LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

 

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1298 „DĖL ALYTAUS KOLEGIJOS PERTVARKYMO IR Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo

 

2012 m. liepos 18 d. Nr. 945

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Alytaus kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298 „Dėl Alytaus kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2011, Nr. 135-6417), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

2. Įgalioti Alytaus kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Alytaus kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.

 

 

 

ENERGETIKOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS

MINISTRĄ PIRMININKĄ                                                                ARVYDAS SEKMOKAS

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĄ                RAIMONDAS ŠUKYS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. liepos 18 d. nutarimo

Nr. 945 redakcija)

 

ALYTAUS KOLEGIJOS STATUTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Alytaus kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo, filialų ir atstovybių steigimo, jų veiklos nutraukimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.

2. Alytaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Alytus, Merkinės g. 2B. Kolegijos pavadinimas – Alytaus kolegija.

3. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.

4. Kolegijos steigėja yra Vyriausybė. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis antspaudą su valstybės herbu, savo pavadinimu ir atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

5. Kolegija yra paramos gavėja pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818).

6. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Kolegijos akademiniai padaliniai taip pat gali turėti vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo tvarką tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).

7. Kolegija rengia aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius įvairių sričių specialistus, atitinkančius regiono, šalies ir Europos darbo rinkos poreikius, sudaro tęstinio mokymosi sąlygas, ugdydama asmens gebėjimus nuolat mokytis ir veikti besikuriančios žinių visuomenės sąlygomis.

8. Kolegija savo veikloje vadovaujasi demokratijos, aktyvaus dalyvavimo valstybės ir visuomenės gyvenime, mokslo ir studijų vienovės, akademinės laisvės ir etikos, atsinaujinimo, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, darnios plėtros ir kitais mokslo ir studijų principais.

9. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.

 

II. KOLEGIJOS AUTONOMIJA IR ATSKAITOMYBĖ

 

10. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ministerija).

11. Kolegija turi teisę:

11.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

11.2. nustatyti studijų tvarką;

11.3. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

11.4. rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

11.5. teikti kvalifikacinius laipsnius ir garbės vardus;

11.6. teikti kitas švietimo, kvalifikacijos tobulinimo, ekspertines paslaugas;

11.7. leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

11.8. Statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

11.9. skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

11.10. laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

11.11. organizuoti mokslo ir kitus renginius;

11.12. pasirinkti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

11.13. teisės aktų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti turtą, juo disponuoti;

11.14. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Kolegijos veiklos tikslais;

11.15. steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse;

11.16. naudotis savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise;

11.17. naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

12. Kolegija privalo:

12.1. užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

12.2. informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir valstybės skirtų lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus iki kitų metų kovo 31 dienos;

12.3. laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

12.4. teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas;

12.5. vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

 

III. KOLEGIJOS MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

 

13. Kolegijos misiją, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).

14. Kolegijos tikslai:

14.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;

14.2. plėtoti Alytaus regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

14.3. sudaryti sąlygas asmenims tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus;

14.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

15. Kolegijos uždaviniai:

15.1. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą;

15.2. propaguoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sąlygas;

15.3. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, studijoms ir taikomųjų mokslinių tyrimų įgūdžiams įgyti tinkamą aplinką, plėtoti naujas technologijas;

15.4. skleisti mokslo, inžinerijos, technologijų ir inovacijų plėtros idėjas, populiarinti naujausias technologijas;

15.5. plėtoti patentinę ir licencinę veiklą;

15.6. ugdyti mokslui ir žinioms imlią visuomenę, gebančią konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

15.7. savo kūrybiniu ir intelektiniu indėliu prisidėti prie palankios šalies ūkio, socialinės ir ekonominės raidos, palaikyti glaudžius ryšius su pramonės, verslo atstovais, valstybės valdymo ir savivaldos institucijomis, vykdyti bendrus projektus;

15.8. kaupti lėšas Kolegijos veiklai vykdyti ir strateginiams tikslams įgyvendinti, socialinėms reikmėms užtikrinti;

15.9. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties;

15.10. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;

15.11. užtikrinti lygias galimybes – sukurti įvairiapusę mokymosi aplinką, kurioje laikomasi nediskriminavimo principo;

15.12. skatinti studentų kūrybiškumą ir iniciatyvą, kad jie ugdytų savo asmenybę ir intelektą, gebėtų nustatyti, apibrėžti ir spręsti problemas, suvoktų profesinę ir etinę atsakomybę, gerai pasirengtų nuolat tobulėti ir priimti visuotinius iššūkius;

15.13. skatinti studentų dalyvavimą Kolegijos savivaldoje, mokslinėje, meno ir visuomeninėje, sporto veikloje;

15.14. sukurti efektyvią vidinę studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo sistemą, įtraukti studentus į visų lygių veiklą ir sprendimų priėmimo procesą;

15.15. užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką, padėti personalui tobulėti ir siekti aukščiausių profesinių standartų;

15.16. plėtoti bendradarbiavimo ryšius su šalies ir užsienio partneriais;

15.17. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose;

15.18. puoselėti tautos ir valstybės tapatumą, lietuvių mokslinę ir techninę terminiją, Europos humanistines tradicijas.

16. Kolegijos veiklos sritis – švietimas.

17. Pagrindinė Kolegijos veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.

18. Kita Kolegijos veikla, reikalinga Kolegijos misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

18.1. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32;

18.2. kitas mokymas, kodas – 85.5;

18.3. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.6;

18.4. spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas – 18;

18.5. elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas, kodas – 35.1;

18.6. variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, kodas – 45;

18.7. knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, kodas – 47.61;

18.8. laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, kodas – 47.62;

18.9. muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, kodas – 47.63;

18.10. suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba, kodas – 47.78.10;

18.11. apgyvendinimo veikla, kodas – 55;

18.12. maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, kodas – 56;

18.13. leidybinė veikla, kodas – 58;

18.14. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla, kodas – 59;

18.15. programų rengimas ir transliavimas, kodas – 60;

18.16. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas – 62;

18.17. informacinių paslaugų veikla, kodas – 63;

18.18. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72;

18.19. fondų valdymo veikla, kodas – 66.3;

18.20. nekilnojamojo turto operacijos, kodas – 68;

18.21. teisinė ir apskaitos veikla, kodas – 69;

18.22. pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla, kodas – 70;

18.23. architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė, kodas – 71;

18.24. reklama ir rinkos tyrimas, kodas – 73;

18.25. kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas – 74;

18.26. nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77;

18.27. įdarbinimo veikla, kodas – 78;

18.28. kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla, kodas – 79;

18.29. administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla, kodas – 82;

18.30. kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla, kodas – 90;

18.31. bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, kodas – 91;

18.32. sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla, kodas – 93;

18.33. narystės organizacijų veikla, kodas – 94;

18.34. kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymas, kodas – 95.

 

IV. AKADEMINĖ LAISVĖ IR AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS TEISĖS

 

19. Kolegijos akademinė bendruomenė, kurią sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu.

20. Kolegijos akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

20.1. minties, išraiškos laisvę;

20.2. mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

20.3. apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus tuos atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

21. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

21.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

21.2. lygios teisės dalyvauti Kolegijos, šalies ir tarptautiniuose konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, kituose konkursuose;

21.3. lygios teisės dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;

21.4. nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas;

21.5. teisė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Kolegijos savivaldoje Statuto nustatyta tvarka;

21.6. teisė dalyvauti rengiant ir priimant Kolegijos ir jos padalinių veiklą reglamentuojančius dokumentus ir plėtros planus, svarstant Kolegijos ir jos padalinių veiklą;

21.7. teisė dalyvauti teisėtai veikiančių šalies ir tarptautinių profesinių, visuomeninių ir politinių organizacijų ir asociacijų veikloje;

21.8. teisė savarankiškai skelbti savo intelektinės (mokslinės) veiklos rezultatus įstatymų ar sutarčių nustatyta tvarka;

21.9. teisė tobulėti ir kelti profesinę kvalifikaciją.

22. Profesoriams už ypatingus nuopelnus Kolegijai plėtojant mokslą ar meną, taip pat aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje gali būti suteiktas profesoriaus emerito vardas. Profesoriaus emerito vardą suteikia Akademinė taryba slaptu balsavimu. Kandidatūras turi teisę teikti Taryba, Kolegijos direktorius (toliau – direktorius) ar ne mažiau kaip 1/2 Akademinės tarybos narių. Profesorius emeritas gali dalyvauti Kolegijos mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje, Akademinės tarybos, fakultetų tarybų sudarytų laikinųjų komisijų veikloje. Jam leidžiama nemokamai naudotis Kolegijos informacine sistema (bibliotekomis, informacinėmis priemonėmis). Kolegija pagal galimybes sudaro sąlygas profesoriui emeritui naudotis darbo vieta ir įranga. Savo gyvenimu ir veikla jis turi reprezentuoti Kolegiją, visur ir visada ginti jos garbę. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesio išmoka.

 

V. KOLEGIJOS VALDYMAS

 

23. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra direktorius.

24. Taryba atlieka šias funkcijas:

24.1. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos viziją ir misiją, direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

24.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;

24.3. svarsto ir tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

24.4. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

24.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių;

24.6. nustato Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

24.7. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

24.8. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

24.9. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

24.10. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

24.11. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

24.12. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;

24.13. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;

24.14. atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

25. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

25.1. Vieną Tarybos narį skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).

25.2. Kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka skiria 4 Tarybos narius.

25.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – Studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

26. Tarybos sudėtį viešai skelbia Akademinės tarybos pirmininkas.

27. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės.

28. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

29. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.

30. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

31. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

32. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute nustatytus atvejus. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Taryba savo sprendimus skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.

33. Direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

34. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą narį.

35. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

36. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą. Jeigu Tarybos narys gyvena kitame mieste, kad dalyvautų Kolegijos renginiuose ir Tarybos posėdžiuose, jam gali būti mokama atitinkama komandiruotės lėšų dydžio išmoka.

37. Direktorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

38. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas.

39. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

39.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;

39.2. vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios veiklos kokybę ir lygį;

39.3. nustato studijų tvarką;

39.4. tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

39.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

39.6. direktoriaus teikimu svarsto ir pritaria direktoriaus pavaduotojų, dekanų, prodekanų, katedrų vedėjų, taip pat kitų akademinių padalinių vadovų kandidatūroms;

39.7. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos tinklalapyje ar kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;

39.8. gali inicijuoti siūlymus dėl Kolegijos struktūros pertvarkos;

39.9. fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;

39.10. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

39.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

39.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti direktoriaus pareigas;

39.13. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

39.14. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

39.15. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

39.16. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

40. Akademinė taryba sudaroma 5 metams.

41. Akademinę tarybą sudaro 11 išrinktų narių.

42. Akademinės tarybos nariais, skirtais mokslo ir studijų padalinių, gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Mokslo ir studijų padaliniai į Akademinę tarybą skiria iš kiekvienos katedros visų katedros akademinio personalo balsų dauguma išrinktus ir fakultetų tarybų patvirtintus atstovus. Kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai į Akademinę tarybą skiriami suderinus su jų vadovais. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.

43. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia direktorius.

44. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:

44.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje);

44.2. savo noru.

45. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį.

46. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.

47. Akademinė taryba paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.

48. Akademinė taryba savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Akademinė taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Kolegijos akademinei bendruomenei.

50. Direktorius yra vienasmenis Kolegijos valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

51. Direktorius atlieka šias funkcijas:

51.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

51.2. leidžia įsakymus;

51.3. gavęs Akademinės tarybos pritarimą, skiria savo kadencijos laikotarpiui ir atleidžia iš pareigų direktoriaus pavaduotojus, dekanus ir prodekanus, katedrų vedėjus, taip pat kitų akademinių padalinių vadovus;

51.4. priima ir atleidžia kitus Kolegijos darbuotojus, nustato Kolegijos darbuotojų skaičių, funkcijas, skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarką;

51.5. Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

51.6. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

51.7. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

51.8. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

51.9. skelbia viešai Tarybos patvirtintą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

51.10. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

51.11. nustato Kolegijos ūkio, finansų, kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas;

51.12. nustato pavaduotojų, fakultetų dekanų ir kitų Kolegijos padalinių vadovų funkcijas ir įgaliojimus;

51.13. tvirtina Kolegijos darbuotojų pareigybių aprašymus, Kolegijos padalinių nuostatus;

51.14. fakultetų dekanų teikimu tvirtina fakultetų prodekanus;

51.15. Akademinei tarybai pritarus, skiria ir atleidžia akademinių padalinių vadovus;

51.16. skiria ir atleidžia neakademinių padalinių vadovus;

51.17. sudaro sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis organizacijomis ir įmonėmis;

51.18. šaukia direktorato posėdžius;

51.19. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

51.20. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

52. Direktorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

53. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.

54. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

55. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

56. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

57. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.

58. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų, išskyrus tas funkcijas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems įgaliotiems asmenims. Direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų, komandiruotės laikotarpiu arba direktoriaus laikinai nesant dėl kitų svarbių priežasčių paprastai eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai arba paskirtas akademinio padalinio vadovas.

59. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti organizacinius studijų, mokslo, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai. Kolegijos direktorato sudėtį tvirtina direktorius įsakymu. Į Kolegijos direktorato posėdžius direktorius gali kviesti ir kitus asmenis.

60. Kolegijos direktoratas svarsto ir pataria direktoriui dėl:

60.1. Kolegijos strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkos projektų;

60.2. studijų, mokslo, ūkio organizavimo klausimų;

60.3. studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektų;

60.4. priėmimo į Kolegiją taisyklių projekto;

60.5. Kolegijos padalinių nuostatų;

60.6. Kolegijos vidaus dokumentų projektų;

60.7. Kolegijos patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams;

60.8. Kolegijos padalinių steigimo ir panaikinimo klausimų;

60.9. kitų klausimų.

 

VI. KOLEGIJOS PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA

 

61. Fakultetas – tai pagrindinis organizacinis padalinys, kurio veikla yra studijų organizavimas ir vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) taikomoji mokslinė veikla, kokybės užtikrinimas. Fakulteto veiklą reglamentuoja Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinami fakulteto nuostatai.

62. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas.

63. Su dekanu sudaroma terminuota sutartis direktoriaus įgaliojimų laikui (kadencijai).

64. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto taryba sudaroma iš 9 narių. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, dirbantys tame fakultete. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas. Studentų atstovybė deleguoja savo atstovus į fakulteto tarybą Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų ir ne daugiau kaip 30 procentų fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos nuostatai.

65. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

65.1. teikia siūlymus direktoriui dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

65.2. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinę veiklos ataskaitą; jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Akademinei tarybai siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

65.3. rengia ir teikia Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto nuostatus;

65.4. teikia siūlymus direktoriui dėl dekano kandidatūros;

65.5. teikia siūlymus direktoriui dėl katedrų vedėjų kandidatūrų;

65.6. svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

66. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas.

67. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti fakulteto tarybos pirmininku.

68. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas pareikalavus ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų.

69. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

70. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:

70.1. vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja pagal kompetenciją;

70.2. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos, fakulteto tarybos sprendimus, vykdo direktoriaus įsakymus ir pavedimus;

70.3. pagal kompetenciją duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams;

70.4. atsako už Kolegijos fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą ir disponavimą juo;

70.5. užtikrina fakultete organizuojamų studijų, vykdomos taikomosios mokslinės veiklos, atliekamų tyrimų kokybę ir rūpinasi teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo lygiu;

70.6. teikia direktoriui siūlymus dėl fakulteto studentų priėmimo ir pašalinimo;

70.7. rekomenduoja direktoriui skatinti darbuotojus ir studentus, skirti jiems drausmines nuobaudas;

70.8. teikia siūlymus direktoriui dėl fakulteto prodekano ir katedrų vedėjų kandidatūrų;

70.9. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;

70.10. pagal kompetenciją atstovauja Kolegijai derybose su socialiniais partneriais;

70.11. šaukia dekanato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

70.12. planuoja fakulteto veiklą ir kasmet už ją atsiskaito fakulteto tarybai;

70.13. koordinuoja fakulteto padalinių veiklą;

70.14. tiria specialistų rengimo poreikį ir organizuoja studijų programų rengimą, tobulinimą;

70.15. analizuoja ir apibendrina akademinius studijų rezultatus;

70.16. atlieka kitas jam direktoriaus pavestas funkcijas ir pareigas, nustatytas Kolegijos teisės aktuose.

71. Fakultetų dekanų, katedrų vedėjų, viešo konkurso būdu renkamų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kadencijos trukmė – 5 metai.

72. Dekanatas yra dekano sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali dekano patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir direktoriui, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos priimtus nutarimus, direktoriaus įsakymus.

73. Katedra – mokslo ir studijų padalinys, vykdantis akademinę ir taikomąją mokslinę veiklą, atliekantis taikomuosius mokslinius tyrimus.

74. Katedra atlieka šias funkcijas:

74.1. organizuoja studijų procesą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir metodinį darbą;

74.2. diegia studijų procese inovatyvias mokymo ir studijų formas ir metodus;

74.3. nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl studentų rengimo tobulinimo;

74.4. sudaro sąlygas tobulinti katedros dėstytojų pedagoginę, profesinę ir mokslinę kvalifikaciją;

74.5. rengia ir tobulina studijų programas, vadovėlius, mokymo priemones, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą; rekomenduoja išleisti katedros dėstytojų parengtas priemones;

74.6. organizuoja studijų programų aprūpinimą mokslo ir mokomąja literatūra;

74.7. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir inicijuoja bendradarbiavimo sutarčių su jais sudarymą.

75. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, paskirtas direktoriaus įsakymu dekano teikimu.

76. Fakulteto dekano teikimu katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais tvirtina direktorius įsakymu.

77. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami direktoriaus įsakymu.

78. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba ne mažiau kaip 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus, kai svarstomi tam tikri klausimai, su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems katedros darbuotojams.

 

VII. KOLEGIJOS PERSONALAS

 

79. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, administracija ir kiti Kolegijos veiklą užtikrinantys darbuotojai.

80. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas), kiti įstatymai ir teisės aktai, Statutas.

81. Kolegijos personalas turi teisę:

81.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

81.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

81.3. gauti iš valstybės institucijų akademinei veiklai ir moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

81.4. dalyvauti svarstant Statutą, jo pakeitimus ir veiklos kryptis;

81.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

81.6. dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

81.7. savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

82. Kolegijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:

82.1. laikytis Akademinės etikos kodekso;

82.2. atlikti kitas Statute ir darbo sutartyje nustatytas pareigas.

83. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.

84. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

85. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina Dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti komisija, sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

86. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

87. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

88. Kolegija gali kviesti kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis (ne ilgiau kaip 2 metams) įstatymų nustatyta tvarka. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams netaikoma Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.

89. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

90. Kolegijos administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą, vykdyti projektinę veiklą.

91. Kiti Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo direktoriaus įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka.

92. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojų darbo drausmės pažeidimai nagrinėjami Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII. STUDIJOS

 

93. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

94. Kolegijoje vykdomos laipsnį suteikiančios studijų programos yra pirmosios pakopos studijų programos, kurias baigusiam asmeniui Kolegija išduoda tai patvirtinantį dokumentą (Kolegijos nustatytos formos diplomą).

95. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti ir yra orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir Akademinės tarybos studijų tvarką reglamentuojantys dokumentai.

96. Kolegijoje vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Baigus šias programas, Kolegija išduoda baigtas studijas liudijantį pažymėjimą.

97. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

98. Kolegijoje gali būti vykdomos dalinės studijos – studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

99. Kolegija kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato ministerija.

100. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

101. Kvalifikacija, suteikiama baigus atitinkamas Kolegijos studijas, nurodoma studijų programoje.

102. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai. Studijos gali būti skirtingo intensyvumo, joms taikomi įvairūs studijų metodai ir technologijos. Studijų formos nustatomos tvirtinant studijų programą.

103. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais. Asmenims, kurių įgytas išsilavinimas ir pasirengimas nepakankami studijuoti Kolegijos studijų programas, fakultetuose organizuojamos papildomosios studijos, kurių apimtį ir sandarą nustato Akademinės tarybos tvirtinamas Studijų reglamentas.

104. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba studijų programos turinys siejamas su kita kalba, paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

105. Priėmimo į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus Studentų atstovybei, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

106. Kolegijoje ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi dalinių studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose, vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo tvarka, patvirtinta Akademinės tarybos.

107. Studijų kaina nurodoma Studentų priėmimo į Kolegiją taisyklėse ir studijų sutartyje, kuri sudaroma su Kolegijos studentais.

 

IX. MOKSLINĖ VEIKLA

 

108. Kolegija plėtoja taikomuosius mokslinius tyrimus, atlieka eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauja regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.

109. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

110. Taikomųjų mokslinių tyrimų plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į savo taikomųjų mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, regiono, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, taikomųjų mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Kolegijos mokslininkų, dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją, turimus finansinius išteklius.

111. Kolegija skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.

112. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

113. Taikomuosius mokslinius tyrimus Kolegijoje vykdo fakultetai, katedros, laboratorijos ir kiti padaliniai. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų, studijų ir mokslinių kompetencijų tobulinimo pagrindas.

114. Kolegijoje skatinami studentų taikomieji moksliniai tyrimai, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės ir praktinės konferencijos, seminarai, mokslo darbų konkursai.

115. Kolegija turi teisę leisti periodinius recenzuojamus mokslo darbų žurnalus, kitus mokslinius leidinius, mokslo metodinę, mokymo, studijų ir kitokią literatūrą, rengti mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.

116. Kolegija, siekdama prisidėti prie žinių visuomenės ir ekonomikos kūrimo ir Lietuvos konkurencingumo didinimo, gali kurti integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius) ir mokslo ir technologijų parkus ir (ar) dalyvauti jų veikloje.

 

X. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

117. Kolegija atsako už mokslinės veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

118. Kolegija nuolat viešai skelbia (Kolegijos tinklalapyje ir kitais būdais) savo veiklos kokybės rodiklius, išsamią informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomą mokslinę veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, skelbia kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslinę veiklą.

119. Mokslinės veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, konkrečiais būdais ir priemonėmis, savianalizės principu. Kolegijos mokslinės veiklos ir studijų kokybė taip pat užtikrinama vykdant išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

120. Kolegijos mokslinė veikla ir studijų kokybė nuolat tobulinamos atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

 


XI. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

 

121. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal pirmosios pakopos studijų programas.

122. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus.

123. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Taryba, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.

124. Kolegijoje Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

125. Studentui išduodamas ministerijos nustatytos formos studento pažymėjimas.

126. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato ministerija, įvertinusi Studentų atstovybių sąjungos siūlymus.

127. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

128. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi Studentų atstovybės siūlymus.

 

XII. STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

129. Studentai turi teisę:

129.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, rinktis specializaciją;

129.2. studijuoti pagal individualų studijų planą Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

129.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

129.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę, teikti siūlymus vertinant studijų programas ir jų įgyvendinimą;

129.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

129.6. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

129.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

129.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

129.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

129.10. nutraukti, pertraukti ir atnaujinti studijas:

129.10.1. nutraukti studijas savo noru, pateikę prašymą direktoriui; tokie studentai išbraukiami iš Kolegijos studentų sąrašų direktoriaus įsakymu nuo prašyme nurodytos datos;

129.10.2. atnaujinti studijas pateikę prašymą direktoriui, kuriame nurodo studijų programą, Kolegijos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; prašymo patenkinimo galimybės turi būti išnagrinėtos akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracijos per 15 darbo dienų, apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas žodžiu arba raštu (jeigu asmuo pageidauja); su asmeniu, atnaujinusiu studijas Kolegijoje, sudaroma studijų sutartis, ir jo priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro;

129.10.3. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

129.11. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

129.12. dalyvauti Kolegijos valdymo organų veikloje;

129.13. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

129.14. naudotis įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis;

129.15. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti socialines, skatinamąsias ir studijų stipendijas;

129.16. kreiptis į apeliacinę komisiją gebėjimų vertinimo klausimais;

129.17. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;

129.18. gauti su studijomis susijusią informaciją;

129.19. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

129.20. dalyvauti Kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje;

129.21. dalyvauti saviveiklos ir sporto būreliuose;

129.22. Kolegijos studijų reglamente nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už dalykus, nustatytus studijų programose;

129.23. sudaryti sutartis su būsimaisiais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

129.24. laisvai (tačiau gerbdami kitų akademinės bendruomenės narių teises) reikšti savo mintis ir pažiūras;

129.25. vykti studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas;

129.26. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto;

129.27. neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka, kuri turi būti priimta išnagrinėjus Studentų atstovybės siūlymus.

130. Studentai privalo:

130.1. uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

130.2. vykdyti direktoriaus įsakymus, fakulteto dekano, katedrų vedėjų teisėtus nurodymus;

130.3. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Akademinės etikos kodekso, Kolegijos studijų reglamento, kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių;

130.4. tausoti Kolegijos turtą;

130.5. mokėti teisės aktų nustatyta tvarka mokestį už mokslą;

130.6. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

131. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

131.1. pastaba;

131.2. papeikimas;

131.3. griežtas papeikimas;

131.4. pašalinimas iš Kolegijos.

132. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu:

132.1. pažeidžia Statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus; studentų šalinimo iš Kolegijos už pažeidimus tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi Studentų atstovybės siūlymus;

132.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

133. Skatinimo ir nuobaudų skyrimo studentams tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi Studentų atstovybės siūlymus.

134. Studentas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali kreiptis į direktorių ar jo įgaliotus asmenis. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Nepatenkintas direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją.

 

XIII. STUDENTŲ DALYVAVIMAS KOLEGIJOS SAVIVALDOJE

 

135. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, kurią sudaro Kolegijos visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.

136. Jeigu Kolegijoje Studentų atstovybės nėra, į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).

137. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų studentų.

138. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statuto nurodytų Kolegijos valdymo organų veikloje.

139. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais.

140. Kolegijos administracija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai plėtoti. Už Kolegijos skirtų lėšų naudojimą Studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito Tarybai Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.

141. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Kolegijos valdymo organų sprendimo priėmimo raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir pareikalauti dar kartą apsvarstyti jo priimtą sprendimą.

 

XIV. AKADEMINĖ ETIKA

 

142. Kolegija veikia pagal pripažintus etikos principus ir praktiką, naudodamasi minties ir žodžio laisve.

143. Kolegijoje netoleruojama diskriminacija dėl lyties, amžiaus, etninės, tautinės ar socialinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, seksualinės orientacijos, kalbos, negalios, politinių pažiūrų, socialinės ar ekonominės būklės.

144. Kolegijoje puoselėjama ir saugoma institucijos ir autorių intelektinė nuosavybė, netoleruojamas plagijavimas ir kiti autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimai.

145. Akademinės etikos principus nustato Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės etikos kodeksas, parengtas pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas.

146. Akademinės etikos klausimus svarsto ir sprendimus priima Akademinės etikos komisija (toliau – Komisija), veikianti pagal Akademinės tarybos patvirtintus Komisijos nuostatus.

147. Komisiją sudaro 7 nariai. Komisiją renka Akademinė taryba iš fakultetų tarybų ir direktoriaus pasiūlytų kandidatų. Vieną narį skiria Studentų atstovybė. Komisijos darbui vadovauja visų Komisijos narių balsų dauguma išrinktas pirmininkas. Komisijos nariais negali būti administracijos darbuotojai.

148. Komisija reaguoja į akademinės etikos pažeidimus, nagrinėja Kolegijos darbuotojų ir studentų pareiškimus dėl mokslinės, profesinės, bendravimo ir elgesio etikos pažeidimų.

149. Komisija apie priimtus sprendimus svarstomu klausimu raštu informuoja direktorių.

150. Kilus ginčui dėl Komisijos priimtų sprendimų, Komisija gali kreiptis rekomendacijų į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių.

151. Studentų pareiškimus Komisija nagrinėja dalyvaujant Studentų atstovybės skirtam atstovui.

 

XV. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

152. Kolegijoje veikia šios ginčų nagrinėjimo komisijos:

152.1. Darbo ginčų komisija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų;

152.2. Ginčų komisija, nagrinėjanti susijusius su mokslo ir studijų veikla ginčus tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų.

153. Individualūs darbo ginčai tarp Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

154. Ginčų komisija sudaroma 3 metams iš 6 narių, iš jų: 3 – Kolegijos administracijos darbuotojai; 3 – Studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) atstovai. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina direktorius. Ginčų komisijos pirmininką paprasta balsų dauguma renka jos nariai. Ginčų komisijos sekretorių, kuris nėra Ginčų komisijos narys, įsakymu skiria direktorius.

155. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintą Ginčų komisijos darbo reglamentą. Ginčų komisijos sekretorius, priėmęs ir užregistravęs gautą skundą, per vieną darbo dieną perduoda jį Ginčų komisijos pirmininkui. Per 15 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo Ginčų komisijos pirmininkas kviečia Ginčų komisijos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ginčo šalys informuojamos raštu. Ginčų komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės dalyvaujančių narių balsų dauguma. Posėdžiai protokoluojami. Ginčų komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo. Apie Ginčų komisijos sprendimą ginčo šalys, direktorius ir atitinkamo padalinio vadovas per 3 darbo dienas informuojami raštu. Ginčų komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Jeigu ginčo šalių netenkina priimtas sprendimas, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

XVI. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

 

156. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais ir įstatymais, reguliuojančiais atitinkamų įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą.

157. Kolegijos lėšas sudaro:

157.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) bazinio finansavimo lėšos;

157.2. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

157.3. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

157.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

157.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

157.6. valstybės fondų lėšos;

157.7. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

157.8. lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

157.9. pajamos, gautos valdant ir naudojant Kolegijos turtą ir juo disponuojant;

157.10. kitos teisėtai gautos lėšos.

158. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:

158.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai;

158.2. administravimui ir ūkiui;

158.3. kitoms reikmėms.

159. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

159.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

159.2. tiksliniam studijų finansavimui.

160. Kolegija naudoja:

160.1. valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą;

160.2. Kolegijai nuosavybės teise priklausantį turtą;

160.3. kitą teisėtu būdu įgytą turtą.

161. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

161.1. valstybės investuotas turtas;

161.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

161.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

161.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

161.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 161.2–161.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

161.6. dovanotas turtas;

161.7. paveldėtas turtas;

161.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

161.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant Statuto 161.1–161.8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

162. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

163. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą atskirai nuo kito Kolegijos turto.

164. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.

165. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai Kolegijos turtu naudojasi laikydamiesi Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių.

166. Pajamas ir išlaidas Kolegija tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.

167. Kolegija turi teisę skolintis, pasirašyti paskolų, finansinės nuomos sutartis ir kitus skolos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XVII. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

 

168. Kolegija savo veiklai užtikrinti gali steigti filialus ir atstovybes.

169. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.

170. Kolegijos filialo nuostatus tvirtina Taryba.

171. Kolegijos atstovybė (toliau – atstovybė) yra Kolegijos struktūrinis padalinys ir veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo.

172. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.

173. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nutarimu Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

174. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Vyriausybė.

175. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Taryba, Akademinė taryba ir direktorius.

176. Statuto pakeitimus Vyriausybei tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus. Tarybos sprendimas teikti Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

177. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

178. Kolegija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos siūlymus.

179. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti Statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami Tarybos, Akademinės tarybos arba direktoriaus tvirtinamais dokumentais.

 

_________________