LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUGALŲ GENETINIŲ DRAUSTINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 23 d. Nr. 491
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272),
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 491
Augalų genetinių draustinių bendrieji nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja Augalų genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) steigimo, apsaugos, priežiūros, naudojimo ir atkūrimo tvarką.
2. Draustiniai steigiami, siekiant išsaugoti augalų genetinius išteklius, tai yra vertingas augalų populiacijas ar jų dalis, palaikant tų populiacijų egzistavimą ir vystymąsi jų radvietėse bei panaudoti jas augalų dauginimo ir selekcijos tikslams.
3. Draustiniai detaliau skirstomi pagal juose saugomų augalų grupes: miško (medžių ir krūmų) vaistinių augalų, vaisinių-uoginių augalų, pašarinių augalų ir kiti. Jiems rengiami atskiri (specialūs) tų grupių augalų biologinius ir ekologinius ypatumus atitinkantys nuostatai (reglamentai).
4. Sąvokų apibrėžimai:
4.1 Augalų genetinė įvairovė – augalų rūšies individų (genotipų) skirtingumas pagal kiekybinius ir kokybinius požymius.
4.2. Augalų populiacija – vienos rūšies laisvai besikryžminančių augalų bendrija, daugelį kartų auganti toje pačioje vietoje bei prisitaikiusi prie esamų augavietės ir klimato sąlygų.
4.3. Ekosistema – aplinka su joje bendrai gyvenančiais jai būdingais augalais, gyvūnais, grybais ir mikroorganizmais.
II. Draustinių steigimas
5. Draustiniai steigiami valstybės ir privačioje žemėje, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka. Draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikimu.
6. Draustinių steigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali inicijuoti fiziniai, juridiniai asmenys ir nevalstybinės organizacijos.
7. Draustinių skaičių, plotą ir jų būtinumą steigti pagrindžia Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai ar įstaigos, kurioms priskirtos augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos pagal jiems priskirtų augalų grupes.
8. Draustinių steigimo kriterijai nustatomi atskiroms tikslinėms augalų rūšims, jų grupėms:
1) pagal augalų genetinių išteklių vertę – genetinę ir selekcinę, taip pat unikalumo, autochtoniškumo (vietinės kilmės), adaptyvumo, dekoratyvumo vertę, gyvybingumą, produktyvumą, farmakologines augalų savybes, atsparumą ligoms ir kenkėjams bei kitiems aplinkos stresams;
9. Draustinių dydis nustatomas, atsižvelgiant į tikslinės augalų rūšies genetinę įvairovę, kuri būtina populiacijos heterogeniškumui (nevienalytiškumui) užtikrinti. Draustinių ribos paprastai sutapatinamos su gamtinėmis ar urbanistinėmis ribomis.
III. Draustinių apsauga, priežiūra ir naudojimas
11. Draustinius saugo ir prižiūri jų valdytojai ir savininkai. Apsaugai nuo gaisrų įrengiamos mineralizuotos priešgaisrinės juostos, prireikus panaikinami ar ribojami įvažiavimai.
12. Draustiniuose augalų genetiniai ištekliai saugomi ir naudojami taip, kad būtų užtikrintas jų genetinės įvairovės gausumas, reprodukcija ir atkūrimas. Prireikus aplink Draustinius išskiriamos apsauginės juostos.
13. Draustinių augalija atskirų nuostatų (reglamentų) nustatyta tvarka stebima, o, plintant kenkėjams ar ligoms bei kitokiems neigiamiems procesams Draustiniuose, valdytojai ir savininkai imasi priemonių jiems lokalizuoti bei šalinti, kviečiasi į pagalbą atitinkamas tarnybas ir informuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinius centrus arba įstaigas, kurioms priskirtos augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos.
14. Draustiniuose atliekami moksliniai tyrimai, susiję su rūšių evoliucija, augalų bendrijų genetinėmis struktūromis, požymių ir savybių ypatumais, regeneracijos procesais, selekcija ir sėklininkyste.
