LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 67: 2007 „GYDYTOJAS PATOLOGAS. TEISĖS PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2007 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-632

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 67: 2007 „Gydytojas patologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 27 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 67: 1999 „Gydytojas patologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 10-226).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu

Nr. V-632

 

GYDYTOJAS PATOLOGAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo patologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams patologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II. NUORODOS

 

3. Medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.6. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 44-1247);

3.7. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 89-2464);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552 „Dėl Asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3195);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3189);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Patologijos paslaugos atitikties vertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 28-911; 2007, Nr. 27-1001);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakmu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-739 „Dėl paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5733).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

patologija – medicinos mokslo šaka, kurios objektas yra gyvų ir mirusių asmenų audinių, organų bei ląstelių morfologiniais ir molekuliniais tyrimais pagrįsta ligų ir patologinių būklių diagnostika bei klinikinė ir morfologinė analizė;

gydytojas patologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją;

gydytojo patologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo patologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti patologijos diagnostiką.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Gydytojo patologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir patologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo patologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo patologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas patologas verčiasi gydytojo patologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją patologijos paslaugoms teikti.

8. Gydytojas patologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas patologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.

 

V. TEISĖS

 

10. Gydytojas patologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo patologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) bei liudijimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.6. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie tiriamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. diegti Lietuvos Respublikoje pripažintus naujus tyrimo ir diagnostikos metodus;

10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, naujų medicininių ir informacinių technologijų kūrime ir diegime;

10.10. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis ir kitomis garantijomis;

10.11. pagal kompetenciją teikti siūlymus gydytojų profesinėms draugijoms, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai dėl pacientų ištyrimo ir gydymo;

10.12. reikalauti iš darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, medicininės aparatūros priežiūra ir jos atnaujinimas), nurodytas kiekvienos diagnostinės ir gydomosios procedūros metodikoje;

10.13. būti Lietuvos ir/ar užsienio gydytojus patologus vienijančių organizacijų, asociacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

10.14. gydytojas patologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

 

VI. PAREIGOS

 

11. Gydytojas patologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais gydytojo patologo kompetencijai atvejais siųsti paciento tiriamąją medžiagą atitinkamos srities specialisto konsultacijai;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais ir specialistais bei teisėsaugos pareigūnais;

11.4. raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei stiprinimo priemones;

11.6. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligą bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.7. vykdyti privalomąsias sveikatos priežiūros programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.9. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. laikytis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.11. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.12. nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomosios atsiskaitomybės duomenis;

11.13. paaiškinti gydytojo patologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.14. taikyti tik Lietuvoje pripažintus tyrimo, diagnostikos metodus;

11.15. kvalifikuotai diagnozuoti, tirti ir atlikti procedūras pagal savo kompetenciją, nurodytą šios medicinos normos VII skyriuje;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

 

VII. KOMPETENCIJA

 

12. Gydytojo patologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs studijas, suteikusias gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją, bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas patologas turi žinoti:

13.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo principus;

13.2. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

13.3. medicinos pagalbos ir veiklos kokybės pagrindinius rodiklius;

13.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.5. patologijos tyrimų kokybės užtikrinimo ir gerinimo principus;

13.6. ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos organizavimo principus.

14. Gydytojas patologas turi išmanyti:

14.1. darbo su dokumentais, raštvedybos ir darbo vietų racionalios įrangos pagrindus;

14.2. medicinos statistikos pagrindus;

14.3. ligų patogenezę ir klinikos bei patologijos sąsajas, ligų profilaktikos problemas ir bendruosius ligų rizikos veiksnius;

14.4. sveiko žmogaus ir ligonio psichologiją;

14.5. patologijos laboratorijose taikomas histologines, histochemines, imunohistochemines, citologines ir kitas technologijas;

14.6. žmogaus anatomiją, histologiją, embriogenezę ir bendrosios patologijos principus bei tanatologijos pagrindus;

14.7. ligų priežastis, jų ląstelinių ir molekulinių mechanizmų pagrindus, jų patologijos ir klinikos požymius bei sąsajas;

14.8. saugos darbe reikalavimus;

14.9. patologijos tyrimų kokybės reikalavimus bei patologijos paslaugos licencijavimo tvarką.

