LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL CUKRINIO DIABETO KONTROLĖS 2009–2011 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 26 d. Nr. V-1143
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-1143
CUKRINIO DIABETO KONTROLĖS 2009–2011 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 metų programa (toliau – Programa) siekiama užtikrinti Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-408 (Žin., 2006, Nr. 61-2218), tęstinumą, kuriant daugiadalykės priežiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus, apimančius pirminę angliavandenių apykaitos sutrikimų rizikos profilaktiką, diabeto profilaktiką, ankstyvosios cukrinio diabeto (toliau – CD) diagnostikos sistemos tobulinimą ir praktinį diegimą, sergančiųjų CD kontrolės gerinimą siekiant atitolinti komplikacijų atsiradimą, CD komplikacijų gydymo tobulinimą siekiant išsaugoti sergančiųjų CD darbingumą ir gyvenimo kokybę.
2. Programą vykdo pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai, antrinio ir tretinio lygių paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys gydytojai endokrinologai, vaikų endokrinologai, slaugytojai diabetologai, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto darbuotojai Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikoje, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Endokrinologijos centre, Kauno medicinos universiteto bei Vilniaus universiteto perinatologijos centruose, Lietuvos diabeto asociacijoje ir kitose įstaigose.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Statistika ir esama situacija.
4.1. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų 2 tipo CD skaičius sparčiai auga, įgaudamas epidemijos pobūdį. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad dabar Lietuvoje 2 tipo CD serga 5 proc. 35–65 metų amžiaus gyventojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš 20 metų. Vykdant Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 m. programą, 2007 m. aktyvi CD paieška atliekant gliukozės toleravimo mėginius padidintos rizikos sirgti CD Lietuvos gyventojų grupėse padėjo 2007 pacientams (4,7 proc.) diagnozuoti iki šiol nežinotą CD bei išaiškinti 4497 asmenis (10,6 proc.), turinčius gliukozės toleravimo sutrikimų, ir 5112 asmenų (12,0 proc.) su sutrikusia glikemija nevalgius. Rezultatai parodė, kad skirti lėšas programai buvo labai prasminga.
4.2. 1 tipo CD diabetas Lietuvoje diagnozuojamas gerai, nes jau neregistruojama mirčių dėl nenustatyto 1 tipo CD atvejų. 2 tipo CD pasireiškia palaipsniui, be ryškių simptomų, todėl aktyviai neieškant CD diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus vidutiniškai 6–9 metams nuo susirgimo pradžios, jau atsiradus brangaus gydymo reikalaujančių komplikacijų. Lietuvoje CD iki šiol nustatomas tik apie trečdaliui visų sergančiųjų CD. Literatūros duomenimis, Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia 50 proc.
4.3. Laiku nustačius bent 50 procentų sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu, Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetas sutaupytų milijonines lėšas, išleidžiamas komplikacijoms gydyti, pailgėtų pacientų amžius. Įrodyta, kad laiku suteikus ambulatorinę CD priežiūrą mažėja vidutinė gulėjimo stacionare trukmė ir susirgusių žmonių patiriamų gyvenimo ir darbo nepatogumų.
4.4. Negydant arba blogai kontroliuojant CD, atsiranda lėtinių komplikacijų, didėja mirtingumas. CD komplikacijų gydymui tenkančios lėšos yra kur kas didesnės negu lėšos, skiriamos paties CD gydymui. Įrodyta, kad laiku atlikus kontrolę 50 proc. sumažėja amputacijų skaičius, 50 proc. sutrumpėja nedarbingumo trukmė.
4.5. CD ir gestacinis diabetas (t. y. pirmą kartą nėštumo metu nustatytas įvairaus laipsnio gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas) neigiamai veikia nėštumo eigą ir vaisiaus raidą. CD ir gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiui ir naujagimiui būdingos ir kitos komplikacijos. Tokie kūdikiai ir vaikai linkę tukti, vėliau jiems gresia rizika susirgti CD.
5. Diabetologinės situacijos sprendimo perspektyvos Lietuvoje.
5.1. Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 m. programos rezultatai parodė, kad tikslinga CD kontrolės programą tęsti ir toliau. Kadangi dėl nepakankamo Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 m. programos finansavimo ne visos priemonės buvo įgyvendintos, jos perkeliamos į šią programą.
