Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MARIJAMPOLĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1298
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą prie Aplinkos ministerijos bendradarbiaujant ir suderinus su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1298
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Marijampolės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose.
2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys, pateiktos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, nurodytos priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti.
3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimų apskričių viršininkų administracijomis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Marijampolės regiono plėtros tarybos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TS-35 „Dėl Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2010 m. vasario 24 d. patikrinimo aktas Nr. TP 5-1).
4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų.
5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kituose teisės aktuose.
I. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR bendrųjų tikslų sistema
6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką.
7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – įgyvendinant ir detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, parengti apskrities teritorijos tvarkymo, darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas, kurios užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę.
8. Socialinėje plotmėje numatyta:
8.1. suteikti socialinio vystymo impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes;
8.5. sudaryti sąlygas įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą apskrities demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams;
9. Ekonominėje plotmėje numatyta:
9.1. skatinti diferencijuotą pramonės potencialo plėtrą apskrities teritorijoje – dekoncentruoti pramonės plėtrą, skirtingose apskrities teritorijose plėtoti specifines pramonės sritis;
9.2. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą, skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, ypač apskrities teritorijos upių ir ežerų pakrantėse, plėtoti verslo paslaugas;
9.3. plėtoti geležinkelių ir automobilių kelių tinklą, logistikos infrastruktūrą, naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius;
9.4. modernizuoti Marijampolės apskrities susisiekimo infrastruktūrą – jungti ją prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, pagerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, plėtoti viešojo susisiekimo sistemą;
9.5. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti jų mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones;
9.6. skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą;
9.7. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, didinti apskrities miškingumą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimo balansą;
9.8. didinti žemės ūkio konkurencingumą – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę;
9.9. plėtoti alternatyvias veiklas kaimo gyvenamosiose vietovėse – sudaryti sąlygas plėtoti smulkiuosius verslus, skatinti kaimo turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą;
9.10. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas;
10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta:
10.1. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti apskrities teritorijos miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius regiono upių ir ežerų pakrantėse;
10.2. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą;
10.3. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą;
11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:
11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus socialinio ekonominio ir urbanistinio aktyvumo centrų išdėstymo darna, atsižvelgiant į gamtinį karkasą;
11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, pagrįstą šalies gamtinio karkaso palaikymo ir stiprinimo principu;
11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti;
11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus, ypač daug dėmesio skirti intensyviam žemės ir miškų ūkiui, transporto sistemų plėtojimui;
11.6. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti;
II. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
12. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta atraminiais funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis foninėmis struktūromis.
13. Priimti apskrities atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritoriniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį apskrities teritorijoje, įgyvendinant poliarizuoto kraštovaizdžio dinaminės darnos idėją.
14. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis.
15. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro:
15.1. gyvenamųjų vietovių su socialinės ir kultūrinės infrastruktūros koncentracija ir susisiekimo sistemos;
16. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 2 hierarchijos lygmenų centrai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
16.1. II lygmens – regioninis A kategorijos esamas, pakankamo potencialo, palaikomas ekonominės, socialinės plėtros centras Marijampolė;
17. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija:
17.1. I lygmuo – (IB, IC kategorijos) šalies ekonominės-socialinės plėtros integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu;
17.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis; jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru;
18. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“) nustatyti:
18.2. kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros arealas – priemonė laisvo paslaugų ir prekių judėjimo gyvenamųjų vietovių lygmeniu idėjai įgyvendinti (intensyvaus naudojimo agrarinės teritorijos su infrastruktūra);
19. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys:
19.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkės, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos;
19.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose; tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje;
20. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas susijęs su bendru apskrities miškingumo didinimu, pirmiausia labiausiai bioekologiškai nuskurdintoje pietinėje Marijampolės regiono dalyje, taip pat didžiojoje Kalvarijos savivaldybės teritorijos dalyje, pietinėje Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos dalyje.
21. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius.
22. Nustatytas nacionalinės svarbos rekreacinės sistemos – labai didelio rekreacinio potencialo arealas (šiaurinės regiono ribos palei Nemuno kairįjį krantą) ir didelio potencialo rekreacinis arealas (pietvakarinė regiono dalis – Vilkaviškio–Vištyčio arealas).
23. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje siūlomas toks kitų rekreacinių teritorijų naudojimas:
23.1. intensyvios rekreacijos plėtros teritorijos – kaimo turizmas, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos;
24. Išskirti infrastruktūros plėtros koridoriai – teritorijos, kuriose lygiagrečiai nutiesti įvairios inžinerinės ir techninės infrastruktūros tinklai arba prireiks juos tiesti ar statyti tokios infrastruktūros objektus.
25. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Marijampolės apskrityje nustatyti dviejų tipų funkcinių struktūrų arealai:
25.1. plėtojamojo tipo arealas (didesnė Marijampolės apskrities teritorijos dalis: Šakių rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybių teritorija, Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurinė ir centrinė dalys, Kalvarijos savivaldybės šiaurės rytų dalis), kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas;
III. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
26. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize.
27. Apskrities teritorija patenka į Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritį, kuriai būdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žemės ir miško ūkis, transportas, taip pat Rytų ir Pietų Lietuvos sritį, kurios perspektyvinės funkcijos – miškų ūkis, rekreacija ir transportas.
28. Bendrajame (generaliniame) plane (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“) išskirta 14 rajonų pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurie pateikti su daugiafunkcio zonavimo indeksais. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais:
28.1. pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija (PIu) – teritorijos, apimančios ekonominės ir socialinės plėtros ašį nuo Marijampolės iki Kalvarijos ir nuo Marijampolės iki Vilkaviškio;
28.2. intensyvus žemės ūkis, pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra (ŽPI) – ekonominės ir socialinės plėtros ašies dalis, apimanti Vilkaviškio–Pilviškių arealą;
28.3. intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros plėtra, tausojantis miškų ūkis (ŽIm) – Kybartų–Virbalio arealas;
28.4. transporto infrastruktūros plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija (TIu) – teritorijos palei tiesiamą naują geležinkelio liniją, apimančios Šakių miestą;
28.5. intensyvi rekreacija, konservacija, tausojantis miškų ūkis (RKm) – teritorijos šiaurinėje apskrities dalyje;
28.6. konservacija, tausojantis miškų ūkis, intensyvus žemės ūkis, intensyvi rekreacija (KmŽR) – teritorija centrinėje apskrities dalyje, ribojama vidinio regiono ekonominės plėtros žiedo;
28.7. konservacija, tausojantis miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija (Kmžr) – teritorija pietvakarinėje Vilkaviškio rajono dalyje, apimanti Vištyčio regioninio parko teritoriją;
28.8. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, konservacija (ŽmK) – teritorija vakarinėje Šakių rajono savivaldybės dalyje;
28.9. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, intensyvi rekreacija (ŽmR) – teritorija centrinėje apskrities dalyje, apimanti Pilviškių–Šakių arealą;
28.10. intensyvus miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, intensyvi rekreacija (MžR) – teritorijos šiaurinėje Kazlų Rūdos savivaldybės dalyje ir rytinėje Šakių rajono savivaldybės teritorijoje;
28.11. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (Žmr) –teritorija rytinėje Marijampolės savivaldybės dalyje;
28.12. tausojantis miškų ūkis, intensyvus žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija (mŽr) –teritorija pietinėje apskrities dalyje;
28.13. konservacija, tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (Kmr) – teritorija pietrytinėje apskrities dalyje;
28.14. konservacija, tausojantis miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, infrastruktūros plėtra (KmžI) – teritorija pietinėje apskrities dalyje.
Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; K – konservacija, u – aglomeruota urbanizacija; P – pramonė; T – transporto infrastruktūros plėtra; I – infrastruktūros plėtra.
29. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus.
30. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje yra tokios svarbiausios šių funkcinių prioritetų vietovės (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“):
30.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų ir neeksploatuojamų durpynų ir kitų naudingųjų iškasenų teritorijos);
IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI
31. Bendrieji Marijampolės apskrities teritorijos tvarkymo principai:
31.1. partnerystės lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp savivaldybių ar kitokiais kriterijais išskiriamų regiono teritorijų;
31.2. atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) šakų poveikį aplinkai ir kultūros paveldo objektams;
31.3. ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti atliekas; gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei naudojami gamtos ištekliai, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių;
31.4. lankstumo principu vadovaujantis plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias regiono išorės ir vidaus sąlygas;
31.5. nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę, kultūros paveldo vertybes; kraštovaizdžio kaita turi būti nuosekli ir neturi mažinti jo vertės, naikinti vertės požymių; visų planuojamų veiklų tipas, mastas ir intensyvumas turi atitikti planuojamos teritorijos natūralias plėtros galimybes.
32. Apskrities ir savivaldybių rengiami planai, strategijos ir programos neturi prieštarauti išvardytiems principams.
33. Marijampolės apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų specialiųjų planų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių teritorijų planavimo, tvarkymo ir apsaugos principų:
33.1. derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros ir ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės;
33.2. kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose veiklą reglamentuoti pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus ir kitus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus;
33.3. saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus ir poreikį naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;
33.4. numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti;
33.5. susieti planuojamą ūkinę veiklą su viešosios transporto, inžinerinės, turizmo infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtra, intensyviai plėtoti gyvenamųjų namų statybą prie kompaktiškai apstatytų kaimų ir tik inžineriškai parengtose teritorijose;
V. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS
34. Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama šių strateginių tikslų:
34.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą ir regiono teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regiono unikalumą;
35. Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais:
35.2. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370);
35.3. įvairių ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;
35.4. apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais;
36. Bendrasis (generalinis) planas, savivaldybių ir miestų teritorijų bendrieji planai susieti tarpusavyje subsidiarumo principu. Jie detalizuoja ir plėtoja aukštesnio lygmens plano nuostatas ir sprendinius. Antra vertus, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t. y. regioninės politikos struktūra bendrajame (generaliniame) plane koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai.
37. Visi apskrityje rengiami teritorijų specialieji planai ir strategijos neturi prieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatoms.
38. Rekomenduojama formuoti regioninei politikai vykdyti reikalingų apskrities programų sistemą:
38.1. kompleksinės regioninės programos ir planavimo dokumentai:
38.2. specialiosios programos ir planavimo dokumentai:
38.2.1. Šakių rajono savivaldybės žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa;
38.2.2. Kalvarijos savivaldybės žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa;
38.2.3. geležinkelio plėtros Marijampolės apskrities teritorijoje galimybių studija (atsižvelgiant į geležinkelio plėtros galimą įtaką regiono ūkiui ir socialinei plėtrai);
I. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI
39. Bendrojo (generalinio) plano urbanistinės sistemos raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas.
40. Urbanistinės sistemos darnaus vystymo pagrindiniai tikslai:
40.1. formuoti hierarchinę daugiafunkcę gyvenamųjų vietovių sistemą, sudarančią socialinio ir ekonominio apskrities teritorijos vystymo, gyvenimo kokybės gerinimo, gamtos ir kultūros vertybių saugojimo sąlygas;
40.2. siekti racionalios gyventojų koncentracijos gyvenamųjų vietovių sistemos centruose – užtikrinti tolygią inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtrą;
40.3. palaikyti ir plėtoti socialinį-ekonominį Marijampolės miesto kaip Lietuvos pietvakarių regioninio centro potencialą;
41. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas vidutiniškai tankus. Miestai laikytini urbanistinės plėtros židiniais. Rekonstruojant ir modernizuojant geležinkelio transportą, didėjant krovinių apyvartai su Kaliningrado sritimi, tikėtina Kybartų ir Virbalio, kaip aptarnaujančių krovinių ir keleivių tranzitą centrų, spartesnė plėtra. Tranzitas irgi geras pagrindas plėtoti verslą Kalvarijos mieste. Kazlų Rūda ir Marijampolė turi pramoninės gamybos plėtros pagrindą. Vilkaviškio ir Šakių miestai – intensyvaus žemės ūkio teritorijų aptarnavimo centrai.
42. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros plėtojimo modelis, pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, juos tikslina ir detalizuoja.