15. Gydytojas patologas pagal savo kompetenciją turi mokėti:

15.1. analizuoti klinikinius duomenis, įvertinti ir interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus;

15.2. pagal galiojančius standartus atlikti patologijos autopsiją (makroskopinius, mikroskopinius ir specialius tyrimus) ir nustatyti nesmurtinės mirties priežastis;

15.3. pagal galiojančius standartus tirti šią biopsinę ir operacinę medžiagą:

15.3.1. nėštumo, naujagimių:

15.3.1.1. dirbtinio aborto;

15.3.1.2. savaiminio aborto;

15.3.1.3. naujagimio apyvarpės;

15.3.1.4. vaisiaus su disekcija;

15.3.1.5. placentos;

15.3.2. ginekologinę ir krūties:

15.3.2.1. Bartolinio liaukos cistos;

15.3.2.2. gimdos kaklelio ar endometriumo polipo;

15.3.2.3. gimdos gleivinės grandymo ar biopsijos;

15.3.2.4. gimdos kaklelio kanalo grandymo ar biopsijos;

15.3.2.5. gimdos su kiaušintakiais ir kiaušidėmis arba be jų, pašalintos dėl miomos ir kitų nenavikinių priežasčių;

15.3.2.6. gimdos su priklausiniais ar be jų, pašalintos dėl naviko (išskyrus miomas);

15.3.2.7. gimdos kaklelio biopsijos;

15.3.2.8. gimdos kaklelio konizacijos;

15.3.2.9. kiaušidės su kiaušintakiu arba be jo (be naviko);

15.3.2.10. kiaušidės naviko;

15.3.2.11. kiaušidės biopsijos ar pleištinės rezekcijos;

15.3.2.12. kiaušintakio biopsijos;

15.3.2.13. kiaušintakio ektopinio nėštumo;

15.3.2.14. kiaušintakio po sterilizacijos;

15.3.2.15. lejomiomos;

15.3.2.16. krūties biopsijos;

15.3.2.17. krūties rezekcijos ar mastektomijos;

15.3.2.18. pašalintos krūties su regioniniais limfmazgiais;

15.3.2.19. krūties plastinės operacijos;

15.3.3. lyties organų:

15.3.3.1. hidrocelės maišelio;

15.3.3.2. nenaujagimio apyvarpės;

15.3.3.3. spermatocelės;

15.3.3.4. sėklinio latako;

15.3.3.5. sėklidės biopsijos;

15.3.3.6. sėklidės kastracijos;

15.3.3.7. sėklidės naviko;

15.3.3.8. sėklidės (ne dėl naviko, biopsijos ar kastracijos);

15.3.3.9. sėklidžių prielipo;

15.3.3.10. sėklinio latako po sterilizacijos;

15.3.3.11. prostatos, išskyrus radikaliąją rezekciją;

15.3.3.12. prostatos radikalaus pašalinimo;

15.3.3.13. prostatos transuretrinės rezekcijos;

15.3.3.14. prostatos adatinės biopsijos;

15.3.3.15. išorinių lytinių organų totalinės ar subtotalinės rezekcijos dėl naviko;

15.3.3.16. makšties gleivinės uždegimo;

15.3.3.17. makšties biopsijos;

15.3.3.18. vulvos ar lytinių lūpų biopsijos;

15.3.4. širdies ir kraujagyslių:

15.3.4.1. aneurizmos;

15.3.4.2. arterijos ateromatozinės plokštelės;

15.3.4.3. širdies vožtuvo;

15.3.4.4. miokardo biopsijos;

15.3.4.5. arterijos biopsijos;

15.3.4.6. trombo arba embolo;

15.3.4.7. varikocelės;

15.3.4.8. varikoziškai išsiplėtusių venų;

15.3.4.9. hemorojaus mazgų;

15.3.5. endokrininių liaukų:

15.3.5.1. antinksčių rezekcijos;

15.3.5.2. hipofizės naviko;

15.3.5.3. kasos biopsijos;

15.3.5.4. kasos rezekcijos;

15.3.5.5. prieskydinės liaukos;

15.3.5.6. skydliaukės ar jos skilties;

15.3.5.7. skydliaukės ir liežuvio latako;

15.3.5.8. užkrūčio liaukos audinio;

15.3.5.9. užkrūčio liaukos naviko;

15.3.6. kraujodaros:

15.3.6.1. blužnies biopsijos;

15.3.6.2. pašalintos blužnies;

15.3.6.3. limfmazgių regioninės rezekcijos;

15.3.6.4. limfmazgio biopsijos;

15.3.6.5. sritinio limfmazgio, pašalinto kartu su kirmėline atauga;

15.3.7. kvėpavimo sistemos:

15.3.7.1. bronchiogeninės cistos;

15.3.7.2. broncho biopsijos;

15.3.7.3. gerklų biopsijos;

15.3.7.4. gerklų dalinės ar totalinės rezekcijos;

15.3.7.5. gerklų dalinės ar totalinės rezekcijos su regioniniais limfmazgiais;

15.3.7.6. nosies gleivinės biopsijos;

15.3.7.7. plaučio pleištinės biopsijos;

15.3.7.8. plaučio transbronchinės biopsijos;

15.3.7.9. pleuros, perikardo biopsijos;

15.3.7.10. tarpuplaučio audinių;

15.3.7.11. tonzilių arba adenoidų;

15.3.7.12. tonzilių biopsijos;

15.3.7.13. trachėjos biopsijos;

15.3.7.14. uždegiminių nosies ar prienosinių ančių polipų;

15.3.7.15. prienosinio ančio biopsijos;

15.3.8. jutimo ir centrinės nervų sistemos:

15.3.8.1. akies junginės biopsijos;

15.3.8.2. pašalintos akies;

15.3.8.3. ragenos;

15.3.8.4. cholesteatomos;

15.3.8.5. galvos bei nugaros smegenų biopsijos;

15.3.8.6. galvos smegenų, dangalų rezekcijos dėl kitų priežasčių;

15.3.8.7. galvos smegenų, dangalų rezekcijos dėl naviko;

15.3.8.8. nervo biopsijos;

15.3.8.9. nervo identifikacijos;

15.3.8.10. Mortono ar trauminės neuromos;

15.3.8.11. simpatinio ganglijo;

15.3.9. virškinimo ir vidaus organų:

15.3.9.1. dantenų, burnos gleivinės biopsijos;

15.3.9.2. odontogeninės ar danties cistos;

15.3.9.3. odontogeninio naviko;

15.3.9.4. lūpos biopsijos ar pleištinės rezekcijos;

15.3.9.5. liežuvio biopsijos;

15.3.9.6. liežuvio ar tonzilės rezekcijos dėl naviko;

15.3.9.7. ryklės biopsijos;

15.3.9.8. seilių liaukos biopsijos;

15.3.9.9. seilių liaukos mukocelės;

15.3.9.10. seilių liaukos (ne dėl mukocelės);

15.3.9.11. stemplės ir plonosios žarnos divertikulo;

15.3.9.12. stemplės biopsijos;

15.3.9.13. stemplės dalinės ar totalinės rezekcijos;

15.3.9.14. kepenų biopsijos;

15.3.9.15. kepenų dalinės rezekcijos;

15.3.9.16. kolorektalinio polipo;

15.3.9.17. skrandžio ar plonosios žarnos polipo;

15.3.9.18. skrandžio biopsijos;

15.3.9.19. skrandžio subtotalinės ar totalinės rezekcijos dėl naviko;

15.3.9.20. skrandžio subtotalinės ar totalinės rezekcijos dėl nenavikinių priežasčių;

15.3.9.21. tulžies pūslės (ne dėl naviko);

15.3.9.22. tulžies pūslės su naviku;

15.3.9.23. gaubtinės žarnos angos (kolonostomos);

15.3.9.24. žarnyno biopsijos;

15.3.9.25. žarnyno rezekcijos dėl naviko;

15.3.9.26. žarnyno segmentinės rezekcijos dėl kitų priežasčių;

15.3.9.27. pilvaplėvės ar retroperitoninio tarpo biopsijos;

15.3.9.28. kirmėlinės ataugos;

15.3.9.29. išangės įplėšos ar fistulės;

15.3.9.30. vidaus organų, pašalintų dėl traumos;

15.3.10. kaulų, sąnarių:

15.3.10.1. Dupuytren kontraktūros audinio;

15.3.10.2. ganglijo cistos;

15.3.10.3. kaulo biopsijos ir grandymo;

15.3.10.4. kaulo egzostozės;

15.3.10.5. kaulo fragmento (ne dėl patologinio lūžio ar naviko);

15.3.10.6. kaulo fragmento dėl patologinio lūžio;

15.3.10.7. kaulų čiulpų biopsijos;

15.3.10.8. kremzlės nuograndų;

15.3.10.9. kaulų rezekcijos dėl naviko;

15.3.10.10. pirštų netrauminės amputacijos;

15.3.10.11. pirštų, pašalintų dėl traumos;

15.3.10.12. dėl naviko amputuotos galūnės;

15.3.10.13. dėl kitų priežasčių amputuotos galūnės;

15.3.10.14. riešo tunelio audinio;

15.3.10.15. sąnarinės „pelės“;

15.3.10.16. rezekuoto sąnario;

15.3.10.17. menisko;

15.3.10.18. sausgyslės ar sausgyslės makšties;

15.3.10.19. sinovijos biopsijos;

15.3.10.20. tarpslankstelinio disko;

15.3.10.21. tepalinio maišelio ar sinovijos cistos;

15.3.10.22. šlaunikaulio galvutės (ne dėl lūžio);

15.3.11. minkštųjų audinių ir odos:

15.3.11.1. minkštųjų audinių (ne dėl naviko, traumos ar nekrozės);

15.3.11.2. minkštųjų audinių traumos, nekrozės, fistulės;

15.3.11.3. minkštųjų audinių biopsijos ar paprastos ekscizijos dėl nenavikinių priežasčių;

15.3.11.4. inkštųjų audinių rezekcijos dėl naviko;

15.3.11.5. raumens biopsijos;

15.3.11.6. bet kurios lokalizacijos išvaržos maišelio;

15.3.11.7. odos biopsijos;

15.3.11.8. odos dėl cistos, karpos, traumos ar nekrozės;

15.3.11.9. odos plastinės operacijos;

15.3.11.10. odos ekscizijos dėl apgamo ar naviko;

15.3.11.11. pilonidinės cistos ar ančio;

15.3.11.12. pūlinio;

15.3.12. urologinės:

15.3.12.1. inksto biopsijos;

15.3.12.2. dalinės ar totalinės nefrektomijos;

15.3.12.3. Morgani cistos;

15.3.12.4. šlapimo pūslės biopsijos;

15.3.12.5. šlapimo pūslės dalinės ar totalinės rezekcijos;

15.3.12.6. šlapimo pūslės transuretrinės rezekcijos;

15.3.12.7. šlapimtakių rezekcijos;

15.3.12.8. šlaplės biopsijos;

15.3.13. bet kurios lokalizacijos ląstelių bloko;

15.3.14. kitos neišvardytos operacinės ir biopsinės medžiagos.

15.4. pagal galiojančius standartus atlikti citopatologijos tyrimus:

15.4.1. gimdos kaklelio citologinius tyrimus;

15.4.2. įvairių lokalizacijų ir technologijų (įprastinių tepinėlių, skystų terpių, ląstelių bloko ir kt.) diagnostinės citopatologijos tyrimus.

15.5. naudotis šiais patologijos tyrimo metodais arba atlikti šias procedūras pagal galiojančius standartus:

15.5.1. specialaus mikroorganizmų dažymo;

15.5.2. specialių histocheminių dažymų;

15.5.3. skubiosios intraoperacinės biopsijos su šaldomaisiais pjūviais;

15.5.4. imunohistocheminio tyrimo;

15.5.5. imunofluorescentinio tyrimo;

15.5.6. in situ hibridizacijos;

15.5.7. polimerazės grandžių reakcijos;

15.5.8. citogenetikos ir kitus molekulinės patologijos tyrimus;

15.5.9. elektroninės mikroskopijos;

15.5.10. skeleto ir širdies raumens morfometrinės analizės;

15.5.11. nervo morfometrinės analizės;

15.5.12. naviko morfometrinės analizės;

15.5.13. morfologinės diagnostikos, naudojant serijinio ar žingsninio pjūvio metodą;

15.5.14. makropreparatų ir mikropreparatų fotografijos.

16. Gydytojas patologas turi gebėti:

16.1. savarankiškai, tiksliai ir greitai diagnozuoti ligas bei patologines būkles, remiantis paciento audinių ir organų patologijos tyrimais;

16.2. formuluoti tyrimo išvadas ir raštu bei žodžiu pranešti jas klinicistams;

16.3. organizuoti ir įgyvendinti patologijos tyrimų kokybės užtikrinimo priemones;

16.4. naudotis profesine ir mokslo literatūra, analizuoti savo darbo duomenis.

 

VIII. ATSAKOMYBĖ

 

17. Gydytojas patologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________