15. Kai Draustiniai patenka į kitas saugomas teritorijas: valstybinius ir biosferos rezervatus, kompleksines saugomas teritorijas, kitus draustinius, augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi pagal specialiai parengtas ir aplinkos ministro patvirtintas programas, laikantis Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų.
16. Draustiniuose leidžiama:
1) ūkinė veikla, kuri derinama su tikslinių augalų rūšių biologiniais ir ekologiniais ypatumais ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams;
2) šalinti augaliją, trukdančią tikslinių augalų rūšių natūralų augimą ir vystymąsi, taip pat sergančią, ligas sukeliančią bei entokenkėjus pritraukiančią ir juos platinančią augaliją, invazinių rūšių augalus;
4) prireikus taikyti tikslinių augalų rūšių regeneraciją (atsinaujinimą) skatinančias priemones, o, kai jos neefektyvios, dirbtinai atkurti tikslinių augalų rūšių populiacijas, panaudojant to paties Draustinio tikslinių augalų rūšių genetinę medžiagą;
5) rinkti sėklas, vaisius, ūglius ar kitas augalo dalis moksliniams tyrimams, ilgalaikiam saugojimui, selekcijai ir dauginimui ex situ bei kitam geros valios naudojimui;
6) grybauti, uogauti, riešutauti, rinkti vaistinius augalus ir medžioti, laikantis nustatytos tvarkos;
17. Draustiniuose draudžiama:
4) kirsti sveikus medžius ir krūmus, jei jie nekenkia tikslinėms augalų rūšims ar juos iškirtus nesiekiama atkurti draustinį;
5) kirsti miške tikslines augalų rūšis pridengiančius medžius, pridengiantį pomiškį ir traką, kai be jų priedangos tikslinės augalų rūšys neišsilaiko;
7) ardyti žemės paviršių, paklotę ir žolinę dangą, išskyrus atvejus, kai skatinamas tikslinių augalų rūšių žėlimas;
8) sausinti, užtvindyti, tręšti ir naudoti cheminius preparatus, išskyrus tuos, kurie naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais;
9) važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai reikia išvežti nukirstus medžius ar nušienautą žolę;
18. Draustinio ploto dalyje žuvus tikslinėms augalų rūšims, jos atkuriamos, skatinant natūralų žėlimą ar panaudojant atkūrimui to paties Draustinio dauginamąją medžiagą.
19. Tikslinių augalų rūšių vystymasis Draustiniuose reguliuojamas, taikant priemones, kurios atitinka tikslinių augalų rūšių biologinius bei ekologinius ypatumus, kaip: šienavimas, gyvulių ganymas, tikslines augalų rūšis stelbiančios augalijos šalinimas, ugdomieji, sanitariniai kirtimai miškuose ir kita.
IV. Draustinių būklės įvertinimas ir inventorizacija
20. Draustinių būklė įvertinama, atliekant mokslinius tyrimus, inventorizaciją ir kitus darbus, tikrinant kitų asmenų gautus pranešimus. Įvertinimą atlieka Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai ir įstaigos, kurioms priskirtos augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos.
21. Draustinių inventorizaciją kas penki metai atlieka Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai ir įstaigos, kurioms priskirtos augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos.
V. Draustinių dokumentacija ir informacija apie juos
23. Kiekvienam Draustiniui yra sudaromas pasas (2 egzemplioriai) su Draustinio teritorijos ir augalijos planu. Vienas paso egzempliorius saugomas atitinkamame Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniame centre arba įstaigoje, kuriai priskirtos augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos, o kitas – perduodamas augalų nacionalinių genetinių išteklių valdytojui ar savininkui.
24. Paso pavyzdį, suderinę su Nuolatine augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija, nustato Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai atskiroms augalų grupėms. Paso pavyzdį tvirtina Aplinkos ministerija.
25. Vyriausybės patvirtinti Draustiniai registruojami centrinėje augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazėje ir Saugomų teritorijų valstybės kadastre.
VI. Atsakomybė
27. Draustinių nuostatai privalomi visiems žemės valdytojams, savininkams, kurių valdose yra Draustiniai, ir augalų genetinių išteklių naudotojams.