5.2. Diabetologinė situacija turi būti sprendžiama apimant visas CD profilaktikos kategorijas: pirminę profilaktiką (visuomenės, bendruomenės, šeimos, asmens sveikatos išsaugojimą, gyventojų švietimą, rizikos veiksnių išaiškinimą ir korekciją, rizikos grupių gyventojų stebėjimą; asmenų su diabetu, t. y. gliukozės toleravimo sutrikimais ir ribine glikemija kontrolės sistemos sukūrimą, ankstyvosios CD diagnostikos sistemos tobulinimą ir praktinį diegimą); antrinę profilaktiką (priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti ligas ir išvengti jų komplikacijų, visuma: sergančiųjų CD sveikatos būklės kontrolės gerinimas, jų gydymo tobulinimas, siekiant atitolinti komplikacijų atsiradimą; tretinę cukrinio diabeto profilaktiką (priemonių, taikomų siekiant sustabdyti įsisenėjusių ligų progresavimą, išvengti neįgalumo ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, visuma: CD komplikacijų gydymo tobulinimas, siekiant išsaugoti sergančiųjų CD darbingumą).
5.3. Diabetologinės priežiūros sistemos pagrindas – aktyvi sergančiųjų CD priežiūra nuo diagnozės nustatymo iki mirties. Vadovaujamasi CD diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto, metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 33-1074), bei kitais teisės aktais.
6. Diabetologinės situacijos įvertinimas. Praktines problemas Lietuvoje galima sėkmingai spręsti tik įvertinus epidemiologinę sergamumo CD situaciją ir CD kontrolės būtinybės apimtis.
7. Kvalifikacijos tobulinimas.
7.1. Gydytojų kvalifikacija tobulinama Vilniaus universitete, Kauno medicinos universitete bei kitų Europos Sąjungos šalių universitetuose.
7.2. Podiplominės kvalifikacijos tobulinimas būtinas ir bendrosios praktikos slaugytojoms, bendrosios praktikos slaugytojoms diabetologėms. Didėjantis sergamumas CD, aukšti CD komplikacijų užleistumo rodikliai rodo, kad kvalifikacijos tobulinimo kursai, konferencijos ir seminarai yra reikalingi ir ateityje, todėl būtina ir toliau juos organizuoti.
8. Visuomenės mokymas. Būtina formuoti sveiką visuomenės gyvenimo būdą. Būtina, kad žmonės žinotų CD rizikos veiksnius ir jų žalos organizmui mažinimo būdus.
9. Leidybinė veikla. CD klausimais leidžiami įvairūs leidiniai:
9.1. žurnaluose „Lietuvos endokrinologija“, „Internistas“, „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ spausdinami ne tik moksliniai, bet ir moksliniai praktiniai endokrinologijos ir diabetologijos darbai, parengti įvairaus profilio gydytojų ir mokslininkų;
9.2. žurnale „Baltic Endocrinology“ (anglų kalba) publikuojami Baltijos ir kitų šalių mokslininkų darbai endokrininių ligų ir CD epidemiologijos, klinikos, gydymo bei profilaktikos klausimais;
9.3. žurnalas „Diabeto panorama“, leidžiamas Lietuvos medikų diabeto sąjungos, publikuoja populiarius Lietuvos ir užsienio autorių straipsnius CD klausimais bei įvairią metodinę medžiagą;
III. PROGRAMOS ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS BEI RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS PROGRAMOMIS
11. Pagrindiniai nacionaliniai strateginiai dokumentai, kuriuos atitinka ši Programa:
11.1. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893);
11.2. Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), kurioje numatyti tikslai iki 2010 metų: 30 proc. sumažinti naujų aklumo atvejų dėl CD; 30 proc. sumažinti žmonių, kuriems dėl CD išsivysto paskutinė inkstų nepakankamumo stadija, skaičių; 30 proc. sumažinti žmonių, kuriems dėl diabetinės gangrenos atliekamos galūnių amputacijos, skaičių; vykdant intensyvias programas, gerokai pagerinti slaptų angliavandenių apykaitos sutrikimų išaiškinimą; pasiekti, kad sergančių CD moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais CD nesergančių moterų rodikliais. Numatant diabetologijos problemų Lietuvoje sprendimą vykdyti: pirminę profilaktiką – mažinti žalingų aplinkos faktorių poveikį, populiarinti sveiką gyvenseną; antrinę profilaktiką – anksti diagnozuoti diabeto ir gliukozės toleravimo sutrikimus bei didinti nemedikamentinį (mitybos, fizinio aktyvumo ir kt.) poveikį; tretinę profilaktiką – laiku pastebėti CD komplikacijas ir stabdyti jų raidą.
11.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kurioje numatoma stiprinti visuomenės sveikatą, įgyvendinti ligų prevenciją ir kontrolę bei skatinti profesinį tobulėjimą. Įgyvendinant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, numatoma tobulinti neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemą bei įgyvendinti kompleksines šių ligų prevencijos programas.
11.4. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), kurioje skatinama išplėsti ir palaikyti nuolatinio mokymosi sistemą, padidinti dėmesį profesinio mokymo plėtrai.
11.5. Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 (Žin., 2004, Nr. 95-3501), kurios pagrindinis tikslas – sudaryti tokias sąlygas, kad dabar ir ateityje vyresnio amžiaus žmonės galėtų gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą. Joje numatoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie linkę dažniau sirgti CD ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip ir visiems visuomenės nariams, turi būti garantuota teisė į sveiką gyvenimą, sveikatos priežiūros paslaugas. Numatoma analizuoti gyvenimo reiškinius ir rengti jų mažinimo veiksmų planus. Bloga CD kontrolė mažina darbingumą ir gyvenimo trukmę. Dėl padidėjusio sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikio vyresnio amžiaus žmonėms gali kilti sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sistemos finansavimo problemų. Naujas jaunų ir vyresnio amžiaus gyventojų santykis visuomenėje verčia pritaikyti paslaugų plėtrą naujiems sveikatos apsaugos poreikiams. Gera CD kontrolė atitolina CD komplikacijas ir išlaiko gyvenimo kokybę. Skatinama užtikrinti sveiką vyresnio amžiaus žmonių gyvenseną, ligų prevenciją, nebrangių, prieinamų ir geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų kompleksą.
11.6. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-642 „Dėl Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 144-5268; 2007, Nr. 95-3864), kurioje numatoma orientuoti sveikatos priežiūrą į paciento ir visuomenės poreikius ir lūkesčius, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir kokybę. Tai saugi, į paciento ir visuomenės poreikius orientuota, tinkama, veiksminga, efektyvi, savalaikė ir prieinama visiems šalies gyventojams pagal jų poreikius ir lūkesčius sveikatos priežiūra, atitinkanti šiuolaikinio medicinos mokslo ir praktikos pasiekimus.
11.7. Programos tikslas ir uždaviniai glaudžiai susiję su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, 124-4718), kurioje numatoma pailginti Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę (iki 73 m. 2010 metais), siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, tobulinti sveikatinimo veiklą.
11.8. Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 (Žin., 2007, Nr. 106-4354), kurioje numatoma sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti vidutinę gyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę, modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. Širdies ir kraujagyslių ligos – viena iš dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų, o arterinė hipertenzija – viena iš antro tipo CD etiologinių priežasčių.
11.9. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 122-5007), kurioje numatoma užtikrinti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje ir stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų gebėjimus ir įgūdžius.
11.10. Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-160 (Žin., 2008, Nr. 27-1000), kurios tikslas – tęsti sveikatos priežiūros sistemos reformą, gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę bei optimizuojant sveikatos priežiūros infrastruktūrą. Numatoma užtikrinti veiksmingą ligų profilaktiką ir kontrolę, sveikatos ugdymą ir sveikatos informacijos sistemų plėtrą, skatinti visuomenės sveikatos specialistų profesinį tobulėjimą.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI
12. Gerinti 2 tipo CD diagnozavimą laiku, mažinti rizikos veiksnių įtaką ir vykdyti sergančiųjų CD komplikacijų atsiradimo bei progresavimo kontrolę.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
14. Šviesti visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant sveiko gyvenimo būdo propagandai ir CD rizikos veiksnių profilaktikai.
19. Tobulinti darbuotojų, teikiančių sergantiesiems CD sveikatos priežiūros paslaugas, profesinę kvalifikaciją.
20. Sergančiųjų CD mokymo, diabetinės pėdos priežiūros paslaugų teikimui naudoti PSDF biudžeto lėšas.
21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti vieningą CD ir diabetinių komplikacijų diagnostikos, gydymo ir apskaitos sistemą.
VI. LAUKIAMI REZULTATAI
23. Pagerės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų kompetencija (naujos žinios bus suteiktos kvalifikacijos tobulinimo metu 400 endokrinologų, šeimos gydytojų, slaugos specialistų).
24. Gerėjant šalies gyventojų sveikatai ir asmenų su ribiniais angliavandenių apykaitos sutrikimais kontrolei, iki 10 proc. mažės tikimybė per vėlai diagnozuoti CD.
25. Įvedus ankstyvosios CD diagnostikos sistemą, iki 15 proc. daugiau sergančiųjų antro tipo CD bus išaiškinta iki diabetinių komplikacijų išsivystymo.
VII. VERTINIMO KRITERIJAI
30. Sergančiųjų CD nustatymo kiekybiniai rodikliai – tirtų žmonių skaičius ir nustatytų sergančiųjų CD skaičius.
31. CD kontrolės rodikliai – glikemija nevalgius, glikemija 2 val. po valgio, glikozilinto hemoglobino procentas.
32. Diabetinių komplikacijų raidos rodikliai – procentinis naujų CD komplikacijų skaičiaus kaitos rodiklis.
VIII. PROGRAMOS PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMAS
37. I etape – 2009 m. numatoma:
37.1. Šviesti visuomenę per masines informacijos priemones (spaudą, radiją, TV) apie CD rizikos veiksnius, ankstyvos diagnostikos galimybę, skatinti sveiką gyvenseną: kurti televizijos, radijo laidas, rengti spaudos konferencijas, skelbti straipsnius regioninėje ir respublikinėje spaudoje.
37.2. Diegti aktyvią sergančiųjų 2 tipo CD ligos nustatymo laiku sistemą skiriant valstybės biudžeto ir PSDF biudžeto lėšas. Visose apskrityse atlikti ankstyvų (iki komplikacijų) CD formų diagnostiką žmonėms (apie 12 tūkst. žmonių), turintiems rizikos veiksnių susirgti CD.
37.3. Parengti ir išleisti mokomosios literatūros pacientams: išleisti kelis Lietuvos diabeto asociacijos laikraščio „Diabetas“ numerius, mokomąsias knygeles ir lankstinukus pacientams.
37.4. Universitetinėse medicinos mokslo ir gydymo įstaigose parengti diagnostikos ir gydymo rekomendacijas CD klausimais.
37.5. Dėstant endokrinologiją biomedicinos podiplominėse studijose, ypatingą dėmesį skirti šeimos gydytojų, endokrinologų ir akušerių-ginekologų diabetologinio lavinimo kokybei.
37.6. Kelti gydytojų ir slaugytojų profesinę kvalifikaciją: parengti naują tobulinimo programą apie CD programos įgyvendinimą ir vykdymą gydytojams endokrinologams, vaikų ligų gydytojams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams chirurgams, vidaus ligų ir šeimos gydytojams, gydytojams odontologams, bendrosios praktikos slaugytojams.
37.7. Organizuoti gydytojų respublikines ir regionines mokslines-praktines konferencijas: regioninius seminarus-konferencijas šeimos gydytojams ir respublikines konferencijas endokrinologams.
38. II etape – 2010 m. numatoma:
38.1. Šviesti visuomenę per masines informacijos priemones (spaudą, radiją, TV) apie CD rizikos veiksnius, ankstyvos diagnostikos galimybę, skatinti sveiką gyvenseną: rengti spaudos konferencijas, radijo ir televizijos laidas, skelbti straipsnius regioninėje ir respublikinėje spaudoje.
38.2. Visose apskrityse atlikti ankstyvų (iki komplikacijų) CD formų diagnostiką apie 40 tūkst. žmonių, turinčių rizikos veiksnių susirgti CD.
38.3. Parengti ir išleisti mokomosios literatūros pacientams: kelis Lietuvos diabeto asociacijos laikraščio „Diabetas“ numerius, mokomąsias atmintines, mokomąją knygelę ir lankstinukus pacientams.
38.4. Parengti ir išleisti diagnostikos ir gydymo, slaugos algoritmus gydytojams ir slaugytojams CD priežiūros klausimais.
38.5. Dėstant endokrinologiją biomedicinos podiplominėse studijose, ypatingą dėmesį skirti šeimos gydytojų, endokrinologų ir akušerių-ginekologų diabetologinio lavinimo kokybei.
38.6. Kelti gydytojų profesinę kvalifikaciją: parengti naujas tobulinimo programas CD klausimais gydytojams endokrinologams, vaikų ligų gydytojams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams chirurgams, vidaus ligų ir šeimos gydytojams, gydytojams odontologams.
38.7. Organizuoti ir vykdyti 37.6 punkte nurodytos tobulinimo programos kursus gydytojams ir slaugytojams.
38.8. Organizuoti gydytojų respublikines ir regionines mokslines-praktines konferencijas, seminarus šeimos gydytojams ir endokrinologams.
38.12. Parengti bendrą Lietuvos Respublikoje CD ir diabetinių komplikacijų apskaitos ir kontrolės sistemos sukūrimo projektą.
39. III etape – 2011 m. numatoma:
39.1. Šviesti visuomenę per masines informacijos priemones (spaudą, radiją, TV) apie CD rizikos veiksnius, ankstyvos diagnostikos galimybę, skatinti sveiką gyvenseną: rengti spaudos konferencijas, radijo ir televizijos laidas; skelbti straipsnius regioninėje ir respublikinėje spaudoje.
39.2. Visose apskrityse atlikti ankstyvų (iki komplikacijų) CD formų diagnostiką 40 tūkst. žmonių, turinčių rizikos veiksnių susirgti CD.
39.3. Parengti ir išleisti mokomosios literatūros pacientų mokymui: kelis Lietuvos diabeto asociacijos laikraščio „Diabetas“ numerius, mokomąsias atmintines, mokomąją knygelę ir lankstinukus pacientams.
39.4. Parengti ir išleisti diagnostikos ir gydymo, slaugos algoritmus gydytojams ir slaugytojams CD priežiūros kokybės klausimais.
39.5. Dėstant endokrinologiją biomedicinos podiplominėse studijose, ypatingą dėmesį skirti šeimos gydytojų, endokrinologų ir akušerių ginekologų diabetologinio lavinimo kokybei.
39.6. Organizuoti ir vykdyti 37.6 punkte nurodytos tobulinimo programos kursus gydytojams ir slaugytojams.
39.7. Organizuoti gydytojų respublikines ir regionines mokslines praktines konferencijas, seminarus šeimos gydytojams ir endokrinologams.
39.11. Rengti ir pagrįsti bendro Lietuvos Respublikoje CD ir diabetinių komplikacijų apskaitos ir kontrolės investicijų projekto poreikį.
39.15. Atlikti reprezentacinės atsitiktinės atrankos metodu parinktų sąlyginai sveikų Lietuvos piliečių tyrimą CD paplitimui įvertinti. Tikslingas 1000–2000 atsitiktinai parinktų Lietuvos gyventojų ištyrimas, siekiant nustatyti foninį metabolinį sindromą, sutrikusią glikemiją nevalgius, gliukozės toleravimo sutrikimus ir CD.
39.16. Atlikti reprezentacinės atsitiktinės atrankos metodu parinktų sergančiųjų CD ištyrimą, siekiant įvertinti foninį komplikacijų paplitimą. Tikslinga atsitiktinai parinkti 1000–1500 Lietuvos sergančiųjų CD esant įvairiai ligos trukmei. Tuo tikslu sergantiesiems CD būtina nustatyti diabetinės neuropatijos paplitimą, diabetinės pėdos sindromo paplitimą, diabetinių akių pokyčių paplitimą, inkstų funkcijos sutrikimų dažnį, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus.
39.17. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų techninę ir materialinę bazę, diegti bei taikyti pažangias diagnostikos ir gydymo technologijas.
IX. NUMATOMOS SKIRTI LĖŠOS
40. Programa vykdoma iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei kitų lėšų.
Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 metų programos
1 priedas
CUKRINIO DIABETO KONTROLĖS 2009–2011 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI, VEIKLOS PLANAS IR GALIMAS FINANSAVIMAS (PAPRASTOSIOS IŠLAIDOS)
| Eil. Nr. |
Tikslas |
Uždavinys |
Priemonė |
Įgyvendinimo terminai |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
||
| 2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
||||||
| 1. |
Formuoti sveiką Lietuvos visuomenę, mažinti rizikos veiksnių įtaką cukriniam diabetui (CD), gerinti sergančiųjų 2 tipo CD diagnozavimą laiku ir vykdyti sergančiųjų CD komplikacijų atsiradimo bei progresavimo eigos prevenciją |
1.1. Sviesti visuomenę ypatingą dėmesį skiriant sveiko gyvenimo būdo propagandai ir CD rizikos veiksnių prevencijai |
1.1.1. Sviesti visuomenę per masines informacijos priemones (spaudą, radiją, TV) apie CD rizikos veiksnius, ankstyvos diagnostikos galimybę, skatinti sveiką gyvenseną |
2009–2011 |
LDA, KMU, KMUK, VU VULSK |
100 |
300 |
400 |
| 1.1.2. Parengti ir išleisti mokomosios literatūros pacientams |
2009–2011 |
LDA, KMU, VU, KMUK, VULSK |
50 |
70 |
100 |
|||
| 1.2. Skatinti sergančiųjų 2 tipo CD ligos diagnozavimą laiku |
1.2.1. Visose apskrityse atlikti ankstyvų (iki komplikacijų) CD formų diagnostiką |
2009–2011 |
PASPPT, ASPĮ, VLK |
250 |
900 |
900 |
||
| 1.2.2. Sergančiųjų CD mokymo stovyklų organizavimas |
2009–2011 |
LDA, KMUK |
50 |
75 |
90 |
|||
| 1.2.3. Interneto svetainės CD mokymui medžiagos parengimas ir palaikymas |
2009–2011 |
LDA, KMU EI, KMUK VU, VULSK |
– |
15 |
15 |
|||
| 1.3. Atlikti CD situacijos Lietuvoje įvertinimą |
1.3.1. Atlikti reprezentacinės atsitiktinės atrankos metodu parinktų sąlyginai sveikų Lietuvos piliečių tyrimą CD paplitimui įvertinti. Tikslingas 1000–2000 atsitiktinai parinktų Lietuvos gyventojų ištyrimas, kurio tikslas – foninio metabolinio sindromo, sutrikusios glikemijos nevalgius, gliukozės toleravimo sutrikimų ir CD nustatymas |
2009–2011 |
SAM KMU EI, KMUK VU, VULSK |
– |
– |
– |
||
| 1.3.2. Atlikti reprezentacinės atsitiktinės atrankos metodu parinktų sergančiųjų CD ištyrimą foniniam komplikacijų paplitimui įvertinti. Tikslingas 1000–1500 atsitiktinai parinktų Lietuvos sergančiųjų CD esant įvairiai ligos trukmei. Tuo tikslu sergantiesiems CD būtina nustatyti diabetinės neuropatijos paplitimą, diabetinės pėdos sindromo paplitimą, diabetinių akių pokyčių paplitimą, inkstų funkcijos sutrikimų dažnį, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus |
2009–2011 |
SAM KMU EI, KMUK VU, VULSK |
– |
– |
– |
|||
| 1.4. Gerinti sergančiųjų CD priežiūros informacijos perimamumą ir CD kontrolės kokybę |
1.4.1. Diegti sergančiųjų CD nėščiųjų centralizuotą priežiūrą, pradedant nuo nėštumo planavimo |
2009–2011 |
KMUK VULSK |
– |
– |
– |
||
| 1.4.2. Organizuoti diabetinės pėdos priežiūros kabinetų steigimą, buvusių atkūrimą ir jų veiklos palaikymą |
2009–2011 |
PASPPT, ASPĮ |
– |
– |
– |
|||