43. Numatoma išlaikyti Marijampolės apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios socialinės ir ekonominės plėtros centrų bei ašių su labiausiai keičiama gamtine aplinka ir intensyviai plėtojamais techninės infrastruktūros kompleksais sistemos, raidos ypatumus.
44. Marijampolės apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro dviejų hierarchijos lygmenų urbanistinių centrų sistema ir Marijampolės apskrities kitų centrų sistema, trijų lygmenų socialinės ekonominės plėtros integracijos ašys, kitos regioninės specializuotos plėtros ašys, zonos ir įtakos arealai (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Perspektyviniai urbanistiniai centrai:
44.1. antrojo lygmens – regioninis A kategorijos urbanistinis centras (apskrities centras):
44.1.1. Marijampolės miestas plėtojamas kaip pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras;
44.2. trečiojo lygmens – pagrindiniai lokaliniai arba savivaldybių centrai; apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 2 kategorijų trečiojo lygmens centrai (a ir b kategorijų):
44.2.1. du a kategorijos centrai – esami savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai: Šakiai ir Vilkaviškis;
44.3. kiti Marijampolės apskrities urbanistiniai centrai mažų miestų, miestelių ir kaimų pagrindu (kaimo plėtros centrai); numatoma koncentruoti savivaldybių kaimo gyventojus (naujų gyvenamųjų namų statybą) ir kartu plėtoti inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, suteikti tokiems urbanistiniams centrams specializuotą plėtros kryptį; šių gyvenamųjų vietovių (centrų) plėtra – daugiau kokybinė socialinių ir ekonominių procesų plėtra, o ne kiekybinė ar teritorinė:
44.3.1. savaitgalio ir kitokio poilsio (rekreacijos) paslaugas siūloma plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Lukšiuose, Višakio Rūdoje, Pilviškiuose, Antanave, Kazlų Rūdoje, Kudirkos Naumiestyje, Pajevonyje, Liudvinave, Igliaukoje, Šunskuose;
44.3.2. logistikos infrastruktūrą numatoma plėtoti Marijampolės miesto prieigose ties magistrale „Via Baltica“, Kalvarijoje ties magistrale „Via Baltica“, tranzitiniuose miestuose Kybartuose–Virbalyje, Baraginėje, ties Ąžuolų Būda, Mockavoje;
44.3.3. turizmo paslaugas ir pramogas siūloma plėtoti Kriūkuose, Plokščiuose, Gelgaudiškyje, Sudarge, Vištytyje, Lekėčiuose, Kiduliuose, Sintautuose, Panoviuose;
44.3.4. viešąsias paslaugas kaimo gyventojams siūloma plėtoti Bartninkuose, Kudirkos Naumiestyje, Lukšiuose, Griškabūdyje, Pilviškiuose, Ąžuolų Būdoje, Gižuose, Gražiškiuose, Keturvalakiuose, Klausučiuose, Antanave, Jankuose, Plutiškėse;
44.3.5. verslo paslaugas ir infrastruktūrą (smulkiajam ir vidutiniam verslui) siūloma plėtoti Griškabūdyje, Pilviškiuose, Kazlų Rūdoje, Sasnavoje, Igliaukoje, Gudeliuose, Akmenynuose, Sangrūdoje, Liubave;
45. Socialinės infrastruktūros tinklo (viešųjų paslaugų įstaigų) plėtra derinama su urbanistinio karkaso struktūra ir gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros tendencijomis.
46. Svarbiausia ekonominės ir socialinės plėtros integracijos ašis formuojasi pietinėje ir centrinėje apskrities teritorijoje, veikiama europinės reikšmės transporto koridorių, kertančių apskrities teritoriją pietų–šiaurės ir rytų–vakarų kryptimis, ir svarbiausio apskrities urbanistinio centro – Marijampolės miesto.
47. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):
47.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais:
47.1.1. IB kategorijos – šalies urbanistinės integracijos ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių pagrindu: Vilnius–Alytus–Simnas–Marijampolė–Vilkaviškis–Virbalis–Kybartai–Kaliningrado link ir Vakarų Europa–Kalvarija–Marijampolė–Sasnava–Gudeliai (Kazlų Rūda)–Kauno link. Pirmoji ašis plėtojama kryptimi rytai–vakarai; jos intensyvumas nėra toks didelis kaip antrosios, kuri formuojasi „Via Baltica“ pagrindu; abiejose ašyse plėtojama pakelės infrastruktūra, informacija ir paslaugos, logistikos infrastruktūra, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitos paslaugos;
47.1.2. IC kategorijos šalies urbanistinės integracijos ašys, papildančios IB kategorijos ašių tinklą: Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai–Jurbarkas (Gelgaudiškis) ir Kalvarija–Simnas (Lazdijai). Socialinės ir ekonominės plėtros procesai šiose ašyse mažiau intensyvūs. Siūloma plėtoti pakelės infrastruktūrą, informaciją, paslaugas.
47.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios apskrities savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis: Lekėčiai–Lukšiai–Šakiai (turizmo plėtros ašis), Prienai–Igliškėliai–Marijampolė (turizmo plėtros ašis), Vilkaviškis (Pilviškiai)–Gražiškiai–Lenkija, Kalvarija–Gražiškiai.
47.3. III lygmuo (kitos socialinės ir ekonominės plėtros ašys) – lokalinės jungtys, nustatytos Lietuvos Respublikos ir apskrities teritorijų bendruosiuose (generaliniuose) planuose, kurios papildo regionines aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis, jungiančias lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinio karkaso ašimis arba vedančias į žemiausio lygmens lokalinius centrus ir valstybės sienos kirtimo punktus. Smulkesnis lokalinių jungčių tinklas papildomas rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Numatytos tokios svarbiausios lokalinių jungčių atkarpos: Kybartai–Vištytis–Lenkija, Gražiškiai–Vištytis–Kaliningrado sritis (Rusija), Kudirkos Naumiestis–Kaliningrado sritis (Rusija), Kaunas–Mikytai–Kriūkai–Plokščiai–Gelgaudiškis–Kiduliai–Sudargas (rekreacijos ir turizmo plėtros ašis).
48. Spartesni urbanizacijos procesai galimi zonoje tarp Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų. Ši zona numatyta kaip urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šį arealą, turės didesnes vystymosi galimybes, skatinančias veiklos įvairovę ir mastą.
49. Numatyti šie urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
49.1. aktyvinti ir stiprinti silpnąsias urbanistinio karkaso dalis nepažeidžiant darnaus vystymosi principo; urbanistinės sistemos plėtros prioritetinius sprendinius įgyvendinti naudojantis daugiausia prioritetinių specialiųjų ir strateginių planų, tikslinių programų priemonėmis, taip pat savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių bendraisiais, detaliaisiais planais, konkrečių objektų statybos projektais, jų įgyvendinimu;
49.2. antrojo lygmens (regioninio) centro ir svarbiausios regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašies prioritetai yra šie:
49.3. kitų urbanistinės integracijos ašių plėtojimo prioritetai:
49.3.1. regiono rekreacijos ir turizmo ašies panemuniais ir su ja susietų gyvenamųjų vietovių plėtra;
49.4. siūlomi šie kitų gyvenamųjų vietovių sistemos centrų plėtojimo prioritetai:
49.4.1. Kybartų–Virbalio miestų darni plėtra jungiant šių miestų socialinį ir ekonominį potencialus;
49.4.4. viešųjų želdynų, viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui, inžinerinės infrastruktūros plėtra visų lygmenų gyvenamųjų vietovių sistemos centruose;
II. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA
50. Nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai:
50.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;
50.2. sujungti didžiausios ekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
51. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“).
52. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys:
52.1. Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą.
52.2. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms.
53. Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui formuoti:
53.1. geoekologinėms takoskyroms Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“):
53.1.1. europinės ir nacionalinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Sangrūdos–Liubavo–Vištyčio atkarpoje;
53.2. migracijos koridoriams Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:
53.2.1. nacionalinės ir tarptautinės svarbos Nemuno žemupio migracijos koridoriaus ruožas Mikytų–Kriūkų–Plokščių–Gelgaudiškio–Kidulių–Sudargo atkarpoje;
53.2.2. regioninės svarbos Šešupės migracijos koridoriaus ruožas Žiogaičių–Kalvarijos–Liudvinavo–Marijampolės–Antanavo–Pilviškių–Kudirkos Naumiesčio–Panovio–Slavikų–Svaiginių atkarpoje;
53.2.3. rajoninės svarbos Siesarties, Jotijos, Novos, Višakio, Jūrės, Pilvės, Širvintos, Lopainios, Rausvės, Dovinės, Kirsnos migracijos koridoriai;
53.2.4. kiti svarbūs smulkesni migracijos koridoriai Šakių rajono savivaldybėje – Pentos, Aukspirtos, Nopaičio, Nenupės; Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Šeimenos, Senaširvintės, Aistos, Zanylos, Jevonio; Marijampolės savivaldybėje – Sūduonios, Amalvės, Sasnos; Kazlų Rūdos savivaldybėje – Vabalkšnės; Kalvarijos savivaldybėje – Orijos, Graužės;
53.3. vidinio stabilizavimo arealams Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:
53.3.1. regioninės svarbos Zyplių, Braziukų, Višakio Rūdos ir Kazlų Rūdos, Ažuolų Būdos miškų masyvai, Žuvinto biosferos rezervatas;
54. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys:
54.1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šiai tvarkymo krypčiai atitinka vienas – pirmasis – kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas. Šio tipo teritorijos lokalizuotos ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas regiono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu ir subalansuotu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms.
54.2. Didinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas, grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. Šią kryptį atitinka du kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipai:
54.2.1. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat agrarinėse, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu.
54.2.2. Trečiasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas priskirtinas labiausiai ekologiškai nuskurdintoms zonoms, nustatytoms konkretizuojant gamtinį karkasą. Tokioms zonoms siūloma taikyti miškingumo didinimo programą – vieną iš efektyviausių priemonių gamtinio karkaso teritorijoms ekologiškai optimizuoti, ypač regiono pietinėje dalyje.
55. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais:
55.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;
56. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma. Apskrities teritorijoje ekologinį tinklą sudaro:
56.1. europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai (core areas) – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines;
56.2. ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje;
57. Ekologinio tinklo pagrindas – „Natura 2000“ teritorijų tinklas, nustatytąja tvarka išskiriamas Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.
58. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas nustatomas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis), prevencijos, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį šioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335).
59. Marijampolės apskrities ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“):
59.1. europinės svarbos Buktos–Žuvinto–Amalvo bioekologinis branduolys, išskirtas Žuvinto biosferos rezervato – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso – pagrindu;
59.2. europinės svarbos Vištyčio bioekologinis branduolys, išskirtas Vištyčio regioninio parko rezervatinių ir draustinių zonų – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso – pagrindu; jame esantis Drausgirio rezervatas galėtų tarnauti europinės svarbos biocentru;
59.3. europinės svarbos Novaraisčio–Agurkiškės–Gerdžių–Juškų miškų bioekologinis branduolys, išskirtas buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso pagrindu;
59.4. nacionalinės svarbos Virbalgirio–Padvarių bioekologinis branduolys, išskirtas buveinių apsaugai svarbių fragmentinių „Natura 2000“ teritorijų pagrindu;
59.5. regioninės svarbos Paežerių–Gurbšilio–Kupreliškių–Šunskų miškų bioekologinis branduolys, išskirtas teritorijų su vertingų (tarp jų priskirtų „Natura 2000“ tinklui) drėgnų ir mišrių miškų ekosistemų paplitimu pagrindu;
60. Ekologiniams koridoriams Marijampolės apskrities ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai:
60.1. europinės svarbos Nemuno žemupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožai Mikytų–Kriūkų–Plokščių–Gelgaudiškio–Kidulių–Sudargo atkarpoje;
60.2. europinės svarbos Kūdrų–Žalgirio–Didžiosios–Pankliškės–Šilo–Baltiškių–Baltkojų–Šilininkų–Sudargo miškų juostos ekologinio koridoriaus ruožas;
60.3. nacionalinės svarbos Suvalkų aukštumos takoskyrinis ekologinis koridorius Sangrūdos–Liubavo–Vygrelių ruože;
61. Buferinėms apsaugos zonoms Marijampolės regiono ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos:
61.1. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos Zyplių, Kazlų Rūdos ir Griešių miškų zonos palei Novaraisčio apylinkių miškų bioekologinį branduolį;
62. Bendrąją Marijampolės apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemą užtikrina saugomų teritorijų tinklas. Pažymėtina, kad Marijampolės apskritis turi mažiausiai saugomų teritorijų tarp visų Lietuvos regionų. Saugomas teritorijas apskrityje sudaro:
62.3. valstybiniai draustiniai: Šešupės kraštovaizdžio, Liekės kraštovaizdžio, Kazlų Rūdos kraštovaizdžio, Aguonio geomorfologinis, Aukspirtos hidrografinis, Jotijos hidrografinis, Novos hidrografinis, Širvintos hidrografinis, Baltkojų pedologinis, Varnabūdės pedologinis, Virbalgirio botaninis-zoologinis, Novaraisčio ornitologinis;
63. Saugomų teritorijų konkrečios ribos, tvarkymo ir apsaugos reglamentai nustatomi saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja:
63.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis, įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką, skirtą išsaugoti Suvalkijos etnokultūrinės srities kraštovaizdžio įvairovę išreiškiančius konservaciniu ir rekreaciniu požiūriais vertingus ežeruoto moreninio kalvyno ir slėniuotų lygumų kraštovaizdžio etalonus, jų gamtines ekosistemas, visos šalies istorijai ir kultūrai svarbias paveldo vietoves. Rekomenduojamos orientacinės Suvalkijos nacionalinio parko ribos, dalijančios nacionalinį parką į keletą teritoriškai nesusietų arealų („salų“), kurių bendras plotas galėtų būti iki 33 tūkst. hektarų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“):
63.1.1. Vištyčio–Liubavo (bazinis ežeruotų kalvynų kraštovaizdį reprezentuojantis arealas su esamu Vištyčio regioniniu parku ir J. Basanavičiaus memorialiniu kompleksu);
63.1.2. Kumečių–Klampučių–Alvito (banguotas morenines plynaukštes reprezentuojantis arealas su raiškiu Širvintos slėniu, unikaliais Būdviečių ozo ir Šukių pakraštinio gūbrio geomorfologiniais kompleksais, Paežerių dvaru, parku ir S. Neries gimtine);
63.2. siekiant geriau spręsti unikalaus Sudargo archeologinio komplekso (suvalkietiškos Kernavės) išsaugojimo ir naudojimo klausimus ir optimizuoti Panemunių regioninio parko ribas (planavimo darbai jau pradėti), išskirti konservaciniu ir rekreaciniu požiūriais vertingą Sudargo apylinkių „salą“ ir įtraukti ją į Panemunių regioninio parko sudėtį;
64. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sprendinių prioritetai:
64.1. ekologinių kompensacinių funkcijų stiprinimas grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus į labiausiai nuskurdintas regiono gamtinio karkaso teritorijas – agrarines takoskyras ir migracijos koridorius;
64.2. reali atsakomybė už nustatytųjų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų vykdymą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose, pakrančių apsaugos juostose ir zonose;
64.4. statybos ir ūkinės veiklos projektų vertinimas pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijus;
64.8. reali atsakomybė už nustatytų biologinės įvairovės apsaugos reikalavimų vykdymą saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose;
III. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA
65. Numatyti šie nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos tikslai:
65.1. išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorinį paveldą;
65.3. atrinkti kultūros vertybes, kurioms būtina valstybės parama, konservuoti ir pagal galimybes restauruoti reikšmingas kultūros vertybes;
66. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Marijampolės apskričiai numatyta kultūros paveldo erdvinė politika konkretiems arealams pagal valstybės istorijos paveldo santykį:
66.1. su minimalia valstybės istorijos paveldo persvara (Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio arealams);
67. Marijampolės apskrities teritorijoje pagal Lietuvos kultūros paveldo strateginį rajonavimą numatyti tipologiniai prioritetai archeologinėms vertybėms ir statiniams Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, vakarinėje Kalvarijos savivaldybės teritorijos dalyje ir dalinio prioriteto Šakių rajono, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Tarp archeologinių vertybių vyrauja piliakalniai, senovės gyvenvietės, o statinių – bažnyčios, memorialinės sodybos ir ypač – dvarų sodybos (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“).
68. Apskrities teritorijos specifinis bruožas – daug buvusių dvarų (46 dvarų paveldo objektai). Šiuos objektus numatyta pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Vertingiausios dvarvietės (prioritetinio taikymo zonos):
69. Apskrityje yra 5 registruotos urbanistinės vietovės:
69.1. trys valstybės saugomi urbanistiniai kultūros paveldo objektai: Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinis centras (U21), Virbalio miestelio istorinis centras (U25), Kalvarijos miesto istorinė dalis (U34);
70. Nekilnojamąjį kultūros paveldą apsaugoti ir išsaugoti numatyta vadovaujantis parengtomis valstybinėmis programomis:
70.1. Ilgalaike kultūros vertybių išsaugojimo programa, patvirtinta kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 (Žin., 2002, Nr. 80-3479);
70.2. Etninės kultūros plėtros valstybine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2003, Nr. 60-2725);
70.3. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaike programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2003, Nr. 89-4033);
70.4. Dvarų paveldo išsaugojimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 (Žin., 2003, Nr. 38-1740);
70.5. Nacionaline turizmo plėtros 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939);
70.6. Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008–2010 m. programa ir priemonių planu, patvirtintais kultūros ministro 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-30 (Žin., 2008, Nr. 15-536).
71. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo objektų specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų.
72. Bendrasis (generalinis) planas numato tokias priemones ir rekomendacijas:
72.2. sukurti apskrities savivaldybių turizmo plėtros programas ir visuomenės informavimo sistemą; skatinti visuomenę domėtis kultūros vertybėmis, jas globoti ir tirti;
72.5. tvarkant kultūros vertybes, rengiant jų saugojimo programas, skatinti valstybės, savivaldybių institucijų, kultūros vertybių savininkų ir valdytojų bendradarbiavimą ir lėšų kooperavimą; įsteigti apskrities paminklosaugos fondą;
72.6. ieškoti galimybių panaudoti Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę pagalbą, dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos rengiamus projektus;
73. Kultūros paveldo naudojimo ir išsaugojimo sprendinių prioritetai:
73.1. nustatyti archeologinių vertybių – piliakalnių, senųjų gyvenviečių – apsaugos zonas, tvarkymo ir apsaugos režimus;
73.2. pritaikyti buvusių dvarų sodybas visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai, parengti dvarų apsaugos strategiją ir tvarkymo specialiuosius planus, sukurti specialiųjų lengvatų ir paramos dvarų sodybų savininkams sistemą;
73.3. iš tikrųjų skatinti savivaldybių institucijų, kultūros vertybių savininkų ir valdytojų bendradarbiavimą ir lėšų kooperavimą, įsteigti apskrities paminklosaugos fondą;
IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS
74. Bendrajame (generaliniame) plane rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gydantis kurortuose (be susijusių su poilsiu ir krašto pažinimu tarnybinių, komercinių ar panašių kelionių). Pagal organizavimo pobūdį rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas).
75. Nustatyti šie svarbiausi rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros apskrityje tikslai:
75.1. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą;
75.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą;
75.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų rajonų savivaldybėms gaivinti;
75.5. reguliuoti vaizdingiausių gamtinių vietovių užstatymą gyvenamųjų namų, komunalinių, pramonės, komercinių statinių kompleksais, techninės infrastruktūros mazgais, kurie naikina rekreacinės vietovės vertybes;
76. Apskrities pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro:
76.1. gamtinė aplinka, tinkanti ilsėtis (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui susigrąžinti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės, giluminiai mineraliniai vandenys);
76.2. rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenvietės, vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai);
77. Marijampolės apskrityje nustatyti 23 rekreacijos išteklių arealai, kurių ribas lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas, aplinkos sveikumas, ekologinis atsparumas, socialinės aplinkos saugumas (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“).
78. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacijos išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms (1 lentelė):
78.1. didelio potencialo kategorijai (I) – Gelgaudiškio–Plokščių ir Vištyčio–Pajevonio rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės ir nacionalinės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;
78.2. didesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (II) – Kriūkų, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės (kai kuriais atvejais nacionalinės) svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;
78.3. vidutinio potencialo kategorijai (III) – Gražiškių–Liubavo, Slavikų, Šakių ir Kalvarijos rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti vietinės ir regioninės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;
78.4. mažesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (IV) – Kybartų–Virbalio, Voverių–Sutkų, Lekėčių–Jankų, Sasnavos–Plutiškių, Pilviškių, Klampučių–Matlaukio, Akmenynų–Sangrūdos ir Daukšių–Sūsninkų rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti vietinės (kai kuriais atvejais ir regioninės) svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus;
79. Apskrities teritorijos rekreacijos išteklių arealų potencialo svarbiausi ypatumai lemia jų rekreacinės plėtros perspektyvą. Pagal rekreacinės plėtros socialines ekonomines galimybes nustatyti rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmenys:
80. Atsižvelgdamas į esamą rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygį (A – aukštas, suformuota geros kokybės infrastruktūra; B – vidutinis, tobulintina infrastruktūra; C – žemas, neišplėtota infrastruktūra), vietos gyventojų ekonomines galimybes ir rekreacinio aptarnavimo tradicijas, bendrasis (generalinis) planas nustato tokias plėtotinas rekreacijos rūšis (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“, 1 lentelė):
80.6. gydomoji rekreacija – k.
1 lentelė. Marijampolės apskrities rekreacijos išteklių arealų plėtros galimybės
| Eil. Nr. |
Arealo pavadinimas |
Rekreacinio potencialo kategorija |
Perspektyvinės plėtros lygmuo |
Rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygis |
Plėtotinos rekreacijos rūšys |
| 1. |
Gelgaudiškio–Plokščių |
I |
R3 |
B |
tg/vk |
| 2. |
Kriūkų |
II |
R2 |
C |
t/gv |
| 3. |
Sudargo |
II |
R2 |
C |
t/gv |
| 4. |
Vištyčio–Pajevonio |
I |
R3 |
B |
tg/vs |
| 5. |
Gražiškių–Liubavo |
III |
R2 |
C |
t/gs |
| 6. |
Kudirkos Naumiesčio |
II |
R2 |
B |
tg/vp |
| 7. |
Slavikų |
III |
R1 |
C |
t/gv |
| 8. |
Marijampolės |
II |
R2 |
A |
tgp/vs |
| 9. |
Kazlų Rūdos |
II |
R1 |
C |
tgv/p |
| 10. |
Šakių |
III |
R2 |
C |
tp/gs |
| 11. |
Kalvarijos |
III |
R1 |
C |
tg/ps |
| 12. |
Vilkaviškio |
II |
R2 |
C |
tpg/vs |
| 13. |
Kybartų–Virbalio |
IV |
R1 |
B |
p/tg |
| 14. |
Voverių–Sutkų |
IV |
R1 |
C |
v/tg |
| 15. |
Lekėčių–Jankų |
IV |
R1 |
C |
v/gt |
| 16. |
Sasnavos–Plutiškių |
IV |
R1 |
C |
tv/g |
| 17. |
Pilviškių |
IV |
R1 |
C |
t/gv |
| 18. |
Klampučių–Matlaukio |
IV |
R1 |
C |
t/gv |
| 19. |
Akmenynų–Sangrūdos |
IV |
R1 |
C |
t/gvs |
| 20. |
Griškabūdžio |
V |
R1 |
C |
t/g |
| 21. |
Klausučių |
V |
R1 |
C |
v/tg |
| 22. |
Keturvalakių |
V |
R1 |
C |
t/g |
| 23. |
Daukšių–Sūsninkų |
IV |
R2 |
C |
tv/g |
| 24. |
Patašinės–Gudelių |
V |
R1 |
C |
t/g |
81. Atsižvelgiant į turimą planavimo patirtį ir esamą padėtį, Marijampolės apskrityje išskirtas vienas aukščiausio taksonominio rango teritorinis rekreacinis vienetas (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“) – Nemuno žemupio rekreacinė sritis (A), apimanti pietinį panemunių ruožą nuo Mikytų iki Sudargo.
82. Nemuno žemupio rekreacinę sritį sudaro į Marijampolės apskritį patenkantis funkciniais ryšiais apibrėžtas, teritorinę rekreacinę sistemą formuojantis Kriūkų–Gelgaudiškio–Sudargo (A1) rekreacinis rajonas, jungiantis Kriūkų, Gelgaudiškio–Plokščių ir Sudargo arealų rekreacijos išteklius ir infrastruktūrą.
83. Bendrajame (generaliniame) plane išskirti Marijampolės apskričiai būdingi ir atskiri autonomiški rekreacinių sričių neformuojantys rekreaciniai rajonai:
83.1. Vištyčio–Gražiškių rekreacinis rajonas (B1), jungiantis Vištyčio–Pajevonio ir Gražiškių–Liubavo arealų rekreacijos išteklius ir infrastruktūrą;
83.2. Šešupės rekreacinis rajonas (B2), apimantis Kudirkos Naumiesčio ir Slavikų arealų rekreacijos išteklius ir infrastruktūrą;
84. Pagrindinėmis Marijampolės apskrities rekreacinių vietovių formavimo ir plėtros kryptimis numatyta laikyti: bendrąjį turizmą; pažintinį turizmą; poilsį gamtoje / kaime; pramoginę rekreaciją; sportinę rekreaciją. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo centrai apskrities teritorinėje sistemoje yra daugiafunkciai ir jungia dvi rekreacinės specializacijos kryptis ar daugiau.
85. Marijampolės apskrities teritorijoje numatytos 52 rekreacinės vietovės (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“), galimos naudoti poilsiui, pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtinėje aplinkoje organizuoti, didžiuma jų iš dalies naudojamos arba pradedamos naudoti, o kitos priklauso prie perspektyvinių rekreacinių teritorijų.
86. Svarbiausioms regioninę svarbą turinčioms poilsio vietovėms priskirtinos šios Marijampolės apskrities rekreacinės teritorijos:
86.3. Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Pakalnių, Pavištyčio, Paežerių, Kumečių ir Vygrelių poilsio vietovės;
87. Marijampolės apskrities rekreacinėje sistemoje, be tradicinių turizmo centrų, kuriais yra esami savivaldybių centrai – Marijampolė, Vilkaviškis, Šakiai, Kalvarija, Kazlų Rūda, svarbiais pažintinio turizmo centrais siūlomos Vištyčio ir Panemunių regioninių parkų vietovės – Vištytis, Gelgaudiškis ir Kybartų miestas. Kaip lokalinius turizmo aptarnavimo centrus siūloma plėtoti Kudirkos Naumiestį, Plokščius, Ilguvą, Sudargą, Pajevonį ir Liubavą.
88. Kurortinio statuso teritorijų perspektyva Marijampolės apskrityje dėl atitinkamų išteklių stokos nedidelė, tačiau bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja Gelgaudiškio gyvenamąją vietovę, čia reikėtų atitinkamai formuoti aplinką ir kreipti tikslines investicijas į specialią turizmo programą ir poilsio infrastruktūrą, plėtoti kurortines funkcijas.
89. Marijampolės apskritis turi galimybes teikti vis didėjančios paklausos poilsio kaime (kaimo turizmo) paslaugą. Iš esmės tai kaimo viešbučių su papildomu pramoginiu ar turistiniu aptarnavimu paslauga, kuriai plėtoti šalyje šiuo metu realios galimybės.
90. Konkrečių rekreacinės infrastruktūros objektų, pirmiausiai sklypinių, lokalizavimo klausimai iš esmės turi būti sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose arba specialiojo rekreacinio planavimo dokumentuose. Bendrasis (generalinis) planas dėl savo teritorinio mastelio formuoja tik principines rekomendacijas dėl šių objektų rūšių ir jų išdėstymo:
90.1. rekreacinės infrastruktūros objektai numatyti pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) (viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos, specialaus apgyvendinimo paslaugos (sanatorijos, kurortų reabilitacijos centrai ir panašiai), kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinės stovyklos, vandens turizmo, turizmo informacijos paslaugos);
90.2. specializuoti kompleksai ir parkai (pliažai, miško parkai, sporto aikštynai, golfo laukai, hipodromai, pramoginiai restorano-svetainės kompleksai, SPA kompleksai, vandens parkai, akvaparkai, skulptūrų parkai, slidinėjimo parkai, „teminiai kaimai“, muziejinės ekspozicijos ir panašiai);
91. Nustatyta rekreacinės linijinės infrastruktūros plėtra:
91.1. bendrasis (generalinis) planas, nurodydamas žinomus turistų judėjimo kelius, akcentuoja ir prioritetą teikia kryptingam Suvalkijos krašto pažinimui tarnaujančios regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimui (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“);
91.2. regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro du Marijampolės apskritį pristatantys autoturizmo maršrutų (trasų) ir dviračių turizmo trasų žiedai:
91.2.1. autoturizmo maršrutas (trasa) „Suvalkijos žiedas“, sudarytas kiek pakoregavus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduoto Suvalkijos parkų žiedo maršrutą; maršrutas (trasa) Marijampolė–Kalvarija–Bartninkai–Vištytis–Kybartai–Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai–Sudargas–Gelgaudiškis–Plokščiai–Mikytai–Lekėčiai–Jankai–Kazlų Rūda–Pilviškiai–Marijampolė jungia visus regiono savivaldybių ir svarbiausius turizmo centrus ir suteikia galimybę susipažinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis istorinės Sūduvos žemės šiaurinėmis teritorijomis, pirmiausiai regioniniais parkais;
91.2.2. regioninė dviračių turizmo trasa „Suvalkijos dviračių žiedas“ maršrutu Marijampolė–Kalvarija–Liubavas–Bartninkai–Gražiškiai–Vištytis–Pajevonys–Kumečiai–Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Panoviai–Sudargas–Kiduliai–Gelgaudiškis–Plokščiai–Šakiai–Lukšiai–Griškabūdis–Višakio Rūda–Kazlų Rūda–Plutiškės–Šventragis–Daukšiai–Marijampolė;
91.3. teikiamas regioninis automobilių ir dviračių turizmo pagrindinių ir trumpinamųjų trasų tinklas leidžia papildomai nustatyti po keletą laisvai pasirenkamų rajoninio lygmens pažintinių žiedinių maršrutų, t. y. šiaurinius ir pietinius mažuosius automobilių ir dviračių turizmo žiedus: palei Marijampolės apskrities šiaurinę ribą einančią pagal PHARE projektą numatytos reprezentacinės pažintinės dviračių turizmo trasos – „Nemuno dviračių kelias“ pietinė atkarpa: Mikytai–Kriūkai–Ilguva–Plokščiai–Gelgaudiškis–Kiduliai–Sudargas;
91.4. bendrasis (generalinis) planas taip pat teikia du nacionalinius autoturizmo maršrutus, einančius per apskrities teritoriją: maršrutą „PV Lietuva“ (Druskininkai–Alytus–Marijampolė–Tauragė–Klaipėda–Palanga) ir maršrutą „Piligrimų kelias“ (Vilnius–Trakai–Jieznas–Birštonas–Marijampolė–Vilkaviškis–Šakiai–Kaunas–Tytuvėnai–Šiauliai);
91.5. vandens turizmo sistemos pagrindą Marijampolės apskrityje sudaro:
91.5.1. nacionalinės ir tarptautinės svarbos svarbiausioji vandens turizmo trasa – Nemuno vandens kelias, kurio turistinio naudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų infrastruktūros kūrimu; atsižvelgiant į numatomą Gelgaudiškio poilsio (kurortinės) vietovės plėtros perspektyvą, tikslinga šioje kairiakrantėje panemunių atkarpoje įrengti prieplauką;
91.5.2. regioninės svarbos Šešupės vandens kelias, skirtas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba valtimis;
92. Rekreacinių teritorijų plėtros sprendinių prioritetai:
92.1. formuojant Marijampolės apskrities perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą:
92.1.1. funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Kriūkų–Gelgaudiškio–Sudargo ir Šešupės rekreaciniuose rajonuose;
92.1.2. svarbiausių poilsio vietovių (Pakalnių, Pavištyčio, Vygrelių, Antanavo, Totorviečių, Jūrės, Orijos) ir rekreacinių priemiestinių zonų (Marijampolės, Vilkaviškio) naudojimo intensyvinimas;
92.2. plėtojant Marijampolės apskrities rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą:
92.2.1. regioninių parkų ir planuojamo Suvalkijos nacionalinio parko pažintinio turizmo infrastruktūros kūrimas;
IV. BIOPRODUKCINIO ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI
93. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyti šie svarbiausi bioprodukcinio ūkio perspektyvinės raidos tikslai:
94. Bendrajame (generaliniame) plane numatomas ekonominio augimo skatinimas ir bioprodukcinio ūkio vystymas planuojamas diferencijuotai, atsižvelgiant į teritorinio potencialo ypatumus. Numatoma išlaikyti racionalų žemės naudmenų balansą, modernizuoti tradicines ūkio šakas, skatinti ekologinę žemdirbystę.
95. Bendrasis (generalinis) planas įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindinės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Marijampolės apskrityje – žemės ūkis ir miškų ūkis.
I. ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS
97. Specialieji žemės ūkio teritorijų vystymo tikslai:
97.1. specializuoti žemės ūkio ir kitas ūkio šakas pagal vietos potencialo ir rinkos poreikio ypatumus, drauge išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir didinti veiklos įvairovę;
97.2. išsaugoti derlingų dirvožemių našumą ir skatinti jo pagerinimą, rekonstruoti melioracijos sistemas, kalkinti rūgščias dirvas;
98. Sąlygos plėtoti žemės ūkį Marijampolės apskrities teritorijoje palyginti geros, daug teritorijų naudojama žemės ūkio veiklai. Dauguma žemės ūkiui tinkamų teritorijų nusausintos, taigi jose sudarytos palankios sąlygos racionaliai naudoti žemę. Jose sureguliuotas drėgmės režimas, sustambinti ir pritaikyti mechanizuotiems žemės ūkio darbams laukai, nutiesti pagrindiniai vietinės reikšmės keliai su tvirta danga.
99. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti žemės naudojimo pokyčiai pagrįsti esamomis žemės ūkio ir urbanistinės plėtros tendencijomis (2 lentelė).
2 lentelė. Prognozuojami žemės naudmenų plotų pokyčiai apskrityje
| Rodikliai |
Plotai savivaldybėse, tūkst. hektarų |
Iš viso apskrityje, tūkst. hektarų |
||||
| Kalvarijos |
Kazlų Rūdos |
Marijampolės |
Šakių rajono |
Vilkaviškio rajono |
||
| Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties žemėje, be sodininkų bendrijų sodų) |
31,1 |
15,9 |
52 |
97,1 |
94,4 |
290,5 |
| Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai: |
Žemės naudmenų plotų sumažėjimas savivaldybėse |
|
||||
| pakeitus paskirtį |
0,1 |
0,1 |
0,6 |
0,2 |
0,2 |
1,2 |
| apsodinus mišku |
1,3 |
0,5 |
0,2 |
0,4 |
1,4 |
3,8 |
| apleistai žemei savaime virtus mišku ir kitomis natūraliomis žemės naudmenomis |
2,7 |
1,8 |
3,7 |
5,5 |
6,8 |
20,5 |
| Iš viso |
4,1 |
2,4 |
4,5 |
6,1 |
8,4 |
25,5 |
| Prognozuojamas plotas |
27 |
13,5 |
47,5 |
91 |
86 |
265 |
100. Įprasta manyti, kad pakitus žemės naudojimui pakis ir žemės ūkio, miškų ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės plotai. Tačiau žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas didesnės įtakos žemės ūkio gamybos plėtrai neturės: likusiame plote bus sudarytos sąlygos intensyviai plėtoti ūkinę veiklą, užtikrinant suderintą tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, taikant reikiamas agrotechnines priemones ir optimizuojant dirvožemio savybes atitinkančią pasėlių struktūrą.
101. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Marijampolės apskrities teritorija priskirta dviem skirtingoms agrarinio potencialo zonoms (6 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“):
101.1. Vidurio Lietuvos zonai, į kurią įeina didžioji apskrities teritorijos dalis. Zona pasižymi dideliu teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsniu, naši žemė, palankios sąlygos suformuoti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys pagrindinėje zonos dalyje: kviečių, linų (Šakių rajono savivaldybėje) arba cukrinių runkelių (Vilkaviškio rajono ir Marijampolės savivaldybėse), rapsų auginimas, pienininkystė ir kiaulių auginimas. Rytinėje Šakių rajono savivaldybės teritorijos dalyje ir Kazlų Rūdos savivaldybėje rekomenduojamos gamybos šakos – javų ir bulvių auginimas, pienininkystė ir kiaulininkystė.
101.2. Baltijos aukštumų zonai, į kurią įeina pietinė Vilkaviškio rajono savivaldybės dalis ir didesnioji Kalvarijos savivaldybės teritorijos dalis. Zona pasižymi vidutiniu teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsniu ir vidutinio našumo žeme. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – javų ir žolinių pašarų auginimas, mėsinių galvijų auginimas ir pienininkystė.
102. Marijampolės apskrities teritorijoje suformuotos 7 agrarinių teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų (specializuotos žemės ūkio plėtros) zonos, kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius. Siūloma žemės ūkio specializacija rekomenduojamojo pobūdžio:
102.1. I (priemiestinio ūkininkavimo) zona. Ši zona apima kaimo vietoves prie Marijampolės miesto: Mokolų, Puskelnių, Baraginės, Trakiškių, Patašinės, Igliaukos, Šventaragio, Liepynų, Netičkampio, Liubavo, Meškučių, Kumelionių ir kitas priemiestines gyvenvietes, taip pat tinkamas užstatyti teritorijas arti magistralinio kelio A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) ir magistralinio kelio A 16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė). Šioje zonoje prioritetinis žemės naudojimas – kitai paskirčiai. Zona skirta aglomeruotai urbanizacijai, turizmui ir konversijai plėtoti. Jai būtina pirmiausia rengti teritorijų planavimo dokumentus, lemiančius infrastruktūros plėtrą, gyvenamosios, visuomeninės, pramoninės, komercinės paskirties statiniams išdėstyti reikalingų žemės sklypų formavimą. Žemės ūkio gamybą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti – pritaikyti miesto gyventojų poreikiams (sodų ir uogynų įveisimas, daržininkystė, gėlininkystė, kalėdinių eglaičių auginimas, pienininkystė ir kita).
102.2. II (prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių) zona. Dėl vertingų dirvožemių, galimybės naudoti ariamajai žemei ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai plėtojamą ūkių specializaciją. Tai – dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas parduoti (kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai arba linai, rapsai) ir javų auginimas pašariniams grūdams (daugiausia kiaulininkystės poreikiams tenkinti). Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kita) gali būti plėtojamos tik dėl sėjomainai būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. Šiai zonai priskirta:
102.3. III (mišrios specializacijos ūkių) zona. Zonoje vyraujančių dirvožemių ūkinė vertė vidutiniška ir gera. Teritorijos reljefo formos įvairios, upių slėniuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos, susijusios su geresniu dirvožemių naudojimu: laikant pievas ir ganyklas, auginant daugiametes žoles, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta pienininkystei, veislinei galvijininkystei ir kiaulininkystei. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų ir javų auginimas. Dalis pašarinių grūdų turėtų būti naudojama kiaulininkystei, o ūkiai su didesniais pievų plotais – specializuotis pieno gamybai. Šiai zonai priskirta:
102.4. IV (prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių) zona. Šiai zonai priskirti žemės masyvai su didesniais durpinių dirvožemių plotais, kuriuose įrengtos pievos ir ganyklos. Didesni jų plotai Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse. Šių teritorijų žemės naudotinos daugiausia žolinių pašarų gamybai. Ūkiai turėtų būti specializuojami pieno gamybai ir mėsinių galvijų auginimui. Be intensyvaus ūkininkavimo ekologiškai jautriose gamtinio karkaso teritorijose, rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, o vietomis – apleistų pievų su neveikiančiomis drenažo sistemomis pašalinimas iš žemės ūkio naudmenų.
102.5. V (ūkininkavimo lengvose žemėse) zona. Jai priskiriami žemės plotai, esantys smėlio granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, daugiausia įsiterpę į miškų masyvus arba greta jų, – Šakių rajono savivaldybės Lekėčių seniūnijoje ir Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos ir Jankų seniūnijose. Nemažą šios zonos dalį sudaro pievos. Rekomenduojama ūkių specializacija – rugių, grikių, bulvių, lubinų auginimas, pienininkystė, veislinių ir mėsinių galvijų auginimas. Dalį nepatogių mechanizuotai dirbti, nenašių žemės plotų tikslinga apsodinti mišku ar naudoti alternatyviai žemės ūkio veiklai.
102.6. VI (ūkininkavimo kalvotose dirvose) zona. Zonoje vyrauja kalvotas ir daubotas reljefas. Dėl mažos ūkinės vertės dirvožemių šios seniūnijos priskirtos nepalankioms ūkininkauti teritorijoms. Didžioji zonos dalis įeina į gamtinio karkaso teritoriją. Jos žemę rekomenduojama naudoti tausojamajam ūkininkavimui ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai – miškų įveisimui žemės ūkio ir kitose naudmenose, kaimo turizmui (ekstensyviai rekreacijai) ir kitkam. Kituose plotuose, neįeinančiuose į gamtinio karkaso teritoriją, nepatogius mechanizuotai dirbti nenašius žemės plotus tikslinga apsodinti mišku ar naudoti alternatyviai žemės ūkio veiklai. Plėtojant žemės ūkio veiklą, būtina laikytis priešerozinės agrotechnikos reikalavimų ir didinti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotus, o šių augalų produkciją naudoti mėsinei galvijininkystei, avininkystei ir pienininkystei plėtoti. Šiai zonai priskirta:
102.7. VII (saugomų teritorijų) zona. Jai priskiriama žemės ūkio paskirties žemė, įeinanti į valstybinių draustinių, Vištyčio ir Panemunių regioninių parkų, Žuvinto biosferos rezervato teritorijų ribas, „Natura 2000“ teritorijas, žemės plotus, įtrauktus į paukščių ar buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus. Šių teritorijų žemės naudojimas reglamentuojamas atitinkamų draustinių ir parkų nuostatuose, planavimo schemose ir tvarkymo planuose, taip pat teisės aktuose, nustatančiuose žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus.
103. Bendra žemės ūkio gamybos Marijampolės apskrityje kryptis – intensyvus ūkininkavimas. Marijampolės apskrities agrarinių teritorijų funkciniai prioritetai nustatyti bendrojo (generalinio) plano koncepcijos stadijoje, atsižvelgiant į ūkinės veiklos diferencijavimą pagal gamtines sąlygas ir teritorijos ekologinį jautrumą. Apskrityje palankiausios ūkininkavimo sąlygos yra per 86,7 procento žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš jos apie 32,5 procento ploto ūkinę veiklą reikia derinti su saugomose teritorijose ir kitose gamtinio karkaso teritorijose nustatytais žemės naudojimo funkciniais prioritetais ir siūlomais reglamentavimo ypatumais (3, 4 lentelės ir 6 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“).
3 lentelė. Agrarinių teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai
| Pažymėta plane |
Zonų apibūdinimas |
Gamtinio karkaso ir kitose saugomose teritorijose |
Kitose teritorijose |
Iš viso |
|||
| hektarais |
procentais |
hektarais |
procentais |
hektarais |
procentais |
||
| I-Zu |
Priemiestinio ūkininkavimo |
1 696 |
1,8 |
15 681 |
6,6 |
17 377 |
5,2 |
| II-Za |
Prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių |
32 979 |
36,3 |
137 883 |
57,3 |
170 862 |
51,4 |
| III-Za-g |
Mišrios specializacijos ūkių |
21 981 |
24,2 |
49 517 |
20,5 |
71 498 |
21,6 |
| IV-Zg |
Prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių |
5 858 |
6,5 |
8 837 |
3,7 |
14 695 |
4,4 |
| V-Zl |
Ūkininkavimo lengvose žemėse |
7 224 |
8 |
12 946 |
5,4 |
20 170 |
6,3 |
| VI-Zk |
Ūkininkavimo kalvotose dirvose |
20 945 |
23,1 |
15 354 |
6,3 |
36 299 |
10,9 |
| VII-Zst |
Saugomų teritorijų |
105 |
0,1 |
558 |
0,2 |
663 |
0,2 |
|
|
Iš viso |
90 788 |
100 |
240 776 |
100 |
331 564 |
100 |
4 lentelė. Siūlomi žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo ypatumai (principai)
| Pažymėta plane |
Funkciniai prioritetai |
Veiklos reglamentavimo ypatumai (principai) |
| Zu |
Intensyvi siaurai specializuotų ūkių veikla priemiestinėse teritorijose ir urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra |
skatinama miestų gyventojų poreikius tenkinanti veikla; leidžiama rengti detaliuosius planus ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka |
|
|
iš jų gamtinio karkaso teritorijose |
skatinamas tausojamasis ūkininkavimas |
| Za |
Intensyvi žemės ūkio veikla labai gerose ir gerose žemėse |
skatinama prekinės augalininkystės produkcijos gamyba |
|
|
iš jų esančiose gamtinio karkaso teritorijoje |
skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas |
| Za-g |
Intensyvi žemės ūkio veikla vidutinės ūkinės vertės žemėse |
skatinami mišrios specializacijos ūkiai, derinantys gyvulių auginimą su prekinės augalininkystės produkcijos gamyba |
|
|
iš jų esančiose gamtinio karkaso teritorijoje |
skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas |
| Zg |
Intensyvi žemės ūkio veikla nusausintoje žemėje su vyraujančiais durpiniais ir puveningais dirvožemiais |
skatinama pašarų gamyba pagal mokslines rekomendacijas, kaip prižiūrėti, atnaujinti pievas, tinkamai eksploatuoti melioracines sistemas, specializacija –pieno ir mėsos galvijininkystė |
|
|
iš jų esančiose gamtinio karkaso teritorijoje |
skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas |
| Zl |
Ekstensyvi žemės ūkio veikla ar jai alternatyvi veikla teritorijose su smėlio granuliometrinės sudėties dirvožemiais |
skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba miško įveisimas netikslinguose naudoti žemės ūkio veiklai žemės sklypuose |
|
|
iš jų esančiose gamtinio karkaso teritorijose |
skatinamas miško įveisimas ir alternatyvi žemės ūkiui veikla |
| Zk |
Ekstensyvi žemės ūkio veikla ar jai alternatyvi veikla mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, kalvotoje žemėje su nuardytais dirvožemiais |
skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba miško įveisimas netikslinguose naudoti žemės ūkio veiklai žemės sklypuose |
|
|
iš jų esančiose gamtinio karkaso teritorijose |
skatinamas miško įveisimas ir alternatyvi žemės ūkiui veikla |
| Zst |
Žemės ūkio veikla saugomose teritorijose |
veiklą reglamentuoja valstybinių parkų nuostatai ir jų teritorijų planavimo dokumentai; skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba naudojimas rekreacijai ir kitai alternatyviai žemės ūkio veiklai |
104. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
104.1. Nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinės žemės ūkio veiklos ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus, ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo.
104.2. Vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, pirmiausiai rengti žemės konsolidavimo projektus ir spręsti racionalių ūkių žemės valdų formavimo klausimą.
104.3. Detalizuoti suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis, nustatyti planavimo sąlygas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – bendriesiems ir specialiesiems planams rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:
104.3.1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: gerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;
104.3.2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, laikytis žemės ūkio augalams auginti rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą;
104.3.3. visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui, šią rekomendaciją diegti naudojant valstybės ekonominio reguliavimo priemones;
104.3.4. išskirti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, daugiausia V ir VI specializuotos žemės ūkio plėtros zonose, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintoje apleistoje ir dirvonuojančioje žemėje su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);
104.3.5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, plotų ir nusausintų žemės plotų; jeigu nėra alternatyvos, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai ir spręsti klausimą dėl atlyginimo valstybei už vertingų žemės ūkiui naudmenų plotų sumažinimą (derlingojo dirvožemio sunaikinimą) teritorijų planavimo organizatoriaus lėšomis;
104.4. Žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai tik pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir esant šioms sąlygoms:
104.4.1. kai žemė paimama visuomenės poreikiams teisės aktų nustatytais atvejais (naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, bendrojo naudojimo keliams tiesti, infrastruktūros objektams statyti ir kitkam);
104.4.2. naudojant žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo ir rekreacijos arealuose;
104.4.3. esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemės valdų planus (projektus) formuojamiems žemės sklypams prie statinių ir įrenginių;
104.4.4. priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams, kai juose mišku apaugę arba apsodinti plotai sudaro daugiau kaip 90 procentų žemės sklypo ploto;
II. MIŠKŲ ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS
105. Miškų ūkio teritorijų vystymo tikslai:
105.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti miško išteklius ir gausinti pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus;
105.3. racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti medienos kokybę;
105.7. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius;
106. Marijampolės apskrities teritorija pagal numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane strategines miškininkystės plėtros zonas ir pozones patenka į Vidurio Lietuvos mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zonos Suvalkijos našių ir labai našių spygliuočių ir lapuočių miškų pozonį. Šiaurinės pozonio dalies miško augavietės labai palankios našiems spygliuočių medynams auginti. Pasiekiamas ypač didelis grynų pušynų, taip pat pušų ir eglių medynų našumas – 6,3 kub. metro iš hektaro. Šiame pozonyje valstybinės reikšmės miškai sudaro 73 procentus, rezervatai ir specialios paskirties miškai – 9 procentus. Pozonio miškai labai reikšmingi ūkiniu požiūriu. Siekiant palaikyti šio pozonio ekologinį stabilumą, apsaugoti labai derlingą žemės ūkio paskirties žemę, tikslinga dalį Šakių rajono, Marijampolės savivaldybių teritorijos paversti laukų apsauginiais miškais ir bent 3 procentais padidinti šio pozonio miškingumą.
107. Siekiant įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programą, patvirtintą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10), bendrajame (generaliniame) plane numatyta Marijampolės apskrityje iki 2017 metų padidinti miškų plotus 24,3 tūkst. hektarų (iš jų – 3,8 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemėje įveisti mišką). Bendras apskrities teritorijos miškingumas padidės nuo 21,7 iki 27,1 procento.
108. Apskrities teritorijoje pirmiausia siūloma apželdinti:
108.1. nacionalinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožą Sangrūdos–Liubavo–Vištyčio atkarpoje;
108.2. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožą, Igliaukos–Plutiškių–Agurkiškės–Novaraisčio–Sutkų–Pajotijų–Karališkių–Sudargo atkarpoje;
109. Miškų teritorijų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į:
110. Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios pagrindinės miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys:
110.1. Mk – konservacinė (rezervatų miškai) kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatiniai miškai (I grupės miškai). Jiems priskirti Žuvinto biosferos rezervato I grupės miškai ir Vištyčio regioninio parko rezervatiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir konkrečių rezervatų nuostatuose numatytais atvejais.
110.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi miškai, kuriuose vyrauja apsauginiai II A grupės ir III grupės miškai. Jie užims 18,5 procento apskrities teritorijos. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią tvarkymo kryptį siūloma tvarkyti miškų plotus palei vandens telkinius, laukų apsauginius miškus, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus.
110.3. Mr – rekreacinė miškų tvarkymo kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grupės miškuose. Miškuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus siūloma didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.
110.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis. Ši veikla numatyta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir gamtinio karkaso teritorijose, kuriose vyrauja ūkiniai miškai (IV miškų grupė). Jie sudarys 17,7 procento apskrities miškų žemės teritorijų.
110.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Numatyta arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Šiuose miškuose miško išteklius derėtų naudoti racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai, didinti miškų produktyvumą, gerinti auginamos medienos kokybę.
111. Apskrityje vyraujanti miškų teritorijų naudojimo kryptis – intensyvi miškų ūkio veikla. Pagal šią tvarkymo kryptį numatyta naudoti 59,6 procento miško žemės (5 lentelė).
5 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptis
| Savivaldybė |
Miškingumas, procentais |
Siūlomos vyraujančios miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys, teritorijos procentais |
|||||
| esamas |
projektuojamas |
Mk |
Ms |
Mr |
Mgk |
Mū |
|
| Kalvarijos |
13 |
22 |
– |
15,1 |
10,4 |
30,5 |
44 |
| Kazlų Rūdos |
59,5 |
63,6 |
– |
18,3 |
0,5 |
17,8 |
63,4 |
| Marijampolės |
15,2 |
20,4 |
1,1 |
11,7 |
5,9 |
27,4 |
53,9 |
| Šakių rajono |
22,8 |
26,9 |
– |
18,3 |
2,4 |
16 |
63,3 |
| Vilkaviškio rajono |
10,6 |
17,1 |
0,6 |
24,9 |
4,9 |
8,1 |
61,5 |
| Visoje Marijampolės apskrityje |
21,7 |
27,1 |
0,3 |
18,5 |
4,1 |
17,5 |
59,6 |
112. Miškų teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
112.1. padidinti miško plotus:
112.1.1. nacionalinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožo Sangrūdos–Liubavo–Vištyčio atkarpoje;
112.1.2. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožo Igliaukos–Plutiškių–Agurkiškės–Novaraisčio–Sutkų–Pajotijų–Karališkių–Sudargo atkarpoje;
112.2. teritorijos naudojimo ir naujų miškų sodinimo miškų ūkio paskirties žemės plotuose klausimus spręsti miškotvarkos projektuose;
112.4. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę kitiems gyventojų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško išteklių naudojimui);
I. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS
113. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai:
113.1. Marijampolės apskrities transporto tinklus prijungti prie Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių transporto tinklų;
113.2. sukurti ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, derinančią visų rūšių transporto plėtrą, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui;
113.4. skatinti skirtingų transporto rūšių sąveiką vežant krovinius ir keleivius, steigti logistikos centrus;
113.5. užtikrinti susisiekimo galimybes ir kokybę žemiausiu susisiekimo sistemos lygmeniu, sujungti gyvenvietes, pramonės ir turizmo objektus į apskrities susisiekimo sistemos tinklą;
113.6. mažinti žalingą tranzitinio transporto poveikį miestams ir gyvenvietėms – plėtoti tranzitinius transporto koridorius ir apylankas, gerinti eismo saugumo sąlygas;
113.7. įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus avaringiausiuose kelių ruožuose, nustatyti dviračių takų poreikį, įvertinti ir pagrįsti jų plėtrą specialiuosiuose planuose;
114. Susisiekimo infrastruktūros plėtros sprendiniai priimti pagal apskrities esamą būklę ir jos tendencijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, Ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), Europos Sąjungos transporto politiką, apskrities ir rajonų savivaldybių teritorijų rengiamus ar parengtus bendruosius planus, kitus Lietuvos ir Europos Sąjungos teritorijų planavimo ir strateginius dokumentus.
115. Susisiekimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas – viena iš prioritetinių apskrities vystymo sričių, užtikrinančių sėkmingą apskrities ekonomikos augimą.
116. Marijampolės apskrities transporto sektoriaus potencialas naudojamas nepakankamai dėl prastos infrastruktūros kokybės. Ateityje numatyta šalinti šiuos trūkumus ir priartinti susisiekimo infrastruktūros lygį prie Europos Sąjungos lygio.
117. Automobilių keliai – Marijampolės apskrities susisiekimo sistemos tinklų pagrindas tiek keleivių, tiek ir krovinių transportavimo požiūriu. Konkretizuoti sprendiniai, kelių modernizavimo ir plėtros priemonės pateikti 6 lentelėje ir 8 brėžinyje „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“. Bendrasis (generalinis) planas numato:
117.1. mažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą, įrengti miestų aplinkkelius;
117.2. gerinti susisiekimo kokybę, rekonstruoti kelius ir stiprinti dangą; žvyrkelių asfaltavimo, saugaus eismo priemonių įrengimo darbai numatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2005–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto (2002 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo Nr. 8);
117.3. gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos–Lenkijos pasienyje – įrengti rokadinį kelią ir kitus jungiamuosius kelius tarp abiejų valstybių: Varteliai–Burniškiai, Duoniškiai–Vilkupiai, Vygreliai–Sūduva, Liubavas–Kreivėnai, Liubavas–Pašešupė, Trumpaliai–Trumpaliai, Naujieji Alksnėnai–Kreivėnai, Užukalniai–Burokai, Bereznikai–Paliūnai; parengti Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą.
118. Pakelės aptarnavimo infrastruktūrą įrengti numatyta pagal patvirtintus savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.
6 lentelė. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai
| Eil. Nr. |
Kelio numeris ir pavadinimas |
Įgyvendinimo priemonės |
Trasa |
Įgyvendinimo metai |
|
| iki 2015 |
po 2015 |
||||
| 1. |
Virbalio–Kybartų šiaurinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 2. |
Marijampolės rytinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
+ |
|
| 3. |
Pilviškių rytinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 4. |
Kalvarijos pietinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 5. |
Šakių vakarinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 6. |
Vilkaviškio rytinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 7. |
Kazlų Rūdos vakarinis aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 8. |
Kudirkos Naumiesčio aplinkkelis |
kelio tiesimas |
nauja |
|
+ |
| 9. |
Kelias Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 10. |
Kelias Nr. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 11. |
Kelias Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 12. |
Kelias Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 13. |
Kelias Nr. 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
+ |
| 14. |
Kelias Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 15. |
Kelias Nr. 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
+ |
| 16. |
Kelias Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
|
| 17. |
Kelias Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka |
kelio rekonstravimas |
esama |
|
+ |
| 18. |
Kelias Nr. 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna |
kelio rekonstravimas |
esama |
+ |
+ |
| 19. |
Kelias Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis |
kelio rekonstravimas |
esama |
|
+ |
| 20. |
Kelias Nr. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 21. |
Kelias Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 22. |
Kelias Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 23. |
Kelias Nr. 183 Ąžuolų Būda–Kazlų Rūda |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 24. |
Kelias Nr. 185 Vilkaviškis–Gražiškiai |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 25. |
Kelias Nr. 186 Kybartai–Vištytis |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
|
+ |
| 26. |
Kelias Nr. 5103 Kudirkos Naumiestis–Kybartai |
kelio dangos stiprinimas |
esama |
+ |
|
| 27. |
Pasienio zonos (rokadinis) kelias ir kiti jungiamieji keliai |
kelio tiesimas |
esama |
+ |
+ |
Pastaba. Įgyvendinimo metai – orientaciniai, tikslinami rengiant bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo priemonių planą.
119. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai:
119.1. Numatyta tiesti europinės vėžės (1435 mm pločio) „Rail Baltica“ geležinkelio trasą. Tai spartins Lietuvos ir Europos Sąjungos geležinkelių tinklų integraciją, didins tranzitinius ir tarptautinius krovinių ir keleivių srautus su Europos Sąjungos valstybėmis, užtikrins greitesnį susisiekimą.
119.2. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą numatyta rusiškos vėžės (1520 mm pločio) geležinkelio atkarpa Pilviškiai–Šakiai–Tauragė, kuri ne tik jungs Lietuvos geležinkelių tinklo linijas į Klaipėdą ir Kaliningradą, bet leis sparčiau plėtoti pramonę Marijampolės apskrities šiaurinėje dalyje. Konkreti geležinkelio trasa, keleivių ir krovinių stočių išdėstymas turi būti numatyti specialiajame plane.
119.3. Numatyta modernizuoti IX-D transporto koridorių Kaunas–Kybartai. Detalesni šio ruožo ir kiti geležinkelių modernizavimo sprendiniai pateikti 7 lentelėje, o rekomenduojami apskrities geležinkelių rekonstravimo ir tiesimo etapai – 8 lentelėje.
7 lentelė. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai
| Eil. Nr. |
Geležinkelio ruožas |
Įgyvendinimo priemonės |
Trasa |
| 1. |
„Rail Baltica“ |
naujo geležinkelio statyba |
nauja |
| 2. |
Baraginės geležinkelio stotis |
naujos stoties statyba |
nauja |
| 3 |
Pilviškiai–Šakiai–Tauragė |
naujo geležinkelio ir keleivių ir krovinių stočių statyba |
nauja |
| 4. |
Kaunas–Kybartai |
rekonstrukcija – pritaikymas 160 km/h greičiui: kelio geometrijos, konstrukcijos, sankasos ir statinių rekonstravimas, dviejų lygių pervažų įrengimas, stoties kelių ilginimas ir iešmyno rekonstravimas, signalizavimo ir energijos tiekimo įrenginių modernizavimas |
esama |
| 5. |
Kaunas–Kybartai |
tiltų rekonstravimas |
esama |
| 6. |
Kaunas–Kybartai |
telekomunikacijų modernizavimas |
esama |
| 7. |
Kaunas–Kybartai |
koridoriaus elektrifikavimas |
esama |
8 lentelė. Rekomenduojami geležinkelių rekonstravimo ir tiesimo etapai
| Eil. Nr. |
Geležinkelio ruožas |
Įgyvendinimo metai |
||
| iki 2010 |
2011–2015 |
po 2015 |
||
| 1. |
„Rail Baltica“ statyba |
|
+ |
|
| 2. |
Baraginės geležinkelio stotis |
|
+ |
|
| 3. |
Geležinkelio atkarpos Pilviškiai–Šakiai–Tauragė ir jo keleivių ir krovinių stočių statyba |
|
|
+ |
| 4. |
Atkarpos Kaunas–Kybartai rekonstravimas – pritaikymas 160 km/h greičiui |
+ |
+ |
|
| 5. |
Atkarpos Kaunas–Kybartai tiltų rekonstravimas |
+ |
|
|
| 6. |
Atkarpos Kaunas–Kybartai telekomunikacijų modernizavimas |
+ |
|
|
| 7. |
Atkarpos Kaunas–Kybartai elektrifikavimas |
|
|
+ |
120. Marijampolės apskrityje oro transporto infrastruktūra neišplėtota, yra tik vienas civilinis objektas – Sasnavos aerodromas. Jo naudojimo galimybės transportavimui minimalios. Siūloma aerodromą naudoti keleivių susisiekimui – oro taksi paslaugoms teikti. Svarbiausios aerodromo funkcijos – sportinė aviacija ir aviacinis turizmas.
121. Einantis per Marijampolės apskrities teritoriją vidaus vandens kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (E41) priskiriamas tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklui. Šiame vidaus vandenų kelyje numatyta palaikyti IV klasės vidaus vandenų kelių gabaritus per visą 230 parų navigacijos laikotarpį. Ateityje numatyta atgaivinti ir plėtoti vidaus vandenų transportą, gabenantį keleivius ir krovinius.
122. Pasienio kontrolės punktų plėtros ir modernizavimo sprendiniai numato:
122.1. panaikinti kontrolę prie vidinių sienų tarp Šengeno valstybių, šalinti keliavimą varžančias kliūtis, užtikrinti greitą vidinių sienų kirtimą; sutvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą taip, kad prireikus būtų įmanoma atkurti pasienio tikrinimą prie vidinių Europos Sąjungos sienų;
122.2. rekonstruoti Ramoniškių pasienio kontrolės punktą etapais, pirmajame etape įrengti infrastruktūrą keleiviams aptarnauti su plėtros galimybe aptarnauti krovininį transportą; sukūrus atitinkamą infrastruktūrą, pakeisti punkto statusą iš dvišalio į tarptautinį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1995 m. vasario 24 d. susitarime dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinės sienos perėjimo punktų;
123. Transporto infrastruktūros plėtros prioritetai:
123.1. statyti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, taip sparčiau integruoti Lietuvos ir Marijampolės geležinkelių transporto ir Europos transporto tinklus, tai spartins pramonės ir logistikos plėtrą;
123.2. tiesti miestų aplinkkelius ir modernizuoti kelius, tai spartins esamo kelių tinklo ir europinių kelių tinklų integraciją, sumažins neigiamą transporto poveikį aplinkai;
II. EKOINŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS
124. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo tikslai:
124.1. plėtoti vandentiekio, nuotekų surinkimo, valymo sistemas:
124.1.1. modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti apskrities darnaus vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, darant minimalią žalą aplinkai;
125. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
125.1. plėtoti vandentiekos sistemą – centralizuoto vandens tiekimo paslaugas teikti 95 procentams apskrities gyventojų; šiuo tikslu gerokai išplėsti esamus vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 82-3260), savivaldybių teritorijoms parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus:
125.1.1. plėtoti esamą vandentiekio sistemą, rekonstruoti susidėvėjusius vamzdynus Marijampolėje; vandenį iš Marijampolės vandenvietės tiekti Mokolų ir Patašinės gyvenvietėms, esamą vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius išlaikyti geros techninės būklės;
125.1.2. plėtoti Liudvinavo, Igliaukos, Gudelių vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.3. plėtoti Želsvos, Igliškėlių vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės;
125.1.4. plėtoti Vilkaviškio vandentiekio sistemą, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.5. plėtoti Kybartų ir Virbalio vandentiekių sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, sujungti šių gyvenamųjų vietovių vandentiekio sistemas, esamas vandenvietes ir vandens gerinimo įrenginius išlaikyti geros techninės būklės;
125.1.6. plėtoti Pilviškių ir Gižų vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.8. plėtoti Kazlų Rūdos, Antanavo ir Plutiškių vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.10. plėtoti Kalvarijos ir Jungėnų vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, rekonstruoti esamas vandenvietes, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.11. plėtoti Akmenynų, Sangrūdos ir Liubavo vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.1.12. plėtoti Šakių vandentiekio sistemą, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius išlaikyti geros techninės būklės;
125.1.13. plėtoti Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių ir Lekėčių vandentiekio sistemas, rekonstruoti esamus tinklus, esamą vandenvietę išlaikyti geros techninės būklės, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius;
125.2. kitų gyvenamųjų vietovių vandentiekos sistemų plėtrą numatyti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir kituose rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose; šie sprendiniai turi sąsajų su Nemuno vidurupio baseino investicijų programomis, kurių pagrindu finansuojama didžioji dalis vandens tiekimo sistemų plėtros Marijampolės apskrityje;
125.3. tiekiamo vandens kokybei gerinti numatyta:
125.4. plėtoti vandenvalos sistemą – nuotekų surinkimo paslaugas teikti 95 procentams gyventojų; išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos privalo atitikti Europos Sąjungos direktyvos dėl miestų nuotekų valymo, priimtos Europos Bendrijos Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. (91/271/EEB), reikalavimus; pertvarkant apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkį numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
125.4.1. plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Marijampolėje, prie Marijampolės nuotekų surinkimo sistemos prijungti Mokolų ir Patašinės gyvenamąsias vietoves, rekonstruoti esamą Marijampolės nuotekų valyklą;
125.4.2. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Liudvinave, Igliaukoje, Gudeliuose, Želsvoje ir Igliškėliuose, rekonstruoti esamus šių gyvenamųjų vietovių nuotekų valymo įrenginius;
125.4.3. plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Vilkaviškyje, rekonstruoti esamą Vilkaviškio nuotekų valyklą;
125.4.4. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Kybartuose ir Virbalyje, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius abiejų gyvenamųjų vietovių surenkamoms buitinėms nuotekoms valyti, demontuoti esamą seną nuotekų valymo įrenginį;
125.4.5. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Pilviškiuose ir Gižuose, kiekvienoje šių gyvenamųjų vietovių pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;
125.4.6. įrengti Bartninkuose buitinių nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;
125.4.7. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Kazlų Rūdoje ir Antanave, išlaikyti šių gyvenamųjų vietovių nuotekų valymo įrenginius geros techninės būklės;
125.4.8. įrengti Jankuose buitinių nuotekų surinkimo tinklus, nuotekas valyti esamais nuotekų valymo įrenginiais Katinuose;
125.4.10. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Kalvarijoje ir Jungėnuose, išlaikyti šių gyvenamųjų vietovių nuotekų valymo įrenginius geros techninės būklės;
125.4.11. įrengti Akmenynuose, Sangrūdoje ir Liubave buitinių nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius;
125.4.12. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Šakiuose, išlaikyti nuotekų valymo įrenginius geros techninės būklės;
125.4.13. plėtoti esamas nuotekų surinkimo sistemas Gelgaudiškyje, Kudirkos Naumiestyje, Lukšiuose ir Lekėčiuose, rekonstruoti esamus šių gyvenamųjų vietovių nuotekų valymo įrenginius;
125.5. kitų gyvenamųjų vietovių vandenvalos sistemų plėtrą numatyti rajono ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose;
125.6. tobulinti atliekų tvarkymą, nes atliekų planuojamą laikotarpį daugės iki 20–30 procentų; atliekų tvarkymo sprendiniai parengti atsižvelgiant į Marijampolės apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes ir Marijampolės regiono atliekų tvarkymo planą; bendrajame (generaliniame) plane numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
125.6.1. uždaryti visus smulkius sąvartynus, jų funkcijas perima vienas regioninis sąvartynas, įrengtas Marijampolės savivaldybėje, Panausupio kaimo teritorijoje, greta uždaromo Marijampolės sąvartyno;
125.6.3. įrengti aštuonias biodegraduojamųjų atliekų kompostavimo aikšteles, vieną jų – šalia naujo regioninio sąvartyno, kitoms kompostavimo atliekoms parinkti vietas rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
125.6.4. įrengti stambiagabaričių, pavojingųjų atliekų surinkimo aikšteles Marijampolėje, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Šakiuose ir Vilkaviškyje;
126. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
126.1. vandentiekos ir vandenvalos sistemos plėtros:
126.1.2. gerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę, siekti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), atitikties, naudoti priemones: statyti vandens gerinimo įrenginius (pirmiausia vietovėse, kuriose fluoro koncentracija požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę), rekonstruoti esamus vamzdynus;
126.1.3. plėtoti centralizuoto vandentiekio tinklus aglomeracijose, prijungti priemiestinių zonų tinklus prie miestų vandentiekos tinklų;
126.2. atliekų tvarkymo sistemos plėtros:
126.2.1. vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499), vengti atliekų susidarymo, o susidarančias atliekas pagal galimybes perdirbti;
III. ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS
127. Energetikos infrastruktūros vystymo tikslai nustatyti vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430):
127.1. plėtoti elektros energijos tiekimo ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą:
127.1.2. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų iki 12 procentų viso pirminės energijos balanso;
127.1.3. užtikrinti apskrities urbanizuotų vietovių aprūpinimą šilumine energija, modernizuoti esamus šilumos tinklus, kad nuostoliai skirstymo tinkluose būtų minimalūs, kurti naujus modernius šilumos skirstymo tinklus, plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pirmenybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams;
127.2. plėtoti gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą:
127.2.1. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos apskrities energetikos įmonėms, parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą;
128. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta:
128.1. elektros energijos tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
128.1.2. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10–0,4 kV), keisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias, maksimaliai kabeliuoti elektros energijos skirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose;
128.1.3. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą, užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams, visų lygmenų urbanistinių centrų elektrifikuojamose teritorijose kloti kabelines elektros paskirstymo linijas;
128.1.4. skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai: vėjo jėgainių, hidroenergijos, saulės energijos naudojimą;
128.1.6. rekonstruoti Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių katilines, numatyti jose gaminti elektros energiją kogeneracijos principu;
128.2. centralizuoto šilumos tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
128.2.1. rekonstruoti Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių rajonines katilines – pritaikyti elektros energijos ir šilumos kombinuotai gamybai;
128.2.2. vengti energetinės priklausomybės nuo monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, dujinėse katilinėse numatyti rezervinį kurą, visų pirma iš atsinaujinančių energijos šaltinių;
128.2.3. išsaugoti visų gyvenamųjų vietovių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumines trasas, naudoti bekanalius vamzdynus;
128.2.5. rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuoti jų šildymo sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas;
128.3. gamtinių dujų tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“):
128.3.1. nutiesti magistralinio dujotiekio atšaką ir įrengti Pilviškių, Žvirgždaičių, Gelgaudiškio dujų skirstymo stotis;
128.3.2. rezervuoti teritoriją antrajai magistralinio dujotiekio linijai nuo Šakių dujų apskaitos stoties iki Kaliningrado srities;
128.3.3. rezervuoti teritoriją magistraliniam dujotiekiui Marijampolė–Kalvarija–Lietuvos Respublikos valstybės siena tiesti;
128.3.4. rezervuoti teritorijas magistraliniam dujotiekiui į Žvirgždaičių, Gelgaudiškio, Pilviškių dujų skirstymo stotis tiesti, žemės sklypus dujų skirstymo stotims statyti ir skirstomojo dujotiekio trasai Žvirgždaičiai–Kudirkos Naumiestis tiesti;
128.3.5. plėsti skirstomųjų dujotiekių tinklą: nuo Marijampolės dujų skirstymo stoties iki Kalvarijos su atšaka į Jungėnus, atšakas nuo skirstomojo dujotiekio į Kazlų Rūdos miestą į Bebruliškių, Ąžuolų Būdos ir Jūrės gyvenamąsias vietoves, nuo esamos Šakių dujų skirstymo stoties į Lukšių, Šakių–Išdagų–Sintautų arealus, nuo numatomos Žvirgždaičių dujų skirstymo stoties į Žvirgždaičius ir Kudirkos Naumiestį, nuo numatomos Gelgaudiškio dujų skirstymo stoties į Gelgaudiškį, nuo esamos Vilkaviškio dujų skirstymo stoties į Kybartų, Alvito, Virbalio, Karalių, Šeimenos, Paežerių, Gudelių ir Serdokų gyvenamąsias vietoves, nuo numatomos Pilviškių dujų skirstymo stoties į Pilviškių ir Balčiūnų gyvenamąsias vietoves.
129. Energetikos infrastruktūros vystymo sprendinių prioritetai:
129.2. pritaikyti katilines deginti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro ir atliekinių medžiagų;
129.5. naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius elektros energijai gaminti ir pastatams šildyti;
IV. KITOS FUNKCINĖS TERITORINĖS STRUKTŪROS
130. Marijampolės apskrityje šiuo metu eksploatuojama 15 pagrindinių karjerų, užimančių 1017,7 hektaro kasybos pramonės teritorijų. Svarbiausios naudingosiose iškasenos – durpės ir žvyras. Vilkaviškio rajono ir Kalvarijos savivaldybėse eksploatuojamos 5, Šakių rajono savivaldybėje – 4, Marijampolės savivaldybėje – viena pagrindinė kasybos pramonės teritorijos. 2007–2017 metų sprendinių laikotarpiu numatyta toliau eksploatuoti esamas kasybos teritorijas. Naujų kasybos pramonės teritorijų eksploatavimo poreikį privačių investuotojų iniciatyva nustato rinka.
131. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pagal pramonės ir verslo plėtros perspektyvas dalis Marijampolės apskrities įtraukta į centrinį pramoninių zonų arealą, apimantį pagrindinius Kauno, Jonavos, Kėdainių, Kazlų Rūdos ir Marijampolės pramonės centrus. Visų pagrindinių pramonės ir apdirbamosios gamybos teritorijų dydis Marijampolės apskrityje – 106,3 hektaro. Didžiausias pramoninės ir apdirbamosios gamybos plėtros potencialas Marijampolėje.
132. Marijampolės apskrities gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma gamyba, numatyta 2007–2017 metais rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui naujai apdirbamajai gamybai, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti.
133. Bendrieji pramonės teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
133.1. sukurti palankias sąlygas vietos ir užsienio investicijoms, formuoti patrauklias investicijoms teritorijas, didinti apskrities investicinį patrauklumą;
134. Bendrajame (generaliniame) plane socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai apėmė tik apskrities savivaldybių centrus ir miesto statusą turinčias apskrities gyvenamąsias vietoves. Kitų gyvenamųjų vietovių socialinę infrastruktūrą numatyta nagrinėti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
135. Marijampolės apskrities švietimo ir mokslo infrastruktūros tinklą sudaro ikimokyklinės ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos, profesinė mokykla ir kolegija. Apskrities savivaldybių švietimo įstaigos pertvarkomos remiantis savivaldybių tarybų patvirtintais ilgalaikiais mokyklų pertvarkos planais, sudaromais atsižvelgiant į demografines tendencijas, paslaugų gavėjų poreikius ir racionalų turimų išteklių naudojimą. Numatyta, kad perspektyviniu laikotarpiu naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų reikės daugiau, nes mažės moksleivių esamose didelėse mokymo įstaigose. Atsižvelgta ir į tai, kad vis daugiau moksleivių norės mokytis gimnazijose ir specialiosiose švietimo įstaigose.
136. Sprendinių skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje Marijampolės apskrityje numatyta statyti naujo tipo kultūros centrus. Skatinamas glaudus tarpinstitucinis apskrities kultūros įstaigų bendradarbiavimas, numatyta gerinti sąlygas apskrities gyventojams ir jų svečiams gauti reikiamą kultūrinę informaciją.
137. Nors demografinės tendencijos neigiamos, siekiant išlaikyti pakankamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą paslaugų gavėjams, 2007–2017 metų sprendinių laikotarpiu savivaldybių centruose ir gyvenamosiose vietovėse, turinčiose miesto statusą, numatyta išsaugoti esamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, o prireikus steigti naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kituose seniūnijų centruose 2007–2017 metų laikotarpiu numatyta ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą siaurinti. Sprendimus dėl konkrečios ikimokyklinės ugdymo įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo priima savivaldybių tarybos, bendradarbiaudamos su valstybės ir apskrities lygmens atitinkamomis institucijomis.
138. 2007–2017 metų sprendinių laikotarpiu numatyta nustatyti, kiek Marijampolės apskrities centre, savivaldybių centruose ir apskrities gyvenamosiose vietovėse, turinčiose miesto statusą, reikėtų naujų bendrojo lavinimo mokyklų, o prireikus jas steigti. Kitose Marijampolės apskrities savivaldybių gyvenamosiose vietovėse, kuriose įsikūrusios seniūnijų buveinės, numatoma išlaikyti esamą bendrojo lavinimo mokyklų tinklą.
139. Esamas profesinio lavinimo mokyklų tinklas nepakankamas. Numatyta įsteigti naują profesinę mokyklą Šakiuose.
140. Esamas kolegijų tinklas Marijampolės apskrityje nepakankamas. Sprendinių laikotarpiu siūloma inicijuoti kolegijos steigimą Šakiuose. Sprendinių skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje siūloma svarstyti kolegijos steigimo galimybę Vilkaviškyje.
141. 2007–2017 metais Marijampolės apskrities centre, savivaldybių centruose ir apskrities gyvenamosiose vietovėse, turinčiose miesto statusą, numatyta išlaikyti esamą kultūros įstaigų tinklą. Nors demografinės tendencijos neigiamos, esamą kultūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą numatyta išlaikyti ir miesto statuso neturinčiuose Marijampolės apskrities savivaldybių seniūnijų centruose.
142. 2007–2017 metais numatyta išlaikyti esamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Marijampolės apskrities centre, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių gyvenamosiose vietovėse, kuriose įsikūrusios seniūnijų buveinės. Prireikus sprendimą dėl naujos asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigimo priima centrinės Lietuvos Respublikos institucijos, bendradarbiaudamos su savivaldybių administracijomis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą būtina derinti prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kaimo ir atokiose vietovėse.
143. Esamas socialinių įstaigų tinklas Marijampolės apskrities centre, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių gyvenamosiose vietovėse, kuriose įsikūrusios seniūnijų buveinės, nepakankamas. Sprendinių laikotarpiu siūloma inicijuoti nakvynės namų steigimą Marijampolėje ir Šakiuose, socialinių paslaugų centro steigimą Šakiuose. Prireikus siūloma steigti kitas socialines įstaigas.
144. Esamas paramos verslui įstaigų tinklas Marijampolės apskrityje nepakankamas. Siūloma inicijuoti verslo inkubatoriaus steigimą Marijampolės savivaldybėje.
145. Bendrieji socialinės infrastruktūros tinklo plėtros sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
145.1. optimizuoti asmens sveikatos priežiūros infrastruktūros tinklą, modernizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas;
145.2. atnaujinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų techninę bazę, pritaikyti įstaigas prie šiuolaikinių klientų poreikių;
145.6. steigti naujas socialinių paslaugų įstaigas, taip optimizuoti socialinės infrastruktūros tinklą;
145.8. palaikyti apskrities kultūros plėtrai reikalingą infrastruktūrą, skatinti bendruomenės kultūrines iniciatyvas;
V. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS VALSTYBĖS POREIKIAMS
146. Numatyta rezervuoti teritorijas šioms saugomoms teritorijoms:
146.1. Suvalkijos nacionaliniam parkui, kurio orientacinės ribos nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir 4 brėžinyje „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“; plotas apimtų keletą teritoriškai nesusietų arealų: Vištyčio–Liubavo, Kumečių–Klampučių–Alvito, Paežerių, Šešupės; perspektyvinis plotas – iki 33 tūkst. hektarų;
146.2. Panemunių regioninio parko riboms plėsti numatyta išskirti atskirą arealą („salą“) prie Sudargo;
146.3. naujiems draustiniams steigti būsimojo Suvalkijos nacionalinio parko sudėtyje (pietinėje ir vidurinėje „salose“);
147. Numatyta rezervuoti teritorijas susisiekimo infrastruktūros plėtros sprendiniams:
147.2. geležinkelio atkarpai Pilviškiai–Šakiai–Tauragė tiesti ir keleivių ir krovinių geležinkelio stotims statyti;
147.12. 137 kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas atkarpai nuo Šakių iki Jurbarko rekonstruoti į magistralinį kelią;
148. Numatytos rezervuoti teritorijos stambiausiems susisiekimo infrastruktūros objektams nurodytos 8 brėžinyje „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“. Teritorijas smulkesniems objektams statyti numatoma rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose.
149. Numatyta rezervuoti teritorijas vandens gerinimo įrenginiams statyti: Marijampolės savivaldybėje – Liudvinave, Igliaukoje, Gudeliuose; Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Vilkaviškyje, Pilviškiuose, Bartninkuose, Gižuose; Kazlų Rūdos savivaldybėje – Kazlų Rūdoje, Antanave, Plutiškėse; Kalvarijos savivaldybėje – Kalvarijoje, Jungėnuose, Akmenynuose, Sangrūdoje, Liubave; Šakių rajono savivaldybėje – Šakiuose, Gelgaudiškyje, Kudirkos Naumiestyje, Lukšiuose, Lekėčiuose, Griškabūdyje.
150. Numatyta rezervuoti teritorijas naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti: Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Kybartuose, Pilviškiuose, Bartninkuose, Gižuose; Kalvarijos savivaldybėje – Akmenynuose, Sangrūdoje, Liubave; Šakių rajono savivaldybėje – Griškabūdyje.
151. Numatyta rezervuoti teritorijas atliekoms tvarkyti:
151.2. stambiagabaričių pavojingų atliekų surinkimo aikštelėms (Marijampolėje, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Vilkaviškyje);
152. Numatyta rezervuoti teritorijas dujotiekio tinklui plėtoti:
152.1. dujų skirstymo stotims (sanitarinės apsaugos zonos – 500 metrų) šalia Pilviškių, Žvirgždaičių ir Gelgaudiškio;
152.2. magistralinio dujotiekio atšakoms į Pilviškių, Žvirgždaičių ir Gelgaudiškio dujų skirstymo stotis;
152.3. antrajai magistralinio dujotiekio linijai nuo Šakių dujų apskaitos stoties iki Kaliningrado srities;
152.5. skirstomojo dujotiekio trasoms: Žvirgždaičiai–Kudirkos Naumiestis, Marijampolė–Kalvarija, Vilkaviškis–Kybartai, Vilkaviškis–Serdokai, Šakiai–Sintautai, Šakiai–Lukšiai;
153. Numatytos rezervuoti teritorijos stambesniems inžinerinės infrastruktūros objektams nurodytos 8 brėžinyje „Techninė infrastruktūra ir teritorijos rezervavimas“. Teritorijas smulkesniems objektams statyti numatyta rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose.
154. Krašto apsaugai Marijampolės apskrityje naudojamos ir rezervuojamos šios teritorijos:
