik tiek, kiek reikia sistemos stabilumui užtikrinti.
Daugiausia elektros buvo importuojama iš Rusijos, tai dar labiau padidino šalies priklausomybę nuo šios energijos išteklių tiekėjos.
Todėl, siekiant subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, naujos branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimas tapo dar svarbesnis. Deja, iš konkurso pasitraukė Pietų Korėjos bendrovė KEPCO, kuri buvo pateikusi finansiškai patrauklų pasiūlymą. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, strateginio investuotojo neatrinkus konkurso etape, su galimais investuotojais prasidėjo tiesioginės derybos.
Praėjusiais metais energetikos sektoriuje taip pat vyko esminės pertvarkos, susijusios su ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu. Tikimasi, kad šiais metais šis darbas bus visiškai baigtas.
Įgyvendinant „NordBalt“ projektą, pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl elektros jungties su Švedija. Šio projekto įgyvendinimui užsitikrinta ES finansinė parama. Įrengta ir pradėjo veikti elektros skirstykla Bitėnuose – tai leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvoje esančiais įrenginiais.
Padėti pagrindai dujų sektoriaus pertvarkai. Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas atitinkančias gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos gaires. Du didžiausi akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ši pertvarka nebūtų įgyvendinta. Net paskelbta, kad Lietuvai dėl to bus taikoma šeštadaliu didesnė dujų kaina nei aplinkinėms valstybėms, reikalauta, kad Lietuva paprašytų ES padaryti išimtį ir dar keleriems metams atidėtų Europos direktyvos įgyvendinimą.
Siekiant užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą, buvo vykdomi suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos parengiamieji darbai. Apsispręsta dėl terminalo vietos ir technologijos, o projektą toliau plėtoti pavesta akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“.
Parengta Nacionalinė energetikos strategija, kaip iki 2020 metų Lietuvai pasiekti energetinę nepriklausomybę.
Valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija
Nuosekliai siekiama modernizuoti valstybės tarnybą. Ji turi tapti daug dinamiškesnė, lankstesnė, orientuota į rezultatus ir į žmogų, turi būti sudarytos visos prielaidos išgyvendinti korupciją. Pirmieji atlikti darbai – parengta ir patvirtinta valstybės tarnybos koncepcija – numatoma keisti esamą atlygio sistemą į daug skaidresnę, susieti ją su veiklos rezultatais ir sustiprinti individualią tarnautojų atsakomybę už atliktus darbus. Per dvejus metus 10 procentų sumažintas valstybės tarnybos aparatas, o valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondas (palyginti su planiniais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimais) – apie 28 procentus.
Imtasi griežtesnių veiksmų prieš korupciją. Pirmą kartą nuodugniai patikrintos valstybės tarnautojų pajamų ir turto deklaracijos. Iš patikrintų 100 tūkst. deklaracijų tyrimo metu išskirta per 20 tūkst. papildomos rizikos asmenų.
2010 metais priimti sprendimai gerokai padidino skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, ji reorganizuota, išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija, sukurta rizikos valdymo sistema, padedanti nustatyti rizikingus pirkimus.
Įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų, kuriems šį turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti. Taip pat, siekiant efektyvinti kovą su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų.
Kova su korupcija bus tęsiama toliau, bus vykdomi ypač aktyvūs veiksmai siekiant išgyvendinti korupciją labiausiai pažeistose srityse – sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros, viešųjų pirkimų, teisėkūros, teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos bei ūkio subjektų veiklos priežiūros. Kova su korupcija turi būti gerokai veiksmingesnė, nors pirmieji, kad ir nedideli pokyčiai pastebimi: „Transparency International“ duomenimis, Lietuva pakilo iš 52 vietos (2009 metais) į 46 vietą (2010 metais) ir pagal korupcijos suvokimo indeksą peržengė 5 balų ribą, įsitvirtindama nekorumpuotų šalių sąraše.
Pažymėtina, kad pagrindiniai darbai, kurie padėjo Lietuvai išbristi iš krizės, akivaizdūs ir jau duoda rezultatų. Tačiau vos jaučiami ekonomikos atsigavimo ženklai gali greitai išnykti, jei nebus dirbama toliau – konstruktyviai pasiginčijant, bet randant bendrus sprendimus. Vyriausybė dėkoja visiems Lietuvos žmonėms už supratimą, kad be skaudžių, tačiau būtinų sprendimų Lietuva negali toliau žengti gerovės, modernėjimo, sėkmės keliu.
I. VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKA
Valdymo institucijų sistemos tobulinimas ir jų vidaus administravimo modernizavimas. Siekdama mažinti valdymo išlaidas, optimizuoti įstaigų struktūrą ir užtikrinti funkcijų veiksmingumą, Vyriausybė glaudžiai bendradarbiavo su Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija).
Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, buvo priimti sprendimai dėl 8 Vyriausybės įstaigų veiklos ir administracijų struktūros optimizavimo – tai leido atsisakyti 23 pareigybių ir sumažinti biudžetinių įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių (Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių juridinio asmens statusą turinčių padalinių sumažinta nuo 51 iki 1; miestų, rajonų ir apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizuotos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos regioninius padalinius). Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus, panaikintos 255 ilgiau kaip 1 metus buvusios laisvos pareigybės.
Į rezultatus orientuoto valdymo diegimas. 2010 metais padėti teisiniai ir metodiniai į rezultatus orientuoto valdymo pamatai. Parengta ir patvirtinta naujos redakcijos Strateginio planavimo metodika, kurioje nustatyta aiški planavimo dokumentų sistema: planavimo dokumentų rengimo trukmė, jų tvirtinimo tvarka ir struktūra, nurodytos už planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos. Siekiant pereiti nuo procesų prie rezultatų planavimo ir jų įgyvendinimo stebėsenos, šioje metodikoje įtvirtintas reikalavimas visuose planavimo dokumentuose nustatyti aiškius tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Parengta ir patvirtinta Vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika, apmokyta 120 valstybės tarnautojų. Tai turėtų užtikrinti, kad bus parinkti tinkami vertinimo kriterijai ir nustatytos jų reikšmės.
Siekiant disponuoti laiku pateikta ir prieinama informacija apie veiklos rezultatus, pradėta kurti Stebėsenos informacinė sistema. Tikimasi, kad ji sudarys galimybes nuo 2012 metų nuolat stebėti patvirtintų planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus dėl rezultatyvesnės bei veiksmingesnės valstybės institucijų ir įstaigų veiklos. Įgyvendinant Vyriausybės įstatymo nuostatas, ministrams paskirstytos valdymo sritys ir atsakomybė už strateginių veiklos planų rengimą, strateginių tikslų nustatymą ir jų pasiekimą jiems pavestose valdymo srityse. Įstaigos prie ministerijų įgyvendina ministro valdymo sričių strateginius tikslus ir vykdo programas. Asignavimų valdytojų skaičius 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 38 asignavimų valdytojais.
2011–2013 metų strateginiai veiklos planai parengti vadovaujantis nauja Strateginio planavimo metodika. Strateginiai planai orientuoti į Vyriausybės programos nuostatų, Vyriausybės veiklos prioritetų ir kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą, konkretesni, sumažėjo programų, nustatyti aiškesni siektini rezultatai. Pirmą kartą per strateginio planavimo gyvavimo laiką rengiant ministrų valdymo sričių 2011–2013 metų strateginių veiklos planų projektus buvo bandyta susieti asignavimų poreikius su planuojamais rezultatais ministrams pavestose valdymo srityse.
Pradėta ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų peržiūra ir naujų dokumentų rengimas. Parengtas vieno svarbiausių ir kertinių strateginių dokumentų – Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ – projektas, 2011 metų pradžioje jis pateiktas viešam aptarimui.
Valdymui skirtų išteklių panaudojimo veiksmingumo ir skaidrumo didinimas. Vyriausybė nuosekliai siekė didinti veiklos ir biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą. Įsipareigojusi viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas, Vyriausybė pakeitė bendruosius reikalavimus interneto svetainėms, todėl nuo 2010 metų valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos savo interneto svetainėse pradėjo skelbti biudžeto suvestines. Vyriausybė, pakeitusi strateginių veiklos planų tvirtinimo tvarką, sudarė galimybę, prieš Seimui priimant sprendimą dėl kitiems metams skiriamų asignavimų, visuomenei susipažinti su įstaigų veiklos rezultatais, kuriuos numatoma pasiekti naudojant planuojamas skirti biudžeto lėšas. Vyriausybė savo sprendimais siekė keisti nesustovėjusias valdymo tradicijas ir diegti valdymui skirtų lėšų taupymo, jų panaudojimo veiksmingumo ir rezultatyvumo didinimo principus. 2010 metais Vyriausybė nustatė valstybės valdymo išlaidų mažinimo užduotį – siekti, kad valstybės valdymo išlaidos 2011–2012 metais mažėtų ne mažiau kaip po 2 procentus. Palyginti su 2009 metais, 2010 metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms buvo sumažinti 271,1 mln. litų (20,2 procento).
Vyriausybė, siekdama perskirstyti ribotus finansinius išteklius ir valdymui skirtus asignavimus nukreipti viešosioms paslaugoms tobulinti, inicijavo bendrųjų funkcijų valdymo veiksmingumo vertinimo kriterijų rengimą. Jų taikymas turėtų paskatinti viešojo administravimo institucijas ieškoti naujų veiklos valdymo metodų, kurių taikymas didintų veiklos ir valdymo veiksmingumą.
2010 metais parengta viena iš viešojo administravimo institucijų sistemos peržiūros priemonių – funkcijų peržiūros metodika, kurią taikant būtų galima racionaliau panaudoti valdymui skirtus išteklius, pasiekti didesnio institucijų veiklos veiksmingumo ir rezultatyvumo.
Modernių veiklos valdymo metodų taikymas. Daug dėmesio buvo skiriama šiuolaikinių veiklos valdymo metodų (projektinio, procesų valdymo) diegimui viešojo administravimo institucijose. Šiuo metu įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 79 valstybės projektai (iš jų – 49 savivaldybių administracijų), jiems įgyvendinti skirta apie 150 mln. litų. Viešojo administravimo institucijose diegiamos vidaus administravimo veiklos bei projektų valdymo ir kitos sistemos, kurios užtikrins kokybiškesnę šių institucijų veiklą, veiksmingą žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą.
Valstybės tarnybos modelio tobulinimas. Patvirtinta Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija, joje numatyti valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo principai: skirtingas vadovų ir specialistų atrankos, veiklos vertinimo, karjeros ir atsakomybės reglamentavimas; valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo veiksmingumo ir lankstumo didinimas; platesnio tarnybinio kaitumo taikymas; tarnybinės atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumas.
Įgyvendinant Valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, pakeistos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, siekiant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir motyvavimą susieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Taip pat parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuris 2011 metais bus pateiktas svarstyti Seimui.
Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Vyriausybės parengtame ir Seimo 2010 m. gegužės 13 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta pareiga įstaigoms pradėti valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taip pat nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalai atlyginti. Be to, priėmus reikiamų teisės aktų pakeitimus, nustatyta, kad įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama informacija apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir už jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą.
Sumažintas valstybės tarnautojų skaičius: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. 1 845 pareigybėmis (2,5 procento) sumažėjo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, užimtų pareigybių skaičius, kurį nustato Vyriausybė, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai. Užimtų pareigybių skaičius daugiausia sumažėjo įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė (1 666 pareigybėmis).
Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės gerinimas ir administracinės naštos piliečiams mažinimas. 2010 metais ir toliau buvo siekiama didinti į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas besikreipiančių asmenų aptarnavimo kokybę taikant vieno langelio principą ir mažinti administracinę naštą. Parengta Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo taikant vieno langelio principą institucijose ir įstaigose praktinio vadovo atnaujinta versija. Joje pateiktos rekomendacijos padės valstybės ir savivaldybių institucijoms gerinti administracinių paslaugų teikimo organizavimą. Leidinys paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vrm.lt (nuoroda „Tyrimai ir analizės“).
2009–2010 metais pagerėjo viešojo administravimo institucijų ir įstaigų požiūris į asmenų aptarnavimą, įsitvirtino teisingas vieno langelio principo taikymo tikslo ir galimybių suvokimas, patobulėjo institucijų metodinis pasiruošimas rengti teikiamų paslaugų aprašymus. Tai, kad nemažai institucijų jau yra parengusios (arba aktyviai rengia) paslaugų aprašymus ir naudoja juos praktiniame darbe, rodo šių institucijų pasirengimą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2011 m. gegužės 1 d. ir nustatančias įpareigojimą viešojo administravimo subjektams sudaryti teikiamų administracinių paslaugų sąrašus, parengti informacinio pobūdžio administracinių paslaugų teikimo aprašymus ir juos viešai paskelbti.
Viešojo administravimo institucijos diegia kokybės vadybos metodus ir kitas piliečių aptarnavimo ir paslaugų kokybės gerinimo priemones – įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami 54 valstybės projektai (iš jų – 20 savivaldybių administracijų). Šiems projektams įgyvendinti skirta apie 47 mln. litų.
Parengta ir patvirtinta Administracinės naštos piliečiams nustatymo ir įvertinimo metodika, kuri sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatyti ir įvertinti administracinę naštą piliečiams, palyginti šios naštos dydžio kitimą ir priimti sprendimus dėl jos mažinimo.
Panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Šia reforma buvo siekiama panaikinti funkcijų dubliavimą, mažinti gyventojams tenkančią administracinę naštą, pagerinti verslo ir jo plėtros sąlygas, greičiau priimti sprendimus ir mažinti korupcijos galimybes. Iš 88 apskričių viršininkų funkcijų 58 panaikintos, o 30 perduota valstybės ir savivaldybių institucijoms. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. savivaldybėms perduodamų funkcijų ir įstaigų finansavimas buvo vykdomas per ministerijoms skirtus asignavimus, o nuo 2011 metų lėšos pagal įstatymą skiriamos konkrečioms savivaldybėms.
Apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose įgyvendinamų savininko (dalininko) turtinių ir neturtinių teisių perduota 111-kai valstybės ir 110-čiai savivaldybių institucijų. Panaikintos 8 įstaigos. Panaikinus 1 146 pareigybes, kasmet vien darbo užmokesčiui bus sutaupoma apie 30 milijonų litų.
II. REGIONŲ VALDYMO IR SAVIVALDOS REFORMA
Veiksminga regioninė politika. 2010 metais įgyvendinant Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos pirmąjį etapą ir ją įgyvendinančias probleminių teritorijų plėtros programas, savivaldybių įgyvendinamiems projektams paskirstytas visas planuotas finansavimas. Siekiant programų tikslų, t. y. sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir jų viduje, didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją, jau baigtiems ir vis dar vykdomiems savivaldybių projektams skirta 1 589,7 mln. litų paramos, arba 13,1 procento daugiau, nei planuota rengiant šią programą (1 405 mln. litų). Didžiąją dalį šios paramos sudarė ES struktūrinių fondų lėšos – 81 procentas, kitų finansavimo šaltinių dalis: valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos – 16,9 procento, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos – 1,3 procento, Užimtumo fondo lėšos – 0,8 procento. Iki 2010 metų pabaigos baigti 326 projektai, jiems jau panaudota: 65,1 mln. litų ES struktūrinės paramos ir 13 mln. litų valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrojo finansavimo lėšų, 22 mln. litų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos ir 13,6 mln. litų Užimtumo fondo paramos. Buvo vykdomi 999 projektai (vertė – 1 476 mln. litų, ES paramos dalis: 1 224 mln. litų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrasis finansavimas – 252 mln. litų). Vietos veiklos grupių įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms (kaimo vietovėse) laikotarpiui iki 2013 metų skirta 350,3 mln. litų paramos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 87,7 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų.
Įgyvendinus programas, pastebimai sumažėjo užimtumo lygio skirtumai tarp regionų, gyventojų pajamų netolygumai, taip pat probleminių teritorijų ir šalies socialinės raidos rodiklių skirtumai. Regionų plėtrai nukreipta ES ir kitų šaltinių parama tapo vienu pagrindinių veiksnių, kad socialiniai skirtumai tarp regionų mažėtų net ir ekonomikos sunkmečiu. 2010 metais nė vienoje apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 75 procentai šalies vidurkio, o vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, nebuvo daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už šalies vidutinį metinį nedarbo lygį.
1 pav. Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais
Šaltinis – Lietuvos darbo birža
2 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais
Šaltinis – Statistikos departamentas
Siekdama spręsti Visagino savivaldybės socialines ir ekonomines problemas, atsiradusias dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Vyriausybė 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 599 patvirtino Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą 2010–2012 metų programą.
Tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausybė Seimui pateikė Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projektą ir su juo susijusią medžiagą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Seimo nutarimo projekte buvo pateiktos vietos savivaldos institucinio modelio ir tiesiogiai išrinkto mero statuso savivaldybių institucinėje sandaroje alternatyvos. Nutarimas buvo pateiktas siekiant sudaryti galimybę merus rinkti tiesiogiai jau 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose.
Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra susijęs su Konstitucijos pakeitimu. Seimas po antrojo balsavimo nepritarė Konstitucijos pakeitimams, susijusiems su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu, todėl galimybė rinkti merus tiesiogiai 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nebuvo įteisinta.
2010 metais buvo įgyvendinta Vyriausybės programos nuostata dėl galimybės savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partijų sąrašus iškeltiems, bet ir save išsikėlusiems kandidatams.
Seniūnijų veiklos stiprinimas. Siekiant tobulinti seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijų reglamentavimą ir suteikti seniūnams didesnius įgaliojimus spręsti bendruomenei aktualius klausimus, atlikta savivaldybių administracijų struktūros studija. Siekiant sudaryti galimybes į seniūnijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą įtraukti bendruomenes, buvo atlikta analizė, kaip vietos gyventojai įgyvendina savo teises dalyvauti priimant savivaldybėse sprendimus. Šių studijų pagrindu savivaldybėms buvo pateiktos rekomendacijos, kaip gerinti savivaldybių administracijų veiklos kokybę, kad paslaugos gyventojams būtų teikiamos laiku ir tinkamai. Taip pat šių studijų pagrindu bus rengiami teisės aktų projektai, siekiant, kad gyventojai būtų geriau įtraukiami į vietos reikalų tvarkymą.
Regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka. Kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas paramos regionų plėtrai procesai vyktų veiksmingiau, įvykdyta regioninės politikos įgyvendinimo institucinė pertvarka.
Apskričių viršininkų administracijų vykdytos regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. 2011 m. sausio 1 d. įsteigtas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurį sudaro 10 skyrių apskrityse.
Pakeista regionų plėtros tarybų sudarymo tvarka – vietoj apskričių viršininkų į regionų plėtros tarybų sudėtį įtraukti Vyriausybės paskirti asmenys.
Siekiant po 2013 metų pertvarkyti Lietuvos teritorijos statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS2 lygį, parengti ir svarstomi Vyriausybėje pasiūlymai dėl Lietuvos teritorinės statistinės struktūros pertvarkymo. Tačiau Vyriausybė nusprendė neteikti siūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nustatytos teritorinės statistinės struktūros keitimo 2010 metais ir diskusijas šiuo klausimu pratęsti 2011 metų pabaigoje, kai bus parengtos Europos Komisijos gairės dėl Sanglaudos politikos įgyvendinimo 2014–2020 metais.
III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA
Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. 2010 metais buvo 853,5 tūkst. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (palyginti su 2009 metais, jų skaičius padidėjo 10 procentų).
Lietuva išlaiko pirmaujančias pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą. „FTTH Council Europe“ duomenimis, nuolat plečiant šviesolaidžio tinklo linijas ir sparčiai augant vartotojų skaičiui, Lietuva tebėra reitingo viršūnėje ir lenkia tokias šviesolaidinio ryšio namų ūkių rinkas kaip Švedijos ir Norvegijos. Iš penkių pirmaujančių valstybių trys yra ES naujosios narės: Lietuva, Slovėnija ir Slovakija. Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų), įskaitant abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, 2010 metais viršijo 26 procentus (2009 metais – 23,8 procento).
3 pav. Namų ūkiai, turintys prieigą prie interneto 2010 metais, procentais
Šaltinis – Eurostatas
Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio tikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmonėms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus projektą RAIN-2, 98 procentai kaimiškųjų šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje, 2010 metais nutiesta daugiau kaip 2 200 kilometrų linijų.
4 pav. Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto 2010 metais, procentais
Šaltinis – Eurostatas
Skaitmeninės televizijos technologijų diegimo skatinimas. Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje uždavinys – 2012 metais galutinai išjungti analoginę antžeminę televiziją.
2010 metais daugiau kaip 622 tūkst. abonentų (t. y. apie 45 procentai visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis. 2010 metais skaitmeninės televizijos paslaugomis naudojosi 41,8 procento mokamos televizijos abonentų, t. y. skaitmeninės televizijos abonentų, kurie naudojasi mokamos televizijos paslaugomis, pagausėjo 24,2 procento.
Gyventojų gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinimas ir elektroninio turinio plėtra. Lietuvoje daugeliui gyventojų kompiuterio ar interneto naudojimas tapo kasdieniu reiškiniu. 2010 metais gyventojai naudojosi internetu deklaruodami pajamų mokestį (39 procentai), naudodamiesi bankų teikiamomis paslaugomis (59 procentai), su transportu (pvz., informacija apie kelių būklę, eismo sąlygas, viešąjį transportą ir panašiai) susijusiomis paslaugomis (25 procentai), ieškodami profesinės ar pramoginio turinio informacijos, ryšiams ir panašiai. 2010 metais kompiuteriais naudojosi 62,1 procento gyventojų (2009 metais šis rodiklis buvo 59,9 procento). Taip pat didėjo interneto naudojimas – 2010 metais internetu naudojosi 60,5 procento gyventojų. Apie 94,2 procento besinaudojančių internetu gyventojų amžius yra 16–24 metai.
2010 metais su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 36 procentai 16–74 metų interneto vartotojų.
2010 metais atlikto tyrimo duomenimis, per paskutinius metus 28,7 procento įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu ir 21,9 procento įmonių jas pardavė internetu, 65,2 procento įmonių turėjo interneto svetaines. Internetinės bankininkystės paslaugomis naudojosi 61 procentas 16–74 metų interneto vartotojų.
Viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. 2010 metais 78,1 procento pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę, o visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų buvo 60 procentų (2009 metais atitinkamas ES rodiklis buvo 74 procentai).
5 pav. Informacinių technologijų naudojimas kreipiantis į viešojo sektoriaus institucijas, procentais
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
2010 metais pradėta teikti elektroninė viešoji paslauga „e. policija“, sudaranti galimybę patogiai interaktyviu būdu ir lengvai kreiptis į policiją (pateikti pranešimą), gauti informaciją apie pranešimo priėmimą, jo nagrinėjimo eigą ar priimtą sprendimą. Gyventojams suteikiama galimybė pranešimus apie nusikaltimus, eismo įvykius, dingusius asmenis teikti elektroniniu paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir daugiaformačiu pranešimu (MMS).
Įdiegta elektroninė paslauga „Vairuotojų portalas“, leidžianti gyventojams greičiau ir paprasčiau gauti naują vairuotojo pažymėjimą, operatyviai pranešti apie prarastą pažymėjimą, taip pat elektroniniu būdu registruotis ir gauti informaciją apie laikytus egzaminus. Be to, gyventojams ir įstaigoms jau sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti įmonės tvarkomų registrų duomenis apie transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimus.
2010 metais įdiegta individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kai yra tik vienas steigėjas, elektroninė registravimo paslauga. Siekiant tobulinti bendrąją viešųjų paslaugų teikimo internetu prieigą, modifikuota Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interaktyvumo sistemoje (VAIISIS) teikiama mokėjimo už aptarnavimą paslauga. VAIISIS įdiegtas modulis, kuris užtikrina galimybę kitoms institucijoms ir įstaigoms už teikiamas mokamas elektronines paslaugas atsiskaityti esamu laiku ir tvarkyti šių atsiskaitymų apskaitą. Taip pat atnaujintas elektroninių valdžios vartų portalas (www.epaslaugos.lt, www.evaldzia.lt), kuriame įdėta 270 naujų nuorodų į valstybės institucijų ir įstaigų teikiamas elektronines paslaugas.
Plėtojant sertifikavimo paslaugas, sukurtas ir nemokamai platinamas programinės įrangos Universalus NSC sertifikatų įdiegimo paketas. Migracijos tarnybos padaliniuose įsteigti saugūs terminalai, kuriuose asmenys gali pasitikrinti sertifikatus ir (ar) pasikeisti PIN kodus. Sukurtame interneto puslapyje www.eid.lt pateikiama visa informacija apie asmens tapatybės korteles ir jų naudojimo elektroninėje erdvėje galimybes.
IV. KOVA SU KORUPCIJA
Bausmių už padarytus korupcinius ir kitus nusižengimus griežtinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723, 1891 straipsniais įstatymas. Jame įtvirtinta galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų asmenų, kuriems šį turtą jis perleido, siekdamas nuslėpti. Priimti pakeitimai įtvirtina visumą priemonių, kurios leidžia plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. Siekiama sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, taip mažinti jų paplitimą.
Priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama papildyti šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą – nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo jais pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Tokiu pakeitimu siekiama geriau užtikrinti valstybės teisę išieškoti iš valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą žalą ir išplėsti valstybės tarnautojų atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai žalą padarė tyčia.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vidaus tarnybos statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės teisinį reglamentavimą, ilginti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir taip užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą.
Siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija, numatyta galimybė asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos arba išieškotų į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų.
Kova su korupcija viešųjų pirkimų srityje. Priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, sukurti koordinuotos ir sisteminės, visą viešųjų pirkimų ciklą apimančios kontrolės sistemos pagrindai ir sugriežtinta vidaus sandorių kontrolė. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos skelbiamuose viešųjų pirkimų metiniuose planuose turi pateikti informaciją apie planuojamus vidaus sandorius, o Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamose metinėse ataskaitose nurodyti informaciją apie atliktus vidaus sandorius.
Siekiant atgrasyti viešuosius pirkimus atliekančius asmenis nuo pažeidimų darymo, buvo diferencijuota ir padidinta atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus.
Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje visuomenė nuolat informuojama apie viešųjų pirkimų metu nustatytus korupcinio pobūdžio pažeidimus, skelbiamos visų atliktų viešųjų pirkimų tikrinimų ataskaitos, vertinimų išvados ir kita informacija.
Taikant visas minėtas priemones, 2010 metais pagerėjo viešųjų pirkimų konkurencingumo ir skaidrumo rodikliai. Daugiau kaip 5 kartus, palyginti su 2008 metais, išaugo centralizuotai, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, atliekamų viešųjų pirkimų apimtis (2008 metais per Centrinę perkančiąją organizaciją atliktų viešųjų pirkimų vertė siekė 9,2 mln. litų; 2009 metais – 16,9 mln. litų; 2010 metais – apie 50 mln. litų). Sparčiai gausėjo elektroninėmis priemonėmis atliekamų pirkimų – 2009 metais skelbiamų elektroninių pirkimų skaičius sudarė vos 14 procentų visų skelbiamų pirkimų, 2010 metais – 64 procentus. Viešųjų pirkimų proceso skaidrinimas prisidėjo prie korupcijos suvokimo indekso Lietuvoje gerėjimo – pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus, 2008 metais šis indeksas buvo 4,6; 2009 metais – 4,9; 2010 metais – 5.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumo didinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, taip pat reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir kontrolę. Siekiant sudaryti teisines prielaidas korupcijos prevencijai, įdiegta politinių partijų narių sąrašų teikimo Teisingumo ministerijai elektroniniu būdu informacinė sistema. Kad į politinių partijų narių sąrašus nebūtų įrašyta neteisėtų duomenų, kiekvienam asmeniui nuo 2011 metų liepos per e. valdžios portalą bus sudaryta galimybė Teisingumo ministerijos informacinėje sistemoje pasitikrinti savo narystę politinėje partijoje. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siekiama supaprastinti ir palengvinti fizinių asmenų, kurių aukų dydis per kalendorinius metus vienai politinei partijai ar per politinę kampaniją savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neviršija 0,02 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, aukojimo tvarką – atsisakyti reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas, taip pat išspręsti supaprastintos aukų priėmimo, apskaičiavimo ir paskelbimo tvarkos parengimo klausimą.
Atsižvelgdama į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktas rekomendacijas, 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie 1999 m. sausio 27 d. Europos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 2003 m. gegužės 15 d. papildomo protokolo.
Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektai, kuriais siekiama: suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas su Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis, padidinti administracines baudas už pažeidimus partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumo srityje, taip pat pailginti patraukimo administracinėn atsakomybėn už įstatymų pažeidimus senaties terminą, tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą, siekiant užtikrinti sisteminį teisės normų suderinamumą, numatyti galimybę už kai kurias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas kaip alternatyvias sankcijas skirti baudą arba areštą, numatyti teisės dirbti tam tikrą darbą ar vykdyti tam tikrą veiklą atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimą baudžiamojo poveikio priemone, įtvirtinti galimybę šias poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis.
Korupcijos prevencijos veiksmingumo didinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimą, teisinį reglamentavimą – apibrėžti apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiamos informacijos turinį, padidinti asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, sąrašą, patikslinti ir papildyti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką. Kartu su šiuo projektu parengti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, kurie numato operatyvinės informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime arba administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galimybę, taip pat galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka surinktos informacijos pagrindu nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų. Siekiama įtvirtinti naują korupcijos prevencijos valstybės tarnyboje priemonę – valstybės tarnautojo atsparumo korupcijai patikrinimą. Siekiama sukurti veiksmingesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus darbdavių ir kitų asmenų veiksmus.
Siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo prielaidas vykdant laisvės atėmimo bausmes, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas. Juo siūloma apriboti pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisę spręsti, kada asmuo vėl gali būti teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, socialinės išvados apie nuteistąjį parengimą patikėti probacijos tarnybai pagal specialius pakartotinės nusikalstamos veikos vertinimo kriterijus, kas leistų objektyviau nustatyti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą nuteistiesiems laisvės atėmimu.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Taip pat priimti Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo patobulintas teisėkūros (Vyriausybės teisės aktų) teisinis reglamentavimas siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio reglamentavimo stebėseną, taip pat visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama diegti dereguliavimo, reguliavimo peržiūros iniciatyvas teritorijų planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose išplitusi korumpuota praktika, įgyvendinti darnaus vystymosi principus teritorijų planavimo ir urbanistikos srityje, mažinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumus, didinti planavimo sistemos veiksmingumą, mažinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas.
V. TEISMAI IR TEISINGUMAS
Teisėkūros proceso tobulinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kurio tikslas – užtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisėkūros principus, nustatyti teisėkūros stadijas, numatyti teisėkūros viešumą užtikrinančias priemones, taip pat įtvirtinti pamatines teisėkūrą ir atskiras jos stadijas reguliuojančias taisykles: nustatyti atitinkamų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų pareigą viešai skelbti teisėkūros iniciatyvas ir parengtus teisės aktų projektus, konsultuotis su visuomene dėl teisėkūros iniciatyvų, parengtų teisės aktų projektų, teisinio reglamentavimo stebėsenos ir įvertinti visuomenės pareikštą nuomonę, atlikti teisinio reglamentavimo stebėseną ir nustačius trūkumų inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą. Įstatymo projekte siūloma teisės aktus oficialiai skelbti nebe „Valstybės žiniose“, o Teisės aktų registre, nustatyti, kad teismų baigiamieji aktai ir atskirosios nutartys registruojamos ir skelbiamos Teisės aktų registre, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, o teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose priimtuose baigiamuosiuose aktuose, su sąlyga, kad šie teismų baigiamieji aktai yra paskelbti Teisės aktų registre.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – padaryti Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimą lankstesnį ir veiksmingesnį, atsisakyti perteklinių su peticijų priėmimu ir nagrinėjimu susijusių administracinių procedūrų.
Vyriausybės lygmeniu patobulintas teisėkūros teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio reglamentavimo stebėseną, taip pat visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese.
Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kuriuo administracinių teisės pažeidimų bylų apeliacinis nagrinėjimas (taip pat skundų dėl institucijų nutarimų ir proceso atnaujinimas) perduoti iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams, kuriems tradiciškai įprasta nagrinėti baudžiamąsias bylas ir kurie, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas, gali remtis baudžiamosios teisės praktika ir doktrina. Taip užtikrinama, kad šias bylas nagrinėtų teisėjai, kurių specializacija – baudžiamosios bylos. Šiuo įstatymu taip pat įteisinama savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybė, įtvirtinamas administracinio nurodymo institutas. Valstybė leidžia pirmą kartą nesudėtingus ir ne tokius pavojingus pažeidimus padariusiems pažeidėjams sumokėti tik pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos sumos. Pažeidėjui per nustatytą terminą sumokėjus baudą, būtų išvengta bylos nagrinėjimo etapo, be to, pažeidėjas būtų suinteresuotas neskųsti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jei skundu siekiama vien sumažinti baudos dydį. Taip sutaupomos institucijų lėšos ir sumažinamas teismų darbo krūvis.
Mažinant biurokratijos ir reguliavimo naštą teismų srityje, įgyvendinant Hipotekos registro vystymo reformą, buvo nutraukta 15 Teisingumo ministerijos filialų veikla, jų funkcijos perduotos 9 Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos skyriams. Taip pat Seimui pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo bei lydimųjų teisės aktų projektai, kuriais siekiama, kad duomenis apie patvirtintą hipotekos sandorį registrui perduotų hipotekos sandorį patvirtinęs notaras.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų ir paskatinti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrą Lietuvoje.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama praplėsti arbitruotinų ginčų sąrašą, tobulinti ginčų sprendimo arbitraže procedūrą, reglamentuoti pagrindinius komercinio arbitražo principus, didinti ginčų sprendimo komerciniame arbitraže veiksmingumą, suderinti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2006 metais atliktais Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais, šalinti dabartinio teisinio reglamentavimo komercinio arbitražo srityje trūkumus. Tikimasi, kad priėmus projektą bus skatinamas ginčų sprendimas valstybės teismams alternatyvia arbitražo forma, kartu mažinamas teismų darbo krūvis, atitinkamai padidės jų darbo veiksmingumas ir bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų.
Siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektai, kuriais siūloma atsisakyti tokių teisminių procesų kaip atleidimas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; nuteistojo įspėjimas teisme, kai jis nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, leidimo išdavimas pakeisti gyvenamąją vietą laisvės apribojimu nuteistiems asmenims.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – numatyti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo posėdžio eigai fiksuoti, procesiniams dokumentams įteikti ir perduoti, proceso dalyvių dalyvavimui teismo posėdžiuose užtikrinti. Be kita ko, tokiu būdu būtų sutaupomos lėšos, skiriamos pašto išlaidoms.
Notariatų veiklos kompetencijos didinimas. Pakeisti Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatai į notaro kvalifikacinį egzaminą įtraukiant praktinių užduočių sprendimą, taip pat pakeisti Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatai – juose numatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinami asmenys, dalyvaujantys konkurse notaro pareigoms, taip pat siekiant konkurso metu atrinkti aukščiausios kvalifikacijos pretendentus padidinta notaro egzamino balo reikšmė.
Bausmių vykdymo ir bausmių politikos tobulinimas. Priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kurių tikslas – mažinti draudžiamų daiktų patekimą į laisvės atėmimo vietas ir padidinti atsakomybę asmenims už perdavimą ar bandymą perduoti įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustus daiktus asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietose. Siekiant optimizuoti biudžetinių įstaigų skaičių, mažinti jų valdymo išlaidas, racionaliai naudoti materialinius ir finansinius išteklius pavestiems uždaviniams vykdyti, gerinti atliekamų funkcijų kokybę, reorganizuoti Vilniaus 1-ieji pataisos namai, juos prijungiant prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija, Pravieniškių 3-ieji pataisos namai sujungti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė sujungta su Pravieniškių gydymo ir pataisos namais. Numatomas reorganizacijos metinis ekonominis efektas – apie 1 998 tūkst. litų per metus.
Vykdomi parengiamieji darbai dėl laisvės atėmimo vietų pertvarkymo, naujų pastatymo, siekiant sumažinti jų išlaikymo išlaidas, padidinti visuomenės saugumą, išvengti pernelyg didelių investicijų į esamus infrastruktūros objektus, taupyti asmenų konvojavimui skirtas lėšas.
Patvirtinti teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti racionalesnį pataisos įstaigoms išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimą, mažinti nuteistųjų išlaikymo laisvės atėmimo vietose išlaidas, mokyti ir ugdyti nuteistuosius taupyti elektros energiją, susimokėti už gautas paslaugas, derinant savo pajamas ir išlaidas, taip pat kai kuriuos nuteistuosius paskatinti dirbti ir užsidirbti, mokėjimus derinant su būtiniausių poreikių tenkinimu.
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, taip efektyvinant nuteistųjų priežiūrą, darbą su nuteistaisiais orientuoti į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, kas leistų mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir užtikrinti visuomenės saugumą, individualizuoti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių taikymą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, diegiant asmens pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimus, mažinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose, sudarant sąlygas teismams dažniau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.
VI. VIEŠASIS SAUGUMAS
Vienas svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų yra gyventojų saugumo jausmas. Per pastaruosius trejus metus 10 procentinių punktų (nuo 49 iki 59 procentų) išaugo saugiai savo gyvenamojoje vietovėje besijaučiančių Lietuvos gyventojų (žr. 6 pav.). Tai yra vienas geriausių rodiklių nuo 2005 metų.
6 pav. Gyventojų saugumo jausmo savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) vertinimas 2008–2010 metais, procentais
Vidaus reikalų ministro valdymo sričių atitinkamų įstaigų struktūrų tobulinimas, pareigybių optimizavimas ir atliekamų procedūrų supaprastinimas. 2010 metais buvo optimizuojamas policijos įstaigų (patrulių, migracijos skyrių, areštinių ir operatyvaus valdymo padalinių) veiklos organizavimas. Sutaupytos lėšos ir pareigybės panaudotos tiesioginėms policijos funkcijoms užtikrinti, stiprinant pirminę ir vidurinę policijos pareigūnų grandis. Nuo 2010 m. liepos 1 d. sudarytos galimybės gyventojams pranešimus apie nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus pateikti policijai elektroniniu būdu.
Siekiant sustiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus vykdyti jai pavestas užduotis, pernai pradėta šios tarnybos pertvarka. Nuspręsta sumažinti tarnybos valdymo aparatą ir vidaus administravimo funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių, sustiprinti veiklos analizės ir prevencijos funkcijų atlikimą ir įsteigti tarnybos vadovui tiesiogiai pavaldų Imuniteto ir kontrolės skyrių, taip sustiprinant tarnybos darbuotojų veiklos kontrolę.
Priimtas sprendimas reorganizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinę, dislokuotą prie ES vidaus sienos, skaidant išdalijimo būdu – jos teises ir pareigas išdalijant Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos ir Ignalinos rinktinėms. Šios reorganizacijos tikslas – stiprinti ES išorinės sienos apsaugą, racionaliai išdėstyti ir veiksmingai panaudoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalo išteklius.
Ikiteisminio tyrimo veiksmingumo didinimas. 2010 metais Vidaus reikalų ministerija su Europos Komisija pasirašė Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos sukūrimo projekto, sutrumpintai vadinamo e. byla, finansavimo sutartį. Šis projektas automatiškai generuos baudžiamųjų bylų struktūrą, procesinių dokumentų blankus ir statistines korteles fiksuojant visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmus ir informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos tyrimu, nuo jos užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo. Šio projekto įgyvendinimas padės sutrumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę ir padidinti jo veiksmingumą.
Savivaldybių vaidmens kuriant viešosios tvarkos apsaugą ir saugią gyvenamąją aplinką stiprinimas. Parengtas Saugios savivaldybės koncepcijos projektas, kuriuo siekiama pasiūlyti savivaldybėms veiklos gyventojų saugumo stiprinimo srityje organizavimo modelį. Pagrindiniai šios koncepcijos uždaviniai: didinti savivaldybių vaidmenį ir gebėjimus gyventojų saugumo stiprinimo srityje; formuoti saugios gyvensenos pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį kuriant saugią aplinką, skatinti jų aktyvumą ir savanorystę šioje srityje.
Bendrojo pagalbos centro plėtra. 2010 metais Bendrojo pagalbos centro aptarnaujama teritorija padidėjo nuo 21 iki 37 savivaldybių. Pradėti šio centro regioninio padalinio Klaipėdoje įrengimo darbai. Išplėstas Bendrojo pagalbos centro naudojamos programinės įrangos funkcionalumas: padidinti šios įrangos pajėgumai, leisiantys ją naudoti visoje Lietuvos teritorijoje, priimti pagalbos prašymus iš neįgaliųjų, taip pat nustatyti skambinančiųjų numeriu 112 vietą.
Kompleksinių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių įgyvendinimas. Siekiant plėsti kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, susijusio su prekyba žmonėmis, galimybes, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendintas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis remiamas projektas „Nacionalinės integruotos informacinės sistemos (NIIS), skirtos kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su prekyba žmonėmis, sukūrimas, kuriuo sudaromos sąlygos jungimuisi su nacionaliniais Interpolo ir Europolo padaliniais bei kitomis ES valstybėmis narėmis“. Tai suteiks galimybių tiksliau įvertinti prekybos žmonėmis mastą, veiksmingiau nustatyti nukentėjusių asmenų ir potencialių aukų tapatybę, siekiant laiku suteikti reikiamą pagalbą ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.
Siekiant didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų įgaliojimus kovojant su organizuotu nusikalstamumu, parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams suteikti įgaliojimus taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, taip pat galimybę inicijuoti teismo įpareigojimų skyrimą ir kontroliuoti, kaip vykdomi paskirti teismo įpareigojimai.
Viešąjį saugumą užtikrinančių ir pagalbą teikiančių tarnybų sąveikos užtikrinimas. Naudojant Išorės sienų fondo daugiametės 2007–2013 metų programos lėšas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos rinktinėms, policijos komisariatams, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniams perduota daugiau nei 420 skaitmeninių radijo ryšio terminalų. Jais pareigūnai galės persiųsti duomenis, greitai patikrinti, ar asmuo nėra ieškomas, ar transporto priemonė nėra vogta. Sulaikęs pažeidėją, pareigūnas galės pasikviesti pastiprinimą ir gauti reikalingų duomenų apie įtariamąjį.
Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo užtikrinimas. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos paskirtas centrine institucija, atsakinga už 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio įgyvendinimą. Sėkmingai buvo tęsiamas 2008–2011 metų ES lėšomis remiamas projektas „Nacionalinio teistumo registro modernizavimas, siekiant prisijungti prie būsimos Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS)“.
2010 metais pradėtas vykdyti ES lėšomis remiamas projektas „Nusikalstamų veikų žinybinio registro tobulinimas pagal kuriamą Europos Sąjungos nusikalstamų veikų klasifikavimo sistemą“.
2010 metais baigtas pirmasis Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos prisijungimo prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) etapas. Modernizuota Nacionalinė antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (N.SISII) bei nacionalinės sistemos ir registrai pagal naujausius Centrinės Šengeno informacinės sistemos (C.SISII) reikalavimus.
2010 metais baigtas antrasis Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos prisijungimo prie Vizų informacinės sistemos (VIS) etapas. Atlikti Vizų modulio Užsienio reikalų ministerijos valdomoje konsulinių procedūrų valdymo sistemoje modernizavimo darbai.
VII. UŽSIENIO REIKALAI IR EUROPOS POLITIKA
Lietuvos ekonominio saugumo didinimas. Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris sieks NATO kompetencijos centro statuso. Energetinio saugumo svarba taip pat įtvirtinta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbotvarkėje – pasiekta, kad vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų būtų energetinis saugumas ir transportas.
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos pastangomis pavyko užsitikrinti, kad JAV vadovybė priimtų sprendimą dėl Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) aprūpinimo – krovinius iš JAV į Afganistaną vežti naudojantis Klaipėdos uosto bei Lietuvos tranzitinėmis galimybėmis; ES darbotvarkėje įtvirtintas atominių elektrinių Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje projektų neatitikties tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams klausimas.
2010 m. birželio 29 d. Vilniuje įvyko Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (EWTC) asociacijos steigiamoji konferencija. Jos steigimo statutą pasirašė daugiau kaip 20 tarptautinių transporto ir logistikos bei pramonės kompanijų iš Kinijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Kaliningrado, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos.
Ekonominė diplomatija. Pasinaudojus ES muitų suspendavimo ir tarifinių kvotų suteikimo procedūromis, pasiekta, kad Lietuvos įmonės per metus sutaupytų apie 1,5 mln. litų mokesčių, o ES rinkos apsaugos priemonių taikymas Lietuvos įmonėms leido papildomai uždirbti maždaug 110–120 mln. litų.
2010 metais pasirašytoje ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos sutartyje numatyti tarifiniai įsipareigojimai, leisiantys Lietuvos eksportuotojams sutaupyti daugiau kaip 1 mln. litų kasmet, kartu apginti Lietuvos žuvų perdirbimo, tekstilės, chemijos pramonės, dviračių ir televizorių gamintojų interesus. Europos Komisijai pasiūlius liberalizuoti prekybą su Pakistanu, pavyko užtikrinti, kad lengvatos Pakistanui nepadarytų esminės žalos Lietuvos tekstilės ir bioetanolio pramonei. 2010 metais Užsienio reikalų ministerija suorganizavo 6 Lietuvos verslo misijas užsienyje ir 4 atvykstamąsias verslo misijas.
Lietuvos Europos politika. Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad į ES strategiją „Europa 2020“ būtų įtrauktos Lietuvai svarbios nuostatos dėl ES vidaus rinkos ir trūkstamos infrastruktūros. ES energetikos projektuose (nauja ES energetikos strategija, ES energetikos infrastruktūros paketas ir energetinio saugumo ir infrastruktūros priemonė) užtikrintas Lietuvos energetinių prioritetų įtvirtinimas, siekiant visiškos integracijos į ES vidaus energetikos rinką. Lietuvos iniciatyva parengtu 6 ES valstybių laišku dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu pasiekta, kad Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje nebūtų užkirsta galimybė ateityje siekti teisinės priemonės, ES lygiu kriminalizuojančios totalitarinių nusikaltimų neigimą.
Lietuvos atstovas paskirtas ES delegacijos vadovu ir specialiuoju atstovu (EUSR) Afganistane.
Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas. Lietuvoje įvyko išvažiuojamasis Šiaurės bendradarbiavimo ministrų posėdis – pirmasis posėdis Šiaurės Ministrų Tarybos istorijoje, surengtas Baltijos šalyje. Paskelbta Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) regioninio bendradarbiavimo ataskaita. NB8 istorijoje tai pirmasis toks dokumentas, kurį 8 Šiaurės ir Baltijos šalys sutartinai nusprendė įgyvendinti. 2010 metų birželį Vilniuje įvyko 8-asis Baltijos jūros regiono valstybių Vyriausybių vadovų susitikimas. Jame priimta deklaracija – „Baltijos jūros regiono vizija–2020“. Deklaracija apima ekologinius, ekonominius, socialinius regiono tvarios plėtros aspektus.
Bendradarbiavimas su Rusija. 2010 metais įvyko du Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimai su Rusijos Federacijos Ministru Pirmininku Vladimiru Putinu. Surengtas 7-asis Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdis. Pasirašytas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo 2010–2011 metais planas.
2010 metais stiprinti ir aktyvinti politiniai kontaktai, kultūriniai ir istoriniai ryšiai su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, pradėtas ir tęsiamas konstruktyvus dialogas siekiant priimti bendrus, abiem šalims priimtinus sprendimus dėl būsimojo K. Donelaičio memorialinio muziejaus statuso, kartu rūpintis šiuo kultūriniu-istoriniu objektu.
ES Rytų kaimynystės politika. Pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos, atversiantis naujas galimybes bendradarbiauti visų pirma kultūros ir turizmo srityse.
Įsteigta bendra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos taryba, surengtas pirmasis posėdis, vadovaujamas abiejų šalių užsienio reikalų ministrų. Pasirašytos Strateginės partnerystės plėtojimo 2011–2012 metais gairės. Įsteigta Eurointegracinė komisija su Moldova ir surengtas pirmasis posėdis.
2010 metais buvo surengti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės vizitai į Baltarusiją ir Ukrainą, Ministras Pirmininkas A. Kubilius lankėsi Baltarusijoje ir Moldovoje.
Santykių su Gruzija 2010 metais prioritetas tebėra parama Gruzijos europinei ir euroatlantinei integracijai. 2010 metais Lietuva išlaikė savo atstovavimo ES stebėjimo misijoje Gruzijoje (EUMM) lygį (3 atstovai). Nuosekliai kelta Rusijos įsipareigojimų (2008 metų ugnies nutraukimo 6 punktų planas) įgyvendinimo būtinybė. Aktyvios Lietuvos pastangos prisidėjo prie Gruzijos klausimo įtvirtinimo politinėje ES darbotvarkėje.
Parama Armėnijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui su ES taip pat buvo pagrindinė santykių su šiomis šalimis kryptis. Vilniuje įvyko pirmasis tarpvyriausybinės dvišalio Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komisijos posėdis.
Transatlantinis bendradarbiavimas. Stiprindama transatlantinį saugumą ir vadovaudamasi nekintama nuostata, kad NATO yra transatlantinės bendrijos saugumo garantas, Lietuva pasiekė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lisabonoje patvirtintoje naujoje NATO strateginėje koncepcijoje ir susitikimo deklaracijoje būtų įtvirtintos praktinio kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimo priemonės – pratybos, mokymai, gynybos planavimas ir matomų saugumo garantijų suteikimas, pabrėžta būtinybė NATO vystyti naujus pajėgumus kibernetinio ir energetinio saugumo srityje, tęsiama atvirų durų politika, primenamas būtinumas įgyvendinti Rusijos tarptautinius įsipareigojimus. 2010 metais NATO pradėjo įgyvendinti priimtus sprendimus dėl sąjungininkų gynybos planų parengimo.
NATO darbotvarkėje įtvirtinta ir išlaikyta energetinio saugumo svarba, pirmą kartą NATO CMX09 pratybose, vykusiose 2010 metų pavasarį, buvo įgyvendintas Lietuvos pasiūlytas energetinio saugumo scenarijus.
2010 metais į tarptautines ir ES ar užsienio valstybių institucijas deleguoti (naujai arba pratęsiant įgaliojimus) 56 nacionaliniai ekspertai: iš jų 17 į ES institucijas, 25 į ES civilines misijas, 14 į įvairias ESBO, NATO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos institucijas. Lietuva taip pat delegavo į ESBO rinkimų stebėjimo misijas 62 trumpalaikius ir 2 ilgalaikius stebėtojus.
Ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas. Bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene, užsienio lietuvių organizacijomis, Užsienio reikalų ministerijos koordinuojama tarpinstitucinė darbo grupė parengė ir pristatė Lietuvos visuomenei „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įtraukimo į Lietuvos gyvenimą programinio dokumento – projektą. Jį įgyvendinant 2010 metais buvo teikiama parama užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų projektams, užsienio lietuvių organizacijų patalpoms išlaikyti, finansuojama Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų, siunčiamų į užsienio valstybių lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigas, veikla (7 užsienio valstybėse 2010 metais dirbo 41 lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojas ir 8 kultūros darbuotojai), lituanistinės mokyklos aprūpinamos mokymo priemonėmis ir specializuotais leidiniais. Taip pat buvo teikiama informacija grįžtantiems į Tėvynę, palaikomas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapio skyrius „Lietuviai pasaulyje“.
Konsulinės paslaugos. 2010 metais pradėtos atlikti naujos konsulinės funkcijos: Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos užsienio valstybėse pradėjo išduoti pasus ir tvarkyti užsienio valstybėse gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. 2010 metais nuosekliai gausėjo teikiamų paslaugų: išduodamų vizų skaičius padidėjo nuo 239 172 iki 275 112 (15 procentų), pasų – 7 procentais, asmens grįžimo pažymėjimų – 27 procentais, gyvenamosios vietos deklaracijų skaičius – 119 procentų, palyginti su 2009 metais, o pajamos už konsulinį mokestį per metus išaugo daugiau nei 8 milijonais litų (24 procentais), nuo 34 124 mln. iki 42 253 mln. litų.
7 pav. Konsuliniai veiksmai
Platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais siekis buvo įgyvendinamas vykdant aktyvų visuomenės informavimą apie Užsienio reikalų ministerijos veiklą, užsienio politikos iniciatyvas ir laimėjimus. Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija ir Tautinių bendrijų namais, surengė konferenciją apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Šia tema surengta ir pristatyta užsienyje paroda, 4 kalbomis išleista 3,5 tūkst. egzempliorių leidinių, supažindinančių su Lietuvos tautinėmis bendrijomis.
Reikšmingas pasiekimas įtvirtinant Lietuvą kaip veiklią, solidarią ir atsakingą tarptautinės bendrijos narę – 2010 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sutartinai patvirtinta Lietuvos inicijuota rezoliucija, kviečianti pasaulio valstybes bendradarbiauti vertinant jūrose paskandintų cheminių ginklų amunicijos keliamos taršos poveikį aplinkai. Tai pirmoji Lietuvos inicijuota rezoliucija Jungtinėse Tautose.
Bendromis kelių institucijų pastangomis lietuviškos sutartinės įrašytos į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą, o UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąraše esanti lietuviška kryždirbystė pristatyta parodose Paryžiuje ir Niujorke.
2010 metais įgyvendinti 104 vystomojo bendradarbiavimo projektai už 5 522 990 litų (Afganistano Goro provincijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Palestinoje).
Lietuvos pirmininkavimas tarptautinėms organizacijoms. Pasirengta Lietuvos pirmininkavimui ESBO – parengta Lietuvos interesus atitinkanti pirmininkavimo programa.
Pirmą kartą Lietuvos atstovas paskirtas vadovauti ESBO misijai.
Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais, patvirtintos Pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metų gairės ir parengtas detalus pasirengimo pirmininkauti ES Taryboje veiklos įgyvendinimo 2011–2013 metais grafikas.
VIII. KRAŠTO SAUGUMAS
Vykdytas pagrindinis uždavinys – formuota ir įgyvendinta gynybos politika, siekiant parengti kariuomenę savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulio ir regionų stabilumo. Intensyviai dirbta priimant NATO ir ES saugumo ir gynybos politikos sprendimus, plėtotas tarptautinis gynybinis bendradarbiavimas. Finansavimui nepadidėjus, krašto apsaugos sistema ir toliau veikė taupymo režimu; daugiausia dėmesio skirta tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti ir prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams išlaikyti ir stiprinti. Plėtotos ir piliečių rengimo valstybės gynybai priemonės.
Dalyvavimas priimant NATO ir ES saugumo ir gynybos politikos sprendimus. Lietuva sėkmingai dalyvavo rengiant naują NATO strateginę koncepciją. 2010 metais patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje buvo atspindėti svarbiausi Lietuvos prioritetai: kolektyvinė gynyba išliko NATO pagrindas, numatytos praktinės saugumo garantijų užtikrinimo priemonės (karinis planavimas, pratybos ir kt.), sustiprintas dėmesys netradiciniams kibernetinio ir energetinio saugumo iššūkiams, išlaikytas NATO branduolinis pajėgumas, išsakytas įsipareigojimas tęsti atvirų durų politiką. Lietuva aktyviai dalyvavo priimant sprendimus dėl Aljanso vaidmens ir matomumo Baltijos regione stiprinimo: planuotas regiono saugumo stiprinimas, vykdomos arba planuojamos įvairios Aljanso pratybos Baltijos regione. Siekdama išlaikyti NATO efektyvumą ir gebėjimą veiksmingai reaguoti į Lietuvai aktualiausius saugumo iššūkius, Lietuva įsitraukė į įvairių sričių NATO reformų (žvalgybos, biudžeto, karinės struktūros, agentūrų ir kt.) procesus.
Dar vienas svarbus 2010 metais NATO svarstytas klausimas buvo valstybių narių gynybos finansavimas. NATO vadovybė su vis didesniu susirūpinimu vertina Aljansui priklausančių Europos valstybių išlaidų gynybai mažinimą. Tai prieštarauja solidarumo ir nedalomo saugumo principams, kuriais yra grįsta NATO veikla, ir gali turėti tiesioginių neigiamų pasekmių Aljanso vykdomų operacijų sėkmei ir kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymui. Šios pastabos ypač aktualios Lietuvai, kuri, nepaisant įsipareigojimų didinti biudžeto asignavimus krašto apsaugai, pagal gynybai tenkančią BVP dalį nuo pat įstojimo į NATO yra viena mažiausiai lėšų gynybai skiriančių NATO narių.
NATO ir ES susitikimuose Lietuva aktyviai rėmė NATO atvirų durų politiką ir ES Rytų partnerystės programą, taip pat Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius. Gruzijos ir Ukrainos kariams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje. Skirta finansinė parama NATO ir Ukrainos profesinio rengimo programai. Siekdama glaudesnio Baltarusijos ir Moldovos bendradarbiavimo su NATO, Krašto apsaugos ministerija aktyviai prisidėjo prie Lietuvos ambasadų Minske ir Kišiniove atliekamų NATO kontaktinių ambasadų funkcijų įgyvendinimo.
Tarptautinis bendradarbiavimas. 2010 metais Lietuva prioritetą teikė regioninio bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis stiprinimui, taip pat dvišaliam bendradarbiavimui su JAV ir Lenkija.
Sutarta toliau plėtoti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis įgyvendinant trišalius projektus. Parengta NATO oro policijos misijos po 2018 metų variantų studija, pagal kurią sutarta siekti, kad NATO oro policijos misija taptų nuolatine; vykdytos kasmetinės pratybos, nutarta bendrai dalytis pratybų poligonais, sėkmingai įgyvendintos Baltijos gynybos koledžo reformos.
2010 metais gauta Šiaurės šalių politinė parama bendradarbiavimui saugumo stiprinimo ir gynybos srityje, sutarta dėl tolesnių praktinio bendradarbiavimo su Baltijos šalimis formų ir principų. Pritarta Šiaurės šalių siūlymui toliau vykdyti NATO pasikeitimo oro erdvės stebėjimo duomenimis tarp NATO ir ne NATO šalių projektą ir Baltijos jūros stebėjimo ir bendradarbiavimo projektą. Tęsta Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyva remti saugumo sektoriaus reformas Vakarų Balkanų regione, Ukrainoje ir Gruzijoje.
Svarbiausia Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo partnerė iš Šiaurės šalių 2010 metais tebėra Danija. Toliau buvo vykdomas ilgalaikio Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sąveikumo su NATO pajėgomis per Danijos diviziją projektas. Danijos kariai taip pat tęsė tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, o Lietuvos oro erdvės valdymo vienetas Danijos kovinėje grupėje Afganistano pietinėje Helmando provincijoje sėkmingai vykdė jam skirtas užduotis.
Vienas svarbiausių bendradarbiavimo su Lenkija laimėjimų 2010 metais – suderintas galutinis tarptautinės sutarties dėl bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) įsteigimo variantas. Siekiama, kad ateityje ši brigada taptų pagrindine Lietuvos dalyvavimo ES karinėse operacijose forma. Intensyviai bendradarbiavo Lenkijos ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos. Lietuva siuntė karininkus į NATO daugianacionalinį Šiaurės Rytų korpusą, kuris dislokuotas Ščecine (Lenkijoje).
Dvišalio bendradarbiavimo su JAV prioritetai 2010 metais buvo bendrų pratybų organizavimas Baltijos valstybių teritorijoje, bendradarbiavimas su JAV karinių pajėgų Europoje vadaviete steigiant specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centrą Raudondvaryje, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo stiprinimas.
Bendradarbiauta ir su kitais sąjungininkais ir tarptautiniais partneriais: Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Pietų Korėja. Su Baltarusija, Moldova, Ukraina, Kazachstanu, Pietų Kaukazo ir Pietryčių Europos valstybėmis plėtotas dvišalis bendradarbiavimas karinio mokymo srityje, vyko ekspertų konsultacijos įvairiais gynybos institucijų veiklos klausimais.
Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. Daugiausia dėmesio skirta dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir pasirengimui budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausias Lietuvos karių kontingentas tarnavo Afganistane. Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei, rengdama Afganistano karius ir saugumo pajėgas ir siekdama sudaryti sąlygas laipsniškai perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano Vyriausybei. Afganistano pietuose išlaikytas Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas. 2010 metais Goro provincijoje buvo dislokuotas bendras Lietuvos ir JAV karinis vienetas – Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri mokys afganų policininkus.
Išlaikytas Lietuvos karinis indėlis NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje. Baigta dalyvauti ES vadovaujamoje operacijoje ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje. Priimtas sprendimas dalyvauti ES kovos su piratavimu operacijoje Somalyje ATALANTA (2011 metais darbą ATALANTA štabe Didžiojoje Britanijoje pradeda vienas štabo karininkas).
2010 metų I pusmetį Lietuvos, Latvijos ir Estijos trišalis batalionas (BALTBAT) budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų 14-ojoje pamainoje (NRF-14). Taip pat 2010 metų I pusmetį Lietuva (apie 200 karių, iš jų – 12 štabo karininkų) su Lenkija, Vokietija, Latvija ir Slovakija budėjo ES kovinėje grupėje.
Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymas ir stiprinimas. Atsižvelgiant į finansinius apribojimus, krašto apsaugos sistemoje toliau buvo įgyvendinamos taupymo priemonės, kurios leido sumažinti asignavimų poreikį tiesiogiai su kariniais pajėgumais nesusijusiose srityse, o sutaupytas lėšas skirti prioritetinėms užduotims. 2010 metais plėtoti pajėgumai šioms prioritetinėms krašto apsaugos sistemos užduotims vykdyti: pasirengti ir dalyvauti tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse; vykdyti kariuomenės kovinį ir karinį rengimą; teikti priimančiosios šalies paramą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse; vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus nustatytoje atsakomybės zonoje; vykdyti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę; pagal galimybes pasirengti teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
2010 metais įvyko svarbių pokyčių gynybos planavimo srityje. Buvo parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, reikalingi Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabui reorganizuoti, jo padalinius ir funkcijas galutinai integruojant į Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius ir vietoj Gynybos štabo viršininko pareigybės įsteigiant karinę pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę.
2010 metais buvo patvirtintas Nuoseklaus perėjimo prie optimalių profesinės karo tarnybos karių skaičiaus proporcijų planas, kurį vykdant siekiama subalansuoti karininkų, puskarininkių ir kareivių (jūreivių) pareigybių skaičių ir sudaryti sąlygas į kariuomenę priimti daugiau kareivių (jūreivių). 2010 metais kareivių (jūreivių) skaičius padidėjo nuo 1 480 iki 1 650 ir sudarė 21,5 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus; puskarininkių skaičius sumažėjo nuo 3 980 iki 3 795 ir sudarė 49,3 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus; karininkų skaičius sumažėjo nuo 2 340 iki 2 245 ir sudarė 29,2 procento bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus. Dėl kariuomenės struktūros pertvarkymų bendras profesinės karo tarnybos karių skaičius per 2010 metus šiek tiek sumažėjo.
2010 metais buvo gautas trečiasis patrulinis laivas ir pirmasis minų paieškos laivas (antrąjį planuojama gauti 2011 metų I ketvirtį). Baigta mokėti už tris transporto lėktuvus C-27J, kuriuos įsigijusi Lietuvos kariuomenė padidino transportavimo pajėgumą; pradėtos transporto lėktuvų logistinio paketo įsigijimo procedūros. Buvo toliau vykdomos arba pradėtos kitos ginkluotės (automatinių granatsvaidžių, kulkosvaidžių, naktinio matymo prietaisų, apsaugos priemonių), logistinės įrangos (ryšio konteinerių, palapinių-angarų, konteinerių šaldytuvų) ir šaudmenų įsigijimo procedūros, užtikrinančios Lietuvos kariuomenės uždavinių vykdymą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinių operacijų rajonuose ir kovinių vienetų budėjimų metu.
Teikdama paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms, kariuomenė neutralizavo sprogmenis, atliko išminavimo darbus, skubiai pervežė donorų organus ir ligonius, padėjo ieškoti dingusių asmenų, gesinti gaisrus, padėjo potvynio metu.
Piliečių rengimo tėvynės gynybai užtikrinimas ir kariuomenės personalo rezervo sudarymas. 2010 metais buvo patvirtinta Piliečių rengimo ginkluotai valstybės gynybai strategija, įtvirtinanti sisteminį požiūrį į piliečių rengimą ginti valstybę, ir šios strategijos pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo dalies įgyvendinimo 2011–2015 metų priemonių planas, taip pat Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcija, nustatanti Lietuvos atsargos karo prievolininkų sistemą, rengimo ir panaudojimo gaires. Parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo projektas, aiškiau apibrėžiantis privalomosios karo tarnybos atlikimo tvarką ir karo prievolės administravimą.
2010 metais toliau savanoriškumo pagrindu buvo organizuojami būtinieji kariniai mokymai, kurie įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių pareigą rengtis ginti valstybę ir padeda taupant išteklius komplektuoti kariuomenę ir sudaryti rezervą. 2010 metais būtinuosius karinius mokymus baigė 351 jaunuolis.
Suvokiant piliečių rengimą valstybės gynybai ne tik kaip karinių gebėjimų, bet ir kaip valios bei ryžto ugdymą, toliau aktyviai plėtota pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo veikla. Įgyvendinti krašto apsaugą, Lietuvos kariuomenę ir karo tarnybą propaguojantys projektai (kasmetinė kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, partizanų pagerbimo, nepriklausomybės kovų minėjimo renginiai, parodos, įvairių leidinių publikavimas, įsteigta Patriotų premija). Ypač daug dėmesio skirta darbui su jaunimu ir švietimo institucijomis: mokyklose organizuota kariuomenės diena, surengtas kasmetinis konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, dalyvauta organizuojant mobiliąsias šaulių stovyklos ir vasaros stovyklas rizikos grupių vaikams.
2011 metų prioritetai krašto apsaugos srityje: nacionalinio saugumo ir gynybos politikos dokumentų atnaujinimas, krašto apsaugos sistemos pokyčių projektų įgyvendinimas, šalies karinio pajėgumo išlaikymas, dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, taikos metų užduočių vykdymas.
IX. FINANSŲ POLITIKA
Finansinė konsolidacija. 2010 m. spalio 19 d. Europos Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis, įvertino Lietuvos veiksmus, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacijas dėl perviršinio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo (Lietuvai nustatytas terminas, iki kada valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti sumažintas iki 3 procentų BVP ribos, – 2012 metai), ir nustatė, kad Lietuva ėmėsi veiksmingų fiskalinės konsolidacijos priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą. Finansų ministerijos skaičiavimais, valdžios sektoriaus deficitas 2010 metais pagal preliminarius duomenis sumažėjo apytiksliai iki 8 procentų BVP.
Įgyvendinant Vyriausybės nuostatą – kasmet mažinti valdymo išlaidas 2 procentais, – planuojant 2010 metų valstybės biudžeto asignavimus, valdymo išlaidos, palyginti su 2009 metais, buvo sumažintos 20,2 procento.
Siekiant užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą valstybės piniginiai ištekliai būtų planuojami ir naudojami veiksmingiausiu būdu, 2010 metais buvo patvirtinti šie biudžeto sudarymo pokyčiai:
optimizuotas asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičius – patikslintas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir jame nustatyta, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais;
patobulinta strateginio planavimo sistema, t. y. patvirtinta naujos redakcijos Strateginio planavimo metodika, kurioje aiškiau apibrėžta strateginio planavimo dokumentų sistema, nustatytas strateginio planavimo dokumentų turinys ir forma, įvardytos institucijos, atsakingos už strateginių dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą už rezultatus;
valstybės biudžeto lėšos pradėtos planuoti atitinkamiems ministrams pavestoms valdymo sritims, todėl ministrai, atsižvelgdami į planuojamus pasiekti rezultatus ir turėdami daugiau teisių, gali veiksmingiau paskirstyti lėšas savo valdymo sričių įstaigoms, užtikrinti geresnį ir rezultatyvesnį suplanuotų lėšų panaudojimą, sumažinti funkcijų dubliavimąsi.
Valstybės skola. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2010 metų pabaigoje sudarė 5,6 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – 2,8 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – 5,7 metų. Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2010 metų pabaigoje buvo 100 procentų denominuota litais ir eurais.
2010 metais visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros – „Standard&Poor‘s“, „Fitch Ratings“ ir „Moody’s“ – pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus, atitinkamai BBB/BBB/Baa1. Agentūrų teigimu, tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Vyriausybės sėkmingai įgyvendinamą tęstinę biudžeto konsolidavimo politiką, ankstyvesnį, nei tikėtasi, Lietuvos ekonomikos stabilizavimąsi ir sumažėjusią finansinę įtampą visame regione.
2010 metų rudenį Vyriausybė, išleisdama iždo vekselius, skolinosi pigiausiai per visą vidaus Vyriausybės vertybinių popierių platinimo per aukcionus istoriją.
Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją, finansų ministro įsakymu patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo 2009–2012 metų priemonių planas, kuriame numatyta įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas, mažinant šio turto išlaikymo sąnaudas. Be kitų sprendimų, numatyta reorganizuoti jungimo būdu valstybės kontroliuojamas įmones, šiuo metu dalyvaujančias valdant valstybės nekilnojamąjį turtą – akcinę bendrovę Turto banką (pertvarkytą į valstybės įmonę) ir valstybės įmonę Valstybės turto fondą, – į vieną valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, kuris atliks šias pagrindines funkcijas: centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymą, akcijų privatizavimą ir skolų valstybei administravimą. Seimas 2010 m. lapkričio 12 d. pritarė Vyriausybės pateiktiems Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektams. Taip nuosekliai įgyvendinamos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos nuostatos dėl valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymo centralizavimo, pamažu įdiegiant patalpų nuomos sistemą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimas. Vyriausybė parengė Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų apžvalgą, kurios duomenimis, valstybės valdomo komercinio naudojimo turto vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 18 mlrd. litų. Apžvalga parodė, kad valstybės valdomo komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai veiksmingai, valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai prasti, daugelio įmonių finansinė grąža gerokai mažesnė už Europos valstybių vidurkį.
Vyriausybės patvirtintos Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijos tikslas – nustatyti, kaip turėtų būti pertvarkomas valstybės valdomų įmonių valdymas, numatyti šios pertvarkos tikslus, principus ir kryptis, siekiant užtikrinti didesnį įmonių veiklos ir turto naudojimo efektyvumą ir geresnius rezultatus. Koncepcijoje, parengtoje vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, nustatomi šie pagrindiniai valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai: įmonių veiklos skaidrumas; valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas; aiškūs įmonių veiklos tikslai. Tikimasi, kad efektyvesnis valstybės valdomų įmonių valdymo modelis duos tiesioginės finansinės naudos valstybės biudžetui, teigiamai veiks šalies ekonomiką, pritrauks užsienio investuotojus, taip pat pagerins Lietuvos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
Taip pat Vyriausybė patvirtino Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašą, kurio paskirtis – didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą, atsakingumą Lietuvos visuomenei, patrauklumą investuotojams, galimiems verslo partneriams, taip pat sudaryti sąlygas diegti pasaulyje pripažintus gero valdymo principus valstybės valdomose įmonėse – rengti ir skelbti išsamią ir operatyvią informaciją apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir jos rezultatus.
Mokesčių politika. Buvo pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui, taip pat knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant kovoti su neapskaityta ekonomika ir mokesčių vengimu, priimtos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtinta atskaitinio turto deklaravimo prievolė sulaukusiems pilnametystės ar gavusiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje asmenims, taip pat nustatyta, kad jeigu gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.
Siekiant mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtintas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo (ang. binding ruling) institutas ir mokesčių mokėtojui sudaryta galimybė užsitikrinti, kad jis vienodai su mokesčių administratoriumi interpretuoja būsimas konkrečių sandorių, ūkinių operacijų mokestines pasekmes.
Siekiant skatinti užsienio valstybių rezidentus investuoti į Lietuvos Respublikos ūkį ir kartu užkirsti kelią mokesčių slėpimui, buvo didinamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius.
Finansų sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą Lietuvos finansų sektoriaus dalį sudaro bankų sektorius, kuriame situacija gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, ir į būtinybę užtikrinti tinkamas stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes, 2010 metais buvo parengtos ir, Europos Komisijai pritarus, patvirtintos bankų sektoriaus stabilumo stiprinimo priemonių, tokių kaip valstybės garantijos, subordinuotos paskolos bankams ir bankų turto išpirkimas, taikymo taisyklės (Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1673). Šių priemonių Lietuvos bankams taikyti neprireikė, tačiau jų įtvirtinimas didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo didinimo.
ES struktūrinė parama. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos programos nuostatas ir socialinius ir ekonominius pokyčius, buvo peržiūrėti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetai ir atitinkamai pakeistos Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos – sudarytos sąlygas daugiau finansinių išteklių skirti šiuo metu aktualiausioms socialinio ir ekonominio pobūdžio problemoms spręsti.
Pasibaigus ketvirtiems 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo metams, įgyvendinamiems projektams, kurių skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. siekė beveik 4 tūkstančius projektų, Lietuvoje paskirstyta 15 mlrd. litų (64 procentai 2007–2013 metų programavimo laikotarpio ES fondų lėšų), o projektų vykdytojams išmokėta 6,8 mlrd. litų (29 procentai minėtų ES fondų lėšų).
8 pav. 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimas (mlrd. litų)
Šaltinis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS)
2010 metais didžioji dalis ES fondų lėšų skirta projektams, įgyvendinamiems verslo aplinkos gerinimo, informacinės visuomenės plėtros, sveikatos apsaugos, transporto, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, turizmo, vandentvarkos, užimtumo, aplinkos tvarkymo sektoriuose, – 2,7 mlrd. litų, arba 79 procentai 2010 metų projektų vykdytojams išmokėtų ES lėšų. Pažymėtina, kad ES fondų lėšų panaudojimo tempai nuolat spartėja: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 5 kartus, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais, – 1,2 karto. 2009 metais lėšų panaudojimui daugiausia įtakos turėjo finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas, kai buvo įsteigti fondai smulkiajam ir vidutiniam verslui remti (JEREMIE iniciatyva), būsto renovacijai vykdyti (JESSICA) ir į juos buvo pervestos didelės ES fondų lėšų sumos, tuo tarpu projektai, kuriems skirtos lėšos panaudojamos tik atlikus statybos darbus, įsigijus įrangą, įvykdžius mokymus ir atlikus kitas numatytas veiklas, buvo dar tik pradėti įgyvendinti. 2010 metais tokių projektų įgyvendinimas gerokai paspartėjo – be finansų inžinerijos priemonių, įprastiems projektams įgyvendinti 2010 metais išmokėta beveik 2 kartus daugiau lėšų nei 2009 metais.
Pažymėtina, kad per 2010 metus, įgyvendinant 2007–2013 metų veiksmų programas, panaudota ES fondų lėšų suma (3,4 mlrd. litų) prilygsta visai praėjusį 2004–2006 metų programavimo laikotarpį Lietuvai skirtai ES fondų lėšų sumai. Tai rodo, kad ES fondų lėšų panaudojimo tempai šiuo 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu daug spartesni nei anksčiau.
Pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą Lietuva yra tarp lyderių: antroje vietoje po Estijos – tarp naujų ES valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 d., ir trečioje vietoje (po Estijos ir Airijos) – tarp visų ES valstybių narių.
9 pav. 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas naujose ES valstybėse narėse (iš Europos Komisijos gautų lėšų procentas nuo visų skirtų ES lėšų)
Šaltinis – Europos Komisija (duomenys iki 2011 m. vasario 1 d.)
Lietuvai skirta 2,9 mlrd. litų 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo (toliau – Sanglaudos fondas) lėšų. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. rangovams išmokėta 2 794,7 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (98 procentai skirto limito). Iš viso Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuoti 53 projektai. 27 projektai baigti įgyvendinti, kiti bus įgyvendinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Sanglaudos fondo lėšomis iki 2010 metų pabaigos Lietuvoje renovuota ir išplėsta 728 km nuotekų tinklų ir 865 km vandentiekio tinklų; uždaryta 500 aplinką teršiančių sąvartynų ir pastatyta 11 naujų sąvartynų, atitinkančių ES reikalavimus; sustiprinta ir praplatinta 585 km kelio dangos ir rekonstruota 114,44 km kelių; modernizuoti pagrindiniai Lietuvos geležinkelių transporto koridoriai: Rytų–Vakarų IX ir Šiaurės–Pietų I (Rail Baltic).
X. VERSLAS, INOVACIJOS, INVESTICIJOS
Verslo aplinkos gerinimas, administracinės naštos mažinimas. Administracinės naštos klausimams nagrinėti sudaryta Saulėtekio komisijos Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupė 2010 metais Vyriausybei pateikė 31 verslo aplinkos gerinimo rekomendaciją. Ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendindamos šiuos ir kitus ad hoc administracinės naštos verslui mažinimo veiksmus, valstybės institucijos ir įstaigos, 2010 metais atlikusios teisės aktų peržiūrą, parengė daugiau nei 150 teisės aktų, šalinančių administracinę naštą verslui, projektų, iš kurių 120 teisės aktų buvo priimta.
2010 metais verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai dalyvavo Ūkio ministerijos organizuotame projekte „Pradėk verslą“ ir teikė viešąsias paslaugas. Projektas sudarė galimybes asmenims, ketinantiems pradėti verslą, lengvatinėmis sąlygomis gauti viešąsias paslaugas, kurių projekto vykdymo teritorijoje neteikia kiti juridiniai asmenys arba jų teikiamos tokios pat paslaugos yra finansiškai neprieinamos pradedantiesiems verslininkams. Projekto „Pradėk verslą“ įgyvendinimo rezultatas – atskirose savivaldybės teritorijose sukurta daugiau kaip 450 naujų darbo vietų naujose įregistruotose įmonėse ir vykdant veiklą įsigijus verslo liudijimus arba įregistravus individualią veiklą pagal pažymą.
Ūkio ministerija, siekdama skatinti visų asmenų verslumą ir savarankišką užimtumą, kartu su Finansų ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis 2010 m. gegužės 27–28 dienomis organizavo metų verslumo skatinimo renginį „Versli Lietuva“. Šio renginio tikslas buvo užmegzti valstybės ir verslo dialogą su savo veiklą norinčiais pradėti gyventojais, ypač jaunimu ir bedarbiais, pristatant ir paaiškinant jiems smulkiojo verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje. Dviejų dienų renginyje dalyvavo apie 3 000 dalyvių.
2010 metų gruodį patvirtinus pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės, kai ją steigia 2 ar daugiau steigėjų, steigimo dokumentus, išplėstas juridinių asmenų steigimą supaprastinančių pavyzdinių steigimo dokumentų skaičius. Taip pat galioja pavyzdiniai steigimo dokumentai, skirti vieno asmens steigiamoms individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Be to, 2010 metais įdiegtos galimybės šiuos juridinius asmenis steigti elektroniniu būdu be notaro tvirtinimo.
Siekiant užtikrinti verslo skaidrumą ir atsižvelgiant į valstybės institucijų bei verslo atstovų poreikį gauti informaciją apie akcininkus, įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas reikalavimas uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti jų akcininkų sąrašus ir pateikti juos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šio sąrašo sudarymo ir pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui reguliavimas, atsižvelgiant į tai, kad ši teisinė forma – populiariausia verslui vykdyti, tapo svarbiausiu žingsniu įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą dėl privačių juridinių asmenų savininkų registro sukūrimo.
Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Europos socialinio fondo agentūra, pasirašė projekto „Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ finansavimo ir administravimo sutartį. Įgyvendinus projektą, valstybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už teisinį prioritetinių administracinės naštos verslui mažinimo sričių reglamentavimą, turėtų pagrindinius duomenis naštos mažinimo potencialui įvertinti ir nacionalinio administracinės naštos verslui mažinimo rodiklio įgyvendinimui stebėti, kontroliuoti ir atsiskaityti ES lygmeniu, taip pat išorės ekspertų konkrečius pasiūlymus administracinei naštai mažinti.
Ekonomikos skatinimo plano, teigiamai įvertinto ir Europos Komisijos, priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti kurti eksportuojantį ir didelę pridėtinę vertę kuriantį verslą, nuo 2009 metų pasinaudojo kas šešta Lietuvoje veikianti įmonė, t. y. 11 742 įmonės (atsižvelgiant į tai, kad realią veiklą vykdo apie 60 tūkst. ūkio subjektų). Eksporto rodikliai patvirtina Ekonomikos skatinimo plano poveikį.
Eksportas 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 33,2 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 29,5 procento, be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 23,2 procento.
Eksporto didėjimą lėmė verslo konkurencingumo didinimas, gebėjimas surasti naujas eksporto rinkas (įskaitant valstybės paramą dalyvaujantiems parodose, renginiuose, efektyviau dirbančias diplomatines atstovybes), įsitvirtinti esamose rinkose, atsigaunanti pasaulio ekonomika, eksporto skatinimo finansinės (ES fondų struktūrinė parama) ir ne finansinės priemonės (viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ programos).
Įmonių restruktūrizavimo proceso tobulinimas. Vienas reikšmingiausių rezultatų nemokumo srityje yra tai, kad Ūkio ministerijoje sukoncentruotas nemokumo politikos formavimo potencialas, leisiantis kompleksiškai įvertinti ir tobulinti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo procedūras. Atlikti svarbūs darbai tobulinant įmonių restruktūrizavimo procesą ir kuriant fizinių asmenų bankroto reguliavimą. Siekiant kuo geresnės tokio reguliavimo kokybės, pasinaudota Tarptautinio valiutos fondo ekspertų pagalba.
Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, įsigaliojęs 2010 metų spalį, sudaro palankesnes sąlygas įmonėms spręsti nemokumo problemas. Finansinių sunkumų turinčioms įmonėms suteikiama galimybė lengviau inicijuoti restruktūrizavimo bylas ir susitarti su kreditoriais dėl pritarimo restruktūrizavimo planui, numatytos palankesnės restruktūrizuojamų įmonių kreditavimo sąlygos.
Investicijos. 2010 metais pradėtos ir sėkmingai užbaigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančia viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija. Derybų rezultatas – 2010 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta mokslo ir technologinės plėtros bendradarbiavimo sutartis tarp Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir „IBM Research GmbH“, o 2010 m. gruodžio 9 d. šiam tikslui įsteigta nauja įmonė uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos tyrimų centras pasirašė sutartis dėl 6 konkrečių mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo.
2010 metais užsienio kompanijos paskelbė apie 42 tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Projektų inicijuota 20 procentų daugiau nei 2009 metais (atitinkamai 35 projektai). Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, 2010 metais Lietuva pritraukė 41,3 procento daugiau kapitalo nei 2009 metais.
2009 metais Vyriausybė pasirašė investicijų sutartį su vienu didžiausių Jungtinės Karalystės bankų – „Barclays Technology Centre Limited“ dėl „Barclays“ technologijų centro steigimo Vilniuje. Sutartimi ir šios sutarties 2010 m. priedu „Barclays“ įsipareigojo investuoti Lietuvoje ne mažiau kaip 20 mln. litų, o įsteigtame technologijų centre Vilniuje iki 2011 metų pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 600 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų. „Barclays“ planuoja savo inžinerinį informacinių technologijų centrą Vilniuje išplėsti iki daugiau nei tūkstančio darbo vietų.
2010 metais Lietuvoje investuoti nusprendė ir pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė bendrovė „Western Union“. Planuojama, kad šios bendrovės paslaugų centre Lietuvoje dirbs iki 450 profesionalų.
Inovacijų plėtra. Siekdama sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius – kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką, Vyriausybė patvirtino Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategiją. Joje numatyta didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas („Lietuva be sienų“), ugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę, plėtoti įvairias inovacijas, įskaitant socialines ir viešąsias, diegti sisteminį požiūrį į jas.
Lietuva, atstovaujama Ūkio ministerijos, kartu su Švedija koordinuoja ir įgyvendina pavyzdinį projektą, skirtą Baltijos jūros regiono (BSR) programai inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtros srityje. 2010 metais parengta ir pradėta įgyvendinti „BSR Stars“ programa. 2010 metų rugsėjį projektui „StarDust“ skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos parama (bendras projekto biudžetas – 6,512 mln. eurų).
2010 metais įsteigta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra – institucinė struktūra, atsakinga už verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Ši agentūra įsteigta siekiant formuoti ir įgyvendinti sisteminį požiūrį į inovacijas, sukurti efektyvią inovacijų politikos įgyvendinimo ir koordinavimo sistemą, sudaryti sąlygas plėtoti žiniomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamą verslą.
Siekiant paskatinti įmones naudotis mokslo sprendimais ir bendradarbiauti su mokslo institucijomis, patvirtinta inovacinių čekių schema ir valstybinių mokslo ir studijų institucijų, norinčių teikti paslaugas už inovacinius čekius, sąrašas. Schemą administruojančia institucija paskirta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Iš 90 suteiktų inovacinių čekių panaudoti 86 (975 tūkst. litų vertės), 115 tūkst. litų įmonės investavo iš savo lėšų.
Skatinant inovacijų paramos įstaigų ir jų atstovų dalyvavimą tarptautiniuose inovacijų paramos ir technologijų perdavimo tinkluose, Lietuvoje vykdomas Europos verslo ir inovacijų tinklo (Enterprise Europe Network) projektas. Jo tikslas – suteikti smulkioms ir vidutinėms įmonėms integruotas paslaugas verslo plėtros ir inovacijų klausimais. Visoms Lietuvos įmonėms suteikiama galimybė gauti verslo ir inovacijų plėtros informacines, konsultacines ir kitas paslaugas nemokamai.
Skatinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu, fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama įsigyjant Europos patentą ir patentą pagal Patentinės kooperacijos sutartį. 2010 metų gruodį skirta 717 896,54 lito parama 43 patentavimo projektams.
Parengtas Inovacinės veiklos duomenų žemėlapis, kuriame skelbiami Lietuvos ir kitų šalių statistiniai duomenys, informacija apie europines iniciatyvas, tinklaveiką, paramą inovacijoms.
ES parama. 2010 metais pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones 155 Lietuvos įmonėms skirta 152 mln. litų ES struktūrinių fondų finansinė parama. Klasterių kūrimuisi ir plėtrai 2010 metais skirta 16 mln. litų ES struktūrinių fondų finansinė parama.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė. 2010 metais pradėjo veikti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinė ir administravimo sistema, kuri sudaro galimybę pasitelkiant privatų sektorių tobulinti viešąją infrastruktūrą ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę, kartu užtikrinti, kad valdžios sektoriaus funkcijos, tenkinančios viešąjį interesą ir visuomenės poreikius, bus efektyviau atliekamos. Vyriausybė patvirtino Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010–2012 metų programą. Jos tikslas įgyvendinamas dviejomis kryptimis – ugdant viešojo sektoriaus kompetenciją ir skatinant privatų sektorių dalyvauti įgyvendinant partnerystės projektus. Ši programa vykdoma vadovaujantis ūkio ministro patvirtintu jos įgyvendinimo priemonių planu.
Svarbi viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo priemonė yra Finansų ministerijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įgyvendinamas projektas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas“ (finansuojamas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis). Vykdant šį projektą, viešojoje įstaigoje Centrinėje projektų valdymo agentūroje įkurtas kompetencijos centras, sukurta viešojo ir privataus sektorių partnerystės Lietuvoje interneto svetainė, parengta metodinė medžiaga projektų rengėjams, rengiamas institucijų atstovų mokymas.
2010 metais parengtos pirmųjų 6 bandomųjų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų galimybių studijos.
Nacionalinė reformų darbotvarkė. Ūkio ministerija kartu su kitomis institucijomis parengė ir 2010 metų lapkritį Europos Komisijai pateikė Nacionalinės reformų darbotvarkės projektą, kuriame išdėstytos svarbiausios struktūrinės reformos dėl kliūčių ekonomikos augimui šalinimo ir nacionalinių kiekybinių tikslų užimtumo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, klimato kaitos ir energetikos, švietimo, socialinės atskirties srityse įgyvendinimo.
XI. DARBO RINKA IR UŽIMTUMAS
Užimtumo didinimas. Vienas iš svarbiausių 2010 metų užimtumo politikos uždavinių – nedarbo mažinimas ir užimtumo rėmimo sistemos pertvarkymas, siekiant optimizuoti darbo biržos funkcionalumą, kad būtų galima veiksmingiau ir greičiau padėti darbo netekusiems asmenims.
2010 metais įvykdyta Lietuvos darbo biržos sistemos administracinė pertvarka (46 darbo biržos pertvarkytos į 10 teritorinių darbo biržų), reorganizuota Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, bedarbių profesinio konsultavimo ir orientavimo funkcijos perduotos Lietuvos darbo biržai, darbo rinkos mokymo centrai – švietimo ir mokslo sistemai. Ši pertvarka leido sutaupyti apie 13 mln. litų Užimtumo fondo lėšų.
Jaunimo nedarbas – vis dar viena iš aktualiausių problemų. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytos palankesnės sąlygos įdarbinti jaunimą, amžiaus kategorija nuo 25 metų padidinta iki 29, numatytos subsidijos pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimus bedarbiams. Nustatyta, kad už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintus asmenis darbdavys vienus metus nemoka pensijų socialinio draudimo įmokų. Šios nuostatos sudaro darbdaviams patrauklias sąlygas įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis.
2010 metais ir toliau buvo taikomos remiamojo įdarbinimo priemonės įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams; organizuojami viešieji darbai ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse; teikiama parama socialinėms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis.
Siekiant lankstesnių darbo santykių ir mažesnės administracinės naštos verslui, 2010 metų birželį priimtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos. Jose pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo: laikinai (2 metams) padidintos galimybės sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms; nustatyta galimybė plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą; atsisakyta draudimo dirbti viršvalandinius darbus, jei darbuotojas sutinka; įteisintas naujas institutas darbo teisėje – darbo sutarties vykdymo sustabdymas; reglamentuotas nuotolinis darbas ir kita. Nuo 2011 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas tais atvejais, kai darbdavio (fizinio asmens) buvimo vietos nustatyti neįmanoma.
ES struktūrinių fondų lėšomis buvo finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 2010 metais 424 projektams skirta 1 406,102 mln. litų (iš jų ES lėšų – 1 292,348 mln. litų). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės 2010 metais padėjo įsidarbinti 191,2 tūkst. asmenų. Tai beveik 57 procentais daugiau negu per 2009 metus (121,8 tūkst. asmenų).
Per 2010 metus šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 356,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruojama 25,3 tūkst. bedarbių (2009 metais – 30,8 tūkst. bedarbių).
10 pav. Bedarbių skaičius 2010 metais
2010 metais Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projektas, kurį priėmus atsiras reali galimybė steigti laikinojo įdarbinimo įmones ir joms užsiimti specifine įdarbinimo per tokias įmones veikla – kurti naujas darbo vietas.
Darbo apmokėjimas. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2010 metais sudarė 1 990 litų (3,2 procento mažesnis nei 2009 metais). Įtakos tam turėjo darbo apmokėjimo dydžiai, dėl kurių sumažinimo sprendimai priimti dar 2009 metais.
2010 metų liepą įsigaliojo skaidresnė su viešųjų įstaigų veiklos rezultatais susieta vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, taikoma viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba ji turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbui apmokėti.
Darbuotojų sauga ir sveikata. Įgyvendinant Paslaugų direktyvos nuostatas, siekiant sumažinti administracinę naštą ir paspartinti verslo pradžios procedūras, parengtas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jame nustatytas nediskriminacinis teisinis reglamentavimas kitų valstybių narių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų įmonėms, užtikrintos vienodos verslo ir konkurencijos sąlygos, taip pat sumažinta administracinė ir finansinė našta tokių paslaugų teikimo verslui – atsisakyta tokias paslaugas teikiančių juridinių ir fizinių asmenų licencijavimo ir nuostatos dėl darbdavio pareigos pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią.
XII. ENERGETIKA
Energetikos politikos strateginės kryptys. Vyriausybė 2010 metais itin daug dėmesio skyrė energijos vartotojų interesų apsaugai, strateginių energetikos projektų įgyvendinimui, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energijos efektyvumo didinimui, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, taip pat dujų ir elektros sektoriaus restruktūrizavimo darbams.
Lietuvos energetikos sektoriaus struktūrinės pertvarkos nuostatas įtvirtino ir tolesnes sektoriaus vystymo gaires numatė naujoji Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija, kuriai Vyriausybė pritarė 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426 ir pateikė tvirtinti Seimui. Strategija paremta pagrindiniais energetinės nepriklausomybės, konkurencingumo ir darnaus vystymosi principais, kurių tikslas – energijos vartotojų interesų apsauga ir ilgalaikių poreikių tenkinimas.
Lietuvos energetikos sistemų integravimas į ES sistemas. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl elektros jungties su Švedija įgyvendinant „NordBalt“ projektą. Susitarime numatyta, kad šalių bendradarbiavimas apims jungties planavimo ir statybos etapus, o statant jungtį sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai. 2010 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisija patvirtino 131 mln. eurų paramą „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Baltijos šalių statybai. Integravus Lietuvos elektros energetikos sistemą į bendrą Baltijos jūros šalių rinką, Lietuvos vartotojai bus patikimai ir saugiai aprūpinti elektros energija.
Parengta ir patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties („LitPol Link“) poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Surengtos tarpvalstybinės konsultacijos tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.
Parengtos tarpžinybinės darbo grupės išvados dėl Lietuvai tinkamiausios suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo vietos (pietinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalis) ir technologijos (tinkamiausias technologinis sprendimas Lietuvai būtų rinktis terminalą vandenyje su galimybe jame saugoti suskystintas dujas). Vyriausybė pavedė akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ parengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
Branduolinė energetika. Siekiant užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą, tęsiamas naujos regioninės atominės elektrinės Lietuvoje projektas – 2010 metais užbaigti (baigiami) projekto parengiamieji darbai (parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, parengtas verslo modelis ir finansavimo planas, atliktas statybos aikštelių įvertinimas pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimus, patvirtinti teritorijų detalieji planai, įvertinti transportavimo maršrutai ir krovinių gabenimo būdai, vietinio verslo dalyvavimo projekte galimybės). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymu ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu, vykdyta strateginio investuotojo atranka, tačiau koncesijų konkurso būdu per 2010 metus neatrinkus strateginio investuotojo, intensyviai vyksta tiesioginės derybos su potencialiais strateginiais investuotojais dėl koncesijos suteikimo be konkurso. Seimui pateikta 12 branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojančių įstatymų, kuriais siekiama sustiprinti valstybės interesų apsaugą branduolinės energetikos sektoriuje ir sukurti efektyvesnę bei skaidresnę šio sektoriaus reguliavimo sistemą, projektų.
Siekiant užtikrinti ES finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbams tęstinumą, kreiptasi į už energetiką atsakingą Europos Komisijos narį G. Oettingerį, kad šių darbų finansavimas būtų užtikrintas naujoje finansinėje perspektyvoje (2014–2020 metais). Parengtas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų finansavimo 2010–2014 metų planas, kad projektai būtų įgyvendinti laiku.
Priemonės monopolinių energijos kainų šuoliams švelninti. Lietuva, įgyvendindama ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų sektoriuje, kaip ir elektros sektoriuje, nuosekliai pasirinko pagrindinį ES teisės reikalaujamą energetinio sektoriaus pertvarkos būdą, kuris efektyviausiai skatina konkurenciją dujų sektoriuje ir sprendžia vertikalių monopolijų klausimą.
Siekiant į nacionalinę teisę perkelti ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas, 2010 metais parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektai, numatantys elektros ir dujų perdavimo veiklų atskyrimą nuo tiekimo. Veiklų atskyrimas sukurs konkurencinius santykius iki tol monopolizuotame energetikos sektoriuje, mažins energijos kainas vartotojams, užtikrins tiekimo saugumą didinančių strateginių projektų įgyvendinimą.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus pertvarkant elektros energetikos sektorių, 2010 metais suformuoti 4 elektros energetikos įmonių blokai. „Lietuvos energijos“ pagrindu sukurtas elektros energijos gamybos blokas, į kurį sujungtos Kauno hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir akcinė bendrovė Lietuvos elektrinė. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal Skandinavijos elektros biržos „Nord Pool Spot“ principus Lietuvoje (pirmojoje iš Baltijos šalių) pradėjo veikti elektros birža „BaltPool“, kuri užtikrino šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija žemiausia galima rinkos kaina uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Elektros biržos pavyzdžiu inicijuota dujų rinka – parengtos gamtinių dujų biržos veiklos gairės.
Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių plėtra. Siekiant energetinės nepriklausomybės, reikia kuo sparčiau plėtoti alternatyviąją energetiką, naudoti vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energiją. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir efektyvus energijos vartojimas – pagrindiniai būdai taupyti energiją ir lėšas ir išsaugoti švaresnę aplinką. Išankstiniais duomenimis, 2010 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta energija Lietuvoje sudarė apie 18 procentų bendro galutinio energijos suvartojimo, t. y. 2 procentiniais punktais daugiau nei planuota. Siekiama, kad atsinaujinantys energijos ištekliai 2020 metais sudarytų 20 procentų elektros suvartojimo, o bendro galutinio energijos suvartojimo – ne mažiau kaip 23 procentus.
Tolesnę atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą užtikrins Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija ir energetikos ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtintas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planas, taip pat parengtas ir Europos Komisijai pateiktas Atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planas.
1 lentelė. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių
| Metai |
Vėjo jėgainės |
Hidroelektrinės (įskaitant Kauno hidroelektrinę) |
Kauno hidroelektrinė |
Biomasės ir biodujų elektrinės |
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė |
|||||
| Įrengtoji galia, MW |
Pagamintas elektros energijos kiekis, mln. kWh |
Įrengtoji galia, MW |
Pagamintas elektros energijos kiekis, mln. kWh |
Įrengtoji galia, MW |
Pagamintas elektros energijos kiekis, mln. kWh |
Įrengtoji galia, MW |
Pagamintas elektros energijos kiekis, mln. kWh |
Įrengtoji galia, MW |
Pagamintas elektros energijos kiekis, mln. kWh |
|
| 2008 |
68 |
131 |
127 |
402 |
101 |
330 |
32,7 |
64 |
900 |
590 |
| 2009 |
98 |
158 |
127 |
424 |
101 |
350 |
38,3 |
110 |
900 |
710 |
| 2010 |
151 |
223 |
127 |
539 |
101 |
450 |
42,8 |
147 |
900 |
760 |
| 2020* |
500* |
1 250* |
|
|
|
|
224* |
1 223* |
|
|
*Prognozė
XIII. SUSISIEKIMAS IR KOMUNIKACIJOS
2010 metais didelę įtaką Lietuvos ekonomikos plėtrai darė transporto sektorius. Pagrindinis strateginis 2010 metų tikslas – plėtoti Rytų–Vakarų transporto koridorių, sukurti modernų, darnų, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, išlaikyti didelį Lietuvos transporto paslaugų konkurencingumą, likviduoti pastarųjų metų recesijos padarinius ir kuo svariau prisidėti prie Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo. Transporto tinklai – Europos bendrosios rinkos arterijos, rinkų konkurencingumo varomoji jėga.
Metų pradžioje pradėję sparčiai augti transporto veiklos rodikliai lėmė, kad transporto sektoriuje po metų pertraukos vėl padidėjo bendroji pridėtinė vertė. Išankstiniais duomenimis, 2010 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje sukurta 13 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės ir, palyginti su 2009 metais, ši suma išaugo apie 15 procentų (2009 metais ji siekė 11,3 mlrd. litų).
11 pav. Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje 2006–2010 metais sukurta bendroji pridėtinė vertė (mlrd. litų)
Šaltinis – Statistikos departamentas
*Išankstiniai 2010 metų duomenys
Rekordinės krovos per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį sulaukė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – jame (be Būtingės terminalo) perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių, arba 12,2 procento daugiau nei 2009 metais. Tokie pat sėkmingi metai buvo ir šalies geležinkeliams – jais vežta 48,1 mln. tonų (arba 12,6 procento daugiau nei 2009 metais) krovinių. Šalies oro uostai taip pat pagerino savo rodiklius – sulaukė 2,3 mln. keleivių, arba 22,2 procento daugiau nei 2009 metais.
12 pav. Krovos mastas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2002–2010 metais, tūkst. tonų
Šaltinis – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Efektyvus valstybės lėšų ir ES paramos naudojimas. 2010 metais į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 1 481 mln. litų valstybės lėšų, iš jų 1 137 mln. litų – ES struktūrinė parama. Transporto srityje, palyginti su kitomis ūkio šakomis, – vieni iš geriausių ES paramos naudojimo rodiklių. Pasinaudojus ES struktūrine parama, buvo gerinama valstybinės ir regioninės reikšmės kelių infrastruktūra, diegiamos saugaus eismo priemonės, toliau modernizuojama geležinkelių ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Siekiant didinti tranzitinių krovinių kiekį ir sukurti geresnes sąlygas vežti krovinius per Lietuvos teritoriją, sėkmingai organizuoti dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina, Azerbaidžanu ir kitomis Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybėmis. Ypač daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui su Kinijos Liaudies Respublika. Vienas iš rezultatų – Kinijos kelių ir tiltų korporacija aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu.
2010 metais Vilniuje buvo suorganizuotas 5-asis Interneto valdymo forumas, sukvietęs beveik 2 000 dalyvių. Tai pats didžiausias informacinių technologijų srities renginys, vykęs Lietuvoje.
Plėtojant Rytų–Vakarų transporto koridorių, siekiant prisijungti prie transeuropinių ir besiformuojančių Europos ir Azijos transporto infrastruktūros tinklų, Vilniuje surengta Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (East West Transport Corridor – EWTC) steigiamoji konferencija, kurioje pasirašyta Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos steigimo sutartis. Asociacija numato aktyvinti transporto, logistikos kompanijų, intermodalinių terminalų operatorių, krovinių siuntėjų ir gavėjų, valdžios struktūrų, mokslo ir tyrimo institucijų bendradarbiavimą, skatinti politinį ir ekonominį dialogą tiek tarp valstybių, priklausančių transporto koridoriui, tiek tarp EWTC partnerių ir kitų pasaulio regionų.
Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Plėtojant intermodalinio transporto infrastruktūrą ir siekiant sudaryti sąlygas intermodalinių vežimų plėtrai, realiai pradėti kurti viešieji logistikos centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Vilniuje ir Šiauliuose šiuo metu vykdomi projektavimo ir planavimo darbai. Įgyvendinant Kauno viešojo logistikos centro projektą, parengta steigimo galimybių studija, apsispręsta dėl steigimo vietos. Iki 2015 metų į centrų kūrimą bus investuota apie 360 mln. litų. Nauji centrai sustiprins Lietuvos, kaip tranzito valstybės, svarbą, leis toliau plėtoti transporto verslą, pagerins krovinių krovimo ir vežimo sąlygas, be to, susies geležinkelius, sausumos transportą, oro uostus ir jūrų uostą.
Biurokratijos ir mokesčių mažinimas. 2010 metais inicijuotas valstybės rinkliavų sumažinimas už vidaus vandenų transporto priemonių įregistravimą ir išregistravimą, radijo ir navigacinių įrenginių kasmetinę apžiūrą, keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais, taip pat paslaugas, susijusias su pavojingųjų krovinių vežimo vidaus vandenų bei geležinkelių transportu saugos specialistų rengimu. Supaprastintos dokumentų formos keleivių vežimo kompanijoms, parengti nauji, paprastesni, keleivių vežimo lapai. Mažinant administracinę naštą vežėjams, atsisakyta privalomos keleivių vežimo lapų registracijos Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje, taip pat supaprastinta šių dokumentų sunaikinimo tvarka, vežėjui nutraukus veiklą. Atsisakyta privalomos mažų valčių ir jachtų registracijos.
Saugaus eismo užtikrinimas. Itin gerų rezultatų pasiekta saugaus eismo srityje. Labai sumažėjo eismo įvykiuose žuvusių vaikų ir nepilnamečių: 2010 metais žuvo 17 nepilnamečių ir 4 vaikai (t. y. atitinkamai 52,8 procento ir 43 procentais mažiau, palyginti su 2009 metais).
Iš visų eismo įvykiuose žuvusiųjų – 106 pėstieji (15 žmonių, arba 12,4 procento, mažiau nei 2009 metais). Lietuvos keliuose 2010 metais žuvo mažiausiai žmonių nuo 1961 metų.
2 lentelė. Eismo įvykių ir nukentėjusiųjų juose 2006–2010 metų pokyčiai
| Rodikliai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
| Užregistruota eismo įvykių |
6 658 |
6 448 |
4 795 |
3 827 |
3 625 |
| Žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius |
760 |
740 |
499 |
370 |
300 |
| Sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius |
8 334 |
8 042 |
5818 |
4 484 |
4 328 |
Šaltinis – Statistikos departamentas
Avaringumo mažėjimo šalyje tendencijoms įtakos turėjo tęsiama aktyvi šviečiamoji veikla, taip pat pavojingų kelių ir eismo ruožų rekonstrukcija. Lietuva įvykdė ES valstybių narių priimtos Veronos deklaracijos tikslą – 2001–2010 metais bent 50 procentų sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių. Per dešimtmetį Lietuvos keliuose žuvusių žmonių sumažėjo 57,5 procento.
Parengtas Valstybinės eismo saugumo 2011–2015 metų programos projektas. Šios programos tikslas – gerinant eismo saugumo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių narių.
Geležinkelių transporto sektorius. Svarbiausi darbai, nuveikti 2010 metais geležinkelių sektoriuje, susiję su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Pagaliau pradėta tiesti europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“ – rekonstruotas pirmasis maždaug 6 kilometrų ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos. Vykdomi planavimo ir projektavimo darbai ruože nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos iki Kauno, projektavimo darbai – „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos. Atliekama trijų šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) atskiros europinės vėžės tiesimo nuo Kauno iki Talino galimybių studija. Lietuva turės modernią geležinkelio liniją, kuri pagerins krovinių vežimą ir susisiekimą su Vakarų Europa.
Toliau tęsiamas Lietuvos geležinkelių tinklo modernizavimas – įgyvendintas geležinkelių radijo ryšio modernizavimo projektas; baigti IX koridoriaus stočių kelių ilginimo darbai; įrengtas geležinkelio viadukas Klaipėdoje ir Kauno geležinkelio tunelio apsaugos priemonės; kapitališkai suremontuota 41,2 kilometro geležinkelio kelių. Pradėti antrųjų geležinkelio kelių statybos darbai linijose Kaišiadorys–Radviliškis ir Šiauliai–Klaipėda, linijos valstybės siena–Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimo darbai, Draugystės geležinkelio stoties Klaipėdoje rekonstrukcija.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumo didinimas. Modernizuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, daug dėmesio skirta uosto įplaukos rekonstrukcijai ir šiaurinės bei centrinės uosto dalies plėtrai. Uosto išorinis įplaukimo kanalas pagilintas iki 15 metrų, o akvatorija šiaurinėje uosto dalyje – iki 14,5 metro, dalis krantinių šiaurinėje uosto dalyje rekonstruota ir pagilinta iki tokio pat gylio.
Didinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, 2010 metais jame pastatyta 498 metrai ir rekonstruota 680 metrų krantinių, įrengta 1 480 metrų ir rekonstruota 812 metrų geležinkelio kelių ir 1 654 metrai gatvių, toliau gilinama akvatorija.
Nuolatinis uosto modernizavimas ir plėtra, krantinių rekonstrukcija ir įplaukos kanalo gilinimas bei valymas leidžia pritraukti į uostą didesnės grimzlės laivų, daugiau krovinių, užtikrinti kokybišką jų aptarnavimą. Parengta Ilgalaikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo, valymo ir klirenso mažinimo iki 2015 metų darbų programa (pritarta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos 2010 m. kovo 8 d. posėdyje).
Siekiant sudaryti sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priimti didelės grimzlės laivus, 2010 metais buvo paskelbtas atviras konkursas dėl uosto plėtros, pastatant išorinį giliavandenį uostą, galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais ir poveikio aplinkai vertinimu parengimo.
Parengtas keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste techninis projektas, įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti statybos darbai.
2010 metais patvirtintas naujas Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planas, pagal kurį iki 2011 metų gegužės valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pritaikys šio uosto laivybos kanalą ir dalį krantinių mažiesiems ir pramoginiams bei žvejybiniams laivams.
Kelių infrastruktūros projektai. Iš viso 2010 metais išasfaltuota 166 kilometrai žvyrkelių, pertvarkytos avaringos sankryžos ir kelių ruožai, rekonstruota ir kapitališkai suremontuota 115 kilometrų automobilių kelių asfaltbetonio dangos.
2010 metais tęsiama kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija. Baigta Klaipėdos Jakų žiedo pirmoji estakada, jungianti automagistralę su keliu į Klaipėdą, rekonstruoti keliai Kaunas–Daugpilis, Šiauliai–Panevėžys ir kiti, tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis. 2010 metais parengtas pirmasis Lietuvoje nacionalinės reikšmės viešojo ir privataus subjektų partnerytės projektas, susijęs su Palangos aplinkkelio tiesimo ir priežiūros darbais. Konkursą laimėjusi įmonė nuties 8 kilometrų ilgio Palangos aplinkkelį ir prižiūrės jį 25 metus. Jį užbaigus pagerės susisiekimas tarp Klaipėdos ir Liepojos, o tranzitinis automobilių srautas aplenks Palangą. Tai eksperimentinis projektas.
2010 metais pradėta keisti kelių tiesimo kokybės priežiūros tvarka – siekiama užtikrinti kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) bei priežiūros darbų kokybę ir skaidrų, efektyvų ir kryptingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Oro transporto sektorius. 2010 metais iš esmės pagerintas Lietuvos tarptautinis susisiekimas oro transportu, kuris 2009 metais buvo sutrikęs. Tarptautiniai oro uostai pritaikė lanksčią kainodaros politiką, kad Lietuvos oro uostai galėtų konkuruoti su kitais Baltijos šalių oro uostais. Tai padėjo pritraukti naujų oro linijų bendrovių – „Ryanair“ Kaune įkūrė pirmąją savo bazę Rytų Europoje. Šiuo metu iš Kauno oro uosto ir į jį galima skristi 18 krypčių – pasiekti 10 Europos šalių, tarp kurių 8 Šengeno šalys. Iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį šiuo metu skraidoma 19 krypčių.
Siekiant įgyvendinti priemones, pritrauksiančias naujų tiesioginių skrydžių į Lietuvos tarptautinius oro uostus, patvirtinta Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programa.
2010 metais vėl daugėjo keleivių, aptarnautų tarptautiniuose oro uostuose. Iš viso šalies oro uostuose aptarnauta daugiau nei 2,3 mln. keleivių. Didžiausią naudą iš to gavo turizmo verslas, viešbučiai, restoranai. Be to, gerokai išaugo vežtų krovinių ir pašto kiekis (1,7 karto). Didžiausias augimas užfiksuotas Kauno oro uoste (2,1 karto), kuriame dėl intensyviai dirbančio krovinių terminalo operatoriaus ir muitinės, taip pat pritaikytos nuolaidų sistemos pavyko atkurti per 2009 metus prarastą tranzitinį krovinių srautą iš Tolimųjų Rytų į Rusiją.
Siekiant pagerinti šalies oro uostų valdymą, 2010 metais priimtas sprendimas pertvarkyti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus iš valstybės įmonių į akcines bendroves ir parengti atitinkamų teisės aktų projektai.
Pašto sektoriaus paslaugų optimizavimas ir konkurencingumo didinimas. Nors esminių permainų pašto sektoriuje neįvyko, tačiau statistiniai išankstiniai 2010 metų duomenys rodo, kad pašto ir pasiuntinių rinkos pajamos augo, o paslaugų teikėjų skaičius išliko panašus. Taigi galima daryti prielaidą, kad pašto ir pasiuntinių rinkoje krizinis laikotarpis praėjo.
XIV. LIETUVOS KAIMO PLĖTRA
Praeitų metų meteorologinės sąlygos žemės ūkio gamybai buvo nepalankios, tačiau padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, taikytos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės ir išaugęs eksportas lėmė, kad žemės ūkio sektoriaus pajamos didėjo.
Plečiasi kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, sukuriančių ūkininkams didesnę pridėtinę vertę, gamyba. 2010 metais sertifikuotų išskirtinės kokybės produktų gamintojų, palyginti su 2009 metais, padaugėjo 2,5 karto, išsiplėtė produkcijos asortimentas. Lietuva vienintelė iš Pabaltijo šalių nuo 2010 metų turi ES pripažintą tradicinį gaminį, kuris pagamintas pagal lietuviškas maisto gamybos tradicijas.
Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai atitinka ES kokybės standartus, todėl gali konkuruoti rinkoje. Siekiama sudaryti palankesnes eksporto sąlygas, sumažinti netarifiniai barjerai pieno produktų eksportui į Rusiją. Lietuvos gamintojai pristatė savo produkciją tarptautinėse komercinėse žemės ūkio ir maisto produktų parodose. Remiantis Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, palyginti su 2009 metais, padidėjo beveik 23 procentais, o teigiamas prekybos balansas pasiekė 1,87 mlrd. litų.
13 pav. Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos pokyčiai (mln. litų)
Šaltinis – Statistikos departamentas
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – programa) įgyvendinimas. Per programos įgyvendinimo laikotarpį pateikta 519 tūkst. paraiškų, patvirtinta paramos suma – 4,25 mlrd. litų, išmokėta 2,96 mlrd. litų, arba 37,5 procento visų programai skirtų lėšų. 2010 metais atlikti darbai, kuriais siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas efektyviai pasinaudoti programos parama: pareiškėjams, siekiantiems paramos iki 150 tūkst. litų, parengta patrauklesnė supaprastinta paramos teikimo tvarka, kai kurioms programos priemonėms padidintas paramos intensyvumas, padidintos priemonių paramos projektui ir laikotarpiui sumos, kompensacinių išmokų dydžiai, supaprastinta skolinimosi tvarka, sudaryta galimybė skolintis ne tik iš kredito institucijų, bet ir iš juridinių bei fizinių asmenų. Investicinius projektus įgyvendinantys žemdirbiai gali gauti lengvatines paskolas iš Paskolų fondo. Iš šio fondo per finansinius tarpininkus (bankus ir kredito unijas) 2010 metais suteikta 96,5 mln. litų lengvatinių paskolų 347 žemės ūkio veiklos subjektams.
Padidėjo programos paramos sklaida, ypač pagal supaprastintą paramos skyrimo tvarką, – 2010 metais gauta daugiau kaip 6,5 tūkst. paraiškų gauti beveik 590 mln. litų paramą. Nuo 2009 metų pradžios pradėjus teikti paramą investicinėms programos priemonėms supaprastinta tvarka ir padidinus paramos sumą vienam projektui ir vienam pareiškėjui per 2007–2013 metų laikotarpį, prašoma paramos suma 2010 metais, palyginti su 2008 metais, beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,45 mlrd. litų.
Sukurta interneto svetainė www.paramakaimui.lt, kurioje išsamiai ir struktūrizuotai pateikiama nuolat atnaujinama informacija apie programos priemones. Svetainės puslapiai peržiūrėti 323 348 kartus. Joje apsilankė 21 tūkst. unikalių lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Danijos, Airijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos. Visais nacionalinės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei klausimais informacija teikiama trumpuoju telefono numeriu 1841.
Formuojant Lietuvos kaimo ateities viziją, parengtas Žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis“ projektas, kuriame nurodytos svarbiausios šiuolaikinio Lietuvos kaimo ekonominės, socialinės ir demografinės problemos, nustatytos kaimo plėtros politikos strateginės alternatyvos. Remiantis visuomenės pasiūlymais Žaliajai knygai „Lietuvos kaimo ateitis“, parengtos Lietuvos kaimo politikos gairės. Vyriausybė pasiūlė ministerijoms atsižvelgti į visuomenės nuomonę kaimo plėtros klausimais rengiant Lietuvos ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir kitų strateginių dokumentų projektus.
Tiesioginių išmokų mokėjimas. Atsižvelgiant į sunkią finansinę žemdirbių padėtį, paankstintas tiesioginių išmokų mokėjimas. Tiesioginės išmokos už 2010 metus pradėtos mokėti nuo 2010 m. spalio 18 d. Iš viso už 2010 metus 234,1 tūkst. pareiškėjų numatoma išmokėti 1 213,3 mln. litų tiesioginių išmokų. Siekiant suvienodinti tiesioginių išmokų, skiriamų ES valstybių narių senbuvių ir ES naujųjų valstybių narių žemdirbiams, lygį, inicijuotos diskusijos ES aukščiausio lygio institucijose dėl tokios paramos suvienodinimo.
Pasiekta, kad būtų suteikta ES parama šalies pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės. 2010 metais 53,3 tūkst. pieno gamintojų išmokėta 10,62 mln. litų ES išmokų.
Sudarytos prekybos savos gamybos žemės ūkio produktais sąlygos, remiama kooperacija. Šiuo metu veikia 66 ūkininkų turgeliai, kuriuose nuolat prekiauja 146 ūkininkai, apie 600 ūkininkų prekiauja dengtose prekyvietėse. Prisijungę prie smulkių prekyviečių tinklo, prekiaudami žemės ūkio produktais prekybos tinkluose, specialiose tam tikslui skirtose vietose, žemės ūkio veiklos subjektai gali tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir padidinti gaunamas pajamas.
Pasinaudojant ES fondų parama, žemės ūkio sektoriuje sparčiai plėtojami bioenergetikos projektai, auga biodegalų gamyba. 2010 metais pagaminta apie 130 tūkst. tonų biodegalų, arba apie 5,75 procento bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, visiškai įvykdytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos reikalavimas. 2010 metų pabaigoje šiaudų, žolės ir medžio granulių gamybiniai pajėgumai žemės ūkio sektoriuje pasiekė 50 tūkst. tonų.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus stiprinimas. Siekiant spręsti pagrindines Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemas, skatinti jo plėtrą ir didinti konkurencingumą, užtikrinti ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą, buvo ieškoma kuo didesnių galimybių pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo parama. Supaprastinti paramos teikimo reikalavimai, administravimo procedūros, panaikinti kai kurie pareiškėjams taikomi reikalavimai ir kriterijai.
Per 2007–2010 metus panaudota 22 procentai Europos žuvininkystės fondo paramos lėšų, numatytų 2007–2013 metams, iš jų 2010 metais – 13,13 procento.
Žemės tvarkymas ir administravimas. Žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos šalies kaimo vietovėse ir miestuose perduotos vienai valstybės institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės tvarkymo ir administravimo modelis tinkamiausias, kadangi valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės institucija, turinti savo padalinius savivaldybių teritorijų centruose, todėl žemės tvarkymo ir administravimo paslaugos priartintos prie gyventojų. Įsteigta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, nustatyta jo kompetencija reguliuojant žemės santykius. Parengta teisės aktų, mažinančių administracinę naštą verslo subjektams.
Žemės reforma ir nuosavybės teisių atkūrimas. Vykdant žemės reformą, sudaromos palankios sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės iš valstybės. 2010 metais sudaryta 2,4 tūkst. pirkimo–pardavimo sutarčių ir parduota 27,8 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose valstybės parduodamos žemės sklypai 160 tūkst. hektarų plote suformuoti 12 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.
Iki 2011 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius kaimo vietovėse atkurtos į 3,93 mln. hektarų žemės, arba 98 procentus ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Per 2010 metus priimta 5,8 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į 13,1 tūkst. hektarų žemės. 2010 metais pateikta net 7,3 tūkst. piliečių naujų prašymų dėl 10 tūkst. hektarų žemės grąžinimo. Pažymėtina, kad žemės grąžinimo darbus lėtino žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų kaita, per mažas piliečių aktyvumas rengiant žemėtvarkos projektus, pretendentų tarpusavio nesutarimai. Ypač sudėtinga grąžinti žemę Rytų Lietuvos rajonuose į vienkiemius neišskirstytų rėžinių kaimų teritorijose.
Nuosavybės teisės į žemę miestuose atkurtos į 28,4 tūkst. hektarų žemės, arba 72,3 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta galimybė piliečiams kompensuoti mišku kaimo vietovėse už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę.
Valdymo modelio optimizavimas. Siekiant optimizuoti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valdymo modelį, atskirtos politikos formavimo bei stebėsenos ir jos įgyvendinimo funkcijos.
Atlikus Žemės ūkio ministerijos bei jos valdymo srities įstaigų reorganizaciją ir patobulinus administracines valdymo struktūras, 2009–2010 metais visoje sistemoje pareigybių sumažėjo 376-iomis, o valstybės biudžeto asignavimai ministerijos ir jos valdymo srities įstaigoms sumažėjo 7,2 mln. litų.
XV. APLINKOS POLITIKA
Daugiabučių modernizavimas. Atnaujinti (modernizuoti) 78 daugiabučiai namai – šiluminės energijos sąnaudos jų naudingojo ploto vienetui sumažintos vidutiniškai 48 procentais, patvirtinti 26 daugiabučių namų atnaujinimo investicijų projektai, parengta 10 tipinių daugiabučių namų (Vilniuje, Panevėžyje ir Kaune) atnaujinimo (modernizavimo) projektų ir sudarytos sąlygos šių tipinių daugiabučių namų savininkams greičiau ir pigiau parengti atnaujinimo (modernizavimo) projektus.
Siekiant energinio pastatų naudingumo, parengta studija, numatanti techninius reikalavimus demonstraciniam pasyviam (mažai energijos naudojančiam) daugiabučiam namui, ir statybos techninių reglamentų STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimų projektai. Patvirtinus šiuos reglamentus, bus nustatyti konkretūs mažai energijos naudojančių pastatų parametrai ir sudarytos galimybės išvengti piktnaudžiavimo statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Statybos proceso supaprastinimas. 2010 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatyme reglamentuota, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai. Numatyta galimybė savavališkai statomus ar pastatytus statinius įteisinti teisės aktų numatytais atvejais, sumokant nustatyto dydžio įmoką. Iš esmės supaprastintas statybos procesas – sumažintos biurokratinės kliūtys. Neliko reikalavimo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kurį išduodavo viešojo administravimo subjektai. Pagal naująjį įstatymą reikia gauti tik sąlygas statyti jautriose teritorijose, taip pat sąlygas prisijungti prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Statybos leidimas privalomas tik naujos statybos ir rekonstravimo atvejais. Supaprastintos ir statinių užbaigimo procedūros – įstatymo nustatytais atvejais nereikia statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto ir Nuolatinės statybos komisijos sprendimo.
Siekiant įgyvendinti patobulinto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, parengti atitinkami ir kitų įstatymų – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai.
Teritorijų planavimas. 2010 metais parengti teisės aktai, kurie iš esmės supaprastins teritorijų planavimo procedūras ir taip pagerins verslo sąlygas. Parengta daugiau nei 15 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo projektas. Priėmus įstatymą, bus sukurta aiški privalomų ir rekomendacinių teritorijų planavimo dokumentų sistema, sumažės privalomų rengti dokumentų. Teritorijų planavimas bus atskirtas nuo žemės valdų ir kito specializuoto projektavimo, todėl nereikės rengti apie 80 procentų dabar privalomų užstatymo planų. Teritorijų planavimo dokumentams parengti prireiks mažiau laiko, pavyzdžiui, užstatymo plano parengimo procedūros sutrumpės nuo kelerių metų iki pusmečio.
Oro taršos mažinimas ir klimato kaitos poveikio švelninimas. Parengti ir aplinkos ministro įsakymais patvirtinti teisės aktai, būtini žaliajai investavimo sistemai veikti, žaliųjų investicijų projektams, numatytiems finansuoti Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, įgyvendinti (10 aplinkos ministro įsakymų).
Žinybinis Apyvartinių taršos leidimų registras pertvarkytas į valstybės Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrą, Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1072 patvirtinti jo nuostatai.
Įgyvendinant Vyriausybės programos ir Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas nuo 2011 m. sausio 1 d. pertvarkyta į biudžetinę įstaigą. Nuo 2011 metų šiai įstaigai pavestos naujos funkcijos – įgyvendinti Klimato kaitos specialiąją programą ir Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programą.
Vandens kokybės užtikrinimas ir nuotekų tvarkymas. Nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimai užtikrins veiksmingesnę ir nuoseklesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos pavojingomis medžiagomis ir cheminės taršos keliamo pavojaus vandens aplinkai.
Parengti ir Vyriausybės nutarimais patvirtinti Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų valdymo planai ir jų įgyvendinimo priemonės. Numatomos priemonės neleis prastėti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklei, skatins racionaliai naudoti ir saugoti juos, sudarys sąlygas nuosekliai mažinti vandens taršą, švelninti potvynių ir sausrų padarinius.
Parengta ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija, kurios svarbiausias tikslas – pasiekti ir išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki 2020 metų: apsaugoti jūros aplinką, neleisti blogėti jos būklei, atkurti jūros ekosistemas, užtikrinti darnų ekosistemų funkcionavimą.
2010 metais patvirtintas 30 naujų vandentvarkos projektų finansavimas, jiems skirta 424 mln. litų 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų. 2007–2013 metų projektai iki šiol vykdyti didesnėse nei 2 000 g. e. gyvenvietėse, tačiau nuo 2010 metų parama pradėta teikti ir mažesnėms gyvenvietėms, esančioms saugomose teritorijose. Įgyvendinus patvirtintus projektus, galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bus suteikta 44 tūkst. gyventojų.
2010 metais skirtas finansavimas dumblo tvarkymo projektams. Dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginiai statomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Tauragėje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Šilutėje, Utenoje. Projektai turėtų būti baigti vykdyti 2011–2012 metais.
Atliekų tvarkymas. Parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai ir papildymai. Įgyvendinus įstatymų projektų nuostatas, bus aiškiai reglamentuotos visų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių pareigos ir jų atlikimo būdai; gamintojai ir importuotojai turės organizuoti ir finansuoti šių atliekų tvarkymą taip, kad užtikrintų nuolatinę aukštos kokybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą; užtikrintas pakankamas elektros ir elektroninės įrangos, pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinio srauto finansavimas; nuolat teikiama išsami informacija vartotojams apie atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būtinybę rūšiuoti atliekas, šalyje veikiančias gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemas, taip pat vietas, kur gyventojai gali nemokamai atiduoti gaminių atliekas.
Aplinkos ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-94 patvirtintos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis 2010 metais papildomai 44 šalies savivaldybėms nupirkta 6,1 tūkst. antrinėms žaliavoms rinkti skirtų konteinerių, kurie bus pastatyti miestų gyvenamuosiuose rajonuose.
Baigtas pirmasis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo etapas – ES paramos lėšomis suformuotas modernių ES reikalavimus atitinkančių 11 sąvartynų tinklas, baigiami sutvarkyti senieji reikalavimų neatitinkantys sąvartynai ir šiukšlynai (tokių yra 800), statomos didžiųjų atliekų surinkimo, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės.
Pradėtas antrasis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo etapas, kuriuo siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį, padidinti atliekų perdirbimą ir naudojimą, įvykdyti ES užduotis. Šiam etapui skirta beveik 450 mln. litų, planuojama plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumus 10-yje komunalinių atliekų tvarkymo regionų (aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. D1-1002).
Kraštovaizdžio, kultūros ir ekologiškai jautrių teritorijų apsauga. Parengti ir patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatų pakeitimai – aiškiau reglamentuota ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose.
Parengti ir patvirtinti 6 valstybinių parkų apsaugos reglamentų pakeitimai – teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procese dalyvaujančioms institucijoms nustatyti specialieji saugomos teritorijos (valstybinio parko) apsaugos, projektavimo ir statybų reikalavimai, tvarkymo ir naudojimo ypatumai. Visuomenei aiškiai nustatyti sodybų pastatų statybos ir rekonstrukcijos reikalavimai ir rekomendacijos – padidinti sodybos pastatais leidžiami užstatyti žemės plotai, skirtingi asmeninio ūkio, ūkininkų ir dvarų (palivarkų) sodybose.
Miškų ir žemės naudojimo struktūros optimizavimas. Parengtas Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos iki 2025 metų projektas. Įgyvendinant šią programą, bus sudarytos sąlygos išsaugoti ir gausinti miškus ir didinti miškingumą, geriau taikyti darnaus miškų ūkio principus visų nuosavybės formų miškuose, o visuomenei – aktyviau dalyvauti sprendžiant svarbiausius šalies miškų ūkio klausimus.
Reorganizavus Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybą, Miško sanitarinės apsaugos tarnybą ir Valstybinę miškotvarkos tarnybą, įsteigta Valstybinė miškų tarnyba. Vienoje institucijoje sutelkus miškotvarkos, miško apsaugos, miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų specialistus, sumažintos administravimo ir valdymo sąnaudos, pagerintas išvardytų sričių viešojo administravimo paslaugų teikimas miškų ūkio subjektams ir visuomenei.
Parengtas ir įgyvendinamas Valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo priemonių planas (pritarta Vyriausybės 2010 m. spalio 26 d. pasitarime, protokolo Nr. 69). Sudarytos skaidresnės ir ekonomiškai efektyvesnės valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos prielaidos, kartu užtikrintos didesnės valstybės biudžeto pajamos iš valstybinių miškų sektoriaus veiklos, geresnis medienos pramonės ir kitų medienos naudotojų aprūpinimas žaliava.
Parengtos ir aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos Miško kirtimų taisyklės – supaprastinta galiojanti miško kirtimų tvarka, numatytos kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimo, biologinės įvairovės geresnės apsaugos ir racionalaus miško išteklių naudojimo priemonės.
Parengtas ir aplinkos ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-372 patvirtintas Privačių miškų savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos veiksmų ir priemonių 2010–2011 metų planas. Sudarytos geresnio miško savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo miškų tvarkymo, atkūrimo, apsaugos ir naudojimo klausimais prielaidos. Numatytos konkrečios priemonės, jų vykdytojai ir finansavimo šaltiniai užtikrins galimybę bet kuriam miško savininkui gauti nemokamą konsultaciją aktualiais miško tvarkymo klausimais.
XVI. TURIZMO POLITIKA
Turizmo valdymo institucinė reforma. Ūkio ministerijoje 2010 metais atlikta turizmo valdymo institucinė reforma, kurios svarbiausias tikslas – Ūkio ministerijoje koncentruoti turizmo politikos formavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo funkcijas, o Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos priskirti turizmo politikos įgyvendinimo, turizmo rinkodaros ir rinkos priežiūros funkcijas.
Prioritetinės turizmo rūšys. Naujoje Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje išskirtos 4 prioritetinės turizmo rūšys: kultūrinis, aktyvaus poilsio, sveikatos ir dalykinis (konferencijų).
Siekiant skatinti kultūrinį turizmą, Ūkio ministerijai ir Kultūros ministerijai bendradarbiaujant, Vilniuje 2010 m. rugsėjo 27 d. surengtas 3-iasis Lietuvos turizmo forumas, skirtas Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Forume nagrinėtos aktualios kultūrinio turizmo temos, diskutuota, kas vienija kultūrą ir turizmą, kaip kultūrinį turizmą padaryti patrauklų ir konkurencingą. Aptarti kultūros paveldo pritaikymo viešajai turizmo infrastruktūrai, naudojant ES struktūrinę paramą, klausimai.
Skatindama aktyvųjį turizmą, Ūkio ministerija 2010 metais inicijavo bandomąjį projektą „Platelių ežero zonos kompleksinės turizmo infrastruktūros plėtra“. Projekto metu parengta programinė studija, pradėti rengti turistiniai dviračių, pėsčiųjų, automobilių maršrutai ir kita. Aktyviajam turizmui populiarinti 8 kalbomis išleista informacinių leidinių apie golfą, vandens ir dviračių turizmą.
Siekiant naudoti Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų potencialą ir didinti Lietuvos konkurencingumą su Europos kurortais sveikatingumo sektoriuje, į Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą įtrauktas naujas skirsnis „Sveikatos turizmo paslaugos“. Jame pasiūlyta apibrėžti sveikatos turizmo paslaugas ir papildyti naujomis sveikatinimo bei sveikatingumo sąvokomis.
Skatinant dalykinį (konferencijų) turizmą, 2010 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 2 d. dalyvauta tarptautinėje turizmo parodoje Ispanijoje EIBTM kartu su atstovais iš 90 šalių. Parodos lankytojų srautas padidėjo 5 procentais. Parodoje įvykdytos e. rinkodaros priemonės: oficialiame parodos tinklalapyje paskelbta kaičioji reklama ir išsiųstas naujienlaiškis apie Lietuvos konferencijų turizmo galimybes, šalies konferencijų centrus, netradicines erdves konferencijoms, seminarams rengti, renginių organizavimo, apgyvendinimo ir maitinimo galimybes.
Atvykstamojo ir vietos turizmo skatinimas. Atvykstamajam ir vietos turizmui skatinti buvo įgyvendinami 7 projektai. 2010 metais jiems panaudota 4,93 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“. Lietuvos ir jos turistinio potencialo žinomumui gerinti 2010 metais atnaujinta Nacionalinė turizmo informacijos sistema. Sistemos duomenų bazė papildyta informacija apie naujus turizmo paslaugų teikėjus, joje įdiegtas Lietuvoje vyksiančių renginių kalendorius. Reguliariai teikiama ir atnaujinama turistinė informacija ir Europos kelionių komisijos interneto svetainei www.visiteurope.com.
Turizmo infrastruktūra. Siekiant skatinti viešosios turizmo infrastruktūros kūrimą, per 2010 metus efektyviai panaudota 151,38 mln. litų ES paramos lėšų. Parengtas naujas Nacionalinės turizmo plėtros 2010–2013 metų programos viešosios turizmo infrastruktūros planavimo tvarkos aprašas valstybės planuojamiems turizmo projektams atrinkti.
Lietuvos turizmo potencialo vertinimas. 2010 metų IV ketvirtį paskelbtas konkursas Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo ir jo panaudojimo galimybių studijai parengti – siekiama nustatyti didžiausios turistinės traukos vietoves ir jų plėtros prioritetus.
Tarptautinis bendradarbiavimas. 2010 metais dalyvauta trijuose Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos posėdžiuose. Juose aptarti svarbiausi turizmo ekonominio skatinimo, turizmo atgaivinimo plano įgyvendinimo, Pasaulinės turizmo dienos temos paskelbimo, Europos regiono veiklos skatinant turizmą, žaliosios ekonomikos, klimato kaitos įtakos turizmo sektoriui ir kiti klausimai. Dalyvauta turizmo ministrų aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame svarstytas turizmo vaidmuo pasaulio ekonomikoje. 2010 m. birželio 14 d. Izraelyje pasirašytas Lietuvos Vyriausybės ir Izraelio Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.
XVII. ŠVIETIMO IR MOKSLO PERTVARKA
Bendrosios priemonės. Parengtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 237 pateiktas Seimui.
Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskričių viršininkų atliekama švietimo įstaigų steigėjų funkcija, apskričių lygmeniu nebeatliekama švietimo valdymo funkcija ir valstybinė švietimo priežiūra (panaikinti 56 apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių valstybės tarnautojų etatai). Švietimo ir mokslo ministerijoje įsteigtas Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas ir 30 valstybės tarnautojų etatų.
Siekiant mažinti popierizmo ir biurokratinę naštą mokykloms, 2010 metais dar 7 procentais (2009 metais – 19 procentų) sumažintas mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų sąrašas (siekiama sumažinti iš viso 30 procentų). Siekiant supaprastinti nepagrįstai griežtus reikalavimus švietimo įstaigoms steigti, švietimo ir mokslo ministro patvirtintos Nevalstybinių mokyklų (išskyrus aukštąsias) steigimo, jų veiklos sąlygų supaprastinimo ir plėtros gairės.
Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, pradėtas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sąrangos susiejimo procesas.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Įvertinus tai, kad trūksta laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat mažą ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumą kaimo vietovėse, pasirengta ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimui nuo 2011 m. sausio 1 dienos. Jis skiriamas visoms valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms ugdymo įstaigoms per tikslinę dotaciją. Ikimokyklinio ugdymo krepšelis numatomas ne mažiau kaip 4 valandų per dieną (20 valandų per savaitę) ugdymui finansuoti. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo krepšelis – 2 555 litai. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skirtas 35 procentais didesnis krepšelis – 3 450 litų metams.
14 pav. Ikimokyklinio ugdymo aprėptis (ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių 1–2 ir 3–6 metų vaikų dalis) mieste ir kaime 2006–2010 metais, procentais
Šaltinis – Statistikos departamentas
*Išankstiniai 2010 metų duomenys
Greta to, parengta Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa, kurią numatyta tvirtinti 2011 metų vasarį. Šių priemonių įgyvendinimas padidins ugdymo programų ir paslaugų įvairovę, tėvų pasirinkimo galimybes, padės išspręsti vietų darželiuose stokos problemą ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas padarys prieinamesnes, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių.
Bendrasis lavinimas. Įgyvendinant Nacionalinę bendrojo lavinimo mokyklų tobulinimo programą plius, per 2010 metus pasirašytos 126 projektų finansavimo ir administravimo sutartys už 151,9 mln. litų. Įgyvendinant projektus, kurie atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, atnaujinamas ugdymo turinys, plėtojamas mokinių registras, atnaujinama Švietimo valdymo informacinės sistemos programinė įranga, kuriama regioninė Švietimo valdymo informacinė sistema, modernizuojama bendrojo ugdymo infrastruktūra, tobulinama paramos mokiniui sistema.
Parengti ir 2011 metų vasarį jau patvirtinti atnaujintų vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektai. Šios programos suteikia daugiau laisvės mokyklai apsispręsti dėl ugdymo turinio, stiprinami mokytojų gebėjimai planuoti ir įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį. Skatinamas mokinių savarankiškumas prisiimant daugiau atsakomybės už savo mokymąsi (pasirinkimo galimybių didinimas, kaupiamasis vertinimas ir kita).
Patvirtinta Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija, kurioje nubrėžtos lituanistinio ugdymo strateginės kryptys. Įgyvendinant strategiją, siekiama užtikrinti lietuvių kalbos, kultūros tęstinumą ir nuolatinę kūrybą kaip tautos ir valstybės savarankiškumo sąlygą.
Neformalusis vaikų ir jaunimo ugdymas. Parengtas pasirenkamojo (formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo) ugdymo finansavimo modelis, paremtas principu „pinigai paskui vaiką“. 2011 metais planuojamas šio modelio diegimo bandomasis projektas keliose savivaldybėse. 2012 metais numatoma įdiegti modelį visoje Lietuvoje ir taip užtikrinti neformaliojo ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse ir socialinės rizikos grupės vaikams.
Profesinis mokymas. Kad profesiniam mokymui skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2010 m. balandžio 1 d. iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė 9 viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas.
Steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso jų numatoma įsteigti 42. Šiems centrams kurti skirta daugiau nei 400,3 mln. litų, iš kurių 340,3 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos. 2010 metais pradėti vykdyti 8 projektai (vykdymo laikas – 2010–2012 metai), o 2010 m. spalio 14 d. švietimo ir mokslo ministras patvirtino dar 34 sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimo valstybinių projektų sąrašą (vykdymo laikas – 2011–2013 metai).
Vykdant šias priemones, per pastaruosius 3 metus daugėja priimtų į profesines mokyklas mokinių. Didžiausias priimtų mokinių skaičiaus pokytis – mokymo programose, skirtose asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą.
15 pav. Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerija
Nuolatinis (tęstinis) mokymasis ir suaugusiųjų švietimas. Nuo 2010 m. kovo 22 d. įgyvendinamas 2 metų trukmės ES remiamas projektas „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“, kurio tikslas – visapusiška suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra, orientuota į bendrųjų kompetencijų suaugusiesiems suteikimą, suaugusiųjų švietimo institucijų vadovų ir mokytojų gebėjimų ugdymą, inovatyvaus suaugusiųjų švietimo turinio kūrimą ir diegimą, informavimo ir stebėsenos sistemos diegimą ir kita.
Mokslo ir aukštojo mokslo reforma. 2010 metų stojimo į pirmąją studijų pakopą ir vientisąsias studijas rezultatai rodo, kad studijos ir toliau prieinamos daugeliui: į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo kas antras stojantysis, iš viso priimta 80 procentų pareiškusiųjų norą studijuoti.
3 lentelė. 2010 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys*
| Priimtieji į aukštąsias mokyklas |
44 811 |
| Studijuoti priimti |
44 811 |
| Universitetai |
29 612 |
| Kolegijos |
15 199 |
| Valstybės finansuojamos studijų vietos |
23 853 |
| Universitetai |
15 509 |
| Kolegijos |
8 344 |
| Pasirašytos sutartys dėl mokamų studijų |
20 958 |
| Universitetai |
14 103 |
| Kolegijos |
6 855 |
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerija
*Išankstiniai 2010 metų stojimo į aukštąsias mokyklas duomenys, oficialūs Statistikos departamento duomenys bus pateikti 2011 metų kovą
Taip pat pažymėtina, kad vykdoma studijų reforma nepaskatino protų ir talentų nutekėjimo – daugiau nei 80 procentų surinkusiųjų 100 balų per valstybinius egzaminus, dalykinių olimpiadų prizininkų ir sporto rinktinių narių studijas pasirinko Lietuvoje. Panašus išvažiuojančiųjų ir pasiliekančiųjų santykis buvo ir ankstesniais metais. Kita vertus, per pastaruosius metus mažėja disproporcija tarp stojančiųjų į profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas srautų, taip pat stojimo balų skirtumas tarp kolegijų ir universitetų.
2010 metais buvo tęsiama aukštųjų mokyklų vidinio valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu užbaigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos: Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija. Naujus statutus jau turi 13 aukštųjų mokyklų – 8 universitetai, 5 kolegijos. Naujos tarybos suformuotos 9 valstybinėse aukštosiose mokyklose – 5 universitetuose ir 4 kolegijose. Teisinį statusą iš biudžetinės įstaigos į viešąją jau pakeitė 7 aukštosios mokyklos – 4 universitetai ir 3 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 4 aukštosios mokyklos – 3 universitetai ir 1 kolegija. Rengiantis aukštųjų mokyklų išoriniam vertinimui, patvirtinti tam reikalingi teisės aktai.
Iš esmės baigta mokslo institutų tinklo pertvarka, 16 mokslo institutų prijungta prie universitetų, 13 mokslo institutų sujungti į 5 mokslo centrus (mokslinių tyrimų institutai), dar 6 institutams suteiktas mokslinių tyrimų instituto statusas.
2010 metais buvo įgyvendinami visi 14 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų už 828,6 mln. litų (2009 metais buvo pradėti įgyvendinti 3 projektai, 2010 metais – dar 11 projektų). Pradėjo darbą slėnių stebėsenos grupė, kuri prižiūrės, kad būtų pasiekti reikiami rezultatai.
2010 metais pradėti įgyvendinti 10 nacionalinių kompleksinių programų projektų už 75,72 mln. litų, skirtų viešajai, technologinei ir informacinei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai kurti ir atnaujinti mokslui imliuose ūkio subsektoriuose, taip pat 12 projektų už 42,14 mln. litų, skirtų studijų programų plėtrai nacionalinėse kompleksinėse programose.
Pakeista mokslo (meno) veiklos finansavimo tvarka. Pagal ją dalis valstybės skiriamų lėšų bus skirstoma pagal norminius etatus ir susiejama su ilgalaikėmis institucinėmis programomis, kita – pagal mokslo (meno) veiklos rezultatus (taip didinama valstybinių mokslinių tyrimų institutų atskaitomybė, nes ilgalaikes institutų programas, kurios bus jų pagrindinė veikla, tvirtins švietimo ir mokslo ministras). Be to, naujoji tvarka objektyviau atitiks skirtingų mokslo sričių specifiką. Valstybės lėšos moksliniams tyrimams bus skirstomos pagal 7 sritis: humanitarinių (13 procentų), socialinių (12 procentų), fizinių (25 procentai), biomedicinos (19 procentų), žemės ūkio (6 procentai) ir technologijos mokslų (21 procentas) ir meno veiklos (4 procentai). Lėšų proporcijos sritims nustatytos pagal jose dirbančių mokslininkų skaičių ir mokslinių tyrimų lygį. Taikomiesiems tyrimams bus skiriama didesnė nei iki šiol lėšų dalis.
Įvedamas naujas finansavimo instrumentas – dalis lėšų per Lietuvos mokslo tarybą skiriama ūkio subjektų mokslinių tyrimų užsakymams remti.
XVIII. KULTŪROS POLITIKA
Veiklos valdymo sistemų tobulinimas. 2010 metais įgyvendinant valstybės kultūros politiką, reikšmingą įtaką turėjo Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, patvirtintos Seimo nutarimu. Pagrindiniai tikslai – įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai, modernizuoti esamą kultūros valdymo ir finansavimo sistemų modelį, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą, formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos politiką, užtikrinti kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje ir kryptingai plėtoti Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje. Šie gairių tikslai nubrėžė aiškias prioritetines kultūros politikos veiklos kryptis. Siekdama jų, Kultūros ministerija pirmiausia numato vykdyti struktūrines reformas, parengti ir įdiegti optimizuotą ministerijos bei jai pavaldžių kultūros įstaigų veiklos modelį. Šiam tikslui 2010 metais pradėtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Kultūros ministerijos veiklos analizė ir optimizavimas“.
Kino plėtra. Siekiant spręsti susikaupusias problemas Lietuvos kino politikoje, parengtas Lietuvos Respublikos kino įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo siekiama tobulinti kino srities teisinį reglamentavimą, projektas. Jame numatoma, kad Kultūros ministerija atlieka valstybės politikos kino srityje formavimo funkciją, o administravimas perduodamas planuojamai įsteigti kino įstaigai. Siūloma nustatyti naują Kino rėmimo programos finansavimo modelį, kuris suteiktų finansinio stabilumo, paskatintų filmus gaminančias įmones aktyviau veikti ir sudarytų sąlygas Lietuvos kino pramonės plėtrai.
Meno kūrėjų socialinė apsauga. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymą, Kultūros ministerija parengė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, kurioje nustatoma paramos draudžiamųjų pajamų neturintiems, mažas ir nereguliarias pajamas gaunantiems bei kūrybines prastovas patiriantiems meno kūrėjams skyrimo tvarka.
Autorių teisių ir vartotojų interesų derinimas. Parengtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuriame pasiūlytos teisės normos leistų geriau suderinti teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų interesus žinių visuomenėje, projektas. Įstatymo projekte siūlomos palankesnės sąlygos kūrinius naudoti žmonėms, turintiems regos, skaitymo ar klausos negalią. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, 2010 metais iš valstybės biudžeto skirta 321,5 tūkst. litų išmokėti autoriniam atlyginimui už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2009 metais.
Kultūros paveldo apsauga. 2010 metais didelį rūpestį kėlė valstybinės reikšmės objekto Gedimino kalno būklė. Sudaryta darbo grupė parengė Gedimino kalno stabilizavimo ir tvarkymo priemonių planą. Kultūros ministerija ir toliau sprendžia valstybinės institucijos juridinės atsakomybės už Gedimino kalną formalizavimo ir žemės sklypo, reikalingo šio objekto priežiūrai ir tvarkymui, suformavimo klausimus. 2010 metais pristatyta Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, nustatančio Vilniaus senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribas, koncepcija.
UNESCO įtraukė lietuvių polifonines dainas – sutartines į pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą. Parengtas sutartinių išsaugojimo ir sklaidos 2010–2014 metų priemonių planas. Išanalizavus etninės kultūros plėtros būklę regionuose, kartu su Etninės kultūros globos taryba parengta Etninės kultūros plėtros 2010–2014 metų programa. Parengta Mėgėjų meno plėtros strategija, kuri nustato visų mėgėjų meno žanrų prioritetines vystymosi kryptis ir siekia išsaugoti dainų švenčių tradiciją kaip pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo dalį.
Patvirtinta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programa, numatanti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, išsaugant šią už Lietuvos ribų esančią paveldo dalį. Be to, parengta Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei tremties vietas žyminčių paminklų priežiūros programa, kuri numato šios paveldo dalies, esančios už Lietuvos ribų, išsaugojimo priemones.
Kultūros paveldo skaitmeninimas. Įgyvendinant Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją, pradėti įgyvendinti 6 dideli Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo projektai. Jie sudarys galimybes Lietuvos ir pasaulio visuomenei susipažinti su šalies archyvuose, bibliotekose ir muziejuose saugomomis kultūros vertybėmis, užtikrins šių vertybių sklaidą ir prieigą prie jų virtualioje erdvėje. Pradėti projekto „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS diegimas nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose“ pirmojo etapo, kuris truks 2010–2012 metais, darbai.
Laikraščių ir žurnalų prieinamumo kaimo gyvenamosiose vietovėse didinimas. Priimti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriuos įgyvendinant patvirtintas Valstybės finansinės paramos skyrimo laikraščių ir žurnalų leidėjams jų patirtoms laikraščių ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse išlaidoms iš dalies atlyginti tvarkos aprašas. Vadovaujantis minėtu aprašu, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskirstė leidėjams, pristatantiems leidinius kaimo vietovėse, 1 mln. litų.
Informacinės visuomenės prieinamumo didinimas ir kultūrinės veiklos plėtra regionuose. 2010 metais buvo tęsiamas projekto „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinimas. Projektas tiesiogiai prisideda prie informacinės visuomenės plėtros, e. atskirties mažinimo – regionų viešosiose bibliotekose gyventojams sukuriama palanki aplinka, sudaromos sąlygos pasinaudoti kompetentingų specialistų pagalba ir konsultacijomis, kad įgytų tinkamų naudojimosi e. valdžios ir kitomis paslaugomis įgūdžių.
Skatinant kurti palankią kultūrinę aplinką, kultūros įvairovę regionuose, sėkmingai įgyvendintas projektas „Lietuvos kultūros sostinė – Ramygala“, kuris užtikrino kultūrinių veiksmų įvairovę, subūrė bendruomenę naujoms iniciatyvoms.
XIX. SOCIALINĖ POLITIKA
Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarka. 2010 metų birželį pritarta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijai. Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą, Seimui pateikti įstatymų dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 65 metų nuo 2012 metų, motinystės (tėvystės) pašalpų pertvarkymo, valstybinių pensijų už nuopelnus atsisakymo projektai. Rengiamos koncepcijoje numatytos ilgojo laikotarpio reformos įgyvendinimo priemonės.
2010 metais priimti svarbūs sprendimai dėl motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos optimizavimo ir nedideles pajamas gaunančių individualių įmonių savininkų mokestinės naštos palengvinimo.
Siekiant laipsniškai pertvarkyti nedarbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo administravimą, sustiprinti kontrolę, mažinti piktnaudžiavimų, nuo 2010 m. liepos 1 d. specialiųjų poreikių nustatymo pensinio amžiaus asmenims funkcija perduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kiti svarbūs darbai. Parengta Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programa, kuri paskatins plėtoti bendruomenių informacijos mainų ir bendradarbiavimo tinklus, stiprins bendruomenių organizacijų gebėjimus kompetentingai veikti socialinės veiklos srityje ir tapti savivaldybių partnerėmis teikiant socialines paslaugas, plėtos bendruomenių verslumą ir savanorių įsitraukimą.
Siekiant stiprinti nevyriausybinį sektorių, patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcija, įkurta Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisija ir parengta Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programa, kurioje sukurtos geresnio nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, informavimo ir koordinavimo, savanoriškos veiklos skatinimo bei valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystės prielaidos.
Vykdant Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programą, plėtojamas paslaugų ir veiklų neįgaliesiems prieinamumas, didinamas jų savarankiškumas ir įsidarbinimo galimybės. Daugiau nei 67 tūkst. neįgaliųjų dalyvavo socialinės integracijos projektuose. 25,2 tūkst. neįgalių asmenų aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis.
Toliau buvo teikiama parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai. 2010 metais Pabėgėlių priėmimo centre paramą gavo 89 užsieniečiai, iš jų – 49 suaugusieji ir 40 vaikų.
Vykdant apskričių reformą socialinių paslaugų srityje, nuo 2010 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perduotos 45 socialinių paslaugų įstaigų savininko teisės ir pareigos, savivaldybėms – 28 socialinės globos įstaigų (25 vaikų globos namų ir 3 senelių globos namų) savininko teisės ir pareigos.
XX. PARAMA ŠEIMAI
Parama nepasiturinčioms šeimoms. Svarbiausias šeimos politikos tikslas – kurti palankią šeimai aplinką, užtikrinti visavertį šeimos funkcionavimą.
Šeimoms ir asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikalingų lėšų, buvo teikiama piniginė socialinė parama. Per 2010 metus jai skirta 947,2 mln. litų.
___________________
1 Pateikiami savivaldybių administracijų, apskričių viršininkų administracijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos statistinių ataskaitų duomenys.
Išmokoms šeimoms, auginančioms vaikus, bei globojamiems vaikams iš valstybės biudžeto išmokėta 260,9 mln. litų (27,5 procento visų išlaidų piniginei socialinei paramai). Siekiant kuo efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, 2010 metais išmoka vaikui buvo teikiama atsižvelgiant į šeimos pajamas ir nedubliuojant socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos. Išmoką vaikui vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį gavo 152 tūkst. vaikų.
Socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turtą ir pajamas, per 2010 metus skirta 642,4 mln. litų (67,8 procento visų išlaidų piniginei socialinei paramai). Vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 181,3 tūkst. asmenų (5,4 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų), būsto šildymo išlaidų kompensacijas – 166,5 tūkst. asmenų.
Mokinių nemokamam maitinimui 2010 metais skirta 91,1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Mokyklose vidutiniškai per mėnesį jį gavo apie 144,4 tūkst. (apie 34 procentai) mokinių.
2010 metais toliau buvo plėtojami vaikų dienos centrai, kuriuose teikiamos nestacionarios dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikams ir jų šeimų nariams. Šiam tikslui iš valstybės biudžeto buvo skirta 7,5 mln. litų ir iš dalies finansuota 180 projektų. Vaikų dienos centrų teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 5,4 tūkst. vaikų ir jų šeimų.
Smurto prieš vaikus prevencija. Buvo įgyvendinamos Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos priemonės, orientuotos į smurto prieš vaikus paplitimo mažinimą, prevenciją bei pagalbą vaikams. Kompleksinė pagalba suteikta 633 nuo smurto nukentėjusiems vaikams.
Siekiant mažinti smurto privačioje erdvėje apraiškas, Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas, kurio tikslas – ginti fizinius asmenis nuo smurto privačioje erdvėje, teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam asmeniui ir vykdyti smurto privačioje erdvėje prevenciją.
Skatinant šeimas telktis bendrai veiklai, dalytis savo patirtimi, atskleisti šeimos vertę ir naudą visuomenei, buvo įgyvendinamas Šeimos ambasadorių projektas (ambasadoriais paskelbtos 37 šeimos), organizuotas konkursas „Darni šeima“, taip pat debatų ciklas „Šeima – visuomenė – valstybė“, kuris pateikė svarbių šeimai kylančių iššūkių įžvalgų ir galimų šeimos raidos scenarijų. Šeimai stiprinti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, kurių projektams remti 2010 metais skirta 348 tūkst. litų.
Siekiant užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje ir mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, 2010 metais organizuotos globėjų ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugos, iš dalies paremti 25 organizacijų projektai. Pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą PRIDE mokyme dalyvavo 275 būsimųjų globėjų (rūpintojų) šeimos ir 129 šeimos, siekiančios vaiką įvaikinti.
Siekiant skatinti įvaikinimą, parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektai, kuriuose įmotei (įtėviui) siūloma suteikti 3 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, ir šiuo laikotarpiu mokėti 70 procentų uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
XXI. SVEIKATA
Siekdama įgyvendinti Vyriausybės tikslą – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, 2010 metais Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės prioritetais, įgyvendino šiuos prioritetinius tikslus:
optimizavo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir restruktūrizavo paslaugų struktūrą;
mažino vaistų kainas ir gerino jų prieinamumą;
stiprino šeimos gydytojo instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą;
tobulino sveikatos priežiūros finansavimo sistemą;
gerino verslo aplinkos sąlygas ir mažino biurokratinę naštą, optimizavo visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;
plėtojo e. sveikatos sistemą.
Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Siekiant teikti saugias ir geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tam efektyviau panaudojant sveikatos priežiūrai skirtas lėšas, įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, 2010 metais sumažinta 16 sveikatos priežiūros įstaigų juridinių asmenų – įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus pagal šioje programoje nurodytus kriterijus. Parengti teisės aktai, leidžiantys organizuoti paslaugų teikimą taip, kad jos pagal galimybes būtų teikiamos ne stacionare, o pacientui priimtinesniu ir ekonomiškai efektyvesniu būdu – dienos stacionare.
16 pav. Faktiškai suteiktų stacionarinių, nestacionarinių ir trumpalaikio gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius (tūkst.) 2009–2010 metais
Šaltinis – informacinė sistema SVEIDRA
2010 metais, palyginti su 2009 metais, faktiškai suteiktų nestacionarinių paslaugų padidėjo 3,2 procento, trumpalaikio gydymo paslaugų – 5,9 procento, o stacionarinių paslaugų sumažėjo 2,7 procento.
Kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – pagrindinis sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo šaltinis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė 2010 metais buvo palaipsniui atkurta: nuo 0,81 lito sausį iki 0,89 lito spalį.
2010 metais toliau tobulintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valdymas ir finansavimas: Valstybinio patologijos centro statusas pakeistas iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, reorganizuotas Valstybinis aplinkos sveikatos centras – išskaidymo būdu išdalijant jo atliekamas funkcijas Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, Higienos institutui ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centrui. Persvarstytos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro funkcijos, susijusios su laboratorinių paslaugų teikimu, – jos perduotos Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Reorganizuotos valstybės įmonės prie valstybės įmonės „Universiteto vaistinė“ prijungiant valstybės įmonę „Lazdynų vaistinė“, valstybės įmonę „Šaltinio vaistinė“ ir valstybės įmonę Vilniaus Gedimino vaistinę.
Siekiant mažinti vaistų kainas ir gerinti jų prieinamumą gyventojams, buvo įgyvendinamas Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planas.
Pagal naują skaičiavimo tvarką patvirtinus 2010 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną (įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 11 d.), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos, skirtos vaistiniams preparatams kompensuoti, 2010 metais, palyginti su 2009 metais, sumažėjo apie 8,3 procento, o paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus sumažėjo beveik 23 procentais. Sukurta informacinė vaistų kainų paieškos sistema, ja naudodamasis gyventojas interneto puslapyje www.sam.lt gali sužinoti reikiamo nekompensuojamojo vaisto maksimalią mažmeninę kainą, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainas. Pakeitus vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo tvarką, sudarytos galimybės pacientui pačiam pasirinkti konkretų (brangesnį ar pigesnį) vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, jo stiprumą ir farmacinę formą. Nauja receptų rašymo tvarka, įsigaliojusi 2010 m. birželio 1 d., leido sumažinti vidutinį paciento priemokos dydį nuo 19,74 lito iki 14,56 lito.
Šeimos gydytojo institucijos stiprinimas. Stiprinant šeimos gydytojo instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą, buvo siekiama mažinti eiles pas šeimos gydytojus ir gydytojus konsultantus: išplėsta šeimos gydytojo kompetencija, nustatytas šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklis – vaikų profilaktiniai tikrinimai, už kuriuos planuojama pradėti mokėti 2011 metais, persvarstyti teisės aktai, reglamentuojantys pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų kompetenciją ir funkcijas.
Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, ir įdiegti šalies mastu stacionarinių paslaugų apmokėjimą, taikant giminingų diagnozių grupių metodą, 2010 metais patvirtintas naujas 2010–2011 metų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes sistemos diegimo priemonių planas, kuris leis šalies įstaigoms nuosekliai pasirengti ir įdiegti šią sistemą nuo 2012 metų.
Parengtas papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo koncepcijos projektas ir Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metų metmenų projektas, kuriame išdėstytos pagrindinės Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos kryptys.
E. sveikatos sistemos plėtra. Patvirtinti teisės aktai: E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa, E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas, sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimai ir techninės sąlygos, kurios užtikrins šių sistemų suderinamumą su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra ir efektyvins Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtrą, E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrai ir e. sveikatos sistemai funkcionuoti būtinų prioritetinių priemonių sąrašas.
Numatoma, kad pradės veikti e. sveikatos portalas pacientams – vieša interneto prieiga, suteikianti galimybę pacientui pasinaudoti e. sveikatos paslaugomis, pavyzdžiui, išankstine registracija pas gydytoją, informacija apie vaistus ar suteiktas paslaugas sveikatinimo veiklą vykdančiose įstaigose ir kita.
Numatoma sukurti e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, skirtą pacientų elektroninėms sveikatos istorijoms centralizuotai tvarkyti ir keitimuisi jomis tarp sveikatinimo veiklą vykdančių įstaigų, jų specialistų ir kitų darbuotojų užtikrinti, kitoms su Lietuvos e. sveikatos sistemos diegimu susijusioms funkcijoms atlikti.
Plėtojant prevencines programas, buvo siekiama mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų. Vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programą, 2010 metais patikrinta daugiau kaip 101 tūkst. moterų, nustatyta 455 Ca in situ atvejų ir 393 susirgimai gimdos kaklelio vėžiu (iš jų – 154 I stadijos atvejai).
17 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje 2010 metais dalyvavo daugiau kaip 61 tūkst. moterų, t. y. 4 tūkst. daugiau nei 2009 metais. Išankstiniais Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2010 metais nustatyta krūties vėžio atvejų: 384 – I stadijos, 470 – II stadijos, 249 – III stadijos, 98 – IV stadijos.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos 2010 metais dalyviai – daugiau kaip 76 tūkst. vyrų. Iš visų pasitikrinusiųjų 1,8 tūkst. atvejų nustatytas vėžys.
18 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Vykdant Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą, 2010 metais pasitikrino daugiau kaip 148 tūkst. asmenų (2009 metais – 110 tūkst.), iš jų – 3,9 tūkst. pacientų, įtarus didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnį, nusiųsti išsamiau ištirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius (2009 metais – 1,7 tūkst.).
Nuo 2009 metų tęsiamas Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos bandomasis projektas Vilniaus ir Kauno apskrityse. 2010 metais 88,4 tūkst. pacientų atliktas testas dėl slapto kraujavimo, iš jų 3,7 tūkst. nusiųsti konsultuotis pas specialistus (atlikti kolonoskopijos).
Vykdant dantų ėduonies profilaktiką, tęsiama ir Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa – 2010 metais joje dalyvavo 49 tūkst. vaikų.
Siekiant gerinti verslo aplinkos sąlygas ir mažinti biurokratinę naštą, persvarstyti 10-ies higienos normų reikalavimai atskiroms veiklos rūšims ir parengti 9 teisės aktai, leidžiantys supaprastinti procedūras, atsisakyti pažymėjimų atskiroms veiklos rūšims.
Plečiamas sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas Lietuvoje – 2010 metais tokiomis mokyklomis buvo pripažinta 13 vaikų ugdymo įstaigų.
Siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, buvo įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa. 2010 metais buvo įteisinta individualius duomenis apie užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus teikianti Valstybės užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinė sistema, patvirtinti jos nuostatai, ir ji pradėjo veikti.
Įgyvendinant žmogaus imunodeficito viruso / įgyto imunodeficito sindromo (ŽIV / AIDS) ir kitų su tuo susijusių infekcijų profilaktikos priemones, 2010 metais patvirtinta Valstybinė ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2009–2012 metų programa. 2010 metais užregistruoti 153 ŽIV užsikrėtę asmenys, t. y. 27 atvejais mažiau nei 2009 metais.
XXII. KOVA SU NESAIKINGU ALKOHOLIO VARTOJIMU IR NARKOMANIJA
Alkoholio vartojimo prevencija. Svarbiausias laimėjimas kovoje su nesaikingu alkoholio vartojimu – daugiau kaip 20 procentų sumažėjo alkoholinių psichozių (nuo 128,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 metais iki 93,7 atvejo 2009 metais). Įtakos tam turėjo 2007–2008 metais sugriežtinta alkoholio kontrolės politika mažinant alkoholio prieinamumą visuomenei (apribotas alkoholio reklamos, pardavimo laikas, padidintas akcizas alkoholiniams gėrimams, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus), be to, daugiau dėmesio skirta prevencinei veiklai.
2010 metais sulaikyta daugiausia tabako gaminių per visą nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Didžiausias jų kiekis sulaikytas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje (41 procentas) ir šalies viduje (37 procentai).
Įgyvendinant Valstybės alkoholio kontrolės programą, vykdytos akcijos laisvės atėmimo vietose, organizuoti sveikatos ugdymo projektai mokiniams, tėvams, specialistams ir visai bendruomenei. Rengta informacija apie narkotinių medžiagų poveikį sveikatai, kuri formuotų sveikos gyvensenos nuostatas, skatintų nepradėti vartoti, o vartojančius – nutraukti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Parengtas Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programos projektas, kuris bus svarstomas Vyriausybėje.
Narkomanijos prevencija. Buvo įgyvendinamos šiuolaikiškos narkomanijos prevencijos priemonės, organizuojamos socialinės prevencinės reklamos akcijos, rengiama ir platinama metodinė medžiaga, informuojama visuomenė, mokomi specialistai, taip pat didinamas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, reabilitacijos paslaugų prieinamumas, stiprinama teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė, vykdoma naujų psichoaktyviųjų medžiagų stebėsena ir kontrolė. Tobulinama narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistema bei stebėsena. Priimta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa.
Siekiant efektyviau koordinuoti ir kontroliuoti veiklą, susijusią su alkoholiu, tabaku, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais, priimti teisės aktai dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos ir Narkotikų kontrolės departamento reorganizavimo sujungimo būdu nuo 2011 m. balandžio 1 d. į naują juridinį asmenį – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą.
XXIII. MIGRACIJOS POLITIKA
Valstybės migracijos procesų reguliavimo politikos formavimas ir migracijos procesų kontrolė. Toliau sprendžiami su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susiję klausimai – parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo projektas, perkeliami ir įgyvendinami su šiuo įstatymu susiję ES teisės aktai.
Siekiant, kad asmens tapatybės kortelė taptų paklausiu dokumentu dėl teikiamų galimybių elektroninėje erdvėje, sumažinta valstybės rinkliava už asmens tapatybės kortelių išdavimą, keitimą ir padidinta valstybės rinkliava už pasų išdavimą, keitimą – tai vienas iš būdų mažinti nusikalstamų veikų.
Kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistema. Sukurta ir įdiegta asmens dokumentų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistema. Vykdomi techninės ir programinės įrangos derinimo darbai ruošiantis leidimų gyventi ir vietinio eismo per sieną leidimų išdavimui. Planuojama pradėti vienos formos leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams išrašymą, o, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimams dėl vietinio eismo per valstybės sieną, – vietinio eismo per sieną leidimų išrašymą ir išdavimą.
XXIV. JAUNIMO POLITIKA
Lietuvos jaunimo politika skirta jauniems (14–29 metų) asmenims, kurių, Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu yra 803 tūkstančiai, t. y. 24 procentai visų šalies gyventojų.
Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti aktyviais ir sąmoningais Lietuvos piliečiais, 2010 metais buvo stiprinamos nacionalinės ir regioninės jaunimo struktūros: finansuotos 62 programos ir projektai, skirti jaunimo organizacijoms stiprinti, juose dalyvavo 168 tūkst. asmenų.
Įgyvendinant Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse programą, buvo plėtojamos ir stiprinamos savivaldybių jaunimo reikalų tarybos, užtikrinama jų veiklos kokybė.
Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“, paremti 143 projektai, juose dalyvavo daugiau nei 2,6 tūkst. jaunų žmonių. Buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, veiklą, problemas ir jų sprendimo būdus. 2010 metais šį portalą aplankė beveik 300 tūkst. lankytojų.
19 pav. Programos „Veiklus jaunimas“ rezultatai
Šaltinis – Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra
2010 metais patvirtinta Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa. Jos strateginis tikslas – sukurti palankią aplinką (sąlygas) jauno žmogaus vertingam gyvenimui ir saviraiškai Lietuvoje.
XXV. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO POLITIKA
Kūno kultūros ir sporto infrastruktūra. Galimybės sportuoti visiems, ypač vaikams ir jaunimui, neįgaliesiems, didinamos siekiant, visų pirma, užtikrinti prieigas naudotis sporto infrastruktūra, tvarkant ir plečiant mokymo įstaigų sporto infrastruktūrą įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse. 2010 metais įrengta 12 universalių dirbtinės dangos aikštelių. Plėtojant modernią kompleksinių sporto ir sveikatingumo centrų infrastruktūrą, Šiaulių miesto savivaldybėje įrengta dviračių kroso (BMX) trasa, pradėta Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtra ir modernizavimas. Rengiantis 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui, intensyviai vykdytos daugiafunkcių pramogų ir sporto rūmų Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje statybos.
2010 metais iš Valstybės investicijų programos sporto bazių statybai ir plėtrai skirta 58 257 tūkst. litų, 2011 metais šios lėšos didėja iki 63 158 tūkst. litų. Per 2011 metus numatyta pastatyti 5 sporto ir sveikatingumo kompleksus bei stadionus, įrengti dar 10 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių. Vykdant Švietimo įstaigų atnaujinimo programą, 2010–2012 metais planuojama atnaujinti 7 pavyzdinius švietimo įstaigų aikštynus.
Sveika gyvensena ir sportas visiems. Surengti 3 628 sporto visiems renginiai (600 renginių daugiau nei 2009 metais), kuriuose dalyvavo 161 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos programoje „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ dalyvavo 13 270 vaikų. Vykdant Vyriausybės Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą, 3 071 moksleivis buvo išmokytas plaukti. 2010 metais penktą kartą vyko Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, kuriame dalyvavo 200 tūkst. mokinių.
Aukšto meistriškumo sportas. 2010 metais Lietuvos olimpiniame sporto centre buvo rengiami 173 Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkai (suaugusieji). Olimpinėse sporto šakose ir rungtyse pasaulio ir Europos čempionatuose jie iškovojo 15 medalių (3 – aukso, 4 – sidabro, 8 – bronzos). 2010 metais pasaulio ir Europos visų sporto šakų čempionatuose Lietuvos sportininkai laimėjo 392 medalius (jaunių ir jaunimo – 216, suaugusiųjų – 176). Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius Pasaulio krepšinio čempionate, Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė tapo Europos jaunių krepšinio čempionato nugalėtoja. Simona Krupeckaitė laimėjo pasaulio dviračių treko čempionatą keirino rungtyje.
Lietuvos olimpinis sporto centras 2010 metais atrinko ir rengė 70 talentingų jaunųjų (iki 18 metų) sportininkų. Olimpinėse sporto šakose ir rungtyse pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose jie iškovojo 12 medalių.
Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programą, 119-ai pajėgiausių neįgalių sportininkų buvo sudarytos sąlygos pasirengti ir dalyvauti neįgaliųjų sporto žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Lietuvos neįgalūs sportininkai sėkmingai pasirodė juose ir iškovojo 53 medalius. Išmokėtos piniginės premijos 52 neįgaliems sportininkams. Valstybinės stipendijos buvo mokamos 47 neįgaliems sportininkams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 metų veiklos ataskaitos
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI
KAITA, SKAIDRUMAS IR TEISĖ PASIRINKTI MODERNIOS IR SAUGIOS LIETUVOS LABUI
1. MODERNIOS EKONOMIKOS KŪRIMAS. Padėti tvarios ilgalaikės plėtros pagrindus – kurti modernią ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, skatinti visuomenės verslumą ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.
Siūlomos kryptys:
1. Saulėtekis, gerinti verslo sąlygas („Doing Business 2012“ ataskaitoje Lietuva – pirmajame dvidešimtuke).
3. Pritraukti privatų kapitalą į viešąjį sektorių, taip pat į sritis, kuriose iki šiol privatus kapitalas nevaidino esminio vaidmens.
7. Didinti transporto sistemos tarptautinį konkurencingumą ir modernizuoti transporto infrastruktūrą (projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius).
2. FINANSINĖ KONSOLIDACIJA IR EURAS. Mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolą, kad sumažėtų ilgalaikių palūkanų normų priedai už riziką ir paspartėtų privačios investicijos, didinančios darbo našumą ir spartinančios tvarią ūkio plėtrą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas iki 2012 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą. Reformuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą – iš anksto orientuoti ilgalaikę viešųjų finansų politiką į perteklinių biudžetų sudarymą, valdžios sektoriaus skolos mažinimą, optimalaus dydžio finansinių rezervų sudarymą ir veiksmingą valdymą.
Siūlomos kryptys:
1. Racionalizuoti valstybės lėšų naudojimą – įvykdyti struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos reformas, efektyviai valdyti valstybės turtą.
3. Parengti teisės aktus, sudarančius sąlygas 2012 metais pradėti planuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto politiką pagal reformuotą biudžeto valdymo ir vykdymo sistemą, užtikrinančią biudžeto politikos skaidrumą ir krizių prevenciją.
4. Gerinti mokesčių administravimą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, skatinti sąžiningai mokėti mokesčius.
Siūlomos kryptys:
2. Pertvarkyti elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatas.
5. Efektyviai naudoti Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtas lėšas ir pasirengti deryboms su Europos Sąjunga dėl reikiamų lėšų 2014–2020 metais skyrimo.
6. Plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos ir elektros energetikos sektoriuose.
4. MODERNUS VALSTYBĖS VALDYMAS SIEKIANT NAUJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS. Modernizuojant valstybės valdymą, siekti priartinti paslaugas prie žmogaus, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės (kiek jas pasirengę finansuoti mokesčių mokėtojai). Siekti, kad paslaugų teikimo srityje būtų daugiau konkurencijos, pasirinkimo galimybių ir kartu daugiau geros kokybės paslaugų.
Siūlomos kryptys:
1. Užtikrinti lengvai prieinamą ir kiekvienam žmogui suprantamą informaciją apie paslaugas, didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti kokybę naudojant informacines ir ryšių technologijas.
3. Modernizuoti valstybės valdymo sistemą – kurti už rezultatus atsakingą ir atskaitingą valstybės tarnybą ir rengtis 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
4. Struktūriškai pertvarkyti sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sritis, siekiant geresnės paslaugų kokybės.
5. KOVA SU KORUPCIJA. Panaikinti korupcijos sąlygas ir motyvus viešajame sektoriuje – užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą, atsakingų teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Pasiekti, kad „Transparency International“ skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėtų.
Siūlomos kryptys:
1. Didinti priimamų teisinių sprendimų, viešųjų finansų naudojimo viešumą, valstybės turto valdymo skaidrumą ir efektyvumą. Įgyvendinti priemones labiausiai korupcijos pažeistose srityse – sveikatos priežiūros įstaigose, viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo, statybų reglamentavimo srityse ir policijoje (ypač daug dėmesio skirti policijos pareigūnų vykdomai eismo priežiūros veiklai).
2. Įgyvendinti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) Lietuvos Respublikai numatytas rekomendacijas.
3. Pertvarkyti institucijų, atsakingų už kovą su korupcija ir valstybės lėšų grobstymu, veiklos koordinavimą, siekiant esminės pažangos kovoje su korupcija.
6. ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMAS. Sudaryti sąlygas įgyvendinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją – stiprinti šeimos politikos įgyvendinimą koordinuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti sprendžiant socialines problemas ir tobulinant teisinę bazę. Plėtoti institucinę sistemą, skirtą šeimai palankiai aplinkai puoselėti.
Siūlomos kryptys:
1. Formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, vykdyti socialinės rizikos šeimų atsiradimo prevenciją, skatinti be priežiūros paliktų vaikų integraciją į šeimos aplinką.
2. Stiprinti šeimai palankią darbo aplinką (darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, įmonių socialinė atsakomybė ir panašiai).
3. Skatinti paslaugų šeimai plėtrą ir didinti jų prieinamumą (esamuose paslaugų tinkluose diegiamos paslaugos šeimai).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 metų veiklos ataskaitos
2 priedas
ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2010 metų ATASKAITA
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ Vyriausybė įpareigota kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (toliau – Konkurencingumo ataskaita), ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su Konkurencingumo ataskaita teikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.
Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, Seimui teikia Konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro dvi dalys: „I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas“ ir „II. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas“.
I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS
Lietuvos ūkio konkurencingumo tarptautinė aplinka
Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje geriausiai atspindi tarptautinių institucijų atlikti vertinimai. Turime žinoti, kaip atrodome bendrame tarptautiniame kontekste, ir nustatyti vidines Lietuvos konkurencingumo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir problemas. Esamą Lietuvos konkurencingumo būklę geriausiai parodo 4 tarptautinių institucijų vertinimai: verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko „Doing Business“ 2011 tyrimas), pasaulio konkurencingumo indeksas (Pasaulio ekonomikos forumas), pasaulio konkurencingumo tyrimas („IMD World Competitiveness“ 2010) ir korupcijos suvokimo indeksas („Transparency International“ 2010).
Verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko „Doing Business“ 2011 tyrimas)
Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 metais pakilo trimis pozicijomis, palyginti su ankstesniais metais, ir yra 23 vietoje tarp 183 verslui palankių pasaulio valstybių.
Pagal palankumo verslui tyrimą Lietuvoje tarp gerėjusių rodiklių – verslo pradžia (87 vieta, pakilo 11 pozicijų). Geriau vertintas ir mokesčių mokėjimas (pakilo 6 pozicijomis), statybos leidimų išdavimas (pakilo viena pozicija, atsidūrė 59 vietoje). Geriausiai Pasaulio bankas įvertino nuosavybės registravimą Lietuvoje: pagal šį kriterijų lenkiame ne tik kaimynus, bet ir Vakarų Europos valstybes ir esame net 7 vietoje.
Artimiausios Lietuvos kaimynės: Estija 17 vietoje (palyginti su 2010 metais, nepakito), Latvija – 24 vietoje (+3), Baltarusija – 68 vietoje (-4), Rusija – 123 vietoje (-7), Lenkija – 70 vietoje (+4). Pasaulio reitingo viršūnėje – Singapūras (nepakito ir geriausiai įvertintų valstybių ketvertukas: Honkongas, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė ir JAV), ambicingiausias ekonomines reformas įgyvendinusi valstybė – Kazachstanas (pakilo iš 74 vietos į 59 vietą). Paskutinėje (183 vietoje) – Čadas. Geriausiai iš posovietinių ir pokomunistinių valstybių vertinta Gruzija šiemet pakilo dar vienu laipteliu – yra 12 vietoje ir lenkia į 13 vietą nukritusią Suomiją.
1 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui 2009 ir 2010 metų tyrimą1
| Rodiklio reikšmė |
2010 metais |
2009 metais |
Pokytis* („+“, „–“) |
| Bendras vertinimas |
23 |
26 |
+3 |
| Verslo pradžia |
87 |
98 |
+11 |
| Statybos leidimų išdavimas |
59 |
60 |
+1 |
| Nuosavybės registravimas |
7 |
7 |
0 |
| Kreditų gavimas |
46 |
44 |
– 2 |
| Investuotojų apsauga |
93 |
92 |
– 1 |
| Mokesčių mokėjimas |
44 |
50 |
+6 |
| Užsienio prekyba |
31 |
29 |
– 2 |
| Sutarčių sudarymas |
17 |
16 |
– 1 |
| Verslo nutraukimas |
39 |
36 |
– 3 |
* „+“ – geresni rodikliai, „–“ – blogesni rodikliai
Šaltinis – Pasaulio bankas (World Bank 2011)
__________________
1 Einamieji metai atspindimi kitų kalendorinių metų ataskaitoje (pavyzdžiui, 2010 metų rezultatai – „Doing Business“ 2011 metų ataskaitoje).
Pasaulio konkurencingumo indeksas (Pasaulio ekonomikos forumas)
Pagal Pasaulio konkurencingumo 2010–2011 metų indeksą Lietuva yra surinkusi 4,4 balo iš maksimalių 7 balų, įvertinta 47-ąja vieta iš 139 vertintų valstybių. Lietuvos vertinimas pagerėjo po dvejų iš eilės metų blogėjusio vertinimo. Palyginti su praeitais metais, Lietuvos vertinimas pagerėjo 6 pozicijomis, tačiau konkurencingumo požiūriu dar nepasiekė 2008 ar 2007 metų lygio.
Tokį vertinimą lėmė pagerėjusi padėtis daugelyje sričių. Kaip ir praeitais metais geriausiai tarp kitų valstybių vertinamos Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros sritys. Lietuva daugiau nei kitos valstybės pažengė verslo plėtros ir naujovių diegimo srityse. Prasčiausiai įvertinta Lietuvos finansų rinkos plėtra ir rinkos dydis, taigi šie rodikliai prastėja toliau (atitinkamai 89 ir 77 vietos). Jeigu Lietuvos konkurencingumo vertinimą lygintume su Latvija ir Estija, matyti, kad Lietuva vertinama geriau už Latviją (70 vieta, rodiklis toliau prastėja nuo 2006 metų), tačiau blogiau už Estiją (33 vieta). Pagal pasaulio konkurencingumo 2010–2011 metų indeksą Lietuva lenkia Latviją 23 pozicijomis, tačiau nuo Estijos atsilieka 14 pozicijų.
1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio valstybių reitingas pagal pasaulio konkurencingumo 2005–2010 metų indeksą
Šaltinis – Statistikos departamentas
Remiantis Pasaulio konkurencingumo indekso vertinimais, valstybės skirstomos pagal ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 metų Lietuva priskirta valstybėms, kuriose ekonomika grindžiama našumu, nuo 2009 metų kaip ir Latvija ir Estija – valstybėms, pereinančioms į inovacijomis grindžiamą (žinių) ekonomiką.
Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimas
(„IMD World Competitiveness Yearbook“ 2010)
Pagal šį tyrimą 2010 metais Lietuva buvo 43 vietoje tarp 58 valstybių, taigi iš 31 vietos smuko 12 pozicijų, kadangi 21 pozicija suprastėjo ekonominės veiklos, 9 pozicijomis – valdžios efektyvumo, 6 pozicijomis – verslo efektyvumo, viena pozicija – infrastruktūros vertinimas. Didesnį nuosmukį už Lietuvą patyrė Slovakija (49 vieta), Slovėnija (52 vieta), Bulgarija (53 vieta) ir Rumunija (54 vieta). Konkurencingiausiais pasaulyje pripažinti Singapūras ir Honkongas, kurie iš lyderių pirmą kartą išstūmė JAV. Pirmajame konkurencingiausių valstybių dešimtuke ir toliau Šveicarija, Australija, Švedija, Kanada, Norvegija, Malaizija, dešimtuko naujokas – Taivanas. Palyginti su praėjusiais metais, tarp pirmaujančių nebeliko Danijos ir Suomijos. Latvija į 58 valstybių reitingą neįtraukta.
IMD konkurencingumo tyrimas parodė, kad per metus labiausiai pagerėjo Lietuvos einamosios sąskaitos balanso, infliacijos pokyčių, skatinimo priemonių užsienio investuotojams vertinimas, padaugėjo Lietuvos investicijų užsienyje.
Įmonių vadovų apklausa parodė, kad teigiamai vertinami Vyriausybės politikos pokyčiai, įgyvendinamų sprendimų efektyvumas, gebėjimas keisti politiką, atsižvelgiant į ekonomines permainas. Be to, teigiama, kad protekcionizmo politika nesudaro kliūčių verslui, palankiau vertinamas verslo ir darbo jėgos apmokestinimo lygis.
Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimas rodo, kad pagal dirbančių moterų skaičių (2 vieta), vieno darbuotojo sąnaudas gamyboje (2 vieta), trumpalaikių palūkanų dydį (3 vieta), komunikacijos technologijų atitiktį verslo poreikiams (3 vieta) ir mobiliųjų telefonų vartotojų skaičių (4 vieta) Lietuva tarp pirmaujančiųjų. IMD konkurencingumo tyrimas, kurį kasmet atlieka Šveicarijos tarptautinis vadybos institutas, pagrįstas 329 kriterijų, iš kurių du trečdaliai – statistinė informacija ir trečdalis – įmonių vadovų nuomonė, vertinimu.
Korupcijos suvokimo indeksas („Transparency International“ 2010 – (TI)
Pagal 2010 metų TI tyrimo duomenis Lietuvai skirti 5 balai ir 46 vieta iš 178 valstybių. Palyginti su 2009 metais, korupcijos suvokimo indeksas padidėjo 0,1 balo ir pakilo 6 vietomis (2009 metais skirta 52 vieta).
2 pav. Lietuvos korupcijos suvokimo indekso kitimas 2000–2010 metais (balais)
Šaltinis – „Transparency International“
Pagal „Transparency International“ metodiką valstybė, kurioje korupcijos suvokimo indeksas didesnis nei 5, laikoma pažabojusia korupciją. Lietuva 2010 metais įvertinta 5 balais (2009 metais – 4,9, 2008 metais – 4,6 balo), taigi galėtų būti laikoma pažabojusia korupciją valstybe. 2010 metais šioje srityje Lietuva atsilieka nuo Estijos, kurioje korupcijos suvokimo indeksas – 6,5 balo, tačiau lenkia Latviją, kurioje korupcijos suvokimo lygis – 4,3 balo. Absoliutūs lyderiai šioje srityje kaip ir praeitais metais – Danija, Švedija ir Suomija, kuriose šis indeksas – net 9,3 ir 9,2 balo.
2010 metų Lietuvos rezultatai leidžia teigti, kad tarptautiniai ir vietos antikorupcijos ekspertai palankiai vertina Lietuvos įstatymų pokyčius antikorupcijos požiūriu ir valdžios atstovų dėmesį šiai problemai.
Priimti 2010 metais sprendimai gerokai padidino viešųjų pirkimų skaidrumą – reorganizuota Viešųjų pirkimų tarnyba, išplėsta jos kompetencija, sukurta rizikos valdymo sistema, padedanti nustatyti rizikingus pirkimus. Pirmą kartą pradėti nuodugniai tikrinti valstybės tarnautojai, tikrintos jų pajamų ir turto deklaracijos, nagrinėta, ar jų turimas turtas atitinka gaunamas pajamas. Mažinti korupcijos apraiškų turėtų padėti Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, ketinimas vaistinius preparatus pirkti centralizuotai. Dar būtina baigti rengti kovos su korupcija labiausiai jos pažeistose srityse – viešųjų pirkimų, policijos, sveikatos apsaugos – įgyvendinimo planus.
Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionalinė aplinka
Lietuvos konkurencingumas glaudžiai susijęs su palankesne verslui aplinka (išsamesnė informacija pateikta Vyriausybės ataskaitos X dalyje „Verslas, inovacijos, investicijos“), su verslo gebėjimu kurti didelę pridėtinę vertę, komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, kurti inovatyvius produktus ir paslaugas. Lietuva turi lygiuotis į valstybes, kurių ekonomika pagrįsta aukštųjų technologijų ir inovacijų plėtra. Inovacijos – vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių paspartinti Lietuvos ūkio plėtrą.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių Lietuvos inovacinės veiklos atsilikimą nuo kitų ES valstybių narių inovacinės veiklos, – vis dar per mažas MTEP finansavimas. MTEP darbams 2009 metais skirta 765 mln. litų. Palyginti su 2008 metais, šios srities išlaidos sumažėjo 14,1 procento, tačiau, palyginti su šalies BVP, MTEP išlaidos padidėjo nuo 0,8 iki 0,84 procento. Tam įtakos turėjo labiau nei MTEP išlaidos smukęs BVP. Pagal išlaidų MTEP santykį su BVP Lietuva 2009 metais lenkė Bulgariją, Kiprą, Latviją, Maltą, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją.
Lietuvoje valdžios sektoriaus MTEP išlaidų kartu su aukštojo mokslo išlaidomis lygis (2009 metais – 0,64 procento BVP) artimas ES valstybių vidurkiui, tačiau verslo investicijų į MTEP lygis vis dar žemas (2009 metais – 0,2 procento BVP). Eurostato duomenimis, 2009 metais ES valstybių narių MTEP išlaidų vidurkis siekė 2,01 procento BVP, iš kurių 1,25 procento BVP buvo verslo sektoriaus išlaidos.
3 pav. MTEP išlaidos 2009 metais (BVP procentais)
Šaltinis – Eurostatas
Didžiausią MTEP išlaidų dalį Lietuvoje 2009 metais kaip ir ankstesniais metais pagal finansavimo šaltinius sudarė valdžios lėšos – 53,9 procento, verslo įmonių lėšos sudarė 21 procentą, užsienio lėšos – 13,1 procento, aukštojo mokslo lėšos – 11,6 procento. Palyginti su 2008 metais, verslo įmonių investicijos į MTEP sumažėjo 15,6 procento, valdžios sektoriaus – 16,6 procento. Tačiau 38,3 procento, palyginti su ankstesniais metais, išaugo aukštojo mokslo sektoriaus MTEP išlaidos.
Kaip ir ankstesniais metais didžiausią MTEP išlaidų dalį sudarė taikomųjų mokslinių tyrimų išlaidos – 36,2 procento, fundamentinių tyrimų – 35,2 procento, technologinės plėtros – 28,6 procento.
Analizuojant pagal ekonominės veiklos rūšis, 2009 metais daugiausia MTEP išlaidų verslo įmonių sektoriuje patyrė apdirbamoji pramonė (54,5 procento visų išlaidų), finansinė ir draudimo veikla (20,1 procento), žmonių sveikatos priežiūros veikla (7,9 procento), informacija ir ryšiai (6,2 procento). Iš apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia MTEP išlaidų 2009 metais teko medienos ir medienos gaminių gamybai (15,4 procento), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai (13,7 procento), metalo gaminių gamybai (13 procentų).
4 pav. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 metais (mln. litų)
Šaltinis – Statistikos departamentas
Pažymėtina, kad kuriant kūrybinę ir dinamišką visuomenę svarbu tai, jog Lietuvoje yra daugiau nei 40 procentų aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, o daugiau nei 55 procentai tyrėjų yra jaunesni nei 45 metų.
|
|
|
| 25–34 metų |
30–34 metų |
5 pav. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pasiskirstymas pagal amžių, procentais
Šaltinis – Eurostatas
Intelektinės nuosavybės kūrimas
Lietuva pagal intelektinės nuosavybės kūrimo rodiklius smarkiai atsilieka nuo daugumos ES valstybių. Europos Bendrijų statistikos biuro duomenimis, Lietuvoje 2007 metais 1 mln. gyventojų teko 2,4 Europos patentų paraiškos, o ES valstybių vidurkis – 116,54, Latvijos – 8,4, Estijos – 17,42 paraiškos. Siekiant paskatinti saugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu, fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama Europos patentui ir patentui pagal Patentinės kooperacijos sutartį įsigyti. Ūkio ministro 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-893 skirta 717,9 tūkst. litų parama 43 patentavimo projektams remti. 2009 metais paremtas 41 patentavimo projektas (812 tūkst. litų).
Siekiant sukurti modernią didelės pridėtinės vertės ekonomiką, 2010 metais patvirtinta Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija, kurios tikslas – kurti kūrybingą visuomenę ir sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas.
2010 metais įdiegta inovacinių čekių schema, kurios tikslas – didinti įmonių, kurios plėtoja inovacinę veiklą naudodamosi mokslinių tyrimų rezultatais, ir užtikrinti glaudų verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Išduoti 86 inovaciniai čekiai už 975 tūkst. litų, 115 tūkst. litų įmonės finansavo savo lėšomis.
Kiti šalies ūkio konkurencingumo sėkmės pokyčiai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių pokyčiai
| Rodikliai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
| 1. Makroekonominės aplinkos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| BVP, tenkantis vienam gyventojui, perkamosios galios standartais |
11 900 |
13 100 |
14 800 |
15 600 |
12 500* |
|
| Darbo našumas – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais (galiojusiomis kainomis) |
23,8 |
27,1 |
30,8 |
34,5 |
31,3 |
|
| Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais |
1 276,2 |
1 495,7 |
1 802,4 |
2 152 |
2 056 |
1990* |
| Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100) |
54,8 |
57,3 |
60 |
64,7 |
67,8* |
|
| Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais |
2,7 |
3,8 |
5,8 |
11,1 |
4,2 |
1,2 |
| Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais |
33,2 |
34,9 |
36 |
28,7** |
36,8* |
37,1* |
| 2. Užimtumo rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Užimtumo lygis (15–64 metų asmenų), procentais. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis išreikštas procentais |
62,6 |
63,6 |
64,9 |
64,3 |
60,1 |
57,8 |
| Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) |
6 |
4,9 |
5,3 |
4,9 |
4,5 |
|
| 3. Inovacijų ir mokslinių tyrimų rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, procentais. Rodiklis parodo, kokia dalis BVP skiriama mokslo tiriamajai veiklai |
0,75 |
0,79 |
0,81 |
0,8 |
|
|
| Visų MTTP išlaidų dalis, kurią sudaro verslo įmonių lėšos, procentais |
20,8 |
26,2 |
24,5 |
21,4 |
21 |
|
| Visų MTTP išlaidų dalis, kurią sudaro valdžios lėšos, procentais |
62,7 |
53,6 |
47,9 |
55,6 |
53,9 |
|
| Tyrėjų 1 000 darbo jėgos |
7,4 |
7,6 |
8,35 |
8,37 |
8,43 |
|
| JAV patentų ir prekių ženklų (USPTO) tarnybai pateiktų paraiškų skaičius 1 000 000 gyventojų |
|
|
|
|
|
|
| Europos patentų (EPO) biurui pateiktų paraiškų 1 000 000 gyventojų |
2,6 |
2,8 |
2,4 |
|
|
|
| Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba, 100 gyventojų |
5 |
8,4 |
12,7 |
16,1 |
18,2 |
19 |
| 4. Pramonės ir verslo aplinkos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Aukštųjų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais |
3,2 |
4,7 |
7,7*** |
6,8*** |
6,1*** |
|
| Verslumo lygis – įmonių skaičius 1 000 gyventojų (metų pabaigoje) |
17 |
18 |
19 |
20 |
19 |
|
| Verslumo lygis – fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius 1 000 gyventojų (metų pabaigoje) |
21 |
24 |
34 |
36 |
37 |
|
| Galutinės energijos intensyvumas, tne/mln. litų BVP |
67,5 |
66,4 |
63,6 |
60,4** |
63,7* |
|
| 5. Žemės ūkio rodiklis |
|
|
|
|
|
|
| Visų užimtųjų dalis, kurią sudaro užimtieji žemės ūkyje, procentais |
14 |
12,4 |
10,4 |
7,9 |
9,2 |
9 |
| 6. Sveikatos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimo gyvenimo trukmė) |
71,3 |
71,1 |
70,9 |
71,9 |
73,1 |
|
| Kūdikių mirtingumas (1 000 gimusių gyvų) |
6,9 |
6,8 |
5,9 |
5 |
5 |
|
| 7. Transporto rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Pridėtinės vertės dalis, tenkanti transportui, sandėliavimui ir ryšiams, procentais |
12,7 |
12,7 |
12,8 |
12,2** |
13,8* |
|
| Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
6,1 |
6,4 |
6 |
6,1 |
5,7* |
6,7* |
| 8. Aplinkos būklės rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu / mln. litų BVP** |
0,319 |
0,287 |
0,258 |
0,218** |
|
|
| Susidarantis gamybinių atliekų kiekis tūkst. tonų / mln. litų BVP** |
58,7 |
52,1 |
44,8 |
39,8** |
42* |
|
| 9. Užsienio prekybos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
| Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
57,5 |
59 |
54 |
59,8** |
54,5* |
68,7* |
| Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos įmonių parduota ne Lietuvos rinkai produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos įmonių parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, procentais (EVRK 2 red.)** |
53,2 |
51,6 |
52,9 |
54,2 |
55,7 |
59,6 |
* Išankstiniai duomenys
** Patikslinti duomenys
*** Statistikos departamento skaičiavimai
Šaltinis – Statistikos departamentas
Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 patvirtinti 9 žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbūs ekonominiai projektai.
Mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros ir MTEP bazės atnaujinimas ir plėtra (pagal parengtą programą)
Siekiant gerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir atitiktį jų veiklos uždaviniams – formuoti kolegijų infrastruktūros gerinimo prioritetines kryptis, 2010 metais su Lietuvos kolegijomis pasirašyta 15 projektų finansavimo ir administravimo sutarčių. Pagal priemonę „Kolegijų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“ pasirašytos 9 projektų finansavimo ir administravimo sutartys, pagal kurias 8 valstybinių kolegijų infrastruktūrai atnaujinti ir studijų įrangai įsigyti paskirstyta daugiau nei 55 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų, o pagal priemonę „Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms“ pasirašytos dar 6 sutartys ir paskirstyta daugiau nei 21 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.
2010 metais patvirtinti 2 valstybės projektų sąrašai, pagal kuriuos 140,7 mln. litų paskirstyta 10 Lietuvos universitetų projektų, kurių tikslas – optimizuoti universitetus ir tobulinti studijų infrastruktūrą. Pirmoji sutartis su vienu iš šiuose valstybės sąrašuose esančių projektų pareiškėju – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu – pasirašyta 2010 metų gruodžio mėnesį. Sutartis su kitais pareiškėjais tikimasi pasirašyti iki 2011 metų I pusmečio pabaigos.
Mokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas
Lietuva turi išsamų mokymąsi visą gyvenimą aprėpiantį dokumentą – Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas. Pagrindiniai jų įgyvendinimo rezultatai 2010 metais apžvelgti XVII skyriuje. Įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, siekiama plėtoti švietimo paslaugas profesinio mokymo ir suaugusiųjų tęstinio mokymo srityse. Pagal šią strategiją vykdomi keli projektai.
Nuo 2010 m. kovo 22 d. įgyvendinamas 2 metų trukmės ES remiamas projektas „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“, kurio tikslas – visapusiška suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra, orientuota į bendrųjų kompetencijų suaugusiesiems suteikimą, suaugusiųjų švietimo institucijų vadovų ir mokytojų gebėjimų ugdymą, inovatyvaus suaugusiųjų švietimo turinio kūrimą ir diegimą, informavimo bei stebėsenos sistemos diegimą ir kita. Tiesioginę projekto tikslinę grupę sudaro apie 2 000 asmenų – besimokantys suaugusieji, suaugusiųjų švietimo įstaigų vadovai, andragogai. Projektui finansuoti skirta 6,7 mln. litų.
Įgyvendinant projektą, 2010 metais parengta 11 suaugusiųjų mokymo (-si) modulių, skirtų suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms ir andragogų (suaugusiųjų mokytojų) kvalifikacijai tobulinti; sukurtas ir palaikomas informacinis portalas www.suaugusiujusvietimas.lt; adaptuoti 9 suaugusiųjų mokymo (-si) moduliai, skirti suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms ir andragogų kvalifikacijai tobulinti; atlikti 3 sociologiniai tyrimai, skirti suaugusiųjų švietimo poreikiams ištirti, išleista informacinė medžiaga, atlikti kiti darbai.
Įgyvendinant 2009 metais pradėtą projektą „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas“, suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu steigiami universalūs daugiafunkciai centrai. 2011 metų vasario mėnesio duomenimis, rekonstravimo ar remonto darbai atlikti 8 institucijose, kitose baigiami atlikti. Iš viso numatoma renovuoti, aprūpinti baldais ir įranga 18 suaugusiųjų švietimo institucijų ir tam skirti 10,3 mln. litų. Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas visų lygių švietimo prieinamumas, didinama teikiamų paslaugų aprėptis. Atnaujinta infrastruktūra leis turėti šiuolaikinius poreikius atitinkančią mokymosi visą gyvenimą aplinką ir mokymuisi naudoti šiuolaikines informacines komunikacijos technologijas.
2010 metais pradėtas įgyvendinti projektas „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, kurio tikslas – sudaryti galimybę suaugusiems šalies gyventojams elektroniniu būdu gauti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugas – sukurti suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugyklą. 2010 metais atlikti techninės, programinės įrangos ir paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemai veikti, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimai. Iki 2012 metų pabaigos numatoma suskaitmeninti 500 mokymo programų, užtikrinti mokymo medžiagos prieinamumą viešai internetu, saugykloje kaupti duomenis apie suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų tinklą (300–400 institucijų). Projektui įgyvendinti skirta 13,3 mln. litų.
Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas
Siekiant sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, spartinti žinių visuomenės kūrimą ir stiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, 2010 metais buvo įgyvendinami visi 14 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų, kurių vertė – 828,6 mln. litų. Pagal šiuos projektus šalies mokslo ir studijų institucijose bus sukurtos naujos ar išplėstos esamos laboratorijos. Dauguma šių laboratorijų bus atviros prieigos – jose esančia įranga pagal tam tikras taisykles galės naudotis visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Iš tarptautinių inovacijų ir technologijų plėtros ekspertų sudaryta Slėnių stebėsenos grupė. Pagal priemonę „Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas“ 2010 metais pradėta įgyvendinti 10 nacionalinių kompleksinių programų projektų, kurių vertė – 75,7 mln. litų, skirtų viešajai, technologinei ir informacinei MTEP infrastruktūrai kurti ir atnaujinti mokslui imliuose ūkio subsektoriuose.
Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo kūrimas finansuojamas pagal priemonę „Inogeb LT-2“, kuriai įgyvendinti skirta 99,2 mln. litų. Įgyvendinant šią priemonę, iki 2010 metų pabaigos gautos 5 paraiškos, kuriose prašoma finansavimo suma – 71,98 mln. litų. Šiuo metu gautos paraiškos vertinamos.
Rizikos kapitalo priemonės
Lietuvai, išgyvenančiai finansų krizę, svarbiausia buvo skatinti ekonomikos plėtrą, o tam būtina pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Paprastai šios veiklos imasi rizikos kapitalo fondai, kurie ir prisideda prie papildomų privačių investicijų pritraukimo, tačiau tam reikia užtikrinti palankias rizikos kapitalo plėtros sąlygas šalies rinkoje. Skatinti rizikos kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje – vienas iš prioritetinių valdžios tikslų. Rizikos ir privataus kapitalo fondų indėlis į šalies ekonomiką – naujų darbo vietų kūrimas, naujų ūkio šakų, kurios kuria didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, finansavimas, naujų inovatyvių verslo idėjų plėtra ir komercinimas. Rizikos kapitalo priemonės lemia ir verslumo skatinimo plėtrą Lietuvoje.
JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonei „Rizikos kapitalo fondai“ įgyvendinti skirta 96,678 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. Pagal šią priemonę 2010 m. balandžio 23 d. pasirašyta sutartis su „BaltCap“, o 2010 m. birželio 1 d. – su „LitCapital Asset Management“. Pagal šias sutartis įsteigti 2 rizikos kapitalo fondai, į kuriuos numatoma pritraukti ne mažiau kaip 30 procentų privačių investuotojų lėšų. Fondai gyvuos 10 metų, šį terminą bus galima pratęsti dar 2 metams. Rizikos kapitalo valdymo įmonės įpareigotos per 4–5 metus atlikti pradines investicijas į įmonių kapitalą. Rizikos kapitalo fondų investicijos skirtos didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms.
Kitai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Bendrai investuojantis fondas (verslo angelai)“ įgyvendinti skirta 27,6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. 2010 m. sausio 21 d. įsteigtas „Verslo angelų“ fondas I, kurio valdytojai – uždarosios akcinės bendrovės „MES Invest“ ir „Strata konsorciumas“. Investicijos į įmonės kapitalą dydis – ne daugiau kaip 45 procentai iš ES struktūrinių fondų ir ne mažiau kaip 55 procentai iš privačių investicijų, iš kurių bent 5 procentus turi investuoti pats valdytojas, o kitą dalį – privatus investuotojas „verslo angelas“. Per 2010 metus „Verslo angelų“ fondas I kartu su privačiais investuotojais „verslo angelais“ į 3 įmones investavo 2,02 mln. litų.
Protų susigrąžinimo ir pritraukimo iš kitų valstybių programos parengimas (numačius kiekybinius rodiklius) ir įgyvendinimas
Parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo 2011–2012 metų programa, kurioje daug dėmesio skiriama lietuvių, gyvenančių užsienyje, raginimui studijuoti Lietuvoje, numatomos tolesnės priemonės, skatinančios užsieniečius studijuoti Lietuvoje: plėsti valstybines paskolas tarptautinėms studijoms, supaprastinti atvykimo užsienio studentams ir dėstytojams sąlygas.
Skirtos mokslo premijos lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje. 2010 metais Premijų skyrimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad konkursui pateikti ypač reikšmingi moksliniai darbai, paskyrė ne 3, o 4 premijas po 13 tūkst. litų už tarptautinio lygio pasiekimus ir indėlį į Lietuvos mokslą.
Investicijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas, pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Alytuje ir kitur) įrengimas ir laisvųjų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) plėtra
Gerinant Lietuvos investicinę aplinką ir kuriant veiksmingą tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma skirtą ilgalaikei šalies ūkio plėtrai, ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei, 2010 metais daug dėmesio skirta Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programoje nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Įgyvendindama Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programą, Ūkio ministerija kartu su kitomis šią programą įgyvendinančiomis institucijomis vykdė priemones, gerinančias Lietuvos įvaizdį, kūrė ir tobulino investicijų skatinimo priemonių sistemą, kūrė verslui palankią mokestinę sistemą, kūrė ir plėtojo pramoninių parkų tinklą, siekė spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesą.
Tobulintos esamos investicijų pritraukimo priemonės – 2010 metais rengta nauja Investicijų pritraukimo 2011–2019 metais plėtros programa, kurios tikslas – pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos Respubliką – gerinti Lietuvos Respublikos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo sistemą, skirtą ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, ekonomikos augimui skatinti ir visuomenės gerovei didinti. Daugiausia dėmesio programoje numatoma skirti investicijoms į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius.
2010 metais supaprastinta specialių investicijoms pritraukti skirtų priemonių, kad potencialiam investuotojui galima būtų padengti dalį investicijų projekto ir reikiamo personalo mokymo ar perkvalifikavimo išlaidų, taikymo tvarka, patikslinti dokumentai, skirti pramoninių parkų infrastruktūrai įrengti ES struktūrinės paramos lėšomis (valstybės planuojamų projektų sąrašas, projektų finansavimo sąlygų aprašas, kvietimo teikti paraiškas dokumentai ir kiti), kurių pagrindu numatyta koncentruotai finansuoti 4 pramoninių parkų (Alytaus, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių) ir 2 laisvųjų ekonominių zonų (Kauno ir Klaipėdos) infrastruktūros projektus. Įgyvendinus pramoninių parkų plėtros projektus, bus padėti verslo konkurencingumo ir produktyvumo didinimo pagrindai.
Pramoninių parkų infrastruktūros įrengimo valstybės projektai finansuojami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ priemonę „Invest LT“. Pagal šią priemonę numatyta paskirstyti 152,63 mln. litų Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybių projektams, įgyvendinamiems pramoniniuose parkuose ir laisvosiose ekonominėse zonose. Iki 2010 metų pabaigos gauta 14 paraiškų įrengti inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų, ryšių) ir susisiekimo komunikacijas už 142,26 mln. litų, su projektų vykdytojais – savivaldybių administracijomis ir laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovėmis – sudaryta 10 sutarčių, pagal kurias paskirstyti 107 mln. litų (70,1 procento numatytų lėšų). Iš ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (bendrojo finansavimo) iki 2010 metų pabaigos išmokėta 38,4 mln. litų, iš jų 29,27 mln. litų (76,2 procento visų lėšų) išmokėta 2010 metais. Įgyvendinus pagal šią priemonę projektus, bus įrengta 212 hektarų naudingojo ploto Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija, 158,5 hektaro naudingojo ploto Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorija, Alytaus pramoniniame parke įrengta 17, Kėdainių pramoniniame parke – 6, Šiaulių pramoniniame parke – 40 ir Panevėžio pramoniniame parke – 11 sklypų investuotojams.
2009 metais pradėti Vyriausybės ir Ūkio ministerijos darbai, skirti pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, ypač į paslaugų ir gamybos sektorius, sukuriančius didelę pridėtinę vertę, davė rezultatą – Lietuvoje nusprendė investuoti JAV informacijos technologijų bendrovė IBM, vienas didžiausių Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“, pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė „Western Union“ ir kitos. Sudaryti susitarimai, įgyvendinant valstybei svarbius projektus. Į valstybės planuojamų projektų, finansuojamų pagal priemonę „Invest LT+“, sąrašą įtraukta 10 projektų, kurių preliminari vertė – daugiau kaip 101 mln. litų. Pagal šiuos projektus, planuojamus pradėti įgyvendinti 2010–2011 metais, numatoma pritraukti apie 80 mln. litų investuotojų lėšų, sukurti apie 1 080 naujų darbo vietų. Į sąrašą įtraukti „Western Union“ paslaugų centro steigimo Lietuvoje, „SCT Lubricants“ oro filtrų gamybinės bazės įrengimo Klaipėdoje, „Euromonitor International – Eastern Europe“ rinkos tyrimų ir strateginės veiklos analizės pajėgumų plėtros ir kiti projektai. Pasaulinėje tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje fdimarkets.com 2010 metais pateikti 42 nauji investicijų į Lietuvą iš 39 valstybių projektai, tai yra 41,3 procento daugiau nei 2009 metais. Lietuvoje investuoti ketino Airijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Latvijos, Vokietijos, JAV, Estijos, Vengrijos ir kitų valstybių investuotojai, tokie kaip „RyanAir“„Barclays Bank“, „TeliaSonera“, „Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)“„AirBaltic“, „Auriga“, „Estonian Air“.
Kompleksinių programų, skirtų konkrečios MTEP srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai ir specialistų rengimui užtikrinti, įgyvendinimas
Įgyvendinant 2010 metais Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, pasirašytos 25 projektų finansavimo ir administravimo sutartys, kurių vertė – 232,4 mln. litų. Vykdomi projektai prisidės prie Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, pagal 12 nacionalinių kompleksinių programų bus sukurtos (arba atnaujintos) ir įgyvendintos I ir II pakopų studijų programos, taip pat finansuojamos papildomos studentų praktikos ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas. Bus sukurti mokslinių tyrimų centrai, sukurtos, atnaujintos ir (arba) įranga aprūpintos laboratorijos (auditorijos).
Plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtra Lietuvos kaimiškosiose vietovėse
Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“. Projekto tikslas – sudaryti galimybę gyventojams, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms ir verslo organizacijoms šalies kaimiškųjų vietovių teritorijose naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
Numatoma, kad įgyvendinus projektą 98 procentai šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo konkurencinė aplinka, o pagrindiniai žinių centrai šiose vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų.
Įgyvendinant projektą, iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš visų numatytų 4 809 kilometrų ilgio šviesolaidinių kabelių linijų suprojektuota 3 090 kilometrų (64 procentai), gauti statybos leidimai tiesti 2 836 kilometrus (59 procentai), vykdomi statybos darbai, skirti tiesti 2 203 kilometrus (46 procentai) šviesolaidinių kabelių linijų.
6 pav. Vykdomi šviesolaidinių kabelių linijų darbai
Sparčiausiai šių linijų klojimo darbai per ataskaitinį laikotarpį vykdyti Kauno ir Marijampolės apskrityse – čia suprojektuota apie 70 procentų (717 kilometrų) visų šių apskričių teritorijose numatytų pakloti šviesolaidinių kabelių linijų (1 022 kilometrai), gauti apie 65 procentų (667 kilometrų) statybos leidimai, vykdoma apie 60 procentų (613 kilometrų) visų numatytų linijų statybos darbų. Kituose regionuose šie statybos darbai atliekami pagal numatytus grafikus.
Per 2010 metus viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendindama projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, suteikė ryšio operatoriams 266 naujas ryšio paslaugas, iš jų 45 paslaugos teikiamos šviesolaidinio kabelio skaidulomis (atstumas – 278,8 kilometro) ir 221 duomenų srauto perdavimo 100Mb/s sparta paslauga.
2010 metų pabaigoje viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ ryšio operatoriams teikė 1 375 ryšio paslaugas, iš jų 514 paslaugų, teikiamų šviesolaidinio kabelio skaidulomis (atstumas – 3 539,8 kilometro), ir 861 duomenų srauto perdavimo 100Mb/s sparta paslauga. Per 2010 metus dirbta su 32 interneto paslaugų teikėjais (32 ryšio paslaugų teikimo sutartys). Be to, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ su savivaldybių administracijomis buvo sudariusi 5 mokymo įstaigų prijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklų sutartis.
II. LIETUVOS 2007–2013 Metų ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
Atsižvelgiant į socialinės-ekonominės būklės pokyčius, 2010 metais persvarstyti kai kurie ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetai ir atitinkamai pakeistos Žmogiškųjų išteklių plėtros programa ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Siekiant mažinti ekonominiu sunkmečiu didėjantį nedarbą, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyta didinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimą (papildomai skirta 150 mln. litų). Patikslintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ poskirsnio „Oro kokybės gerinimas“ aprašymas – atsisakyta nuostatų, susijusių su išmetamų į orą teršalų valymo įrangos diegimu didžiuosiuose energetikos objektuose, o tam skirtomis lėšomis numatyta finansuoti kitas oro kokybės gerinimo, tai yra švaraus transporto sistemos diegimo, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijos gamybai, priemones.
ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimas
Pasibaigus ketvirtiesiems 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo metams, įgyvendinamiems projektams, kurių 2010 m. gruodžio 31 d. buvo beveik 4 000, paskirstyta 15 mlrd. litų (arba 64 procentai 2007–2013 metų programavimo laikotarpio ES fondų lėšų), o projektų vykdytojams išmokėta 6,8 mlrd. litų (arba 29 procentai minėtų fondų lėšų).
7 pav. Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų panaudojimo strategijos įgyvendinimas iki 2010 m. gruodžio 31 d. (mlrd. litų)
Šaltinis – Finansų ministerija
Didžioji dalis ES fondų lėšų 2010 metais išmokėta įgyvendinamiems verslo aplinkos gerinimo, informacinės visuomenės plėtros, sveikatos apsaugos, transporto, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, turizmo, vandentvarkos, užimtumo, aplinkos tvarkymo projektams įgyvendinti – 2,7 mlrd. litų, arba 79 procentai 2010 metų projektų vykdytojams išmokėtų ES lėšų. Derėtų pažymėti, kad ES fondų lėšų panaudojimo tempai nuolat spartėja: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 5 kartus, o 2010 metais, palyginti su 2009 metais, – 1,2 karto. Lėšų panaudojimui 2009 metais daugiausia įtakos turėjo finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas, kai įsteigti fondai smulkiajam ir vidutiniam verslui remti (JEREMIE iniciatyva), būstui renovuoti (JESSICA) ir į juos pervesta daug ES fondų lėšų. Projektai, kuriems skirtos lėšos panaudojamos tik tada, kai atliekami statybos darbai, įsigyjama įranga, surengiami mokymo renginiai ir atliekama kitokia numatyta veikla, dar tik pradėti įgyvendinti. Tokių projektų įgyvendinimas 2010 metais gerokai paspartėjo – be finansų inžinerijos priemonių, įprastiems projektams įgyvendinti 2010 metais išmokėta beveik 2 kartus daugiau lėšų nei 2009 metais.
Pasirengimas panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą
2010 metais toliau rengtasi administruoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą – Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl komisijos 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo ir atsakomybės už pasirengimą panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą paskirstymo“ sudaryta komisija 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos klausimams spręsti. Pagrindinės komisijos funkcijos – svarstyti Finansų ministerijos kartu su kitomis atsakingomis institucijomis parengtus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo valstybės ilgalaikiams ir vidutinės trukmės prioritetams finansuoti, Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos programavimo dokumentų projektus, teisės aktų, reglamentuojančių 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvos Respublikoje, projektus, jiems pritarti arba prireikus teikti Finansų ministerijai pasiūlymus dėl jų tobulinimo.
Finansų ministerija 2010 metais dalyvavo ES lygio diskusijose apie 2014–2020 metų ES sanglaudos politiką: Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato sukurtos aukšto lygio darbo grupės diskusijose apie ES sanglaudos politikos ateitį po 2013 metų ir Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato sukurtos ad hoc darbo grupės diskusijose apie Europos socialinio fondo ateitį.
Europos Komisijai 2010 m. lapkričio 9 d. paskelbus Penktąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą, 2010 metų lapkritį – 2011 metų sausį vyko Finansų ministerijos inicijuotos viešosios diskusijos su valstybės institucijų, socialinių, ekonominių ir kitų partnerių atstovais apie šioje ataskaitoje pateiktus klausimus dėl ES sanglaudos politikos ateities po 2013 metų. Viešųjų diskusijų rezultatai 2011 m. sausio 27 d. pateikti Europos Komisijai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 metų veiklos ataskaitos
3 priedas
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2010 METŲ ATASKAITA
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės ataskaitos dalį.
I. NACIONALINIO SAUGUMO RIZIKOS VEIKSNIAI
Geostrateginė aplinka
Lietuvos padėtis tarptautinėje erdvėje 2010 metais išliko stabili. Pakitimų, kurie stipriai paveiktų Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį, išorinėje aplinkoje neįvyko. Tai lėmė priklausymas NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai), Europos Sąjungai (toliau – ES) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, draugiški tarpvalstybiniai santykiai, ypač su kaimynėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės Europos valstybėmis. Lietuvai svarbu, kad Estija įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, prisijungė prie euro zonos.
Teigiamą poveikį darė pasaulinės ekonomikos stabilizacija ir eksporto rinkų atsigavimas.
Tačiau politiniai procesai kaimyninėje Baltarusijoje kelia tam tikrą nerimą, juos būtina stebėti ir toliau analizuoti. Demokratinių procesų sąstingis Baltarusijoje ir po prezidento rinkimų sustiprėjęs politinių oponentų persekiojimas pristabdė šios šalies santykių su ES ir JAV normalizavimą. Didėjo Baltarusijos tarptautinė izoliacija ir politinė, ekonominė ir karinė priklausomybė nuo Rusijos.
Lenkija vis dar labai svarbi Lietuvos partnerė. Geri kaimyniški santykiai su Lenkija svarbūs abiem valstybėms, ir istorija tai tik patvirtina. Tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turėtų labiau įsiklausyti į viena kitos argumentus. Lenkija rodė suinteresuotumą tęsti strateginius dvišalius ir regioninius projektus (Visagino atominės elektrinės, „LitPol Link“, „Via Baltica“, „Rail Baltica“), taip pat kėlė akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ verslo sąlygų ir lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje klausimus.
Atsargų optimizmą kelia Rusijos pastangos suartėti su Vakarais, tačiau jos veikimo posovietinėje erdvėje principai nesikeitė. Buvo pastebimas siekis didinti įtaką Ukrainoje, Kirgizijoje, Baltarusijoje. Rusija ir toliau naudojo energetinius svertus politiniais tikslais, ypač santykių su kaimyninėmis šalimis srityje. Lietuva susidūrė su „Gazprom“ įmonės spaudimu prieš ES Trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje įgyvendinimą, siekiant užkirsti kelią konkurencijai tarp gamtinių dujų tiekėjų. Buvo spartinami naujų Rusijos branduolinių elektrinių statybos projektai Baltarusijoje ir Kaliningrade, neatsižvelgiant į tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES tobulino savo užsienio ir saugumo politikos instrumentus: buvo paskirta ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė, Catherine Ashton, kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba.
Lietuvai labai svarbūs santykiai su JAV. JAV politikai daugiausia dėmesio skyrė globalių saugumo problemų sprendimui ir platesniam Rusijos įtraukimui, NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, stiprinimui, NATO narių (tarp jų ir Lietuvos) gynybos planų parengimui. Lietuvai labai svarbus padidėjęs šios šalies dėmesys Lietuvos energetinio saugumo stiprinimui, mūsų šalies, kaip patikimos sąjungininkės, įvertinimas sprendžiant globalias saugumo problemas Afganistane ir užtikrinant efektyvų tarptautinėms operacijoms skirtą tranzitą.
2. Vidaus rizikos veiksniai
2.1. Ekonominiai rizikos veiksniai
Pažymėtina, kad 2010 metais matomos teigiamos ekonominių rizikos veiksnių pokyčių tendencijos. Palyginti su 2009 metais, ekonominė rizika labai sumažėjusi. Lietuvos finansų sistema veikė stabiliai, tačiau išliko reikšmingai priklausoma nuo tarptautinių finansų rinkų būklės. Finansinės problemos, kilusios euro zonos valstybėse, padidino finansų rinkų riziką.
Bankų sistema ir toliau priklausoma nuo situacijos Skandinavijos bankų sistemoje, todėl tikėtina, kad padėtis šalies bankiniame sektoriuje bus proporcinga šių šalių finansų rinkų tendencijoms.
2010 metų pradžioje, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, laikinai padidėjo energetinės priklausomybės rizika nacionaliniam saugumui. Turime pripažinti, kad Lietuva tapo labiau priklausoma nuo elektros importo, kurio didžiąją dalį sudaro importas iš valstybių ne ES narių. 2010 metais Lietuva importavo daugiau kaip 62 procentus visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau buvo imtasi veiksmingų priemonių šiai padidėjusiai grėsmei sumažinti – sukurta elektros birža, kuri demonopolizavo elektros rinką.
Elektrą galėtume gaminti vietiniais generavimo pajėgumais, bet šiuo metu elektrą importuoti pigiau, nei gaminti Lietuvoje, todėl dalis elektros energijos ir toliau bus importuojama.
Gamtines dujas Lietuva perka tik iš monopolinio tiekėjo „Gazprom“. Šiuo metu nėra jokių techninių galimybių pasirinkti kitų tiekėjų. Lietuva ėmėsi įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų dujotiekių tinklų atskyrimo nuo gamybos ir prekybos, siekiant sudaryti prielaidas konkurencijai dujų sektoriuje.
Siekiant užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą, buvo vykdomi suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos parengiamieji darbai. Apsispręsta dėl terminalo vietos ir technologijos, o projektą toliau vykdyti pavesta akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“.
Kontrabandos mastas. Ekonominiu sunkmečiu šešėlinė ekonomika išliko opi problema. Iš institucijų veiklos rezultatų matyti didėjantis akcizinių prekių kontrabandos sulaikymo mastas, tačiau legali tabako ir degalų realizacija mažėja, ir tai turi tiesioginę įtaką pajamų iš akcizų surinkimui.
Konstatuotina, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties yra kontrabandinių cigarečių tranzito šalis. Beveik trys ketvirtadaliai sulaikomų cigarečių skirti kitų Europos valstybių juodajai rinkai. Tai daro įtaką ne tik biudžeto pajamų surinkimui, bet ir sukuria terpę organizuoto nusikalstamumo augimui Lietuvoje.
2.2. Socialiniai rizikos veiksniai
Nedarbo lygis. Dėl ekonominio sunkmečio išlieka aukštas nedarbo lygis. 2010 metų antroje pusėje pradėjo mažėti registruotų bedarbių. Didžiausia problema – didelis ilgalaikių bedarbių skaičius ir jų dalies didėjimas, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi.
Socialinė atskirtis. Nerimą kelia tai, kad per 2010 metus socialinės pašalpos gavėjų padaugėjo 1,9 karto.
Ekonominė emigracija. Nevienodas ES valstybių narių ekonominio išsivystymo lygis ir ekonominis sunkmetis lėmė didelį ekonominės emigracijos mastą, jis kelia socialinę riziką ir gali turėti neigiamą įtaką ekonomikos augimui.
2.3. Rizikos veiksniai aplinkai ir gyventojų sveikatai
Didelių rizikos veiksnių pokyčių gyventojų sveikatai nebuvo užfiksuota, iš esmės situacija stabili. Užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kitomis infekcinėmis ligomis sergamumo rodiklis liko nepakitęs.
2.4. Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai
Bendras nusikalstamumo lygis Lietuvoje sumažėjo, 2010 metais užregistruota 6,7 procento mažiau nusikalstamų veikų nei 2009 metais, tačiau organizuotų nusikalstamų grupuočių daromų nusikaltimų daugėja.
Nelegalios migracijos tendencijų pokyčiai pastaraisiais metais maži. Padažnėjo neteisėto valstybės sienos perėjimo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atvejų.
Neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Dėl savo geografinės padėties Lietuva – patogi tranzitinė šalis narkotikų srautams tiek iš Rytų į Vakarus, tiek ir iš Vakarų į Rytus. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda, užregistruota beveik tiek pat, kiek ir 2009 metais.
2010 metais ypač padaugėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų sulaikymo Lietuvos muitinėje atvejų, kai narkotinės medžiagos buvo gabenamos paštu arba pasinaudojant kurjerių tarnybomis. Neišnyksta naujų psichoaktyviųjų medžiagų populiarinimo internetu pavojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Nerimą kelia ir vienos iš populiariausių Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino vartojimo rizika.
Korupciniai nusikaltimai. Pažeidžiamiausios korupcijos požiūriu ir toliau yra šios sritys: viešieji pirkimai; korupcija teisinėje sistemoje, gydymo įstaigose, miestų ir rajonų savivaldybėse (ypač miestų ir rajonų žemėtvarkos skyriuose). Tačiau turime konstatuoti, kad policijos sistemoje pasiekta pažanga kovojant su smulkiąja korupcija.
2.5. Ekologiniai rizikos veiksniai
Potencialiai didžiausi ekologiniai rizikos veiksniai išlieka tie patys, t. y. susiję su Ignalinos atomine elektrine, šalia jos esančia panaudoto branduolinio kuro saugykla, uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla.
2.6. Informacijos apsaugos rizikos veiksniai
Plečiantis elektroninių paslaugų ir interneto skverbčiai, didėja kibernetinių atakų rizika. Išskirtinos trys pagrindinės rizikos: kibernetinės atakos, interneto panaudojimas nusikalstamai veiklai ir nepakankama asmens duomenų apsauga. Tačiau šiose srityse ryškesnių pokyčių 2010 metais Lietuvoje nepastebėta.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI
3. Saugumo aplinkos formavimas
3.1. Narystė NATO
2010 metais buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija, kurioje sustiprinti NATO kolektyvinės gynybos tikslai, kartu numatant NATO uždavinius krizių valdymo ir tarptautinio saugumo kūrimo srityse. 2010 metais NATO skyrė daug dėmesio Baltijos valstybėms: vykdytas atitinkamas karinis planavimas, vykdomos arba planuojamos įvairaus masto ir pobūdžio karinės pratybos.
2010 metais Lietuvos kariai toliau dalyvavo svarbiausiose NATO tarptautinėse operacijose Afganistane ir Irake, tęsė vadovavimą Čagčarano provincijos atkūrimo grupei Afganistano Goro provincijoje, išlaikė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną Afganistano pietuose ir papildomai dislokavo bendrą Lietuvos ir JAV karinį vienetą Gore – Policijos operacinę mokymo ir sąveikos grupę. Buvo tęsiama NATO oro policijos misija Baltijos šalyse.
Lietuva tęsė savo veiklą siekdama įtvirtinti didesnį NATO vaidmenį energetinio saugumo klausimu. 2010 metais buvo įsteigtas Energetinio saugumo centras Lietuvoje. Bus siekiama, kad ilgainiui jis įgytų NATO kompetencijos centro statusą.
3.2. Narystė Europos Sąjungoje
2010 metais Lietuva ir toliau nuosekliai siekė stiprinti Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Daugiausia dėmesio buvo skiriama ES Rytų kaimynystei. Lietuva aktyviai dalyvavo ES pasienio paramos misijoje Moldovos–Ukrainos pasienyje ir pasienio paramos komandoje Gruzijoje, ten siuntė savo ekspertus.
2010 metais Lietuva nuosekliai ir aktyviai siekė, kad Europos kaimynystės politika būtų vienas iš pagrindinių ES prioritetų, ypač daug dėmesio skiriant Baltarusijos ir Ukrainos klausimams, pasisakė už vizų išdavimo supaprastinimą ES kaimynystės valstybių piliečiams.
2010 metais buvo tęsiamas konstruktyvus ir dalykiškas, tačiau principingas bendradarbiavimas su Rusija, aukščiausiu lygiu atnaujinti kontaktai. 2010 metais toliau vykusiose Rusijos stojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) derybose pavyko apginti labai svarbius Lietuvos interesus.
2010 metais konstatuotinas Lietuvos ir Baltarusijos įvairių lygių santykių suaktyvėjimas, tačiau po 2010 metų pabaigoje Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų reikėtų nuodugniai išanalizuoti ir įvertinti tolesnių santykių perspektyvą. 2010 metais Lietuva stengėsi palaikyti dialogą su Baltarusija, tačiau metų pabaigos įvykiai, susiję su demokratinių laisvių ribojimu Baltarusijoje, ir pasikeitusi situacija verčia iš naujo apsvarstyti bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas.
Lietuva nuolat siekia labiau pagrįstos ir išsamesnės laisvosios prekybos sutarties su Ukraina sudarymo.
3.3. Veikla tarptautinėse organizacijose
Jungtinės Tautos. Lietuvos atstovai Jungtinėse Tautose aktyviai dalyvavo ieškant įšaldytų konfliktų sprendimo būdų ir nuolat palaikė Gruziją, sprendžiant karo padarinių klausimus.
2010 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) Lietuvos iniciatyva vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl jūrose paskandintų cheminių ginklų keliamos taršos poveikio aplinkai.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Ruošdamasi pirmininkavimui ESBO, konsultuodamasi su pagrindiniais partneriais, Lietuva parengė pirmininkavimo programą, nustatė pagrindines prioritetines kryptis (žiniasklaidos laisvė, tolerancija, energetinis saugumas, sienų saugumas, kibernetinis saugumas), paskyrė specialiuosius pirmininko atstovus svarbiausiais ESBO veiklos klausimais, suderino jungtinį ESBO biudžetą.
3.4. Dvišalis bendradarbiavimas nacionalinio saugumo srityje
Baltijos šalių bendradarbiavimas. Per 2010 metus Lietuva ir kitos Baltijos šalys įtvirtino NATO narių pozicijas. Dar labiau sustiprėjo trijų Baltijos valstybių gynybinis bendradarbiavimas:
bendras Baltijos valstybių batalionas 2010 metų pirmą pusmetį budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose;
parengta oro policijos misijos po 2018 metų studija;
baigtos Baltijos gynybos koledžo (BALTDEFCOL) reformos;
surengtos pratybos: „Kardo kirtis 2010“, karinių jūrų pajėgų pratybos „BALTOPS 2010“ ir „Baltijos tvirtovė 2010“, karinių oro pajėgų pratybos „Baltijos Bikini 2010“, priimančiosios šalies paramos pratybos „Baltijos šeimininkas 2010“, išminavimo pratybos „Atvira dvasia 2010“.
Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis. 2010 metais įsitraukėme į sustiprintą bendradarbiavimą NORDEFCO struktūrose. Tai naujas Šiaurės šalių bendradarbiavimo formatas, sujungęs visus iki tol buvusius projektus.
Toliau buvo tęsiamas ilgalaikio Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ sąveikumo su NATO pajėgomis projektas. Šis projektas vykdomas kartu su Danijos divizija. Vyko bendros štabų pratybos.
Bendradarbiavimas su Lenkija.
2010 metais vyko intensyvus dialogas su Lenkija gynybos politikos klausimais.
Buvo suderinta bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) sutartis.
Intensyviai bendradarbiavo Lenkijos ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos.
Lietuva toliau dalyvavo NATO Šiaurės Rytų korpuso, dislokuoto Ščecine, Lenkijoje, veikloje.
Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis išliko ypač svarbi Lietuvos dvišalio gynybos bendradarbiavimo kryptis:
bendrų Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos valstybių pratybų organizavimas;
tęsiamas bendradarbiavimas su Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų Europoje vadaviete tarptautinių pratybų rengimo ir joms pasirengti skirto Specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centro steigimo Raudondvaryje klausimais;
sutarta dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ISAF tranzito per Lietuvą.
Bendradarbiavimas su Vokietijos Federacija.
Pasirašytas naujas susitarimas dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje.
Vokietijos kroviniai sudarė didžiąją ISAF tranzito per Lietuvos teritoriją į Afganistaną dalį.
Bendradarbiavimas su Rusija.
2010 metais Rusijos Federacijos Baltijos laivyno kariniai laivai dalyvavo tarptautinėse jūrinių sprogmenų neutralizavimo pratybose, vykusiose Lietuvos teritoriniuose vandenyse.
Buvo suderintas bendro Rusijos ir Lietuvos reagavimo į taršos incidentus Baltijos jūroje veiksmų plano projektas. Jis bus pasirašytas 2011 metais.
Bendradarbiavimas su Baltarusija. 2010 metais Baltarusijos gynybos ministro vizito į Lietuvą metu pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
3.5. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas
Įgyvendinant Nacionalinę nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą, buvo plėtojama prevencinė veikla, skirta vaikų nusikalstamumo prevencijai, propaguojama „Saugios kaimynystės“ grupių veikla, skatinamos savivaldybių ir bendruomenių iniciatyvos stiprinti gyventojų saugumą, rengiamos ir vykdomos priemonės sukčiavimo baudžiamajam persekiojimui stiprinti.
Įgyvendinant Lietuvos policijos sistemos plėtros programą, buvo pradėtas naudoti naujas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras, sujungtas su daugeliu valstybės ir žinybinių registrų ir automatinėmis greičio matavimo sistemomis. Pradėta naudoti Vieninga pajėgų valdymo sistema, kuri yra sujungta su policijos registruojamų įvykių registru. Optimizuojant policijos areštinių veiklą, 2010 metais uždarytos 7 policijos areštinės.
Vykdant ilgalaikę Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą, buvo atnaujintas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas; tobulinamos prekių importo, eksporto ir tranzito įforminimo procedūros; valstybės ir savivaldybių įstaigose sukurta korupcijos rizikos valdymo sistema; plečiama elektroninio deklaravimo sistema; patobulinta medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo tvarka – įteisinta reabilitacija namuose, viešai skelbiamos laisvos sanatorijų vietos; sukurta sistema, leidžianti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms vykdyti vaistų ir medicinos priemonių pirkimus per centrinę pirkimų organizaciją; pradėjo veikti elektroninė statybų leidimų sistema; įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas, siekiant sugriauti korupcijos reiškinio ekonominius pagrindus; parengta ir patvirtinta Valstybės tarnyboje dirbančių asmenų turto, pajamų ir privačių interesų viešumo (viešinimo) koncepcija; į daugelio aukštųjų mokyklų studijų programas įtraukti antikorupcinio turinio dalykai ar temos.
Ilgalaikes krašto apsaugos sistemos plėtros kryptis ir prioritetus reglamentuojančios Krašto apsaugos sistemos plėtros programos įgyvendinimas dėl nepakankamo krašto apsaugos sistemos finansavimo pastaraisiais metais yra apribotas. Be to, atsižvelgiant į pokyčius tiek tarptautinėje aplinkoje, tiek krašto apsaugos sistemoje, 2011 metais šią programą planuojama atnaujinti.
Vykdant Programą prieš terorizmą ir didinant Lietuvos indėlį į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu, 2010 metais parengta ir patvirtinta ilgalaikė Lietuvos policijos prevencinių kovos prieš terorizmą veiksmų programa, vykdytas potencialių terorizmo taikinių Lietuvoje pažeidimų monitoringas, stebėta terorizmo grėsmė tarptautinių antiteroristinių operacijų rajonuose – apmokyta apie 300 pareigūnų, sustiprinta oro uostų apsauga.
Įgyvendinant Kultūros paveldo apsaugos programą, 2010 metais buvo tobulinama paveldosaugos teisinė bazė, parengti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymų projektai.
Ignalinos atominės elektrinės saugios eksploatacijos užtikrinimo programa, uždarius elektrinę 2009 m. gruodžio 31 d., tapo nebeaktuali. Nuo 2009 metų vykdoma tęstinė Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa.
3.6. Kitos nacionalinio saugumo stiprinimo sritys
Energetinis saugumas. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, padidėjo Lietuvos priklausomybė nuo kitų šalių elektros energijos tiekimo. Todėl, norint demonopolizuoti rinką, buvo sukurta elektros birža – elektra perkama iš to gamintojo, kuris biržoje pasiūlys mažiausią kainą. Taip šalyje etapais kuriama elektros rinka. Uždaroji akcinė bendrovė BALTPOOL atlieka elektros energijos rinkos operatoriaus funkcijas ir nuo 2010 m. sausio 1 d. prekyba elektra organizuojama pagal „Nord Pool Spot“ principus. 2010 metais elektros energijos Lietuvai nepritrūko.
Buvo tęsiamas energijos išteklių tiekimo įvairinimas, sujungiant Lietuvos ir kitų ES šalių energetikos tinklus: Lietuvos–Švedijos elektros jungties projektas „NordBalt“, Lietuvos–Lenkijos elektros jungties statybos projektas „LitPol Link“, Baltijos šalių elektros sistemų sinchroninio darbo su ENTSO-E sistema projektas.
Parengtos tarpžinybinės darbo grupės išvados ir pristatyta ataskaita dėl Lietuvai tinkamiausios suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo vietos ir technologijos parinkimo.
2010 metais Lietuva aktyviai siekė Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių paramos dėl Lietuvos apsaugos nuo „Gazprom“ tolesnio ekonominio spaudimo ir dėl galimybės Lietuvai nuosekliai įgyvendinti strateginę dujų sektoriaus pertvarką pagal Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimus. Šios pastangos davė rezultatų: Lietuvos siekiai sulaukė išskirtinio dėmesio, o strateginiai projektai – suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis, požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose ir Klaipėdos–Jurbarko dujotiekis – pripažinti europinės reikšmės projektais ir pirmą kartą įtraukti į ENTSO G (Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo) plėtros iki 2020 metų planą.
2010 metais Lietuva aktyviai kėlė aplinkosaugos, branduolinės saugos, energetinio saugumo klausimus, susijusius su Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) ir Baltarusijoje planuojamų statyti branduolinių jėgainių projektai planuojamos statyti branduolinės jėgainės projektu. Minėti klausimai kelti tarptautiniuose forumuose (Europos Sąjungos, TATENA ir regioniniu lygiu) ir sulaukė nemažo tarptautinio dėmesio ir palaikymo.
Kiti ekonominio, socialinio, ir viešojo saugumo stiprinimo klausimai aptarti šios Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2010 METŲ BŪKLĖS APIBENDRINIMAS
2010 metais bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė išliko nepakitusi, pagrindinis Vyriausybės tikslas buvo padėti pagrindus ekonomikai atsigauti. 2010 metų antroje pusėje pasirodė pirmieji ekonominės būklės gerėjimo požymiai, matyti ekonominių rizikos veiksnių mažėjimo tendencija.
Ekonomikos atsigavimas 2010 metais išimtinai rėmėsi eksporto atsigavimu. Tačiau su kritusia vidaus paklausa susiję Lietuvos ekonomikos sektoriai nespėjo pajusti padidėjusio eksporto naudos. Vidaus vartojimas atsigauna lėčiau.
Nors ekonomika ir atsigauna, vis dar išlieka aukštas nedarbo lygis ir dideli emigracijos mastai, didėja valstybės skola. Nelabai didėja paskolų pasiūla ir su tuo susijęs verslo finansavimas. Išliko energetinė priklausomybė nuo monopolinio energijos tiekėjo – šiuo metu tai yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dėl ekonominio sunkmečio sąlygų išliko aukšti šešėlinės ekonomikos ir akcizinių prekių – tabako ir degalų – kontrabandos mastai.
Lietuvos geostrateginė aplinka iš esmės nepasikeitė, tačiau, palyginti su 2009 metais, įvyko tam tikrų pokyčių dvišaliuose santykiuose su Baltarusija ir Lenkija.
Padidėjo NATO dėmesys atskirų NATO narių gynybos planavimui. Tai svarbu Lietuvos nacionaliniam saugumui ir įpareigoja mus tvirtai laikytis savo, kaip sąjungininkės, įsipareigojimų dalyvauti bendrose operacijose, stiprinti gynybinius pajėgumus ir užtikrinti laipsnišką gynybos finansavimo didinimą.