| 1.5. Tobulinti sergantiesiems CD sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą ir kokybę |
1.5.1. Universitetinėse biomedicinos įstaigose parengti ir išleisti diagnostikos ir gydymo algoritmus, rekomendacijas CD klausimais gydytojams ir slaugytojams |
2009–2011 |
KMU, VU, Gydytojų profesinės draugijos |
80 |
130 |
– |
||
| 1.5.2. Dėstant endokrinologiją biomedicinos podiplominėse studijose, ypatingą dėmesį skirti šeimos gydytojų endokrinologų ir akušerių-ginekologų diabetologinio lavinimo kokybei |
2009–2011 |
KMU, VU Gydytojų profesinės draugijos |
– |
– |
– |
|||
| 1.5.3. Parengti naujas tobulinimo programas apie CD programos įgyvendinimą, vykdymą gydytojams endokrinologams, vaikų ligų gydytojams, gydytojams akušeriams ginekologams, gydytojams chirurgams, vidaus ligų ir šeimos gydytojams, gydytojams odontologams, bendrosios praktikos slaugytojams |
2009–2011 |
Tobulinimą organizuojančios institucijos (KMU, VU, SDTSC) |
10 |
10 |
– |
|||
| 1.5.4. Organizuoti naujų tobulinimo programų vykdymą gydytojams ir slaugytojams, po 100 gydytojų ir 150 slaugytojų kasmet |
2010-2011 |
Tobulinimą organizuojančios institucijos (KMU, VU, SDTSC) |
– |
20 |
20 |
|||
| 1.5.5. Organizuoti respublikines ir regionines mokslines-praktines konferencijas gydytojams |
2009–2011 |
KMU, KMUK, VU |
60 |
60 |
60 |
|||
| 1.5.6. Organizuoti konferencijas slaugytojams diabetologams |
2009–2011 |
KMU, VULSK |
20 |
30 |
30 |
|||
| 1.6. Tobulinti CD ir diabetinių komplikacijų apskaitos ir kontrolės sistemą |
1.6.1. Lietuvos Respublikoje sukurti CD ir diabetinių komplikacijų apskaitos ir kontrolės sistemos projektą |
2009–2011 |
KMU, VU |
20 |
50 |
80 |
||
| 2. |
|
– |
Iš viso: |
2009–2011 |
– |
640 |
1660 |
1695 |
| 3. |
|
– |
Iš viso: |
2009–2011 |
|
3995 |
||
Santrumpos: KMU – Kauno medicinos universitetas; KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos; KMU EI – KMU Endokrinologijos institutas; VU – Vilniaus universitetas; VULSK – VU ligoninė Santariškių klinikos; LDA – Lietuvos diabeto asociacija; PASPPT ASPĮ – Pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos; VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; SDTSC – Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras.
Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 metų programos
2 priedas
CUKRINIO DIABETO KONTROLĖS 2009–2011 M. PROGRAMAI REIKALINGOS NEPAPRASTOSIOS IŠLAIDOS
| Eil. Nr. |
Veikla |
Vykdymo laikas |
Atsakingi vykdytojai: |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
||
| 2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
||||
| 1. |
Diabetinės pėdos priežiūros medicininė įranga ir diabeto mokymo kabinetų įranga (specialūs baldai ir vaizdinės priemonės) |
2009–2011 |
KMUK, VULSK, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ligoninės |
– |
400 |
450 |
| 2. |
Diagnostinės specialios įrangos pirkimas sergančiųjų cukriniu diabetu kojų tyrimams |
2009–2011 |
KMUK, VULSK, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ligoninės |
– |
200 |
250 |
| 3. |
|
|
Iš viso: |
– |
600 |
700 |
| 4. |
Iš viso: |
1300 |
||||
Santrumpos: KMU – Kauno medicinos universitetas; KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos; VULSK – Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos.